matvaju
Pranešimai: 1703
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 10:26

Re: Straipsniai

2014 Lap 09 17:32

Tomas Danilevičius: „Futbolo burbulas sprogo“
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/t ... sprogo.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

„Rugsėjį dukrą nuvedžiau į antrą klasę, jai viskas nauja. Aš jaučiuosi taip pat“, – nusijuokė Tomas Danilevičius. Jis baigė karjerą ir pradėjo naują gyvenimo etapą – džiaugiasi galimybe savaitgalius leisti su šeima.

T.Danilevičius jau kelis mėnesius sukasi visiškai naujoje aplinkoje ir pratinasi prie kitokio tvarkaraščio, bet per krūvą naujų darbų neužmiršta ir senų bičiulių.

Neseniai T.Danilevičius sveikino Deividą Šemberą ir Andrių Skerlą, su Vilniaus „Žalgiriu“ tapusius Lietuvos čempionais. Pasikalbėjo ir su Mariumi Stankevičiumi, „Hannover“ gretose debiutavusiu bundeslygoje.

Tomas ir šie žaidėjai daug metų gynė Lietuvos rinktinės garbę ir tapo bičiuliais.

„Draugai manęs nepamiršta ir aš jų nepamirštu“, – nusišypsojo Tomas.

Per beveik du dešimtmečius trukusią futbolininko karjerą jis įgijo gerų bičiulių, keliavo ir susikūrė gerovę. Tačiau šią vasarą vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų nusprendė baigti šį gyvenimo etapą.

Tiesa, rugsėjo pabaigoje futbolininkas prašė neskubėti ir palikti 10 proc. jo sugrįžimui.

„Kas gali pasikeisti? Tikriausiai nieko, tik pačiam baisu sau garsiai pasakyti, kad tai yra viskas“, – tuomet lrytas.lt sakė 36 metų puolėjas.

Praėjus daugiau nei mėnesiui T.Danilevičius nebedvejoja: „Jau galiu drąsiai sau tai pasakyti. Tai negrįžtamas procesas, tiesiog reikėjo laiko, kad apsiprasčiau su ta būsena, tačiau turiu pripažinti, kad gerai jaučiuosi. Jokio streso nejaučiu.“

Šveicarijoje greitai pritapo

Per savo karjerą T.Danilevičius žaidė Lietuvos, Belgijos, Rusijos, Šveicarijos, Anglijos, Škotijos, Italijos ir Slovėnijos klubuose.

„Galima sakyti, kad esu paženklintas emigranto antspaudu“, – juokėsi vyras.

Italijoje jis praleido daugiau nei dešimtmetį, planavo šioje šalyje likti ir baigęs karjerą, tačiau darbo pasiūlymas privertė sportininką per kelias dienas priimti sprendimą ir vėl krautis daiktus. Baigiantis vasarai jis su šeima išsikraustė į Šveicariją, kur įsikūrė jos itališkame regione.

Prie pat Italijos sienos ir Lugano ežero įsikūręs Lugano miestas kiek mažesnis už Alytų.

„Miestas labai gražus, tarp kalnų, prie ežero. Visa Šveicarija – graži šalis, kalnuota, švari, žmonių bendravimas labai kultūringas. Greitai čia apsipratome, o šeimai labai patinka“, – pasakojo T.Danilevičius.

Keblumų nekilo ir sportininko dukterims – 12-metė Elzė ir septynerių Liepa tęsia klasikinių šokių pamokas. Mergaitės ir žmona Lina labiausiai džiaugiasi jo gyvenimo pokyčiais.

„Dukterims labai smagu matyti, kaip tėtis iš biuro pareina, o šeštadienį ir sekmadienį leidžia su jomis namie. Joms tai neįtikėtina“, – juokėsi jis.

Ar lietuviai Šveicarijoje įsikūrė ilgam?

„Norėtųsi čia likti ilgiau nei vienoje ar kitoje komandoje, nes ši komanda yra visai kitokio lygio“, – sakė T.Danilevičius.

Pakeitė veiklos sritį

Naujosios Tomo komandos nariai – ne sportinę aprangą vilkintys futbolininkai, o kostiumuoti verslininkai. Būtent ši sritis suviliojo T.Danilevičių karjeros pabaigoje.

„Labai džiaugiuosi, kad iš karto perėjau iš vienos komandos į kitą. Vadinu ją komanda, nes tai irgi profesionalų ratas, turintis savo uždavinius. Kol kas man tai yra braidžiojimas po nežinią ir savęs ieškojimas.

Dažniausiai sportininkams tas savęs ieškojimas baigus karjerą yra varginantis. Žinau iš savo kolegų, kad gali kilti problemų. Todėl labai džiaugiuosi, kad turiu užsiėmimą ir tikslą“, – kalbėjo T.Danilevičius.

Kiekvieną rytą jis veria tarptautinės investicijų kompanijos duris, čia dirba ir žinių semiasi iš savo srities profesionalų ir kuria planus apie nekilnojamojo turto investicijų verslą.

„Norėčiau ateityje būti šios srities specialistas. Dabar einu į labai gerą mokyklą. Sėdžiu biure su žmonėmis, kurie tuo užsiima daug metų. Verslas bus ateityje, bet pirmiausia reikia jį prisijaukinti, pažinti ir suprasti“, – pasakojo T.Danilevičius.

Dar vienas planas – kitais metais pradėti studijuoti. Kai beveik prieš du dešimtmečius klaipėdietis baigė mokyklą, apie mokslą nė nesvarstė, nes nutarė, kad studijos palauks, o jis visą dėmesį skirs futbolui.

„Kaip galima studijuoti ir profesionaliai žaisti užsienyje? Dabar galima internetu atsiskaityti, o tuomet tokių galimybių nebuvo. Galėjau studijuoti ir eksternu laikyti egzaminus, bet ar tokios studijos būtų davusios naudos? Visas buvau pasinėręs į futbolą. Norėjau tai daryti gerai ir nenorėjau blaškytis“, – tuomet priimto sprendimo nesigaili futbolininkas.

Naują puslapį atvertęs T.Danilevičius būtent į jį nori įrėžti universiteto žymę. Aukštosios mokyklos lietuvis ieško Šveicarijoje, o studijuoti norėtų specialybę, susijusią su ekonomika ar verslo administravimu.

Futbolo nepasiilgo

Prieš keletą metų paklaustas, ką veiks baigęs karjerą, T.Danilevičius tikino, kad nenorėtų atitolti nuo futbolo. Tačiau dabar buvęs puolėjas žvelgia kita kryptimi.

„Nesakyčiau, kad ilgiuosi to profesionalaus aktyvumo. Dabar tikrai ne. Komandinį bendravimą ir ryšį radau biure, todėl futbolo dar nepasiilgau.

Pastaruoju metu jį nelabai ir žiūrėjau. Gal jau atsivalgiau ir man užtenka. Žinoma, tikrai neišbraukiu futbolo iš savo gyvenimo, manau, kad jis visada bus mano pašonėje, visada liks labai geras atsiminimas ir mano hobis.

Dabar man po truputį atsiveria tas tikrasis pasaulis. Daug metų gyvenau tokiame futbolo burbule, bendravau tik su futbolo žmonėmis ir dabar tas burbulas sprogo. Pradėjau matyti ir kitus dalykus“, – sakė T.Danilevičius.

Šį sezoną T.Danilevičius galėjo atsidurti Lietuvos futbolo A lygoje, kaip ir keletas buvusių rinktinės žaidėjų, – vasarą jis sulaukė Klaipėdos „Atlanto“ pasiūlymo.

Trenerį Konstantiną Sarsaniją gerai pažįstantis T.Danilevičius dalyvavo keliose klaipėdiečių treniruotėse, tačiau pasiūlymo atsisakė.

„Atsisakiau ne dėl pinigų, net nebuvome iki derybų priėję. Supratau, kad nebenoriu žaisti futbolo, kad ieškau galimybių ne kaip toliau žaisti, bet kaip nebežaisti futbolo. Manau, mano sprendimas buvo geras, nes būčiau nuvylęs žmones, kurie turėjo lūkesčių“, – aiškino buvęs žaidėjas.

Šeima palaikydavo namuose

T.Danilevičiui užtektų dviejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek kartų jo šeimos moterys stadione stebėjo jį žaidžiantį. Tačiau futbolininkas niekada to ir neprašė.

„Įsivaizduojate, kaip mano šeima futbolu gyveno? (Juokiasi.) Mergaitės vieną kartą ateidavo, pažiūrėdavo, nelabai joms patikdavo. Vaikams tai buvo labiau lažas nei malonumas. Tačiau jaučiau kitokią paramą.

Jos mane palaiko namie, supranta, užjaučia. Man nereikėjo, kad jos stovėtų stadione, mojuotų šaliku ir šauktų „Tomai, Tomai“. Sulaukdavau didžiulio palaikymo sugrįžęs po nesėkmės ar patyrus traumą. Tai man buvo svarbiausia.

Esu labai dėkingas žmonai ir vaikams, kad palaikė mane sunkiausiais karjeros momentais“, – kalbėjo buvęs futbolininkas.

Stebės rinktinės rungtynes

Lapkričio 15 d. Lietuvos rinktinė Sankt Galene žais 2016 metų Europos čempionato atrankos rungtynes su Šveicarijos komanda.

„Jau užsisakiau bilietus ir jeigu nebus kokių nors pasikeitimų, važiuosiu.

Ir būrį draugų lietuvių, čia gyvenančių, pasiimsiu. Jau nuteikiau ir šeimą, kad vyksime. Trauksiu šeimą iš namų. Nežinau, kiek joms patiks šalti stadione, bet ko nepadarysi dėl Lietuvos?“ – juokėsi T.Danilevičius.

Buvęs futbolininkas taip pat tikisi prikalbinti į rungtynes vykti ir Lietuvos garbės konsulą Tičino kantone Gintautą Bertašių.

Lietuvos rinktinė atrankos varžybų E grupėje nugalėjo San Marino ir Estijos komandas, bet pralaimėjo slovėnams.

„Dabar rinktinėje nelengvas laikas, vyksta kartų kaita. Įsivaizduoju, kad sunku tiems jauniems vaikinams imtis lyderių vaidmens. Reikia jiems duoti laiko, neskubėti ir jų neperspausti.

Tą atsinaujinimą ne visada lydi geri rezultatai, bet vaikinams atsirado šansas parodyti save, patekti į finalinį etapą. Šansas, kurio mes anksčiau neturėjome“, – apie galimybę, atsiradusią padidinus finalinio etapo komandų skaičių iki 24, kalbėjo T.Danilevičius.

Rinktinėje – geriausi

Tiesa, ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas įsitikinęs, kad nacionalinei komandai nepamaišytų ir daugiau tarptautinės patirties sukaupę žaidėjai.

T.Danilevičius rinktinės kandidatų sąraše pasigenda Bundeslygoje šį sezoną rungtyniaujančio gynėjo M.Stankevičiaus, dukart geriausiu Lietuvos futbolininku išrinkto, nuo 2002-ųjų Lietuvos rinktinės vartus gynusio Turkijos „Gaziantepspor“ vartininko Žydrūno Karčemarsko, daugiau nei dešimtmetį Rusijoje žaidusio, nuo 1996-ųjų rinktinei atstovavusio D.Šembero. Tiesa, pastarasis pernai paskelbė apie karjeros rinktinėje pabaigą.

„Norėčiau galvoti, ir taip turėtų būti, kad rinktinėje žaidžia geriausi Lietuvos futbolininkai, nepaisant to, kiek jiems metų. Nesvarbu jaunas ar senas – turi žaisti geriausias.

Treneris sprendžia, kurie žaidėjai jam yra reikalingi, tačiau niekada negalima į rinktinę žiūrėti kaip į perspektyvą. Tai Lietuvos prestižas, todėl ji turi būti sudaryta iš geriausių žaidėjų. Jie turi įrodyti, kad tuo metu yra geriausi. Rinktinė – ne bandomasis triušis, čia turi žaisti geriausi“, - įsitikinęs T.Danilevičius.

Italai pamena įvartį

T.Danilevičius Lietuvos rinktinėje žaidė nuo 1998-ųjų iki 2012 metų. Per 71 rungtynes puolėjas įmušė 19 įvarčių ir yra rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjas.

Kai kurie T.Danilevičiaus karjeros epizodai papuoštų daugelio futbolininkų dosjė. 2000-aisiais atstovaudamas Anglijos superklubui Londono „Arsenal“ lietuvis draugiškose rungtynėse įmušė įvartį „Barcelona“ komandai.

2006-aisiais jis nuginklavo patį Gianluigi Buffoną, tuomet gynusį pasaulio čempionės Italijos vartus. Po metų T.Danilevičius įmušė įvartį ukrainiečiams ir tapo rezultatyviausiu rinktinės futbolininku.

„Italai tuomet buvo pakilime, ką tik tapę pasaulio čempionais, o mes su jais lygiosiomis sužaidėme (1:1, - red.). Šį įvartį prisimena ir Italijoje. Daug metų sutikdavau žmonių, kurie atsiminė, kad įmušiau į pasaulio čempionų vartus“, - prisiminė T.Danilevičius.

Lietuvoje viešėjo ne viena Europos futbolo elitui priklausanti komanda. Ir prieš daugelį jų Lietuvos rinktinės futbolininkams tekdavo raudonuoti. Daugelis prisimena, kaip Ispanijos rinktinės saugas Andresas Iniesta Kauno Dariaus ir Girėno stadione prieš keldamas baudos smūgį koja sulygino žemių grumstą.

„Man būdavo ir man yra gėda, nes stadiono Lietuvoje iki šios dienos nėra. Nesuprantamas dalykas. Ir aš negaliu atsakyti kodėl taip yra ir kas dėl to kaltas. Kitais metais turėsime eurą, nuo 2004-ųjų priklausome Europos Sąjungai, o stadiono dar neturime, nors kiekviename mieste po areną stovi. Nepykite, bet nesuprantu.

Norėčiau tikėti, kad artimiausiu metu tai pasikeis. Esu didelis optimistas ir noriu tikėti. Tačiau realiai matau, kad šiai dienai tai yra sudėtinga. Tiesą sakant, nematau galimybių, bet esu pozityvus“, - sakė T.Danilevičius.

T.Danilevičiaus karjeroje – daugybėje klubų

Gimė 1978 m. liepos 18 d. Klaipėdoje.

Klubai. 1994–1995 m. Klaipėdos „Atlantas“, 1995 m. „Beveren“ (Belgija) ir Vilniaus „Alsa“, 1996–1998 m. „Brugge“ (Belgija), 1998–1999 m. Maskvos „Dinamo“ (Rusija), 1999 m. „Brugge“, 1999–2000 m. „Lausanne“ (Šveicarija), 2000 m. Londono „Arsenal“ (Anglija), 2000–2001 m. „Dunfermline“ (Airija), 2001–2002 m. „Beveren“, 2002–2005 m. „Livorno“ (Italija), 2005–2006 m. „Avelino“ (Italija), 2006 m. „Livorno“, 2007–2008 m. „Bologna“ (Italija), 2008 m. „Grosseto“ (Italija), 2008–2011 m. „Livorno“, 2011–2013 m. „Juve Stabia“ (Italija), 2013 m. „Latina“ (Italija), 2013–2014 m. „Parma“ (Italija) ir „Gorica“ (Slovėnija).

Lietuvos rinktinė. Sužaidė 71 rungtynes, pelnė 19 įvarčių.

Respublik
Pranešimai: 6884
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Interviu

2020 Gru 09 21:42

Po burtų ceremonijos – italų skambučiai ir istorinio 2006-ųjų vakaro Neapolyje prisiminimai
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1420748

Apie atrankos burtus, įsimintiną vakarą Italijoje, draugų žinutes ir Šveicarijos pajėgumą – 15min pokalbis su T.Danilevičiumi.

Respublik
Pranešimai: 6884
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Tomas Danilevičius

2021 Vas 06 22:23

Visi prezidentai turi savo temas

LFF prezidentas: kenksminga futbolui revoliucija ir žvėriškų pinigų dalybos
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/lff ... s-n1080743

Laidoje „Nematoma pusė“ su Tomu Langviniu apsilankė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius. Svečias papasakojo apie pastaruoju metu internete griaudintį futbolo perversmą.


https://youtu.be/igrxK5jjLVE

Respublik
Pranešimai: 6884
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Tomas Danilevičius

2021 Bir 26 20:54

T. Danilevičius Lietuvos futbolininkams rekomenduoja sekti „Euro 2020“ ekipos pavyzdžiu: „Žiūrėkit, vyrai, kaip reikia kovoti“
https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/ ... -19871365/

„Italijos futbolo rinktinė turėjo nustebinti visus skeptikus. Grupėje jiems pavyko užimti pirmąją vietą ir iškovoti 9 taškus. Italai įrodė, kad yra vieni iš pretendentų iškovoti didžiąsias pozicijas Europos futbolo čempionate“, – Italijos futbolo rinktinei šiltų žodžių negailėjo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.

Pasibaigus čempionato grupių etapui jis su portalu lrytas.lt pasidalino savo įspūdžiais iš Romos olimpinio stadiono, prakalbo apie didžiausius pirmojo etapo netikėtumus bei laukiančias atkrintamųjų varžybų intrigas.

– Socialiniuose tinkluose pasidalinote nuotraukomis iš Romos olimpinio stadiono. Kiek „Euro 2020“ rungtynių teko stebėti gyvai? – paklausėme T.Danilevičiaus.
– Gyvai teko stebėti dvejas rungtynes Romoje. Olimpiniame stadione stebėjau čempionato atidarymo varžybas bei Italijos ir Velso dvikovą. Visas kitas rungtynes teko žiūrėti per televizorių. Futbolo daug ir jis labai kokybiškas. Žinoma, stebėti futbolą stadione jausmas yra visai kitoks. Džiugu, kad sirgaliai po truputėlį grįžta į tribūnas ir jie sukuria šventinę atmosferą. Malonu, kad tiek pusfinalių, tiek ir finalinių rungtynių metu bus galima užpildyti iki 75 proc. stadiono vietų. Tai suteiks dar daugiau grožio stebėti rungtynes tiek gyvai, tiek ir prie televizoriaus ekranų.

– Savo „Facebook“ paskyroje pasidalinote nuotrauka su Italijos rinktinės kapitonu Giorgio Chiellini. Jis jums įteikė savo marškinėlius. Palinkėjote savo buvusiam komandos draugui „Livorno“ klube tapti Europos čempionu?
– Italijoje mes su Giorgio kartu važiuodavome į treniruotes. Jis buvo jaunas vaikinas, kuris iš antrosios „Livorno“ komandos atėjo į pirmąją. Tuo metu jis gyveno su tėvais, o mano namas buvo šalia, todėl tekdavo jį kartu vežioti į treniruotes. Tai mano senas pažįstamas bičiulis. Dabar jam 36-eri, matėme jo karjerą ir puikius pasirodymus su „Juventus“ klubu. Nacionalinėje rinktinėje jis yra tiek lyderis, tiek kapitonas. Labai džiaugiuosi už jį. Apskritai, Italijos futbolo rinktinė turėjo nustebinti visus skeptikus. Grupėje jiems pavyko užimti pirmąją vietą ir iškovoti 9 taškus. Italai įrodė, kad yra vieni iš pretendentų iškovoti didžiąsias pozicijas Europos futbolo čempionate.

– Užsiminėte apie galingą italų žaidimą. Kur slypi šios rinktinės sėkmės paslaptis?
– Jie nepralaimėjo jau 30 rungtynių iš eilės. Po paskutinio fiasko, kai Italija nepateko į 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, buvo imtasi radikalių permainų. Prie komandos vairo stojo naujas treneris Roberto Mancini, jis pradėjo lipdyti rinktinę, kuri žaidžia ne itališką futbolą. Ką tai reiškia? Tai yra greitas, agresyvus ir dinamiškas futbolas, ši mada vyrauja jau visoje Europoje. Anksčiau Italijos rinktinė pasižymėdavo taktika, kad svarbiausia yra nepraleisti, o jei pasiseks – tai ir įmušime. Dabar futbolo stilius visai kitoks.

Italų komandoje taip pat nebėra tokių ryškių žvaigždžių kaip Andrea Pirlo, Gennaro Gattuso, Paolo Maldini, Francesco Totti ar Alessandro Del Piero. Dabar vaikinai pasižymi mobilumu ir žaidžia itin akiai patrauklų futbolą. Jie – tikri kovotojai. Galime atkreipti dėmesį ir kaip yra giedamas šalies himnas. Su kokia emocija jį atlieka ne tik vyrukai esantys aikštės viduryje, bet ir visas atsarginių žaidėjų suoliukas. Tai dar kartą įrodo komandos vienybę ir stiprybę.

– Pakalbėkime apie „Euro 2020“ grupių etapą. Kas jame labiausiai nustebino, o kas labiausiai nuvylė?
– Tarp nustebinusių rinktinių norėčiau išskirti Nyderlandų rinktinę, jai pavyko iš savo pogrupio išeiti su 9 taškais. Iš neigiamos pusės galbūt kiek nustebino Ispanijos rinktinė. Taip, paskutinėje dvikovoje jie sutriuškino slovakus 5:0, tačiau jų akademinis ir metodinis futbolas nelabai džiugino akį ir nedavė rezultato – tu 75 ar 80 proc. laiko valdai kamuolį, bet vis tiek neįmuši įvarčio. Galvojau, kad rusams pavyks patekti į kitą etapą, kiek nustebino jų prastas žaidimas. Po praėjusio pasaulio futbolo čempionato maniau, kad Rusijos rinktinė tikrai galėjo pasiekti daugiau. Paskutinėse grupės rungtynėse Vokietijos futbolo rinktinė likus žaisti 5 minutes iki dvikovos su vengrais pabaigos jau buvo susidėję krepšius ir ruošėsi palikti čempionatą, tačiau jiems pavyko išsigelbėti. Manau, kad tai būtų pati didžiausia čempionato sensacija. Žaidžiant namuose, Miunchene, pralaimėjus „išvažiuoti namo“ būtų didžiulis netikėtumas. Vis dėlto visos „mirtininkų grupės“ komandos – Vokietija, Prancūzija ir Portugalija žengė toliau.

Šioje vietoje labiausiai gaila Vengrijos rinktinės, kuri rodė tikrą kovingumą. Jeigu reiktų pasakyti, ką reiktų rodyti kaip pavyzdį Lietuvos futbolo rinktinei, aš parodyčiau vengrus. Žiūrėkit, vyrai, kaip reikia kovoti aikštėje dėl kiekvieno centimetro ir kaip reikia tikėti, kad net ir prieš didžiuosius grandus galima žaisti puikų futbolą.

– Koks buvo įsimintiniausias grupių etapo momentas?
– Danijos ir Suomijos rungtynės. Tai buvo tikra nelaimės ir didžiulio džiaugsmo akimirka. Visas pasaulis buvo sukaustytas dėl Christiano Erikseno nelaimės. Matėme, kaip Danijos rinktinės žaidėjai elgėsi tuo metu – jie stojo siena už savo komandos bičiulį, prie gelbėjimo veiksmų prisidėjo ir pats rinktinės kapitonas. Laimei, Ch.Eriksenas buvo ištrauktas iš kito pasaulio, o ši akimirka tapo vienu įspūdingiausiu viso čempionato momentu.

– Danijos futbolo rinktinė pakerėjo ne vieną futbolo faną ir tapo šio čempionato „širdžių čempione“. Ar ši rinktinė gali nustebinti atkrintamųjų varžybų etape?
– Kodėl gi ne. Galime prisiminti istoriją ir 1992 metus, kai dėl karo Jugoslavijoje netikėtą bilietą gavusi Danijos rinktinė laimėjo šias pirmenybes. Istorija parodo, kad gali būti visokių scenarijų. Tačiau manau, kad danai gali žygiuoti toliau ne tik dėl emocinio pakylimo, bet ir dėl kokybiško žaidimo. Tai įdomi komanda, kuri žaidžia atvirą futbolą. Manau, kad ji gali nustebinti ir patekti į kitus atkrintamųjų etapus.

– Prieš čempionatą jūs išskyrėte Ukrainą kaip juodąjį šių pirmenybių arkliuką. Nors pro rakto skylutę, tačiau ukrainiečiams pavyko prasibrauti į aštuntfinalį, o juos ten atvedė Švedijos rinktinės pergalė. Likimo ironija – būtent aštuntfinalyje susigrums Ukrainos ir Švedijos rinktinės. Ar „neatsidėkos“ ukrainiečiai švedams juos įveikdami atkrintamųjų varžybų etape?
– Labai įmanomas scenarijus. Ukrainiečiai jau buvo susikrovę, tačiau paskutinę minutę išsipakavo savo „čemodanus“ (lagaminus – red.) ir liko Europos čempionate (juokiasi – red.). Tai simpatizuojanti rinktinė – tiek treneris, tiek ir pajėgūs žaidėjai, kurie žaidžia Anglijos bei Italijos klubuose. Manau, kad jiems pasisekė ne tik dėl patekimo į kitą etapą, tačiau ir dėl varžovo aštuntfinalyje – Švedija tikrai yra įveikiama komanda.

– Aštuntfinalio desertu taps Anglijos ir Vokietijos rinktinių dvikova. „Futbolas yra paprastas žaidimas. 22 vyrai 90 minučių gainiojasi kamuolį, o pabaigoje vis tiek laimi vokiečiai“, – yra pasakęs legendinis Anglijos futbolininkas Gary Linikeris. Taip bus ir šį kartą?
– Vargu, ar aš šią akimirką galėčiau sutikti su G.Linikeriu. Vokietijos futbolo rinktinė turėjo rimtų problemų ir grupių etape. Vienas rungtynes sužaidė geriau, kitas – blankiau, o galų gale be penkių minučių vos neiškrito iš čempionato. Tai nėra ta Vokietijos rinktinė, kuri pasižymi stabilumu. Matėme, kad vokiečiai gali laimėti dvikovą ne vieno įvarčio skirtumu, tačiau tų įvarčių gali ir prasileisti. Anglijos ir Vokietijos pora yra visiškai nenuspėjama. Anglai turės privilegiją – namų sienas. Nenorėčiau garantuoti vokiečiams bilieto į ketvirtfinalį.

– Ketvirtadienį UEFA pranešė, kad klubinių turnyrų atkrintamųjų varžybų metu bus panaikinta išvykos įvarčių taisyklė. Pritariate tam?
– Tikrai taip, pritariu. Futbolas žengė į kitą epochą – atsirado VAR peržiūra, o ir patiems žiūrovams reikia daugiau šou elementų. Išvykos įvarčių panaikinimo taisyklė gali padovanoti daugiau pratęsimų, o jie vesti į 11 metrų baudinių loterijas. Pačiam futbolui tai bus į naudą. Aš palaikau šią taisyklę, manau, kad tai yra labai teisingas žingsnis.

Respublik
Pranešimai: 6884
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Tomas Danilevičius

2022 Sau 26 16:52

Paveikslėlis

Alytuje liejasi raštai.

Respublik
Pranešimai: 6884
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Tomas Danilevičius

2022 Rgs 06 14:42

Baigėsi pirmasis T.Danilevičiaus kolekcijos aukcionas
https://lff.lt/news/14954/baigesi-pirma ... aukcionas/

Praėjusią savaitę baigėsi LFF prezidento Tomo Danilevičiaus inicijuotas jo asmeninės marškinėlių kolekcijos aukcionas. Iš anksto buvo pranešta, kad visos už marškinėlius surinktos lėšos keliaus organizacijai, prisidedančiai prie Ukrainos kovos už savo laisvę – „Blue/Yellow“.

„Nors man ši kolekcija buvo labai brangi, tačiau vardan tokio svarbaus tikslo su ja išsiskirti sunku nebuvo. Nuolat ieškome būdų, kaip galime prisidėti prie savo brolių ukrainiečių kovos už savo laisvę, tad aukcionas – vienas iš jų, tuo pačiu suteikiant futbolo sirgaliams galimybę įsigyti klasikinių marškinėlių, kuriuos vilkėjo žinomi futbolininkai.

Tiek savo, tiek federacijos vardu noriu padėkoti visiems, dalyvavusiems aukcione. Suprantame, kad karas dar tikrai nesibaigė, tad federacija ir toliau dirbs tam, kad padėtų Ukrainai“, – kalbėjo LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

Primename, jog prieš kelis mėnesius Lietuvos futbolo federacijos socialiniuose tinkluose startavo aukcionas, kurio metu dabartinis LFF prezidentas skyrė ilgai kauptą savo asmeninių futbolo marškinėlių kolekciją. Aukciono dalyviai galėdavo rinktis norimus marškinėlius iš tuo metų siūlomų bei komentaruose rašyti, kokią sumą jie yra pasirengę skirti. Pasibaigus nurodytam laikui, marškinėliai atitekdavo didžiausią sumą skirti pasiruošusiam pirkėjui.

Iš viso šiame aukciono etape sirgaliams buvo siūloma įsigyti 32 marškinėlius, tarp kurių – ir legendinių Europos futbolininkų, tiek ir žinomų mūsų šalies žaidėjų. LFF informuoja, jog aukciono metu iš viso buvo surinkta 10 138 eurų suma. Visi šie pinigai, pasirašius paramos sutartį, buvo pervesti į „Blue/Yellow“ sąskaitą, siekiant prisidėti prie ukrainiečių kovos už savo ateitį.

Planuojama, kad įsibėgėjus rudeniui bus surengtas ir dar vienas aukciono etapas.

Grįžti į