Kova už Lietuvos futbolo ateitį – ko reikia, kad užaugtų stipresnė karta?
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... esne-karta

141 vieta pasaulyje ir penkerios pralaimėtos rungtynės iš eilės – tokia yra dabartinė Lietuvos vyrų futbolo rinktinės realybė. Kol mūsų futbolininkus persekioja nuliai, jaunimo treneriai pluša augindami naują, stipresnę kartą ir tikisi šviesesnės ateities.

Sužaidus ketverias rungtynes Tautų lygoje prie Lietuvos rinktinės rikiuojasi keturi raudoni langeliai, reiškiantys pralaimėjimus. Mūsiškiai dukart nusileido Rumunijos atstovams ir po kartą Kipro ir Kosovo rinktinėms. Apskritai pralaimėjimų serija prasidėjo birželio mėnesį, kai lietuviai dar kartą paleido Baltijos taurę iš rankų ir ją į viršų kėlė estai. Šio trofėjaus mūsų šalies rinktinei susigrąžinti nepavyksta jau nuo 2010-ųjų. Paguodos lietuviai negali rasti ir FIFA reitinge, kur aukštesnes vietas turi tokios šalys kaip Burundis ar Surinamas ir abi Baltijos sesės.

Tokie rezultatai ir skaičiai neprasprūsta pro akis ir vaikams. Futbolo kamuolį gainioti besimokantis jaunimas veržiasi į treniruotes, tačiau idealų savoje šalyje rasti negali. Ko gi trūksta Lietuvai, kad užaugtų geresnė ir stipresnė futbolininkų karta?

Vaikų daug, bet treniruotėms vietų trūksta

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, per pastaruosius penkerius metus futbolas žymiai priartėjo prie Lietuvos sporto karaliaus krepšinio. 2019 m. krepšinio aikštelėje sportavo beveik 23,5 tūkst. žmonių, o futbolo – 19,5 tūkst. Visgi situacija per keletą metų pasikeitė ir 2023 m. šiuos du rodiklius skyrė mažiau nei 300 žmonių (atitinkamai 22,9 tūkst. ir 22,6 tūkst.).

Tai, kad futbolo subtilybių išmokti norinčių vaikų vis daugėja, pastebi ir įvairių Lietuvos futbolo akademijų treneriai.

„Šiaulių“ futbolo akademijoje 10–12 metų berniukus treniruojantis Lukas Juškevičius sakė matantis, kad populiarumas auga visoje Lietuvoje, o Marijampolėje su 14–16 metų vaikais dirbantis Algimantas Dvareckas pridūrė, kad kartais visiems norintiems net neužtenka vietų.

„Susidomėjimas futbolu tikrai išaugęs. Kiek esu kalbėjęs su kitais Lietuvos treneriais, tai visi turi perteklių savo futbolo mokyklose, futbolo klubuose. Kartais net negali jų priimti į treniruotes, nes nėra vietų. Pas mus Marijampolėje taip pat labai didelis susidomėjimas, daug vaikų“, – LRT.lt sakė jis.

Nors lankančiųjų skaičius auga ir didžiuosiuose miestuose, „Kauno Žalgirio“ akademijoje dirbantis Tadas Šumskus pastebi, kad Lietuvoje dar trūksta bendros futbolo kultūros.

„Daugiau vaikų ateina, po truputį vis ta futbolo kultūra atsiranda, bet apskritai jos trūksta. Reikia ne tik matyti futbolą kaip žaidimą, bet ir į detales lįsti, kad vaikai kuo daugiau kalbėtų, kas vyksta TOP lygio futbole. Po truputį tai ateina“, – svarstė U10 ir U11 komandas treniruojantis T. Šumskus.

Augantys ateities futbolininkų skaičiai trenerius džiugina, tačiau ne visi miestai gali mėgautis ir geromis sąlygomis. Pavyzdžiui, Marijampolėje futbolo akademija turi ir aikštynus, ir stadioną, ir uždaras patalpas, maniežą, tačiau A. Dvareckas pastebėjo, kad su šiais dalykas stringama didmiesčiuose.

„Didžiuosiuose miestuose stipriai trūksta stadionų, aikščių, o Marijampolėje čia viskas labai gerai. Lietuvoje labiau trūksta tų sąlygų žiemą. Pavyzdžiui, Klaipėda yra didelis miestas, bet neturi maniežo, kur galėtų ištisus metus sportuoti vaikai, Šiauliai, Panevėžys – taip pat“, – kalbėjo treneris.

Tai, kad žiemą sudėtinga rengti treniruotes, akcentavo ir kiti LRT.lt kalbinti strategai.

„Mano nuomone, sąlygos kasmet gerėja, bet matome iki šiol, kad mums trūksta tos infrastruktūros. Akademijos pešasi tarpusavyje, ypač Vilniuje, dėl aikščių, jaučiamas jų trūkumas, ypač žiemos periodu, čia didžiausia bėda, – kalbėjo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo akademijos vyr. treneris Rolandas Džiaukštas. – Yra ir tėvelių požiūris, kad žiemos periodu vaikai turi būtinai eiti į sales, ypač mažiukai.

Suprantama, nė vienas nenori sirgti, bet mūsų filosofija yra tokia, kad stengiamės grūdinti vaikus nuo mažens ir skatinti žaisti futbolą lauke. O infrastruktūros tai dar šiek tiek trūksta.“

„Yra pavyzdžių toje pačioje Danijoje, kur vaikai beveik visus metus lauke sportuoja, tai pas mus, manau, kartais pasiteisinimų atsiranda, o ne sprendimo būdų. Lauke, manau, galima sportuoti ir žiemą su ne jaunesniais kaip 10 m. vaikais ir nebus problemos. Kaip tik bus pliusas, kad tie vaikai užsigrūdins“, – antrino ir T. Šumskus.

Lietuvos futbolininkai neįkvepia

Žvelgiant į skaičius, ateities futbolo rinktinei kandidatų tikrai neturėtų trūkti, tačiau dabartinė šaliai atstovaujanti vienuolikė vaikams nėra įkvepianti. Nors dažnai tiek patys futbolininkai, tiek šio sporto ekspertai sako, kad Lietuvos rinktinė aikštėje neatrodo beviltiškai, tačiau rezultatas vis nepasiekia teigiamos skalės dalies.

Vilniaus „Žalgirio“ akademijoje besidarbuojantis R. Džiaukštas anksčiau ir pats su Lietuvos rinktinės marškinėliais sužaidė 40 rungtynių, dirbo rinktinės trenerių štabe. Ateities kartai augti padedantis treneris dabar pastebi, kad kelią į geresnius rezultatus lietuviams kol kas užkerta viena savybė.

„Žinoma, kai kalbama apie tai, kad pagrindinės rinktinės rezultatai ir pats futbolas Lietuvoje prasti, rezultatų nėra ir neturėsime, yra toks spaudimas, manau, jaunimui yra tam tikros įtakos.

Ne su vienu treneriu bendrauju, užsienyje mūsų trenerių yra, tai didžiausia mūsų problema yra tai, kad mes save labai nuvertiname. Čia turbūt didžiausia bėda yra ta psichologija, kad mes nuvertiname save prieš varžovą, per didelę pagarbą jaučiame varžovams.

Žiūrint į jaunimo rinktines, tai buvo ir šiemet neblogų, įdomių rezultatų, gal mes po truputėlį persilaužiame į gerąją pusę“, – vylėsi pašnekovas.

Nors treneriai stengiasi nepasitikėjimą savimi iš jaunimo išguiti ir auginti laiminčią kartą, kol kas vaikai idealų savoje šalyje nemato.

„Vaikai domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio futbolu. Norėtųsi savų pergalių, bet jie turi daugiau dievukų užsienio klubuose. Dėl tokių rezultatų gal jie saviškių ir nepažįsta“, – svarstė L. Juškevičius.

„Manau, kad vaikai vis tiek domisi tiek Lietuvos, tiek Europos futbolu. Mato ir tos futbolo šlovės, ir gerąsias savybes, ir siekiamybes“, – pridūrė A. Dvareckas.

Nors vaikams Lietuvos futbolininkai idealais dar netampa, treneriams dėl tokių rezultatų rankos žemyn nesvyra. Priešingai, T. Šumskus pastebi, kad dabar yra pats palankiausias metas pokyčiams ir šviesesnei ateičiai kurti.

„Vaikams galbūt šiek tiek ir daro įtaką, bet man pačiam smagu matyti, kiek išspaudžiame iš to, ką turime. Galime matyti, kad žaidėjai iš savęs pareikalauja, maksimaliai visą save atiduoda. Matyti, kiek darbo įdėta į varžovų analizę.

Mylime futbolą ir rezultatai per daug tam įtakos nedaro. Aš bent jau žiūriu iš tos pusės, kad Lietuvoje yra atvira rinka padaryti pokytį. Įdėjus daug darbo ir kokybės galima padaryti pokytį, dabar kaip tik tam terpė atvira“, – kalbėjo treneris.

Įžvelgia vieną spragą

Į futbolo akademijas plūstantys vaikai – kaip molis, iš kurio galima lipdyti tvirtas struktūras ateičiai, tačiau vis dar neaišku, ką reikia pakeisti, kad nebūtų kartojamos dabarties klaidos. LRT kalbinti strategai teigė, kad, matant dabartinės rinktinės futbolininkų pasirodymus, į akis labiausiai krenta individualumo stoka.

„Faktas, kad visi matome tai tik per rezultato prizmę, nepamatome to darbo, kurį štabas padaro, išspaudžia maksimumą. Pagrindinės spragos, kodėl negalime pademonstruoti geresnio žaidimo ir rezultato, yra iš individualių žaidėjų veiklų. Skiriasi individuali žaidėjų kokybė, individualus meistriškumas“, – kalbėjo T. Šumskus.

„Kauno Žalgirio“ akademijos treneris teigė, kad kitose rinktinėse būna bent keli žaidėjai, gebantys sukurti įdomesnių situacijų aikštėje, o Lietuvos pusėje reikia „kažko, kas gali individualiai sužaisti ir nestandartinį sprendimą priimti“.

Tai, kad jauname amžiuje svarbus individualumo skatinimas, pastebėjo ir R. Džiaukštas.

„Yra kiekvienoje amžiaus grupėje dalykų, kuriuos turi mokėti futbolininkas, tai reikia laikytis tų rekomendacijų. Individualizmo yra jauname amžiuje, tai žaidėjas turi išmokti žaidimo vienas prieš vieną, jis turi būti drąsus. Vėliau tą jau sunku įdiegti, įskiepyti. Vėliau jau komandinis žaidimas prasideda“, – kalbėjo akademijos vyr. treneris.

„Tikrai individualumo trūksta, bet trūksta, manau, jo ne tik futbole, bet ir kitose sporto šakose, – pastebėjo ir A. Dvareckas. – Ir krepšinyje, kuris pagrindinę dalį vaikų sutraukia, trūksta individualybių. Manau, reikia ne tiek paruošti, kiek atrasti tokių vaikų kaip Sabonis, Marčiulionis.

Tikrai trūksta individualybių, bet čia yra ne tik Lietuvos problema. Kažkiek pavyksta išugdyti, bet, kaip aš sakau, reikia turėti tai, ką davė tėvas, motina ir Dievas.“

Marijampolės futbolo centro treneris pridūrė, kad iš minios jaunų žaidėjų būtent individualumas signalizuoja apie šviesią ateitį, o R. Džiaukštas kalbėjo, kad čia svarbi ir branda.

„Žinoma, žiūrime į testavimo rezultatus, bet žiūrime ir į tai, kaip šiaip vaikas jaučiasi. Būna labai skirtingų charakterių, skirtingo brendimo vaikų, todėl reikia pastebėti tam tikrus dalykus. Jeigu vaikas yra greitas, techniškas ir mąstantis, tai jis, aišku, turi daugiau šansų tapti geru žaidėju nei tas, kuris išsiblaškęs ir negirdi savo trenerio“, – sakė jis.

Skatinti trenerių išaukštintą individualumą gali padėti ir leidimas klysti. T. Šumskus kalbėjo, kad labai svarbu vaikams nuo mažų dienų leisti improvizuoti.

„Nereikia fokusuotis per daug į rezultatus, svarbu, kaip tą rezultatą pasiekiame. Tiesiog reikia vaikams pašalinti įtampą ir leisti klysti, būti nestandartiškiems. Manau, kad tai yra pagrindinis dalykas, ko mums trūksta“, – sakė jis.

Nors improvizacija ir individualumas yra svarbu jauniesiems futbolininkams, tačiau pašnekovai pastebi, kad to turėtų būti mažiau trenerių gretose.

„Svarbu trenerių kompetencijos, jau dabar yra daug akademijų, kur pradedama dirbti kryptingai, o ne laikomasi kažkokios savo filosofijos. Bent mano akimis, tai duoda tam tikrų vaisių“, – kalbėjo R. Džiaukštas.

„Labai svarbu turėti aiškią metodiką, kuri tinka būtent mums. Kiekvienoje amžiaus grupėje reikia pritaikyti tai, kas sukurta tai amžiaus grupei. Ypač svarbu, kad akademijose būtų trenerių, kurie specializuojasi dirbti būtent su to amžiaus tarpsnio jaunimu“, – pridūrė ir T. Šumskus.

15 komandų pasinaudojo išlyga legaliai registruoti vyresnius žaidėjus
https://www.jaunimofutbolas.lt/naujieno ... s-zaidejus

Šiame sezone Lietuvos vaikų ir jaunių ugdymo futbolo asociacija išplėtė eksperimentinę praktiką LVJUFA Pirmos lygos U13–U16 divizionų komandoms registruoti ir leisti žaisti tam tikrą vyresnių žaidėjų skaičių. Pagal Pirmos lygos nuostatų 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktus, nurodyta, kad atitinkamuose divizionuose gali būti registruotas neribotas žaidėjų skaičius komandos paraiškoje, tačiau tik du vyresni žaidėjai gali žaisti vienu metu už šią komandą aikštėje.

Ši priimta praktika yra skirta palengvinti regioninių komandų dalyvavimą varžybose, kurios patiria sudėties komplektacijos iššūkius. Per pastaruosius sezonus Lietuvos regionų komandoms sudėtinga surinkti sudėtį, kurioje būtų tik tų pačių gimimo metų žaidėjai.

Pagal nuostatus, pasinaudojusios šia išlyga komandos grupių etape žaidžia be teisės patekti į pirmenybių superfinalą. Prašymus asociacijai legaliai leisti žaisti aikštėje vyresniems žaidėjams yra pateikusios šių klubų komandos:

• U16 divizione – FC „Džiugas“, FK „Druskininkai“, FK „Margiris“, FK „Vidzgiris“, KFA;
• U15 divizione – FC „Džiugas“, FK „Granitas“;
• U14 divizione – KFA, FK „Rabona“;
• U13 divizione – ESFA, FA „Tauras“, FC „Hegelmann“, FK „Sveikata“, FK „Šilutė“, FK „Viltis“.

Asociacija pažymi, kad pastaruoju metu LFF Drausmės komitete buvo nagrinėjami keli atvejai, kai klubų komandos pažeidė nuostatų reikalavimus, tad sulaukė techninių pralaimėjimų ir finansinių sankcijų. Nustatyta, kad nesilaikyta reikalavimo leisti iki dviejų vyresnių žaidėjų aikštėje. Taip pat išlyga bandė pasinaudoti klubai, kurie nepateikė asociacijai oficialaus prašymo.

Football academies and rejection: ‘They feel they wasted 20 years of their life’
https://www.nytimes.com/athletic/644768 ... -released/

Around 1.5million children play organised youth football in England, but only around 180 of them — 0.012 per cent — will realise their dreams of signing a professional contract with a Premier League club.

An academy will typically start at under-nine level and by 16 — when players are eligible to receive two-year scholarships — around half of all players will drop out of the system. Of those remaining, just one in six will play the game professionally by the age of 21. Only one of every 200 players who enter the academy system will have a career in football.

https://www.lff.lt/startuoja-elitines-j ... s-sezonas/

Elitinės jaunių lygos U15, U16 ir U18 amžiaus divizionus sudarys A ir B grupės. Kiekvienoje grupėje žais po 8 komandas, kurioms galios tokie patys nuostatų reikalavimai ir 4 ratų varžybų formatas. Pasibaigus reguliariajam sezonui vyks rotacija sportiniu principu tarp A ir B divizionų komandų.

Robertas Lewandowskis atskleidė kaip pasikeitė futbolo jaunimo motyvavimas ir trenerių požiūris
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/rob ... s-n1452276

Kviečiame į FC Valencia seminarą, kuris vyks Visagino stadione
https://www.visaginas.lt/naujienos/kvie ... ione/10567

Kviečiame į FC Valencia seminarą, kuris vyks 2025 m. spalio 15 d. 10.00 val. Visagino m. stadione, adresu Parko g. 2, Visaginas. Seminaras nemokamas.

Registracija: el. paštu [email protected]
Vietų kiekis ribotas.

I. Ruginienė prabilo apie žalgirietį sūnų: „Viską palieku jo rankose“
https://lnk.lt/straipsniai/veidai/i-rug ... ose/370272

Ji neslėpė – sūnui sportininko ateities nelinki.

„Širdyje netrokšti, kad vaikas būtų profesionalus sportininkas, nes tai susiję su sveikata, su traumomis.

Futbolo treneris L. Artimavičius įvardijo dažną tėvų klaidą, kai jie bando paskatinti vaiką sportuoti
https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/ ... sportuoti/

Kėdainiuose planuojama steigti sportininkų klases!
https://www.kedainiai.lt/naujienos/249/ ... ases:14352

Birželio 1 dieną Kėdainių rajono savivaldybės vadovai dalykinei diskusijai apie sportininkų klasių steigimą pakvietė Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos ir „Atžalyno“ gimnazijos vadovus, futbolo klubo „Nevėžis“ atstovus, Lietuvos futbolo federacijos bei Lietuvos sporto universiteto vadovus.

DĖL SPORTO RĖMIMO FONDO LĖŠŲ SKYRIMO 2026 METŲ KVIETIMO REGIONINIAMS FIZINIO AKTYVUMO PROJEKTAMS

Paskirtos lėšos:

Futbolo mokykla "Vilniaus Vytis" — 48,5 tūkst.
Futbolo akademija Dainava — 33,6 tūkst.
Be1 — 21,4 tūkst.
Vilniaus miesto moterų futbolo akademija Žalgiris — 25,8 tūkst.
FK Pabradė — 33,1 tūkst.
Baltijos sporto akademija — 36,9 tūkst.* ne tik futb.
FK Ketera — 34,3 tūkst.
Šiaulių Apskrities Futbolo Federacija — 43,7 tūkst.
FK Vytis — 33,6 tūkst. (futsal)
FK Kauno rajona FA — 35,2 tūkst.
FK Vilnius — 42,3 tūkst.
VšĮ Kauno futbolas — 34,5 tūkst. (Giliau panaršūs va kas čia: FBK „RAUDONDVARIS“ : https://www.facebook.com/p/Kauno-futbol ... 806509995/ .Kažkokie dar vieni fūristai, UAB Asvamida.)
Lietuvos masinio futbolo asociacija — 33,7 tūkst.
United Kaunas — 41,9 tūkst.

Kažkur apie virš 10% viso valstybinio finansavimo gavo futbolo projektai.

---
Pildau
Ai dar pasirodo ir per Nacionalinį lygmenį kiti gavo:
Džiugas — 132,4 tūkst. ir dar 123,4 tūkst. = 255,8 tūkst.
Kauno Žalgirio FA — 178,7 tūkst.
Be1 — dar 156,2 tūkst. = 177,6 tūkst.
LFF — 152,1 tūkst.
Lietuvos salės futbolo asociacija — 133,9 tūkst. (futsal)

Lietuvos futbolo problemas įvardijęs Staučė: akademijos – tarsi sveikatingumo grupės
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... umo-grupes

Pirmoji Gintaro Staučės akistata prieš lietuvišką ekipą baigėsi lygiosiomis. Po rungtynių buvęs Lietuvos rinktinės vartininkas gyrė „Panevėžio“ vartų sargo Vytauto Černiausko pasirodymą bei pakomentavo istorinėse žemumose esantį Lietuvos vyrų rinktinės futbolą. G. Staučės nuomone, pagrindinė šio nuosmukio problema – akademijų darbo principai.

„Mano nuomonė yra tokia, kad mes turime problemas vaikų futbole. Tai yra šaknys. Mes turime daug akademijų, bet tai yra labiau kaip sveikatingumo grupės. Reikia atrinkti vaikus, matyti, kas tikrai turi potencialą. Tai mano nuomonė, aš nežinau. Vilniuje yra labai daug akademijų, bet jos beveik nieko neužaugina. O vaikų yra tikrai daug. Mano nuomone, turi gabius vaikus atrinkti ir juos ruošti“, – pagrindinę problemą įvardijo buvęs Lietuvos rinktinės vartininkas.

Alytiškis sako – svarbu, kad didžiausi talentai varžytųsi tarpusavyje.

„Vis tiek turi būti gabumas, talentas. Treneriai mato, kas tikrai turi talentą ir turi atrinkti tuos gabiausius į vieną grupę, kad jie konkuruotų ir augtų, o kai yra sumaišyta, geresnis gali nesistengti, nes jis atrodys gerai. Kai susiduri su visai kitais greičiais, kamuolio valdymo technika, su varžovais kitų šalių – iš karto tas jaučiasi. Nes ten greitis didesnis, geresnis, kamuolio valdymas visai kitas. Žymiai geriau priimami sprendimai“, – išsiplėtė G. Staučė.

Bundesliga expands ‘Dream’ development programme into Japan
https://www.insideworldfootball.com/202 ... nto-japan/