Kai Lietuvos rinktinėje kalbama angliškai: talentų paieška užsienyje, tinkamas balansas ir laukiantys sprendimai dėl paso
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... i-del-paso
Neseniai Baltijos taurėje su bendraamžiais besivaržiusios Lietuvos U-17 rinktinės sudėtyje dauguma žaidėjų buvo atvykę iš užsienio valstybių. Rinktinės treneris pripažįsta, kad komandoje dominavo anglų kalba, o federacijos prezidentas sako, kad su užsienio talentais ateityje bus ir teisinių problemų.
Pažvelgus į Andriaus Veličkos treniruojamos U-17 rinktinės sąrašą Baltijos taurės turnyrui, kuris baigėsi liepos 2 d., iš nuostabos kyla antakis. Net 17 iš 24 rinktinės jaunuolių atvyko iš užsienio klubų ir akademijų. Po keturis jaunuolius atvyko iš Italijos ir JAV, trys rungtyniauja ir futbolo paslapčių mokosi Švedijoje, 5 – iš Anglijos ir Airijos.
Iš kai kurių vaikų vardų ir pavardžių nesunku suprasti, kad jie į tas šalis išvyko ne kaip Lietuvoje užaugę talentai, o ten yra įleidę šaknis iš anksčiau su savo šeima. Lietuvos futbolo federacija (LFF) prieš keletą metų ėmė aktyviai ieškoti vaikų užsienio šalyse ir bandyti juos vilioti į įvairias futbolo rinktines – ar tai būtų emigrantų, išvykusių iš Lietuvos dar neseniai, vaikai, ar tik lietuviškų šaknų turintys jaunuoliai.
Tiesa, LFF prezidentas Edgaras Stankevičius sako, kad U-17 rinktinėje šį kartą užsieniečių gal buvo ir kiek per daug.
„Dvejopos mintys. Kalbėjome ir su treneriu, ir su techninio departamento atstovais. Nenorime, kad būtų kviečiami jaunuoliai tik iš užsienio, kad nepakviečiami geriausi lietuviai. Techninio direktoriaus matymas yra, kad turime daugiau remtis vietos akademijų išaugintais vaikais. Taip, kviesti geriausius iš užsienio privalu, bet turi būti sveikas balansas. Šiuo metu treneris rinko geriausius žaidėjus, kurie buvo pasiruošę turnyrui ir tas balansas buvo į užsienyje žaidžiančių vaikų pusę.
Norėtume, kad ateityje tas balansas būtų tolygesnis, nes nėra užtikrintumo ir tikimybės, kad tie vaikai toliau dalyvaus rinktinių procese ir priaugs iki nacionalinės rinktinės“, – LRT.lt teigė E. Stankevičius.
Su portalu bendravęs U-17 rinktinės treneris buvęs futbolininkas A. Velička teigė, kad šį kartą buvo pasirinktas modelis pasikviesti kuo daugiau užsienyje žaidžiančių lietuvių.
„Šiuo metu buvo pasirinktas toks variantas, kad žaidėjus patikrintume. Yra žaidėjų, kurie jau turi profesionalius kontraktus su užsienio klubais. Negalime tų vaikinų išsikviesti bet kada, todėl norėjome patikrinti. Lietuvoje vaikus nuolat skatiname, važinėjame į rungtynes ir juos nuolat matome, kone kiekvieną savaitgalį. Turime tiesiog ieškoti ir užsienyje rungtyniaujančių. Buvo tokių, kurie jau ir anksčiau kviesti į rinktinę, kurie buvo „Development“ turnyre, kurie Maltoje buvo. Bet buvo ir tokių, kurie kviesti pirmą kartą, kad juos pamatytume“, – teigė A. Velička.
Baltijos turnyre Lietuvos U-17 rinktinė nusileido Estijai 2:4, Suomijai 1:3 ir 2:0 įveikė Latviją. Kovo mėnesį ši rinktinė dalyvavo UEFA „Development“ turnyre Kaune, kur iškovojo tris pergales: 4:0 prieš Lichtenšteiną, 3:1 prieš Andorą ir 2:0 prieš Bosniją ir Hercegoviną.
A. Velička sakė, kad Baltijos taurėje pasiektas rezultatas ne itin tenkina, tačiau džiaugėsi darbu komandoje, nors jis ir nebuvo lengvas.
„Tikrai dirbti nelengva, patikėkite, ne visi kalba lietuviškai. Kiti supranta, bet pasakyti jiems kažką yra sunkiau. Vien bendravime reikia įdėti nemažai darbo, realiai visi susirinkimai vyko anglų kalba“, – pasakojo A. Velička.
Tiesa, treneris pažymėjo, kad užsienio lietuviai į rinktinę atvyko noriai: „Tikrai labai noriai, patikėkite. Duosiu jums pavyzdį – Grantas Ochuko Emerhi – jis iš esmės yra užsienietis, lietuviškai tik kažkiek supranta, bet yra išmokęs net Lietuvos himną giedoti. Tas faktas viską pasako apie norą atvykti ir atstovauti Lietuvai.“
Vis dėlto noras yra viena, o realios galimybės netrukus gali atsimušti į lietuviškų įstatymų barjerus, konkrečiai – Lietuvos pilietybės įstatymą.
„Yra ir tokių, kurie su tėvais tiesiog yra emigravę, bet ir tokių, kurių gal tik vienas iš tėvų lietuvis, kurie įleidę šaknis tose šalyse. Šiuo metu turime ir tokių teisinių niuansų, nes tiems vaikams sueis 18 metų, jie turės galbūt pasirinkti pilietybę, atsiranda klausimas, ar jis sutiks pasiimti Lietuvos pilietybę ir atsisakyti šalies, kurioje su tėvais yra įleidęs šaknis, pilietybės. Kalbame tiek su vaikais, tiek su jų atstovais tėvais, kaip jie mato situaciją, ar ryžtųsi atsisakyti kitos pilietybės. Kad išvengtume ateityje tokių situacijų, turėtume surasti balansą tarp užsieniečių ir lietuvių, nes jeigu tas vaikas sulaukęs 18 metų Lietuvos pilietybės nesirinks, jo kvietimas į rinktines yra toks, kaip aš sakau „klaustukinis“, – teigė E. Stankevičius.
LFF prezidentas dėl asmens duomenų apsaugos negalėjo konkrečiai įvardyti, kurie U-17 rinktinės žaidėjai neturi lietuviško paso arba nežino, kokį pasą rinktųsi sulaukę pilnametystės.
„Ne tik U-17 rinktinėje, bet ir kitose amžiaus grupėse yra vaikų, kurie yra talentingi ir išvykę tobulėti į užsienį iš Lietuvos. Yra tėvų, kurie važiuoja paskui savo vaikus. Tai sveikintina, nes užsikabinus, gavus žaidybinės praktikos, gerų treniruočių, toks vaikas vieną dieną priaugs ir iki U-21 rinktinės, ir iki nacionalinės, o jo neribos jokie teisiniai pilietybės klausimai. Čia federacija yra tik už, kad talentingiausi vyktų į užsienį, kur gautų geras galimybes gerose akademijose“, – teigė E. Stankevičius.
LFF prezidentas atskleidė, kad per keletą metų „atrastų“ vaikų, apie kuriuos federacija anksčiau nežinojo, yra kelios dešimtys. Apie 15–20 jų yra Jungtinės Karalystės regione, apie 10 – Vokietijoje, kuriuos atrasti padėjo ir LFF techninis direktorius vokietis Reinholdas Breu, ne ką mažiau – ir Skandinavijos šalyse.
„Techninis departamentas turi sąrašą, žemėlapį, situacija nuolat keičiasi, bandome juos kviestis čia. Natūralu, kad vyksta atranka, atsisijoja geriausi, su kuriais ir pradedama kalbėtis, kas bus ateityje, kai reikės rinktis pasą“, – sakė E. Stankevičius.
Anot U-17 rinktinės trenerio A. Veličkos, jis pats nuolat stebi ne tik Lietuvoje rungtyniaujančius vaikus, bet ir užsieniečius, pats bendrauja su jų tėvais, akademijomis, iš kurių gauna rungtynių vaizdo įrašus.
„Šiais laikais su interneto galimybėmis tikrai netrūksta informacijos. Mes ieškome tų vaikų, o kartais ir patys jie parašo į federaciją, praneša, kad yra lietuviai, nes ne visų pavardės yra lietuviškos, jeigu mama lietuvė, o tėtis – ne. Bet sąraše yra ir Lietuvos akademijų vaikai, jie tikrai nėra niekur nurašyti“, – sakė A. Velička.