Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai rugsėjį išliko nepakitę

| lff.lt nuotr.

Rugsėjį Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinė laimėjo B diviziono čempionatą. Salės futbole pasitaiko neblogų pasirodymų, moterų rinktinė kartais nustebina solidžiais rezultatais. Pagrindinė vyrų komanda stabiliai nelaimi. Nepadeda nei silpnesni varžovai, nei žaidimas daugumoje. Žinoma, esant tokiems rezultatams galima drąsiai lažintis sporto lažybų svetainėje, pavyzdžiui, GGBet. Kad ir kokie bebūtų koeficientai galima drąsiai tikėtis pelno, jei tik nestatoma už mūsų rinktinės pergalę. Paskutinį kartą toks stebuklas ištiko praeitų metų birželį. Šį rugsėjį nelaimėtų oficialių rungtynių serija prasitęsė iki 13 susitikimų.

Susitikimas su Malta

Rungtynės prasidėjo neprastai – Lietuvos rinktinė pradėjo pozityviai nusiteikusi. Tai nulėmė kelias progas pirmojo kėlinio pradžioje, bet energijos užteko tik 15 minučių. Vėliau Malta žaidė vis drąsiau, o 37 minutę lietuvius gelbėjo tik puikus vartininko žaidimas. Antrajame kėlinyje pozityvių momentų jau nebesimatė, o 83 minutę varžovai ir įmušė. Jau per teisėjo pridėtą laiką Maltos žaidėjas išvydo raudoną kortelę ir atsirado kažkokių galimybių bandyti lyginti rezultatą. Bandymai nebuvo nei efektyvūs, nei energingi, bet 7 pridėto laiko minutę Lietuvos komandą išgelbėjo teisėjo švilpukas. Serija A žaidžiantis Gvidas Gineitis sugebėjo realizuoti baudinį ir rezultatas tapo lygus.

Nors rezultatas gali atrodyti kaip kovingos lygiosios, bet realiai tai dar vienas pralaimėjimas valstybėms, kuriose gyventojų mažiau nei mūsų sostinėje – Vilniuje. Tokių pavyzdžių netrūksta:

• praeitais metais du kartus pralaimėta Kosovui,
• šiemet jau antros lygiosios žaidžiant su Malta.

Statistika akivaizdi – tokie rezultatai yra ne atsitiktinumas, o ryški tendencija. Kai rinktinė susiduria su menamų favoritų statusu, jai sekasi itin sunkiai. Dažniausiai nepavyksta organizuoti efektyvaus spaudimo, puolimas greitai stringa. Besiginantiems naudojant didesnes pajėgas stokojama fantazijos ir gebėjimų sukurti efektyvius momentus. Galima prisiminti praeitus metus, kai Tautų lygos kovose net ir Gibraltaras atrodė nelengvas varžovas.

Susitikimas su Nyderlandais

Olandai pradėjo energingai, įtvirtino kamuolio kontrolę ir rezultatas greitai apsikeitė. 12 ir 36 minutę Nyderlandų komanda sėkmingai pabaigia dvi gerai suorganizuotas atakas. Antroje pirmojo kėlinio pusėje olandai atsipalaiduoja, o įtampos neslegiama Lietuvos rinktinė prisimena kaip žaisti futbolą. Seka kelios negudrios, bet logiškos atakos ir 36 minutę rezultatas švelnėja. Kėlinio pabaigoje tolimas smūgis nuo vartų virsta baudos smūgiu. Šis pakeliamas į baudos aikštelę ir rezultatas išlyginamas. Antrajame kėlinyje pozityvo nebelieka, nes olandai muša trečią įvartį ir tvarkingai darbuojasi gynyboje.

Rezultatas geresnis nei 0:5 pralaimėjimas Danijai prieš kelis mėnesius. Kai neslegia lūkesčiai ir atsakomybė, atsiranda galimybių parodyti savo gebėjimus. Vis tik tokie viltingi blykstelėjimai nevirsta pergalėmis. Vis tik įmušti du įvarčius Lietuvos rinktinei yra pavykę šiemet Suomijai, pernai Latvijai, užpernai Vengrijai. Gražu, bet vienas blykstelėjimas per metus nenuteikia pozityviai. Bent jau žiūrovų tokiose rungtynėse netrūksta.

Teorinės galimybės

Turnyrinėje lentelėje Lietuvos rinktinė turi surinkusi 3 taškus, grupėje pirmauja Lenkija ir Nyderlandai, turintys po 10. Likus trims ratams matematiškai įmanomas patekimas. Tereikia viską laimėti patiems, kad panašiai sužaistų Malta ir dar kelių palankių rezultatų. Istoriškai blogiausiais Lietuvos pasirodymas atrankoje buvo 2002 metais, kai surinkti tik 2 taškai. Kita vertus, laukia rungtynės su lyderių komandomis – Nyderlandais, Lenkija, Suomija. Tad labai realistiška kad rinktinė gali ir pabaigti su 3 taškais, pakartodama praeitos atrankos rezultatą.

Potencialios nesėkmių priežastys

Rinktinės galimybes lemia sudėties ypatumai. Futbolininkų pasirinkimą labiausiai įtakoja situacija Lietuvos klubinėse komandose. Jose lietuvių žaidžia nedaug ir dažnai ne pagrindinėje sudėtyje. Įsivežti pigius užsieniečius, suteikti jiems galimybių atsiskleisti ir perleisti pajėgesniems klubams pelninga strategija. Bet toks požiūris tikrai neprisideda prie futbolo plėtojimo Lietuvoje. Pakanka pažvelgti į Vilniaus „Žalgirio“ sudėtį. Lietuvių tėra 8 ir jie užima trečio vartininko ar atsarginių saugų pozicijas. Užtat galimybių pasireikšti sulaukia Balkanų šalių futbolininkai ar Venesuelos, Baltarusijos, Komorų salų, Rumunijos, Pietų Sudano, Ganos, Nigerijos, Švedijos atstovai. Žavus internacionalas, bet jokio indėlio į pagrindinės rinktinės tobulėjimą.

Žaidžiantys užsienyje futbolininkai dažniausiai irgi nepatenka į pagrindines savo komandų sudėtis. Tad nenuostabu, kad jie energingai sužaidžia pradžią, o po to pritrūksta energijos. Turi puikių epizodų, po kurių seka itin blankūs kėliniai. Juk būtent taip jie žaidžia savo klubuose – pasirodo trumpai, stengiasi suteikti komandos energijos, esant galimybei bando sužibėti atskiruose momentuose. Stabiliam rinktinės žaidimui reikia kitų savybių, bet tokius gebėjimus reikia tikslingai vystyti ir ne vienerius metus.

Ateities prognozės

Reikšmingų pokyčių tikėtis neverta. Tam reikėtų esminių pokyčių, o jiems, kaip jau aptarėme, realių prielaidų nėra. Vis tik džiugiai nuteikia pavieniai pozityvūs epizodai, paskutiniu metu labiau pasireiškiantys žaidėjų kovingumas. Vis tik būtų neblogai, kad šie momentai virstų pergalėmis prieš silpnesnius varžovus – galima būtų įveikti tą pačią Maltą ar pernai Baltijos taurėje matytą Islandiją. Reikia tik viltis, kad dabartinis treneris sugebės geriau organizuoti puolimą ir pateikti bent minimalių taktinių naujovių.