nežinau ar viešbutis yra visuomeninės paskirties pastatas. Tikriausiai yra komercinės paskirties. Tai nugriauni visuomeninės paskirties pastatą, o pastatai komercinės.

Šiaip tie biurokratai nesugebėjo normaliai apsiginti, bet Jakilaitis sakė, kad kreipimasis į prokuratūrą yra labai gerai surašytas... Būtų užtekę jį pacituoti ir manau, būtų buvę aiškiau, kokiu pagrindu tie stabdžiai nuspausti.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1634 ... sio_centre" onclick="window.open(this.href);return false;

R. Šimašius: NŽT yra korupcijos priedangos lizdas ir didžiausias miestų plėtros stabdis
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/ ... os-stabdis

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukė „Žalgirio“ stadiono žemės nuomos sutartį, nes, esą valstybinė žemė išnuomota ne aukciono būdu, todėl ji negali būti naudojama pagal kitą, nei nustatyta, pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Bet dabar NŽT vadovas keičia poziciją ir teigia, kad sutartis gal ir nebus nutraukta, jei NT bendrovė „Hanner“ pagrįs, kad viskas buvo padaryta tinkamai ir teisėtai. Ką visa tai reiškia?

Apie tai – pokalbis su bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu, NŽT direktoriaus vyriausiąja patarėja Zita Kvietkiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurore Eidivalda Meškiene ir NŽT direktoriumi Danieliumi Kupriu.

– Pone Avuli, kokia buvo sklypų įsigijimo istorija?

A. Avulis: Visa teritorija su pastatais priklausė „Ūkio bankui“. Šiam bankrutavus, ši teritorija ir pastatai buvo perduoti „Šiaulių bankui“. Bankas paskelbė viešąjį konkursą, kuriame dalyvavo apie 30 Lietuvos ir užsienio kompanijų. Mes pasiūlėme geriausią kainą ir už 41 milijoną eurų įsigijome teisę stadiono teritorijoje vystyti savo projektą. Šiuo metu dalis „Žalgirio“ stadiono griaunama ir statomas viešbutis „Marriott“. Turime sutartį su „Marriott International“ ir įsipareigojimų šiai kompanijai.

– Šioje vietoje yra valstybinė žemė?

A. Avulis: Taip. Šiai dienai turime vis dar galiojančią žemės nuomos sutartį ir nepažeidžiame jokių teisės aktų ir įstatymų.

– Ponia Kvietkiene, Nacionalinė žemės tarnyba, valdanti tą žemę, sutartį dėl nuomos nutraukia. Kodėl?

Z. Kvietkienė: Gavome nutarimą iš Generalinės prokuratūros nutraukti šią žemės nuomos sutartį.

– Prokurorai negali reikalauti, kad jūs nutrauktumėte sutartį, nes neturi tokių įgaliojimų.

Z. Kvietkienė: Prokuroras savo nutarimu gali mus įpareigoti spręsti dėl nuomos sutarties.

– Ir jūs nusprendėte nutraukti sutartį?

Z. Kvietkienė: Taip, nes prokuratūros paaiškinime teigiama, kad tas žemės sklypas naudojamas ne pagal sutartyje nustatytą būdą. Sutartis buvo sudaryta stadionui eksploatuoti. Buvo pirkti stadiono įrenginiai, bet ne žemės sklypas. Nuomos sutartis nėra patikslinta, kad čia būtų galima vykdyti komercinę veiklą – statyti daugiabučius namus ar viešbučius. Štai čia ir yra problema.

– Ir dėl to jūs nutarėte nutraukti sutartį? Kad ji nepatikslinta?

Z. Kvietkienė: Nacionalinė žemės tarnyba vadovaujasi teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal Vyriausybės 260 nutarimo 3.8 punktą nustatyta: jeigu bendrajame plane numatyta stadiono statyba ir pirkėjas nusipirko stadiono įrenginius, jis, visų pirma, turi tai eksploatuoti kaip stadioną.

A. Avulis: Žemės įstatyme aiškiai pasakyta, kaip nustatoma žemės paskirtis. Yra 5 žemės paskirties variantai: žemės ūkio paskirties, miškų ūkio, konsrevacinė, vandens ūkio ir kitos paskirties. Dabar, pagal galiojantį detalųjį planą, ten galima statyti. Aiškiai parašyta, kad ten gali būti ir stadionas, ir viešbutis, ir gyvenamieji namai.

– Pone Šimašiau, Vilniaus miesto taryba prieš kelerius metus balsavo ir atsisakė intencijų turėti toje vietoje stadioną?

R. Šimašius: Šiuo metu yra pradėtas šios vietos „išstadioninimo“ procesas, bet jis dar nebaigtas. Bendrajame plane stadionas dar yra pažymėtas, detaliajame plane brėžiniai rodo viena, aiškinamasis raštas – visai ką kitą. Mes su ponu Avuliu dėl to turėjome karštų diskusijų. Išduoti tokie leidimai namų statyboms, kad jos netrukdytų tarp namų pastatyti ir 15 tūkstančių vietų stadioną, nes bendrajame plane stadionas yra.

O ką padarė Nacionalinė žemės tarnyba? Ji nusprendė paimti visą sklypą. Tokia praktika nesusijusi su stadiono saugojimu, o su visai kitais dalykais. Matėme, kas vyko Klaipėdoje, kai buvo bandoma daryti vienos įmonės konversiją, matėme ir Kaune, tokius dalykus.

– Ką norite tuo pasakyti? Kad valdininkai reikalauja kyšio?

R. Šimašius: Aš matau, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra korupcijos priedangos lizdas ir didžiausias stabdis plėtotis bet kuriam miestui, Vilniui taip pat. Tai yra ypatingai ydinga veikla, kuri trukdo viskam. Trukdo vykdyti restituciją, trukdo sąžiningam verslui vystyti miestą, padeda keroti korupcijai. Tai yra absoliučiai korupciją skatinanti įstaiga. Nedrįstu kaltinti kiekvieno ten dirbančio žmogaus, bet pačios funkcijos taip, kaip jos sudėliotos ir vykdomos, yra tragedija.

– Ponia Kvietkiene, ką atsakytumėte į mero teiginius, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo veiksmais skatina korupciją?

Z. Kvietkienė: Tikrai taip nemanau. Meras, kaip buvęs teisingumo ministras, puikiai žino teisės aktus ir kaip jais turime vadovautis. Meras minėjo restituciją, nuosavybės atkūrimą. Šiandien gerai žinome, kad visuose miestuose nuosavybės teisė atkurta 90 procentų. Tik vieninteliame Vilniaus mieste atkurta 54 procentai.

R. Šimašius: Pagal dabartines restitucijos taisykles Vilniuje restitucijos įvykdyti neįmanoma, nes yra 3,5 tūkstančio pretendentų, jiems skirta tik 250 hektarų žemės. To užtenka vos trečdaliui visų pretendentų. Kita vertus, pakeitus taisykles ir perleidus šį procesą Vilniaus savivaldybei, kiekvienas žemės savininkas gautų po 20 tūkstančių eurų. Manau, tai būtų pakankama kompensacija vietoje sklypo miesto pakraštyje.

Galima viską puikiai padaryti. O dabar vyksta nesibaigiantis žaidimas stabdant miesto plėtrą ir restituciją paverčiant korupcijos įrankiu. Matėme procesą sostinės Konstitucijos prospekte, kai 10 savininkų staiga atgavo žemę natūra. Tas pats Laisvės prospekte. Tai yra absurdiškos ir korumpuotos situacijos. Kreipėmės į prokuratūrą, ji stabdo visus tuos dalykus. Taip tęstis toliau nebegali.

– Ponia Meškiene, paaiškinkite paprastai – koks buvo jūsų tikslas pradėti tyrimą?

Z. Kvietkienė: Tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas gavus fizinio asmens pareiškimą.

– Ponia Meškiene, jūs esate Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė. Kur jūs matote viešąjį interesą šioje situacijoje, kuri susiklostė jūsų prašymu?

E. Meškiene: Šiuo atveju valstybinė žemė yra išnuomota ne aukciono būdu esamiems statiniams eksploatuoti. Kadangi šie statiniai yra neeksploatuojami todėl, kad išduotas leidimas juos griauti, jie buvo pradėti griauti, vyksta naujo statinio statyba. Be to, yra pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, nustatant papildomai gyvenamosios ir rekreacinės paskirties statinius. Tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą ne aukciono būdu ir lengvatine tvarka.

– Ponia prokurore, suprantu, kad gali būti pagrindas nutraukti sutartį. Tačiau aš užduodu paprastą klausimą: esate Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė. Kur čia yra viešasis interesas? Jei toje vietoje, kur jau nugriauta pusė stadiono ir pradėtas statyti viešbutis, viskas bus įšaldyta neribotam laikui, kam bus geriau? Kur čia viešasis interesas?

E. Meškiene: Yra dvi sandorio šalys, kurios gali susitarti. Jos taip pat gali susitarti ir dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Prokuroras čia jau nebeturi ką daryti, nes yra dvi proceso šalys, kurios ir sudarė tą sutartį. Kalbant apie statinius, šioje vietoje ir pagal bendrąjį, ir pagal detalųjį planą, galima vykdyti ūkinę ir kitokią veiklą, bet tik tuo atveju, jei bus nutraukta šiuo metu galiojanti nuomos sutartis. Tada žemės sklypą bus galima įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti aukciono būdu.

– Pone Šimašiau, esame kalbėję apie panašias situacijas Neringoje, dabar tai kartojasi Vilniuje. Ponas Avulis ir jo įmonė yra gavę visus reikalingus leidimus, viską darė teisėtai. Ir staiga paaiškėja, kad sutartis turi būti nutraukta. Ką apie tai manote?

R. Šimašius: Pridursiu, kad leidimas griauti stadioną buvo išduotas ne 2016-tais, o 2010-tais metais. 2016-tais metais buvo pakeista tai, kad savivaldybė leido betono luitus smulkinti vietoje. Man didžiausią abejonę kelia, ką veikė Nacionalinė žemės tarnyba iki rašto gavimo iš prokuratūros. Prieš kelerius metus ponas Avulis, už 41 milijoną eurų nusipirkęs sklypo nuomos teisę, atėjo į Nacionalinę žemės tarnybą persirašyti sutarties. Tada jam nebuvo jokių pretenzijų, sutartis buvo pasirašyta, ir tiek. Nacionalinė žemės tarnyba pasirašė sutartį su verslininku, o dabar teigia, kad viskas neteisėta.

– Gaunant leidimus statyboms reikėjo Nacionalinės žemės tarnybos parašų?

A. Avulis: Parašų reikia derinant projektą. Mes jį derinome ir Nacionalinės žemės tarnybos parašą turime. Noriu pridurti apie viešąjį interesą. Mes čia esame suplanavę 200 milijonų eurų investicijas. Jas darydami, sukuriame darbo vietas, mokame mokesčius, sukuriame turtą, kuris stovės dešimtmečius. Tai kur čia viešasis interesas? Ar visuomenė negauna naudos, kad mes investuojame, darome?

– Telefonu kalbinu Nacionalinės žemės tarnybos direktorių. Pone Kupry, gal galite paaiškinti, kur yra visuomenės interesas priimant sprendimą nutraukti nuomos sutartį?

D. Kuprys: Sprendimą dėl viešojo intereso Lietuvoje gali priimti kelios institucijos. Jei buvo kažkas pažeista, atsakomybę turėtų prisiimti visi subjektai. Manau, kad šioje situacijoje prokurorė labai aiškiai nurodė, kad savininkas galbūt yra pažeidęs valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl Nacionalinė žemės tarnyba privalo imtis veiksmų. Tie veiksmai ir buvo inicijuoti.

– Pone Kupry, turbūt suprantate kad bendrovė, apie kurią kalbame, stato pastatus žemėje, kuri buvo išnuomota teisėtai, pagal suderintus projektus ir turėdama leidimus. Bendrovė stato pastatą vienam didžiausių pasaulyje viešbučių tinklui ir staiga sužino, kad jų sutartis nutraukiama. Ar jums viskas skamba logiškai šioje situacijoje?

D. Kuprys: Spragų, kurios galėjo įvykti, jų galima tikėtis. Tokia galimybė neatmestina. Galbūt kažkas buvo nesuderinta, galbūt kažkokie projektiniai sprendiniai. Mes išsiuntėme įmonei pranešimą, o ji, įstatymu nustatyta tvarka, turi teisę atsakyti. Jei įmonė pagrįs, kad viskas yra tinkama ir teisėta, aš nemanau, kad tokia sutartis galėtų būti nutraukiama.

– Jūs jau keičiate poziciją? Vilniaus meras Remigijus Šimašius Nacionalinę žemės tarnybą pavadino institucija, kuri skatina korupciją ir stabdo bet kokio pobūdžio investicijas tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Ką galite į tai atsakyti?

D. Kuprys: Noriu padėkoti ponui Šimašiui už išsakytas pastabas, taip pat norėčiau padėkoti Kauno miesto merui už tai, kad jis aktyviau bendradarbiauja su Nacionaline žemės tarnyba. Kalbant apie korupciją, tokių pažeidimų gali būti. Atkreipsiu dėmesį, kad absoliuti dauguma tokių, kaip sakote, korupcijos priežasčių ar skandalų atsirado po to, kai savo veikloje pradėjome griežtai vadovautis tik teisės normomis, o ne jų interpretacijomis. Manyčiau, kad nereikėtų to akcentuoti, o spręsti esamas problemas.

– Pone Kupry, jūs ką tik pats save paneigėte. Prieš tai jūs išsiuntėte pranešimą apie valstybinės žemės nuomos nutraukimą, o dabar sakote, kad gavęs gerų argumentų, tos sutarties nenutrauksite, nors, kaip ką tik sakėte, vadovaujatės tik teisės normomis. Kaip tai įmanoma?

D. Kuprys: Jei kažkas yra puolamas, tai tas puolamasis turi teisę gintis. Šiuo atveju įmonė turi teisę pagrįsti kažkokius savo sprendinius.

– Suprantu, kad jūs puolate tą įmonę?

D. Kuprys: Ne, mes nepuolame, mes konstatuojame faktą. Jei tas faktas bus paneigtas, bus tiriamas šis atvejis ir nustatinėjama, kas ir kur yra teisus.

– Pone Avuli, jei būtumėte žinojęs, kad toje vietoje negalima statyti kitų statinių, o tik puoselėti stadioną, kuriuo nebuvo rūpinamasi keliolika metų iki jums įsigyjant teises ir pareigas, jums reikėtų to sklypo?

A. Avulis: Žinoma, kad ne. Visiškai nelogiška pirkti šią teritoriją už 41 milijoną eurų. Jei nori statyti stadioną, tau turi duoti pinigus, o ne tu kažkam juos turi duoti. Tokie Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai ir užpuolimai labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Turėjau pranešti JAV ambasadai, kad gali būti tam tikrų rizikų įgyvendinant „Marriott“ viešbučio projektą. Tokie dalykai pasilieka, ambasadoriai žinutes transliuoja kitiems investuotojams, kurie ateina į Lietuvą. Galbūt mes tokius klausimus galėtume spręsti neviešai, galbūt Nacionalinė žemės tarnyba galėtų mus pakviesti ir viską aptarti?

– Prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Ar tarnyba apie tai su jumis kalbėjo? Ar žinojote, kad vyksta svarstymai?

A. Avulis: Mes nieko nežinojome. Tik gavome pranešimą, kad sutartis nutraukiama.

Z. Kvietkienė: Jūs gavote tik įspėjimą apie nuomos sutarties nutraukimą.

– Bet toks pranešimas yra vertintinas kaip pranešimas apie sutarties nutraukimą, ar ne taip?

Z. Kvietkienė: Tokia tvarka yra nustatyta civiliniame kodekse.

R. Šimašius: Apie šią situaciją kalbėjome su premjeru, jis imasi tam tikros tarpininkavimo misijos, nes puikiai suvokia, ką reiškia investicijos. Noriu pabrėžti, kad ne tik prieš privatų verslą yra nusistatymas. Mes pusantrų metų iš Nacionalinės žemės tarnybos negauname leidimo statyti darželių bent 5 sklypuose, stoties rajone radome 10 metų neveikiančią bakūžę, norime suformuoti ir įteisinti sklypą, jį parduoti, bet vis atsiranda kliūčių. Kur tik pradeda vykti bet koks veiksmas, visada yra kliūčių. Tai yra sisteminė problema, kurią reikia spręsti ir „Žalgirio“ stadiono, ir visais kitais atvejais.

– Pone Avuli, kaip jūs įsivaizduojate šios problemos sprendimą?

A. Avulis: Manau, kad geriausiais sprendimo būdas, kai suinteresuotos šalys sėda prie bendro stalo ir ieško išeičių. Ar mes dabar karštai diskutuosime, ar eisime į teismus, vis tiek kažkokį sprendimą turėsime rasti. Manyčiau, kad turėtų vykti logiškas dialogas, turėtų būti atsižvelgta, kokią naudą gaus valstybė ir visuomenė.

O kodel stadionas, o ne viesbutis yra viesas interesas? Subjektyvu.

Zemes tarnybos direktorius turbut tik pats suprato ka pasnekejo.

kas čia subjektyvaus?

Almas Rupšlaukis paaiškino, kodėl kreipėsi į prokurorus dėl „Žalgirio“ stadiono
https://www.tv3.lt/naujiena/901906/alma ... o-stadiono" onclick="window.open(this.href);return false;

Į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo dėl buvusios „Žalgirio“ stadiono teritorijos, kurioje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ vysto 200 mln. eurų vertės projektą, kreipęsis Almas Rupšlaukis sako ginantis Vilniaus sporto bendruomenės interesus, jog šioje teritorijoje atsirastų erdvė jų veiklai.

„Visuomeniniais pagrindais veikiančios sporto organizacijos išreiškė poreikį Vilniaus valdžiai, kad reikalingas aikštynas veiklai vykdyti, tačiau paskutinius porą metų Vilniaus valdžia neskiria dėmesio šiems klausimams spręsti. Ta erdvė kaip stadionas, tačiau toli gražu ne nacionalinio stadiono mastu, reikalinga visuomenei. Kalbant apie konkretų projektą ar teritoriją, visuomenė ne kartą pasisakė, kad jai reikia stadiono, kad tai yra vieša, kad tai yra valstybės žemė. (...) Ne tik futbolo sirgaliai, bet ir kitos sporto organizacijos pasisakė, kad valstybinėje žemėje turi būti visuomeninės paskirties objektas, kuris tenkintų visuomenės interesus“, - BNS sakė A.Rupšlaukis.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama Vilniaus apygardos prokuratūros nurodymą, šią savaitę pranešė ketinanti nutraukti 6 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi buvęs „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma bendrove „Hanner“, kuri minėtame sklype stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei planuoja pradėti verslo centro statybą.

Be to, NŽT ketina nutraukti ir kitą, šalia stadiono esančio 2 ha ploto sklypo, kuriame „Hanner“ stato daugiabučius, nuomos sutartį. Visos investicijos į 8 ha ploto teritoriją turėjo siekti apie 200 mln. eurų.

A.Rupšlaukio teigimu, „Hanner“ plėtojamas NT projektas nebuvo suderintas su visuomenės interesais šioje teritorijoje turėti sportui ir laisvalaikiui skirtą erdvę.

„Žiūrint europinę praktiką nei viename didesnio miesto centre nėra daugiaaukščių komercinių biurų, visur yra muziejai, aikštynai, stadionai, kultūros rūmai kažkokie. Tokios paskirties objektai pritraukia turistus, tenkina visuomenės poreikius ir surenka mokesčius į biudžetą, o mes dabartinio investuotojo atveju turime pinigus, kurie išplaukia į užsienį, nes, jeigu aš gerai suprantu, tai šalia stadiono vykstančiose statybose dirba (darbuotojai - BNS) gal iš Kinijos, gal iš Baltarusijos įmonių, bet ne iš Lietuvos“, - kalbėjo A.Rupšlaukis.

Jo teigimu, esamoje situacijoje būtų įmanoma suderinti ir sporto bendruomenės, ir „Hanner“ interesus, tačiau investuotojai, pasak jo, niekada neatsižvelgė į visuomenės interesus.

„Tas interesų nesutapimas „Žalgirio“ stadiono vietoje gavosi, kad buvo išduotas statyboms leidimas neatsižvelgus į teisės aktus ir galbūt pažeidus visuomenės interesus, tiksliau pasakysiu, į visuomenės interesus visiškai nebuvo atsižvelgta“, - sakė A.Rupšlaukis.

Prokurorai sausio viduryje pareikalavo NŽT pašalinti pažeidimus dėl 6 ha ploto „Žalgirio“ stadiono sklypo, o vasario viduryje analogiškas reikalavimas pateiktas ir dėl šalia esančio 2 ha ploto sklypo, kuriame stovėjo Ledo arena. Pirmuoju atveju NŽT šią savaitę pranešė nutraukianti sklypo nuomos sutartį su „Hanner“, o dėl antrojo toks sprendimas turėtų būti priimtas vėliau.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Eidivaldos Meškienės teigimu, minėti sklypai ne aukciono būdu galėjo būti išnuomoti tik tuo atveju, jei pagal paskirtį būtų eksploatuojami juose esantys statiniai. Priešingu atveju, anot prokurorės, turi būti skelbiamas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas.

„Surengus skaidrų konkursą, kur būtų aiškiai pasakyta, kad yra valstybinis sklypas, kuris bus suteiktas pastatams statyti atsižvelgus į visuomenės poreikius, kad statybose dirbtų Lietuvos ar bent jau ES gyventojai, tai būtų visai kitos sąlygos. Galų gale kompanijų, kurios norėtų skaidriai investuoti į tokį sklypą miesto centre, aš gal kokių 12-14 turėjau sąraše“, - BNS teigė A.Rupšlaukis.

Politines reklamos specialistu ir projektų vadovu prisistatantis A.Rupšlaukis tikino nepriklausantis jokiai futbolo sirgalių organizacijai, tačiau palaikantis jų narių idėjas.

„Pirmiausias mano interesas yra paskatinti Vilniaus miesto administraciją spręsti visuomenės problemas. Kalbant apie sporto asociacijas, jos išreiškia savo interesus per peticijas, mitingus, kreipimusis į miesto ar šalies valdžią. Taip, aš kalbuosi su sporto organizacijomis, esame praeityje keletą projektų įgyvendinę, daugiau bendrauju su neolimpinių sporto šakų atstovais. (...) Aš neatstovauju jokioms oficialioms futbolo sirgalių organizacijoms. Taip, aš esu futbolo gerbėjas, vaikščiojau į „Žalgirio“ stadioną į rungtynes, aš pažįstu futbolo sirgalius, pritariu jų idėjoms“, - kalbėjo A.Rupšlaukis.

A.Rupšlaukis nurodo esantis agentūros „Žinovai LT“, kuri, jo paties teigimu, vienija smulkiojo verslo atstovus, vykdomasis partneris. Juridinių asmenų registre minėta agentūra nėra įregistruota. Registrų centro duomenimis, A.Rupšlaukis vadovauja Jurbarko rajono įmonei „Mano krautuvėlė“, dirba Šventosios turizmo asociacijos taryboje.

Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus „Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41 mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“. Čia planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir administravimo centrą, o visos įmonės investicijos į teritoriją turėjo siekti apie 200 mln. eurų.

Rytoj savivaldybės posėdyje bus sprendžiama dėl Žalgirio stadiono teritorijos.
http://www.vilnius.lt/index.php?3687166161" onclick="window.open(this.href);return false;

Pats projekto nežiūrėjau, bet kiek supratau iš kitų, tai bus ruošiamasi visiškai panaikinti bet kokius reikalavimus dėl stadiono paskirties išsaugojimo... Kitaip tariant net ta dalis sklypo, kuri iki šiol buvo "saugoma" pereitų Avulio komercinėms statyboms ir ten jokio stadiono net tikėtis nebegalėsime. Jeigu taip, tai beliktų paploti savivaldybei...

blogai, kad visuomonė greitai tai užmiš. O blogiausia yra tai, kad didžiajai daliai visuomonės atrodo miesto centre kur kas reikalingesni daugiabučiai, viešbučiai, verslo centrai nei, kad kompaktiškas stadionas.

tai kaip ir viskas..

Temos nereikėtu uždarinėti. Galime čia dėti foto prisiminimus apie stadioną

Net nežinau ką rašyti. Visa šita istorija su Žalgirio stadiono užstatymu yra gėda, viena didelė skaudi gėda
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 973-827912" onclick="window.open(this.href);return false;

istorinis kadras: J.Pilsudskio vardo stadionas (vėlesnio Žalgirio stadiono vietoje) 1933 m.

https://www.facebook.com/VilniusVisualA ... =3&theater

Sostinės Naujamiestyje planuojamas startuolių centras: savo vietą ras ir „Žalgirio“ stadiono švieslentė
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/k ... 908?copied

Startuolių centras įsikurs 1952 metais statytame pastate, kuriame anksčiau veikė sandėlis. Pasak D.Žakaičio, pastatas ilgą laiką buvo nenaudojamas, o rekonstruojant siekiama išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. Prie šio projekto dirba architektų studija „A2sm architektai“.

„Ši aplinka labai svarbi, išlaikomi seni elementai, lubos, sienos, kolonos, sąramos duoda pridėtinę vertę ir sukuria kūrybinę atmosferą. Panaudosime ir senus restauruotus lietuvių dizainerių baldus, taip pat esame nupirkę ir išsaugoję „Žalgirio“ stadiono švieslentę, kuri irgi savo vietą čia atras“, – kalbėjo jis.

Pasak D.Žakaičio, „Žalgirio“ stadiono švieslentę įmonė įsigijo maždaug prieš 1,5 metų, tačiau ją reikėjo rekonstruoti. „Ją reikia pritaikyti, renovuoti, nes jos būklė ne pati geriausia. Dabar kaip tik dirbame su reklamos gamybos agentūra, kad švieslentę pritaikytų ir kad ji veiktų. Ji turi simbolinę vertę“, – aiškino jis.

Idėja įsigyti švieslentę, startuolių centro kūrėjo teigimu, kilo architektams. Iš pradžių norėta ją pritaikyti „Vilniaus tech parke“, tačiau miesto valdžiai netiko jų pasiūlyta vieta. „Todėl sugalvojome pritaikyti ją šiame projekte. Per trejus metus daug kas pasikeitė, kol įsigijome, ir pradinė koncepcija pasikeitė“, – pasakojo D.Žakaitis.

Šakalų puota: Ūkio banko turto dalybos
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... o_dalybos/

Tuomet įsigaliojo kita, dar keistesnė, sutarties nuostata - po opcionų pabaigos parduodant turtą ne vėliau kaip per 2 metus nuo perleidimo, ir jį pardavus brangiau negu jis buvo įvertintas, pelnas atitenka ŪB kreditoriams, t.y. pirmiausia valstybei. Visiškai nesuprantama, mąstant iš kreditorių, t.y. IID pozicijų, kodėl atsirado šis dvejų metų terminas ir kam jis išvis buvo reikalingas. Tačiau jis labai gerai suprantamas, mąstant iš ŠB pozicijų.

ŠB tuos dvejus metus tempė laiką kaip įmanydamas, nes norinčių įsigyti vertingą ŪB palikimą nestigo. „Hanner“ grupės savininkas ir vadovas Arvydas Avulis net viešai piktinosi Šiaulių banko elgesiu, nes jis buvo priverstas laikyti rezervuotą stambią pinigų sumą. Galų gale pasibaigus tam dvejų metų terminui, ŠB buvo atrištos rankos. Tada ir paaiškėjo tikroji iš ŪB perimto turto vertė. 40 mln. Lt įvertintas „Žalgirio“ stadionas „Hanner“ buvo parduotas už daugiau nei 43 mln. eurų arba už 148 mln. litų. Vien tik šiame sandėryje dėl atvirai diskriminacinės ŪB kreditorių atžvilgiu sutarties jie prarado daugiau nei 100 mln. litų.

Kaip pavogti visą stadioną
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/ ... _stadiona/

Į „Respubliką“ kreipėsi buvęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška, sutikęs papasakoti tikrąją, o ne oficialiąją, istoriją, kaip milžiniškas, beveik 8,5 hektaro užimantis sklypas miesto centre, kuriame anksčiau stovėjo garsus „Žalgirio“ stadionas, iš valstybės perėjo į UAB „Hanner“ rankas. Pasak A.Juškos, dėl šios istorijos jis prarado darbą - „paliečiau pernelyg didelius interesus ir manimi atsikratė“.

„Žalgirio“ stadionas ilgai ėjo iš rankų į rankas. Iš pradžių jį įsigijo Ūkio bankas, o šiam bankrutavus, stadionas kartu su sklypu atiteko Šiaulių bankui. Jau tada aplink šį sklypą prasidėjo abejotino teisėtumo verslininkų manevrai.

„Pas mane „Žalgirio arenos“ atstovas daug kartų vaikščiojo dėl to sklypo pertvarkymo, - prisimena A.Juška. - Ta „Žalgirio arenos“ įmonė priklausė Šiaulių bankui. Jie mane nuolat skubindavo. Tik atneša dokumentus ir skambina, kad kuo greičiau padarytume. Jie norėjo kai kurias sklypų dalis atjungti, o kai kurias - prijungti: tie, kurie tinkami statybom, prijungti, o tie, kurie netinkami, atiduot valstybei. Jau privatizuotus sklypus. Teisės aktai visiškai nenumato galimybės, kad parduotus sklypus valstybė galėtų atsiimti. Kiek suprantu, bankas privatizuotus sklypus galėjo parduoti iš karto už gerą kainą - kuo mažesni sklypai centre miesto, tuo juos lengviau parduoti. Tačiau nepardavė, nes būtų reikėję pinigus grąžinti Ūkio banko kreditoriams. Apjungus sklypus, juos pertvarkius, išvis nebeliko teisės objekto, kurį perėmė Šiaulių bankas, o atsirado iš esmės naujas objektas, turintis kitą kadastro numerį.

Man kilo abejonių, kreipiausi į NŽT vadovybę, konkrečiai į direktorės pavaduotoją Marių Bują. Tuo metu NŽT direktorė Daiva Gineikaitė buvo išvykus. Jie sakė - spręsim, kai grįš direktorė. Galiausiai D.Gineikaitė grįžo iš komandiruotės ir pasakė - čia verslas, netrukdyk, tai suderinta. Nors M.Buja iškart pasakė - negerai, čia kažkoks kliedesys. Sklido kalbos, kad toks susitarimas ,,kainavo“ 20 tūkst. eurų.“

Tuo istorija nesibaigė. Aplink „Žalgirio“ stadioną pradėjo rėžti sparną „Hannerio“ grupės įmonė - UAB „Promola“. „Pas mane dažnai ateidavo „Promolos“ direktorius Tomas Pauliukonis, - pasakojo A.Juška. - Jis domėdavosi, kaip vyksta sujungimai. Nes jie norėjo nupirkti produktą, kur viskas jau būtų paruošta ir jiems nebereikėtų vargti ir rizikuoti savo investicijomis. „Promola“ primygtinai norėjo, kad nuomos sutartis liktų ta pati, kaip ir su Šiaulių banku, tik įrašant kitą nuomininką. Aš dėl to „Žalgirio“ stadiono nebenorėjau rizikuoti ir išėjau atostogų. O po dviejų dienų mane pavaduojanti Žaneta Sabockienė pasirašė tai, ko norėjo „Promola“. „Promola“ ir Šiaulių bankas su savo „Žalgirio arenos“ įmone tampė NŽT už virvučių kaip norėjo. Nes tokios sutarties pasirašyti nebuvo galima. Dėl kelių priežasčių. Dėl naudojimo būdo pakeitimo ir dėl pačio objekto. Nes ankstesnėje nuomos sutartyje vienas objektas, o čia jau kitas. Kitas sklypas su kitu kadastro numeriu.

Aš, grįžęs iš atostogų, ir pamatęs, kas vyksta, nusprendžiau atlikti žemės sklypo patikrinimą ir nustatyti, ar visas sklypas naudojamas ir ar rengiamasi jį toliau naudoti. Nustačiau, kad dalis sklypo nenaudojama ir nesirengiama jos naudoti ir planavau nuomos sutartį dalyje nutraukti - arba šalių susitarimu, arba teismo keliu. Žinoma, manimi atsikratė. Mano planus užblokavo ir man teko išeit iš darbo. Man pakišo suklastotus dokumentus, o paskui apkaltino, kad aš pats juos suklastojau.“

A.Juška smulkiai išaiškino schemą, kuria naudojosi ir tebesinaudoja NT vystytojai. „Formaliai perkami statiniai, bet iš tikro mokama už žemės nuomos teisę. Vilniuje tai yra masinis reiškinys. Aš jums galiu parodyti dešimtis ir šimtus pavyzdžių, kai perkami griuvėsiai nugriovimui, bet realiai perkama žemės nuoma. Tie statiniai tėra tik priedanga, todėl kad teisiškai taip sureguliuota, kad perki statinius ir gauni nuomos teisę. Juridiškai perki tik statinius, o nuomos teisė iš paskos tau atkeliauja už dyką. Visur taip daroma. Tikroji vertė skaičiuojama labai paprastai - pagal tai, kiek pelno galima uždirbti.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis viešai pareiškė, kad jis nesiruošia statyt ten stadiono, nors toks įpareigojimas nuomos sutartyje buvo įrašytas. Jie dar net nenusipirkę buvo, o A.Avulio atstovas sėdėjo pas mane kabinete ir klausė, - klausyk, mes nusipirksim tuos statinius, o kai nusigriausim, ar tu iš mūsų neatimsi žemės sklypo? Aš sakiau, - nežinau, dabar tokios praktikos nėra, bet ateityje gali būti visaip. Nes iš tikrųjų iki tol nebuvo tokios praktikos - atiminėti žemės sklypus, kai nusigriauna ten buvusius statinius. Bet paskui tokia praktika atsirado. Jie užuodė, kad gali keistis, ir sako, - gal geriau pusę nugriaut, ten gauti leidimą statybom, statytis, o tada kitą pusę nusigriaut? Taip viskas ir vyko. Tą patį darė su „Respublikos“ viešbučiu Visvaldas Matijošaitis - irgi pusę nusigriovė. Nes kai visai nusigriausi, gali NŽT ateit ir pasakyt: neturi statinio, atiduok žemę. Tokiu atveju įspėjama, kad tu nenaudoji žemės pagal paskirtį, praeina du mėnesiai ir iš tavęs atimamas sklypas. Aišku, viskas persimeta į teismus. Bet čia ir yra fokusas - vienus įspėja, o kitų neįspėja. Iš vienų atima, o iš kitų neatima. Iki manęs nebuvo atiminėjama, po manęs pradėjo atiminėti.

Nuomos sutartis sudaroma, jeigu turi valstybiniame žemės sklype statinį. Turi statinį - turi teisę išsinuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Realiai - už centus. Bet net ir čia gudraujama. Kai aš dariau „Žalgirio“ stadiono sklypo patikrinimą, nustačiau, kad kai kurių Registro dokumentuose nurodytų statinių ten iš tiesų nėra, tas puikiai matyti nuotraukose.

Pagal tokią schemą statė visi. Vilniuje taip užstatyta apie 70 proc. valstybinės žemės. NT verteivos jokių problemų neturėjo iki 2015 m. vidurio, kai aš pradėjau tą vajų. Tik per didelius interesus paliečiau ir man pakišo tuos suklastotus popierius. Reikėjo pradėt nuo mažesnių, o aš pradėjau nuo pačių didžiausių. Bet ir man išėjus, tokia praktika liko, NŽT tai pradėjo masiškai taikyti. Tik vieniems - taikyti, o kitiems - netaikyti. Aš kreipiausi į STT, klausdamas, kodėl vieniems taip, o kitiems kitaip. Jie man atsakė, kad čia yra NŽT diskrecija. T.y. NŽT nori - žemės nuomos sutartį nutraukia, nori - nenutraukia. Nors taip neturėtų būti - įstatymų privalu laikytis visada, o ne tik tada, kada to nori. Tokioje NŽT paliktoje galimybėje pačiai apsispręsti, atimti žemės sklypą ar ne, slypi pagrindinis korumpuotų veikėjų pelno šaltinis.“

Tačiau cinizmo viršūnė, A.Juškos nuomone, buvo pasiekta tuomet, kai „Hanner“, padedama advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ nusprendė apsidrausti nuo principingų ir „nesupratingų“ valdininkų atakų, tam pasitelkusi valstybės institucijas ir netgi teisėsaugą. „Šitas teisminis spektaklis buvo kruopščiai surežisuotas, - sakė A.Juška. - Iš pradžių prokuratūra mums liepė nutraukti „Žalgirio“ stadiono sklypo nuomos sutartį. Paskui dvejus metus vilkino, kol sklype įsibėgėjo statybos. Tada tris kartus kreipėsi dėl taikos sutarties, teismas vis atmeta, statybos vyksta toliau. Kol lieka neužstatytas tik nedidelis gabalėlis. Nugriauti visko jau tikrai nėra kaip - juk statybos leidimai išduoti, tad griaunant tektų NT vystytojui kompensuot visas išlaidas. Ir tikslą „Hanner“ išsikėlė dar prieš pradedant visą šitą aferą - mes sudarysim taikos sutartį dėl viso sklypo, bet sumokėsim 20 proc. nuo to, kas neužstatyta. Ne nuo viso sklypo, bet nuo likučio. O likučio vertė paskaičiuojama nuo Registrų centro įvertinimo, kuris su rinkos kaina neturi nieko bendra. Ir tada mes liekam švarūs. Viskas teisėta. Nei NŽT, nei prokuratūra nebeturi jokių pretenzijų. Jeigu taikos sutartį sudarytų tik NŽT ir nuomotojas, procesą dar galėtų atnaujinti prokuratūra. Bet kai ir prokuratūra pasirašo - viskas, toliau nėra kur. Sutartis neskundžiama. Aukščiau tik ponas Dievas. Padėtas galutinis taškas.

Taip ir atsirado tas „Hanner“ valstybei sumokėtas milijonas „už teisę naudotis sklypu“. Šita taikos sutartis, mano žiniomis, yra precedentinė. Iki tol nebuvo tokios taikos sutarties, kur viena pusė susimoka kitai. O juk prokurorai ir NŽT galėjo, pavyzdžiui, reikalauti taikos sutartimi, kad vystytojas susimokėtų už visą sklypą. Tą 20 proc. ribą nustatė A.Avulis, o NŽT ir prokurorai tik šoko pagal jo dūdelę. Jie nerašė taikos sutarties. Ji buvo paruošta kitos pusės. NŽT niekad nerengia taikos sutarties projekto. Patikėkit, per mano rankas perėjo šimtai taikos sutarčių. Ir dar vykstant šitam teisiniam spektakliui, buvo priimami sprendimai dėl sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Žinoma, kalbai sukantis apie dešimtis ir šimtus milijonų eurų, sprendimai priimami aukštesniu lygmeniu nei prokuratūra ar NŽT. Vyriausybės pasitarime buvo pasakyta, kad čia reikėtų susitarti“.

Įsikišo net aršiausia Lietuvoje kovotoja su korupcija prezidentė Dalia Grybauskaitė, dabar nepamačiusi didžiausios korupcijos pačiame Vilniaus centre. Iškart po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė NŽT nutraukti žemės nuomos sutartį, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė pareiškė, kad „su valstybės žemės naudojimu yra tikrai visiškas chaosas ir atsakomybės nebuvimas“ bei „ką kalbėti, kai mes norime kalbėti apie pasitikėjimą investuotojais iš užsienio“.

Čia dar ir Žolyno stadioną lietė, bet keliu pagal pavadinimą.

https://youtu.be/O9Keno6Rvwg

Netikėta kritika Avuliui: kelia klausimų dėl buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos
https://madeinvilnius.lt/verslas/nekiln ... ritorijos/

„G&G Sindikatas“ prisiminė legendinį koncertą „Žalgirio“ stadione: „Ten buvo „kosmosas“
https://www.15min.lt/kultura/naujiena/m ... 84-2766198

„Galvojome, ateis 500 žmonių, viskas bus fainai. Ties 6 tūkst. mes nustojome leisti žmones [ į stadioną]“, – prisiminė G.Liaudanskas-Svaras.

Iš tiesų į tą koncertą „Žalgirio“ stadione netilpo visi norintieji. 15min tuomet rašė, kad tie, kuriems vietos jau nebebuvo, koncerto klausėsi stovėdami už stadiono tvoros.

„Ruošeisi mažam būreliui ir tada pažiūri – visur žmonės. Gerklę užima, pradeda trūkčioti balsas, nes tada suvoki, kad mes realiai tiek daug reiškiam. Žmonės štai taip ateina pas mus? Vadinasi, kad jiems tai svarbu“, – prisiminė atlikėjas.