Naujas etapas Lietuvos futbole: atsisveikinta su „Anderlecht“ ir pasirinkta kita
https://contribee.com/inzo/post/17739
https://www.patreon.com/posts/naujas-etapas-su-70009748
Dalius Matvejevas
Trejus metu Briuselio „Anderlecht“ jaunųjų futbolininkų rengimo programa naudojusis didžioji Lietuvos futbolo akademijų dalis priversta sukti nauju keliu. Lietuvos futbolo federacija (LFF) sutarties su Belgijos klubu nepratęsė, o naująja kelrode žvaigžde gali tapti akademijų sertifikavimas, kurio rezultatai lems ir LFF skiriamų dotacijų dydį.
LFF sutartį dėl „Anderlecht“ programos diegimo šalies futbole pasirašė 2019 metų viduryje. Sutartis galiojo iki šių metų ir galėjo būti pratęsta dar dvejiems. Pastarojo žingsnio nuspręsta nežengti.
Vienas pagrindinių argumentų, planuojant pirkti „Anderlecht“ sistemą, buvo tas, kad visos Lietuvos jaunuosius futbolininkus rengiančios įstaigos dirba, kaip išmano, nėra bendros sistemos. Teigta, kad vieninga kryptis leistų turėti futbolininkus, kurie į rinktines ateitų turėdami panašų žaidimo suvokimą ir taip galėtų pasiekti geresnių rezultatų.
Vis dėlto 2022 metais jau nuskambėjo kitokios idėjos. Naujasis LFF techninis direktorius vokietis Reinholdas Breu teigė, kad Lietuvos futbolas iš „Anderlecht“ programos jau pasiėmė viską, ką galėjo, ir atėjo laikas žengti nauju keliu.
„Sunku tikėtis, kad kopija bus tokia pati gera kaip originalas. Mes privalome pasiimti tai, kas geriausia, tai jau padarėme, o dabar reikia susikurti naują sistemą, kuri būtų efektyvesnė ir labiau pritaikyta Lietuvai“, – R. Breu citavo 15min žurnalistas Marius Bagdonas, įvardinęs vokietį kaip vieną LFF ir „Anderlecht“ bendradarbiavimo užbaigimo iniciatorių.
Viena didžiausių permainų, atliktų per bendradarbiavimo su „Anderlecht“ metus, yra nauja vaikų varžybų sistema. Jauniausieji dabar varžosi 5 prieš 5, vyresni – 8 prieš 8. Taip pat buvo atsisakyta rezultato skaičiavimo vaikų varžybose.
Programoje dalyvavę akademijos naudojosi treniruočių proceso valdymo įrankiu „ProSoccerData“, kuriame pačios planavo pratybas pagal nustatytą modelį, galėjo naudotis pratimų duomenų baze.
Be to, „Anderlecht“ specialistai surengė ne vieną seminarą Lietuvoje, mūsų šalies specialistai lankėsi ir tobulinosi Briuselyje.
Dar vienas svarbus aspektas – LFF dengė dalį (750 eurų) akademijų techninių direktorių, kurie tapo privalomi, atlyginimo.
Mato geriau parengtus jauniausius futbolininkus
Akademijų vadovai pasibaigusį bendradarbiavimo su „Anderlecht“ laikotarpį vertina skirtingai.
Vilniaus „Žalgiriečio“ direktorius Žydrūnas Grudzinskas teigė, kad viskas buvo labai gerai ir įžvelgė jau įvykusių teigiamų poslinkių.
„Tikrai buvo verta, esminiai nauji dalykai mums ir visiems kitiems, kas gilinosi ir rimtai dirbo, buvo procesų valdymas, išsamios informacijos kėlimas į sistemą ir itin svarbu – kontrolė. Mes turėjome tiesioginę treniruočių kontrolę – treneriai turėjo joms ruoštis, planuoti, nebuvo taip, kad atėjo, pasižiūrėjo į susirinkusius vaikus ir daro kažką, kas tuo metu atrodo geriausia. Buvo nuleistos gairės, nustatyti atskiri blokai, nebuvo galima nukrypti nuo proceso, – kalbėjo viena geriausių Lietuvoje laikomų akademijų įkūrėjas ir vadovas. – Gerai buvo trenerių mainai seminaruose, procesų Briuselyje stebėjimas. Visos akademijos turėjome pasistiebti ir investuoti, kad komandos turėtų kineziterapeutus, atletinio rengimo, vartininkų trenerius. Atskirose amžiaus grupėse atsirado trenerių kategorijų reikalavimai – su viena grupe gali dirbti C kategorijos treneris, kitai jau reikia B, dar kitai – A. Visai tai Lietuvos jaunųjų futbolininkų ugdymo sistemai buvo labai naudinga.
Tenka lankytis įvairiose varžybose ir matau, kad jauniausių vaikų techninis lygis dabar yra geresnis nei buvo anksčiau. Tikrai turime individualiai pajėgesnius vaikus nei anksčiau, jų techninis lygis, taktinis brandumas yra kito lygio. Sakau, kad tai yra kitos sistemos vaikai, jiems pagrindą padėjo nauja sistema. Jiems reikia laiko ir nuoseklaus tolimesnio ugdymo.“
Ž. Grudzinskui labai patiko ir „ProSoccerData“ įrankis.
„Platforma buvo super, norėtųsi, kad ji liktų. Mūsų techninis direktorius yra tikras tokių dalykų maniakas, tad mums viskas buvo labai gerai. Sistemoje yra viskas: nuo treniruočių planų, pratimų bazės, vaikų pasirodymų vertinimo ir tobulėjimo sekimo iki mokesčių už treniruotes surinkimo. Pats platforma naudojausi ir rungtynių epizodų karpymui. Save laikau tarpinės amžiaus grupės, kuri mažiau įgudusi technologijose, atstovu, ne viskuo naudojuosi, tad įsivaizduoju, kad vyresnės kartos treneriams ši sistema, visi reikalavimai ja naudotis galėjo kelti keblumų. Bet man norėtųsi kuo daugiau tokių įrankių ir kad jie būtų visada“, – kalbėjo „Žalgiriečio“ direktorius.
Paklaustas apie ateitį, futbolo specialistas teigė, kad labiausiai nesinorėtų permainų, kurios viską keistų iš esmės.
„Reikėjo priprasti prie žaidimo 5 prieš 5 ir 8 prieš 8, pripratom. Bendra akademijų evoliucija per keletą pastarųjų metų man patiko, nesinorėtų, kad kažkas vėl keistųsi iš pagrindų, – svarstė Ž. Grudzinskas. – Mūsų sertifikavimo procesas šiek tiek vėluoja, jis turėjo būti jau pernai. Latvių akademijos jau gauna finansavimą, o mes – dar ne. Norėdamas tobulėti, gauti aukštesnį įvertinimą, turi investuoti, kiekvienas patobulinimas kainuoja nemažus pinigus, kartais tai tiesiog smaugia. O kai nėra finansinio skatinimo, gali nuspręsti, kad tiesiog neverta tame sertifikavimo procese dalyvauti.“
Siūlo ieškoti savo identiteto
„Kauno Žalgirio“ futbolo akademijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Kęstutis Deltuva bendradarbiavimo su „Anderlecht“ rezultatus vertino skeptiškiau, tačiau sutiko su kolegos teiginiu apie akademijose įvykusią evoliuciją.
„Taip, didžiausias pliusas – atsiradęs suvokimas apie sistemiškumą iš esmės: kad turi būti periodizacija, fiksuoti treneriai tam tikrai amžiaus grupei, atletinio rengimo, vartininkų treneriai, kad turi būti techninis direktorius, kuris prižiūri visą procesą. Kad tai įvedė, yra pliusas vienareikšmiai. Tačiau visa tai buvo galima padaryti ir be „Anderlecht“, – įsitikinęs K. Deltuva. – Antras geras dalykas – apsilankymai paties „Anderlecht“ treniruotėse suteikė treneriams kitokį požiūrį. Įprastai mes gauname informaciją, bet nejaučiame viso to, pamatymas savo akimis duoda kitokį impulsą.“
Čia kauniečio teigiamos įžvalgos ir baigėsi. „ProSoccerData“ platformoje jam taip pat trūko kai kurių dalykų.
„Esminė dalis, kurios trūko, yra galimybė suvesti pilnus žaidėjų profilius su testavimų rezultatais. To nebuvo galima daryti, reikėjo atskirai įketi failą, o kai „išsitrauki“ žaidėjo profilį, ten nebūna pilnos informacijos. Antra dalis, kurios man asmeniškai trūko, yra kokybiškesnis video analizės įrankis, platformoje jis yra labai primityvus“, – savo nuomone dalijosi „Kauno Žalgirio“ FA vadovas.
Kalbėdamas apie sportinę projekto dalį, K. Deltuva akcentavo metodinės medžiagos trūkumą.
„Programa mano lūkesčius ne iki galo pateisino, nes viskas daugiau buvo šabloniniai dalykai. Man labai trūko metodinių nurodymų apie individualų žaidėjų rengimą, techniką, taktiką. Turėjome nurodytą daugiau bendrą žaidimo stilių, kaip sakau, elektroninį dienyną, bet programos pritrūko. Viskas gerai su seminarais, jie padėjo gauti žinių, bet trūko informacijos, kaip atlikt tai, ko „Anderlecht“ nori. Gavome tai, ką turime padaryti, bet negavome informacijos kaip. Čia yra esminė dalis, kurios trūko, – kalbėjo kaunietis. – Pratimai sistemoje yra gerai, bet mes juos matome ir suprantame vienaip, o treneris, kuris sukūrė, kitaip. Kai pradėjau čia dirbti, ėmiau analizuoti, kaip mūsų treneriai ir vaikai atlieka visa tai, ko „Anderlecht“ nori? Kokybės buvo kokie 30-40 proc., ne daugiau. Klausimas kodėl? Juk mes darome viską pagal „Anderlecht“ nurodymus. Mes neturime tokių pagrindų kaip „Anderlecht“ auklėtiniai, mūsų kokybė yra kitokia. Pavyzdžiui, turėjome vėlyvo atmetimo į vidurį pratimą. Taktiškai mes jį atliekame pagal planą, treniruotės struktūrą, viskas tvarkoje. Bet kokybiškai iš 10 bandymų tik kartą kamuolys pasiekia tą vietą, kurioje turi atsirasti, o užbaigimas pavyksta daugiausia 2 kartus.
Planą turime, žaidimo stilių turime, bet nebuvo dalies, kaip prie viso to prieiti. Prašiau programos vadovo Deimanto Bičkos, kad pagelbėtų ir gautų iš belgų informaciją, kaip ir kokiame amžiuje mes mokome vaikus individualios technikos? Lygiai tas pats su atletinio rengimo periodizacija pagal amžiaus tarpsnius, pagal specifiką – kokias ypatybes kokiame amžiuje ugdome? Šitoje vietoje informacijos trūko, o man tai yra esminė dalis. Žaidimo stilių galime daug dėlioti, bet jei žaidėjas neturi tam tikro lygio individualių įgūdžių, toje vietoje viskas ir pasibaigia. Žaidėjas turi turėti tam tikrą bazę, o jei mes jos neparuošiame arba net nežinome kaip tai padaryti...“
Anot K. Deltuvos, belgai neturėjo atsakymo, kaip reikėtų taisyti jaunųjų futbolininkų turimas spragas.
„Buvo klausimas „Anderlecht“ techniniam direktoriui apie individualų vaikų rengimą ir technikos spragas. Jis atsakė, kad jie tokių problemų neturi, nes turi 200 topinių vaikų ir renkasi iš jų, jiems nereikia papildomai mokyti kamuolio perdavimo-priėmimo. Mūsų esminės problemos yra čia, ant jų nebegalime pastatyti kitų dalykų. Nes jei sustatome, tada U17 rinktinė nuo latvių keturis gauna“, – dėstė pašnekovas.
Kaunietis sutiko su Ž. Grudzinsko pastebėjimu apie aukštesnio lygio jauniausių lietuvių futbolininkų sugebėjimus, bet nebuvo linkęs to sieti su „Anderlecht“ programa.
„Vyresni vaikai neturėjo tiek turnyrų, varžybų, kiek dabar turi jauniausieji. Kad jie kitokie – faktas, bet jie turi galimybę susitikti su „Barcelona“, „Juventus“ ne kartą per 10 metų, o 2-3 kartus per metus, važiuoja į turnyrus užsienyje. Geros rungtynės jiems padeda, – tokią savo prielaidą pateikė K. Deltuva. – Pačioje „Anderlecht“ programoje, jei kalbėsime apie mažiausiuosius, man labai nepatiko, kad vaikai treniruotėse turi žongliruoti 15-20 minučių. Aš šito nesuvokiu. Lietuvoje aikščių, maniežų yra mažai, treniruočių laikas ribotas, o mes jį prarandame žongliravimui. Vaikas keletą kartų atmušė, kamuolys nukrito ir jis bėga jo pasiimti. Reiškia, per 15 min. jis kamuolį paliečia 20-30 kartų. Toks pavyzdys.“
Kalbėdamas apie ateitį, „Kauno Žalgirio“ FA vadovas, kaip ir kolega iš „Žalgiriečio“, norėtų išvengti naujų revoliucijų. Pavyzdžiui, sugrįžimo prie žaidimo 7 prieš 7 ir 9 prieš 9, kuris naudojamas R. Breu gimtojoje Vokietijoje.
„Aš už tai, kad būtų viena sistema ir nesiblaškytume. Turbūt visi to nori. Belgai, vokiečiai, prieš tai buvo olandai, dar anksčiau – prancūzai, mes vis blaškomės, – sakė K. Deltuva. – Ar 5 prieš 5, ar 7 prieš 7 – nėra esminis klausimas. Esminis – ką mes norime tuo pasiekti? Jei skaičiuojame vaiko atliekamą kamuolio lietimų skaičių, buvimo su kamuoliu laiką, tada sutinku su 5 prieš 5. Būtų keista viską vėl keisti vien todėl, kad vokiečiai taip žaidžia. Labiau žiūrėčiau į tai, ko mums reikia. Ispanai nuo U7 iki U13 žaidžia 8 prieš 8, po to – 11 prieš 11. Viskas, nėra kitų etapų. Reikėtų numatyti, ko mums reikia, kad ir kokia sistema būtų. Dabar jau visi įprato, susitaikė su esama sistema, aš jau nebekeisčiau šito dalyko.“
Taip pat kaunietis nesiūlo ieškoti naujos treniruočių programos užsienyje.
„Turėjome susirinkimą prieš 7-8 mėnesius, pasakiau, kad tikrai nesu prieš „Anderlecht“ ar kažką kito, bet mūsų sistemai, mūsų kultūrai iš principo netinka tai, kas vyksta, – teigė K. Deltuva. – Belgai ir lietuviai, švelniai tariant, truputį skiriamės. Aš manau, kad visi kartu turime susikurti savo futbolo identitetą, tam tikrą metodiką ir filosofiją.“
„Anderlecht“ reikėjo kaip pavyzdžio
LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius sutiko su abiem akademijų direktoriais dėl teigiamų „Anderlecht“ programos impulsų.
„Programa mūsų futbolo akademijoms buvo labai reikalinga, pamatėme, kaip turi būti dirbama pagal vieningą sistemą, akademijose atsirado techninio direktoriaus pareigybė, pradėta naudotis „ProSoccerData“ platforma. Buvo mūsų vykdoma priežiūra, matėme kurios akademijos rimčiau žiūri į šį procesą ir siekia kiek galima didesnės naudos, o kurios žiūrėjo šiek tiek aplaidžiau, – savo poziciją dėstė E. Stankevičius. – Mums „Anderlecht“ reikėjo, kad parodytume, kaip turime dirbti ateityje. Sukaupta 3 metų patirtis jau leis akademijoms dirbti kitaip nei iki tol, pasileidome sertifikavimą, akademijos yra stebimos, joms keliami reikalavimai.“
LFF generalinis sekretorius patvirtino, kad atsisakyti tolimesnio bendradarbiavimo su belgais siūlė federacijos naujasis techninis direktorius.
„R. Breu susipažinus su šia sistema, techniniam departamentui parodžius, kas buvo daroma , jo mintis buvo nepratęsti sutarties ir kurti savo sistemą, pritaikant užsienio šalių pavyzdžius. Birželio mėnesį informavome „Anderlecht“, kad sutarties nepratęsime. Šiuo metu Lietuvos treneriai vieši Briuselio klube, po šių vizitų bendradarbiavimas pasibaigs“, – sakė E. Stankevičius.
Investuos į užsienio lektorius
Galima teigti, kad dabar prasideda naujas Lietuvos akademijų vystymo etapas. Kokiu keliu bus einama, kokia kryptimi dirbama? Akademijų vadovai kol kas neturi aiškių atsakymų, tačiau planai jau yra ir artimiausiu metu, pasak vieno LFF vadovų, bus pristatyti.
„Dabar R. Breu adaptuoja mūsų sistemą tam, kaip dirbsime toliau. Techninis direktorius per artimiausias savaites pristatys naujus planus, vykdomajame komitete bus patvirtinti akademijų sertifikavimo rezultatai ir skatinimo priemonės, – teigė LFF generalinis sekretorius. – Toliau akademijos dirbs pagal mūsų sistemą, vyks sertifikavimas, mūsų stebėsena ir bus didesnis finansavimas akademijoms, kurios yra to vertos. Investuosime į užsienio lektorius, geriausiai dirbančias akademijas, taip joms suteikdami dar didesnį įvertinimą ir paskatinimą. Akademijų techniniai direktoriai turės mokymus, atvyks užsienio lektoriai, tas pats bus ir su treneriais. O „Anderlecht“ akademijos „know how“ mūsų akademijos jau turi.“
Pagal nuopelnus bus suteikiama ir galimybė toliau naudotis „ProSoccerData“ platforma.
„Ji bus prieinama pagal lygius, geriausios akademijos turės maksimalų prisijungimą“, – sakė E. Stankevičius.
LFF vykdomojo komiteto posėdis, kuriame turėtų būti tvirtinami sertifikavimo rezultatai ir akademijų finansinio motyvavimo sistema, turėtų įvykti rugpjūčio 17 dieną.
Norą dalyvauti akademijų sertifikavimo procese šiemet išreiškė 32 futbolininkus ugdančios įstaigos, tačiau visus formalumus atliko tik 30. Šio proceso metu akademijos gali gauti nuo 1 iki 5 žvaigždučių vertės sertifikatus.