2014 metai
> jeigu laimi Kruoja - užsitikrina sidabrą, Trakams gresia likti 5 vietoje, o Sūduva gali pakilti į 4
> jeigu lygiosios, Kruoja užsitikrina sidabrą, dėl trečios vietos toliau varžosi Trakai ir Atlantas, o Sūduva lieka 5
> jeigu laimi Trakai - faktiškai užsitikrina prizinę vietą, Atlantas greičiausia lieka 4, o Sūduva - 5
man tai prisimena, kaip DAINAVA nuskriaudė SŪDUVĄ.. 0-0.. iki šiol nesitiki.. ar ta pati DAINAVA KRUOJĄ 2-0 nugalėjo.. tada pra*** svarbiausius taškus KRUOJA.. jau dabar galėjo mandravoti
Lietuvos futbolo federacija informuoja, kad 2014 m. LFF "SMScredit.lt A lygos" čempionato rungtynės Nr. 180 VMFD "Žalgiris" (Vilnius) - FK "Banga" (Gargždai),
kurios turėjo būti žaidžiamos 2014 m. lapkričio 29 d. 18:00 val., bus žaidžiamos lapkričio 29 d. 12:00 val. LFF stadione Vilniuje.
"SMScredit.lt A lygos" čempionato rungtynės Nr. 178 FK "Trakai" (Trakai) - FK "Dainava" (Alytus), kurios turėjo būti žaidžiamos 2014 m. lapkričio 29 d. 12:00 val.,
bus žaidžiamos lapkričio 29 d. 18:00 val. LFF stadione Vilniuje.
http://www.lff.lt/lt/article/pakeistas_zalgirio_ir_bangos_bei_traku_ir_dainavos_rungtyniu_laikas
Žinių radijas
Rytoj finišuoja Lietuvos futbolo A lygos sezonas. Apie sezono pabaigtuves kalbamės su futbolo treneriu Algimantu Liubinsku.
Vilniaus „Žalgiris“ antrus metus iš eilės tapo stipriausia šalies komanda. Susigrąžinę istorinį pavadinimą, žalgiriečiai vėl planuoja solidų kitų metų biudžetą, galvodami apie sėkmingesnį pasirodymą Europos turnyruose. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu turėsime ryškų lyderį Lietuvos futbole?
Manyčiau, kad tikrai nėra gerai, kai yra tik viena komanda, kuri neturi lygiaverčių priešininkų. Europos turnyruose vėliau tenka žaisti su žymiai stipresnėmis komandomis, o rimtos žaidybinės patirties nėra. Taigi, manyčiau, kuomet viena komanda sezoną baigia gerokai atitrūkusi nuo kitų, tikrai nėra gerai, stipriausių šalių pavyzdžiai to nerodo. Sakysim, šiandien ispanai turi trys vienodo pajėgumo komandas, nekalbu jau apie Angliją, kur visa grupė pretenduoja į pirmaujančias vietas. Kuo daugiau tokių komandų, tuo daugiau galimybių įgauti patirties, o žaidėjai per rungtynes turi atiduoti maksimumą jėgų.
Pakruojo „Kruoja“ pirmą kartą A lygoje iškovojo sidabrą. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas ir pavyzdys, kad ir provincijoje galima suburti pajėgią komandą?
O ar tik nebus taip, kaip atsitiko su Mažeikių „Romaru“, Šiaulių „Kareda“ ar Kauno „Grifu“? Ar tai ilgalaikis projektas? Išlaikyti mažam miestelyje komandą, neturint paramos iš valstybės (galime sakyti, kad „Žalgiris“ turi savivaldybės paramą), labai sudėtinga.
Pernai, kaip feniksas iš pelenų, pakilo vicečempionu tapęs Klaipėdos „Atlantas“, šiame sezone į bronzą taiko debiutantai „Trakų“ futbolininkai. Jūsų nestebina tokie kontrastai?
Vienkartiniai pakilimai tikrai nestebina, taip ne kartą buvę Lietuvos futbole. Jau minėjau tas komandas. Bet vėlgi – ar tai bus ilgalaikiai projektai, ar tos ekipos, kaip lygiaverčiai priešininkai, sugebės išsilaikyti bent dešimtmetį? Čia pagrindinis klausimas. „Žalgiris“ aiškus lyderis, todėl kad turi miesto paramą. Neturintys paramos klubai viena koja šlubuoja.
Kitame sezone A lygoje norėtų dalyvauti 14 komandų. Prie 10 šio sezono komandų nori prisijungti net keturios I lygos komandos – Kauno „Stumbras“, Vilniaus MRU, Utenos „Utenis“ ir Kauno „Spyris“. Ar nebus per didelis atotrūkis tarp lyderių ir autsaiderių, ką jau matėme šiame sezone ir koks turėtų būti optimalus A lygos komandų skaičius?
Apie optimalų komandų skaičių galime spręsti, pasižiūrėję, koks yra atotrūkis tarp pirmos ir paskutinės komandos. Manau, kad „Žalgiris“ ir liks lyderiu, kitos komandos virs savam katile. Kitas dalykas – ar į rungtynės rinksis daug žiūrovų. Neseniai stebėjau derbį tarp „Milano“ ir „Inter“ vienuolikių. Tai buvo tikras spektaklis 82-iems tūkstančiams žiūrovų. Net tolimi nuo futbolo žmonės su malonumu stebi tokius renginius. Ar mes stadionuose turėsim nors 5 tūkstančius sirgalių? Čia ir visos futbolo infrastruktūros klausimas. Antra vertus, Vilniuje „Žalgrio“ rungtynės prasideda 12 valandą, vargu ar rasime, kur Europoje mačai prasideda tokiu metu.
Geriausias praėjusių metų šalies futbolininku tapo Mindaugas Kalonas, A lygoje Nerijus Valskis, perspektyviausiu tapo Gratas Sirgėdas, o geriausiu treneriu tapo „Atlanto“ strategas Konstantinas Sarsanija. Kas į šias nominacijas pretenduotų šiemet?
Nenoriu piršti savo nuomonės. Kiekvienas turi savo matymą, savo nuomonę. Čia reikia vertinti daugelį faktorių.
Šiame sezone A lygos klubus gaubė lažybų ir finansų migla. Kalbant apie kitų metų sezoną ir klubų finansus, vienas licencijavimo reikalavimų bus tas, kad klubas turėtų bent tris dalininkus. Jūsų nuomone, tai padės užtikrinti finansinį stabilumą?
Kas dėl lažybų, aiškių įrodymu neturim, visa tai tik gandų lygyje. Mes kol kas tik deklaruojam, kad norim uždaryti tą nišą ,bet faktiškai nieko nepadarėm, - sakė A. Liubinskas.
http://www.ziniuradijas.lt/naujiena/2014/11/28/lietuvos-futbolo-sezono-pabaigtuves/39425
http://gargzdas.lt/?p=364" onclick="window.open(this.href);return false;
Vakar turėjo pasibaigti 2014 metų sezonas, bet Gargždų „Banga“ paskutinio sezono smūgio teisę perleido Drausmės komitetui. Tik kai šis nuspręs, kaip tuos nedorėlius iš Gargždų nubausti, galėsim pasakyti: visi sezono taškai sudėlioti ir įvarčiai suskaičiuoti. Visgi ši aplinkybė netrukdo jau šiandien paskelbti tikruosius 2014 metų sezono didvyrius. Tuos, be kurių futbolas būtų tik žaidimas. Tad pratęsiu 2013 metais pradėtą tradiciją (berods tokio sąrašo daugiau niekas nedaro) ir skelbiu 2014 metų sezono „įgriuvas“. Kai kurios nominacijos kartojasi iš pernykščio sąrašo, bet šiemet „užderėjo“ ir visa krūva naujų.
Metų treneris – Maksim Tiščenko („Banga“), kuris vietoje lietuvių leisdavo aikštėje nesiorientuojančius legionierius, lemiamu rungtynių momentu išimdavo geriausiai žaidžiantį saugą ir vietoje jo išleisdavo kojų komandoje dar neapšilusį gynėją arba į puolimą išleisdavo gynėją, paaiškindamas tuo, kad per pertrauką pakalbėjo su juo ir vaikinas sakė, jog vaikystėje yra žaidęs puolėju. Papildomą balą šioje nominacijoje M.Tiščenko gavo už tai, kad sezono pradžioje mielai pats pasakojęs, kaip pavyko ar nepavyko sužaisti, antroje sezono pusėje po tragiškų rungtynių siųsdavo sprendimus paaiškinti savo asistentą A.Zernovą.
Nedaug nuo M.Tiščenko atsiliko konkurentas iš kito Lietuvos krašto – Marco Ragini („Dainava“), kuris visada rasdavo pasiteisinimą, kodėl komanda pralaimėjo, o galiausiai aiškindavo, kad „Dainava“ viską prarado per pirmąją sezono pusę, nors ir pagal antros pusės rezultatus alytiškiai būtų buvę toje pačioje – dešimtojoje pozicijoje.
Metų legionierius – Papa Aliou Talib Cisse („Dainava“). Bergždžiai Alytuje praleidęs kelis mėnesius, legionierius galiausiai pasirodė poroje rungtynių ir iškeliavo namo. Išvykdamas dar pabėrė druskos ant žaizdos (žr. Metų kova).
Metų puolėjas – Donatas Mikučionis („Dainava“). Neretai matome atvejus, kai vartininkui gavus raudoną kortelę arba patyrus traumą jo vietą vartuose dėl išnaudotų keitimų užima aikštės žaidėjas, tačiau tai buvo galbūt pirmas atvejis A lygoje (yra tekę matyti panašų vaizdą II lygoje), kai vartininkas nuo pirmųjų minučių aikštėje žaidė puolėjo pozicijoje. Beje, pats D.Mikučionis dėl to tikriausiai neliūdėjo, nes jo kolegai, likusiam „Dainavos“ vartuose, kamuolį iš tinklo teko traukti net 12 kartų.
Metų snaiperis – Nedas Čeplinskas („Dainava“), kuris bandė pakartoti pernykštį tauragiškio Manto Lėkio pasiekimą (4 įvarčiai į savo vartus), bet tik prie jo priartėjo – 3 kartus nuginklavo savo komandos vartininkus.
Metų įvartis – Artur Syrik („Banga“) puikiai „uždarytas“ „Trakų“ žaidėjo perdavimas 2014 m. rugsėjo 28 dienos rungtynėse. Tiesa pasakius, ne kiekvienas puolėjas įdeda tiek pastangų, kad pasiųstų kamuolį į varžovų vartus, kiek „Bangos“ žaidėjas pasistengė šiame epizode.
Į šią nominaciją pretendavo ir A.Lipskio („Trakai“) paskutinėmis rungtynių su „Kruoja“ minutėmis į savus vartus nukreiptas kamuolys, iš esmės atėmęs iš trakiškių bronzą, tačiau šioje situacijoje, skirtingai nei laimėtojo atveju, Andriaus gaila, nes jis to tikrai nenorėjo.
Metų kamuolio padavinėtojai – „Dainavos“ atsarginiai žaidėjai, atlikę šią svarbią misiją per Kaune žaistas „Dainavos“ namų rungtynes su „Sūduva“. Galima sakyti, kad tai buvo optimalus alytiškių klubo sprendimas – ir pinigėlių klubas sutaupė, ir žaidėjai apšilo.
Metų selekcininkai – „Banga“. Sezono viduryje naujajai Gargždų klubo vadovybei neįtiko A.Russkikh ir M.Chablov žaidimas, tai vietoje jų pasikvietė akivaizdžiai prasčiau žaidžiančius A.Syrik ir V.Makiev, o pastarojo vietą galiausiai užėmė apskritai žaisti nepasirengęs A.Burdijan.
Tik per plauką nuo laimėtojų atsiliko „Dainava“, kuri per pusę sezono prasuko tiek legionierių, jog daliai jų tekdavo iš tribūnos stebėti, kaip žaidžia jų kolegos. Įdomiausia, jog legionieriai buvo tokio lygio, kad ir visiems sėdint tribūnose komandos rezultatai nebūtų iš esmės pasikeitę.
Metų „namų“ komanda – Alytaus „Dainava“, laiminti šioje nominacijoje antrus metus iš eilės. Žemė apsuko dar vieną ratą apie saulę, bet Alytuje gyvenimas pasikeitė nežymiai – stadiono veja ten vis dar pati jautriausia Lietuvoje. „Dainavai“ teko Kaune žaisti ne tik paskutines A lygos rungtynes, bet ir pačiam klubui itin svarbias taurės ketvirtfinalio rungtynes su Kazlų Rūdos „Šilu“.
Metų infrastruktūros ekspertas – Deividas Šemberas („Žalgiris“), kuris po lygiųjų su „Ekranu“ ne tik varžovus išvadino „banda“, bet dar įvertino ir Panevėžio dirbtinės dangos stadioną: „Tokios sąlygos, kurios yra čia – rūbinės, pasiruošimo sąlygos, aikštė… Ką čia bekalbėti“.
Netikėtai sezono pabaigoje rimtu konkurentu čempionų atstovui tapo Alytaus miesto stadiono gerove besirūpinantys Alytaus miesto savivaldybės atstovai. „Dainava“ jau tradiciškai metus baigė svetimuose stadionuose, o savivaldybės atstovai surentė sunkiai „pagaunamą“ mintį: „pagal Lietuvos futbolo federacijos varžybų nuostatus dirbtinę dangą turinčiame stadione leidžiama žaisti tik nuo spalio 31 iki balandžio 30 dienos“. Kaip tai susiję su pagrindiniu Alytaus miesto stadionu, suprasti nelabai pavyko.
Metų mįslė – kodėl birželio mėnesį reikia žaisti 12, 13, 14 ir 15 valandomis, kai lauke karščiausia, o lapkričio mėnesį 18 valandą, kai šalčiausia. Bet kaip visada su federacijos sumanymais – tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys.
Metų stadionas – Kazlų Rūdos stadionas. Kazlų Rūda jau ne pirmi metai žymi ne tik futbolo klubu „Šilas“, bet ir aikšte, kurioje I lygos atstovai žaidžia savo namų rungtynes. Pernai „Trakai“ išgarsino šį stadioną atšvęsdami pelnytą įvartį aikštėje tyvuliavusioje baloje, o šiemet į sunkiai su didesniu kritulių kiekiu susidorojantį stadioną atvykę Trakų „riteriai“ patys buvo įklampinti ir pribaigti taurės aštuntfinalyje. Beje, atrodo Kazlų Rūda pasiryžusi atsisakyti šio titulo, nes jau šį rudenį ėmėsi įrenginėti drenažo sistemą.
Metų kova – „Dainava“ prieš „geltonąją spaudą“. Nepatenkinti spaudoje pateikiama informacija apie „Dainavos“ klubo problemas bei trenerio praeitį naujieji klubo savininkai net keletą kartų grasinosi imtis teisinių priemonių prieš asmenis, metančius šešėlį ant klubo. Kuo baigėsi šie grasinimai, istorija kol kas nutyli. Pora pavyzdžių: vienas ir du.
Rimtą konkurenciją šiai kovai sudarė „Bangos“ klubą valdančios asociacijos direktorius V.Grigorjev, paskelbęs karą „Bangos“ fanams ir nepardavęs jiems bilietų į namų rungtynes.
Metų investuotojai – kad niekas nesijaustų nuskriaustas, šioje nominacijoje iškart du laimėtojai – investuotojai iš Vakarų „Dainavoje“ ir investuotojai iš Rytų „Bangoje“. Kol kas sunku pasakyti, kuriam iš klubų tos investicijos pakiš „didesnę kiaulę“, tačiau abeji investuotojai turi po solidų „nuopelnų“ sąrašą. „Dainava“ pirmoje sezono pusėje kankino jaunuosius Alytaus futbolininkus bei stulbino visus įspūdingais pralaimėjimais (netgi buvo pavadinta blogiausia komanda pasaulyje), o antroje sezono pusėje pasikvietė legionierių būrį, bet taip ir nesugebėjo savo gerbėjams net suteikti vilties, kad įmanomas šuolis iš paskutinės vietos. Be sportinių nesėkmių klubą lydėjo ir įvairūs su futbolininkų buitimi susiję skandalai (žr. Metų kovos nominaciją). „Bangos“ investuotojai savo pasirodymų seriją pradėjo nuo sutartų rungtynių skandalo, po kurio vienas iš investuotojų buvo nušalintas nuo Lietuvos futbolo, o pratęsė tragišku žaidimu antroje sezono pusėje bei augančiais įsiskolinimais žaidėjams, dėl kurių vienas po kito klubą paliko pajėgiausi lietuviai. Galiausiai sezoną Gargždų klubas pabaigė su vieninteliu vartininku bei keletu U-18 komandoje, o ne A lygoje, turinčių žaisti futbolininkų. Kad „Dainavai“ nebūtų vienai liūdna, tai investuotojai iš Rytų nutarė dar pakovoti ir su klubo fanais (žr. Metų kovos nominaciją). O didžiausią siurprizą „Bangos“ investuotojai nusprendė pasilikti sezono finišui – ėmė ir neišvyko į paskutines rungtynes. Ir motyvavo tuo, kad daug diskvalifikuotų (nors iš tikrųjų tik vienas A.Epifanov) bei traumuotų (nors priešpaskutinėms rungtynėms žaidėjų užteko ir nei vienas aikštės nepaliko dėl traumos).
Tai va toks tas mūsų 2014 metų sezonas. Belieka tikėtis, kad po šio rašto dar būsiu įleidžiamas į Gargždų miesto stadioną ir nereiks teistis su „Dainavos“ savininkais, kaip dar vienam „geltonosios spaudos“ atstovui.
Žinokit toks klausimėlis kilo.A-lyga baigėsi ką toliau daryt ?
dabar ciocėms protą knisti, visoms žadėti pasimatymus, ženytis, o paskui pasakyti, kad biškį pajuokavai..
- aš išeinu ir aš pajuokavau.
As tai dabar kaip tik zmonos ieskau
Cezis teisus kol ziema pats laikas ieskotis pagiventi ir mesti
viena jau meciau
tris metus givenau Kedainiuose
uztenka
dar reik kitur ieskoti kitam kraste
maladiec, senukas, žiūriu, kad eini per bobas, kaip 23 metų berniokas..
nuo vienos, ant kitos, per žiemą tik savo "cwęką' ir šildyti, ir brūžinti reikia, kad sveikata gera būtų..
Pakruojyje geresnės??? Vieną pavasarį iš Rozalimo šildžiau, kažkokia liewa ir ne mano skonio buvo..
Lietuvos futbolo A lygos pirmenybės antrą sezoną iš eilės baigėsi čempionų titulą iškovojus Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkams. Šiemet sezono pabaiga nebuvo tokia nervinga nei praėjusiais metais – čempionas buvo aiškus kur kas anksčiau. Vis dėlto, buvo įvairių kitų intrigų, atkaklių kovų, gražių įvarčių ir, žinoma, skandalų, kurių Lietuvos čempionatas ir vėl neišvengė.
Vilniaus „Žalgiris“ – vėl Lietuvos futbolo A lygos čempionas[/b]
Dar nesibaigė. Gargždų „Bangai“ neatvykus į paskutines sezono rungtynes Vilniuje su „Žalgiriu“ čempionatas iš esmės dar nesibaigė. Nors nėra reikalo abejoti, kad LFF Drausmės komitetas įskaitys „Žalgiriui“ techninę pergalę 3:0, tačiau tai bus padaryta tik posėdyje kitą savaitę. Iki jo sezonas oficialiai dar nėra baigtas.
Čempionas. Vilniaus „Žalgiris“ antrąjį savo titulą po komandos prisikėlimo iškovojo kur kas lengviau nei pirmąjį. Aukso medalius sostinės klubas užsitikrino jau 32-ajame ture, nors turbūt ne vienam jau kur kas anksčiau buvo aišku, kas šiemet stipriausias. Per visą sezoną „Žalgiris“ pralaimėjo tik du kartus – „Klaipėdos granitui“ ir Klaipėdos „Atlantui“. Taip pat 9 kartus sužaidė lygiosiomis ir laimėjo 24 rungtynes.
Daugiausia taškų iš čempionų pavogė „Klaipėdos granitas“, kartą laimėjęs ir kartą sužaidęs lygiosiomis.
Po du kartus „Žalgiris“ lygiosiomis sužaidė su „Trakais“, „Sūduva“ ir „Kruoja“. Niekas čempionų nesugebėjo įveikti nuo 1-ojo iki 16-ojo turo ir nuo 17-ojo iki 31-ojo turo. Pastaruoju laikotarpiu vilniečiai sugebėjo pasiekti 8 pergales iš eilės.
Siurprizai. Sezono pradžioje maloniai stebino Gargždų „Bangos“ komanda, nepraleidusi nė vieno įvarčio per pirmus šešis čempionato mačus. Tiesa, sezono pabaigoje „Banga“ jau galvojo ne apie pergales, o apie išlikimą. Uoga ant nesėkmių torto tapo mėgėjų lygos „Prelegentų“ klubui patirtas pralaimėjimas LFF taurėje. Nuo 25-ojo turo „Banga“ vos vienerias rungtynes sužaidė lygiosiomis ir patyrė 10 pralaimėjimų.
Reprezentacinėje šalies komandoje šį sezoną bent vieneriose rungtynėse žaidė 13 A lygoje rungtyniaujančių futbolininkų.[/b]
Puikiai sezoną pradėjo ir Edgaro Jankausko treniruojama „Trakų“ komanda, nepralaimėjusi pirmose dviejose dvikovose su „Žalgiriu“ (abu susitikimai baigėsi 1:1). Trakiškiai ilgą laiką tvirtai užėmė antrąją turnyro lentelės vietą, tačiau sezono pabaigoje patyrė kelias iš eilės nesėkmes, kas baigėsi trenerio atleidimu ir medalių praradimu.
Didžiausiu siurprizu šiemet tapo Pakruojo „Kruojos“ komanda, laimėjusi sidabrą. Tai geriausias nuo 2009 metų aukščiausioje lygoje žaidžiančio klubo pasiekimas. Po pralaimėjimo „Ekranui“ 2:3 19-ajame ture „Kruoja” per 17 rungtynių prarado tik 12 taškų (3 lyg., 2 pral.). Nors tik vienas „Kruojos“ žaidėjas patenka į rezultatyviausiųjų 10-uką, o vartininkas Martynas Matuzas nepraleido tik 7 rungtynėse, tačiau už vicečempionus mažiau įvarčių praleido tik „Žalgiris“. Pakruojo ekipa net dukart neleido „Žalgiriui“ įmušti (dvi nulinės lygiosios), nors patys čempionams taip pat neįspyrė (0:1 ir 0:2).
Bronza. Didžiausia iki paskutiniojo turo išsilaikiusi intriga – kas laimės bronzos medalius. Po Luko Baranusko įvarčio 86-ąją minutę mače su vicečempione „Kruoja“ trečiąją vietą užėmė „Atlantas“. Klaipėdiečiai viską turėjo savo rankose ir pasiekė medalius, o „Trakai“, nepaisant pergalės 1:0 prieš „Dainavą“, tenkinosi ketvirtąja vieta. Jiems reikėjo klaipėdiečių nesėkmės.
Nevykėliai. Alytaus „Dainavos“ futbolininkų peikti negalima, nevykėliais reikia vadinti komandos vadovus. Pusę sezono naujų žaidėjų dėl negrąžintų skolų negalėję registruoti dzūkai buvo visiška patrankų mėsa ir pralaimėjo pirmas 14 rungtynių iš eilės, pirmąjį įvartį įmušė tik 9-ajame ture. „Dainavai“ varžovai mušė ir po 5, ir po 9 įvarčius, o 19-ajame ture įsismaginęs „Atlantas“ sušaudė net 12. Pastarosiose rungtynėse gėdingas Alytaus klubo pasirodymas buvo vainikuotas, kai puolimo smaigalyje teko žaisti vartininkui Donatui Mikučioniui.
Nors vėliau klubas finansines bėdas lyg ir išsprendė, pasipildė daugiau nei 20 naujokų, tačiau pralaimėjimai niekur nedingo. Tiesa, jie jau buvo patiriami padoriais rezultatais, tačiau tai „Dainavos“ neišgelbėjo – per sezoną iškovoti vos 9 taškai, praleisti net 142 įvarčiai ir be konkurencijos užimta paskutinė vieta.
Sūpuoklės. Marijampolės „Sūduva“ nepasimokė iš praėjusio sezono klaidų ir šiemet sezoną vėl pradėjo blankiai. Antrajame ture „Žalgirio“ net 8:1 sutriuškinti suvalkiečiai per pirmas 16 rungtynių patyrė net 6 pralaimėjimus, 3 rungtynes sužaidė lygiosiomis. Vis dėlto, antroje sezono dalyje „Sūduva“ ir vėl atsigavo bei įsijungė į kovą dėl medalių. Vis dėlto, taip gerai kaip praėjusį sezoną finišuoti nepavyko
Pačiu didžiausiu siurprizu šiemet tapo Pakruojo „Kruojos“ komanda, užsikabinusi sidabro medalius – tai geriausias nuo 2009 metų aukščiausioje lygoje žaidžiančio klubo pasiekimas.[/b]
Snaiperis. Rezultatyviausiu lygos futbolininku šiemet tapo Kroatas Niko Tokičius iš „Šiaulių“. Dviem įvarčiais mažiau įmušęs žalgirietis Linas Pilibaitis paskutiniame ture negalėjo pamėginti pavogti titulo, nes „Banga“ neatvyko į rungtynes. „Šiauliai“ paskutinį mačą sužaidė be įvarčių, tačiau N.Tokičiaus jau niekas nebeaplenkė. Praėjusį sezoną taip pat Šiauliuose žaidęs kroatas įmušė vos 7 įvarčius.
Lažybos. Šį sezoną kaip niekad garsiai skambėjo sutartų rungtynių skandalai, nes Lietuvos futbolo federacijos Drausmės komitetas pagaliau ėmėsi su tuo kovoti ne vien žodžiais.
LFF oficialiai kreipėsi į klubus dėl iš tarptautinių partnerių gaunamų signalų apie šalies čempionate padažnėjusius įtarimus dėl galimai manipuliuotų rungtynių rezultatų. Kreipimesi pažymėta, kad LFF visiškai netoleruoja ir netoleruos jokių bandymų manipuliuoti rungtynių rezultatais ir ragina klubus skirti ypatingą dėmesį šio klausimo prevencijai užtikrinti. Šį sezoną šie žodžiai virto darbais. Spalį LFF išleido naują drausmės kodekso redakciją, kurioje už nesąžiningą žaidimą numatytos griežtos sankcijos.
Labiausiai nukentėjo „Šiauliai“, „Klaipėdos granitas“ ir Panevėžio „Ekranas“ – visi klubai spalį gavo baudas po 5 tūkst. litų. Uostamiesčio klubo legionieriui Olegui Dmirtrijenkai buvo uždrausta bet kokia su futbolu susijusi veikla.
Mažesnes diskvalifikacijas gavo dar septyni futbolininkai: po dvi rungtynes turėjo praleisti Martynas Dūda, Elderis da Silva ir Paulius Daukša iš „Ekrano“ bei ErnestasVeliulis, Michailas Zizilevas ir Oleksandras Tarasenka iš „Klaipėdos granito“. Panevėžio ekipos narys Lukas Žukauskas priverstinai praleido vieną mačą.
Europa. Lietuvos komandų pasirodymas tarptautiniuose turnyruose šiemet toli gražu nedžiugino. Praėjusių metų čempionas „Žalgiris“ jau antrajame UEFA Čempionų lygos atrankos raunde susitiko su galingu Zagrebo „Dinamo“ ir pralaimėjo bendru rezultatu 0:4.
Europos lygos atrankos varžybose ties pirmuoju varžovu suklupo ir „Ekranas“ bei „Banga“. Panevėžio klubas bendru rezultatu 2:5 nusileido „Cruseiders“ ekipai iš Šiaurės Airijos, o Gargždų komanda neprilygo „Silgo Rovers“ iš Airijos – 0:4.
Lietuvišką mundurą bent šiek tiek išplovė „Atlantas“, pirmajame raunde bendru rezultatu 3:2 įveikęs „Differdange 03“ iš Liuksemburgo. Vis dėlto, kitame etape sutiktas Karagandos „Šachtior“ buvo neperkandamas – 0:3.
Rinktinė. Lietuvos rinktinėje šį sezoną bent vieneriose rungtynėse žaidė 13 A lygoje rungtyniaujančių futbolininkų. Daugiausia jų yra iš „Žalgirio“ – šeši. Mantas Kuklys rinktinėje žaidė 7 rungtynėse, Egidijus Vaitkūnas ir Ričardas Beniušis („Kruoja“) – penkeriose, žalgirietis Artūras Žulpa ir Karolis Chvedukas („Sūduva“) – ketveriose.
Rinktinės marškinėlius 2014 metais taip pat vilkėjo Vytautas Lukša („Trakai“, 3 rungt.), Georgas Freidgeimas („Žalgiris“, 3 rungt.), Donatas Kazlauskas („Atlantas“, 2 rungt.). Po kartą nacinalinėje ekipoje žaidė Ramūnas Radavičius, Linas Pilibaitis (abu – „Žalgiris“), Tautvydas Eliošius („Kruoja“), Andrius Bartkus („Atlantas“) ir Valdemaras Borovskis („Šiauliai“).
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/sportas/futbolas/sezono-uzdanga-nusileido-ka-pamateme-24-ajame-lietuvos-futbolo-cempionate-24-469449#ixzz3KeDgzC8R" onclick="window.open(this.href);return false;
Labiausiai nukentėjo „Šiauliai“, „Klaipėdos granitas“ ir Panevėžio „Ekranas“ – visi klubai spalį gavo baudas po 5 tūkst. litų.[/b]
buvo patenkinta apeliacija, nemokėjo FC ŠIAULIAI už "pelėsių' parsidavinėjimus..
Lietuviško futbolo sezonas jau pasibaigė. Tai reiškia, jog prasidėjo metų įvarčio rinkimai. Gražiausio metų įvarčio autoriumi pretenduoja tapti aštuoni futbolininkai iš skirtingų komandų, kurie anksčiau triumfavo mėnesio įvarčių rinkimuose. Primename, jog praėjusiais metais laurus susišlavė Nerijus Astrauskas. Kol kas pirmauja „Kruojos“ saugas Tautvydas Eliošius, jam ant kulnų lipa Rokas Stanulevičius iš Panevėžio „Ekrano“.
Pretendentai:
Yuri Mamaev („Trakai“)
Ernestas Veliulis („Klaipėdos Granitas“)
Darius Miceika („Trakai“)
Tautvydas Eliošius („Kruoja“)
Evaldas Razulis („Atlantas“)
Marius Papšys („Atlantas“)
Egidijus Vaitkūnas („Žalgiris“)
Rokas Stanulevičius („Ekranas“)
YouTube
http://www.youtube.com/watch?v=RbTO1jie-nA" onclick="window.open(this.href);return false;
Dar vienas Remis postas
2014 metų sezono „įgriuvos“
Paskelbė: Remigijus · 2014-11-30
Vakar turėjo pasibaigti 2014 metų sezonas, bet Gargždų „Banga“ paskutinio sezono smūgio teisę perleido Drausmės komitetui. Tik kai šis nuspręs, kaip tuos nedorėlius iš Gargždų nubausti, galėsim pasakyti: visi sezono taškai sudėlioti ir įvarčiai suskaičiuoti. Visgi ši aplinkybė netrukdo jau šiandien paskelbti tikruosius 2014 metų sezono didvyrius. Tuos, be kurių futbolas būtų tik žaidimas. Tad pratęsiu 2013 metais pradėtą tradiciją (berods tokio sąrašo daugiau niekas nedaro) ir skelbiu 2014 metų sezono „įgriuvas“. Kai kurios nominacijos kartojasi iš pernykščio sąrašo, bet šiemet „užderėjo“ ir visa krūva naujų.
Metų treneris – Maksim Tiščenko („Banga“), kuris vietoje lietuvių leisdavo aikštėje nesiorientuojančius legionierius, lemiamu rungtynių momentu išimdavo geriausiai žaidžiantį saugą ir vietoje jo išleisdavo kojų komandoje dar neapšilusį gynėją arba į puolimą išleisdavo gynėją, paaiškindamas tuo, kad per pertrauką pakalbėjo su juo ir vaikinas sakė, jog vaikystėje yra žaidęs puolėju. Papildomą balą šioje nominacijoje M.Tiščenko gavo už tai, kad sezono pradžioje mielai pats pasakojęs, kaip pavyko ar nepavyko sužaisti, antroje sezono pusėje po tragiškų rungtynių siųsdavo sprendimus paaiškinti savo asistentą A.Zernovą.
Nedaug nuo M.Tiščenko atsiliko konkurentas iš kito Lietuvos krašto – Marco Ragini („Dainava“), kuris visada rasdavo pasiteisinimą, kodėl komanda pralaimėjo, o galiausiai aiškindavo, kad „Dainava“ viską prarado per pirmąją sezono pusę, nors ir pagal antros pusės rezultatus alytiškiai būtų buvę toje pačioje – dešimtojoje pozicijoje.
Metų legionierius – Papa Aliou Talib Cisse („Dainava“). Bergždžiai Alytuje praleidęs kelis mėnesius, legionierius galiausiai pasirodė poroje rungtynių ir iškeliavo namo. Išvykdamas dar pabėrė druskos ant žaizdos (žr. Metų kova).
Metų puolėjas – Donatas Mikučionis („Dainava“). Neretai matome atvejus, kai vartininkui gavus raudoną kortelę arba patyrus traumą jo vietą vartuose dėl išnaudotų keitimų užima aikštės žaidėjas, tačiau tai buvo galbūt pirmas atvejis A lygoje (yra tekę matyti panašų vaizdą II lygoje), kai vartininkas nuo pirmųjų minučių aikštėje žaidė puolėjo pozicijoje. Beje, pats D.Mikučionis dėl to tikriausiai neliūdėjo, nes jo kolegai, likusiam „Dainavos“ vartuose, kamuolį iš tinklo teko traukti net 12 kartų.
Metų snaiperis – Nedas Čeplinskas („Dainava“), kuris bandė pakartoti pernykštį tauragiškio Manto Lėkio pasiekimą (4 įvarčiai į savo vartus), bet tik prie jo priartėjo – 3 kartus nuginklavo savo komandos vartininkus.
Metų įvartis – Artur Syrik („Banga“) puikiai „uždarytas“ „Trakų“ žaidėjo perdavimas 2014 m. rugsėjo 28 dienos rungtynėse. Tiesa pasakius, ne kiekvienas puolėjas įdeda tiek pastangų, kad pasiųstų kamuolį į varžovų vartus, kiek „Bangos“ žaidėjas pasistengė šiame epizode.
Į šią nominaciją pretendavo ir A.Lipskio („Trakai“) paskutinėmis rungtynių su „Kruoja“ minutėmis į savus vartus nukreiptas kamuolys, iš esmės atėmęs iš trakiškių bronzą, tačiau šioje situacijoje, skirtingai nei laimėtojo atveju, Andriaus gaila, nes jis to tikrai nenorėjo.
Metų kamuolio padavinėtojai – „Dainavos“ atsarginiai žaidėjai, atlikę šią svarbią misiją per Kaune žaistas „Dainavos“ namų rungtynes su „Sūduva“. Galima sakyti, kad tai buvo optimalus alytiškių klubo sprendimas – ir pinigėlių klubas sutaupė, ir žaidėjai apšilo.
Metų selekcininkai – „Banga“. Sezono viduryje naujajai Gargždų klubo vadovybei neįtiko A.Russkikh ir M.Chablov žaidimas, tai vietoje jų pasikvietė akivaizdžiai prasčiau žaidžiančius A.Syrik ir V.Makiev, o pastarojo vietą galiausiai užėmė apskritai žaisti nepasirengęs A.Burdijan.
Tik per plauką nuo laimėtojų atsiliko „Dainava“, kuri per pusę sezono prasuko tiek legionierių, jog daliai jų tekdavo iš tribūnos stebėti, kaip žaidžia jų kolegos. Įdomiausia, jog legionieriai buvo tokio lygio, kad ir visiems sėdint tribūnose komandos rezultatai nebūtų iš esmės pasikeitę.
Metų „namų“ komanda – Alytaus „Dainava“, laiminti šioje nominacijoje antrus metus iš eilės. Žemė apsuko dar vieną ratą apie saulę, bet Alytuje gyvenimas pasikeitė nežymiai – stadiono veja ten vis dar pati jautriausia Lietuvoje. „Dainavai“ teko Kaune žaisti ne tik paskutines A lygos rungtynes, bet ir pačiam klubui itin svarbias taurės ketvirtfinalio rungtynes su Kazlų Rūdos „Šilu“.
Metų infrastruktūros ekspertas – Deividas Šemberas („Žalgiris“), kuris po lygiųjų su „Ekranu“ ne tik varžovus išvadino „banda“, bet dar įvertino ir Panevėžio dirbtinės dangos stadioną: „Tokios sąlygos, kurios yra čia – rūbinės, pasiruošimo sąlygos, aikštė… Ką čia bekalbėti“.
Netikėtai sezono pabaigoje rimtu konkurentu čempionų atstovui tapo Alytaus miesto stadiono gerove besirūpinantys Alytaus miesto savivaldybės atstovai. „Dainava“ jau tradiciškai metus baigė svetimuose stadionuose, o savivaldybės atstovai surentė sunkiai „pagaunamą“ mintį: „pagal Lietuvos futbolo federacijos varžybų nuostatus dirbtinę dangą turinčiame stadione leidžiama žaisti tik nuo spalio 31 iki balandžio 30 dienos“. Kaip tai susiję su pagrindiniu Alytaus miesto stadionu, suprasti nelabai pavyko.
Metų mįslė – kodėl birželio mėnesį reikia žaisti 12, 13, 14 ir 15 valandomis, kai lauke karščiausia, o lapkričio mėnesį 18 valandą, kai šalčiausia. Bet kaip visada su federacijos sumanymais – tu vėjo paklausk, tau vėjas atsakys.
Metų stadionas – Kazlų Rūdos stadionas. Kazlų Rūda jau ne pirmi metai žymi ne tik futbolo klubu „Šilas“, bet ir aikšte, kurioje I lygos atstovai žaidžia savo namų rungtynes. Pernai „Trakai“ išgarsino šį stadioną atšvęsdami pelnytą įvartį aikštėje tyvuliavusioje baloje, o šiemet į sunkiai su didesniu kritulių kiekiu susidorojantį stadioną atvykę Trakų „riteriai“ patys buvo įklampinti ir pribaigti taurės aštuntfinalyje. Beje, atrodo Kazlų Rūda pasiryžusi atsisakyti šio titulo, nes jau šį rudenį ėmėsi įrenginėti drenažo sistemą.
Metų kova – „Dainava“ prieš „geltonąją spaudą“. Nepatenkinti spaudoje pateikiama informacija apie „Dainavos“ klubo problemas bei trenerio praeitį naujieji klubo savininkai net keletą kartų grasinosi imtis teisinių priemonių prieš asmenis, metančius šešėlį ant klubo. Kuo baigėsi šie grasinimai, istorija kol kas nutyli. Pora pavyzdžių: vienas ir du.
Rimtą konkurenciją šiai kovai sudarė „Bangos“ klubą valdančios asociacijos direktorius V.Grigorjev, paskelbęs karą „Bangos“ fanams ir nepardavęs jiems bilietų į namų rungtynes.
Metų investuotojai – kad niekas nesijaustų nuskriaustas, šioje nominacijoje iškart du laimėtojai – investuotojai iš Vakarų „Dainavoje“ ir investuotojai iš Rytų „Bangoje“. Kol kas sunku pasakyti, kuriam iš klubų tos investicijos pakiš „didesnę kiaulę“, tačiau abeji investuotojai turi po solidų „nuopelnų“ sąrašą. „Dainava“ pirmoje sezono pusėje kankino jaunuosius Alytaus futbolininkus bei stulbino visus įspūdingais pralaimėjimais (netgi buvo pavadinta blogiausia komanda pasaulyje), o antroje sezono pusėje pasikvietė legionierių būrį, bet taip ir nesugebėjo savo gerbėjams net suteikti vilties, kad įmanomas šuolis iš paskutinės vietos. Be sportinių nesėkmių klubą lydėjo ir įvairūs su futbolininkų buitimi susiję skandalai (žr. Metų kovos nominaciją). „Bangos“ investuotojai savo pasirodymų seriją pradėjo nuo sutartų rungtynių skandalo, po kurio vienas iš investuotojų buvo nušalintas nuo Lietuvos futbolo, o pratęsė tragišku žaidimu antroje sezono pusėje bei augančiais įsiskolinimais žaidėjams, dėl kurių vienas po kito klubą paliko pajėgiausi lietuviai. Galiausiai sezoną Gargždų klubas pabaigė su vieninteliu vartininku bei keletu U-18 komandoje, o ne A lygoje, turinčių žaisti futbolininkų. Kad „Dainavai“ nebūtų vienai liūdna, tai investuotojai iš Rytų nutarė dar pakovoti ir su klubo fanais (žr. Metų kovos nominaciją). O didžiausią siurprizą „Bangos“ investuotojai nusprendė pasilikti sezono finišui – ėmė ir neišvyko į paskutines rungtynes. Ir motyvavo tuo, kad daug diskvalifikuotų (nors iš tikrųjų tik vienas A.Epifanov) bei traumuotų (nors priešpaskutinėms rungtynėms žaidėjų užteko ir nei vienas aikštės nepaliko dėl traumos).
Tai va toks tas mūsų 2014 metų sezonas. Belieka tikėtis, kad po šio rašto dar būsiu įleidžiamas į Gargždų miesto stadioną ir nereiks teistis su „Dainavos“ savininkais, kaip dar vienam „geltonosios spaudos“ atstovui.
Turite kitų „įgriuvos“ nominacijų ir jų vertų asmenybių ar įvykių Lietuvos futbolo padangėje – rašykite komentaruose.
O jei manote, kad čia surašyta gryniausia tiesa – dalinkitės, tegu ir kiti ją sužino.
http://gargzdas.lt/?p=364
Vilmantas REMEIKA
Praėjusį savaitgalį baigėsi ilgiausiai po nepriklausomybės atkūrimo trukęs Lietuvos futbolo čempionatas. A lygos komandos sezoną pradėjo kovo 8-ąją, o baigė lapkričio 29 dieną.
Paskutiniame ture bronzos medalius išplėšė Klaipėdos "Atlantas", šis klubas namie 1:0 įveikė "Kruoją". Medalius klaipėdiečiams lėmė įspūdingas spurtas - paskutiniame rate jie surinko 25 taškus iš 27 galimų. Anksčiau A lygos auksą užsitikrino Vilniaus "Žalgiris", sidabrą - Pakruojo "Kruoja".
Čempionato finišo tiesiojoje neapsieita be skandalų. Krizę išgyvenanti vidinių nesutarimų purtoma Gargždų "Banga" neišvyko į rungtynes su "Žalgiriu". Čempionams namie įskaityta techninė pergalė rezultatu 3:0, o "Bangos" poelgį svarstys Futbolo federacijos drausmės komitetas.
Čempionatą LŽ aptarė su Vilniaus futbolo mokyklos treneriais Algimantu Liubinsku ir Gintautu Buzu.
Galingi tik Lietuvoje
"Žalgirio" sukauptas 18 taškų pranašumas prieš artimiausius persekiotojus rodo realų vilniečių pajėgumą A lygoje. Iki vasaros "Žalgiriui" konkurenciją mėgino sudaryti "Trakų" komanda. Bet trečiame rate žalgiriečiai pabėgo nuo persekiotojų, o titulą užsitikrino likus mėnesiui iki sezono pabaigos.
"Aiškus vienos komandos dominavimas nieko gero neduoda. "Žalgiriui" tai yra blogai, nes daugumą rungtynių vilniečiai nežaidė visa jėga, nebuvo maksimaliai susikaupę. Taip sunku tobulėti, - įsitikinęs A. Liubinskas. - Dar viena problema - žaidimo stilius. Lietuvoje dauguma komandų, žaisdamos su "Žalgiriu", naudoja gynybinę taktiką. O tarptautinėse varžybose jau ir žalgiriečiai priversti žaisti tokiu stiliumi."
"Žalgiris" neturėjo konkurencijos Lietuvoje, tačiau neprilygo varžovams Europoje. Stipriausia Lietuvos komanda suklupo jau ties pirmąja kliūtimi UEFA Čempionų lygos atrankoje - du kartus vienodu rezultatu (0:2) pralaimėjo Kroatijos čempionų klubui Zagrebo "Dinamo".
"Kad "Žalgiris" laimės A lygos čempionatą, neabejojau prieš sezoną. Tačiau Čempionų lygoje išryškėjo akivaizdus mūsų ir Kroatijos čempionų meistriškumo skirtumas. Ne veltui tokie klubai kaip "Dinamo" klasifikacijoje yra gerokai aukščiau už mūsiškius. Norint sėkmingai pasirodyti Europoje reikia palankių burtų, didesnio biudžeto ir sunkaus darbo", - aiškino G. Buzas.
A. Liubinskas tvirtino, kad šalies klubai neišsivers be valstybės paramos: "Žalgirį" remia Vilniaus savivaldybė. Be jos komanda sunkiai verstųsi. Galbūt derėtų eiti rusų, kazachų pramintu keliu, kur sričių gubernatoriai remia regionų komandas valstybės pinigais. Gal ir mūsų rajono savivalybės sukrapštytų po 1 mln. eurų futbolo klubams."
Trūksta stabilumo
Didžiausias sezono atradimas buvo "Kruojos" komanda. 5 tūkst. gyventojų turinčio Pakruojo futbolininkai pirmą kartą iškovojo sidabro medalius.
"Buvo matyti, kad Pakruojo komanda labai draugiška. Jiems gerai sekėsi sezono metu. Pajutę, kad gali laimėti medalius, "Kruojos" žaidėjai savo šanso nepaleido. Tai ir akmuo į A lygos daržą - jei tokio miestelio komanda su kukliu biudžetu laimi sidabrą, vadinasi, mūsų čempionato lygis nėra aukštas", - sakė G. Buzas.
Kaip teigė A. Liubinskas, visam Lietuvos futbolui labiausiai stinga pastovumo ir nuoseklumo. "Sunku pasakyti, ar "Kruoja" nėra trumpalaikis projektas. Anksčiau buvo stiprių komandų Šiauliuose, Mažeikiuose, Kaune, jos staiga iškildavo ir dar staigiau išnykdavo. Juk ir "Kruojos" ateitis po kiekvieno sezono būna neaiški, nežinia, ar šis klubas išlaikys tokį lygį. Lygos vadyboje irgi yra netvarkos. Rungtynės žaidžiamos bet kurią savaitės dieną, savaitgaliais jos kartais vyksta 12 val. dienos. Todėl kartais į stadionus ateina vos pora šimtų žiūrovų..." - kalbėjo jis.
Prie netikėtumų priskiriamas ir Marijampolės "Sūduvos" pasirodymas. Marijampoliečiams pranašauti medaliai, tačiau jie užėmė tik 5 vietą ir antrus metus iš eilės nepateko į Europos taurių varžybas.
"Šiame klube kažkas ne taip. Jie turi geriausią futbolo bazę Lietuvoje. Atrodo, kad ir komanda turėtų būti aukšto lygio. Tačiau taip nėra", - sakė A. Liubinskas.
"Tikriausiai "Sūduvoje" yra vidinių problemų. Komandoje nėra nugalėtojų mentaliteto, treneriai su žaidėjais ir personalu nerado bendros kalbos", - pritarė G. Buzas.
Gerbėjus nuvylė ir "Trakų" komanda. A lygos debiutantai kurį laiką konkuravo su "Žalgiriu", bet sezono pabaigoje išsikvėpė ir liko prizininkų pakylos papėdėje. Nepadėjo ir permainos trenerių štabe, kai likus trims turams iki sezono pabaigos Edgarą Jankauską pakeitė Virmantas Lemežis.
"Trakų nesėkmę lėmė komandos komplektacijos niuansai. Dauguma žaidėjų buvo surinkti prieš pat sezoną. Drauge jie nedalyvavo pasirengimo stovyklose, nežaidė draugiškų rungtynių. Todėl tai lėmė duobes sezono metu, - samprotavo G. Buzas. - Nustebau, kai buvo atleistas E. Jankauskas. Jis vienintelis galėjo išvesti komandą iš krizės ir spėti į prizininkų traukinį. Permainos nieko gero nedavė. Tai buvo "Trakų" vidaus politikos nesėkmė. Gaila šios komandos, nes žaidimu trakiškiai nusipelnė medalių."
Purvinoji futbolo pusė
Kai kurie klubai neišvengia finansinių krizių. Šio sezono pabaigoje merdėjo "Banga" ir Panevėžio "Ekranas", visus metus vegetavo Alytaus "Dainava".
"Futbolo federacija turėtų rasti kontaktų su Vyriausybe. Verslininkams privalu sudaryti palankias sąlygas remti sportą. Taip, kaip krepšinyje. Pažiūrėkime, kas remia mūsų futbolą. Į "Kruoją" atvyko kazachų specialistas su savo pinigais. "Banga", "Atlantas" ir "Klaipėdos granitas" gyvena iš rusiškų pinigų. O ar ilgai užsieniečiams patiks čia investuoti? Jei rytoj nuspręs išvykti, kas lauks šių klubų?" - retoriškai klausė A. Liubinskas.
"Akivaizdu, kad "Ekranui" gresia bankroto procedūra. Neaiškūs ir "Bangos" bei "Dainavos" likimai, - nelinksmą kitų metų vaizdą piešė G. Buzas. - Apsidrausti nuo tokių dalykų įmanoma. Žinau, kad federacija nori įvesti taisyklę, pagal kurią klubas turėtų priklausyti bent trims dalininkams. Tai suteiktų saugumo garantijų krizės atveju."
Liūdniausia, kad sunkiai besiverčiantys klubai ryžtasi pasipelnyti iš nesąžiningo sporto lažybų verslo. Šį sezoną A lygos padangėje nugriaudėjo ne vienas lažybų skandalas.
"Man gaila trenerių, kurių auklėtiniai parsiduoda. Kartais girdžiu juos kalbant, kad žaidėjai aikštėje elgiasi priešingai, nei nurodyta. Baisus dalykas, - sakė G. Buzas. - Ši problema gaji ne tik pas mus. Tos pačios bėdos kankina Latvijos, Estijos, Suomijos futbolą. Lenkams prireikė daugybės metų, kol susitvarkė. Apsivalyti galime ir mes. Pirmiausia reikia priimti baudžiamojo kodesko įstatymą, kuris leistų bausti sutartų rungtynių organizatorius.
A. Liubinskas įsitikinęs, kad įmanoma pažaboti nelegalius futbolininkų susitarimus. "Susidaro įspūdis, kad patys nenorime to suvaldyti. Matyt, kam nors tai naudinga. Visi žino šią problemą, tačiau niekas nieko negali padaryti", - sakė jis.
Jaunimo turime
Ekspertai pabrėžė, kad tik bronzą iškovojęs "Atlanto" klubas drąsiai rėmėsi jaunais futbolininkais.
"Kitų komandų treneriai į jaunimą žvelgė su baime. Tikriausiai vengė rizikuoti, bijodami prarasti savo darbą. Pamenu, kaip "Žalgiryje" sovietmečiu debiutavo 18-mečiai Arminas Narbekovas ir Valdas Ivanauskas. Jie puikiai pritapo. Talentingų jaunuolių turime ir dabar, reikia padėti jiems atsiskleisti, - kalbėjo A. Liubinskas. - Tam reikia plėsti akademijų tinklą visoje Lietuvoje, o ne koncentruotis į vieną akademiją Kaune. Viską norima išlaikyti vienose rankose."
Nors šalies čempionai pergales skynė remdamiesi patyrusiais žaidėjais, G. Buzas nesutinka, kad "Žalgiryje" nėra perspektyvaus jaunimo: "Šios komandos dubleriai I lygoje užėmė 5 vietą. Pamenu, kai I lygoje žaisdama nacionalinės futbolo akademijos komanda likdavo tarp autsaiderių. "Žalgiryje" yra įdomaus jaunimo. Štai Justas Lasickas stažavo Zagrebo klube "Dinamo". Šie jaunuoliai netrukus gali sustiprinti pagrindinę klubo komandą."
Kalbėdamas apie asmenybes, G. Buzas išskyrė "Atlanto" futbolininkus - 20-metį saugą Donatą Kazlauską ir 18-metį vartininką Edviną Gertmoną. Tačiau pripažino, kad metas jiems dairytis stipresnės komandos užsienyje. "Ir vykti ne į Italijos ketvirtąją lygą "ožkų ganyti". Pavyzdžiui, Vykintas Slivka žaidžia Turino "Juventus" jaunimo komandoje ir progresuoja žaibiškai", - teigė pašnekovas.
Neryškūs legionieriai
A lygos klubuose šiemet tradiciškai nestigo legionierių. Žaidėjai į Lietuvą vyko tradiciniais keliais - iš Kroatijos, Brazilijos, Rusijos ir Ukrainos. Tačiau buvo futbolininkų ir iš egzotiškų kraštų - Gajanos, Egipto, Libano, Ispanijos ar Trinidado ir Tobago. Tiesa, pastarieji labiau suteikė egzotikos, nei pakėlė varžybų lygį.
"Visuomet laikiausi nuostatos, kad legionierius turi būti visa galva pranešesnis už vietinį žaidėją. Gyvumo A lygai suteikė "Žalgirio" prancūzas Serge'as Nyuiadzi, tačiau ir jo nepavadinčiau aukštos klasės futbolininku, - vertino A. Liubinskas. - Nežinau, kodėl klubai graibsto užsieniečius. Gal už juos reikia mokėti mažesnius mokesčius. Tačiau legionieriai netapo pavyzdžiu mūsiškiams."
"S. Nyuiadzi, kitas žalgirietis iš Lenkijos Jakubas Wilkas, "Sūduvos" italas Giorgio Russo ir "Šiaulių" kroatas Niko Tokičius, - G. Buzui pakako vienos rankos pirštų, kad suskaičiuotų įspūdį palikusius užsieniečius. - Dauguma kitų net neverti žaisti A lygoje. Jie niekuo neįsiminė. Žinoma, viską lemia klubų biudžetai. Kiek pinigų turi, tokius futbolininkus ir perka."
Pašnekovai sutinka, kad nė vienas legionierius net iš tolo neprilygo "Žalgirio" kapitonui 36 metų Deividui Šemberui.
"Kas galėtų paprieštarauti, kad tai buvo geriausias šio sezono žaidėjas? D. Šemberas papuošė mūsų čempionatą", - sakė G. Buzas.
"D. Šemberas puikiai kontroliuoja savo sportinę formą ir svorį, todėl tiek metų sugeba žaisti aukšto lygio futbolą. Jis yra puikus pavyzdys, koks turi būti futbolininkas. Jaunimas iš jo turėtų daug ko pasimokyti. D. Šemberas buvo geriausias A lygoje. Ir rinktinėje būtų tarp lyderių. Tik kai kam yra neparanki asmenybė", - pažymėjo A. Liubinskas.
Skandalingiausi metai Lietuvos futbolo istorijoje? Lažybos, finansinės duobės ir smurtas http://www.alfa.lt/straipsnis/1322053/skandalingiausi-metai-lietuvos-futbolo-istorijoje-lazybos-finansines-duobes-ir-smurtas" onclick="window.open(this.href);return false;
Marius Zaremba | Alfa.lt
2014-ųjų A lygos čempionatas baigėsi. Vilniaus „Žalgiris“ apgynė nugalėtojų titulą, Pakruojo „Kruoja“ pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo sidabrą. Sezono pabaigoje dėl bronzos medalių kovojo net trys komandos. Tarp jų – naujokai „Trakai“, kurie maloniai nustebino visus šalies futbolo mėgėjus.
Nepaisant šių kelių malonesnių faktų, Arklio metai nacionalinėms pirmenybėms buvo slogoki. Viso sezono metu sportą temdė lažybų ir sutartų rungtynių šešėlis. Kilo pasipiktinimas teisėjų darbu. Ne vienerios rungtynės buvo surengtos viduryje dienos, kai nemažai sirgalių negalėjo jų pamatyti, o kai kuriuos mačus ekipos žaidė net ne savo stadionuose.
Vienu metu pasirodė gandų, kad Lietuvos futbolo federacija čempionatą apskritai planuoja sustabdyti. Situacijos nebesuvaldžiusi organizacija svarstė apie drastiškas priemones ir teigė, kad įvairiais pažeidimais kaltinamos net pusė pirmenybių komandų. Ta proga naujienų portalas Alfa.lt lygą supusius skandalus apžvelgs per kiekvieno klubo prizmę.
Vilniaus „Žalgiris“: neregėto įžūlumo kaltinimai ir kapitono agresija
Balandžio mėnesį futbolo visuomenę sukrėtė prokuroro Kęstučio Vagnerio žodžiai. Teisininkas teigė, kad į įvairius lažybų skandalus yra įsivėlusios visos šalies aukščiausiosios lygos komandos be išimties. Tai reiškė, kad tam tikrais nešvariais darbeliais galėjo užsiiminėti ir čempionai Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai. K. Vagneriui įtarimų sostinės ekipa sukėlė po to, kai sezono pradžioje net 8:1 sutriuškino Marijampolės „Sūduvą“, o vėliau keletas mačų baigėsi lygiosiomis.
Po publikacijų spaudoje „Žalgirio“ atstovai suskubo neigti išsakytus žodžius ir kreipėsi į LFF. Klubui buvo pateikta ataskaita, kurioje išdėstyta, kad vilniečių įtariamųjų sąrašuose nėra. Kalbėjomės su klubo vadove Vilma Venslovaitiene, kuri teigė, kad į kaltinimus reagavo greitai: „Tai tik kalbos be pagrindo. Laukiame prokuratūros atsakymo, ir tada išsakysime savo poziciją. Čia vietos emocijoms nėra. Ypač, kai kalba vyksta apie tokius kaltinimus.“
Kreivų žvilgsnių žaliai balti sulaukė ir dėl metų pradžioje komandą papildžiusio ir vėliau kapitonu tapusio Deivido Šembero elgesio. Veteranas, kuris karštu charakteriu pasižymėjo dar žaisdamas Rusijoje, per trumpą laiką sugebėjo susirinkti net dvi raudonas korteles. Mače su Gargždų „Banga“ gynėjas varžovui smogė alkūne į pilvą, o susitikime su „Trakais“ futbolininkas, gulėdamas ant žemės, kojomis spyrė oponentui Dzimitrijui Koubui. Jis atsiprašė, tačiau jam buvo skirta trejų rungtynių diskvalifikacija. Tiesa, vėliau bausmė buvo sušvelninta. Emocijų D. Šemberas nevaldė ir rungtynėse Panevėžyje su vietos „Ekranu”, tačiau bausmės už sirgalių provokavimą išvengė.
Pakruojo „Kruoja“: linksma sezono pradžia ir dar linksmesnė pabaiga
Jau minėjome, kad tik kiek daugiau nei 5 tūkst. gyventojų turinčio miestelio futbolininkai sugebėjo užkopti į antrąją vietą Lietuvoje. Tai jokiu būdu ne skandalas. Aukštą poziciją ekipa, ne taip seniai balansavusi ant finansinės katastrofos slenksčio, pasiekė savo jėgomis ir be jokių dėmių. Tiesa, prieš pat prasidedant sezonui klubas buvo patekęs į žiniasklaidos akiratį dėl keistos nuotraukos oficialioje klubo svetainėje. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo tik pokštas.
Naujiena, kad po atostogų sugrįžę žaidėjai jau pradėjo treniruotis, buvo iliustruota sniego nuklotais laukais ir juose besiganančiais stumbrais ir stirnomis. Žurnalistams pradėjus bruzdėti, apie šiuos vaizdelius prabilo klubo direktorius Emilijus Junevičius. Jis teigė norėjęs, kad ekipa sezoną pradėtų linksmai ir galėtų taip pat jį baigti. Žodžiai tiesiai futbolo dievams į ausis.
Klaipėdos „Atlantas“: sąmokslo teorijos ir rungtynės be žolės
Praėjusiame sezone per plauką nuo aukso likęs uostamiesčio klubas šį kartą per plauką iškovojo bronzą. Trečią vietą klaipėdiečiams pavyko pasiekti paskutinėmis lemiamo turo minutėmis. Po keitimo antrajame kėlinyje ant vejos pasirodęs Lukas Baranauskas „Kruojos“ vartų sargą nuginklavo 86-ąją minutę. Antrą kartą per dvejus metus medaliais pasipuošusi komanda šventes sutiks geros nuotaikos, tačiau atsiminti norėsis ne visus 2014-uosius.
Gegužės mėnesį centriniame Klaipėdos stadione turėjusios vykti šeimininkų ir „Žalgirio“ futbolininkų rungtynės buvo perkeltos į dirbtinės dangos aikštę. Ši rokiruotė buvo atlikta mačo išvakarėse ir sulaukė sąmokslo teorijų ieškotojų dėmesio. „Atlanto“ stratego asistentas Rimantas Žvingilas žodžių į vatą nevyniojo socialiniame tinkle „Facebook“:
„Neturiu ką pridurti, visokiais būdais bandoma „traukti“ („Žalgirį“ – red.). Tai kortos „nuimamos“ (LFF sušvelnino diskvalifikacijos bausmę D. Šemberui), tai muštis leidžiama, o galiausiai iš kažkur atsiranda žalieji žmogeliukai ir paskutinę dieną mums uždraudžia žaisti ten, kur mes norime.“
Sirgaliai diskutavo, kad vilniečiams ant dirbtinės dangos rungtyniauti palankiau, nes ant jos treniruojasi ir rungtyniauja namuose. Taip pat klausimų sukėlė ir tas faktas, jog prieš savaitę vykęs Klaipėdos miesto derbis buvo žaidžiamas ant žolės ir jokių problemų dėl to nekilo. Vėliau klubo atstovai kalbėjo, kad varžovų ir federacijos nekaltina, mat stadionas tuo metu buvo ruošiamas Europos taurės atrankos rungtynėms.
„Trakai“: Čempionų lygos nugalėtojo eros pabaiga ir teisėjavimo skandalas
Naujokai šalies futbolo visuomenę stebino nuo pirmųjų A lygos turų. UEFA Čempionų lygos nugalėtojo Edgaro Jankausko vadovaujama ekipa nesikuklino ir bent sezono pradžioje karšė kailius net favoritams. Iki pat sezono pabaigos senosios sostinės riteriai išlaikė šansą pasipuošti sidabru, tačiau paskutiniuose turuose jiems jau tiesiog katastrofiškai nesisekė. Galiausiai buvo atsisakyta ir vyriausiojo trenerio paslaugų, o laikinai vadovavimą perėmė sporto direktorius Virmantas Lemežis. Vis dėlto medalių iškovoti nepavyko. Ekipa liko ketvirta.
Be atleisto trenerio, trakiškiai futbolo „incidentų“ skiltyje pasižymėjo ir teisėjavimo skandale. Tuo metu A lygos lyderių „Trakų“ ir čempiono „Žalgirio“ rungtynėms teisėjavo tik II kategoriją turintis Robertas Valikonis. Jis, pasak mačą stebėjusių žmonių, visiškai nekontroliavo žaidėjų elgesio. Vienas iš grubaus žaidimo epizodų pareikalavo aukų. Vilniečiams atstovaujantis brazilas Adi po oponento atakos griuvo ant vejos ir aikštę paliko ant neštuvų. Ligoninėje medikai nustatė, kad puolėjui lūžo kairės kojos šeivikaulis. Naktį buvo atlikta operacija. Be futbolo žaidėjui iš Brazilijos teko praleisti tris mėnesius.
Susisiekėme su teisėjams atstovaujančiu asmeniu, tačiau šis ne tik norėjo likti anonimu, bet ir tyčiojosi iš susižalojusio futbolininko: „Dešimt inspektorių peržiūrėjo momentą, po kurio traumą patyrė Adi. Jei brazilui kažkas atsitiko, tai tegu jis žaidžia šaškėmis arba šachmatais. Kamuolys buvo išmuštas be jokios pražangos. Visa teisėjų vadovybė pripažino, kad nebuvo prasižengta. Atsitiko nelaimė. Tai ką dabar daryti?”
Marijampolės „Sūduva“: tragiškas sezono startas ir trenerio sąžinė
Pastarąjį dešimtmetį suvalkiečiai A lygoje dažniausiai lieka bronzinėje pozicijoje arba netoli jos. Taip atsitiko ir šiemet. Praktiškai iki paskutinių turų turėję šansų sezoną baigti trečioje vietoje marijampoliečiai tenkinosi penktųjų statusu. Dar iki šio fakto vyriausiojo trenerio gretas paliko Darius Gvildys, kuris ekipai vadovavo nuo 2012-ųjų vasaros, ir administratorius Romualdas Švedkauskas.
Nors sezono pradžioje komanda tradiciškai buksavo ir net solidi A lygos masteliais sudėtis jos neišgelbėjo nuo tokių pasibaisėtinų nesėkmių kaip pralaimėjimas 1:8, vėliau rezultatai pradėjo gerėti. Tiesa, trečiajame rate taškus rinkti vėl sekėsi sunkokai. Tik vieną pralaimėjimą patyrusi ir vos penkis įvarčius praleidusi „Sūduva“ pati pasižymėjo tik aštuonis kartus. Tai buvo antrasis rezultatas nuo galo ir net šešis kartus sužaidė lygiosiomis. Galiausiai tai marijampoliečiams, matyt, ir kainavo bronzos medalius.
Panevėžio„Ekranas“: bankroto pabaisos ir kraują užuodę šakalai
Aukštaitijos sostinės klubas A lygos čempionu tapo šešis kartus ir Lietuvoje karaliavo iki pat 2012-ųjų. Vėliau sostą teko užleisti žalgiriečiams. Šiemet kalbų, kad panevėžiečiai gali jį susigrąžinti, nė nebuvo. Sezono viduryje iš ekipos pasitraukė būrys labiau patyrusių žaidėjų, o atjaunėjusi sudėtis prie medalių taip ir nepriartėjo – turėjo tenkintis šešta vieta. Sustiprėjus kalboms apie finansines bėdas, gresiantį bankrotą ir vėluojančias algas, Panevėžio savivaldybėje įvyko speciali spaudos konferencija, kurioje buvo svarstomi klubo gelbėjimo planai. Griūties išvengti pavyko. Nedidukai atlyginimai buvo išmokėti, tačiau turtinga ateitis taip ir nebuvo garantuota.
Kuluaruose buvo kalbama, kad „Ekrano“ jaunuoliai per mėnesį uždirbdavo ne ką daugiau nei minimumą. Jei tokie gandai su tiesa neprasilenkia, nieko keisto, kad kai kurie futbolininkai galėjo susivilioti galimybe pasipelnyti iš lažybų. Rugsėjį vykęs mačas tarp „Ekrano“ ir „Šiaulių“ sulaukė gausybės įtarimų. Dvikovą 3:2 laimėjo šiauliečiai, dėmesį per rungtynes atkreipė ne svečių pelnyti įvarčiai, bet grubios ir sunkiai paaiškinamos Panevėžio ekipos gynėjų klaidos.
Įdomu tai, kad Azijos lažybų bendrovėse rungtynių dienos rytą už „Ekrano“ pergalę buvo siūlomas menkas 1,4 koeficientas, kuris vakarop pakilo iki 3,6, o, prasidėjus rungtynėms ir netgi 1:0 pirmaujant panevėžiečiams, pasiekė 5.0. Neoficialiai teigiama, kad „Ekrano“ ir Šiaulių“ rungtynėse Azijos rinkoje iš viso buvo pastatyta apie 300 tūkst. eurų.
„Ekrano“ treneris Valdas Dambrauskas savo auklėtinių klaidas vadino sunkiai paaiškinamomis, kurias jam apibūdinti trūksta žodžių, o patį rezultatą įvertino kaip tragišką. Po kurio laiko talentingas Lietuvos futbolo specialistas pasitraukė iš pareigų. Savo poziciją išsakė ir trenerio asistentas Marius Skinderis, įspėjęs „šakalus“ nesiartinti prie kraujuojančios komandos ir neieškoti lengvų nešvarių pinigų.
„Šiauliai“:5 tūkst. litų vertės sėkmė
Kaip ir pastaraisiais metais, šiauliečių žaidimas neblizgėjo. Saulės miesto futbolininkai sirgaliams sugebėjo padovanoti tik septintą vietą. Tačiau galbūt skaičius septyni atnešė ir šiek tiek sėkmės. Medalių net neuodusi ekipa išvengė nuobaudos. LFF apeliacinis komitetas panaikino komandai skirtą bausmę už garbingo sportinio principo pažeidimus. Spalio 14 d. Federacijos Drausmės komitetas klubui buvo skyręs 5 tūkst. Lt baudą už neva garbingo sportinio principo pažeidimus 2014 m. rugsėjo 18 d. rungtynėse su Panevėžio „Ekranu“.
Beje, ramybe šios ekipos sezono baigti nesugebėjo. Paskutinėse lygos rungtynėse 63-iąją minutę „Šiaulių“ kapitonas Edvinas Jasaitis ir panevėžietis Dovydas Norvilas paliko stadioną dar nesibaigus dvikovai. Futbolininkai aikštės krašte puolė aiškintis santykius. Netrukus teisėjas abu peštukus pašalino iš aikštės.
„Klaipėdos Granitas“: ukrainiečio tiesa, kainavusi karjerą
Šiemet A lygoje debiutavęs klubas išvengė absoliučios patrankų mėsos statuso ir finišavo aštuntoje vietoje. Kai kuriuose mačuose uostamiesčio futbolininkams net pavykdavo paerzinti favoritus. Nepaisant to, klaipėdiečiai daugiausiai dėmesio sulaukė atsidūrę pačiame lažybų skandalo epicentre. Ekipos legionierius Olegas Dmitrenka prisipažino dėl įvairių manipuliacijų ir A lygos buvo diskvalifikuotas iki gyvos galvos. Bent jau Lietuvoje jis nebegalės dalyvauti jokioje su futbolu susijusioje veikloje.
Apie sukčiavimą ukrainietis prabilo per klubo susirinkimą. Po 0:3 „Atlantui“ pralaimėtų rungtynių jis teigė, kad tokio rezultato siekė specialiai. Futbolininkas prisipažino prie daugybės liudininkų. Žaidėjas buvo iš karto suspenduotas, o apie situaciją pranešta federacijai. „Granito“ vadovai tuoj pat išplatino pranešimą, kuriame atsiribojo nuo bet kokio sukčiavimo futbole.
Gargždų „Banga“: didžiausi sezono fokusininkai piniginę pravėrė plačiausiai
2014-ųjų sezonui besiruošianti ekipa stebino puikiais rezultatais. Be pralaimėjimų žygiavę gargždiškiai pakiliai startavo ir A lygoje. Turnyro lentelėje jie „špagavosi“ su „Žalgiriu“, ir nieko keisto, kad ekspertai juo įvardijo vienais pagrindinių kandidatų į medalius. Deja, vėliau rezultatai prastėjo kiekvienose rungtynėse, o kalbas apie pergales keitė atsimušinėjimai nuo įvairių kaltinimų.
LFF pateikė kaltinimų, kad klubas yra įtariamas surežisavęs rungtynes ir taip bandęs pasipelnyti. Ekipa po didinamuoju stiklu atsidūrė dėl mačo su „Trakais“. Rugsėjo 28 d. vykusi dvikova badė akis ne tik tyrėjams, bet ir paprastiems futbolo mėgėjams. Begalę progų sukūrę lygos naujokai gargždiškius nugalėjo 4:0. LFF tyrimą pradėjo sulaukusi perspėjimo signalo iš lažybų rinką analizuojančios agentūros „Sportradar“. Pranešta, kad lažybų punktuose Azijoje neadekvačiai išaugo statymai už šias dvi šalies komandas.
Tyrimų komitetas šį sezoną darbo ėmėsi jau antrą kartą. Birželį „Bangą“ užgulė įtarimai tyčia pralaimėjus „Atlantui“ rezultatu 0:2. Atlikusi tyrimą LFF uždraudė „Bangos“ viceprezidentui iš Rusijos Dmitrijui Baidai dvejus metus verstis veikla, susijusia su futbolu, jo tautietį vartininką Soslanbeką Aršijevą diskvalifikavo iki sezono pabaigos, o klubui skyrė 50 tūkst. litų baudą. Pateikus apeliaciją, ji buvo sumažinta penkis kartus, bet diskvalifikacijos liko galioti. Kuo baigsis antrasis tyrimas, dar nėra aišku.
Tačiau gresiančios tūkstantinės baudos už varžybų drausmę – ne vienintelės. LFF varžybų ir renginių skyriaus vadovas Nerijus Dunauskas priminė, kad „Banga“ įsipareigojimų nevykdė ir dublerių varžybose. Už dublerių komandos neatvykimą į paskutinio turo rungtynes su „Žalgirio“ atstovais LFF Drausmės komitetas skyrė tūkstančio litų baudą ir įskaitė pralaimėjimą 0:3. Klubo vadovai tuomet teisinosi, kad jaunuolių komandos nuvežti į varžybas nepavyko dėl nesutarimų su VšĮ „Gargždų futbolas“.
Dublerių fokusą pakartojo ir pagrindinė komanda. Šūkiai „kas laimės, kas laimės?“ paskutinio turo rungtynėse neskambėjo, nes gargždiškiai į rungtynes Vilniuje su čempiono titulą jau užsitikrinusiu „Žalgiriu“ neatvyko ir taip sugadino sezono uždarymo šventę. Sprendimą nevykti į sostinę komandos vadovai motyvavo tuo, esą nepavyko surinkti žaidėjų. Už šį akibrokštą klubas taip pat gali būti griežtai nubaustas.
Alytaus „Dainava“: duoda – imk, muša – bėk
Tikrai ne vienas Lietuvos futbolu besidomintis žmogus spėliojo, ar šiai ekipai pavyks iškovoti bent vieną pergalę A lygoje. Ne vienas sezono pradžioje lažinosi, jog 2014-aisiais dzūkai nepelnys nė vieno įvarčio. Tokios „Dainavos“ sirgalius skaudinančios kalbos nebuvo visai iš piršto laužtos. Beveik iki pat sezono vidurio alytiškius daužė visi, kas norėjo, o kai kurios rungtynės baigdavosi net 7 ar 8 įvarčiais į jaunos komandos vartus. Tačiau blogiausios prognozės neišsipildė, laimėti pavyko „net“ du kartus, o gerbėjai džiaugėsi 12 įvarčių. Visgi paskutinės vietos išvengti nepavyko.
Problemomis aikštėje klubas neapsiribojo. Viešai buvo kalbama apie vėluojančias algas ir alkanus futbolininkus. Po to, kai ekipą paliko legionierius Kevinas Liguori, neišlaikė kito „Dainavos“ žaidėjo nervai. Jis tiesiai šviesiai rėžė, kad iš užsienio atvykę žaidėjai ne tik būna nevalgę, bet ir turi ieškotis stogo virš galvos, nes jiems vėluojama mokėti už būsto nuomą.
Pačioje sezono pabaigoje Alytaus ekipa spaudos antraštėse sužibėjo ir dėl lažybų. Komandos treneris Marco Ragini Lietuvos žiniasklaidoje buvo siejamas su itin stambiu lažybų skandalu. Šios abejonės iki šiol nėra išsklaidytos.
Netoli trauks gyvenime su tokiu požiūriu.
Panevėžio„Ekranas“: bankroto pabaisos ir kraują užuodę šakalai[/b]
ką tas pi*dukas vadina šalakais???
Norėdami atsakyti, prisijunkite.
Naujausios futbolo naujienos

Elitinės jaunių lygos apžvalga (12-oji savaitė)

Startuoja išankstinė abonementų prekyba 2027 metų sezonui

FIFA U15 pasaulio čempionato ir festivalio metu – žaidėjų edukacijos svarba

A. Skerla: „Didelis bangavimas sezono eigoje mums daug kainavo“

Lietuvos teisėjos vadovaus UEFA moterų Čempionių lygos dvikovai Šveicarijoje

FIFA programa – kelias į pažangesnį moterų rinktinės atletinį rengimą
Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą
Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.
Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?
Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.
Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?
Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.
Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?
Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.
Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?
Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.
Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?
Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.
Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?
Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.
Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?
Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.
Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?
Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.