Įdomu ar Stankevičius krepšinyje irgi taip pat būtų elgęsis? O patį požiūrį puikiai iliustruoja, kai per ketverius metus abudu Lietuvos pilietybę atgavę futbolininkai, tas brazilas, kurį pamiršau pasižymėti, ir Turner tai padarė savo noru ir jėgomis greičiau negu LFF sugebėjo bent vienam žaidėjui atstovaudama.

Aišku turime tokį tuntą žaidėjų, kam ten koks Fridrikas dabar reikalingas, kam ten koks German Valera šiandien...

Čia kaip LFF finansuojama Žaidėjų sąjunga 2.0

Lenkai Matty Cashą jau pasaulio čempionate sugebėjo per tą laiką apžaisti.

Įdomu ar Stankevičius krepšinyje irgi taip pat būtų elgęsis? O patį požiūrį puikiai iliustruoja, kai per ketverius metus abudu Lietuvos pilietybę atgavę futbolininkai, tas brazilas, kurį pamiršau pasižymėti, ir Turner tai padarė savo noru ir jėgomis greičiau negu LFF sugebėjo bent vienam žaidėjui atstovaudama.

Aišku turime tokį tuntą žaidėjų, kam ten koks Fridrikas dabar reikalingas, kam ten koks German Valera šiandien...

Čia kaip LFF finansuojama Žaidėjų sąjunga 2.0

Lenkai Matty Cashą jau pasaulio čempionate sugebėjo per tą laiką apžaisti.

Tu rimtai manai, kad Turneris ar Valera bent maziausia galimybe turedami atstovauti ispanijos ar kanados rinktines rinksis Lietuvos rinktine ?

Įdomu ar Stankevičius krepšinyje irgi taip pat būtų elgęsis? O patį požiūrį puikiai iliustruoja, kai per ketverius metus abudu Lietuvos pilietybę atgavę futbolininkai, tas brazilas, kurį pamiršau pasižymėti, ir Turner tai padarė savo noru ir jėgomis greičiau negu LFF sugebėjo bent vienam žaidėjui atstovaudama.

Aišku turime tokį tuntą žaidėjų, kam ten koks Fridrikas dabar reikalingas, kam ten koks German Valera šiandien...

Čia kaip LFF finansuojama Žaidėjų sąjunga 2.0

Lenkai Matty Cashą jau pasaulio čempionate sugebėjo per tą laiką apžaisti.

Tu rimtai manai, kad Turneris ar Valera bent maziausia galimybe turedami atstovauti ispanijos ar kanados rinktines rinksis Lietuvos rinktine ?

Tai gi ne apie tai kalba, o apie tai, kad nieko lff nei dėl vieno pvz., Fridriko nepadarė...

pas mus tokia dabartinė situacija, kad apie pusė u21 rinktinės narių, po kelių metų baigia su pro futbolu.
tai jei iš užsienio būtų ir ne aukščiosio lygio talentai, bet bent jau trauktų A lygos lygį, League two, arba trečios pagal pajėgumą vokietijos lygos tai jau būtų kokybinis šuolis, jei ne rinktinei tai bent klubams. Tiek žaidėjui nauda, neįsitvirtinus ten galimybė keltis į A lygą, tiek Lietuvos futbolui nes poolas padidėja.

pas mus tokia dabartinė situacija, kad apie pusė u21 rinktinės narių, po kelių metų baigia su pro futbolu.
tai jei iš užsienio būtų ir ne aukščiosio lygio talentai, bet bent jau trauktų A lygos lygį, League two, arba trečios pagal pajėgumą vokietijos lygos tai jau būtų kokybinis šuolis, jei ne rinktinei tai bent klubams. Tiek žaidėjui nauda, neįsitvirtinus ten galimybė keltis į A lygą, tiek Lietuvos futbolui nes poolas padidėja.

Tai čia faktas, na elementariai didina pool'ą ir tuo pačiu šansus, kad iš kažko žmogus bus.

Kai Lietuvos rinktinėje kalbama angliškai: talentų paieška užsienyje, tinkamas balansas ir laukiantys sprendimai dėl paso
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... i-del-paso

Neseniai Baltijos taurėje su bendraamžiais besivaržiusios Lietuvos U-17 rinktinės sudėtyje dauguma žaidėjų buvo atvykę iš užsienio valstybių. Rinktinės treneris pripažįsta, kad komandoje dominavo anglų kalba, o federacijos prezidentas sako, kad su užsienio talentais ateityje bus ir teisinių problemų.

Pažvelgus į Andriaus Veličkos treniruojamos U-17 rinktinės sąrašą Baltijos taurės turnyrui, kuris baigėsi liepos 2 d., iš nuostabos kyla antakis. Net 17 iš 24 rinktinės jaunuolių atvyko iš užsienio klubų ir akademijų. Po keturis jaunuolius atvyko iš Italijos ir JAV, trys rungtyniauja ir futbolo paslapčių mokosi Švedijoje, 5 – iš Anglijos ir Airijos.

Iš kai kurių vaikų vardų ir pavardžių nesunku suprasti, kad jie į tas šalis išvyko ne kaip Lietuvoje užaugę talentai, o ten yra įleidę šaknis iš anksčiau su savo šeima. Lietuvos futbolo federacija (LFF) prieš keletą metų ėmė aktyviai ieškoti vaikų užsienio šalyse ir bandyti juos vilioti į įvairias futbolo rinktines – ar tai būtų emigrantų, išvykusių iš Lietuvos dar neseniai, vaikai, ar tik lietuviškų šaknų turintys jaunuoliai.

Tiesa, LFF prezidentas Edgaras Stankevičius sako, kad U-17 rinktinėje šį kartą užsieniečių gal buvo ir kiek per daug.

„Dvejopos mintys. Kalbėjome ir su treneriu, ir su techninio departamento atstovais. Nenorime, kad būtų kviečiami jaunuoliai tik iš užsienio, kad nepakviečiami geriausi lietuviai. Techninio direktoriaus matymas yra, kad turime daugiau remtis vietos akademijų išaugintais vaikais. Taip, kviesti geriausius iš užsienio privalu, bet turi būti sveikas balansas. Šiuo metu treneris rinko geriausius žaidėjus, kurie buvo pasiruošę turnyrui ir tas balansas buvo į užsienyje žaidžiančių vaikų pusę.

Norėtume, kad ateityje tas balansas būtų tolygesnis, nes nėra užtikrintumo ir tikimybės, kad tie vaikai toliau dalyvaus rinktinių procese ir priaugs iki nacionalinės rinktinės“, – LRT.lt teigė E. Stankevičius.

Su portalu bendravęs U-17 rinktinės treneris buvęs futbolininkas A. Velička teigė, kad šį kartą buvo pasirinktas modelis pasikviesti kuo daugiau užsienyje žaidžiančių lietuvių.

„Šiuo metu buvo pasirinktas toks variantas, kad žaidėjus patikrintume. Yra žaidėjų, kurie jau turi profesionalius kontraktus su užsienio klubais. Negalime tų vaikinų išsikviesti bet kada, todėl norėjome patikrinti. Lietuvoje vaikus nuolat skatiname, važinėjame į rungtynes ir juos nuolat matome, kone kiekvieną savaitgalį. Turime tiesiog ieškoti ir užsienyje rungtyniaujančių. Buvo tokių, kurie jau ir anksčiau kviesti į rinktinę, kurie buvo „Development“ turnyre, kurie Maltoje buvo. Bet buvo ir tokių, kurie kviesti pirmą kartą, kad juos pamatytume“, – teigė A. Velička.

Baltijos turnyre Lietuvos U-17 rinktinė nusileido Estijai 2:4, Suomijai 1:3 ir 2:0 įveikė Latviją. Kovo mėnesį ši rinktinė dalyvavo UEFA „Development“ turnyre Kaune, kur iškovojo tris pergales: 4:0 prieš Lichtenšteiną, 3:1 prieš Andorą ir 2:0 prieš Bosniją ir Hercegoviną.

A. Velička sakė, kad Baltijos taurėje pasiektas rezultatas ne itin tenkina, tačiau džiaugėsi darbu komandoje, nors jis ir nebuvo lengvas.

„Tikrai dirbti nelengva, patikėkite, ne visi kalba lietuviškai. Kiti supranta, bet pasakyti jiems kažką yra sunkiau. Vien bendravime reikia įdėti nemažai darbo, realiai visi susirinkimai vyko anglų kalba“, – pasakojo A. Velička.

Tiesa, treneris pažymėjo, kad užsienio lietuviai į rinktinę atvyko noriai: „Tikrai labai noriai, patikėkite. Duosiu jums pavyzdį – Grantas Ochuko Emerhi – jis iš esmės yra užsienietis, lietuviškai tik kažkiek supranta, bet yra išmokęs net Lietuvos himną giedoti. Tas faktas viską pasako apie norą atvykti ir atstovauti Lietuvai.“

Vis dėlto noras yra viena, o realios galimybės netrukus gali atsimušti į lietuviškų įstatymų barjerus, konkrečiai – Lietuvos pilietybės įstatymą.

„Yra ir tokių, kurie su tėvais tiesiog yra emigravę, bet ir tokių, kurių gal tik vienas iš tėvų lietuvis, kurie įleidę šaknis tose šalyse. Šiuo metu turime ir tokių teisinių niuansų, nes tiems vaikams sueis 18 metų, jie turės galbūt pasirinkti pilietybę, atsiranda klausimas, ar jis sutiks pasiimti Lietuvos pilietybę ir atsisakyti šalies, kurioje su tėvais yra įleidęs šaknis, pilietybės. Kalbame tiek su vaikais, tiek su jų atstovais tėvais, kaip jie mato situaciją, ar ryžtųsi atsisakyti kitos pilietybės. Kad išvengtume ateityje tokių situacijų, turėtume surasti balansą tarp užsieniečių ir lietuvių, nes jeigu tas vaikas sulaukęs 18 metų Lietuvos pilietybės nesirinks, jo kvietimas į rinktines yra toks, kaip aš sakau „klaustukinis“, – teigė E. Stankevičius.

LFF prezidentas dėl asmens duomenų apsaugos negalėjo konkrečiai įvardyti, kurie U-17 rinktinės žaidėjai neturi lietuviško paso arba nežino, kokį pasą rinktųsi sulaukę pilnametystės.

„Ne tik U-17 rinktinėje, bet ir kitose amžiaus grupėse yra vaikų, kurie yra talentingi ir išvykę tobulėti į užsienį iš Lietuvos. Yra tėvų, kurie važiuoja paskui savo vaikus. Tai sveikintina, nes užsikabinus, gavus žaidybinės praktikos, gerų treniruočių, toks vaikas vieną dieną priaugs ir iki U-21 rinktinės, ir iki nacionalinės, o jo neribos jokie teisiniai pilietybės klausimai. Čia federacija yra tik už, kad talentingiausi vyktų į užsienį, kur gautų geras galimybes gerose akademijose“, – teigė E. Stankevičius.

LFF prezidentas atskleidė, kad per keletą metų „atrastų“ vaikų, apie kuriuos federacija anksčiau nežinojo, yra kelios dešimtys. Apie 15–20 jų yra Jungtinės Karalystės regione, apie 10 – Vokietijoje, kuriuos atrasti padėjo ir LFF techninis direktorius vokietis Reinholdas Breu, ne ką mažiau – ir Skandinavijos šalyse.

„Techninis departamentas turi sąrašą, žemėlapį, situacija nuolat keičiasi, bandome juos kviestis čia. Natūralu, kad vyksta atranka, atsisijoja geriausi, su kuriais ir pradedama kalbėtis, kas bus ateityje, kai reikės rinktis pasą“, – sakė E. Stankevičius.

Anot U-17 rinktinės trenerio A. Veličkos, jis pats nuolat stebi ne tik Lietuvoje rungtyniaujančius vaikus, bet ir užsieniečius, pats bendrauja su jų tėvais, akademijomis, iš kurių gauna rungtynių vaizdo įrašus.

„Šiais laikais su interneto galimybėmis tikrai netrūksta informacijos. Mes ieškome tų vaikų, o kartais ir patys jie parašo į federaciją, praneša, kad yra lietuviai, nes ne visų pavardės yra lietuviškos, jeigu mama lietuvė, o tėtis – ne. Bet sąraše yra ir Lietuvos akademijų vaikai, jie tikrai nėra niekur nurašyti“, – sakė A. Velička.

LRT forumas | 2023-10-23

https://youtu.be/wZwrMf61QHo

Lietuva kasmet iš savo piliečių sąrašo išbraukia apie tūkstantį žmonių – maždaug po 3 kiekvieną dieną. Pagrindinė priežastis – įgyta kitos valstybės pilietybė. Tačiau apie tai turi pranešti pats asmuo. Kiek yra tokių žmonių, kurie Lietuvos tarnybų apie tai neinformuoja, – neaišku. Lietuvos piliečiai kviečiami dar kartą pareikšti valią dėl pilietybės išsaugojimo referendume [Gegužės 12, 2024].

Referendumui dėl pilietybės išsaugojimo artėjant – ką svarbu žinoti?
https://lietuva.lt/valdymas/referendumu ... bu-zinoti/

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su Prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę.

Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Toks pakeitimas pagrindiniame šalies įstatyme suteiktų galimybę išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos šalies. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

https://lrv.lt/lt/referendumas-del-pili ... kia-zinoti

Migracijos departamento direktorė: dauginę pilietybę Lietuvoje turinčių žmonių skaičius auga

https://youtu.be/-rwsVPhTFs8

Tai apie ką rašinėdavau jau penketą+ metų, o federacijos vadovai toliau mekena apie naudojimąsi tiktai iki-aštuoniolikmečiais...

Gitanas Nausėda pasisakė apie Lietuvos krepšinio būklę ir žaidėjų natūralizaciją
https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lie ... 75-2274776

G.Nausėda išsakė savo požiūrį ir į užsienio krepšininko natūralizaciją<...>.

„Aš iš esmės liberaliai žiūrėčiau į žaidėjų natūralizaciją, bet tai neturėtų būti dirbtinė natūralizacija žmogaus, kuris visiškai niekaip nėra susaistytas emociškai su Lietuva. Vis tiek kažkoks emocinis ryšys turėtų būti, – sakė G.Nausėda. – Ką gi, pasaulis juda į tą pusę, į tai žiūrima kiek paprasčiau nei prieš 10-20 metų, bet nesinorėtų to daryti taip vadinamu „feikiniu“ būdu.“

Stankevičius lff sekretorius bukvaliai interviu pasakė, kad emigrantų vaikai sulaukę 18 turės rinktis pilietybę ir turbūt rinksis užsienio šalies ir todėl neverta į juos dabar investuoti, jis gal durnas...

Seniau nekėliau į forumą, čia prieš porą mėnesių:

https://www.youtube.com/watch?v=WirWY1jAX-k

Ekspertai mato tik vieną galimybę D. Russellui atstovauti Lietuvą, o ir ji mažai tikėtina
https://lnk.lt/straipsniai/sportas/eksp ... ina/286747

LNK pasidomėjo amerikiečio galimybėmis tapti Lietuvos piliečiu, o tam atsaką davė Justas Vilys, advokatų tarybos narys.

„Kas liečia išimtinę tvarką, tai yra už nuopelnus Lietuvos respublikos valstybei, ją garsinant, jos autoritetą keliant ir panašiai. Tai negalimi tokie atvejai, kada už būsimus, galimus, numanomus nuopelnus suteikiama pilietybė, tikintis, kad žmogus pateisins lūkesčius ir kažką padarys Lietuvai. – Sakė J. Vilys. – Jau turi būti pateikta Pilietybės reikalų komisijai, kaip jis garsino Lietuvą.“

Visai neseniai Lietuvos pilietybė išimties tvarka buvo suteikta čiuožėjai Allison Reed. Tačiau net ir jai visą procedūrą reikėjo kartoti net tris kartus, kadangi parodytų rezultatų iki kol iškovojo Europos čempionato bronzą, neužteko. „Allison Reed irgi ne kartą kreipėsi, tačiau prielaidos buvo kitokios. Nepakako tos įrodomosios bazės, kad būtų konstatuotas žmogaus indėlis į vardo garsinimą. – Apie čiuožėjos atvejį kalbėjo advokatų tarybos narys. – O kai tos prielaidos pasikeitė, kai ji tarptautinėje arenoje dalyvavo, garsinant Lietuvą ir kažko pasiekė, tai taip tada situacija kitokia. Tada jau galima.“

Dar vienas iš būdų, kuriuo NBA žvaigždė galėtų įgyti Lietuvos pilietybę – santuoka. Russello mylimoji yra Kanadoje gimusi Laura Ivaniukas, kurios tėvai kilę iš Lietuvos. Tiesa, pora dar nėra susituokusi ir augina du mažamečius vaikus. Vis dėlto, anot specialistų, net jei pora galiausiai prisiektų amžiną meilę, tai automatiškai nesuteiktų amerikiečiui Lietuvos pilietybės.

„Tu turi būti pragyvenęs nuolat Lietuvoje 10 metų. Arba jeigu esi susituokęs su LR piliečiu. – LNK pasakojo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Ne su lietuvių kilmės asmeniu, o LR piliečiu. Turi būti nuolat pragyvenęs santuokoje septynerius metus. Tada išlaikai egzaminus lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų. Ir tada jau gali tikėtis, kad prezidentas sutiks priimti tave į Lietuvos piliečių korpusą.“

Tai čia įdomesnis dalykas, jeigu žaidėjo tėvai buvo susituokę 7 metus prieš atsisakydami LT pilietybės, tikėtina būtų teikiama malonė krepiantis dėl išimtinio atstatymo..

FIFA Change of Association Platform
https://knowledge.fifa.com/change-of-as ... n-platform

The FIFA Change of Association Platform is a key resource for the football community, providing details about players who have requested and obtained a favourable Change of Association decision from the Players' Status Chamber of the FIFA Football Tribunal to change their 'sporting nationality'.

This list includes players who have transferred their affiliation to a new MA in order to be eligible to participate for their representative teams in international football. Serving as an essential tool for Member Associations, confederations, clubs, players, and agents, the FIFA Change of Association Platform ensures transparency and compliance, keeping stakeholders informed about which players are eligible to represent their new MA. It is important to note that while a player is still undergoing the process of Change of Association, they will not be eligible to participate for any representative team until the request has been decided upon.

Tiktai nuo šių metų įvykę pokyčiai

Įdomiu ten dalykų Jankauskas pakalbėjo per futbolas.lt, tai va kalbėjo jis su German Valera, tai anas neturi pilietybės lt ir dar mąsto apie patekimą į ispanų rinktinę, kas šiaip jau būtų didelis fuksas, bet yra tokių atvejų buvę istorijoje... Tai net jei persigalvos, tai tas procesas kol pilietybę gaus, kuri jam kaip ir priklausytų, porą metų užtruks...