Klaipėdoje planuoja net kelias „Barça Academy“ stovyklas
https://www.atviraklaipeda.lt/2022/09/2 ... stovyklas/

Trečiadienį Klaipėdoje surengta diskusija „Vaikų futbolo ateitis Klaipėdoje – 100-mečio galimybė“, kurios metu buvo aiškinamasi dėl nemažai aistrų iki šiol kėlusios „Barça Academy“ regiono padalinio atvėrimo.

Šiuo metu tokiam projektui įgyvendinti trūksta trenerių, tačiau „Barca Academy Baltic“ organizacijos atvedimo į Klaipėdą iniciatorius Romualdas Jonaitis tikina, kad trenerių mokymo programos jau yra paruoštos. Pasak jo, optimistiškiausia akademijos starto data – kitų metų rugsėjis. Akademijai darbą pradėjus iki šios datos ir atsirinkus trenerius, pastarieji būtų paruošti darbui iki 2024 m. kovo. Mokymus atliktų pati „Barça Academy“.

„Man nepatiko, kad atvažiavus pasaulinio lygio kompanijai aš nemačiau futbolo federacijos. Baisi nepagarba. <…> Išgirdau keletą replikų trenerių atžvilgiu. Aš jokiu būdu jų nekaltinu, reikia žiūrėti į sistemą. Priešingai, dar yra gerai, kad mes turime trenerių“, – federaciją kritikavo Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Panašios nuomonės buvo ir dalis kitų susirinkimo dalyvių –akcentavo visos futbolo infrastruktūros pertvarkymo svarbą bei bendruomeniškumo trūkumą.

Žinia, dar šį balandį Lietuvos futbolo federacijos vadovas Tomas Danilevičius tiesiai šviesiai išsakė nepalankią nuomonę „Barcelonos” atžvilgiu. Klaipėdos miesto valdžios bandymus megzti ryšius su šiuo Ispanijos futbolo klubu futbolo vadas vadino spekuliacija, kuri jam labai nepatinka. LFF vadovas tada priminė, kad šis klubas buvo vienas iš Superlygos kūrėjų. Tai, anot T. Danilevičiaus, turėjo tapti tokia pat uždara lyga kaip NBA, kurioje nėra integralumo ir niekas kitas negali gauti pinigų, skirtingai nei Čempionų lygoje. „Tai nėra geras partneris Klaipėdos futbolo mokyklai”, – teigė T. Danilevičius.

Stovyklose, kurias rengia „Barca Academy Baltic“ organizacija, vaikus futbolo paslapčių moko „FC Barcelona“ futbolo klubo sistemoje dirbantys specialistai ir treneriai. Dalyviams taip pat organizuojamos ir įvairios laisvalaikio pramogos bei edukaciniai užsiėmimai, kurie apima ne tik sportinio ugdymo, bet ir asmeninių savybių tobulinimo sritis. Be to, talentingiausiems vaikams suteikta galimybė vykti ir į „Barca Academy“ peržiūras Ispanijoje.

Šią vasarą Klaipėdoje buvo surengtos dvi tokios stovyklos, trukusios po penkias dienas. Jose dalyvavo 153 vaikai, didžioji dalis jų – klaipėdiečiai. Po stovyklos buvo surengta apklausa, į kurios klausimus atsakė 74 asmenys. 9 iš 10 vaikų buvo patenkinti stovykla, panašūs skaičiai vyravo ir tarp tėvų. Daugelis atsakiusiųjų rekomenduotų tokią stovyklą kitiems bei vestų savo vaikus čia ir kitąmet.

„Man yra duota užduotis, kad kitais metais Pabaltyje įvyktų 6-7 stovyklos, iš jų 3-4 norėčiau padaryti Klaipėdoje“, – planus atskleidė „FC Barcelona“ klubo atstovas Baltijos regionui Benas Renatas Baltusis.

Visame pasaulyje jau veikia beveik pusšimtis „Barca Academy“ padalinių, organizuojama daugiau nei 180 stovyklų, o po akademijos vėliava sportuoja per 45 tūkstančius vaikų penkiuose pasaulio žemynuose.

čia senesnis
Kaip pasiimti 60 000 Eur iš klaipėdiečių?
https://www.atviraklaipeda.lt/2022/06/1 ... ipedieciu/
Edmundas Kvederis, Klaipėdos miesto tarybos narys

Patarlė sako: „Įsileisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips“.

Ilgai miestas laukė, kol Klaipėdoje bus pastatyta šiuolaikiška ir patogi infrastruktūra futbolo bendruomenei, kur bus galima Klaipėdos vaikams patogiai mokytis žaisti futbolą, treniruotis, varžytis. Ir tai tapo realybe – puiki Futbolo mokykla P. Komunos gatvėje nuo 2021 m. rugsėjo. Miestas išlaiko infrastruktūrą, samdo pakankamai trenerių, noriai renkasi vaikai.

Taip jau nutiko, kad Futbolo mokyklai atrinktas ir dalininkas, kuris nieko nenuveikė, kad tokia infrastruktūra atsirastų, bet kaip ja naudotis idėjų turi.

Štai atsirado iniciatyva, kad Klaipėdos mieste futbolo žaidimo išmokys garsioji FC „Barcelona“ vėliava. Kiek straipsnių, kiek nuotraukų padaryta, kad tuo įtikintų ir štai pagaliau pasirodo „džiugios“ žinios, kad „Barca-academy-camps“ vyks Klaipėdoje. NET 5 dienas TIK už 690-830 Eur vaikas galės žaisti futbolą ir tai darys kitaip nei vakar su savo treneriu, o su vyruku, vilkinčiu FC „Barcelona“ marškinėlius. WOW!

Na, nepigu kaip už 5 dienas. Tačiau ir to nepakanka. Štai Klaipėdos miesto tarybos narius pasiekė stovyklos organizatorių laiškas, kad tokia stovykla tai DOVANA ir reikia iš miesto biudžeto 60 000 Eur.

Vyks dvi stovyklos po 5 d. reiškia miestiečiams reikia susimesti po 600 Eur dienai. Kažkodėl stovyklos organizatoriai nusprendė (o gal kas ir leidimą davė), kad stovykla tas dienas vyks naujoje, miesto pastatytoje, Futbolo mokykloje ir labai tikėtina, kad už jos nuomą niekas nemokės (bent jau tokios info nėra).

Dar įdomiau skamba, kad šioje stovykloje dalyvaus Latvijos, Estijos vaikučiai, o mestis reikia klaipėdiečiams.

Toliau prasideda stebuklai. Toks stovyklos organizatorių prašymas atsiranda dienos pradžioje, o po pietų Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas (praktiškai sporto) daugumos balsais sako – imkite tuos 60 000 Eur, juk klaipėdiečių vaikai ir taip vasaros stovyklose „paskendę”, o sporto iniciatyvoms (klaipėdiečių visuomenininkams) jau pinigų nebereikia.

Esu Klaipėdos miesto tarybos narys, davęs priesaiką, kad ginsiu viešą interesą ir šioje situacijoje matau, jog privalau tai daryti, nes negalima tyčiotis iš Klaipėdos sporto bendruomenės, kuri savo projektams gauna 1000 ar 2000 Eur, skiria savo lėšas, dalyvauja konkursuose. Negalima tyčiotis iš Klaipėdos Futbolo mokyklos trenerių, kuriems pasakoma, kad jūsų darbas yra niekinis, o vyrukas su FC „Barcelona“ marškinėliais per penkias dienas stebuklus daro. Tikiu, kad už 60 000 Eur, Klaipėdos futbolo mokyklos treneriai visą liepą klaipėdiečiams vaikams stovyklą surengtų.

O politikams, kurie siūlo lengva ranka atiduoti 60 000 Eur, siūlau nueiti į Klaipėdos imtynių salę (kurioje pelėsis ir antisanitarinės sąlygos) ir pasakyti: „Kol kas FC „Barcelona”, vėliau gal ir jums bus”.

Lietuva siekia tapti nuolatiniu „Barca Academy“ sporto organizacijos centru Rytų Europos ir Skandinavijos regione
https://ve.lt/sportas/lietuva-siekia-ta ... europos-ir

Pasak ilgamečio Lietuvos nacionalinės rinktinės futbolininko R. Poškaus, šių metų [2022] „Barca Academy Baltic“ organizuojamų stovyklų biudžetas turėtų siekti daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Dalį šio biudžeto lėšų tikimąsi gauti iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Remiantis pateiktu projektu, savivaldybės parama turėtų sudaryti vos 28 proc. viso biudžeto, o likusią sumą ketinama surinkti iš rėmėjų, dalyvių mokesčių ir kitų privačių bei socialinių iniciatyvų.

Pasak „Barca Academy Baltic“ atstovo, 120 tūkst. eurų biudžeto lėšų šiemet bus skirta įsigyti „Barca Academy“ prekinio ženklo panaudos ir metodikos platformos licenciją.

Klaipėdiečių delegacija vyks į centrinę FC „Barcelona“ būstinę
https://ve.lt/sportas/klaipedieciu-dele ... na-bustine
Paulius Matulevičius

Jau kitą savaitę, spalio 4 dieną, klaipėdiečių delegacija vyks į centrinę „Barcelonos“ būstinę aptarti tolesnio bendradarbiavimo ir „Barca Academy“ įkūrimo Klaipėdoje galimybių.

Tą „Vakarų ekspresui“ atskleidė vienas iš šio projekto iniciatorių, buvęs ilgametis Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.

Jis teigė, kad klaipėdiečių dalegacijos dalyvių sąrašas dar yra derinamas, tačiau jau gautas oficialus „Barcelonos“ kvietimas.

„Gavome gerus “Barcelonos" įvertinimus už vasaros stovyklų organizavimą Klaipėdoje ir vykstame aptarti tolesnio bendradarbiavimo galimybių. Bus tariamasi dėl trenerių rengimo, kitų metų vasaros stovyklų. 2023 metų vasarą yra planuojamos 4 „Barca Academy“ stovyklos Klaipėdoje. Mūsų tikslas, kad 2023 metų rugsėjį Klaipėdoje duris atvertų nuolatinis „Barcelonos“ futbolo akademijos padalinys„, - “Vakarų ekspresui" sakė R. Jonaitis.

Ketvirtadienį startuoja „Bodesa Cup-2022“ vaikų futbolo turnyrai
http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1820
Rugpjūčio 10

Šį ketvirtadienį startuoja tradicinis Šiaulių apskrities futbolo federacijos bei futbolo akademija „Šiauliai" organizuojamas vaikų futbolo turnyras „Bodesa CUP-2022".

Šiemet turnyras vyks Šiaulių miesto stadione. Pirmajame turnyre ketvirtadienį varžysis 2010 metais gimę jaunieji futbolininkai, kurie rungtyniaus 11x11 formatu.

Penktadienį turnyre į aikštę išbėgs 2011 metais gimę vaikai, o šeštadienį Šiaulių miesto stadione jau varžysis 2012 metais gimę futbolininkai.

Bus organizuojami dar trys „Bodesa Cup-2022“ turnyrai
http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1828

2014 m. gim. (5x5, 2022-09-25)
2015 m. gim. (5x5, 2022-09-25)
2016 m. gim. (3x3, 2022-09-25)

Saulės mieste prabėgo vaikų futbolo turnyrai „Bodesa Cup-2022“
http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1845

2022 metams peržengus į antrąją kalendorinių metų pusę - Šiaulių miesto ir apskrities vaikų futbolas turi kuo pasidžiaugti. Šiaulių apskrities futbolo federacija ir futbolo akademija „Šiauliai" šiemet surengė penkis skirtingų amžiaus grupių vaikų futbolo turnyrus - „Bodesa CUP-2022". Turnyras jau ne pirmus metus pavadintas bendru ŠAFF ir FA „Šiauliai" rėmėjo UAB „Bodesa" vardu.

Gražia, kasmetine tradicija po mažu vis tampantis turnyras šiemet iš viso vyko du kartus. Rugpjūčio mėnesį Šiaulių miesto stadione varžėsi 2010 metų, 2011 metų ir 2012 metų gimimo jaunuoliai, o rugsėjį 2014 metų bei 2015 metų gimimo vaikai. Susumavus statistiką - iš viso šis turnyras į saulės miestą sukvietė net 48 jaunųjų futbolininkų komandas, kurių garbę iš viso gynė per 500 vaikų.

Šio turnyrų maratono tikslas - suburti kuo daugiau futbolą žaidžiančių vaikų į vieną vietą Šiaulių apskrityje, jog jie galėtų konkurencingai varžytis ir įgyti ne tik naudingos žaidybinės patirties aukščiausiomis futbolo sąlygomis, bet ir skatinti vaikų užimtumą bei sąžiningo žaidimo suvokimą aikštėje.

ŠAFF prezidentas Gintautas Mirauskas džiaugiasi tokiu Lietuvos fubolo bendruomenės įsitraukimu: „Buvo smagu matyti tiek vaikų žaidžiančių ir tėvų mylinčių futbolą, ypač daug dalyvių sutraukė pačių mažiausiųjų turnyrai. Verta paminėti, kad vyresnieji ne visada sulaukia galimybės pasivaržyti pagrindiniame Šiaulių miesto stadione, todėl jiems taip pat buvo sukurta šventinė atmosfera. Norime visos futbolo bendruomenės vardu padėkoti UAB „Bodesa" atstovams už pagalbą organizuojant šį turnyrą ir sukurtą šventę vaikams."

Sveiki, vaikas nori būti futbolistu.. Kur Vilniuje geriausia leisti mokytis/žaisti?

Sveiki, vaikas nori būti futbolistu.. Kur Vilniuje geriausia leisti mokytis/žaisti?

Klimavičius sakė, atrodo leisk ten kur arčiausiai namų treniruotės yra. o kai sueis 10-12m tada jau matysis kažkiek ar yra perspektyvos ar daugiau tik būrelis ir fiinis aktyvumas.

Kupiškis
Pasauliniai ir vietiniai futbolo džiaugsmai
https://kmintys.lt/2022/12/27/pasaulini ... ziaugsmai/
Banguolė Aleknienė-Andrijauskė

Apie futbolą, jo magiją ir ateitį pasikalbėjome su Irmantu Šap, Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro futbolo treneriu, kuris dar ir pats rungtyniauja.

„Rimčiau užsiimti futbolu paskatino ir juo sudomino amžinatilsį kūno kultūros mokytojas Vytautas Starkus, dirbęs Skapiškio mokykloje. Jis ir pats buvo futbolininkas.

Futbolas labai emocingas žaidimas. Emocijos pasiekia apogėjų, kai įmuši įvartį. Tai kiekvieno futbolininko svajonė. Tokiomis akimirkomis pamiršti viską ir labai džiaugiesi.

Geras futbolininkas pasižymi greitu mąstymu, reakcija, sugeba žaisti komandoje. Taip pat turi būti psichologiškai atsparus, kad nesugniužtų po pralaimėtų rungtynių ir vėl būtų motyvuotas iš naujo rungtyniauti, siekti pergalės“, – teigė pašnekovas.

Irmantas apgailestavo, kad pastaruoju metu nesiseka Lietuvos futbolininkams. Nebėra nė vieno ryškaus žaidėjo, tokio kaip buvo Edgaras Jankauskas, kuris žaistų geriausių komandų čempionų lygoje.

Ar Kupiškyje vaikai mėgsta žaisti futbolą?

Į šį klausimą Irmantas atsakė optimistiškiau. Mat šiais mokslo metais jam pavyko suburti į treniruotes pirmos klasės mokinius ir priešmokyklinukus. Iš viso 18 vaikų. Treniruotes kartu lanko ir berniukai, ir mergaitės. Pasak trenerio, iki paauglystės jų fizinis pajėgumas panašus. Iš pradžių net ir rekomenduojama, kad pradinių klasių komandose kartu žaistų berniukai ir mergaitės. Tik vėliau sudaromos atskiros berniukų ir mergaičių komandos.

„Prieš keletą dienų jau vyko pirmos futbolo varžybos salėje. Kupiškis nedidelis miestas. Sunku suburti reikiamo dydžio vienmečių vaikų komandą. Tad komanda buriama iš vaikų, tarp kurių dvejų metų skirtumas.

Labai tikiuosi, kad tėvams užteks kantrybės savo atžalas vežioti į treniruotes. Nuo tėvų pastangų irgi daug priklauso. Jei vaikas, pavyzdžiui, praleis pusmetį treniruočių, jam bus sunku pasivyti toliau pažengusius treniruočių draugus“, – apie darbo subtilybes pasakojo treneris.

Irmantas ir pats dar žaidžia Kupiškio „Narjantos“ komandoje lauko, salės ir pliažo futbolą. Sakė, kad nori palaikyti fizinę formą. Dabar rengiasi Utenos apskrities salės futbolo pirmenybėms. Čia rungtyniaus su Zarasų, Visagino, Rokiškio komandomis (žaidžia septyni žaidėjai prieš septynis žaidėjus).

Dalyvauja ne Panevėžio apskrities čempionatuose dėl to, kad Kupiškiui, kaip ir kitiems mažiems miestams, sunku suburti 11 žaidėjų komandą. Kupiškis tokią komandą turėjo gal prieš penkerius metus.

NVŠ krepšeliu naudosis beveik 3500 panevėžiečių
https://aina.lt/nvs-krepseliu-naudosis- ... evezieciu/

Daugiau kaip 3480 Panevėžio vaikų užimtumu rūpinsis 47 NVŠ teikėjai, kurie pasiūlė 110 programų. Gausiausiais būrys panevėžiečių pasirinko lankyti VšĮ Futbolo akademijos „Panevėžys“ treniruotes (380), <> VšĮ „Aukštaitijos krepšinio mokyklą“ (163)

Tarp viso sąrašo linke nėra jokio kito futbolo klubo. O kur yra Ekrano grupės?

Per mėnesį vienam mokiniui bus skiriama 20 Eur, vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams bus skiriamas dvigubas NVŠ krepšelis.

„Barca Academy“ projektui iš miesto biudžeto - nauja injekcija
https://ve.lt/sportas/barca-academy-pro ... -injekcija

Klaipėdos savivaldybė siūlo VšĮ Klaipėdos futbolo mokyklai didinti dalininko kapitalą. Iš miesto biudžeto planuojama atriekti 50 tūkstančių eurų.

Paanalizavus Klaipėdos savivaldybės parengtą projektą, aiškėja, kad šie pinigai planuojami panaudoti tęstiniam projektui - „Barca Academy“ stovyklų organizavimui, įsigyjant licenciją šių tarptautinių stovyklų organizavimui.

Šiais metais Klaipėdoje norima suorganizuoti dvi stovyklas - birželio 26-30 d. ir liepos 3-7 d. Teigiama, kad jose dalyvautų apie 240 (8-14 metų) berniukų bei (10-16 metų) mergaičių.

50 tūkst. eurų vertės konkursas – tik dėl akių
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/05/1 ... -del-akiu/

Uostamiesčio savivaldybė lošia nepralošiamą žaidimą: nori perduoti 50 tūkstančių eurų Klaipėdos futbolo mokyklai tam, kad ši paskelbtų viešojo pirkimo konkursą, kurį laimės privatus asmuo. Toks sumanymas net neslepiamas – apie tokias procedūras viešai diskutuota trečiadienį vykusio miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu.

Komitetai šiuo metu svarsto Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus teikimą dėl Futbolo mokyklos dalininko kapitalo didinimo 50 tūkst. Eur. Šie pinigai būtų nukreipti „tęstiniam projektui – „Barca Academy“ stovyklų organizavimui, įsigyjant licenciją šių tarptautinių stovyklų organizavimui”.

Šiais metais planuojamos dvi stovyklos – birželio 26-30 d. ir liepos 3-7 d. Jose turėtų dalyvauti apie 240 8-14 metų berniukų bei 10-16 metų mergaičių.

Pernai vieno vaiko tėvams vieta „Barca Academy“ stovykloje kainavo 250 – 500 eurų. Už Klaipėdos savivaldybės pinigus joje dalyvavo ir užsienio šalių vaikai.

Pasak Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, teisę užsiimti „Barca Academy“ stovyklų organizavimu turi tik vienas privatus asmuo – Klaipėdos futbolo mokyklos dalininkas. Tokiu dalininku yra Robertas Poškus. Tad gavusi iš savivaldybės pinigus, Futbolo mokykla skelbs viešojo pirkimo konkursą, nustatydama tam tikras sąlygas, ir vargu bau, kas kitas tą konkursą, išskyrus minėtą įstaigos dalininką, gali laimėti.

Kai komiteto narys Vidas Karolis paklausė, ar ir kitais metais savivaldybė vėl taip įneš 50 tūkstančių, jam buvo atsakyta, kad taip ir bus, jei to reikės.

„Ta stovykla atrodo kreivokai”, – tarstelėjo liberalas Saulius Budinas ir paklausė, ar Futbolo mokykla tikrai pirks paslaugą iš savo privataus dalininko. Jam buvo atsakyta, kad tas asmuo yra vienintelis, kuris turi licenciją ir šansus Futbolo mokyklos skelbiamą konkursą laimėti.

„Ar čia nėra korupcijos apraiškų? – nerimo S. Budinas. – Juk savivaldybė savo įnašą padaro, o privatus asmuo – ne…”.
„Mes neatitikimų teisės aktams nematome”, – atsakė E. Simokaitis.

Tuo metu konservatorius Andrius Dobranskis tikino, kad reikia nepamiršti ir socialinio aspekto: stovykloje pernai dalyvavo ir neįgalieji, ir ukrainiečių, pabėgusių nuo karo, vaikai. Jie sportavo, treniravosi nemokamai. Tačiau S. Budinas atkreipė dėmesį, kad iš viso vaikų užsiėmimams vasarą savivaldybė skiria 200 tūkstančių eurų, o vien „Barca Academy“ stovyklų organizavimui atitenka 50 tūkst. Eur.

Komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius sakė, kad jam šis sprendimas irgi kelia daug klausimų, ir pasiūlė diskusiją pratęsti miesto Tarybos posėdžio metu.

Balsuojant keturi komiteto nariai sprendimo projektui pritarė, trys – susilaikė. Tarp pastarųjų – ir valdančiosios daugumos atstovai.

Sprendimo rengėjai teigia, kad savivaldybės turto investicija leis užtikrinti tinkamą kūno kultūros ir sporto plėtojimą, viešojo intereso tenkinimą, kokybiškų paslaugų teikimą visuomenės nariams sporto, kultūros ir pramogų organizavimo srityse, sukurti pridėtinę vertę, Futbolo mokyklos veiklos ilgalaikį tvarumą, bei užtikrinti veiksmingesnį savivaldybės funkcijų atlikimą. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

LVJUFA PIRMOS LYGOS U14 DIVIZIONO PIETŲ-RYTŲ REGIONO A POGRUPIS 2023/2024
https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/f ... -15820812/
FK ATAKA 30:0 FK EKRANAS

vaikučiai pabiručiai garsina ekrano vardą... eitų jie geriau prie kompo zombių šaudyti, nes futbolininkai iš jų šiaip sau.. kokioje našlaičių prieglaudoje tokius talentus augina?

Kaišiadorys savo futbolo įžymybes pagerbė vaikų turnyru
https://sportas24.lt/futbolas/kaisiador ... u-turnyru/

Nepaisant permainingo oro, lietaus ir stipraus vėjo, Kaišiadorių švietimo ir sporto centro stadione buvo surengtas antrasis tradicinis vaikų futbolo 8×8 turnyras „E. G. R. Freidgeimų taurė”.

Varžybos buvo skirtos pagerbti įžymius Kaišiadorių krašto futbolo trenerius ir žaidėjus Eugenijų, Georgą ir Robertą Freidgeimus.

Broliai Georgas ir Robertas Freidgeimai – profesionalūs futbolininkai. Georgas atstovavo Vilniaus „Žalgiriui“ ir nacionalinei Lietuvos futbolo rinktinei (2010-2019 m.), žaidė Lenkijos ir Kazachstano klubuose, o neseniai dalyvavo FIFA ir Lietuvos futbolo legendų rungtynėse.

Dvejais metais už brolį jaunesnis R. Freidgeimas rungtyniavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos klubuose, o dabar dirba ir žaidžia Islandijoje.

Meilę futbolui su treneriu Romu Jankausku jiems skiepijo ir tėvas Eugenijus Freidgeimas, treniravęs savo sūnus. 2006 metais žinomų futbolininkų tėvas išvyko gyventi į Angliją ir 2020 m. ten mirė. E. Freidgeimas palaidotas Lietuvoje.

Pasak Kaišiadorių švietimo ir sporto centro direktoriaus Dainiaus Tamulevičiaus, pirmasis vaikų futbolo turnyras, pagerbiant garsiuosius kraštiečius, buvo surengtas praėjusiais metais po stadiono rekonstrukcijos.

Komandoms medalius įsteigė Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, o taures nugalėtojams ir prizininkams bei geriausių visų komandų žaidėjų prizus – G. Freidgeimas.

„Šis turnyras buvo skirtas daugiau mūsų tėčiui atminti. Esame dėkingi Kaišiadorių švietimo ir sporto centrui, kuris ėmėsi iniciatyvos surengti šias gražias varžybas. Džiaugiamės, kad turnyre gausėja komandų: pirmajame dalyvavo šešios, o dabar dviem daugiau. Viliamės, kad trečiasis turnyras bus dar didesnis, stengsimės pritraukti ir suaugusiųjų komandas“, – sakė 36-erių G. Freidgeimas, dabar dirbantis Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės atletinio rengimo treneriu.

Istorinis įvykis – su „Lidl“: net 11 vaikų iš Lietuvos lydės UEFA „EURO 2024“ futbolininkus

Jau nuo balandžio 1 d. tėvai ar globėjai gali registruoti savo vaikus ir laimėti vieną iš dešimties vietų šioje komandoje. Atrankoje galima registruoti 6–10 metų amžiaus vaikus, nepriklausomai nuo jų lyties, kilmės, fizinių ar protinių gabumų. Loterijos būdu atrinkti vaikai iš Lietuvos futbolininkus čempionate lydės liepos 6 d., Berlyne vyksiančių ketvirtfinalio rungtynių metu.

Norint dalyvauti atrankoje, vaikų tėvai arba globėjai mobiliojoje programėlėje „Lidl Plus“ turi patvirtinti sutikimą dalyvauti. Laimėtojai bus atrinkti burtų keliu, užtikrinant lygias galimybes laimėti visiems. „Lidl“ vaikų komandos“ atrankoje savo vaikus galima registruoti iki balandžio 28 dienos imtinai. Atrankoje gali dalyvauti tie vaikai, kuriems 2024 m. Europos futbolo čempionato metu bus sukakę ne mažiau nei 6, bet ne daugiau nei 10 metų. „Lidl“ apmokės ir visas kelionės į Vokietiją išlaidas, tiek kiekvienam vaikui, tiek ir vienam lydinčiam tėvui ar globėjui.

https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/ ... s-31249852

Ne apie futbolą, bet geros diskusijos:
https://www.youtube.com/watch?v=FIO-Ter5Xjc
Iki bent 15 minutės.



Čia gal aš naiviai galvoju, bet tiesiog žiūrint per masiškumą ir problematiškumą, tai galbūt galėtų būti vieta kurią LKF ir LFF apjungdami jėgas spręstų aka finansuotų kartu, pasidalindami kaštais ir sukurdami tą paskatą etatui ir krūvio užpildymui, ypatingai kalbantis su vietiniais ne didmiesčiuose apie reikalingumą. Nes nepatikėsiu, kad ugdomi futbolininkai atsirenkami kažkokie elitiškai kitokie...

Barselonos futbolo perlus auginęs specialistas tiki lietuvių talentu
https://sportas24.lt/futbolas/barselono ... u-talentu/

Kaskart, kai „Barcelona“ moterų futbolo komanda žengia į aikštę, Jordi Solleone širdis pradeda plakti tankiau. 37-erių katalonas vienu metu prisidėjo prie dabartinių UEFA moterų Čempionių lygos nugalėtojų tobulėjimo, o dabar savo žinias jis perteikia Kauno „Be1“ akademijos talentams.

Kai prieš gerus tris mėnesius J.Solleone pirmą sykį gyvenime apsilankė Lietuvoje, jis greit suprato, jog mūsų šalyje norėtų užtrukti ilgiau. Pasikalbėjęs su Kauno „Be1“ akademijos vadovais ispanas patikėjo jų vizija ir padėjo parašą ant sutarties su šia futbolo kalve. Taip pat jis tapo ir Pirmojoje lygoje rungtyniaujančios Jonavos „Be1“ vyrų komandos sporto direktoriumi.

Lyg tyčia taip sutapo, jog tuo pat metu „Barcelona“ moterų komanda triumfavo Čempionų lygos finale. Prie istorinio žygio titulo link visą sezoną svariai prisidėjo ir Jordi ugdyta Ispanijos rinktinės vidurio gynėja Jana Fernandez. Pasidžiaugęs auklėtinės pergalėmis bei apsikeitęs sveikinimo žinutėmis J.Solleone kibo į darbus Lietuvoje. Jis tapo „Be1“ futbolo akademijos sporto direktoriumi ir ėmėsi įgyvendinti ambicingas idėjas. O dalintis katalonas turi kuo, nes daugelį metų darbavosi „Barcelona“ vaikų ir jaunimo ugdymo sistemoje „La Masia“, kurioje išaugo Lionelis Messi, Xavi, Yamine’as Lamalis ir daugelis kitų superžvaigždžių.

– Jordi, papasakokite apie savo patirtį futbole?

– Jei prisiminčiau visą iki šiol nueitą kelią, užtruktume visą dieną. Kalbant trumpai, esu sporto, rinkodaros ir verslo konsultantas bei techninis direktorius. Dirbau su projektais JAV, Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Taivane, Pietų Korėjoje. Buvau “RCD Mallorca”, Madrido “Real” ir “Barcelona” talentų skautas.

Turiu UEFA Pro trenerio licenciją. Kaip treneris daugiausia darbavausi vaikų, jaunimo bei moterų futbole. Šešis metus dirbau „Barcelona“ akademijų sistemoje. Buvau „Barcelona“ akademijų Artimųjų Rytų regione techninis direktorius. Pamenu, kai atvykau į Dubajų, mes turėjome apie 200 žaidėjų, o po kelerių metų man baigus darbą pas mus treniravosi per tūkstantį jaunųjų talentų. Akademija Dubajuje iš pradžių buvo visiškai nepajėgi konkuruoti su kitomis mūsų sistemos akademijomis regione, bet vėliau jas visas įveikėme ir tapome savo amžiaus grupės čempionais. Iš tų vaikų išaugo ne vienas aukščiausių lygų žaidėjas ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Europoje. Tas pats pasakytina ir apie trenerius.

– Gal esate dirbęs ar prisidėjęs prie labiau žinomų žaidėjų ugdymo?

– Aš pats dar esu jaunas treneris ir futbolo vadybos specialistas, tad mano buvę auklėtiniai taip pat dar gana jauni. Nemėgstu prisiimti sau laurų už išugdytus žaidėjus ar pergales. Mano įsitikinimu, tai yra viso kolektyvo bendro darbo rezultatas. Bet jei reiktų pavardžių, galiu paminėti 2024 metų moterų Čempionių lygos laimėtoją, Ispanijos rinktinės gynėją Janą Fernandez. Esu dirbęs su „Girona“ klubo gynėju Arnau Martinezu (21-erių metų talentas rinkoje jau vertinamas 10 mln. eurų – red.), kuris jau rungtyniauja Ispanijos „La Liga“ ir laukia debiuto UEFA Čempionų lygoje. Teko dirbti ir su Miuncheno „Bayern“ sistemoje augančiu 18-mečiu Adamu Aznou, jau debiutavusiu ir Maroko vyrų rinktinėje, taip pat – su Ispanijos jaunių ir jaunimo rinktinių nariais Wesley Dualiu, Victoru Pitarque ir dar būriu kitų perspektyvių vaikinų bei merginų.

– Panašu, kad kelią futbole pradėjote ne nuo vadybininko ar trenerio darb

– Pats buvau vartininkas, rungtyniavau Ispanijos antrajame divizione, bet anksti supratau, kad iš futbolininko karjeros negyvensiu, todėl nusprendžiau susitelkti į studijas. Investavau daug laiko ir lėšų, kad tapčiau geru futbolo vadybos bei treniravimo specialistu. Dar mokydamasis universitete su bičiuliu įsteigiau futbolo klubą, kuriame rūpinausi tiek vadyba, tiek sportiniais klausimais. Vėliau studijavau Jungtinėse Valstijose bei Taivane, laikiausi UEFA licencijas, tobulinausi gausybėje įvairių kursų.

– Kaip atsidūrėte Lietuvoje?

– Po darbo JAV futbolo lygoje MLS, ėmiau dairytis naujų iššūkių. Į mane kreipėsi „Be1“ savininkai, kurie, kaip supratau, buvo girdėję rekomendacijų apie mane. Apsitarėme „Be1“ akademijos bei klubo viziją, supratau, kad man įdomus jų požiūris ir ambicijos. Praėjusią gegužę pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Apsistojau Kaune ir buvau labai maloniai nustebintas, tiek dėl miesto, tiek dėl treniruočių sąlygų. Pajutau, kad čia galiu likti ilgam laikui. Atidžiau pasižiūrėjęs į vaikų ir jaunimo treniruočių procesą, supratau, kad šioje srityje yra labai daug galimybių tobulėti. Toks iššūkis man patiko.

– Kaip matote savo misiją lietuviškoje futbolo akademijoje?

– Sakyčiau, kad mano pagrindinė užduotis čia – net ne ugdyti futbolininkus, o auginti geras asmenybes. Išauklėtus, disciplinuotus, sveiką gyvenimo būdą besirenkančius jaunuolius. Todėl reguliariai susitinku su mokyklų, kuriose mokosi mūsų vaikai, vadovais. Kalbuosi ir su tėveliais. Noriu būti tikras, kad jaunuoliai eina teisingu keliu. Kitas dalykas, turiu prižiūrėti, kad akademija veiktų efektyviai. Tai yra nepaprastai svarbu, jei siekiame tapti geriausia akademija Lietuvoje. O tokį tikslą sau keliame. Esu dirbęs elitinėse pasaulio akademijose, tad žinau apie ką kalbu.

– Lietuvoje veikia kelios dešimtys privačių futbolo mokyklų. Kuo jūsų vadovaujama akademija skiriasi nuo jų?

– Nepaisant to, kad esame dar gana jauna organizacija, mes jau esame vieni lyderių pagal savo atstovus įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėse. Tokių turime gerokai daugiau nei dešimtį. „Be1“ auklėtiniai sudaro didelę Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinės dalį. Be to, drąsiai integruojame jaunimą į vyrų komandą. Pavyzdžiui, vien per kelis pastaruosius mėnesius net šeši žaidėjai iš mūsų U18 ekipos prisijungė prie vyrų komandos treniruočių. Kiekvienam jaunuoliui turime planą, kaip jį integruoti į aukštesnio lygio futbolą. Tai darome ne chaotiškai eksperimentuodami, o nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Tai aptariame ne tik su pačiais vaikinais, bet ir su jų šeimomis, nes artimieji mums yra ne mažiau svarbūs nei patys mūsų auklėtiniai.

– „Be1“ akademija viena pirmųjų ėmė tiesti tiltus savo gabiausiems auklėtiniams į Italijos bei kitų futbolo grandų klubus bei akademijas. Tarp kokybinį šuolį Kaune atlikusių talentų yra ne tik „Fiorentina“ klubo nariu tapęs Ernestas Gudelevičius ar kiti lietuviai, bet ir būrys užsieniečių. Jūsų nuomone, kuris kelias perspektyvesnis – dirbti tik su lietuviais, ar atsivežti būrį, pavyzdžiui, jaunų afrikiečių, tikintis, kad kažkuris jų vėliau taps žvaigžde ir atpirks investicijas?

– Mūsų akademijos pirminė pareiga tiekti kokybiškus žaidėjus mūsų pagrindinei komandai – Jonavos „Be1“. Taip pat norime auginti pamainą įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėms. Puiku, jei mūsų auklėtiniai papildo ir kitus pajėgius Lietuvos ar užsienio klubus. „Be1“ pagrindinė komanda turi ne vieną legionierių ir tai yra labai gerai dėl konkurencijos, nes tai skatina visų vaikinų tobulėjimą. Vis dėlto, mano požiūriu, tolimesnėje perspektyvoje mes turime siekti, kad užsieniečių mažėtų, o jų kokybė dar labiau augtų. Taip išlaikytume gerą sportinį rezultatą, kartu atlaisvindami daugiau žaidybinio laiko vietiniams mūsų talentams.

– Surasti ir prisivilioti talentingą jauną legionierių kartais yra labai gera investicija. Tačiau to paties siekia dauguma Lietuvos akademijų bei klubų, ieškančių nebrangių, bet perspektyvių legionierių. Kai kuriose komandose užsieniečių yra net daugiau nei vietinių žaidėjų. Kodėl manote, kad jūs galite rasti ir pasiūlyti kažką geresnio nei konkurentai?

– Labai gerai išmanau Ispanijos žaidėjų rinką, turiu tvirtų ryšių Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje, kai kuriuose kituose regionuose. Galiu atrasti daugybę perspektyvių futbolininkų. Tačiau mums reikia tokių, kurie ne tik nori atvažiuoti į Lietuvą, bet ir gali realiai pagelbėti mūsų komandai. Taip pat, norime kad jie padėtų tobulėti mūsų jaunimui, bei idealiai tiktų mūsų žaidimo modeliui ir trenerių idėjoms.

– Pakalbėkime apie trenerius. Kokį įspūdį jums palieka jaunimo ugdymo specialistai Lietuvoje?

– Kvalifikuotų ir motyvuotų jaunimo trenerių yra, bet jų trūksta. O juk būtent jie ir nulemia bendrą žaidėjų lygį. Gali turėti daug talentingo jaunimo, bet jei nežinai, kaip efektyviai jį vystyti, tą talentą prarasi. Arba atskleisi jį gerokai per vėlai. Ne paslaptis, kad Lietuva neturi kažkokių superfutbolininkų iš prigimties, koks yra, pavyzdžiui, Leo Messi. Bet galite turėti talentus, kurie tinkamu darbu nuo vaikystės išsivystė iki europinio lygio profesionalų. Būtent tam ir reikalingi kvalifikuoti vaikų ir jaunimo treneriai. Manau, kad į juos taip pat reikia investuoti – tiek klubams bei akademijoms, tiek ir Lietuvos futbolo federacijai.

– LFF bandė į mūsų šalį perkelti ir belgišką „Anderlecht“ klubo pavyzdį, ir danišką jaunimo ugdymo sistemą. Galbūt mums verta atsisukti į ispanišką modelį, kuris pastaruoju metu duoda įspūdingus rezultatus?

– Visi laukia stebuklingo recepto, kurį galima aklai nukopijuoti ir gauti tokį pat puikų rezultatą. Bet taip nebūna. Bet kokią strategiją reikia derinti prie esamos situacijos, žaidėjų ir trenerių kvalifikacijos, treniruočių sąlygų. Man pasisekė, kad teko dirbti dideliuose klubuose, todėl iš arti mačiau kaip veikia įvairios jaunimo ugdymo sistemos, kaip skiriasi, pavadinkime, žaidėjų „medžiaga“ Europoje, Azijoje arba arabų kraštuose.

– Vis dėlto neabejoju, jog geriausiai pažįstate Ispanijos talentų ugdymo sistemą. Jei reiktų įvardinti Ispanijos futbolo, šiemet susišlavusio visus svarbiausius trofėjus, dominavimo priežastis, kokios jos būtų?

– Kalbant apie elitinį pasaulio ar Europos futbolo lygį – suaugusiųjų rinktines, olimpinę komandą, ten yra milžiniška konkurencija ir kartais reikia tiesiog sunkiai dirbti bei sulaukti savo šlovės valandos. Dabar yra Ispanijos šlovės metai – laimėtas Europos čempionatas, olimpinės žaidynės, vyrų ir moterų Čempionų lygos ir t.t. Tai lemia išmintingai pakloti ispaniško vaikų ir jaunimo futbolo pamatai. Jei imtume bet kurį amžių maždaug nuo 10-ies metų, kai vaikai pradeda žaisti tikrą varžybinį futbolą, mes Ispanijoje turime 4-ias ar 5-ias lygas kiekvienoje amžiaus grupėje. Pradedant nuo žemiausio diviziono iki aukščiausio, vaikai kaunasi dėl patekimo į vis aukštesnį lygį. Taip kas savaitę varžydamiesi su bendraamžiais iš įvairių regionų bei akademijų jie nuolat tobulėja.

– Koks amžius yra svarbiausias vaikų tobulėjime? Kada reikėtų dėlioti svarbiausius būsimųjų futbolininkų ugdymo akcentus?

– Nuo 5 iki 8 metų vaikai žaidžia kiek chaotišką futbolą, labiau remdamiesi individualiais sugebėjimais ir instinktais. Vėliau jų mąstymas, suvokimas pasiekia aukštesnį lygį ir maždaug nuo 8-9 metų jie pradeda suprasti organizuoto komandinio žaidimo principus bei privalumus. Tad nuo 8 iki 12 metų yra tas aukso amžius, kuriame nepaprastai svarbu pakloti teisingus pamatus. O čia jau viskas – trenerių rankose.

– Taigi, augimo receptą lyg ir sužinojome. Kas trukdo jį nukopijuoti bei pritaikyti Lietuvoje?

– Apie aklą kopijavimą jau minėjau. Tai nėra efektyvu. Jauni lietuviai nėra blogi futbolininkai – jie atletiški, gerų fizinių duomenų, labai drausmingi. Bet būkime atviri: jiems šiek tiek trūksta žaidimo supratimo. Kodėl? Treniruočių procese jie mažai bendradarbiauja su kitais žaidėjais, neugdo gebėjimo „skaityti“ žaidimą. Kitas dalykas, Ispanijoje dauguma treniruočių, jei ne visos, vyksta su kamuoliu, nes rungtynėse tai yra pagrindinis įrankis. Lietuvoje pasigendu treniruočių intensyvumo. Pavyzdžiui, treniruotis galima kasdien po 2 val., bet jeigu vaikas pergrūstoje grupėje ilgai stovės laukdamas savo eilės atlikti pratimą ar smūgį, per visą treniruotę vos kelis kartus paliečiant kamuolį, iš jos nebus daug naudos. Užsiėmimas gali būti perpus trumpesnis, bet vaikas turi būti nuolat veiksme, šlifuoti tiek techninius, tiek taktinius žaidimo elementus. Tada ir tobulėjimas bus greitesnis. Neabejoju, kad žinodami šiuos niuansus „Be1“ akademijoje surasime tikrąjį sėkmės receptą.

Lietuviai – jau nebe krepšinio tauta: futbolo populiarumas išaugęs tarp vaikų ir jaunimo
https://www.alfa.lt/aktualijos/lietuva/ ... mo/341150/

Lietuvos futbolas pastaruoju metu išgyvena permainų laikotarpį – keičiasi vaikų ir jaunimo ugdymo kryptys, futbolo populiarumas auga, o įvairios futbolo akademijos vis labiau prisideda prie šalies sporto plėtros. Pokalbiuose su Justinu Baužiu, „Žalgirio“ akademijos techniniu direktoriumi, ir Mažena Stankevič, Baltijos futbolo akademijos (BFA) vadove, išryškėja svarbiausios šiuolaikinės tendencijos, problemos ir laimėjimai, kurie formuoja futbolo ugdymo kultūrą Lietuvoje.

Futbolo populiarumas auga nepaisant iššūkių

Kalbant su J. Baužiu, aiškiai jaučiamas pasididžiavimas dėl stabilaus futbolo populiarumo tarp jaunimo. Nors Lietuva tradiciškai laikoma krepšinio šalimi, futbolo akademijos nuolat pritraukia daugybę jaunų žaidėjų. „Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 30 tūkst. vaikų, kurie yra įsitraukę į futbolo veiklą, ir jų skaičius stabiliai laikosi“, – teigė J. Baužys. Jis pridūrė, kad tai reiškia, jog futbolas pagal vaikų skaičių jau lenkia kitas sporto šakas, įskaitant ir krepšinį.

Nors Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai tarptautinėje arenoje nėra tokie ryškūs, tai nesumažina jaunų futbolininkų entuziazmo. J. Baužys pabrėžė, kad nors Lietuva neturi aukščiausio lygio žaidėjų, jauni talentai vis pastebimesni užsienio akademijose. Pavyzdžiui, Gvidas Gineitis, žaidžiantis „Torino“ komandoje, yra vienas iš tų jaunų futbolininkų, kurie gauna galimybes žaisti aukščiausiu lygiu.

Visgi ne viskas taip paprasta. Pasak J. Baužio, Lietuvos jaunimo futbolui dar trūksta konkurencinės aplinkos. Tarptautinės rungtynės su stipresniais varžovais, kurios leistų jaunimui tobulėti, dažnai nėra prieinamos dėl ribotų finansų. „Turime daug gabių žaidėjų, bet jiems trūksta tarptautinių rungtynių su stipresniais varžovais, o tam dažnai trūksta finansavimo“, – paaiškino J. Baužys.

Lietuvos futbolo talentams vis dažniau atsiveria galimybės treniruotis ir tobulėti užsienio akademijose. J. Baužys džiaugiasi, kad „Žalgirio“ akademija jau turi keletą auklėtinių, kurie šiuo metu treniruojasi užsienyje, pavyzdžiui, Bolonijos akademijoje. „Turime daug gabių jaunuolių, kuriuos išleidžiame į užsienio akademijas“, – sakė Baužys. Jis pabrėžė, kad tokios galimybės yra labai svarbios siekiant aukščiausio lygio pasiekimų. Nors tarptautinis futbolo pasaulis yra konkurencingas, tokie mainai suteikia Lietuvos jauniems žaidėjams ne tik naujų įgūdžių, bet ir vertingos patirties, kuri praturtina jų sportinį augimą.

Struktūrinės problemos ir investicijos į ateitį

Futbolo infrastruktūra Lietuvoje taip pat kelia nemažai iššūkių, tačiau pastaruoju metu šioje srityje matomi teigiami pokyčiai. M. Stankevič, vadovaujanti Baltijos futbolo akademijai (BFA), pabrėžė, kad vis daugiau privačių investuotojų ima domėtis futbolu ir siekia su juo sieti savo verslus. „Labai džiugu, kad vis daugiau žmonių nori investuoti į futbolą ir mato jame perspektyvą“, – sakė M. Stankevič. BFA šiuo metu turi 1200 vaikų Vilniuje ir dar 300 Visagine, o tai rodo, kad futbolo ugdymas Lietuvoje populiarėja. Tačiau infrastruktūros problemos vis dar yra viena didžiausių kliūčių. Žiemos sezonu daugelyje akademijų trūksta uždarų treniruočių aikštelių, todėl mažesni vaikai neturi galimybės sportuoti tinkamomis sąlygomis. „Dėl dengtų stadionų trūkumo žiemos metu dalis vaikų net negali treniruotis, nes tiesiog nėra kur“, – sakė M. Stankevič.

Nepaisant infrastruktūros iššūkių, per pastaruosius penkerius metus Vilniuje atsirado keturi nauji treniruočių kupolai, įskaitant naują kupolą Riešėje, kur treniruojasi ir BFA. „Aš matau dideles perspektyvas, nes, nors praeityje buvo stagnacija, dabar situacija gerėja“, – optimistiškai sakė M. Stankevič.

J. Baužys pabrėžė, kad didžiosios futbolo akademijos pasaulyje daug investuoja į jaunųjų talentų ugdymą, nes ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa daug pigesne alternatyva nei aukščiausio lygio žaidėjų pirkimas. „Akademijoms išsiugdyti savo žaidėją kainuoja daug mažiau, nei pirkti brangius talentus iš kitų klubų“, – teigė J. Baužys. Ši strategija ypač aktuali didiesiems klubams, kurie kasmet investuoja milijonus eurų į jaunųjų talentų rengimą, tikėdamiesi, kad šie užaugs ir taps pagrindiniais komandos žaidėjais. J. Baužys teigė, kad ši filosofija ir Lietuvoje turėtų būti taikoma, siekiant užauginti aukščiausio lygio žaidėjus ir sutaupyti brangius resursus.

Moterų futbolo plėtra

Moterų futbolo augimas Lietuvoje pastebimai spartėja, ir tai neaplenkia „Žalgirio“ akademijos. J. Baužys pabrėžė, kad vis daugiau merginų įsitraukia į futbolo treniruotes, o akademijos durys atviros kiekvienai norinčiai tobulėti. „Šiuo metu akademijoje turime apie 80 mergaičių, ir tas skaičius nuolat auga“, – džiaugėsi J. Baužys. Nors merginų futbolas Lietuvoje dar neturi tokios ilgos istorijos kaip vyrų futbolas, J. Baužys teigė, kad susidomėjimas šia sporto šaka yra didžiulis. „Turime tris komandas, prie kurių visada kviečiame merginas prisijungti ir siekti profesionalumo“, – pasakojo jis.

Panaši tendencija pastebima ir Baltijos futbolo akademijoje, kur, pasak M. Stankevič, vis daugiau mažų mergaičių pradeda lankyti futbolo treniruotes. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad vis mažiau žmonių mato futbolą kaip „vyrišką“ sporto šaką: „Anksčiau tėtis neleido man žaisti futbolo, nes sakė, kad tai vyrų sportas, bet dabar tokios problemos nebeliko.“ Lietuvos moterų futbolo augimas taip pat siejamas su pasaulinėmis tendencijomis, kuriose moterų sportas, įskaitant futbolą, vis labiau populiarėja. „Pasaulyje moterų futbolas yra pakilime, ir ši tendencija atkeliauja į Lietuvą“, – sakė J. Baužys.

Bendruomenės svarba

Abu vadovai pabrėžia bendruomenės vaidmenį futbolo akademijų veikloje. Tiek „Žalgirio“, tiek BFA akademijos gali pasigirti aktyviomis tėvų bendruomenėmis, kurios padeda ne tik morališkai, bet ir fiziškai. „Mes visada turime tėvelių, kurie ne tik palaiko vaikus per varžybas, bet ir aktyviai įsitraukia į akademijos veiklas“, – sakė J. Baužys.

Vienas iš pavyzdžių – BFA bendruomenės iniciatyva per didelį snygį, kai tėvai ir kiti akademijos nariai susibūrė, kad nukastų sniegą nuo treniruočių kupolo, kad jis nesugriūtų. „Viena iš kolektyvo narių, mūsų rinkodaros specialistė, parašė viešą pranešimą į „Facebook“, ir pusę vienuolikos vakaro jau turėjome apie 150 žmonių, kurie atvyko padėti“, – pasakojo M. Stankevič.

BFA direktorė pabrėžė dar vieną svarbų bendruomenės aspektą – tėvų ir bendrovių įsitraukimą padedant finansiškai mažiau pasiturintiems vaikams. „Labai džiugu, kad yra tėvų ir bendrovių, kurie savanoriškai padeda kitiems vaikams finansiškai, jei jų šeimos negali padengti treniruočių išlaidų“, – teigė M. Stankevič. Ši parama leidžia daugiau vaikų dalyvauti futbolo veikloje ir užtikrina, kad finansiniai sunkumai netaptų kliūtimi tobulėti. M. Stankevič akcentavo, kad tokios iniciatyvos stiprina akademijos bendruomenę ir padeda sukurti solidarumo jausmą tarp tėvų, kurie siekia, kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes sportuoti ir tobulėti.

Naujos kartos iššūkiai: išmaniųjų technologijų įtaka ir fizinis aktyvumas

Abu vadovai taip pat pastebi pasikeitusias vaikų elgesio tendencijas, susijusias su išmaniųjų technologijų paplitimu. „Ekranai mažina vaikų laiką aktyviam laisvalaikiui, ir tai yra pasaulinė problema“, – teigė J. Baužys. Jis pastebi, kad vaikai dabar mažiau laiko praleidžia lauke, dažniau renkasi išmaniuosius įrenginius ir yra mažiau fiziškai aktyvūs nei ankstesnės kartos.

M. Stankevič pridūrė, kad futbolo treniruotės padeda atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių, tačiau problema vis dar egzistuoja. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad po pandemijos gerokai išaugo nutukimo atvejų ir daug tėvų tiesiog siekia, kad jų vaikai sportuotų dėl sveikatos, o ne siekdami profesionalių pasiekimų. „Po nuotolinio mokymo daugelis tėvų vedė vaikus į futbolą tiesiog tam, kad jie būtų fiziškai aktyvesni“, – pastebi ji.

Laimėjimai ir ateities perspektyvos

Nepaisydamos visų iššūkių, tiek „Žalgirio“, tiek BFA akademijos didžiuojasi savo laimėjimais. „Žalgiris“ yra daugelio amžiaus grupių Lietuvos čempionas ir jau trečius metus iš eilės dalyvauja UEFA jaunimo lygoje, kur susitinka su pasaulinio lygio komandomis. „Tai yra ypač prestižinės varžybos, kurios parodo, kaip mes tobulėjame“, – teigė J. Baužys.

Baltijos futbolo akademija taip pat gali pasigirti ne tik didžiausia akademija Lietuvoje, bet ir tarptautiniais pasiekimais. „Mūsų komandos grįžta su laimėjimais iš tarptautinių turnyrų, o tai rodo, kad mūsų ugdomi vaikai gali varžytis ir Europoje“, – sakė M. Stankevič. Be to, BFA jau turi kelis jaunus žaidėjus, kurie sudarė profesionalias sutartis su aukščiausio lygio klubais.

Abi futbolo akademijos Lietuvoje neabejotinai turi ryškią ateitį. Svarbiausia yra toliau investuoti į infrastruktūrą, spręsti finansavimo iššūkius ir užtikrinti, kad Lietuvos jaunimas turėtų galimybę ugdytis, tobulėti ir varžytis ne tik šalies, bet ir tarptautinėje arenoje.

VšĮ „KaišiaDarom” su dideliu džiaugsmu pristato naują iniciatyvą – futbolo klubą „Kaišiadorių Ereliai”, skirtą 8-14 metų vaikams su specialiaisiais poreikiais.

Norime šiems ypatingiems vaikams suteikti unikalią galimybę NEMOKAMAI dalyvauti futbolo treniruotėse, kurios padės lavinti fizinius gebėjimus, ugdyti pasitikėjimą savimi palaikančioje bei draugiškoje aplinkoje. Treniruotės vyks Algirdo Brazausko gimnazijos stadione, Kaišiadoryse.

Tikime, kad šis klubas gali tapti puikia erdve vaikams – mergaitėms ir berniukams – ne tik sportuoti, bet ir augti kaip asmenybėms. Todėl kreipiamės į Jus pagalbos skleidžiant šią žinią ir pasidalijant informacija mokyklos bendruomenėje. Jei mokykloje yra vaikų, kuriems būtų įdomu ir naudinga prisijungti, jų tėvus ar globėjus kviečiame susisiekti su mumis telefonu +370 67397 399 darbo dienomis nuo 15:00 iki 18:00 val. arba el. paštu [email protected]. Mielai atsakysime į visus iškilusius klausimus.
https://www.atspindziai.lt/nauja-inicia ... poreikiais