Vartininkas įsikūrė Rumunijoje
http://www.skrastas.lt/?data=2012-03-27 ... 1332681245" onclick="window.open(this.href);return false;

2012 m. Kovo 26 d.
Giedrius VAITKEVIČIUS

Ne­se­niai pra­si­dė­ju­sia­me 2012 me­tų fut­bo­lo se­zo­ne „Šiau­lių“ eki­pai ne­beats­to­vau­ja bu­vęs var­ti­nin­kas Ta­das Si­mai­tis. 21-erių fut­bo­li­nin­kas prieš mė­ne­sį su­kir­to ran­ko­mis su Ru­mu­ni­jos čem­pio­ne Ga­la­čio „Ote­lul“ eki­pa. „Ko­man­da – aukš­čiau­sio ly­gio. Pa­tin­ka vis­kas: są­ly­gos, ad­mi­nist­ra­ci­ja, žai­dė­jai“, – min­ti­mis da­li­jo­si var­tų sar­gas.

[email protected]

Kon­ku­ren­ci­jos ne­bi­jo

– Ta­dai, ar ti­kė­jai­si „Ote­lul“ pa­siū­ly­mo?

– Agen­tas ieš­ko­jo klu­bo už­sie­ny­je. Ti­kė­jau­si, kad ku­ri nors ko­man­da ma­ni­mi su­si­do­mės. Į per­žiū­rą pa­kvie­tė „Ote­lul“. Ji ma­ne ten­ki­na vi­sais as­pek­tais.

– Kaip se­kė­si per­žiū­ro­je?

– Ji bu­vo ga­na il­ga. Da­ly­va­vau dve­jo­se sto­vyk­lo­se. Pir­mo­ji bu­vo Is­pa­ni­jo­je, ant­ro­ji – Tur­ki­jo­je. Abe­jo­se sten­giau­si pa­ro­dy­ti ką ga­liu ir tre­ne­riai li­ko pa­ten­kin­ti. Kont­rak­tą pa­si­ra­šiau ant­ro­sios sto­vyk­los Tur­ki­jo­je me­tu.

– Ar ko­man­do­je di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja?

– Tu­riu kon­ku­ruo­ti su dviem pa­ty­ru­siais ir la­bai ge­rais var­ti­nin­kais. Jie abu daug me­tų žai­dę aukš­čiau­sio­je Ru­mu­ni­jos ir ki­to­se stip­rio­se ly­go­se. Kon­ku­ren­ci­jos ne­bi­jau. Tik jai pa­de­dant, ga­lė­siu to­bu­lė­ti.

Pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas

– Kaip įsi­kū­rei Ga­la­ty­je?

– Iš pra­džių gy­ve­nau vieš­bu­ty­je. Vė­liau ga­vau la­bai ge­rą bu­tą nau­ja­me na­me, ku­ria­me gy­ve­na apie 80 pro­cen­tų ko­man­dos žai­dė­jų. Są­ly­gos gy­ven­ti tik­rai ge­ros.

– Gal­būt „Ote­lul“ – tar­pi­nė kar­je­ros sto­te­lė?

– No­rė­čiau, kad „Ote­lul“ to­kia bū­tų. Ta­čiau apie atei­ties pla­nus ga­lė­si­me kal­bė­ti vė­liau.

– Stu­di­ja­vai Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Kaip bus su stu­di­jo­mis?

– Esu spor­to va­dy­bos ant­ra­kur­sis. Moks­lus ban­dy­siu tęs­ti nuo­to­li­niu bū­du. Jei bus per sun­ku, ban­dy­siu pa­siim­ti aka­de­mi­nes ato­sto­gas ir stu­di­jas pra­tęs­ti atei­ty­je.

– Ar šir­dies drau­gė Eri­ka gy­vens su ta­vi­mi?

– Šiuo me­tu Eri­ka bai­gia Šiau­lių uni­ver­si­te­tą. Va­sa­rą ji at­vyks į Ga­la­tį ir ga­lės ap­si­gy­ven­ti kar­tu su ma­ni­mi.

Iš­va­žia­vo iš Klai­pė­dos

– Prieš ke­le­tą me­tų da­ly­va­vai ki­tų Ru­mu­ni­jos ko­man­dų Bu­ka­reš­to „Di­na­mo“ ir „Steaua“ per­žiū­ro­se. Ko­dėl ne­li­kai?

– „Di­na­mo“ per­žiū­ro­je bu­vau ke­le­tą die­nų, o „Steaua“ – il­giau. Pas­ta­ro­ji eki­pa siū­lė pa­si­lik­ti dub­le­rių ko­man­do­je. Ta­čiau tuo me­tu bu­vau vie­nuo­lik­to­kas. No­rė­jau baig­ti mo­kyk­lą. Be to, są­ly­gos dub­le­rių eki­po­je ne­bu­vo pa­čios ge­riau­sios. Į „Steaua“ vy­kau ir bai­gęs mo­kyk­lą, ta­čiau pa­si­kei­tu­siam tre­ne­rių ko­lek­ty­vui ma­nęs ne­be­rei­kė­jo. Da­bar ma­nau, jog at­si­sa­ky­ti „Steaua“ pa­siū­ly­mo bu­vo tei­sin­gas žings­nis.

– 2011 me­tų se­zo­ne ži­bė­jai „Šiau­liuo­se“. Kas lė­mė sėk­mę?

– Dau­giau­siai įta­kos tu­rė­jo tai, kad se­zo­no pa­bai­go­je žai­džiau ne­ma­žai rung­ty­nių. Kiek­vie­no­se įgau­da­vau neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties, žai­di­mas vis ge­rė­jo ir ge­rė­jo. Ma­nau, kad iki tol trū­ko A ly­gos dvi­ko­vų pa­tir­ties.

– „Šiau­liams“ at­sto­va­vai ke­le­tą me­tų. Kaip įver­tin­tum čia pra­leis­tus se­zo­nus?

– Vi­si bu­vo skir­tin­gi. Pra­džio­je vis­kas klo­jo­si pui­kiai. Ofi­cia­lio­se rung­ty­nė­se de­biu­ta­vau 17-os. Po me­tų A ly­go­je su­žai­džiau aš­tuo­nis ma­čus. Tą se­zo­ną ver­ti­nu tei­gia­mai. 2010 me­tų se­zo­nas – la­bai pra­stas. Su­žai­džiau tik tre­jas rung­ty­nes, ne­su­ge­bė­jau tre­ne­riams įro­dy­ti, jog ga­liu bū­ti pa­grin­di­niu var­ti­nin­ku. Be­veik vi­sus me­tus pra­lei­dau ant suo­lo. Praė­ju­sį se­zo­ną lai­kau ge­riau­siais sa­vo kar­je­ro­je. Pa­vy­ko at­si­skleis­ti ir pa­ro­dy­ti ką ga­liu. Dėl 2011 me­tų dar­bo tre­ni­ruo­tė­se ir sėk­min­go pa­si­ro­dy­mo rung­ty­nė­se da­bar esu la­bai aukš­to ly­gio klu­be.

– Esi ki­lęs iš Klai­pė­dos. Ko­dėl pa­si­rin­kai Šiau­lius?

– Ne­bu­vo kur lik­ti. Ži­no­jau, kad jei neiš­va­žiuo­siu, fut­bo­li­nin­ko kar­je­ra pra­žus, kaip dau­ge­lio ki­tų ta­len­tin­gų klai­pė­die­čių. Uos­ta­mies­tis vi­sa­da ug­dė ir ug­do vie­nus ge­riau­sių jau­nų žai­dė­jų Lie­tu­vo­je, ta­čiau jie ne­tu­ri kur ei­ti. Fut­bo­li­nin­kus kvie­čia Na­cio­na­li­nė fut­bo­lo aka­de­mi­ja ar­ba ki­ti Lie­tu­vos klu­bai. Ta­čiau dau­gu­ma ta­len­tin­gų žai­dė­jų lie­ka Klai­pė­do­je, kur fut­bo­las mer­dė­ja. De­ja, apie uos­ta­mies­čio ko­man­das ne­ga­liu pa­sa­ky­ti nė vie­no tei­gia­mo žo­džio. Tai la­bai liū­di­na.

– Ne­bu­vo sun­ku pri­tap­ti Šiau­liuo­se?

– Į Šiau­lius pa­kvie­tė vie­nas tuo­me­ti­nių fut­bo­lo klu­bo „Na­po­lis“ tre­ne­rių Sau­lius Les­nic­kas. Pri­tap­ti ne­bu­vo sun­ku, nes at­vy­kau į vien­me­čių ko­man­dą. Vis­kas bu­vo pui­ku.

Var­ti­nin­kų kas­die­ny­bė

– Ko­dėl pa­si­rin­kai fut­bo­lą ir nu­spren­dei sto­ti į var­tus?

– Fut­bo­lą pa­si­rin­kau bro­lio dė­ka. Jis lan­kė tre­ni­ruo­tės, bu­vo ge­ras var­ti­nin­kas. To pa­no­rau ir aš. Iš pra­džių bu­vau žai­dė­jas, po ke­lių me­tų pa­ban­džiau sto­ti į var­tus. Se­kė­si pui­kiai, ta­pau var­ti­nin­ku. Gai­la, kad ta­len­tin­gu var­tų sar­gu bu­vęs bro­lis dėl pra­stos fut­bo­lo si­tua­ci­jos Klai­pė­do­je tu­rė­jo pa­si­rink­ti ki­tą ke­lią.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad var­ti­nin­kas kar­tais at­sto­ja pu­sę ko­man­dos?

– Ma­nau, jei ko­man­da ne­tu­rės pa­ti­ki­mo var­ti­nin­ko, nie­ka­da ne­pa­sieks ge­rų re­zul­ta­tų.

– Ku­rias sa­vy­bes lai­kai stip­riau­sio­mis?

– Esu pa­kan­ka­mai stip­rus fi­ziš­kai, tu­riu ne­pras­tą ka­muo­lio gau­dy­mo tech­ni­ką. Bet tu­riu pa­to­bu­lin­ti žai­di­mą ko­jo­mis. Tai ak­cen­ta­vo ir „Ote­lul“ tre­ne­ris. Ge­rin­ti rei­kia vis­ką. Spor­ti­nin­kai vi­są kar­je­rą pri­va­lo to­bu­lin­ti sa­vo žai­di­mą, kad jį pa­kel­tų į kaip ga­li­ma aukš­tes­nį ly­gį. Juo la­biau, kad fut­bo­li­nin­ko kar­je­ra nė­ra il­ga.

– Ar rei­kia pri­pras­ti prie var­ti­nin­ko pirš­ti­nių?

– Siū­lau vi­siems pa­ban­dy­ti pa­gau­ti ka­muo­lį su pirš­ti­nė­mis ir be. Tu­rė­tu­mė­te pa­jus­ti aki­vaiz­dų skir­tu­mą.

T. Simaitis Rumunijoje praleido tris įvarčius
lrytas.lt 2012-12-05 http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/t ... arcius.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Septintąją nesėkmę Rumunijos futbolo pirmenybių XVIII turo rungtynėse patyrė keturioliktą vietą aštuoniolikos komandų turnyre užimantis Galačio „Otelul“ (17 tšk.) klubas su vartininku Tadu Simaičiu, namuose 0:3 (0:1) pralaimėjęs į penkioliktąją poziciją pakilusiai Jasų CSMS (17 tšk.) ekipai.

Visus tris įvarčius į lietuvio ginamus vartus įmušė Marius Onofras (35, 74 ir 90 min.).

Rumunijos futbolo čempionate pirmauja Bukarešto „Steaua“ (44 tšk.) vienuolikė, lenkianti Džurdžu „Astra“ (37 tšk.) futbolininkus.

Po po 34 taškus turi ir trečią bei ketvirtą vietas užimą atitinkamai „Vaslui“ klubas su vartininku Vytautu Černiausku bei Deivydo Matulevičiaus Tirgu Žiu „Pandurii“ komanda.

Galačio „Otelul“ su vartininku Tadu Simaičiu Rumunijos futbolo pirmenybių XVIII turo rungtynėse pralaimėjo 0:3.
FC Otelul http://www.otelul-galati.ro/" onclick="window.open(this.href);return false;

Tado klubas Rumunijoje yra 13 pozicijoje.

1 FC Steaua Bucuresti 18 14 2 2 44 - 15 44
2 Astra Ploiesti 18 11 4 3 40 - 19 37
3 Sporting Club Vaslui 18 10 4 4 30 - 18 34
4 CS Pandurii Tg. Jiu 18 10 4 4 29 - 24 34
5 FC Petrolul Ploiesti 18 8 6 4 27 - 17 30
6 FC CFR 1907 Cluj 18 8 5 5 34 - 22 29
7 FC Dinamo Bucuresti 18 8 5 5 29 - 22 29
8 FC Brasov 18 7 5 6 25 - 25 26
9 FC Rapid Bucuresti 18 7 5 6 19 - 19 26
10 CS Concordia Chiajna 18 6 5 7 17 - 27 23
11 FC Viitorul Constanta 18 4 8 6 21 - 24 20
12 Gaz Metan Medias 18 5 5 8 18 - 26 20
13 FC Otelul Galati 18 4 7 7 20 - 25 19
14 FC Ceahlaul P. Neamt 18 5 4 9 21 - 32 19
15 CSMS Iasi 18 5 2 11 17 - 24 17
16 Universitatea Cluj 18 4 4 10 18 - 34 16
17 Gloria Bistrita 18 2 5 11 13 - 36 11
18 CS Gaz Metan Severin 18 1 6 11 16 - 29 9

T. Simaitis Rumunijoje jaučiasi tarsi namie
2014-02-01
http://futbolo.tv/straipsniai/2013-meta ... arsi-namie" onclick="window.open(this.href);return false;



Prieš porą metų iš „Šiaulių“ į Rumunijos Galačio „Otelul“ ekipą išvykęs Tadas Simaitis ten jaučiasi tarsi namie. 23-ejų vartininkas patenkintas tiek gera vieta tobulėti, tiek gyvenimo sąlygomis. Vienintelis iš Klaipėdos kilusį vaikiną neraminantis dalykas – klubo finansinė padėtis.

Treniruotėse negali atsikvėpti nė sekundei

– Tadai, kaip sekasi Rumunijoje?
– Neblogai. Vis labiau pramokstu rumunų kalbą, įgaunu daugiau ir daugiau trenerių pasitikėjimo. Taigi viskas juda gera linkme. Tik paskutiniu metu neramina klubo finansinė situacija...

– Ką turi omenyje?
– Pastaruoju metu vėluoja algos. Tačiau klubo valdžia tikina, kad viskas gerai. Kaip ten bebūtų, vis tiek maloniau, kai skolų nėra.

– Šiame sezone žaidei trejas Rumunijos „Liga I“ rungtynes. Ar esi patenkintas savo vaidmeniu komandoje?
– Taip, šiame sezone kol kas sužaidžiau trejas lygos ir vienerias taurės turnyro rungtynes. Negaliu sakyti, kad esu patenkintas sužaistų mačų kiekiu, bet sezoną pradėjau būdamas trečiu komandos vartininku. Bėgant laikui, įrodžiau naujiems treneriams, kad trečiojo ekipos vartų sargo vieta – ne man.

– Trys kiti komandos vartininkai Rumunijos čempionate nerungtyniavo, o pagrindiniam „Otelul“ vartininkui Cristianui Brăneţui – 36-eri. Esi ruošiamas į jo vietą?
– Tiesą sakant, šiame sezone mūsų ekipoje žaidė trys vartininkai. Vieno jų komandoje nebėra. Girdėjau, kad vartininko pozicijoje gali būti ir daugiau permainų. Taip pat žinau, kad klubas nori mane ir toliau matyti komandoje.

– Tačiau tarp vartininkų konkurencija jaučiama?
– Treniruotėse konkurencija labai didelė. Negaliu pasakyti, kad ketvirtasis mūsų vartininkas būtų kažkuo prastesnis už pirmąjį vartų sargą. Treniruotėse negalime atsikvėpti nė sekundei.

Rumunijoje futbolas greitesnis ir techniškesnis

– Kaip įvertintum Rumunijos čempionato lygį?
– Futbolo lygis tikrai labai aukštas. Tai parodo ir tai, kad rumunų komandos kasmet žaidžia Čempionų bei Europos lygų grupių etapuose. Ten rumunai yra aršūs varžovai visiems. Reikia pridurti, kad vietinis čempionatas labai įdomus. Beveik niekada nebūna taip, kad ta pati komanda pirmenybes laimėtų du ar tris kartus iš eilės.

– Į „Otelul“ atvykai iš „Šiaulių“. Pajutai akivaizdų lygių skirtumą?
– Žinoma. Jis buvo akivaizdus. Tačiau pakankamai greitai prie to adaptavausi.

– Kokie pagrindiniai skirtumai?
– Čia futbolas greitesnis ir techniškesnis. Rumunai stengiasi žaisti su kamuoliu, mėgsta technišką futbolą, trumpus perdavimus. Net ir paskutinę turnyrinės lentelės vietą užimanti komanda bandys žaisti technišką futbolą, laikyti kamuolį. Taip pat ir infrastruktūrų – stadionų, treniruočių sąlygų – skirtumas didžiulis. Per pasiruošimą sezonui vykstame į pačias geriausias Europos stovyklas.

– Šiemet „Otelul“ per 19 rungtynių iškovojo 18 taškų ir tarp 18 lygos komandų žengia 14-oje vietoje. Ar klubas patenkintas tokiu pasirodymu?
– Visi klube, įskaitant ir mus, žaidėjus, yra nusivylę rodomais rezultatais. Tiesa, atėjus naujajam treneriui į priekį žiūrime optimistiškai. Manau, sezoną baigsime aukštesnėje vietoje, nei esame dabar.

– Koks tikslas buvo keltas prieš sezoną?
– Klubo valdžia norėjo ir vis dar nori, kad mūsų komanda būtų pirmajame septintuke.

Vartininkai Lietuvai užtarnavo gerą vardą

– Rumunijos komandoms taip pat priklauso vartininkai Vytautas Černiauskas ir Povilas Valinčius bei puolėjas Deivydas Matulevičius. Ar palaikai ryšius su jais?
– Su D. Matulevičiumi dažnai susiskambiname telefonu. Deja, atstumas tarp mūsų miestų labai didelis. Su kitais lietuviais daugiausiai pašnekame tik prieš mūsų klubų rungtynes arba po jų. Tačiau visada malonu Rumunijoje pabendrauti lietuviškai.

– Tu, V. Černiauskas ir P. Valinčius – ne pirmieji vartininkai iš Lietuvos Rumunijoje. Anksčiau ten yra žaidę ir Giedrius Arlauskis bei Paulius Grybauskas. Kodėl Lietuvos vartininkus taip traukia Rumunija?
– Turbūt teisingiau būtų sakyti, kad ne Lietuvos vartininkus traukia Rumunija, o pastarosios klubai nori matyti mus savo komandose. Manau, taip yra, nes visi išvardyti vartininkai Rumunijoje pasirodo tikrai neblogai ir Lietuvai užtarnavo gerą vardą.

– P. Grybauskas rungtyniavęs „Otelul“. Ar konsultavaisi su juo, prieš pasirašydamas kontraktą?
– Be P. Grybausko čia taip pat žaidęs ir Tadas Labukas. Tačiau prieš atvykdamas su jais nekontaktavau. Sprendimą priėmiau pats.

– Nors žaidi Rumunijoje, niekada nesi pakviestas į Lietuvos vyrų rinktinę. Lauki kvietimo?
– Lietuva – vartininkų šalis. Yra labai daug gerų konkurentų. Kol kas apie rinktinę negalvoju. Pirmiausia reikia sužaisti pilną sezoną klube. Tada ir apie rinktinę galėsiu pamąstyti.

Puiki gamta, bet mažai tvarkos

– Kaip įsikūrei Rumunijoje?
– Kadangi gyvenu kartu su sužadėtine Erika bei mūsų augintine, Sibiro haskių veislės kalyte Bella, galiu drąsiai sakyti, kad čia įsikūriau puikiai. Tiesa, prie to ženkliai prisidėjo ir klubas – parūpino puikias gyvenimo sąlygas. Niekuo negaliu skųstis. Žinoma, yra ryškus kultūrų skirtumas, bet įdomu pažinti Rumuniją.

– Kokie pagrindiniai kultūrų skirtumai?
– Jie – nemaži. Rumunai greitai užsidegantys žmonės. Jie nemoka išlikti ramūs. Rumunams reikia šurmulio.

– Kokį įspūdį palieka pati šalis?
– Dvejopą. Čia – puiki gamta: Karpatai, Juodoji jūra... Tikrai yra įspūdingų vietų. Tačiau rumunų požiūris į tvarką ir gyvenimą man ne prie širdies. Pati šalis tikrai įdomi. Ją pamatyti verta. Tai – visai kitokia valstybė, nei Baltijos, Skandinavijos ar kitos Vakarų Europos šalys.

– Galbūt susiradai vietinių draugų?
– Taip pasakyti negaliu. Susiradau daug vietinių pažįstamų.

– Širdies draugė Erika – jau sužadėtinė. Laukia vestuvės?
– Taip. Vestuves planuojame birželio 5-ąją Akmenės rajone, netoli Platelių ežero. Iš tos dalies kilusi draugė.

– Šiemet turėtų būti Tavo paskutiniai metai Šiaulių universitete. Kaip yra su studijomis?
– Studijas sustabdžiau tik išvykęs į Rumuniją. Supratau, kad sporto vadyba – ne man. Mąstau nuo rugsėjo pradėti mokytis nuotoliniu būdu. Šįkart norėčiau pasirinkti sau mielą sritį.

– Kas tai būtų?
– Labai domiuosi verslu. Skaitau daug knygų apie tai. Įdomi ir rinkodaros sritis. Save, baigus futbolininko karjerą, matau šiose sferose.

Pasiilgsta šeimos ir bendravimo gimtąja kalba

– Kaip dažnai grįžti į Lietuvą?
– Atostogų gaunu kas pusmetį, vidutiniškai po tris savaites. Iškart skubu į gimtinę. Daugiausia laiko praleidžiu Lietuvoje. Būnu su šeima, susitinku su draugais. Trys savaitės prabėga taip greitai... Kartais ir pakeliauju kur nors, bet tik kelias dienas. Norisi kuo ilgiau pabūti Lietuvoje.

– Ko labiausiai trūksta, būnant toli nuo gimtinės?
– Pasiilgstu šeimos, gimtosios kalbos. Taip gera būna grįžus į Lietuvą ir laisvai bendraujant savo šneka. Kita vertus, iš namų Klaipėdoje iškeliavau labai anksti, tad esu užsigrūdinęs.

– Ar Rumunijoje neatitolai nuo Lietuvos futbolo aktualijų?
– Manau, kaip ir visi užsienyje žaidžiantis lietuviai, domiuosi mūsų šalies futbolu. Buvo įdomus ir įtemptas praėjęs sezonas. Labai noriu, kad lygis Lietuvoje pagaliau pradėtų kilti, komandos stabilizuotųsi.

– Manai, kad dabar jis nekyla?
– Nemanau, kad kyla. Sutinku, jog Vilniaus „Žalgiris“ – tikrai gera, stipri komanda. Jei Klaipėdos „Atlante“ investuotojai liks ilgam, bus ir dar vienas rimtas klubas. Visų kitų komandų lygis, mano nuomone, krenta.

– Prieš išvykdamas į Rumuniją beveik visą savo karjerą praleidau „Šiauliuose“. Girdėjai, kad šios komandos A lygoje gali ir nelikti?
– Puikiai žinau „Šiaulių“ situaciją. Klube ir mieste liko daug draugų, tad seku „Šiaulių“ veiklą. Kadangi žinau klubo virtuvę, manau, kad tai, kas vyksta dabar, klube buvo neišvengiama. Padėtis buvo prasta ir taip tęstis nebegali. Reikia tikėtis, kad „Šiauliai“ liks ir ras naujų investuotojų.

Taigi, manau šis vyrukas dabar taip puikiai žaisdamas užsitarnavo atskiros savo temos.

T. Simaitis atrėmė „mirtiną“ smūgį pirmosiomis sekundėmis

Tadas Simaitis išsaugojo „sausus“ vartus sekmadienį vykusiose Azerbaidžano aukščiausiojo diviziono „Premyer Liqa“ XXV turo rungtynėse. Vartininko iš Lietuvos atstovaujama Gendžės „Kapaz“ komanda namie 2:0 (0:0) nugalėjo Lenkoranės „Khazar Lankaran“.

Vos neįsirašė į istoriją

T. Simaičiui paprakaituoti teko prabėgus porai sekundžių po pirmojo teisėjo švilpuko. Svečiai atliko puikų perdavimą į baudos aikštelę, kur „Khazar Lankaran“ žaidėjas atsidūrė vienas prieš lietuvį. Patikimai sužaidęs 25-erių vartininkas smūgį atrėmė.

T. Simaitis svarstė, kad galbūt prastam startui įtakos turėjo nesusižaidimas – „Kapaz“ vidurio gynėjai kartu rungtyniavo pirmą kartą.

„Džiaugiuosi, kad nepatekome į Azerbaidžano metraščius iš blogosios pusės, nes tai turbūt butų buvęs greičiausias įvartis per visą lygos istoriją, – po rungtynių „Futbolo.TV“ šypsojosi T. Simaitis. – Prieš rungtynes privalai gerai apšilti, kad būtent tokiais momentais būtum pasiruošęs. Esu susikoncentravęs šimtu procentų nuo teisėjo švilpuko, todėl nėra labai svarbu, kada tenka gelbėti komandą – penktą sekundę ar 85 minutę.“

T. Simaitis pirmajame kėlinyje sužaidė ir tarsi Manuelis Neueris. Lietuvis paliko savuosius vartus, buvo pirmas prie kamuolio, kurį išmušė galva iš baudos aikštelės prieigų.

Sunki pergalė

T. Simaičio tvirtinimu, tiek visa „Kapaz“ komanda, tiek vyriausiasis ekipos treneris Şahinas Diniyevas nebuvo patenkintas žaidimu pirmajame kėlinyje.

Šeimininkams po pertraukos gana greitai pavyko pasižymėti. 48-ąją minutę po kampinio puikiu smūgiu galva kamuolį į vartus nukreipė Turalas Nərimanovas (1:0).

Vėliau T. Simaitis vėl laimėjo dvikovą, kai „Khazar Lankaran“ futbolininkas pabėgo vienas prieš lietuvį. Po to gerą progą turėjo ir Ruslanas Cəfərovas, po kampinio mušęs iš kelių metrų, bet T. Simaitis buvo budrus.

Paskutinį tašką „Kapaz“ padėjo 91-ąją minutę. Ataką dešiniuoju kraštu puikiu ir tiksliu smūgiu užbaigė po keitimo aikštėje pasirodęs Turalas Rzayevas (2:0).

Pasak T. Simaičio, tai buvo rungtynės, kuriose „Kapaz“ žaidė žemiau savo galimybių ribų.

„Nors rungtyniavome prieš vienus lygos autsaiderių, mačas tikrai nebuvo lengvas. „Khazar Lankaran“ aršiai kovėsi, bet rungtynių baigtį nulėmė sėkmė ir didesnė patirtis, – vertino T. Simaitis. – Iš tikrųjų, Azerbaidžano lygoje lengvų rungtynių ir nebūna. Nesvarbu, prieš ką žaidi. Labai retai pamatysi didesnį nei vieno ar dviejų įvarčių skirtumą. Tuo šis čempionatas ir įdomus.“

Artėja derbis

„Kapaz“ (39 taškai) Azerbaidžano lygoje žengia penkta tarp 10-ies komandų. Pasak T. Simaičio, penketukas ir yra jo ekipos šio sezono tikslas.

„Khazar Lankaran“ (14 tšk.) Azerbaidžano lygoje užima devintąją vietą.

Artimiausias rungtynes T. Simaičio komanda žais kovo 19-ąją svečiuose su Baku „Neftçi“ (32 tšk. – 7 vieta).

„Tai bus rungtynės, Azerbaidžane vadinamos derbiu. Abi komandos – šlovingų istorijų. Su nekantrumu laukiu artėjančios dvikovos. Tikiuosi pergalės ir turnyrinėje lentelėje pakilti laipteliu ar dviem aukščiau“, – vylėsi T. Simaitis.

Šaltinis: http://futbolo.tv/naujienos/informacija ... sekundemis" onclick="window.open(this.href);return false;

Jei atkreipsit dėmesį tai pastebėsit, kad stadionas tai visiški griaučiai - griuvėsiai

Jei atkreipsit dėmesį tai pastebėsit, kad stadionas tai visiški griaučiai - griuvėsiai

- Bet stovi - gal kada nors ir atnaujins. O panašios būklės Žalgirio stadiko Vilniuje jau niekada nieks nebeatnaujins..

http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/tsim ... e-is-eiles" onclick="window.open(this.href);return false;

Aukščiausioje Azerbaidžano futbolo lygoje rungtyniaujantis vartininkas iš Lietuvos, Tadas Simaitis, trečiadienį vykusiose rungtynėse išlaikė savo vartus "sausus", o Gendžės "Kapaz", kurioje žaidžia lietuvis, iškovojo ketvirtą pergalę iš eilės.

25-erių metų vartininkas žaidė visų rungtynių metu, o jo ekipa, rezultatu 2:0 įveikė "Zira" klubą, kuris šiuo metu su 50 taškų yra antroje turnyrinės lentelės vietoje. "Kapaz" po 27-ojo turo su 45 taškais pakilo į trečią poziciją. Tiesa, dar šį vakarą į trečią vietą gali sugrįžti Baku "Inter" klubas, kuris dar nesužaidė savo rungtynių šiame ture.

Tai buvo jau dvyliktas kartas šiame sezone, kai buvęs Klaipėdos "Granito" vartininkas nepraleidžia įvarčio.

T.Simaitis pratęsė kontraktą su "Kapaz"

Su Gendžės "Kapaz" klubu šiemet penktoje Azerbaidžano pirmenybių vietoje finišavęs lietuvis Tadas Simaitis su šiuo klubu nesiskirs ir kitą sezoną. Vartininkas pratęsė sutartį su klubu dar vieneriems metams. Kitą sezoną "Kapaz" dalyvaus ir Europos taurės atrankoje.

Pats 25-erių metų vartininkas portalui futbolas.lt teigė, kad turėjo pasiūlymų ir iš kitų klubų, tačiau nusprendė likti.

"Buvo dar keli susidomėję klubai, bet kadangi čia turėjau gerą sezoną ir turiu trenerio pasitikėjimą, nusprendžiau likti dar metams. Žaisime Europos taurės atrankoje, tai bus pirmas kartas man. Manau, kad turime visai neblogus šansus ten gerai pasirodyti",- kalbėjo vartininkas.

"Džiaugiuosi likdamas komandoje, nes čia turėjau geriausią sezoną karjeroje. Kol kas. Esu tikras, kad kitas sezonas man bus dar geresnis. Šiuo metu man svarbiausia rungtyniauti, o Azerbaidžane tą ir darau. Tai pagrindinė priežastis, kodėl esu laimingas šitame klube",- užbaigė futbolininkas.

Karjerą klaipėdietis pradėjo "Šiaulių" klube, vėliau rungtyniavo Galačio "Otelul", Pakruojo "Kruojos" bei Klaipėdos "Granito" komandose.

Šaltinis: http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/tsim ... tkapazquot" onclick="window.open(this.href);return false;