Tadas Straleckas: "Miestelis šis smagus, tad būtų šaunu sužaisti I lygoje"
http://www.lff.lt/lt/article/tadas_straleckas_miestelis_sis_smagus_tad_butu_saunu_suzaisti_i_lygoje" onclick="window.open(this.href);return false;
Viena labiausiai išsiskiriančių Lietuvos futbolo II lygos asmenybių - Tadas Straleckas, žaidžiantis ne tik tradicinį, bet ir paplūdimio ir salės futbolą - sutiko pasidalinti savo mintimis apie karjeros iššūkius ir pergales.T. Straleckas (gimė 1983 m.) savo profesionalo karjerą pradėjo 2000-aisiais, žaisdamas Kauno „Karedoje", vėliau perėjo į „Jėgerius", Kauno FBK, „Atletą", „Šilutę", „Taurą", Kauno „Aleksotą", Prienų „Rūdupį". Nuo 2014 m. savo patirtį sėkmingai realizuoja LFF II lygos „Druskininkų" klube. T. Straleckas yra rezultatyviausias savo klubo gretose ir svariai prisideda kovoje dėl pietų zonos pirmenybių trofėjaus.
Nuo 2010 m. T. Straleckas pradėjo žaisti paplūdimio futbolą. Šiemet su Kauno „Inkaro" klubu iškovojo Lietuvos paplūdimio futbolo čempiono vardą; būtent jo tikslus smūgis leido lemiamoje baudinių serijoje įveikti tiesioginį konkurentą - Vilniaus „Igol".
2010 m. futbolininko karjeroje taip pat atsirado salės futbolas. T. Straleckas labiausia žinomas kaip buvęs Kazlų Rūdos „STIHL" žaidėjas, 2 kartus gynęs Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės garbę. Šiuo metu jis atstovauja Kauno „Inkaro" komandą bei darbuojasi „STIHL" futbolo akademijoje.
***- Perskaičius tavo dosjė, pirmas klausimas kyla - kas tave motyvavo ir kaip tau pavyko rasti laiko išbandyti jėgas skirtingose futbolo šakose?
Toks jau Lietuvos klimatas, labai šaltos žiemos, o tuo metu žaisti futbolą didelėje erdvėje sunku, nes nėra pakankamai sportinių maniežų. Jeigu nori, tai eini į salę pasižaisti su draugais, juos dažnai ten sutinku. Taip susipažinau su salės futbolu.
Dėl paplūdimio futbolo - daug laiko vasarą praleidžiu Palangoje, ten pažaisdavau su draugais ir pasidarėme komanda. Prasidėjo Lietuvos paplūdimio futbolo lyga ir įsitraukėm. Tikrai tęsime su komanda žaisti paplūdimyje - tai ką, reikia kažkaip sportuoti (juokiasi).
- FK „Druskininkai" - jau devintasis tavo ginamas klubas. Kas nulėmė tokį mobilumą bei kodėl sutikai atstovauti „Druskininkų" komandai?
Kai sportavau jaunystėje Kaune komandų buvo daug, bet, iš tikrųjų, jos visos buvo susijusios viena su kita. Ne vienas aš taip „vaikščiojau" - mes buvome perspektyvūs Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjai, tad mėtydavomės tai čia, tai ten, kol išmokome žaisti futbolą.
Kai turėjau futbolo kursus žiemos sezono metu Druskininkuose, ten sutikau vietos klubo trenerį. Jis ruošėsi II lygos startui ir kažkaip paklausė manęs, nes jam reikėjo puolėjo - „Būtų labai malonu, kas jus matytumėme pas mus, darome sudėtį". Pasitarėme. O ką, Druskininkai yra kurortinis miestas, man teko čia lankytis ne kartą. Dabar bandome kažką „išlaužti" iš to.
- Tavo ginamas „Druskininkų" klubas puikiai startavo atsinaujinusiose LFF II lygos pietų zonos pirmenybėse - po pirmo rato žengė pirmas ir lieka tarp lyderių. Kaip manai, „Druskininkai" pajėgūs stabiliai sužaisti ir likusią sezono dalį?
Pagal sudėtį, turimus žaidėjus ir rodomą žaidimo kokybę, galvoju, esame solidžiausia II lygos komanda. Tačiau, kad ir dauguma komandos žaidėjų yra žaidę profesionaliai, vistiek treniruočių trūkumas ar kita lemia rezultatų šlubavimą. Ypač po 15-ojo turo jaučiasi, kad po vasaros pertraukos žaidimas išsiderinęs. Mes galvojame, jog sugebėsime pasiekti norimą rezultatą - užimti pirmą vietą, bet tas bangavimas yra baisiausia. Jeigu susitvarkysime, žaisime stabiliai ir susitvarkysime gynyboje, aš galvoju, kad turėtų būti viskas gerai.
Neblogai atrodo visos Vilniaus komandos, ypač „VU-Vilmesta" ir „Gariūnai". Vilniuje išvis futbolas yra labai populiarus, net pusė pietų zonos komandų yra iš Vilniaus - jie mūsų konkurentai. Mačiau, dabar ir F. B. K. „Kaunas" jau kilt pradeda į viršų.
- Po pirmojo rato savo sąskaitoje turėjai 11 įvarčių - keli sau tikslą padvigubinti savo įvarčių kraitį, ar tau svarbesnės kitos užduotys komandoje?
Tie asmeniniai rodikliai buvo įdomūs, gal kai man buvo 20 metų, dabar nesiekiu šių rodiklių. Žaidžiau du sezonus už Prienų „Rūdupį" ir tada lygoje buvau aš rezultatyviausiais - nepamenu, 24 ar 27 įvarčius pelniau. Tada tapome Pietų zonos čempionais.
Jau kiek dabar aš įvarčių primušiu, man neįdomu - ne tos vertybės. Norėtųsi paprasčiausiai padaryti „Druskininkus" čempionais. Nepavyks būti čempionais - tai bent į trejetuką papulti, nes „Druskininkai" anksčiau niekada nebuvo užėmę tokių aukštų vietų. Reikia „patraukti" komandą į viršų. Esu puolėjas, tad kuo galiu padėti komandai - duoti patarimus jaunesniems žaidėjams ir mušt įvarčius. Kitaip neišeitų žaisti (juokiasi).
- Sirgaliai užsiminė, jog regi „Druskininkų" komandą LFF I lygoje kitą sezoną. Kokie tavo lūkesčiai sezonui pasibaigus, ar tęsi futbolininko karjerą pietų Lietuvoje?
Visada reikia siekti pergalių ir kilti aukščiau. Savaime suprantama, jeigu taptume čempionais ar prizininkais ir mums perėjus į I lygą, Druskininkų miestui būtų tik smagiau. Aišku, čia daug faktorių lemia, finansavimas pavyzdžiui. Aš už tai, kad viskas vyktų pagal sportinį principą - stipresnės komandos eina į aukščiausią lygą.
Miestelis šis smagus, tad būtų šaunu sužaisti I lygoje ateityje.
- Šiemet iškovojai Lietuvos paplūdimio futbolo čempiono vardą. Iškart po paskutinės pergalės sakei, kad daug metų svajojai apie šį titulą. Galbūt jau sukasi mintys apie būsimus iššūkius paplūdimio futbolo fronte?
Smagu, jog mes esame čempionai, asmeniškai keturis kartus su komanda likau antras. Čempionais tapome pirmą kartą. Kas dėl ateities - nežinau, jeigu bus paplūdimio Čempionų lyga ar regioninė lyga, su malonumu dalyvausime.
Kiek girdėjau, planuojama paplūdimio futbolą padaryti olimpine sporto šaka. Pas mus šalyje su futbolu sudėtinga: jei nori žaisti gerai aukšto lygio paplūdimio futbolą, reikia treniruotis ištisus metus, kiekvieną mėnesį. Ši atšaka labiausiai išsiskiria iš kitų futbolo rūšių, nes viskas žaidžiama ore, iš nestandartinių padėčių į vartus ir, sakau, reikia profesionalėti. Mūsų profesionalumui nėra lėšų ir sąlygų, tad sudėtinga europiniu mastu žaisti šį futbolą.
- Kas ir kada paskatino profesionaliai išbandyti jėgas paplūdimio futbole? Kuo ši futbolo šaka žavi?
Pats esu fiziškai stiprus futbolininkas, o Lietuvos paplūdimyje vyksta daug kontakto - fizinė jėga žaidžiant yra pranašumas. Puolėjo savybės labai padeda Lietuvos turnyruose. Kalbu atsargiai, nes man teko su paplūdimio rinktine žasti turnyruose Minske ir Lenkijoje, kuriame atvažiavo Rusijos rinktinės. Išėjau pažaisti su Rusijos rinktine ir supratau, jog ten kitas lygmuo: profesionali lyga, žaidėjai gauna pinigus. Supratau, kas yra profesionalus paplūdimio futbolas. Žaidžiant nebuvo ką stumti, nei ką pagauti - paprasčiausiai viskas kitaip taktiškai daroma. Daug metų prireiks, jog kažką pašaus sukurti.
- Kokie prisiminimai liko apie savo debiutą Lietuvos salės futbolo rinktinėje? Ar jis - reikšmingiausias epizodas, ginant Lietuvos rinktinės garbę?
Tai buvo rungtynės su Anglija - didelis išbandymas, nes pati savoka „Anglijos futbolas" kelia daug adrenalino. Žaidėm namų aikšėje ir išėjo, jog buvo sunkiau mums, o ne jiems. Išėjome į pilną sporto halę, buvo daug žmonių. Anglai turbūt prie žmonių gausos pripratę, o mes pirmą kartą žaidėm prie šitiek žiūrovų. Kojos virpėjo labiau mums, negu varžovams. Buvo daug adrenalino, nervų ir, gaila, jog pralaimėjom, bet smagu buvo.
- Kokia dabartinė tavo veikla salės futbolo fronte?
Dabar žaidžiu už atsinaujinusią „Inkaro" komandą. Tapome palūdimyje čempionais, o salėje ketvirti.
„STIHL" akademijoje treniruojame vaikus ir nuo mažų dienų mokiname juos žaisti salės futbolą. Žiūrėsime kas pavyks.
- Pritartum nuomonei, jog didžiausias futbolininko pasiekimas - ne iškovoti medaliai, o į futbolą įtraukti draugai, šeima?
Kadangi nuo šešerių žaidžiu futbolą, taip išėjo, kad visi mano draugai - futbolininkai. Mes paprasčiausiai susirenkame pažaisti oficialių rungtynių ar, šiaip, penktadienio vakarą susirenkame. Aplinkiniai, šeima, nori nenori, yra įtraukta nuo mažens. Tėvas (Edvardas Straleckas aut. past.) visąlaik mane vežiodavo į treniruotes. Dabar užaugusi ir sesuo (Eglė Straleckaitė - aut. past.) prisijungia, bet tėvas - pagrindinis žiūrovas.
- Turi ritualą, kurį atlieki prieš rungtynes?
Iš pradžių, kai buvau paauglys, prieš varžybas treneris neleidavo kirptis. Kai tapau vyru, jau skustis ir ko ten dar kirptis buvo negalima. Dabar kaip tik rungtynėse būnu tvarkingai apsikirpęs, visąlaik apsiskutu.
- Moto, kuriuo vadovaujiesi kovodamas futbolo aikštėje?
„Nugali geriausi". Niekada nekaltinu teisėjų, nei kažkokių „faktorių". Sėkmę pasiekia tie, kurie nepaiso faktorių.
- Aktyviai domiesi Lietuvos futbolo gyvenimu?
Nesu labai didelis fanas, bet, aišku, kai esi futbolininkas pasidomi kas vyksta futbole. Žinau, kad mums „iškrito" anglai atrankos cikle. Pasistengiu atvykti į rungtynes su Anglija.
- Koks puolėjas tau nuo mažumės buvo pavyzdys?
Mano stiliaus žaidėjas visada buvo Wayne Rooney. Aišku, tikiuosi išvyksti Rooney Lietuvoje - reikia nors kartą pamatyti jį gyvai.
Interviu parengė Robertas Každanas/LFF.lt
