2012.12.09 |
http://penalty.lt/pagalba-rinktinei-apynasris-klubams/" onclick="window.open(this.href);return false;
Pagalba rinktinei – apynasris klubams
Lietuvos futbolo federacijos techninis skyrius siūlo A lygos klubams prisiminti sovietmečio praktiką. Vieni klubai sutinka, kiti – kategoriškai prieš.
Lietuvos futbolo federacijos techninis skyrius turi savitą 2013-ųjų A lygos sezono viziją. Šią savaitę susitikęs su A lygos klubų vadovais techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus pasiūlė projektą – į 2013-ųjų čempionato įstatus įtraukti punktą, reikalaujantį, kad klubo komandos sudėtyje žaistų bent vienas futbolininkas, gimęs ne anksčiau nei 1994-aisias metais.
Taip yra norima padėti Lietuvos 19-mečių rinktinei pasiruošti Europos futbolo pirmenybėms, kurios šiemet vyks Lietuvoje.
Idėjų projektą siūlantys techninio skyriaus darbuotojai sėmėsi iš sovietmečio. Tais laikais įvestas jaunų žaidėjų cenzas respublikos pirmenybėse padėjo sustiprėti reprezentacinei tų laikų Lietuvos komandai Vilniaus „Žalgiriui.
„Mes iš užsienio kviečiame neaiškaus lygio žaidėjus, nors pas mus yra jaunų žaidėjų pasirinkimas. Duokime visiems klubams vienodai 19-mečių-18-mečių ir tuo pakelkime rinktinių lygį. Sovietų laikais buvo įvestas toks cenzas ir vėliau iš tų futbolininkų, kurie žaidė Lietuvos aukščiausiosios lygos komandose, labai daug žaidėjų pateko į „Žalgirį“. Buvo tarp jų mano 1964-1965 metų gimimo auklėtinių. Aišku, lazda turi du galus. Vienas tų galų – kad mes duodame jaunam žmogui „avansą“. Ir nežinome, kaip jis į tą „avansą“ pasižiūrės, kai nebus konkurencijos ir futbolininkas konkuruos dėl vietos komandoje tik su savo bendraamžiais. Tam ir reikalinga diskusija, į kurią norime įtraukti klubus“ – kalbėjo S. Stankus.
Bandęs apie tai diskutuoti su klubų vadovais techninio skyriaus direktorius sulaukė ir pritarimo, ir atmetimo: „Per klubų susirinkimą į jį labai negatyviai pasižiūrėjo pirmaujantys klubai: „Ekranas“ ir „Žalgiris“. „Sūduva“ į pasiūlymą pažiūrėjo teigiamai. Kiti: „Banga“, „Dainava“ savo nuomonės neišsakė. Taip viskas ir baigėsi.“
Parūpinti klubams jaunų žaidėjų yra pasiryžusi Lietuvos nacionalinė futbolo akademija, kurios auklėtiniai ir sudaro 19-mečių rinktinės pagrindą. Tačiau S. Stankus tvirtina, kad projekte nėra numatyta, kad klubai privalėtų naudotis akademijos paslaugomis: „Niekas neturi teisės klubui nurodyti iš kur imti žaidėją. Jeigu klubui tinka jo mokyklos auklėtinis – viskas tvarkoje. Bet dažnai klubai sako, kad jie nepasiruošę, neturi pakankamo lygio jaunų žaidėjų. Tada mes ir galime duoti akademijos auklėtinių, kurie kitais metais žais finaliniame Europos čempionato etape.“
PRITARIMAS.
Marijampolės „Sūduvos“ komanda šiuo metu turi du 1994-ais gimusius futbolininkus. Ir palaiko LFF techninio skyriaus projektą.
„Tai yra ne tik „Sūduvos“, o visos Lietuvos futbolo reikalas. Atsižvelgiant į tai, kad jaunimas žais Europos čempionate, jam reikėtų leisti pažaisti A lygoje. Tiems žaidėjams tai būtų į naudą, o čempionato jie nei sustiprintų, nei susilpnintų,“ – kalbėjo „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas.
Simpatijų projektas susilaukė ir Šiauliuose.
„Mes į šį projektą žiūrime teigiamai. Kur daugiau atsiskleisti jauniems sportininkams? Pas mus žiūrima pigesnių legionierių ar vyresnių lietuvių. O tas jaunuolis, kuris galbūt dabar ir nevertas žaisti pagrinde, bet bus vertas ateityje, matydamas tokią perspektyvą, kad klubuose, siekiant rezultato, prioritetas yra atiduodamas legionieriams ar vyresnio amžiaus žaidėjams, pradingsta. Taip mes daug perspektyvaus jaunimo prarandame,“ – įsitikinęs „Šiaulių“ klubo direktorius Saulius Lesnickas.
Gargždų „Banga“ tokiam A lygos „pajauninimui“ nepritartų tik jeigu jai per prievartą būtų brukami NFA futbolininkai.
„Banga“ yra už tai, kad rungtyniautų jaunas žaidėjas. Bet prieš tai, kad būtų primetinėjami nacionalinės futbolo akademijos žaidėjai. Mes turime savo gabaus jaunimo. Todėl aš nebūčiau prieš, jei būtų įvesta tokia sąlyga,“ – kalbėjo Gargždų klubo direktorius Rimantas Mikalauskas.
SKEPTIKAI.
Bene daugiausia jaunų žaidėjų žaidė 2012-ųjų metų A lygos autsaiderio Tauragės „Tauro“ komandoje. Klubo valdybos pirmininkas Jaunius Šetkus sako, kad jei būtų priimta Techninio skyriaus siūloma nuostata, tauragiškiams dėl to problemų nebūtų.
„Bet manau, kad dirbtinai nieko gero nepasieksi. Turėtų žaidėjas į sudėtį patekti natūraliai. Na negali blogesnis žaidėjas žaisti aikštėje vietoj geresnio tik dėl to, kad jis yra jaunesnis. Aš sutinku, kad reikia, kad jaunimas turėtų perspektyvą, bet manau, kad reikėtų eiti kitokiu keliu. Galbūt vaikų treneriai turėtų dirbti geriau, kad tie vaikai, užaugę iki 17-18 metų natūraliai patektų į A lygos komandas. Nes tų, kurie nepatenka – tokia ir perspektyva…“ – nenorėjo pritarti siūlymui J. Šetkus.
Pakruojo „Kruojos“ klubas dar nenusprendė ar kitąmet jos komanda žais A lygoje. Tačiau, jei per kitą savaitę nuspręs likti stipriausiame šalies futbolo ešelone, jis jaunimo cenzo nepalaikys.
„Nė viena prievartinė priemonė niekada nepasiteisino ir nepasiteisins. Tai, kad reikia auginti jaunus žaidėjus, tai nėra ko ginčytis ir aš manau, kad bet kuris klubas sutiktų, kad pas juos žaidėjai būtų, augtų. Juk visi klubai turi savo jaunus žaidėjus. Bet, kad jaunas žaidėjas būtinai turės žaisti komandos pagrinde – visiška nesąmonė. Kas žais aikštėje nusprendžia treneris. Ir sunkiai įsivaizduoju, kaip įmanoma priversti trenerį išleisti į aikštę jauną žaidėją daužytis su vyrais. Taip, tegu būna jis geras žaidėjas, bet ar leisti jį į aikštę negali nuspręsti nei federacija, nei klubo savininkai. Manau, kad žymiai geresnė idėja būtų, kad jaunimo rinktinės žaidėjai dalyvautų dublerių čempionate. Kad paruošti rinktinę Europos čempionatui, ji galėtų dalyvauti dublerių pirmenybėse, kaip kažkurios komandos dublerių ekipa. Nes kam tuos vaikus, besiruošiančius čempionatui skaidyti į atskiras komandas, kad jie nežaistų kartu? Jie nėra tie profesionalai, kurių žaidimas gali per savaitę ar dvi susiklijuoti“, – teigė “Kruojos” direktorius Arūnas Šimkūnas.
VMFD „Žalgiris“ vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė pažymėjo kelis neigiamus techninio skyriaus pasiūlymo aspektus: „Pirma – tai dirbtina. Vaikai turi išsikovoti savo vietą A lygos komandose. Nes po to verkiame, kad mūsų žaidėjai neturi nugalėtojų mentaliteto. O iš kur jie jį turės, jeigu jie žinos, kad būtent jiems yra skiriamos tokios vietos. Toks yra psichologinis niuansas. Antra – techniniai niuansai. Norint skirti vieną vietą komandoje jaunimui, reikalinga turėti ne vieną, o penkis-šešis jaunuolius. Kortelės, traumos, mokykla. Jie dėl savo amžiaus ypatybių vieną dieną žaidžia geriau, kitą – blogiau. Todėl jeigu vaikas blogiau pasirodys per treniruotę – kuris treneris jį išleis žaisti? Pozicijos. Juk puolėjo nekeisi gynėju. Bet kokiu atveju, tam kad kiekvienas iš dešimties A lygos klubų turėtų garantuotą vietą sudėtyje vaikui, tam reikia turėti 50 vaikų. Iš kur mes jų, pajėgių žaisti A lygoje, tiek gausime? Kitas dalykas – klubai turi savo tikslus. Jie turi žaisti Europos turnyruose ir garsinti Lietuvos vardą. Jeigu vaikas tokio lygio nepatemps, ką tada daryti? Sutinku, Europoje galima žaisti be jų. Bet tada jo vietoje reikia turėti „apžaistą“ futbolininką. Be to – didėja išlaidos, turėsi turėti daugiau žaidėjų, o su tuo – ir apranga, ir maistpinigiai ir kelinių išlaidos treniruočių stovyklose. Ir moralinis reikalas. Akademijos vaikų negalima paimti ir išdalinti. Jie turi patys norėti žaisti būtent tame klube, identifikuoti save su jo spalvomis. Gal tie neapčiuopiami dalykai atrodo ir nereikšmingi, bet iš tiesų, žmogus, kuris labai kažko nori, jis gali pasiekti to per savo energiją, ne tik per techniką.“
Europos lygoje dalyvausiančios „Sūduvos“ prezidentas V. Murauskas bėdų dėl Europos taurių turnyrų nemato: „Taip, gal tai kiek riboja klubų teises, bet juk Europos taurių turnyruose tai nebus privaloma, o žaidimas čempionate tai skatintų tuos jaunuolius tobulėti.“
Klaipėdos „Atlanto“ prezidentas Romualdas Jonaitis nemano, kad klubai pritars projektui juos pačius apriboti.
„Viena yra, jei tai tėra rekomendacija, kita – jei tai prievolė. Aš manau – žiūrėkime į tai, kaip į pasiūlymą. Mes galime diskutuoti iki begalybės, bet profesionalūs klubai yra profesionalūs klubai. Jie išsikelia tikslus, formuoja komandas. Jų treneriai patys priima sprendimus – kam žaisti aikštėje,“ – nukirto uostamiesčio klubo vadovas.
ALTERNATYVA.
A. Šimkūnas siūlytų kitokį jaunimo „apšaudymo“ modelį.
„Manau, kad daug geresnė idėja būtų, kad jaunimo rinktinės žaidėjai dalyvautų dublerių čempionate. Kad paruošti rinktinę Europos čempionatui, ji galėtų dalyvauti dublerių pirmenybėse, kaip kažkurios komandos dublerių ekipa. Nes kam tuos vaikus, besiruošiančius čempionatui, skaidyti į atskiras komandas, kad jie nežaistų kartu? Jie nėra tie profesionalai, kurių žaidimas gali per savaitę ar dvi susiklijuoti,“ – tvirtino „Kruojos“ direktorius.
Su tuo nesutinka vienas projekto autorių S. Stankus.
„Žaidėjas tobulėja, kai mato gerą kitų žaidėjų žaidimą. Bet kai jaunimą sumeti į vieną krūvą, juos visi muš. Ir tada jie stengsis tik ardyti, nesistengs kurti. Dings visa žaidimo fantazija,“ – įsitikinęs LFF techninio skyriaus direktorius.
2012-ųjų Lietuvos pirmojoje lygoje dalyvavo 1993-aisiais gimusių NFA auklėtinių komanda. Ji užėmė šeštą vietą.
kazkaip numanau,kad kitu metu pirmenybes turetu buti idomios
