A.Statkevičius: kovojome iš paskutiniųjų
http://www.fbk-kaunas.lt/main.php?p=naujiena&&n=354" onclick="window.open(this.href);return false;
Po atkaklių ir įtemptų Lietuvos futbolo federacijos (LFF) II lygs Pietų zonos rungtynių tarp Futbolo bendruomenės klubo (F.B.K. ) „Kaunas“ ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) ekipų (svečiai iš Vilniaus laimėjo 2:3), Geltonai Žalių vyr. treneris Audrius Statkevičius portalui fbk-kaunas.lt pasakojo, jog komanda priešinosi kiek galėjo ir net pralaimėtose varžybose galima įžvelgti teigiamų dalykų.
Anot stratego, kova aikštėje buvo lygi, abi komandos kovėsi, kauniečiai galėjo ir pirmieji pelnyti įvartį, ir įmušti dar daugiau įvarčių, tačiau pripažino, jog varžovai buvo stipresni.
MRU futbolininkai yra vieni iš pirmenybių lyderių. Ar jų žaidimas kuo nors Jus nustebino? – paklausėme A.Statkevičiaus.
Jie žaidė savo žaidimą. Nemažai kontroliavo kamuolį, aštriai atakuodavo, aktyviai rungtyniavo krašto saugai, puolėjas. Visa komanda buvo aktyvi ir mobili. Nesakau, kad mes nusileidome aktyvumu, tačiau pagal rezultatą, reiškias šiandien jie buvo geresni, reikia juos pasveikinti. Tačiau mes tikrai nepasidavėme ir lengvai taškų neatidavėme. Tikrai galėjome bent vieną tašką pasiimti ir atimti 2 taškus iš jų.
Kokius teigiamus aspektus įžvelgėte mūsų komandos žaidime?
Į atakas išeidavome su „palaikymu“, tačiau vis pritrūkdavo greitesnio sprendimo paskutiniais momentais. Kartais per ilgai užsižaisdavome, užsibūdavome su kamuoliu... Turim tikrai aštrų „išėjimą“ į puolimą, tik reikia tas greitas atakas ir kontratakas paversti įvarčiais.
Na, o dėl kovingumo, šiandien vyrams priekaištų neturiu – kovojome iš paskutiniųjų. Stengėmės tiek, kiek leido varžovas, kiek leido mūsų pačių jėgos, tiesiog teigiamo rezultato šiandien nebuvo.
Kokia buvo numatyta taktika šioms rungtynėms?
Mes prieš rungtynes kalbėjome, jog nereikia pulti stačia galva ir neprimetinėti savo žaidimo, ko pasekoje galimas fizinis nuovargis, kuris pas mus išryškėdavo paskutinėse rungtynėse. Stengėmės daugiau atsitraukti, pagauti varžovą nelauktai, kontratakuoti. Buvo keletas momentų, kuomet galėjo „kristi“ įvarčiai, tačiau taip nenutiko.
Tokia strategija ir buvo. Šiek tiek atsitraukti, tiek saugams, tiek gynėjams mobiliai gintis ir perėmus kamuolį stengtis kuo greičiau atakuoti.
Ar žaidėjai laikėsi Jūsų nurodytos taktikos ir nurodymų?
Iki 20-25 min. galbūt ir laikėsi, tačiau vėliau, ko gero, nuovargis padarė savo. Kuomet pavargsti, plano šiek tiek nepavyksta laikytis, tačiau nėra ko kaltinti, nuovargis daro savo. Nesakau, jog varžovai nepavargsta, tačiau nemažai darbo teko ir mūsų saugams, kuomet perėmus kamuolį tekdavo kuo greičiau atakuoti. Tuo tarpu kai kamuolį kontroliuodavo MRU, turėdavome daugiau judėti be kamuolio, o tai irgi kur kas daugiau vargina.
Antrojo kėlinio pradžioje išlyginamasis įvartis mus tarsi ir pakylėjo, kažkaip tikėjausi, kad viskas bus gerai, tačiau labai greitai buvome „pastatyti į vietą“, kuomet varžovai ir vėl persvėrė rezultatą. Labai sunku, kuomet išlygini ir vėl iš karto praleidi įvartį.
J.Sevilla po truputį tampa komandos lyderiu. Ar jam būna specialūs nurodymai, konkrečios užduotys?
Iš tiesų, turime gan vikrius ir techniškus krašto saugus, todėl stengėmės juos išnaudoti. Aišku visas 90 minučių nei vienas, nei kitas negali „ištempti“, tačiau savo kiek galėjo, tiek padarė. Keletas atakų buvo, kur saugai sužaidė ramiai ir užtikrintai, ko mums dažnai ir trūkdavo.
G.Griškevičius šiandien rungtynes pradėjo krašto saugo pozicijoje, vėliau buvo perstumtas į vidurį aikštės, dar anksčiau rungtyniaudavo, kaip puolėjas. Kuri pozicija jam geriausia, kur jis geriausiai atrodo?
Jis save labiau mato krašte arba viduryje, dėl to Marius Prieskenis, esant galimybei, žaidžia puolime, arba kaip šiuo atveju – G.Juška (rungtyniauja puolime). Išvykus D.Stradalovui, Gintaras užėmė jo vietą, kairėje.
Vartininkas K.Guobys praleido 3 įvarčius, tačiau ne kartą komandą ir gelbėjo – jam šiose rungtynėse darbo netrūko. Kaip vertinate jo žaidimą?
Jo pasirodymą vertinu teigiamai. Kaip ir minėjau, MRU turėjo 2-3 puikias progas įvarčiui pasiekti, kuomet atsidurdavo vieni prieš Kasparą, tačiau jis padarė ką galėjo. Atrėmė nemažai jų smūgių, kurių buvo ir tolimų, tad galiu ramiai miegoti, žinodamas, jog Kasparas rytoj stovės vartuose.
Kokį įspūdį paliko atsarginių įsiliejimas į žaidimą? Ar nenuvylė? Ar pateisino lūkesčius?
Tikrai galiu visais pasidžiaugti. Jie įnešė daug „gyvybės“. Tas pats A.Klinkevičius turėjo porą progų smūgiuoti į vartus. Nežinia kaip viskas būtų susiklostę, jei būtų pataikęs į vartų plotą. Aivaras turi tokią savybę, išeiti į aikštę ir per tam tikrą, mažesnį, minučių kiekį, pelnyti įvartį.
Taip pat sukomės iš situacijos gynyboje, mat turime keletą traumuotų žaidėjų. V.Antonovui pajutus skausmą kirkšnyje, į jo vietą stojo Š.Bičiušas, nors jis visuomet rungtyniauja kairiojo krašto saugu. Tiesiog teko suktis iš padėties.
J.Orantas viduryje taip pat turėjo daug darbo, taip pat L.Turauskas, E.Prieskienis, N.Malinauskas, todėl stengėmės įnešti „gyvybės“ į vidurį, kur buvo tikrai nemažai darbo ir tai reikalaudavo iš žaidėjų daug judėjimo, fizinių jėgų.
Jeigu matėte, pabaigoje stengėmės žaisti su dviem puolėjais, bandydami sušvelninti ar net išlyginti rezultatą. A.Klinkevičius su G.Juška buvo priekyje, o viduryje M.Prieskenis ir J.Orantas.
Tai tos „gyvybės“ buvo įnešta?
Manau, kad taip. Vis tiek „šviežias“ žmogus išeina ir stengiasi padaryt geriausia ką sugeba. Manau, kad išėję žaidėjai atidavė visas jėgas ir padarė viską ką galėjo.
Prieš rungtynes buvo matyti, jog visa komanda susėdusi ant pievutės kalbėjosi, vyko kažkoks pasitarimas. Kas tuo metu buvo kalboma, kokios vyravo nuotaikos, mintys?
Kalbėjome, kokio plano laikysimės. Kalbėjome, jog kontroliuodami kamuolį mažiau pavargsime, nes jau rungtynėse su „Trakai-2“ matėme, jog judėdami be kamuolio išeikvojame daugiau jėgų ir tai yra natūralu, tad buvo akcentuojama tai, jog reikia protingai paskirstyti jėgas, kad perėmus kamuolį galėtume daugiau jį kontroliuoti. Nevisuomet tai sekėsi, bet toks yra futbolas.
Akcentavome ir savo „ligą“, dėl kurios praleidžiame daug įvarčių. Tarėmės, jog reikia pradėti žaisti nuo gynybos ir strategija buvo greitai išeiti į ataką, išnaudojant mūsų krašto saugus ir greitą puolėją M.Prieskenį.
Apie kokią „ligą“ kalbate, ką turite omenyje?
„Liga“, dėl kurios praleidžiame daug įvarčių? Nenoriu varžovams jos atskleisti, bet mes ją žinome. Stengiamės daug dirbti, taisytis ir viskas po truputį lyg gerėja, tačiau nenoriu „prikarksėti“. Stengiamės išstumti visus blogesnius dalykus, kad kuo mažiau iš tos „ligos“ praleistume įvarčių.