A lygos trenerį supa juodi praeities šešėliai - Lžė`popiežius Italijos prokurorų akiratyje
Mindaugas Augustis, 2014 m. lapkričio 7 d. 12:18

Iki gyvos galvos diskvalifikuotas ukrainietis Olegas Dmytrenka iš Lietuvos prašapo nė nesulaukęs, kuo pasibaigs jo byla. Panašiai prieš trejus metus iš futbolo pasaulio išnyko sanmarinietis Marco Ragini, dabar treniruojantis Alytaus „Dainavos“ klubą. Sprendžiant iš DELFI turimų dokumentų, gijos nuo A lygoje prieglobstį radusio specialisto veda tiesiai prie didžiausio šio dešimtmečio lažybų skandalo veikėjų.

Į daboklę sodino ir įžymybes

„Aš – ne iš Monte Karlo cirko festivalio“, – gegužę stojęs prie „Dainavos“ vairo pareiškė M. Ragini.
Taip 46-erių treneris pakomentavo savo debiutinėse rungtynėse A lygoje iškovotą sensacingą pergalę prieš Gargždų „Bangą“, nutraukusią tris mėnesius besitęsusią triuškinančių alytiškių pralaimėjimų virtinę.
M. Ragini savęs magu galbūt nelaiko, tačiau faktas, kad A lyga virsta futbolo fokusininkų pereinamuoju kiemu, jau bado akis ir Lietuvos futbolo federacijai (LFF), ir užsienio stebėtojams.

„Lažybų tarpininkai puikiai žino, ko galima laukti iš „Dainavos“, ir neretai išima iš pasiūlos jos rungtynes“, – DELFI teigė lažybų rinką analizuojančios tarptautinės agentūros „FederBet“ vadovas Francesco Baranca.
Vis dėlto Dzūkijos sostinės klubas – kur kas mažiau pagarsėjęs nei Šveicarijos aukščiausioje lygoje dar neseniai žaidusi „Bellinzona“ komanda, kurioje M. Ragini darbavosi 2008-2011 metais.
Greta sienos su Italija nusidriekusio Tičino kantono sostinės pavadinimas linksniuojamas grandiozinio „Calcioscommesse“ (išvertus iš italų kalbos – futbolo lažybų) tyrimo medžiagoje.
Keliose susijusiose dešimčių tomų apimties bylose narpliojamas slaptas tinklas, nupintas tarp Italijos futbolininkų ir trenerių, Balkanų nusikaltėlių gaujų ir Rytų Azijoje įsikūrusių nelegalių lažybų baronų. Įtariama, kad sukčiai ir jų paveikti žaidėjai 2011-2012 metais režisavo rungtynių scenarijus žemesnėse Italijos lygose.
Pernai paviešintame daugiau nei šimto asmenų, kurių veiklą tiria Kremonos (Italija) prokuratūra, sąraše yra ir dabartinio „Dainavos“ vairininko pavardė.
Ji nublanksta prieš manipuliavimu rungtynių rezultatais apkaltintas tokias buvusias ar esamas Italijos futbolo garsenybes kaip Giuseppe Signori, Cristiano Doni arba Stefano Mauri, kuriems teko išbandyti areštinės gultus.
Tačiau prokurorai laikosi versijos, kad didžiausias skandalas nuo praėjusio dešimtmečio „Calciopoli“ bylos, kurią ištyrus į žemesnę lygą buvo išmestas Turino „Juventus“ klubas, į Italiją per Alpes atsirito iš kaimyninės Šveicarijos.
Esą „Bellinzona“ ekipa, kurioje vartininkų trenerio pareigas ėjo M. Ragini, sukčiams tarnavo kaip rungtynių pardavinėjimo schemų bandymo poligonas.

"Bellinzona" ekipos rungtynės Šveicarijoje kėlė įtarimų dėl galima sukčiavimo

Įskundė nusikaltėlis Vokietijoje

Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui RSI dirbantis Antonio Ferretti iš arti sekė 2011 metais futbolo padangę sudrebinusio tyrimo eigą.
Žurnalistas DELFI teigė, kad grupuotė, su kuria siejamas ir M. Ragini, į teisėsaugos akiratį pirmiausia pateko Vokietijoje.
Įkalčius dėl narkotikų platinimo ir prostitucijos rinkę Bochumo tyrėjai atsitiktinai aptiko žaidėjus ir teisėjus papirkinėjusios kroatų gaujos pėdsakus.
Nusikaltėlių vadeiva Ante Šapina vėliau prisipažino organizavęs susitarimus dėl dviejų dešimčių rungtynių baigties, tarp kurių buvo ir pasaulio čempionato atrankos dvikova tarp Lichtenšteino ir Suomijos, bei buvo nuteistas kalėti penkerius metus. Tokios pačios bausmės sulaukė jo bendras Marijo Cvrtakas.
Teigiama, kad būtent pastarasis, 2009 metais apklausiamas teisėsaugos, atkreipė tyrėjų dėmesį į M. Ragini, nurodęs, kad treneris iš San Marino esą sutikęs tarpininkauti rengiant machinacijas per 2008-ųjų rugpjūtį vykusias UEFA taurės turnyro atrankos rungtynes tarp „Bellinzona“ ir Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) komandų.

Įtartini ryšiai

Dabartinis „Dainavos“ strategas savo karjerą Šveicarijoje 2007 metais pradėjo „Chiasso“ klube, rungtyniavusiame antrame pagal pajėgumą šalies divizione.
Tuo metu „Chiasso“ marškinėlius vilkėjo kiti du „Calcioscommesse“ tyrimo herojai: bosnių kilmės serbas Almiras Gegičius ir tokiuose klubuose kaip Florencijos „Fiorentina“ ar „Genoa“ praeityje žaidęs italas Mauro Bressanas.
Pirmasis daugiau nei metus slapstėsi nuo Italijos teisėsaugos, kol 2012-ųjų lapkritį pasidavė pareigūnams ir prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių rezultatų.

Kremonos prokurorai A. Gegičių sieja su viena centrinių tyrimo figūrų – makedonu Christianu Ilievskiu, laikomu iš lažybų turtus krovusios gaujos, pramintos „čigonais“, vadeiva.

DELFI turimi dokumentai įrodo, kad su A. Gegičiumi artimai bendravo ir M. Ragini. Remiantis sanmariniečio telefoninių skambučių išklotinėmis, 2010-2011 metais, kuomet jau dirbo „Bellinzona“ klube, sanmarinietis nuolat kalbėdavosi telefonu ar keisdavosi trumposiomis žinutėmis ne tik su A. Gegičiumi, bet ir mįslingu Viktoru Kondičiumi – spėjama, kad taip užsimaskavęs galėjo būti pats Ch. Ilievskis.

Pareigūnų nubraižyta schema atskleidžia, kaip tarpusavyje bendraudavo įtariami futbolo machinatoriai

Tyrimo duomenimis, nusikaltėlių tinklas buvo finansuojamas iš nelegalių lažybų sostine vadinamo Singapūro.
2008 metais „Chiasso“ klubo rėmėju buvo šios šalies verslininko Eswaramoorthy Pillay valdoma kompanija „Stanton Technologies“.
Vienas garsiausių pasaulyje futbolo kombinatorių iš Singapūro Wilsonas Raj Perumalas, kuris 2011 metais buvo pasiųstas už grotų Suomijoje, savo tautietį yra pavadinęs tikrąja sutartų rungtynių organizatorių sindikato galva. E. Pillay nurodymų esą klausė ir Interpolo visame pasaulyje medžiotas kitas singapūrietis Dan Tanas, laikomas „Calcioscommesse“ architektu.

Save vadino aukomis

Jei skandalą narpliojusi teisėsauga nusekė tikrais pėdsakais, kokį vaidmenį režisuojant rungtynes galėjo atlikti M. Ragini?
Anot Kremonos prokuroro Roberto di Martino, treneris iš San Marino kartu su A. Gegičiumi, M. Bressanu ir savo auklėtiniu „Chiasso“ ir „Bellinzona“ klubuose Matteo Gritti Šveicarijoje praktikoje bandė manipuliavimo metodus, o įgyta patirtis vėliau buvo panaudota Italijoje.
Apeninų šalies pareigūnai užfiksavo viso kvarteto susitikimą su iš Italijos atvykusiais žaidėjais Lugano kazino, kurio metu esą buvo tariamasi dėl rungtynių baigčių.
Tačiau surinkti neabejotinų įkalčių teisėsaugai nepavyko. „Calcioscommesse“ tyrimas buvo pradėtas ir Šveicarijoje, bet vėliau nutrauktas nepavykus parengti kaltinamojo akto, nes šios valstybės teisinėje bazėje sukčiavimas sporte nėra kriminalizuotas kaip Italijoje.
Tiesa, „Bellinzona“ vartų sargas M. Gritti buvo iškviestas į apklausas, tačiau neigė tiek savo, tiek klubo vartininkų trenerio M. Ragini kaltę tvirtindamas, kad pasipriešino nusikaltėlių spaudimui.
Vartininkas iš Italijos tyrėjams 2012-aisiais pasakojo sulaukęs „čigonų“ lyderio Ch. Ilievskio grasinimų peršauti kojas, jei nevykdys nurodymų. Grasinama esą buvo ir M. Ragini, bet žaidėjas ir jo treneris neva nepaklusę reikalavimams parduoti rungtynes.
„Kai M. Gritti ir M. Ragini atvyko į „Bellinzona“ ekipą, ši sužaidė daug keistų rungtynių su begale įvarčių. Bet įrodyti, kad rezultatais buvo manipuliuojama, nepavyko. Tyrimas (Italijoje – DELFI) tęsiamas, tačiau patikimų įkalčių nėra“, – DELFI pasakojo RSI žurnalistas A. Ferretti.

Naujasis savininkas – taip pat iš Italijos

Įsiplieskus lažybų skandalui Šveicarijoje ir Italijoje, „Bellinzona“ komandą paliko tiek M. Gritti, tiek M. Ragini, o klubas vos per dvejus metus bankrutavo.
Savo biografijoje specialistas iš San Marino nurodo vėliau išvykęs į Olandiją, kur dirbo skautu ir rungtynių analitiku, ir išlaikęs aukščiausio lygio UEFA PRO trenerio licenciją.
Praėjusią gegužę jis vėl grįžo į trenerio pareigas Alytuje, į kurį M. Ragini pakvietė „Dainavos“ savininku ir prezidentu prieš sezoną tapęs futbolo vadybininku prisistatantis 56-erių italas Giuseppe Greco.
Pastarasis praėjusiame amžiuje pats žaidė futbolą ir ryškiausią karjeros etapą praleido „Serie A“ rungtyniavusiame „Ascoli“ klube. Pasitraukęs iš didžiojo sporto ir tapęs vadybininku italas tokių aukštumų nebepasiekė ir dirbo nedidelėse žemesnių divizionų ekipose.
Į Lietuvą G. Greco atkeliavo kartu su agentu iš Prancūzijos Marcu Fourmeaux, užimančiu „Dainavos“ direktoriaus postą. Perimti klubo valdymą svečiams padėjo ir Italijoje gyvenantis garsus Baltarusijos treneris Sergejus Aleinikovas, kuris susitikime su „Dainavą“ remiančios Alytaus savivaldybės atstovais buvo pristatomas kaip būsimas komandos strategas.

S. Aleinikovas išties treniravo Dzūkijos ekipą, bet tik tris mėnesius, po kurių vietos jaunimu besirėmusios bei naujų žaidėjų dėl skolų negalėjusios registruoti „Dainavos“ įmuštų ir praleistų įvarčių santykis buvo 1:75. Gegužės pabaigoje pasitraukęs iš pareigų baltarusis viešai piktinosi neištesėtais G. Greco pažadais.
„To, ką man buvo žadėjęs prezidentas, jis neišpildė. Tuo momentu, kai aš nutariau pasitraukti, jokios perspektyvos nemačiau.
Manau, protingi žmonės supras, kad čia buvo kažkas ne taip. Reikia būti labai negalvotu treneriu ar specialistu, kad nesuprastum, kad kai komanda pralaimi tokiais rezultatais, kažkas joje nenormalu. Juk nereikia būti fenomenaliu profesoriumi, kad po vakarykščio „Dainavos“ rezultato galvotum, jog joje viskas pasikeitė“, – palikęs Alytų ir pamatęs, kaip iškepė pirmasis jo įpėdiniu tapusio M. Ragini blynas – netikėta pergalė prieš „Bangą“ – sportas.info sakė S. Aleinikovas.

Apie trenerį kalbėti nepanoro

Tuo metu su „Calcioscommesse“ istorijos vingiais gerai susipažinusiam italui F. Barancai M. Ragini atsiradimas Lietuvoje nuostabos nekelia.
Jo vadovaujamos „FederBet“ agentūros klientų gretas po skandalo Italijoje papildė tokie „Serie A“ pirmenybių klubai kaip „Udinese“, Bergamo „Atalanta“ ar Genujos „Sampdoria“, kurie buvo įvelti į tyrimą ir nusprendė savarankiškai kovoti su futbolo reputaciją griaunančiu lažybų virusu.
„Kai prasidėjo tyrimas, jis (M. Ragini – DELFI) pradingo iš futbolo, o dabar netikėtai vėl išdygo būtent „Dainavoje“. O juk iki tol jis tebuvo vartininkų treneris. Labai „keista“, – kalbėdamas su DELFI ironizavo F. Baranca.

Kodėl naujieji „Dainavos“ klubo vadovai į talką pasikvietė būtent M. Ragini?
M. Fourmeaux iš pradžių sutiko su DELFI pasikalbėti apie sanmarinietį, bet paskui apsigalvojo paaiškinęs, kad M. Ragini minėjimas „Calcioscommesse“ kontekste pakenktų trenerio reputacijai.

Klubo sąskaita – užblokuota

Anot M. Fourmeaux, nė vienas „Dainavos“ atstovas nėra ir nebuvo įtrauktas į lažybų liūną.
Tačiau sunku nuneigti, kad A lygos autsaiderių klube susiformavusi terpė – palanki sutartoms rungtynėms.
Sukčiams lengviau paveikti finansiškai pažeidžiamus žaidėjus, o „Dainavoje“ tokių, panašu, netrūksta.
Vasarą Dzūkijos sostinės ekipa sugebėjo panaikinti draudimą registruoti naujus žaidėjus ir pasipildė būriu futbolininkų iš Lietuvos ir užsienio, bet klubą iki šiol lydi kalbos apie rimtas finansines problemas.
Vienas Alytų palikęs žaidėjas viešai pasakojo, kad futbolininkams neva nesumokama net už maitinimą, o legionieriams tenka miegoti dviese vienoje lovoje, kitas socialiniame tinkle pliekė klubo vadovus, tvirtindamas, kad algų „Dainavos“ atstovai negauna pusę metų ir už skolas būna išmetami iš nuomojamo būsto.

Dzūkijos ekipos vadovai rugpjūtį kategoriškai neigė, kad komandos žaidėjams tenka badauti. Bet ketvirtadienį kalbėdamas su DELFI M. Fourmeaux buvo atviresnis.

Direktorius teigė, kad dauguma žaidėjų pinigų negauna nuo rugpjūčio, o klubo sąskaita yra užblokuota.

– Kiek mėnesių vėluoja atlyginimai „Dainavos“ klube? – DELFI paklausė M. Fourmeaux.
– Nuo rugpjūčio mėgėjų statusą turintys žaidėjai negavo maistpinigių, kadangi mes nesulaukėme pinigų iš savivaldybės. Tik du futbolininkai mūsų klube yra profesionalai – jiems atlyginimai vėluoja dvi savaites. Klubo banko sąskaita buvo užblokuota dėl buvusio savininko, kuris, galima laikyti, suklastojo sąskaitą už parduotą klubo logotipą, dirbtinai ją išpūsdamas. Kol banko sąskaita negalima naudotis, savivaldybė, federacija ar rėmėjai negali pervesti pinigų.
Sąskaita buvo užblokuota balandį, ir nuo to laiko klubo prezidentas išlaiko klubą nuosavomis lėšomis. Susidarius tokiai padėčiai, vasarą pakvietėme daug žaidėjų iš užsienio, kurie sutiko žaisti už dyką. Be to, vieną futbolininką mums išnuomojo „Milan“ klubas, pats mokantis jam algą. Taigi daug žmonių aukojasi, kad „Dainava“ galėtų judėti į priekį. Bet klubo skolos nėra didesnės nei praėjusio sezono pabaigoje, todėl mūsų finansinė situacija yra viena geriausių tarp Lietuvos komandų.

– Kokių planų klubo savininkai turi dėl kito sezono?
– Laikas viską gali išgydyti. Mes čia esame dar tik aštuonis mėnesius, kuriuos dėl užblokuotos sąskaitos praleidome neturėdami jokių pajamų. Be to, kai kurie žmonės kėsinasi išmesti užsieniečius ir susigrąžinti klubą sau, nors patys pridarė „Dainavai“ skolų. Dėl šių priežasčių negalėjome įgyvendinti šio projekto taip, kaip norėjome. Tai buvo mokymosi ir aukojimosi metai.
Darysime viską, kad išliktume A lygoje – juk mes turime mažiau skolų nei dauguma kitų klubų, mūsų stadionas geriausias Lietuvoje, o futbolo tradicijos Alytuje – labai gilios. Turime ilgalaikių planų, taigi, reikia būti kantriems.

– Kodėl jūs su G. Greco nusprendėte imtis valdyti futbolo klubą Lietuvoje?
– Mūsų futbolo vizija sutampa: norime ugdyti jaunus talentus ir laimėti keletą trofėjų. Be to, Vakarų Europoje įgyvendiname ir projektą, nesusijusį su futbolu. Lietuva – graži šalis, žmonės čia – išsilavinę, futbolas turi didelį potencialą. Norime žingsnis po žingsnio vystyti „Dainavos“ klubą ir jo akademiją, kuri buvo įkurta vos prieš keletą savaičių.

– Kokią patirtį klubo prezidentas turi kaip futbolo vadybininkas?
– G. Greco daugelį metų žaidė puolėju „Serie A“. Vėliau jis tapo sporto direktoriumi ir dirbo žemesnės lygos klubuose, turėjusiuose labai jaunas komandas. Visos jos, vadovaujant G. Greco, pasiekė gerų rezultatų, daug jaunų žaidėjų perėjo į didesnius klubus: pavyzdžiui, Jacopo Dezi, dabar priklausantis „Napoli“. G. Greco taip pat buvo „Juventus“ talentų žvalgas. Jis turi didelę aistrą ir daug patirties.

– Sutinkate, kad sutartos rungtynės yra rimta problema, kamuojanti A lygą? Ar galėjo susitarimuose dalyvauti ir „Dainavos“ atstovai?
– Pagrindinė Lietuvos futbolo problema yra ekonominio pobūdžio. Klubai negauna pinigų už televizijos transliacijų teises, negauna iš federacijos, tik šiek tiek – iš UEFA. Taigi, nėra iš ko mokėti rimtų atlyginimų žaidėjams. Tokiose šalyse sutartų rungtynių rizika yra didelė, bet aš tikiu, kad futbolininkai yra principingi žmonės, labiausiai trokštantys nugalėti ir pakilti į aukštesnį lygį.

Žmonės, kurie tuo užsiima, neturi nieko bendro su sportu. Žinau, kad federacija sunkiai dirba spręsdama šią problemą. Jei nutiks kažkas tokio, mūsų klubas jiems padės kaip galėdamas. Jei aš pats gaučiau kokios nors informacijos apie „Dainavos“ dalyvavimą susitarimuose, kreipčiausi tiesiai į UEFA ir LFF. „Dainavoje“ tiek daug žmonių aukojasi, kad sukčiams nerodytume jokio gailesčio. Gal nesame geriausia komanda, bet aš esu tikras, kad niekas čia neužsiima nešvariais reikalais.

Informaciją jau renka

Nors M. Fourmeaux tikina, kad „Dainava“ nėra įsivėlusi į sutartų rungtynių istorijas, bendrauti su LFF pareigūnais jam jau teko.
DELFI žiniomis, federacija kol kas nėra pradėjusi oficialaus „Dainavos“ rungtynių tyrimo, bet žada tai padaryti dar šiais metais, nes duomenų apie klubo užkulisius jau yra surinkusi.
Rugsėjį LFF kreipėsi į UEFA, prašydama informacijos apie dabartinius Alytaus ekipos šeimininkus ir M. Ragini. Atsakymo vis dar laukiama.
Praėjusiame sezone „Dainava“ taip pat buvo minima parduotų rungtynių kontekste. Neoficialiais duomenimis, UEFA ataskaitos dėl galimai surežisuoto mačo LFF sulaukė po praėjusį spalį vykusios alytiškių akistatos su ta pačia „Banga“.
Šį mačą, pasibaigusį gargždiškių pergale 1:0, paženklino ypač retas incidentas: dvikovai artėjant į pabaigą tarpusavyje susimušė „Dainavos“ žaidėjai Titas Vitukynas ir Deividas Padaigis. Abu peštukus teisėjui teko išvaryti iš aikštės.

Gautą informaciją LFF tuomet perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, bet pareigūnai išjudinti ikiteisminio tyrimo nesugebėjo, ir šiemet jis buvo nutrauktas. Neatmetama galimybė, kad ateityje sena byla bus ištraukta iš stalčiaus ir narpliojama iš naujo.

Pasislėpti nuo bausmės nepavyks?

Garsesni ar tylesni lažybų skandalai A lygą purto ne vienerius metus, bet šis sezonas išskirtinis dėl to, kad sankcijų jau susilaukė net keturi iš dešimties čempionato dalyvių.
Birželį DELFI pranešė apie „Bangą“ užgulusius įtarimus tyčia pralaimėjus „Atlantui“ rezultatu 0:2. Atlikusi tyrimą LFF uždraudė „Bangos“ viceprezidentui iš Rusijos Dmitrijui Baidai dvejus metus verstis veikla, susijusia su futbolu, jo tautietį vartininką Soslanbeką Aršijevą diskvalifikavo iki sezono pabaigos, o klubui skyrė 50 tūkst. litų baudą. Pateikus apeliaciją, pastaroji buvo sumažinta penkis kartus, bet diskvalifikacijos liko galioti.
Vis dėlto Gargždų klubo atstovai iš bausmės nepasimokė ir rugsėjo pabaigoje įkliuvo dar kartą: UEFA perspėjimo signalą uždegė po įtartino „Bangos“ pralaimėjimo „Trakams“ 0:4. LFF tyrimų komitetas šiuo metu tiria abejonių sukėlusios dvikovos aplinkybes, spėjama, kad sankcijos klubui šįsyk bus griežtesnės.
Kaip ir „Dainavos“ ekipos atveju, „Bangos“ savininkais praėjusiame tarpsezonyje tapo asmenys iš užsienio: investuotojais prisistatantys Rusijos piliečiai Dmitrijus Ševčenka ir D. Baida.
LFF tyrimų komitete po padidinamuoju stiklu buvo narstomas ir kitas rusiško kapitalo valdomas A lygos klubas – „Klaipėdos granitas“.
Uostamiesčio ekipos gynėjas iš Ukrainos O. Dmytrenka, kuris prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių su Klaipėdos „Atlantu“ (0:3) baigties, spalio viduryje buvo diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos.
Vos pradėjus tyrimą, O. Dmytrenka paliko Klaipėdą nesulaukęs, kokį sprendimą priims LFF. Federacijos atstovai tikina dėsiantys pastangas, kad susitepęs žaidėjas neišsisuktų nuo atsakomybės net ir persikėlęs į kitą šalį.
„Nuo bausmės tai jo neišgelbės, nes ši informacija keliauja į FIFA ir UEFA. FIFA drausmės komitetas spręs, kokias sankcijas jam skirti tarptautiniu mastu – ar taip pat diskvalifikuoti iki gyvos galvos, ar trumpesniam laikui. Pranešimą apie nuosprendį gaus tiek mūsų federacija, tiek Ukrainos“, – DELFI aiškino LFF sąžiningo žaidimo pareigūnas Gerhardas Dunauskas.

Dvejoms rungtynėms diskvalifikuoti dar trys „Klaipėdos granito“ žaidėjai: Ernestas Veliulis, latvis Michailas Zizeliovas ir ukrainietis Aleksandras Tarasenka.
Tokios pačios bausmės po Panevėžio „Ekrano“ ir „Šiaulių“ akistatos susilaukė trys Aukštaitijos sostinės ekipos atstovai: brazilas Elderis da Silva, Martynas Dūda ir Paulius Daukša. Dar vienas ekranietis Lukas Žukauskas diskvalifikuotas vienam mačui, o Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos klubai nubausti 5 tūkst. litų piniginėmis baudomis.
„UEFA ataskaitoje buvo minimas ne tik O. Dmytrenka, bet ir kitos pavardės. Kai komandoje vyksta tokie dalykai, sakyti, kad nieko nemačiau ir nieko negirdėjau – ne pasiteisinimas. „Ekrano“ ir „Šiaulių“ rungtynės – panašus variantas. Tyrimas parodė, kad „Ekrano“ gynybos linija tikrai galėjo dalyvauti šituose reikaluose, bet griežtesnėms bausmėms pritrūko įrodymų“, – DELFI pasakojo sankcijas skyrusio LFF drausmės komiteto atstovas Ričardas Zdančius.

Diskvalifikacijai užteks įtarimo

A lygą užgriuvusi parduotų rungtynių banga privertė LFF ginkluotis: kovai su lažybų mafija spalį pasitelktos naujos priemonės.
Sugriežtintas Drausmės kodeksas nuo šiol leis federacijai iškart bausti futbolininkus, jei jų elgesys aikštėje sukels įtarimų. UEFA ataskaitoje dėl abejonių sukėlusių rungtynių paminėti žaidėjai galės būti diskvalifikuojami iki aštuonerių rungtynių.
Jei futbolininkai užsitrauktų įtarimų šešėlį antrą kartą, jiems grėstų dar ilgesnė diskvalifikacija ir bauda iki 20 tūkst. litų. Netekti taškų ar susilaukti piniginių sankcijų rizikuotų ir klubas, o recidyvistus būtų galima šalinti iš čempionato.
Įvertinti, ar įtartinai rungtyniavęs žaidėjas aikštėje elgėsi adekvačiai ir nedarė tyčinių klaidų, turės LFF tyrimų komiteto sudaroma ekspertų grupė.
Be to, LFF vykdomasis komitetas priėmė sprendimus, sukuriančius apsauginius barjerus A lygos klubus norintiems valdyti asmenims.
Klubų savininkai federacijos vadovybei turės pristatyti savo veiklos planus ir pagrįsti planuojamą biudžetą konkrečiais skaičiais. Šio filtro neįveikusioms ekipoms gali būti nesuteikta A lygos licencija.
„Matome situaciją, analizuojame ir darome užkardas, kad ateityje neskaidriems veikėjams kelias į A lygą būtų užkirstas. Bendradarbiaudami su UEFA ir kitų šalių federacijomis sekame, kokie žaidėjai ar treneriai atvyksta į Lietuvą, tikriname informaciją, bandome kovoti su šita problema. Mes esame sporto organizacija, negalime pasitelkti operatyvinių priemonių. Bet bandome ieškoti įrankių. Sutartų rungtynių problema vystosi taip sparčiai, kad tiesiog gyveni ir mokaisi“, – DELFI dėstė LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

Europolo duomenimis, 2008-2011 metais visame pasaulyje sužaista 680 įtarimų sukėlusių rungtynių, iš kurių daugiau nei pusė vyko Europoje, įskaitant atrankos į pasaulio čempionatą varžybas ir UEFA Čempionų lygą. Kiti šaltiniai nurodo dar didesnį futbolų susitikimų, kurių baigtis buvo sutarta iš anksto, skaičių.
Skaičiuojama, kad globalios nelegalių lažybų rinkos apimtis viršija 500 milijardų JAV dolerių per metus.


http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/a- ... z3INeJfSLx" onclick="window.open(this.href);return false;

Žinote apie sutartas rungtynes? Praneškite telefonu
LFF 2014 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos futbolo federacija informuoja, jog nuo lapkričio 5 dienos apie bandymus manipuliuoti rungtynių rezultatu ar kitus galimus sąžiningo žaidimo principų pažeidimus galima pranešti pasitikėjimo (anoniminiu) telefonu 8 698 26931.

Kaip ir iki šiol, informaciją anonimiškai taip pat galima teikti el. paštu: [email protected]

Šias žinutes gaus Lietuvos futbolo federacijos Tyrimų Komitetas, kuris garantuoja anonimiškumą ir konfidencialumą.

Mažvydas Laurinaitis 2014 m. gruodžio 9 d.

Reikia ne stebėti, o veikti
http://www.sportas.info/naujienos/24250 ... eikti.html" onclick="window.open(this.href);return false;

KKSD kloja pamatus kovai su manipuliacijomis varžybų rezultatais ir pripažįsta, kad problemų Lietuvos sportui netrūksta

Manipuliacijos sporto varžybomis ir jų rezultatais, siekiant pasipelnyti, lažybų rinkoje – įsišaknijusi problema visame pasaulyje. Lietuvos sportas – ne išimtis. Čia problemos vis labiau pastebimos ir keliančios grėsmę. Nors bandymai pažaboti grėsmes kol kas labiau teoriniai, ieškoma vis veiksmingesnių kelių kovai su bėdomis.

Mastas nežinomas

Lietuvoje nėra specialių įstatymų ar kitų teisės aktų, kurie būtų nukreipti prieš manipuliacijų sporto varžybų rezultatais reiškinį. Pasak teisės žinovų, šie dalykai turėtų būti įvertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį „Sukčiavimas“, tačiau praktiškai tai neveikia.

Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus patarėjos Ramunės Bistrickaitės, Lietuvoje nėra vykdoma manipuliacijų sporto varžybomis nuosekli stebėsena, todėl tikrasis paplitimo mastas nėra žinomas. Net ir turint informaciją apie tokias manipuliacijas, surinkti įrodymus labai sudėtinga.

Šią situaciją kiek pakeisti turėtų vidaus reikalų ministro ir teisingumo ministro bendru įsakymu sudaryta darbo grupė, nutarusi, kad reikia papildyti dabar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą specialiais priedais dėl manipuliacijų sporto varžybomis sudėtimi.

Pasirašė konvenciją

Rugsėjo pradžioje Lietuva kartu su kitomis Europos Tarybos valstybėmis pasirašė konvenciją prieš manipuliacijas sporto varžybų rezultatais.

Ši konvencija – tai tarptautinių standartų rinkinys. Tikimasi, kad jis taps veiksminga priemone tarptautiniu mastu kovojant su šiuo reiškiniu.

„Pagrindinė konvencijos nauda ta, kad mes deklaruojame, jog esame nepakantūs šiam reiškiniui. Kuo daugiau šalių prisijungs, tuo bus didesnė galimybė keistis informacija. Tai labai svarbu“, – kalba KKSD vadovas Edis Urbanavičius.

Nors konvencija pasirašyta, ją dar būtina ratifikuoti. Norint tai padaryti, reikia atlikti namų darbus – vienas tokių darbų yra įkūrimas platformos, kuri būtų sudaryta iš kelių institucijų ir vykdytų nuoseklią galimų manipuliacijų stebėseną. Tam jau sukurta komisija, tačiau tokios platformos kūrimas gali būti ne vienų ir ne dvejų metų darbas, tad E. Urbanavičius nelinkęs snausti.

Įpareigos federacijas

Kelis žingsnius, norėdamas pagerinti kovą su manipuliacijomis sporto varžybomis, KKSD rengiasi žengti artimiausiu metu – jau baigiamas rengti bendradarbiavimo projektas su Lietuvos valstybine lošimų priežiūros komisija. Abi organizacijos tiesiog keisis turima informacija apie galimus nusižengimus.

Kitas kovos kelias palies ir sporto federacijas. KKSD vadovas nori, kad bet kuriame dokumente – varžybų nuostatuose, įstatuose – atsirastų aiškus reglamentavimas ir draudimas užsiimti manipuliacijomis. Turėtų būti įvestos konkrečios sankcijos tiems, kurie dalyvauja lažybose.

„Visų pirma turi būti vykdoma prevencija, įvestas reglamentavimas. Šis vėliau turėtų padarinių – baudos, diskvalifikacijos ir pan. Čia federacijos laisvos apsispręsti. Kitais metais sieksime, kad tas įpareigojimas per teisės aktus atsirastų, ir vėliau pareikalausime parodyti, kaip tai įgyvendinama. Federacijos, nesugebėsiančios priimti reglamentų, gali turėti problemų su finansavimu iš valstybės biudžeto“, – teigia E. Urbanavičius.

Futbole – raudona šviesa

Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje dažniausi ir didžiausi skandalai dėl manipuliavimo varžybų rezultatais vyksta futbolo virtuvėje. Tačiau nusikaltėliai gali būti įsisukę į bet kurią sporto šaką, neabejoja E. Urbanavičius. Vis dėlto futbolas išlieka jautriausia galimų nusikaltimų vieta.

„Turime daug informacijos, kad Lietuvos futbolas turi labai didelių problemų, susijusių su sutartomis rungtynėmis. Mums pasirašant konvenciją, buvau susitikęs su vienu UEFA pareigūnu, prižiūrinčiu šiuos reikalus. Klausiau jo apie Lietuvą, tai jis atsakė, kad šiuo metu mūsų šalies futbolo aikštėje dega ryškiai raudona šviesa“, – pasakoja KKSD vadovas.

Tokia situacija esą susidaro dėl lengvų galimybių įsigyti Lietuvos klubus, todėl ypač daugėja investuotojų iš Rusijos, susijusių su Azijos struktūromis.

„Kalbėjausi su Lietuvos futbolo federacijos sekretoriumi Edvinu Eimontu. Jie ketina imtis priemonių, sudarydami nepalankias sąlygas klubams lengvai įsigyti. Reikia peržiūrėti licencijavimą ir klubams keliamus reikalavimus“, – apie galimus pasikeitimus pasakoja E. Urbanavičius.

KKSD taip pat planuoja bendrus projektus su policija ir prokuratūra, tačiau susitikimai ir sprendimai, kaip šios organizacijos galėtų suvienyti jėgas, dar vyks.

LIETUVOS FUTBOLO FEDERACIJA

TAISYKLĖS DĖL DALYVAVIMO FUTBOLO KLUBŲ VALDYME

1. BENDROSIOS NUOSTATOS:
1.1. Šiųtaisykliųtikslas ir paskirtis yra užtikrinti, jog futbolo klubai nebūtųvaldomi ir/ar kontroliuojami asmenų,
galinčiųtokiems futbolo klubams daryti neigiamąekonominę, finansinęar kitokio pobūdžio įtaką, bei siekti,
kad futbolo klubus valdantys asmenys atitiktųtokįreikalavimųlygį, kuris padėtųužtikrinti ir saugotų
tinkamąLFF varžybų, LFF varžybose dalyvaujančiųfutbolo klubųbei paties futbolo kaip sporto šakos
reputaciją.
1.2. Šios taisyklės nustato reikalavimus futbolo klubus valdantiems asmenims, su tuo susijusias šiųasmenųbei jų
valdomųfutbolo klubųpareigas bei jųatsakomybęuž šiųpareigųnevykdymąir/ar netinkamąvykdymą.
2. SĄVOKOS:
2.1. Valdantis asmuo – fizinis asmuo:
a) einantis Klubo vadovo ir/ar Klubo valdymo organo nario pareigas, ir/ar
b) esantis Klubo dalyviu, tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus su juo susijusius asmenis ir/ar kartu su juos
susijusiais asmenimis turintis ne mažiau kaip 1/5 balsavimo teisiųKlubo dalyviųsusirinkimuose, ir/ar
c) kuriam yra suteiktos Klubo valdymo organųkompetencijąsudarančios visos ar dalis teisių, ir/ar
d) kitaip turintis ir/ar galintis daryti reikšmingą įtakąKlubo valdymo organųir/ar Klubo dalyvių
priimamiems sprendimais.
2.2. Klubas – futbolo klubas.
2.3. Taisyklės – šios taisyklės dėl dalyvavimo futbolo klubųvaldyme.
2.4. LFF – Lietuvos futbolo federacija.
2.5. LFF VK – Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas.
2.6. Skyrius - Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo skyrius.
2.7. Drausmės kodeksas – Lietuvos futbolo federacijos Drausmės kodeksas.
3. DALYVAVIMO KLUBO VALDYME RIBOJIMAS:
3.1. Joks asmuo neturi teisės būti KlubąValdančiu asmeniu ir joks Klubas negali turėti Valdančio asmens,
kuris/dėl kurio:
3.1.1. negali būti Klubą Valdančiu asmeniu ir/ar dalyvauti Klubo valdyme sutinkamai su Lietuvos
Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir/ar LFF priimtomis taisyklėmis;
3.1.2. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra/buvo teistas ne mažesne nei 12 (dvylikos) mėnesiųlaisvės
atėmimo bausme ir/ar buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, pasireiškusia nesąžiningu
ir/ar negarbingu elgesiu, nepriklausomai nuo paskirtos bausmės, jeigu atitinkamas teistumas nėra
pasibaigęs;
3.1.3. jis yra ir/ar anksčiau buvo Valdančiu asmeniu kitame Klube, kuris jam būnant jįValdančiu asmeniu
ar vėliau dėl tokio Klubo valdymo, jam esant Valdančiu asmeniu, bankrutavo, tapo nemokiu ir
neatkūrėmokumo, pasitraukė(buvo pašalintas) išLFF (ar kitųLFF pripažįstamųfutbolo
organizacijųvykdomų) varžybųnepasibaigus sezonui ir/ar nustojo vykdyti savo kaip futbolo klubo
veiklą ir jos neatnaujino;
3.1.4. buvo pripažintas padariusiu arba pripažino padaręs bet kuriuo ankstesniu metu:
3.1.4.1. pažeidimą, užkurįjam buvo skirta draudimo dalyvauti su futbolu susijusioje veikloje
sankcija;
3.1.4.2. Drausmės kodekso 44 straipsnyje numatyta ir/ar jąatitinkančiąveiką;
3.1.4.3. Drausmės kodekso 45 straipsnyje ir/ar jąatitinkančiąveiką;
3.1.4.4. taisyklių, draudžiančias dalyvavimąlažybose, susijusiose su varžybomis, kuriuose dalyvauja
Klubai, pažeidimą;
3.1.4.5. veiksmus, kuriais buvo padaryta žala LFF ir/ar futbolo kaip sporto šakos reputacijai;
3.1.4.6. veiksmus, sukėlusius žymiąturtinę žaląLFF ir bet kuriam Klubui;
3.1.4.7. kitus veiksmus, kurie laikytini nesuderinamais su dalyvavimu atitinkamo Klubo valdyme;
3.1.5. yra kitųaplinkybių, sudarančiųpagrindą manyti, jog tokiam asmeniui dalyvaujant atitinkamo Klubo
valdyme, gali būti pažeidžiama arba neigiamai įtakojama to Klubo, LFF, LFF varžybų, kitų LFF
varžybose dalyvaujančiųfutbolo klubųbei paties futbolo kaip sporto šakos reputacija ir
integralumas.
3.2. Skyriui nustačius, jog Klubą Valdantis asmuo neturi teisės būti Valdančiu asmeniu pagal šiųTaisyklių3.1.
punktą, Skyrius pateikia atitinkamam Klubui reikalavimąužtikrinti, jog per Skyriaus nustatytąterminą, kuris
negali būti trumpesnis nei 7 (septynios) dienos, toks Klubą Valdantis asmuo būtųpašalintas ir/ar pats
pasitrauktųišKlubo valdymo. Klubas ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo minėto Skyriaus nustatyto
termino pabaigos, privalo pateikti Skyriui įrodymus, jog toks Klubas įvykdėreikalavimądėl atitinkamo
asmens pašalinimo ir/ar pasitraukimo išKlubo valdymo.
4. INFORMAVIMO IR LEIDIMO GAVIMO PAREIGA:
4.1. Ne vėliau kaip iki kiekvienųeinamųjųmetų kovo 15 d., kiekvienas Klubas privalo pateikti Skyriui:
4.1.1. jį Valdančiųasmenųsąrašą, kuriame pateikiama informacija apie Valdančius asmenis, nurodant jų
vardą, pavardę, Klube užimamąstatusąir/ar pareigas ir kitąinformaciją, sudarančiąprielaidas jįlaikyti
KlubąValdančiu asmeniu;
4.1.2. kiekvieno Klubą Valdančio asmens pasirašytądeklaraciją, kuria jis patvirtina, jog nėra šiųTaisyklių3.1.
punkte nurodytųaplinkybių, bei įsipareigoja laikytis Taisyklių, Drausmės kodekso bei kitų jo atžvilgiu
taikytinų ir/ar jam privalomųLFF taisyklių. Deklaracijos forma yra pateikiama šiųTaisykliųpriede Nr.
1.
4.2. Asmuo tapti KlubąValdančiu asmeniu gali tik gavęs išankstinįLFF VK leidimą.
4.3. Tuo atveju, jeigu asmuo ketina tapti nauju atitinkamo Klubo Valdančiu asmeniu:
4.3.1. atitinkamas Klubas iki tokio asmens tapimo nauju Klubą Valdančiu asmeniu privalo pateikti Skyriui
pranešimąapie to asmens ketinimątapti nauju KlubąValdančius asmeniu, kuriame turi būti pateikta
išsami informacija apie jo dalyvavimąKlubo valdyme ir tokio dalyvavimo pobūdįjam tapus Klubą
Valdančiu asmeniu, taip pat tokio asmens užpildytą ir pasirašytą deklaraciją (priedas Nr. 1),
patvirtinančią, jog nėra šiųTaisyklių3.1. punkte nurodytųaplinkybių tokio asmens atžvilgiu;
4.3.2. atitinkamas Klubas privalo pateikti Skyriui jo nustatytais terminais kitą Skyriaus prašomąinformaciją
ir dokumentus, kuriuos Skyrius mano poreikįgauti, siekiant įvertinti asmens, ketinančio tapti nauju
KlubąValdančiu asmeniu, atitikimąTaisyklių 3.1. punkte nustatytiems reikalavimams;
4.3.3. Skyrius turi teisęsavo iniciatyva rinkti informacijąir duomenys apie atitinkamąnauju Klubą
Valdančiu asmeniu ketinantįtapti asmenį;
4.3.4. Skyrius parengia ir pateikia LFF VK savo išvadądėl atitinkamo asmens, ketinančio tapti Valdančiu
asmeniu, galimybės būti Valdančiu asmeniu sutinkamai su Taisyklių3.1. punkte nurodytomis
aplinkybėmis ir reikalavimais;
4.3.5. LFF VK artimiausiame posėdyje po Skyriaus išvados gavimo priima sprendimądėl leidimo tapti
KlubąValdančiu asmeniu suteikimo; LFF VK, priimdamas sprendimądėl atitinkamo leidimo
suteikimo nėra saistomas Skyriaus išvados;
4.3.6. atitinkamas asmuo, ketinantis tapti nauju KlubąValdančiu asmeniu, juo gali tapti tik po to, kai LFF
VK priima sprendimą suteikti leidimątokiam asmeniui tapti atitinkamo Klubo Valdančiu asmeniu.
4.4. LFF VK gali atsisakyti suteikti leidimą atitinkamam asmeniui tapti nauju KlubąValdančiu asmeniu, jeigu:
4.4.1. Klubo pateikti dokumentai neatitinka šiųTaisyklių nustatytųreikalavimų, pateikti ne visi Taisyklėse
nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ir dokumentai ar jie yra neteisingi;
4.4.2. LFF VK nuomone, asmuo, ketinantis tapti nauju KlubąValdančiu asmeniu neatitinka Taisyklių3.1.
punkte nustatytų reikalavimų.
4.5. LFF VK gali panaikinti leidimą tapti KlubąValdančiu asmeniu, jeigu:
4.5.1. leidimas buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus LFF taisykles ar kitus teisės aktus;
4.5.2. asmuo, kuriam rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šiųTaisyklių nustatytų
reikalavimųleidimui suteikti.
4.6. Apie priimtąsprendimąpanaikinti leidimąpranešama Klubui. LFF VK priėmus sprendimąleidimą
panaikinti, Klubas privalo nedelsdamas privalo užtikrinti, kad atitinkamas KlubąValdantis asmuo, dėl kurio
buvo suteiktas LFF VK panaikintas leidimas, būtų pašalintas ir/ar pasitrauktųišKlubo valdymo.
4.7. Klubas, pasikeitus bet kokiems duomenims, nurodytiems remiantis Taisyklių4.1. punkte pateikiamoje
deklaracijoje, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo duomenųpasikeitimo, privalo
pateikti Skyriui atnaujintą, sutinkamai su Taisyklių4.1. punktu užpildytądeklaraciją.
4.8. Klubą Valdantis asmuo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas, po to, kai atsiranda Taisyklių
3.1. punkte nurodytos aplinkybės ir/ar jis dėl bet kokiųpriežasčiųnustoja būti Valdančiu asmeniu, apie šių
aplinkybiųatsiradimąturi informuoti atitinkamą Klubąir Skyrių.
4.9. Klubas ir atitinkamas Valdantis asmuo privalo užtikrinti, jog vykdant šioje Taisykliųdalyje (4 dalis)
nustatytus įpareigojimus, pateikiama informacija būtų išsami ir teisinga bei atsako už šios pareigos
netinkamąvykdymą.
5. ATSAKOMYBĖ:
5.1. Drausmės kodekso nustatyta tvarka yra skiriamos sankcijos Klubui, kuris:
5.1.1. turi Valdantįasmenį, neturintįteisės būti Valdančiu asmeniu sutinkamai su šiomis Taisyklėmis,
išskyrus atvejus, kai Klubas įrodo, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog atitinkamas asmuo
negali/negalėjo būti Valdančiu asmeniu;
5.1.2. pažeidėTaisyklių3.2. punkte nurodytąpareigą;
5.1.3. pažeidėbet kuriąišTaisyklių4 dalyje nurodytąpareigą.
5.2. UžTaisyklių5.1. punkte nurodytus pažeidimus Klubui gali būti skiriama bet kuri Drausmės kodekse
nustatyta sankcija.
Sankcijos skirimas neatleidžia Klubo nuo pareigos pašalinti padarytąpažeidimą. Kompetentingas LFF
organas, skirdamas Klubui sankciją, nustato terminą, per kurįatitinkamas pažeidimas turi būti pašalintas.
Klubui nepašalinus pažeidimo per papildomąterminą, jam gali būti skiriamos naujos Drausmės kodekse
numatytos sankcijos.
6. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS:
6.1. Taisyklės yra privalomos ir taikomos visiems Klubams, dalyvaujantiems, ketinantiems dalyvauti ir/ar
išreiškusiems norą/pageidavimą dalyvauti LFF A lygos varžybose ir/ar LFF I lygos pirmenybėse, bei juos
Valdantiems asmenims.
6.2. Ši Taisykliųredakcija įsigalioja nuo atitinkamo LFF VK sprendimo, kuriuos šios Taisyklės yra
patvirtinamos, priėmimo momento.
Šios taisyklės buvo patvirtinos 2013 m. kovo 28 d. Lietuvos futbolo federacijos Vykdomojo komiteto sprendimu.

LFF prezidentas LFF generalinis direktorius
Julius Kvedaras Edvinas Eimontas

Vidaus reikalų ministerija ruošia ginklus prieš sporto sukčius

BNS info

Vidaus reikalų ministerija siūlo numatyti baudžiamąją atsakomybę už nesąžiningą įtaką sporto rezultatams.

Pagal ministerijos parengtas pataisas, tas, kas sąmoningai paveiktų profesionalių sporto varžybų eigą arba rezultatą siekdamas pakeisti sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip savo ar kitų naudai gautų materialinės naudos, būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba areštu.

Ministerija taip pat siūlo nustatyti, kad valstybės tarnautojui būtų prilyginami profesionalių sporto varžybų dalyviai. Tai leistų juos patraukti atsakomybėn už kyšininkavimą ir papirkimą.

Pataisas parengė gegužę vidaus reikalų ir teisingumo ministrų sudaryta darbo grupė.

Vienas iš darbo grupės narių, parlamentaras Juras Požela BNS teigė, kad sudaryta darbo grupė, turėjusi dėti pastangas pažabojant nesąžiningą įtaką sporto rezultatams, „nuveikė nulinį darbą“. Jo teigimu, dabar siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos yra vienintelis daugiau nei pusę metų gyvuojančios darbo grupės darbas, o ir pastarosios, anot Seimo nario, praktiškai nesiskiria nuo jo pernai pateiktų pataisų.

Lietuva ne kartą sulaukė įtarimų dėl sutartų futbolo rungtynių. Organizacijos „Transparency International“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad 55 proc. futbolininkų mano, jog nesąžiningi susitarimai dėl sporto varžybų rezultato yra paplitę.

VRM siūlo baudžiamąją atsakomybę už sutartus rezultatus sporte

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/vr ... z3McZ2JDwc" onclick="window.open(this.href);return false;

Valdžia rezga pinkles sutartų rungtynių organizatoriams
2015-01-07 09:29
http://tv.lrytas.lt/?id=14195123401417793360" onclick="window.open(this.href);return false;

Valdžia užsimojo sunaikinti Lietuvos futbolą krečiantį sutartų rungtynių virusą. Vidaus reikalų ministerija teiks Seimui baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už nesąžiningą įtaką sporto rezultatams. Sukčiams dabar grės viešieji darbai, baudos ir net laisvės atėmimo bausmės. Futbolo federacija sveikina iniciatyvą, tačiau apgailestauja, kad pataisos Seime kelią skinasi itin sunkiai. Prieš pusantrų metų beveik analogiškas pataisas pateikęs parlamentaras Juras Požela įsitikinęs, kad jei ne biurokratų lėtumas, įstatymas galėjo būti priimtas seniai.

Sukčiams dabar grės viešieji darbai

netikiu, kad ims kuri sukciu ir privers su sluota padirbeti, negrebs lapu

Sukčiams dabar grės viešieji darbai

netikiu, kad ims kuri sukciu ir privers su sluota padirbeti, negrebs lapu

Tai eis dirbtinę dangą su kastuviuku nuo sniego valyti

Tai eis dirbtinę dangą su kastuviuku nuo sniego valyti

galvoji kad prokuroras leis sniega stadione kasti? juk prastas nukasimas gali itakoti rungtiniu rezultatus

Latviai ir estai jau knebinėja kilpą, smaugiančią ir Lietuvos futbolą
Mindaugas Augustis,
http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2015 m. kovo 31 d. 17:06

Futbolą parodija verčiantys sukčiai suįžūlėjo tiek, kad nuo jų būtina gintis operatyvinėmis priemonėmis. Tai pamažu pradeda suvokti Baltijos šalių teisėsauga, pakilusi į pirmuosius mūšius su lažybų skandalų iniciatoriais. Nors patupdyti už grotų Latvijoje ir Estijoje kol kas dar nepavyko nieko, Lietuvos pareigūnai turi ko pasimokyti iš savo kolegų.

„Mums jau įtaisė tą vėžį“, – pripažino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Julius Kvedaras.
Tą pačią diagnozę buvo galima drąsiai pateikti dar prieš dešimtmetį, kadangi parduotų rungtynių banga į Baltijos pajūrį atsirito gerokai anksčiau nei pradėtas pirmas oficialus LFF tyrimas.

Bet dabar į ligonio gydymo procesą mėginama įtraukti ir šalies teisėsaugos institucijas, turinčias įrankius, reikalingus augliams šalinti chirurginiu būdu.
Šią savaitę LFF kartu su UEFA organizavo trijų dienų seminarą, kuriame Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai sėmėsi patirties iš tarptautinę lažybų rinką analizuojančios „Sportradar“ agentūros, Europolo ir kaimyninių šalių teisėsaugos atstovų.
Tai, kad policijai ir prokuratūrai trūksta elementarių žinių apie machinacijas sporte, liudija praėjusiais metais šnipštu pasibaigę ikiteisminiai tyrimai. Vilniaus apygardos prokuratūra domėtis tamsiais futbolo užkulisiais ėmė sulaukusi LFF ir Lošimų priežiūros tarnybos pareiškimų, bet išjudinti iš vietos skandalingų istorijų tyrimų nesugebėjo.
Estijoje ir Latvijoje pareigūnų pastangos išsiaiškinti sudėtingas schemas tarp nusikaltėlių, jų tarpininkų, klubų ir žaidėjų buvo vaisingesnės.
Futbolininkų telefoninius pokalbius ir susirašinėjimus internetu perėmusi Estijos prokuratūra 2013 metų pabaigoje į dienos šviesą ištraukė grupuotę, nuvijusią sutartų rungtynių voratinklį.
Skandalo epicentre atsidūrė Narvos „Trans“ klubas ir aštuoni žaidėjai iš Estijos pirmenybių. Kaltinimų 2011-2012 metais surežisavus 17 dvikovų baigtis iš viso sulaukė 11 asmenų. Prokurorų teigimu, sukčiai uždirbo 108 tūkst. eurų organizuodami „nešvarias“ rungtynes ne tik Estijos čempionate, UEFA Europos lygoje, bet ir Lietuvos A lygoje.
Bylos duomenimis, Estijos ir Rusijos nusikaltėliai 2011-aisiais surežisavo Pakruojo „Kruojos“ nesėkmę prieš „Kauną“ rezultatu 0:4.

Nors DELFI kalbinti Estijos pareigūnai tikino sukaupę pakankamai įrodymų, kad įtariamieji būtų nuteisti, apeliacinis teismas pernai nusprendė, kad šalies įstatymai neleidžia traukti jų baudžiamojon atsakomybėn.
Vis dėlto įkliuvę žaidėjai ir jų bendrininkai sausi iš balos neišlipo – remdamasi surinkta informacija, Estijos futbolo sąjunga diskvalifikavo net 26 susitepusius futbolininkus, o devyni jų iš futbolo pašalinti visam gyvenimui.
Sukčių tinklui pernai kirto ir Latvijos policija. Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro pareigūnai praėjusį spalį sulaikė aštuonis įtariamuosius rungtynių baigčių klastojimu.
Į teisėsaugos tinklą pateko asmenys, susiję su itin prasta reputacija pasižyminčiu Daugpilio „Daugava“ klubu. Vienas jų – komandos vyriausiasis treneris iš Moldovos Ivanas Tabanovas – mėgino patekti ir į Lietuvos A lygą.
Specialistą į Tauragės „Tauro“ ekipą prieš praėjusio sezono pradžią pakvietė buvęs „Daugava“ generalinis direktorius Jurijus Šelenkovas. Rusas žadėjo finansuoti „Taurą“, bet pasitraukė iš Lietuvos kartu su I. Tabanovu ir atsivežtais žaidėjais po to, kai Tauragės klubas nebuvo priimtas į aukščiausią lygą. LFF vadovai tuomet neslėpė nepasitikintys juodą šleifą turinčiais futbolo veikėjais.
Drauge su I. Tabanovu latviškus areštinės gultus išbandė „Daugava“ ekipos techninis direktorius Jevgenijus Klopovas, žaidėjai Aleksandras Vlasovas ir Jevgenijus Kosmačiovas, buvęs ilgametis klubo prezidentas Olegas Gavrilovas, jo sugyventinė Marija Stepanova ir duktė Marija Gavrilova, taip pat Latvijos futbolo pasaulyje menkai pažįstamas Eltonas Čausas.
„Tai buvo pirmieji sulaikymai Latvijos futbolo istorijoje. Negaliu plačiau komentuoti šios baudžiamosios bylos, nes ikiteisminis tyrimas tebevyksta, bet ji yra ilgo darbo kartu su UEFA ir Latvijos federacija pasekmė“, – DELFI teigė Latvijos policijos atstovas Inaras Kalnačas.
Tiesa, visi sulaikytieji netrukus buvo paleisti į laisvę, išskyrus Daugpilio nelegalių lažybų baronu vadinamą O. Gavrilovą.
Pastarasis dar 2009 metais buvo apkaltintas manipuliavimu rungtynių rezultatais ir diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos, bet tai netrukdė prieštaringai vertinamam veikėjui svetimomis rankomis toliau valdyti futbolo klubą.
Šįkart O. Gavrilovu susidomėjo ne tik Latvijos futbolo federacija, bet ir teisėsauga. Verslininkas buvo apkaltintas sukčiavimu stambiu mastu ir mokesčių vengimu veikiant organizuotoje grupėje. Jei bus pripažintas kaltu bent pagal vieną iš šių straipsnių, buvęs „Daugava“ prezidentas belangėje gali sėdėti iki dešimties metų.
Tačiau net patys tyrėjai negali garantuoti, kad šešėlinio futbolo pasaulio vadeivai nepavyks išsisukti nuo teisingumo: byla dar nepasiekė teismo, o prieš dvi savaites O. Gavrilovas buvo paleistas iš areštinės už 35 tūkst. eurų užstatą.
„Nenoriu pasakoti, kaip surinkome įrodymus, nes byla nebaigta ir neperduota prokuratūrai ir teismui. Kai ateis laikas, galėsime atskleisti, kaip viskas vyko. Bet mums tai buvo visiškai nauja specifika: neturėjome nei tokių bylų tyrimo taktikos, nei metodikos. Mokėmės, vėliau mokysis prokuratūra, galbūt – ir teismai. Negaliu jums konkrečiai pasakyti, kada bus baigtas tyrimas: ar rytoj, ar po mėnesio. Mes esame nusiteikę eiti iki galo, bet sunku pasakyti, kas iš to išeis“, – abejonių sėkminga Latvijoje beprecedenčio tyrimo atomazga neslėpė I. Kalnačas.
Federacija ir teisėsauga Latvijoje bendradarbiauti pradėjo dar 2013 metais, bet, pasak I. Kalnačo, iki šiol nėra pareigūnų, kurių pagrindinė darbo sritis būtų sukčiavimo sporte tyrimai.
Be to, latviškame baudžiamajame kodekse, kaip ir lietuviškame jo analoge, tokio pobūdžio nusikaltimai nėra išskirti atskiru straipsniu.
„Pasiūlymas papildyti kodeksą ir numatyti atsakomybę už tokį nusikaltimą jau yra pateiktas. Tai labai pagelbėtų, nes mums reikalingas apibrėžtumas. Daugelyje šalių sukčiavimas sporte yra išskirtas kaip nusikalstama veika, tai – būtina. Jei nenorime keisti baudžiamojo kodekso, susitarimų dėl rungtynių baigčių sąvoką galima įrašyti sporto įstatyme – svarbu, kad atsirastų formuluotė, pagal kurią būtų galima traukti prasižengusius asmenis atsakomybėn“, – DELFI aiškino I. Kalnačas.
Tai, kad griežtinti įstatymus būtina neatidėliojant, įrodo neblėstantys lažybų skandalai. Naujausias jų Latvijoje kilo praėjusią vasarą, po UEFA Europos lygos atrankos rungtynių tarp Rygos „Daugava“ ir „Aberdeen“ (Škotija) klubų.
Gausų lietuvišką legioną turėjusi Rygos komanda svečiuose buvo sutriuškinta 0:5, o lažybų rinkos prievaizdai netrukus paskelbė apie įtartinus statymus.
DELFI žiniomis, tarp „laimingųjų“ buvo praeityje garsus A lygos futbolininkas, vienoje Lietuvos lažybų bendrovių laimėjęs 30 tūkst. litų. Pinigus jis susižėrė rungtynių metu, rezultatui esant 0:0, patikėjęs, kad šeimininkai iškovos pergalę didesniu nei 3 įvarčių skirtumu.
Antrame kėlinyje du „Daugava“ atstovai, vienas kurių – lietuvis Aurimas Kučys, buvo išvaryti iš aikštės, o škotai mačą baigė savo sąskaitoje turėdami 5 taiklius smūgius.
Be A. Kučio, Rygos komandai šiame mače atstovavo dar šeši Lietuvos futbolininkai: Emilijus Zubas, Valdemaras Borovskis, Arnas Ribokas, Giedrius Tomkevičius, Mantas Savėnas ir Tadas Markevičius. Beveik visi jie įvairiu metu yra rungtyniavę Panevėžio „Ekrane“, kurio buvęs treneris Arvydas Skrupskis ir generalinis direktorius Tomas Sitnikovas praėjusiame sezone taip pat dirbo „Daugava“ klube.
Primename, kad Lietuvoje parduotų rungtynių organizatoriai teisėsaugos dėmesio iki šiol nebuvo sulaukę. Tiesa, pastaraisiais metais aktyvią kovą su lažybų virusu deklaruoja LFF. Vis dėlto, neskaitant laikinų suspendavimų ir piniginių baudų, griežčiausią sankciją kol kas užsitraukė vienintelis buvęs „Klaipėdos granito“ gynėjas iš Ukrainos Olegas Dmytrenka, kuris pernai buvo diskvalifikuotas visam gyvenimui.


http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/la ... z3VyOPKbNw" onclick="window.open(this.href);return false;

Nusiplovė rankas: sportą trypiantis dramblys Seime pavirto muse
Mindaugas Augustis, http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2015 m. balandžio 7 d.

Nors nusikaltėlių pajamos iš nelegalių lažybų skaičiuojamos milijardais eurų, visą pasaulį plakanti parduotų rungtynių rykštė Lietuvos neliečia. Taip pasirodė Seimui, antradienį nepritarusiam siūlymui išplėsti Baudžiamąjį kodeksą nauju straipsniu. Ekspertams toks žingsnis perša vieną mintį: kovą su sporto sukčiais patogiau imituoti, nei iš tiesų jos imtis.

Praėjusią savaitę penkios šalies institucijos pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis varžybų rezultatais.

„Policija pasirengusi aktyviai kovoti su tomis veikomis. Diegiame naujas priemones, naujus metodus, šiuolaikinius stebėjimo būdus, kad galėtume tuos nesąžiningus sandorius stebėti realiu laiku, atlikti analizę ir esant reikalui pradėti ikiteisminius tyrimus“, – tuomet sakė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Bet po šv. Velykų teisėsaugos karingumas staiga išblėso: Seimas uždegė raudoną šviesą bandymui sugriežtinti įstatymus, o taip pasielgti patarė patys pareigūnai, iki šiol nesugebėję išnarplioti nė vienos sutartų rungtynių bylos.

Kodėl Generalinei prokuratūrai ir policijai nereikalingas Baudžiamojo kodekso straipsnis, konkrečiai kriminalizuojantis sukčiavimą sporte?

„Jei tokia norma atsirastų, bylas reikėtų tirti, o ne ieškoti būdų, kaip nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisėsauga turi mažai žinių apie tokius nusikaltimus, nėra aiškių rekomendacijų, kaip juos tirti, o užsiimti kūryba ne kiekvienas sugeba ir nori. Todėl jiems paprasčiau manyti, kad tai – kažkas kito, bet ne sukčiavimas“, – DELFI sakė tarptautinės advokatų kontoros „Sprezzatura Legale“ teisininkas Andrius Gabnys.

Pagal Seimui pateiktą projektą, asmenis, dariusius neteisėtą įtaką sporto varžybų rezultatams, būtų galima bausti laisvės atėmimu iki trejų metų. Įrodžius, kad sukčiai veikė organizuotoje grupėje arba įgijo didelės vertės turtą, griežčiausia bausmė išaugtų iki aštuonerių metų kalėjimo, o dalyvavimas lažybose žinant, kad rungtynės yra parduotos, grėstų įkalinimu iki penkerių metų.

Tokią Baudžiamojo kodekso pataisą dar 2013 metais įregistravo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) pirmininkas Juras Požela.

Tais pačiais metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria rekomendavo valstybėms narėms įtraukti sukčiavimą sporte kriminalizuojančias teisės normas į nacionalinius baudžiamuosius įstatymus. Bet tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), tiek Vyriausybė projektą įvertino skeptiškai – esą įtariamuosius patraukti atsakomybėn Lietuvoje leidžia ir esami teisės aktai.

TTK pirmininkas Julius Sabatauskas antradienį plenariniame posėdyje teigė konsultavęsis ne tik su Seimo teisininkais, bet ir generaliniu prokuroru, Policijos departamentu, Aukščiausiuoju ir apygardų teismais. Nė viena šių institucijų nepastebėjo poreikio naujam Baudžiamojo kodekso straipsniui.

„Papildomai kreipėmės į generalinį prokurorą, prašydami paaiškinti, kodėl bylos nepasiekia teismų. Gavome atsakymą, kad vykę ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nepakakus įrodymų, bet ne dėl to, kad trūksta teisinio reguliavimo. Sukčiavimas – ar sporte, ar kitur – vis tiek yra sukčiavimas“, – savo motyvus dėstė J. Sabatauskas.

„Visi kalba apie šią problemą, federacijos pačios prašo aiškaus sukčiavimo sporte reglamentavimo. Tai – specifinė nusikalstama veika, o TTK siūlo tiesiog nieko nedaryti. Jei prokuratūra nepradeda tyrimų pagal dabartinį reglamentavimą, vadinasi, kažkas yra blogai“, – replikavo J. Požela.

Bet parlamentarams svaresni pasirodė J. Sabatausko argumentai: po svarstymo Seimas nusprendė grąžinti įstatymo projektą tobulinti. Tai reiškia, kad pusantrų metų nuo pataisos pateikimo prabėgo tuščiai: pradėti machinacijomis sporte užsiimančių nusikaltėlių teisinę medžioklę teks iš naujo.

Susitarimų dėl rungtynių baigčių tyrimuose besispecializuojantis A. Gabnys įsitikinęs, kad Seimas suklydo.

„Mano ir kolegų nuomone, toks straipsnis vienareikšmiai yra reikalingas, ir jo vieta būtent Baudžiamajame kodekse.

Kritikai pabrėžia, kad ši norma būtų perteklinė, nes ją apima dabartinė sukčiavimo sudėtis. Bet realybė visiškai kitokia. Ikiteisminiai tyrimai nutraukiami nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, o taip yra būtent dėl teisinio aiškumo trūkumo. Esant plačiam sukčiavimo apibrėžimui, atsiranda per didelės galimybės interpretavimui: galima pradėti galvoti, kad galbūt tai nėra baudžiamasis nusižengimas, galbūt čia nėra jokio viešojo intereso. Bet jo tikrai esama“, – teigė DELFI kalbintas teisininkas.

Pasak jo, diskutuoti galima nebent dėl to, kaip konkrečiai apibrėžti susitarimus dėl rungtynių rezultatų.

„Įvairiose šalyse ši nusikalstama veika turi skirtingas sąvokas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kriminalizuotas ne sukčiavimas sporte, o sukčiavimas lažybose. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai – du skirtingi dalykai, bet įsigilinus akivaizdu, jog turinys – tas pats. Kita vertus, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje, Kipre, Lenkijoje, Graikijoje yra išskirtos nusikalstamos veikos sportui, bet ne kaip sukčiavimas, o kaip korupcija. Bet klausimų, ar tokia teisės norma reikalinga, niekam neturėtų kilti“, – neabejoja A. Gabnys.

Primename, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo nuteistas nė vienas asmuo, atsakingas už susitarimų dėl rungtynių baigčių organizavimą ar neteisėtą dalyvavimą lažybose.

Vilniaus apygardos prokuratūra pernai nutraukė du ikiteisminius tyrimus, kuriuos inicijavo Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir Lošimų priežiūros tarnyba. Tiesa, šiuo metu šalies teisėsauga atlieka dar du ikiteisminius tyrimus, susijusius su sukčiavimu sporte.

Nors pareigūnams nesiseka minti ant kulnų šešėliniams rungtynių „režisieriams“, pastaruosius pradėjo bausti patys varžybų organizatoriai.

Pernai ištyrusi A lygos rungtynių tarp Gargždų „Bangos“ ir Klaipėdos „Atlanto“ užkulisius, LFF diskvalifikavo Gargždų ekipos vartininką iš Rusijos Soslanbeką Aršijevą iki sezono pabaigos, o buvusiam klubo viceprezidentui, taip pat Rusijos piliečiui Dmitrijui Baidai uždraudė dvejus metus Lietuvoje verstis bet kokia su futbolu susijusia veikla.

LFF tyrimų komitete po padidinamuoju stiklu buvo narstomas ir kitas rusiško kapitalo valdomas A lygos klubas – „Klaipėdos granitas“. Uostamiesčio ekipos gynėjas iš Ukrainos Olegas Dmytrenka, kuris prisipažino dalyvavęs susitarimuose dėl rungtynių su „Atlantu“ baigties, buvo diskvalifikuotas iš futbolo iki gyvos galvos.

Tuo tarpu šalies krepšinyje besisukantys sukčiai gali jaustis dar labiau nebaudžiami: per nagus iki šiol yra gavę vienintelio lažybų skandalo dalyviai. 2011 metais Palangos „Naglio“ krepšininkai lažinosi už savo komandos pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) trims „Naglio“ atstovams – Vytautui Buzui, Rimui Varanauskui ir Vidmantui Užkuraičiui – skyrė po 3 tūkst. litų baudas.

DELFI jau rašė, kad kaimyninių Estijos ir Latvijos teisėsaugos pastangos sutramdyti „nešvarių“ rungtynių organizatorius buvo vaisingesnės: Estijoje viena didžiulės apimties byla jau buvo pasiekusi teismą, o Latvijoje tęsiamas pernai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliekant buvo sulaikyti aštuoni įtariamieji.

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/nu ... d=67639250

Estijoje viena didžiulės apimties byla jau buvo pasiekusi teismą, o Latvijoje tęsiamas pernai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliekant buvo sulaikyti aštuoni įtariamieji.

Estai mėnesį pakalino sukčius, Latvijoje pusdienį..

ot, pvz. Dar tuos areštantus reikėtų maitinti iš mokesčių mokėtojų kišenės..

geriau ne su sukčiais kovoti, kas neduotų rezultatų, o reikėtų uždrausti sportą.. profesionaliame lygyje.

geriau ne su sukčiais kovoti, kas neduotų rezultatų, o reikėtų uždrausti sportą.. profesionaliame lygyje.

Ne į temą, bet ne kažką drausti reiktų, o kelti žmonių mentalitetą ir edukaciją Ir prasiskolinusį kapitalizmą keisti nauja socekonomine sistema - štai kas išsprestų problemas iš esmės.

geriau ne su sukčiais kovoti, kas neduotų rezultatų, o reikėtų uždrausti sportą.. profesionaliame lygyje.

Ne į temą, bet ne kažką drausti reiktų, o kelti žmonių mentalitetą ir edukaciją Ir prasiskolinusį kapitalizmą keisti nauja socekonomine sistema - štai kas išsprestų problemas iš esmės.

Na, tu čia ir pažangias idėjas skleidi. Už tokius pamąstymus tave Lukiškių aikštėje ketvirčius seimūnai ir lažybininkai.

Netikiu aš edukacija ir edukologija. lietuviai kietasprandžiai yra. Pinigas dabar madingi, o ne edukacija.

kapitalizmas laukinis, sociotapai ten dėl kapeikos garbę senai pamynė jau.. negrųžtamas procesas prasidėjo.. o azijatų lažybibikų kontoros visus pavers savo įkaitais.. net univere reikėtų dėstyti sukčiavimo menas, lažybų teorija ir praktika.. rinktųsi daug žmogystų studijuoti.

Bulgarkė galėtų būti docentas/profesorius..