Ura Šiauliams

"Šiauliai" kol kas tikrai labai gerai atrodo, labai norisi tikėti, kad ir sezono metu išlaikys panašų lygį. Būčiau tikrai patenkintas, jei "Šiauliams" pavyktų pirma taurėj, o po to ir čempionate Ekraną nukarunuoti Sėkmės

Komandos pristatymas tiesiogiai per etaplius.lt
2011 03 07
http://www.fcsiauliai.lt/kiti/klubo_naujienos/rec_12374" onclick="window.open(this.href);return false;

Naujojo sezono išvakarėse 2011m. „Šiaulių“ komandos pristatymas vyks Šiaulių m. savivaldybės posėdžių salėje. Tiesiogiai šį renginį galėsite stebėti http://www.etaplius.lt" onclick="window.open(this.href);return false; videokonferencijoje. Čia pat galite pateikti ir klausimus „Šiaulių“ komandai. Komandos pristatymas kovo 10d. ketvirtadienį 14 val.

Šiaulių futbolo klubo pristatymas (įrašas)

http://www.etaplius.lt/Videokonferencij ... ristatymas" onclick="window.open(this.href);return false;

Saulius Širmelis: „Ieškosime silpnų vietų „Ekrano“ gynyboje“


Prieš pirmąsias LFF taurės pusfinalio rungtynėse „Šiaulių“ komandos vyr. treneris Saulius Širmelis sakė, kad jose tenkintų tik pergalė. Pasak stratego su „Ekranu“ žaisti ir jį įveikti galima, tačiau aikštėje futbolininkai turi laikytis drausmės ir rungtyniauti pagal numatytą planą.

Pirmose A lygos rungtynėse „Šiauliai“ nepademonstravo tai ką matėme kontrolinėse rungtynėse, „Klaipėda“ įveikta sunkiau nei tikėtasi, kas tai nulėmė?

Pirmos rungtynės yra pirmos, jose visuomet būna šiokio tokio jaudulio, o be to rungtyniavome su visiškai nežinoma komanda. Varžovai žaidė ne visai taip kaip tikėjomės, neliko pernykštės „Klaipėdos“ braižo, komanda rungtyniavo drąsiai. Tikrai nedemonstravome tokio žaidimo kaip norėjosi.

Trečiadienio varžovas - „Ekranas“ šiuo atžvilgiu labiau nuspėjamas?

Kaip žais „Ekranas“ galima nuspėti lengviau, juo labiau matėme kelias jų rungtynes. Kaupėme informaciją apie varžovus, o per šias kelias dienas ją sukonkretiname. Žaidžiant su „Atlanto“ komanda neatsiskleidė „Ekrano“ silpnosios pusės, varžovas buvo per silpnas tai padaryti, teks mums jų ieškoti. Žinome ir kaip reikia žaisti prieš „Ekrano“ naujokus, bet viena yra žinoti ir braižyti schemas ant popieriaus, kita įgyvendinti tai aikštėje. Žaisti galima ir prieš Lietuvos čempionus, tačiau privalome aikštėje laikytis drausmės.

Rungtynėse su „Klaipėda“ Deivydui Lunskiui buvo prakirstas antakis, futbolininkas negalėjo tęsti rungtynių, ar jis galės žaisti trečiadienį?

Gydytojai kol kas neleidžia jam treniruotis, tad greičiausiai jo trečiadienį aikštėje nebus. Tikimės, kad Deivydas jau galės žaisti savaitgalio rungtynėse. Gerai, kad gynėjų ir saugų grandyse turime pakankamai žaidėjų.

Koks rezultatas Jus tenkintu pirmose pusfinalio rungtynėse?

Tik pergalė, reikia nepamiršti, kad po mėnesio laukia atsakomosios rungtynės Panevėžyje, kur lengviau tikrai nebus.


Šias rungtynes tiesiogiai bus galima stebėti internete – http://www.futbolo.tv" onclick="window.open(this.href);return false;

"Klaipėda" - "Šiauliai" 0 : 1 (0 : 1) 2011.03.13

Egidijau, ar i taures rungytnese marijampoleje bus bilietai?

Egidijau, ar i taures rungytnese marijampoleje bus bilieta?

bilietų nebus

2011 03 18
L. Rimavičius:„Kiekvienoms rungtynėms turime nusiteikti kaip lemiamoms“
Savaitgalį „Šiaulių“ futbolininkai vėl vyksta į Gargždus, kur žais antrojo A lygos turo rungtynes su Pakruojo „Kruoja“. Dalį praėjusio sezono būsimų varžovų komandos marškinėlius vilkėjęs „Šiaulių“ futbolininkas Laurynas Rimavičius, sako, kad lengva žaisti su „Kruoja“ nebus, tačiau komandai, kaip ir kiekvienose rungtynėse, keliami maksimalūs tikslai.“

2011.03.20 13.00
„Kruoja“ – „Šiauliai“
Gargždų miesto stadionas

Praėjusiame A lygos sezone „Šiauliai“ ir „Kruoja“ tarpusavyje žaidė tris kartus ir taip neišsiaiškino kuri komanda stipresnė. Viso rungtynės baigėsi rezultatyviomis lygiosiomis – 2 : 2, 3 : 3 ir 2 : 2. Išviso per septynerias A lygos rungtynes lygiosiomis baigėsi ketverios, tris kartus pergalę šventė – „Šiauliai“. Bendra įvarčių santykis 17 : 9.

2011 metų sezoną Pakruojo „Kruojos“ komanda pradės stipriai pasikeitusi. Tarpsezoniu „Kruoją“ paliko nemažai futbolininkų. Didžiausias „Kruojos“ praradimas –Tado Eliošiaus persikėlimas į Marijampolę. „Kruojoje“ neberungtyniauja vartininkas Marius Šalkauskas, gynėjai Rolandas Slepakovas, Aurimas Garuckas, legionierius iš Kamerūno Bertrandas Ngapounou, saugai Kęstutis Mykolaitis, Nerijus Kestenis, Virginijus Šimkus.

Juos pakeitė vartininkas Mantas.Galdikas pernai žaidęs Narvos „Trans“, Jaunius Mockus iš „Tauro“, Žilvinas Banys iš „Ekrano“, „Kauno“ žaidėjai Mindaugas Bagužis, Valdas Pocevičius, iš „Šiaulių“ persikėlė Paulius Drublionis, prie komandos prisijungė ir 5 legionieriai – latviai Tomas Jevdokimov (saugas), Kristaps Dzelme (vartininkas), Stanislavs Pihockis (gynėjas), rusas gynėjas Babek Nabiev ir puolėjas iš Estijos Artjom Dmitrijev.

Prieš sezoną komandos „Šiauliai“ žaidė draugiškas rungtynes su „Kruoja“, tada minimalia persvara 1 : 0 nugalėjo šiauliečiai, o įvartį iš 11m. baudinio pelnė Robertas Vėževičius. Pirmosiose šio sezono A lygos „Kruoja“ 2 : 1 išplėšė pergalę rungtynėse su „Banga“.

Pernai Pakruojyje rungtyniavęs, tačiau sezono viduryje komandą palikęs Laurynas Rimavičius, sako kad sekmadienį Gargžduose laukia nelengvos rungtynės. „Žiūrėjau pirmąsias „Kruojos“ rungtynes su „Banga“, Pakruojo komanda paliko nebloga įspūdį, net ir pralaimėdama sugebėjo atsitiesti ir rungtynių pabaigoje išvykoje išplėšti pergalę. Tačiau iš vienų rungtynių spręsti ar komanda stipresnė nei pernai – sunku pasakyti, tai pamatysime sezono pabaigoje, komandoje įvyko nemažai permainų ir jiems reikia laiko susižaisti, taip pat kaip ir mums. Mūsų komandai treneriai kiekvienose rungtynėse kelia maksimalius tikslus, kiekvienos jų yra svarbios ir kiekvienose turime stengtis siekti kiek galima geriau vykdyti trenerių nurodymus. Esame jauna komanda, kiekvienoms rungtynes turime nusiteikti kaip lemiamoms ir sau kelti aukščiausius tikslus, tik taip galime tobulėti.“

Traumą prieš rungtynes su „Ekranu“ patyręs Arvydas Veikutis sveiksta, tačiau ar galės žaisti paaiškės tik rungtynių išvakarėse. Deivydas Lunskis, kuriam buvo prakirstas antakis pirmojo turo rungtynėse su „Klaipėda“, jau treniruojasi ir ruošiasi savaitgalį vykti į Gargždus.

Planuojama video transliacija http://www.futbolo.tv" onclick="window.open(this.href);return false;

Šiauliai turės Futbolo maniežą!
2011 03 25
http://www.fcsiauliai.lt/kiti/klubo_naujienos/rec_12462" onclick="window.open(this.href);return false;

Neeilinis įvykis ne tik Šiaulių, bet ir Lietuvos futbole. 24 miesto tarybos politikams balsavus – už, 4 susilaikius, ir prieš nebalsavus nei vienam – miesto taryba priėmė sprendimą šalia Šiaulių arenos statyti Futbolo maniežą, bei dvi pilnų matmenų natūralios dangos aikštes. Tikimasi, kad maniežas bus pastatytas iki 2012 m. vyksiančių tarptautinių žaidynių „Šiauliai-2012“.

Liutauras Varanavičius - Lietuvos Futbolo Federacijos prezidentas.
Tai didžiulis postūmis ne tik Šiaulių, bet ir visos Lietuvos futbolui. Po Marijampolės futbolo komplekso tai antras toks didelis futbolo centras mūsų šalyje. Šiauliai bus pavyzdys kitiems, nes finansavimas numatomas ne tik pačiam objektui, bet ir vaikų ugdymui. Pavyzdžiai rodo,kad atsiradus panašiems objektams vaikų susidomėjimas futbolu išauga maždaug tris kartus. Mūsų strategijoje numatyta, kad Lietuvoje turėtų būti bent penki tokie centrai kaip Nacionalinė futbolo akademija Kaune. Savo ruožtu Lietuvos futbolo federacija (LFF) kreipsis į Lietuvos Respublikos vyriausybę, kad būtų iš dalies finansuojami tokie projektai kaip Šiaulių. Tad nuomonė, kad Futbolo maniežas gali brangiai kainuoti miestui – neteisinga. Jau esame sutarę, kad LFF prie šio projekto įgyvendinimo prisidės dviem dirbtinės dangos futbolo vejomis, viena – vidaus, viena – lauko, kurių vertė sudarytų 1,7mln. Lt. Taip pat Šiauliai galėtų sulaukti ir daugiau įvairaus amžiaus rinktinių stovyklų, bei rungtynių.

Gintaras Jasiūnas – Šiaulių m. sporto skyriaus vedėjas
Maniežas iš esmės išspręstų futbolo ir kai kurių kitų sporto šakų užimtumo žiemos metu klausimus. Tikimės, kad šalia maniežo bus įrengtos ir natūralios dangos aikštės. Konkurso sąlygose numatėme, kad operatorius turės įsipareigoti, kad vaikų lankančių futbolo treniruotes skaičius nuo 500 padidėtų iki 800. Be vaikų padidės ir suaugusiųjų užimtumas, futbolo maniežas, laisvu nuo treniruočių laiku, bus atviras miestiečiams. Kol kas Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje nebuvo tokio objekto, o vien A lygoje rungtyniauja net 8 komandos iš šios Lietuvos dalies, jei dar pridėsime I lygos komandas, Pietų Latvijos miestų klubus, mėgėjus – maniežas tikrai nestovės tuščias. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose numatytą, kad šalia arenos ir parke esančios BMX trasos turėtų būti dar 2 regbio aikštės, bei 50 metrų baseinas. Tikimės,kad maniežo projekto įgyvendinimas bus svarus postūmis ir kitų sporto objektų atsiradimui.

Vidmantas Šulčius – Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas
Pastačius Futbolo maniežą pereisim pradedant vaikais, baigiant profesionalais į kitą lygį. Įgyvendinus šį projektą futbolui Šiauliuose bus vienos geriausių sąlygų Lietuvoje, jau nekalbant apie mūsų regioną. Geresnės sąlygos treniruotėms teigiamai atsilieps tiek kiekybei, tiek kokybei. Treniruotis norinčių, manau, nepritrūksime. Net Latvijos futbolo lyderiai „Ventspils“ ir Liepojos „Metalurgs“ savo treniruočių stovyklas žiemą rengia Marijampolėje. Be abejonės padaugės ir vaikų, bei mėgėjų turnyrų. Šiais metais lengvosios atletikos manieže apskrities pirmenybėse žaidė 32 komandos, geresnėmis sąlygomis tų komandų bus tik daugiau.

Saulius Lesnickas – Šiaulių futbolo akademijos direktorius
Džiaugėmės šiuo politikų sprendimu, iki šiol su baltu pavydu žiūrėjome į Marijampolės futbolo centrą. Susidurdavome su problema kuomet žiemos metu reikdavo užtikrinti ugdymą 500 vaikų lankantiems treniruotes, atsiradus maniežui ši problema spręsis iš esmės. Iki šiol dažniausiai vykdavome į turnyrus Marijampolėje, Latvijoje - Rygos manieže. Kiekvieną savaitgalį mažiausiai viena komandą žaisdavo viename ar kitame turnyre. Visas išlaidas – kelionės, startinio mokesčio, nakvynės priversti buvo dengti tėveliai. Esant sąlygoms Šiauliuose čia vyks daugiau turnyrų. Aš pats prieš 30 metų pradėjau lankyti futbolo treniruotes, iki praėjusių metu, kuomet buvo įrengta dirbtinės dangos aikštė – sąlygos treniruotėms išliko tokios pat kaip ir prieš man ateinant į pirmąją treniruotę. Maniežo atsiradimas mieste visapusiškai įtakos futbolo populiarinimą, vystimąsi, net tik Šiauliose, bet ir Lietuvoje.

Saulius Širmelis - FC „Šiauliai“ vyr. treneris
Futbolo maniežo atsiradimas mieste – visapusiškai teigiamas dalykas. Tai vaikų ir suaugusiųjų užimtumas, futbolininkų meistriškumo kėlimas, ryšių su kitų šalių futbolo klubais plėtojimas. Futbolo populiarinimui mieste tai bus didelis šuolis į priekį. Žiemos sezonu tokie maniežai ir finansiškai atsiperka. Naujai pastatytas futbolo maniežas be abejonės pritrauks į treniruočių stovyklas ne tik šalia Šiaulių esančių miestų komandas, tačiau Latvijos, Estijos, galbūt ir Lenkijos klubus. Miesto komandai nereiks ieškoti galimybių kur ir už kokias lėšas vykti į rungtynes. Šiais metais ruošdamiesi sezonui treniravomės dirbtinės dangos aikštėje, tačiau ne visuomet oro sąlygos leido tai daryti. Į varžybas vykdavome 100 – 200 kilometrų. Pagrindinė miesto komanda dar gali tai sau leisti, o jaunimo ugdymo procesas temperatūrai nukritus žemiau 10 – 15 laipsnių šalčio praktiškai sustoja.

Tomas Kančelskis - 9 kartus Lietuvos futbolo čempionas, FC „Šiauliai“–2 vyr. treneris
Pavydžiu jaunajai futbolininkų kartai kuri treniruosis futbolo manieže. Kuomet aš pradėjau žaisti futbolą, treniruodavomės prastose aikštėse, visas mūsų futbolas buvo paremtas fizine jėga, treniruojantis manieže gerės futbolininkų technika. Šiaurės šalyse kur sąlygos neleidžia lauke treniruotis žiema – visur yra futbolo maniežai, todėl ir jų lygis aukštesnis nei mūsų. Pasistatę maniežą pagal futbolo infrastruktūrą susilyginsim su Marijampolę ir būsime vienais iš lyderių Lietuvoje pagal sąlygas treniruotis. Po truputį gerės ir komandos rezultatai.

Svajūnas Mikalčius – Sporto mokyklos „Klevas“ direktorius
Tai, kad bus statomas dar vienas sporto objektas Šiauliuose – sveikintina. Žinoma daugiausiai iš to naudos turės futbolininkai, tačiau jau esame kalbėję anksčiau, kad nebus skriaudžiami ir regbininkai. Kaip žinia didžiąją Lietuvos regbio rinktinės dalį sudaro šiauliečiai, o ir regbio komandų daugiausiai mūsų mieste. Tai, kad žiemą treniruočių stovyklos vyksta Marijampolėje – didelės papildomos išlaidos, kurios sumažės atsiradus maniežui.

Dainius Skaparas – mėgėjų komandos „Šiaulių fanai“ vadovas, FC „Šiauliai“ fanų grupės lyderis
Džiuginanti žinia futbolo mėgėjams. Tikiuosi, kad šis maniežas tarnaus ne tik profesionalams, tačiau ir mėgėjams. Nors mes – sergantys futbolu, net ir esamomis sąlygomis surandame kur pažaisti, tačiau vis tik visiems norisi patogumų. Net neabejoju, kad atsiradus futbolo maniežui mieste padaugės mėgėjiškų futbolo komandų, bus paprasčiau sudominti ir vaikus. Futbolo maniežas – didelis žingsnis iš „akmens amžiaus“ kuriame dabar buvo mėgėjiškas futbolas.

Senai reikėjo, bet pirma krepšinio areną pasistatė tik dabar suprato, kad futbolas yra karalius

Audrius ir Arvydas Veikučiai – apie gyvenimo įvarčius ir didžiąją aistrą
http://www.snaujienos.lt/the-newslt/mon ... idij-aistr" onclick="window.open(this.href);return false;
Aušra LAURINKIENĖ

Broliai Audrius ir Arvydas Veikučiai – skirtingi, tačiau juos sieja neblėstanti aistra futbolui. Šį sezoną „Šiaulių” futbolo komandos gretas papildę futbolininkai juokiasi, kad jų žmonos jau susitaikė su meile šiai sporto šakai ir neperjungia televizijos kanalo, dieną ir naktį transliuojančio futbolo varžybas. Su 31-erių metų Audriumi ir septyneriais metais jaunesniu Arvydu susitinkame prieš rytinę treniruotę. Puikiai nusiteikę broliai prie garuojančios kavos puodelio noriai dalijosi prisiminimais ir gyvenimo įvarčiais, o vėliau nė kiek nesispyriodami kantriai pozavo fotografui.

Susituokė... futbolo manieže

Saulės mieste įsikūrę broliai gyvena atskirai ir laukia iš jų gimtojo miesto Vilniaus atvyksiančių žmonų. Audrius nekantrauja kuo greičiau išvysti gyvenimo draugę Iną ir aštuonerių mėnesių sūnelį Tomą: „Labai retai matau savo atžalą. Kai jis gimė, po dviejų savaičių išvykau į Estiją, dabar vėl esame atskirai... Labai laukiu, kol žmona ir sūnus persikels į Šiaulius” Arvydas taip pat nekantriai laukia savo mylimosios - Erikos. Beje, pastaroji vestuvių su Arvydu dieną įrodė, kad futbolas jai – nesvetimas. Praėjusių metų birželio 25-ąją gyvenimus sujungę jaunuoliai ceremonijai pasirinko neįprastą vietą – sostinės futbolo maniežą. Šventiškus apdarus papildę spalvingomis futbolininkų kojinėmis ir avalyne, čia jaunieji ne tik prisiekė amžiną meilę bei ištikimybę, bet ir kartu su palyda žaidė futbolą. Beje, žaismingo vestuvių dienos scenarijaus ir nuotaikingos fotosesijos iniciatorė – futbolininko mylimoji: „Erika pati pasiūlė susituokti manieže, o aš nė nedvejodamas sutikau. Nesinorėjo tos dienos paversti banalia. Kai įstatymai leido tuoktis įvairiose vietose, nusprendėme tai padaryti futbolo manieže”, - „Šiaulių naujienoms” gražiausios gyvenimo šventės detales atskleidė Arvydas.

„Prisidirbdavo” abu, o kaltę prisiimdavo jaunėlis

Paklausti, kuo yra panašūs ir kuo - skirtingi, draugų dėl pavardės Veikėjais vadinami Audrius ir Arvydas negalvodami atsakė, kad skiriasi jų charakteris. Vyresnėlis – impulsyvesnis, aikštėje lieja emocijas, o Arvydas – ramesnis. Panašūs Veikučiai ne tik tuo, kad nuo pat mažens kiekvieną laisvą akimirką spardė kamuolį, pragyvenimui užsidirba žaisdami futbolą, bet ir tuo, kad į kavą deda po du šaukštelius cukraus. Ne paslaptis, kad augdami broliai dažnai vienas kitą skundžia tėvams. „O kaip buvo jūsų šeimoje?”, - smalsaujame. Arvydas juokdamasis atskleidė, kad jei jau „prisidirbdavo”, tai abu, o kaltę dažniausiai prisiimdavo jis pats: „Augome draugiškai, visada vienas kitą palaikėme. Taip yra ir dabar”. Į vaikystę mintimis sugrįžęs Audrius pridūrė, kad iki pat šios dienos yra įstrigusi viena iš „bendrų nuodėmių”: „Namuose futbolą žaisdavome ilgame koridoriuje. Kartą, kai nebuvo tėvų, sudaužėme palubėje kabėjusį šviestuvą, o tėvams aiškinome, kad jis nukrito, nes viršuje gyvenantys kaimynai labai stipriai šokinėjo. Žinoma, jie mumis nepatikėjo – gavome pylos”. Didžiausia bausmė Veikučiams būdavo atimtas kamuolys. „Kai imdavo drebėti visos sienos, atėjusi mama atimdavo kamuolį, tad, vos tik išgirdę jos žingsnius, skubėdavome jį paslėpti. Atėjus mamai apsimesdavome, kad ramiai sėdime ir šnekučiuojamės, o kodėl bilda butas – neturime jokio supratimo”, - juokėsi Audrius.

Pasirinko futbolą, nes vartai – didesni už krepšinio lanką

Draugystę su kamuoliu pirmasis užmezgęs vyresnysis brolis sako, kad tėvai liepė rinktis – krepšinis arba futbolas, kad tik nelakstytų „laukais”: „Dabar juokas ima prisiminus, kad pasirinkau futbolą dėl didesnės galimybės pataikyti – juk vartai yra kur kas didesni už krepšinio lanką”. Pirmosios treniruotės Audrius taip pat vis dar nepamiršo: „Pamenu, kiaurai permirkau, nes lietus pylė kaip iš kibiro, tačiau tai manęs nė kiek neatbaidė – priešingai, dar labiau „užkabino”. Netrukus futbolą žaisti ėmė ir Arvydas. Kieme nebuvo su kuo spardyti kamuolį, tad brolį statydavau į vartus, o vėliau jis ir pats susidomėjo šia sporto šaka”. Tuo tarpu 24 metų centro saugas Arvydas pridūrė, jog Audrius visada buvo puikus žaidimo ir gyvenimo pavyzdys, į kurį jis stengiasi lygiuotis nuo pat mažens: „Mane žavi jo atsidavimas absoliučiai viskam, ko jis imasi. Jei jau daro – tai tik iki galo. Net nereikėdavo girtis, kad mano brolis – futbolininkas. Mano vaikystės draugas už mane tai visiems pirmas pranešdavo. O tuomet pasipildavo klausimai: „Kaip jam sekasi? Kiek uždirba?”. Tiesa, pavyzdys ne visada buvo tinkamas – vyresnysis dažnai mokyklos suolą iškeisdavo į futbolo treniruotę. „Nelabai norėjau mokytis... Mokykla trukdė sportui, o kaip sako vienas treneris, tokiu atveju reikia mesti mokslus”, - šyptelėjo Audrius. Nors jo pavyzdžiu tėvai ragino nesekti, Arvydas neslepia – ir čia ėjo brolio pėdomis: „Mokiausi šiek tiek geriau, tačiau situacija buvo labai panaši”.

Tapęs kapitonu pasijuto nejaukiai

Dar besirengdama naujajam sezonui, paskutinių kontrolinių rungtynių išvakarėse, „Šiaulių” futbolo komanda slapto balsavimo metu išsirinko kapitoną. Komandos žaidėjai ir treneriai nusprendė, kad kapitono raištį šį sezoną ryšėti vertas Audrius Veikutis. Pats futbolininkas sako nesitikėjęs tokio pripažinimo – juk komandoje yra žmonių, daugelį metų ginančių klubo garbę. Deivydas Lunskis – vienas iš jų. Gynėjas neslepia – sužinojęs, kad tapo kapitonu, pasijuto nejaukiai: „Atrodė, kad nesu to vertas, o ir prieš Deivydą, visiškai atsidavusį „Šiaulių” klubui, buvo nesmagu. Nesiveržiau būti kapitonu, tačiau tai, kad manimi pasitiki – malonu. Stengsiuosi tas pareigas atlikti kiek galima geriau”. Anot 31-erių metų žaidėjo, kapitonas turi ne tik vadovauti komandai aikštėje, bet ir būti tarpininku tarp futbolininkų ir klubo vadovų.

Kartu – trečiame klube

„Šiauliai” - ne vienintelis klubas, kuriame broliai kartu žaidžia. Per savo karjeras jie kartu gynė „Žalgirio” ir Silamejės „Kalev” (Estija) klubų garbę. „Nėra taip, kad negalime vienas be kito, - juokiasi Audrius, pirmasis papildęs Saulės miesto futbolo ekipos gretas. - Arvydą į Šiaulius pakviečiau, kai sužinojau, jog ieško centro saugo. Tuomet ir pasiūliau brolio kandidatūrą”. Vertindamas savo karjerą Audrius neslepia, kad ji galėjo susiklostyti ir geriau: „Netrukus man sukaks 32 metai, tad išvykti į kokį klubą tampa vis sunkiau. Vis dažniau išgirstu, kad esu per senas, tad teko pasirinkti „Šiaulių” klubą, tačiau dėl to – tikrai nesigailiu. Atmosfera čia – puiki, draugiška komanda. Man patinka trenerio Sauliaus Širmelio strategija, mąstymas. Jau ir anksčiau teko su juo susidurti. Puikus žmogus. Manau, kad komanda – labai gerai sukomplektuota, tad šį sezoną tikimės puikių rezultatų”. Sulaukęs pasiūlymo tapti „Šiaulių” klubo dalimi, savo pasirinkimu džiaugiasi kapitono brolis Arvydas: „Kitų variantų lyg ir nebuvo. Sulaukiau puikaus „Šiaulių” klubo pasiūlymo, man suteiktos geros sąlygos, kurios mane tenkina, tad iškart pasirašiau sutartį”. Broliai Veikučiai tikina, kad gyvendami Saulės mieste jaučiasi puikiai. „Viskas čia puiku – žmonės draugiški, „fainas” miestas, - sako Audrius. - Gyvenome kur kas mažesniame mieste Estijoje, tad Šiauliai – labai patinka”.

Triobet Baltijos lygoje dar vienas estų barjeras

Triobet Baltijos lygos varžybų ketvirtfinalyje „Šiauliai“ rungtyniauja su dar viena Estijos komanda – Talino „Levadia“. Aštuntfinalyje dramatiškai įveikę Narvos „Trans“ šiauliečiai tikis žengti dar vieną žingsnį ir įveikti Estijos vicečempionus. Triobet Baltijos lygoje „Šiauliai“ žais jau su trečia Estijos komanda. 2009-2010 metų sezone nepavyko įveikti Talino „Floros“ barjero (1:1, 1:3), 2010-2011 metų aštuntfinalyje po pralaimėjimo išvykoje 1:5, savo aikštėje „Šiauliai“ 5:0 atsirevanšavo Narvos „Trans“. ketvirtfinalyje šiauliečių laukia Estijos vicečempionai – Talino „Levadia“. Po praėjusio sezono gerokai atjaunėjusi komanda neblizga šių metų savo šalies Meistriliiga. Po penkių turų būsimieji „Šiaulių“ varžovai yra penktoje vietoje – 2 pergalės, 2 lygiosios ir 1 pralaimėjimas. Pralaimėjimą „Levadia“ patyrė praėjusį šeštadienį, tokiu pat rezultatu kaip ir „Šiauliai“, 1 : 3 pralaimėjo Nomme JK Klaju ekipai.

Prieš antradienio rungtynes „Šiaulių“ komandos vyr. treneris Saulius Širmelis teigė, kad Triobet Baltijos lygoje komandos tikslas, nėra tik būti statistais.

Ką žiniote varžovus Triobet Baltijos lygos ketvirtfinalyje ir kokius tikslus keliate savo komandai?

Dalyvaujame šiose varžybose, tad tikslas – patekti į kitą etapą. Apie „Levadia“ daug informacijos neturime, žinome, kad komanda prieš sezoną, kaip ir mūsų, gerokai pasikeitė, taip pat žinau komandoje žaidžiančius lietuvius – P. Šarūną, bei V. Mižigurskį.

Balandžio mėnesį „Šiaulių“ grafikas labai įtemptas, tikriausiai galimybę žaisti turės ir tie futbolininkai kurie mažiau rungtyniavo?

Taip planavome anksčiau, tačiau rungtynės Gargžduose parodė, kad komanda vis dar neranda savo žaidimo, todėl daug eksperimentų nebus. Iki kitų rungtynių nemažai laiko – turėtume spėti atsigauti.

Kurios šalies čempionatas Jūsų nuomone aukštesnio lygio – Lietuvos ar Estijos?

Manau, Estijos čempionate yra silpnesnių komandų, tačiau pagrindinės – „Flora“, „Levadia“ Lietuvos čempionate tikrai nebūtų tarp autsaiderių. Europos taurėse Estijos klubų pasirodymas neretai būna geresnis nei Lietuvos komandų.

Didelę savo karjeros dalį Estijoje praleidęs „Šiaulių“ gynėjas Tomas Sirevičius sako, kad varžovų komanda palyginus su praėjusiu sezonais gerokai pasikeitusi, atjaunėjusi, tačiau yra ir patyrusiu futbolininkų. „Manau, kad mūsų laukia nelengvos rungtynės. Komandoje daug jaunų žaidėjų, kurie norį treneriui įrodyti, kad yra verti vietos pagrindinėje sudėtyje, tad lengva tikrai nebus. Mūsų komanda kaip ir varžovai, smarkiai pasikeitusi, tad daug lems ir kuri komanda geriau susižaidusi. Aš tikiuosi, kad mums pavyks įveikti „Levadia“ ir patekti į Baltijos lygos pusfinalį.“

Priminimas:
Labai lauksime visų jau balandžio 10 dieną 18 valandą futbolo sezono atidarymo Šiauliuose rungtynėse su Klaipėdos Atlantu.

Saulius Širmelis: “Futbolo ateitį kuriame visi”
2011 04 07
http://www.fcsiauliai.lt/lt/futbolo_naujienos/rec_12517" onclick="window.open(this.href);return false;
Sidas AKSOMAITIS, “Respublikos” žurnalistas

Lietuvos nacionalinėje vyrų futbolo rinktinėje bei įvairiuose šalies ir užsienio klubuose dirbęs naujasis šiauliečių strategas Saulius Širmelis tiki - kuo greičiau atsigaus šalies ekonomika, tuo spartesnis bus ir Lietuvos futbolo pakilimas.

Būsimasis maniežas pagerins sąlygas

- Ar neseniai prasidėjusiame A lygos sezone šiauliečių iškovotos dvi pergalės jau atspindi realų iš pagrindų atsinaujinusios “Šiaulių” ekipos veidą? - pasiteiravo “Sporto žmonės” S.Širmelio.
- Ekipos žaidimo braižas dar tikrai yra koreguotinas ir gerintinas. Tarpsezoniu komandoje įvyko labai daug pasikeitimų: komandą paliko apie dešimt žaidėjų, prisidėjo septyni. Buriant komandą buvo vykdoma kruopšti atranka ir jau dabar galima pastebėti, kad į ekipą pateko tik to verti vyrai. Pasirengti sezonui turėjome porą mėnesių, daugiausia treniravomės lauke, o orai nebuvo itin palankūs ir mūsų nelepino. Gerinti žaidimo braižą ir atrasti savo stilių stengiamės ir per čempionatą. Kalbėti apie susiformavusį ekipos veidą dar anksti, tačiau jo kontūrai jau po truputį ryškėja.

- Sakoma, kad pasirengimas prastomis oro sąlygomis užgrūdina ir tuomet būna kur kas lengviau pasiekti užsibrėžtus tikslus.
- Treniruotes apsunkindavo tik šalčiai: kartais lauke tekdavo treniruotis ir spaudžiant aštuoniolikos laipsnių šaltukui. O tai jau ne juokinga - čia jau ne grūdinimasis, bet ekstremalios sąlygos. Tokia oro temperatūra sportininkams kėlė pavojų tiek sveikatos, tiek traumų atžvilgiu: spaudžiant tokiam šalčiui futbolininkas gali rimtai susižaloti net atlikdamas elementarų smūgį į vartus. Tačiau visos kitos treniruočių sąlygos šiuos nepatogumus kompensuodavo, treniruodavomės puikiai parengtoje aikštėje. Jau greitai Šiauliuose turėtų iškilti futbolo maniežas, tada treniruočių sąlygos bus idealios, o idealios sąlygos, manau, tikrai dar niekam nepakenkė. Pakenkti gali tik šiltnamio sąlygos, kai kas nors yra lepinamas, o geros darbo sąlygos tik padeda.

Atiduoda visas žinias

- Ar tikitės Šiauliuose užsibūti ilgesnį laiką?
- Kad ir kiek aš čia būsiu, “Šiauliams” atiduosiu viską, ką žinau ir ką sugebu. Tai dariau ir dirbdamas kituose klubuose. Visada dirbu taip, tarsi tai būtų paskutinė mano karjeros stotelė, o kaip bus, nežinia. Trenerio gyvenimas yra nenuspėjamas. Rezultatas matomas - esi geras, nėra rezultato - esi blogas.

- Sakoma, kad futbolininkai randa savo komandą. Ar “Šiauliai” gali tapti ta komanda, kurią pavadinti sava jūs galėsite ir po daugelio metų?
- Norėčiau taip pasakyti. Nes tai galiu pasakyti apie daugelį komandų, kuriose dirbau: “Kauną”, “Panerį”, “Žalgirį”, kitas ekipas. Žinoma, yra ekipų, apie kurias to negalėčiau pasakyti, bet tai yra natūralus dalykas: negali būti visur priimamas vienodai. Nes atėjęs naujas treneris pirmiausia laužo nusistovėjusius stereotipus ir niekas nežino, kaip tas naujoves priims klubo vadovai, žaidėjai.

- “Šiaulių” klubo vadovų įdirbis formuojant ilgalaikę komandos viziją, į stadionus grįžtantys žiūrovai, planuojamas futbolo infrastruktūros sutvarkymas - visa tai kloja pamatus auksinių “Karedos” laikų grįžimui į Saulės miestą...
- Tikriausiai kiekvienas, dirbantis “Šiaulių” klube, to ir tikisi. Ir klubo vadovybės nuostata yra susigrąžinti auksinius laikus. Jeigu būtų priešingai, tada tik vegetuotume. Kai grįš tie laikai, tada į stadionus grįš ir visi mūsų žiūrovai. Šiauliuose futbolas, kiek aš atsimenu, visada buvo mėgstamas. Stebėti “Šiaulių” rungtynių niekada nėra atėję mažiau nei tūkstantis žiūrovų, o rezultatams gerėjant sirgalių susirenka ir dvigubai daugiau. Sirgalių gausai įtakos turi ir kasmet gerėjančios sąlygos Šiaulių miesto stadione. Šiauliai nuo senų laikų šalyje laikomi vienu iš futbolo miestų. Ir futbolo pažanga Šiauliuose didžiulė. Kai “Šiaulių” klubas mane kalbino prieš keletą metų, futbolo aikštės kokybė ir treniruočių sąlygos nuo šiandienių skyrėsi kaip diena ir naktis.

Lietuvos rinktinė progresuoja

- Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos nacionalinę rinktinę po mačų su Lenkija ir Ispanija?
- Draugiškose rungtynėse su lenkais rinktinė pasiekė gerą rezultatą, demonstravo neblogą žaidimą. Akivaizdu, kad rinktinė ūgtelėjo. Tai ir yra svarbiausia, nes prieš prasidedant šiam ciklui kai kurios žaidėjų pozicijos kėlė abejonių. Niekam neturėtų būti gėda ir dėl rinktinės pasirodymo rungtynėse su ispanais. Stipresnis varžovas įrodė, kad jis yra stipresnis, bet niekas negali pasakyti, kad mūsų žaidėjai šiame mače būtų užsidarę savo aikštės pusėje ar išsigandę ispanų. Lietuvos vyrai šiame susitikime tikrai žaidė negailėdami jėgų ir buvo arti savo maksimalių savybių, aukščiausio lygio, kurį jie šiandien yra pajėgūs pademonstruoti. Taip lietuviai žaidė su pasaulio ir Europos čempionais. Nors aukščiau jau nebėra kur, veidu į purvą niekas nepuolė.

- Ar tai reiškia, kad šalies futbolo ateityje laukia geros perspektyvos?
- Malonus akiai Lietuvos rinktinės žaidimas neatspindi situacijos A lygoje ir visoje šalies futbolo infrastruktūroje. Iš futbolininkų, šiuo metu rungtyniaujančių A lygoje, rinktinei atstovauja vienintelis Ramūnas Radavičius. Pagarba jam. Visi kiti rinktinės žaidėjai rungtyniauja užsienio klubuose. Žinoma, galima sakyti, kad jie irgi išugdyti A lygoje, bet tai tebus dalis tiesos. Kita dalis - ta, kad šiandieniai A lygos žaidėjai dar nepajėgia sudaryti rimtos konkurencijos užsienyje rungtyniaujančioms ryškiausioms rinktinės žvaigždėms. Lietuvoje tikrai yra ką veikti gerinant žaidėjų parengimą. Tačiau, nori to ar ne, futbolas yra glaudžiai susijęs su ekonomika. Todėl, ekonomikai išgyvenant nuosmukį, ir futbolo klubai laikosi tik ant molinių kojyčių. Maži pinigai - mažas futbolas. Kitaip nebūna. Tikiu, kad taisantis situacijai šalies ekonomikoje Lietuvoje liks ir daugiau pajėgių mūsų išugdytų žaidėjų, ir legionierių. Visoje šalyje būtina gerinti treniruočių sąlygas. Rungtyniauti daugiau ar mažiau padorią aikštę turi kiekviena komanda, tačiau niekam ne paslaptis, į ką tos aikštės būna panašios pavasarį ar ankstyvą rudenį. Futbolo ateitį turime kurti visi. Išsprendus šias problemas būtų galima kalbėti ir apie Lietuvos futbolo pakilimą. Dabar didelio optimizmo dar nėra, bet džiugina tai, kad šis sezonas bus jau kur kas stipresnis už praėjusius.

- Ką manote apie priekaištus, pasigirdusius prieš rungtynes su ispanais, kad Lietuvai turi būti gėda dėl to, jog čia nėra šildomo stadiono?
- Čia ne gėdos klausimas, čia būtinybė. Lietuvai būtinas stadionas, kuriame būtų galima deramai reprezentuoti savo šalį. Nes dabartinėmis sąlygomis suformuoti teigiamą požiūrį į Lietuvos futbolą užsienyje yra nelengva. Buvo keista, kai per televiziją vienas žemės ūkio specialistas aiškino, kad įrengus šildomą aikštę tribūnose turėtų tilpti mažiausiai 15 tūkst. žiūrovų ir jos turėtų būti visąlaik pilnos. Galima būtų pavažiuoti iki Ventspilio ir įsitikinti, kad ten yra dvi šildomos aikštės, iš jų viena - treniruočių, tačiau stadione telpa tik 3 tūkst. žiūrovų. Nors pilnas žiūrovų jis būna labai retai, šildomos aikštės atsiperka. Vadinasi, tai nėra neįmanomos investicijos, jei šildymą galima įrengti net treniruočių aikštėje. Tai nėra toks brangus malonumas, kaip kai kam Lietuvoje gali atrodyti.