N. Kesminas: „Lietuvos futbolas lieka ten, kur buvo“

Paskelbta: 2019-05-01 12:05

Antradienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) patvirtino, kad federacijos viceprezidento pareigos patikėtos Arūnui Pukeliui.

Toks sprendimas sulaukė daug atgarsių iš futbolo bendruomenės, o kritikos federacijai negailėjo ir komentatorius Nerijus Kesminas.

„Liūdna, bet... Lietuvos futbolas lieka ten, kur buvo. Klubų likimas taurės turnyro burtų ceremonijoje – padykusios Vėjapūčio vaidilutės kelnaitėse. Šalies rinktinė – šiknoje: jei FIFA reitingai būtų žymimi ne skaičiais, o žodžiais, 132-oji vieta, matyt, turėtų būti įvardijama šiuo daiktavardžiu. Futbolo federacija? Pasvarstykime.

Kai futbolininkai pareiškė, kad LFF antruoju viceprezidentu taps Arūnas Pukelis, išorinė futbolo bendruomenės pusė – žiniasklaida, dalis, tikėtina, nemaža dalis, sirgalių, klausė: ar to tikrai reikia? Gerai, mes galime patikėti, kad Švinius galbūt daro gerų darbų futbolui. Bet gal galima padaryti taip, kad jis dirbtų tyliai, į akis nekrentančioje pozicijoje?

Vakar paaiškėjo atsakymas: ne. Viskas skaidru. Taip teigia LFF prezidentas Tomas Danilevičius. Taip, viskas skaidru – T.Danilevičius teisus, sakydamas, kad naująjį Futbolo federacijos viceprezidentą išrinko LFF konferencija. Kitaip – futbolo bendruomenė. Ta pati, kuri kažkada padlaižiavo Vytautui Dirmeikiui, buvusio federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus tikrajam šeimininkui Vladimirui Romanovui, Juliui Kvedarui. Dabar jie rėkia: kalti V.Dirmeikis, J.Kvedaras. Ar tikrai jie? Ne jūs? Ne aš, per tyliai ir per vangiai apie visa tai lojęs?

Išsirinkote Švinių? Jūsų reikalas. Dirbdamas Federacijos viceprezidentu, jis turės teisę pavaduoti T.Danilevičių, kai šis negalės eiti pareigų. Arba nebegalės. Arba pasitrauks, ištaręs ar pagalvojęs: eikit velniop. Nesu įsitikinęs, netikrinau, bet turbūt tokiu atveju turėsime LFF prezidentą, mokantį tiek pat užsienio kalbų, kiek jų mokėjo V.Dirmeikis – vieną ir, šiuo atveju, ne pačią naudingiausią.

Gavęs postą A.Pukelis pasidžiaugė, kad dar prieš rinkimus jį palaikė: esą, po teiginio, kad nereikia balsuoti, jei netiki, tikėjimą išreiškė 18 iš 20 konferencijos dalyvių. Įsivaizduokite: sėdite prie stalo, prie jūsų prieina A.Pukelis, toks, koks jis yra, ir sako: „Gali už mane nebalsuoti. Ką manai?“.

Naujasis LFF viceprezidentas sako, kad yra pozityvus, todėl mėgstamas. Nors Enrikas Daktaras (sorry, dabar jau Doktoras) turbūt mano kitaip, džiaugiuosi, jei A.Pukelis tai sako nuoširdžiai. Kol kas bagažinėje jis manęs nevežiojo ir, jei neveidmainiauja, gal nevežios. Kitų žmonių irgi. Nuo savęs – iš anksto ačiū.

Bet būtų gerai, jei LFF viceprezidentas nemokytų dirbti žurnalistų. Vos gavęs postą, jis pareiškė, kad mes jaučiamės esą dievai ir tik mūsų tiesa yra tiesa. Netiesa. Kokie mes dievai? Finansinėje plotmėje mes – minimaliai raštingi, o padaryti taip, kad žmogui iškristų keli dantys, bet paskui jis pasakytų, jog niekas dėl to nekaltas, mes tikrai nepajėgūs.

Mes nemokome, mes tik stebime ir vertiname. Stebime paveikslą atsitraukę nuo jo, kaip sako futbolo rinktinės treneris Valdas Urbonas. Kol kas paveikslas – kaip statybvietėje nuo pastolių nukritusio dažų kibiro purslų ornamentai ant pilkos sienos.

Buvusio Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos vadovo Vytauto Vaškūno pašalinimo iš posto istorija – puikus to pavyzdys. V.Vaškūną išspyrė, ir jis, ir LFF daug kalbėjo apie degalus, telefonų sąskaitas, buvusio vadovo žmonos Gelijos sąskaitas. Kas čia – nauja „Žvaigždžių karų“ serija? Ar aš durnas, ar tik man atrodo, kad šios istorijos ašis turėtų būti vaikų futbolas?

Galvoje ėmė suktis senas rusiško intelektualaus humoro žaidimo KVN siužetas. Mokyklos direktorė fizinio lavinimo mokytojui: „Jūs vežėte vaikus į stalo teniso varžybas Voroneže?“. Mokytojas: „Taip, ir, beje, taurę jums atvežiau“. Direktorė: „Bala nematė taurės. Kur vaikai?“.

Taip gyvena Lietuvos futbolas. Pinigas kerta žmogų. Neseniai telefonu dvylikametė dukra į klausimą: „Kaip gyveni?“, atsakė: „Standartizuotai“. Murrr, Elze, bet šitas ne apie tai.

Šitas – apie blogus Lietuvos futbolo standartus. Nebėra V.Vaškūno? Gerai. A.Pukelis – LFF viceprezidentas? Kaip čia pasakius... Pone Arūnai, jūs man vis dar esate Švinius, tikėtina, kad daugeliui Lietuvos piliečių – taip pat. Pažymos, kuriomis jūs sakote galįs įrodyti savo šventumą, nepykite, niekam neįdomios – jūs, deja, nesate šventas, ir žmonės tai žino.

Galbūt po kelerių metų aš atsiprašysiu už nemotyvuotą išankstinį nusistatymą. Bet kol kas – padarykite ką nors, kas leistų man jumis patikėti. Ar tikiu, kad taip ir bus? Sąžiningai? Šiuo metu - ne.“ - savo „Facebook“ paskyroje rašė N. Kesminas.