treneris čia tas pats Maciulevičius, praeityje žymus futbolininkas?

treneris čia tas pats Maciulevičius, praeityje žymus futbolininkas?

- Panašu, kad taip. Įdomiai..

Keliami tikslai primena nenušautos meškos dalybas Patekti į Pirmą lygą manau nebus didesnių problemų, o po to jau bus matyt. Nereikia per daug prisišnekėt iš karto

Mieli Panevėžio Ekraniečiai!

„Ekrano“ vardas grįžta į stadionus, norime pasidžiaugti, kad trečiadienį užbaigti juridiniai aspektai Registrų centre, nelieka jokių kliūčių panevėžiečiams grįžti į futbolo aikštę savo istoriniu identitetu.

Man pačiam kaip panevėžiečiui tai dvigubai smagi žinia, manau, nereikia daug kalbėti apie tai, ką ir kiek panevėžiečiams ir miesto bendruomenei reiškia Panevėžio „Ekranas“!

Grįžkim prie futbolo aikštės, vieni, ar su draugais, su šeima ar vaikais, su kolegomis ir palaikysim savo mėlynai raudonus! Artimiausia proga jau – birželio 17 dieną, Panevėžyje, „Aukštaitijos“ stadione, LFF taurės mūšis su Alytaus „Dainava“.

Užbaigiant, mūsų tikslai šiame sezone – minimum pergalė artėjančiose taurės rungtynėse ir II lygos titulas!

Ilgalaikėje perspektyvoje:

* Lietuvos čempionų titulas,
* Lietuvos futbolo federacijos taurė,
* Lietuvos futbolo Supertaurė!

VšĮ Panevėžio Ekranas
į.k. 304960214
Prekybos g. 19-19,
LT-35104 Panevėžys
Lietuva

Generalinis direktorius
Tomas Malinauskas

Svarbiausia eilut4:

Norintys jau dabar prisidėti prie naujo klubo palaikymo, finansinę paramą gali pervesti į šią sąskaitą: VŠĮ Futbolo klubas „Aukštaitija“, Citadele bankas: LT91 7290 0000 0940 2632.

Pagal vienas rungtynes sprendžiant ir dar žinant, kad Ekranas ne pilnoje formoje, tai II-lygoje toli eis

FK Ekranas gavo nuo Dainavos dublerių 0:4. Nekažką...

Laukiu mafios komentarų, kaip toli Ekranas eis

FK Ekranas gavo nuo Dainavos dublerių 0:4. Nekažką...

Ekranas gana anksti raudoną kortą gavo.

Kybartų „Sveikata“
August 15
Sekmadienis, 14:00, Panevėžio „Žemynos" progimnazijos stadionas. Prognozuojama oro temperatūra - apie +30....
Tokiu oru futbolą žaisti gali tik stipriausi, arba itin jį mylintys ir mėgstantys. Abi rytoj susitiksiančios komandos -Kybartų „Sveikata" bei FK „Ekranas" kol kas žengia LFF II lygos Pietų zonos turnyrinės lentelės viršuje (2-oje ir 3-oje vietose), tad šios rungtynės bus vienos lemiamų komandų rikiuotei po pirmojo rato.
Panevėžio komanda šį sezoną ne tik gražino legendinį „Ekrano" vardą į šalies futbolo žemėlapį. Aukštaitijos sostunės atstovai gana užtikrintai žengia turnyrinės lentelės viršuje, pralaimėję ir sužaidę lygiosiomis vos po vieną kartą ir pasiekę 6 pergales. Komandos pagrindą sudaro vienos geriausių šalyje Panevėžio futbolo mokyklos auklėtiniai, yra ir patyrusių ir jaunų žaidėjų. Kai kuriems iš jų atstovavimas „Ekranui" - puiki proga įrodyti, jog gal yra per anksti „nurašyti". Panevėžiečiai neslepia savų ambicijų, jų tikslas - žengti žingsnį aukštyn, į Pirmąją lygą. Tad susikauti su tokiu ambicingu, kovingu ir stipriu varžovu - sunku, bet įdomu ir smagu.
Rezultatyvumu „Ekrano" komandoje kol kas išssikiria Edvardas Tamulevičius (8 įvarčiai) ir Armandas Kučys (6 įvarčiai), bet panevėžiečių ekipoje gali „iššauti" bet kuris žaidėjas.
Negalima pamiršti ir dar apie vieną rytojaus rungtynių šeimininkų „kozirį" - o būtent atgimusią „Pirmąją armadą". Bene gausiausia ir triukšmingiausia antroje lygoje organizuota sirgalių grupuotė suteikia „Ekrano" rungtynėms nepakartojamą ir savitą foną.
Rytdienos varžovai turi ir kai ką bendro - tas pačias klubų spalvas (raudoną ir mėlyną), aistringus sirgalius ir .... norą laimėti, tad rytoj tikimės kovingų rungtynių.
Įdomi detalė - Panevėžio stadione rytoj turėtume pamatyti ir du atmintinų rungtynių Brazilija - Lietuva dalyvius - Darių Maciulevičių ir Naglį Miknevičių. Tik šį kartą jie bus ne aikštėje, o šalia jos ir stovės skirtingose barikadų pusėse


„Ekrano“ futbolo klubo himnas
https://aina.lt/ekrano-futbolo-klubo-himnas/

Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubui himną „Tarsi taranas kala „Ekranas“ sukūrė roko grupė „Rebelheart“. Nuo 2006 metų jis skambėjo ir į kovą komandą palydėdavo visose namų rungtynėse.

Tuo laiku, kai FK „Ekranas“ himno dar neturėjo, prieš rungtynes stadione skambėdavo savotišku komandos talismanu laikoma Ryčio Cicino daina „Meilės laivas“. „Ekrano“ futbolininkų įsitikinimu, kai jie 2004 metais Kaune įveikė tuo metu Lietuvos futbole dominavusį FBK „Kauną“, būtent ši daina, skambėjusi prieš rungtynes, komandai atnešė sėkmę.

Talismano magiška galia galima tikėti, galima ir ne, bet „Ekranas“ 2005 metais „Kauno“ futbolo beisbolo klubo dominavimą visiškai nutraukė. Ekraniečiai tais metais iš keturių su „Kaunu“ žaistų rungtynių laimėjo trejas ir vienas sužaidė lygiosiomis. Dar iki čempionato pabaigos panevėžiečiai užsitikrino pirmąją vietą ir iškovojo aukso medalius.

Kažkas neįtikėtino ir magiško įvyko per paskutines namuose žaistas rungtynes su priešpaskutinę vietą užimančiu „Šiaulių“ futbolo klubu. „Ekrano“ futbolininkai, per visą čempionatą patyrę tik vieną pralaimėjimą, „Šiauliams“ nusileido triuškinančiu rezultatu 1:5. Po šių nieko nelemiančių rungtynių „Ekrano“ komandai buvo įteikta čempionų taurė ir atliktas specialiai šiai ceremonijai sukurtas himnas „Tikrų vyrų giesmė“. Jis turėjo pakeisti komandos talismanu buvusią ir sėkmę nešusią Ryčio Cicino dainą „Meilės laivas“. Nuo jos nusisukus, sirgaliai kalbėjo, kad tose rungtynėse „Ekraną“ ir ištiko gėdingas pralaimėjimas. „Ekrano“ futbolininkams pastatyti skulptūrą ir sukurti himną inicijavo Panevėžio apskrities futbolo federacija.

Pasibaigus čempionatui, sudaryta nauja „Ekrano“ futbolo klubo valdyba šį himną pripažinti atsisakė. Po naujos dainos paieškų buvo pasirinktas roko grupės „Rebelheart“ sukurtas himnas „Tarsi taranas kala Ekranas“. Kad „Ekrano“ futbolo klubo himnu tapo „Rebelheart“ perdainuota jų atliekama daina „Ant kalno mūrai“, kai kuriems sirgaliams taip pat nepatiko. Nepaisant to, šis himnas, ilgus metus skambėjęs per namų rungtynes, mūsų futbolininkams padėjo siekti naujų pergalių ir aukštumų. Jo premjera įvyko per naujojo futbolo sezono atidarymą 2006 m. balandžio 15 d. Tuomet naujo himno garsų ir žodžių palydėti „Ekrano“ futbolininkai tą patį „Šiaulių“ futbolo klubą, kuriam rudenį pralaimėjo 1:5, dabar įveikė 2:0.

Tiems, kurie norėtų „Ekrano“ futbolo klubo himno pasiklausyti, jis yra įkeltas prancūzų vaizdo įrašų dalijimosi internetinėje platformoje „Dailymotion“.

Vienas FKE ekipos trenerių Gardzijauskas: futbolas – mano gyvenimo būdas, „Ekranas“ – mano gyvenimo komanda
https://www.facebook.com/notes/fk-ekran ... 359697045/

„Nemaniau, kad dar teks prisiliesti prie „Ekrano“, – prisipažįsta 11 metų Panevėžio „Ekranui“ atidavęs Mindaugas Gardzijauskas. Dabar 41-erių futbolo specialistas ne tik vadovauja FKE treniruočių procesui, tačiau savo patirtimi su jaunaisiais „Ekrano“ žaidėjais dalinsis ir aikštėje rungtynių metu.

O patirtis solidi: dabartinio žaidžiančiojo trenerio karjeroje – 352 mačai ir 46 įvarčiai vien vilkint FK „Ekrano“ marškinėlius, o svarbiausių titulų grafoje – 1998-ųjų Lietuvos taurė ir 2005-ųjų Lietuvos čempiono vardas. Pagal sužaistų rungtynių kiekį futbolininkas yra septintas klubo istorijoje, o jį lenkia tokios „Ekrano“ legendos, kaip Giedrius Tomkevičius (419), Povilas Lukšys (411), Audrius Banevičius(407), Vitalijus Kavaliauskas (387), Egidijus Varnas (378) ir Aurimas Kučys (371).

M. Gardzijauskas pasidalino mintimis apie naują FKE komandą, jos stiprybes ir savo vaidmeny ekipoje.

– Visų pirma, ko klubo sirgaliai gali tikėtis iš naujos komandos, žaidėjų, kurie atstovaus atsikūrusiame „Ekrane“?
– Žaidėjai – dauguma panevėžiečių, kurių kelias kažkokiu būdu kirtosi su „Ekranu“, kas jaunimo komandose žaidė, kas rungtynėse kamuolius padavinėdavo ar tiesiog sirgo už šią komandą, todėl visi supranta kokiam klubui ir vardui atstovauja. Tai suteikia papildomos motyvacijos. Žaidėjai stengsis sirgalius džiuginti kova, charakteriu ir, aišku, pergalėmis!

– Tavo manymu, kas bus komandos lyderiai, kur komandos stiprybės?
– Vienareikšmiškai komandos lyderis ir kapitonas – Edgaras Baranauskas, daugiau nieko nenorėčiau išskirti. Kiekvienoje grandyje yra vedantys žaidėjai, bet mūsų stiprybė bus komandinis žaidimas, turime greitus kraštus, stengsimės tai išnaudoti, komandoje mikroklimatas geras, tas turėtų matytis ir aikštėje.

– Koks bus tavo vaidmuo komandoje? Kas apskritai sudarys trenerių štabą, kaip skirstysitės funkcijomis?
– Mano vaidmuo komandoje – žaidžiantysis treneris. Treniruojuosi su visa komanda kartu. Vyriausiasis treneris yra Darius Maciulevičius, bet jis gyvena Kaune ir kol kas atvyks tik į rungtynes, aš – antrasis treneris.

Su komanda treniruojasi Arnas Borodinas, jis taip pat prisideda prie treniruočių proceso, nors atstovauja kitai komandai, bet jis taip pat treniruoja mūsų akedemijos vaikus ir yra klubo narys.

– Dėvėdamas „Ekrano“ marškinėlius 1996-2007 m. sužaidei 325 mačus, pelnei 45 įvarčius. Kurios rungtynės labiausiai įsiminė, kurias rungtynes norėtum dar kartą peržaisti?
– Pirma mintis, pagalvojus apie įsimintinas rungtynes, tai taurės finalas 1998-ųjų sezone, pirmas mano laimėtas titulas, 1:0 įveikėme FBK „Kauną“, aš pelniau vienintelį įvartį, tada buvo labai stiprios emocijos.
Rungtynes, kurias norėtųsi peržaisti yra ne vienerios, tai Europoje žaistas rungtynes Kipre (prieš Limasolio „Apollon“, 98/99; 1:2, 3:3), namie keli apmaudžiai praleisti įvarčiai rungtynių gale, užkirtę kelią į sekantį etapą, bei, aišku, eilė rungtynių su „Kaunu“ dėl čempionų titulo. Labai norėjosi aplenkti „Kauną“, kai kur būtų užtekę peržaisti kėlinį ar net 10-15 min. Džiaugiuosi, kad 2005 metais pavyko aplenkti FKB ir tapti šalies čempionu.

– Profesionalo karjerą baigei 2011 metais, ką veikei po karjeros pabaigos?
– Po karjeros nenutolau nuo futbolo, stebėjau daug rungtynių, dalį laisvo laiko skyriau agento veiklai, laikas nuo laiko darbavausi užsienyje.

– Kaip reagavai, kai sužinojai, kad į futbolo žemėlapį grįžta „Ekrano“ vardas? Ką jis tau reiškia?
– Futbolas mano gyvenimo būdas, o „Ekranas“ – mano gyvenimo komanda, su ja užaugau kaip žaidėjas, subrendau kaip asmenybė, nemaniau, kad dar teks prisiliesti prie „Ekrano“. Sužinojus, kad „Ekranas“ grįžta, užplūdo banga gerų emocijų. Manau, taip pasijautė dauguma šiam klubui neabejingų panevėžiečių. Todėl kviečiu visus palaikyti atgimstantį „Ekraną“, mums labai svarbus palaikymas, tai nuteiks mus siekti užsibrėžtų tikslų ir džiuginti panevėžiečius!

Strategas Maciulevičius – apie žaidėjų gaivinamas karjeras, darbą „Ekrane“ ir nustebinusius sirgalius
https://www.facebook.com/notes/fk-ekran ... 802917045/

„Skriaudžiau tik kartą, gerai, gal du, bet to gal nerašyk“, – merkdamas akį prašo dabartinis „Ekrano“ vyriausiasis treneris Darius Maciulevičius. Prieš beveik 17 metų 2003-iųjų spalio pabaigoje priešpaskutiniame A lygos ture į kovą stojo po 62 taškus turinčios Kauno FBK ir „Ekrano“ ekipos. Apsnigtoje aikštėje antro kėlinio pradžioje pelnytas D. Maciulevičiaus įvartis praktiškai nulėmė FKB pergalę ir titulą Kauno klubui. Tuo metu kitoje barikadų pusėje kovojo dabartinis kolega Panevėžyje – Mindaugas Gardzijauskas.

„Žiauriai geri laikai buvo. Rungtynės „Aukštaitijos“ stadione prieš „Ekraną“ visada būdavo ypatingos. Smagu būdavo atvažiuoti į Panevėžį, pirmas dalykas, čia žiūrovai supranta futbolą, antras dalykas, jų visada prisirinkdavo, ta atmosfera „Aukštaitijos“ stadione visą laiką buvo gera. Ir ne tik ten, pamenu rungtynes prie „Ekrano“ gamyklos, erdvės nedaug, jausmas, lyg žaistum pilname stadione“, – prisimena dabartinis FKE vairininkas.

Strategas pasidalino mintimis apie darbus „Ekrane“, įspūdingą taurės akistatą ir vaikinų degančias akis bei netikėtai šiltą sutikimą „Aukštaitijos“ stadione.

– Visų pirma, sezono pirmasis mačas, taurės akistata su „Dainava“, ką pamatėte aikštėje, kas nustebino ir kokie buvo lūkesčiai prieš mačą?
– Pradžiai, nustebino ne vaizdas aikštėje, o tribūnose. Smagu buvo matyti tiek žmonių, jausti kilusį ažiotažą. Aikštėje tai jautėsi, sakyčiau, žaidėjai buvo netgi per stipriai užsivedę, reikėjo juos raminti, kad vaikinai neperdegtų. Pajaučiau, kad šita komanda reikalinga Panevėžiui. Tas labai malonu. O ir tos pačios rungtynės pateisino žiūrovų lūkesčius, manau, niekas nenusivylė. Užmečiau akį į tribūnas, buvo atėjusių su senais „Ekrano“ marškinėliais, ant kurių – dar senas klubo logotipas. Neįtikėtina, tiems marškinėliams turbūt 20 metų ir daugiau. Pamenu, su tokiais žaisdavo Vaidotas Šlekys, Irmantas Stumbrys, Darius Butkus ir kiti. Vadinasi, futbolo sirgaliai to laukė.

Gaila, kad nepavyko laimėti baudinių serijos. Žinoma, kiekvienam sportininkui nemalonu pralaimėti, nesvarbu, kokiu būdu ir prieš ką tu nusileidi. Pasiekus baudinių seriją šansas buvo realus, ten jau buvo loterija. Viskas prieš akis.

– Dar grįžtant prie taurės rungtynių, ką kalbėjote rūbinėje prieš tą mačą su „Dainava“, ką akcentavote vaikinams prieš kovą su vienais I lygos favoritais?
– Labai mažai reikėjo ką sakyti, matėsi, kad vaikinai laukė šių rungtynių. Tiesiog patys norėjo žengti į aikštę ir žaisti. Susidėliojome savo rungtynių planą, žaidėme su vienais I lygos favoritais. Klaidų, klaidelių buvo ir visą laiką bus, jas reikia taisyti. Bet tame mače atrodėme neprastai, vietomis tikrai gerai.
Žinoma, visi matė, kad trūko fizinio pasiruošimo, bet didžiulis noras kompensavo jėgų stygių, kai kurie sužaidė, galima sakyti, tris kėlinius. Didelė padėka žaidėjams, kad jie atidavė visas jėgas. Turbūt atidavė daugiau, nei buvo galima tikėtis. Labai norėjosi padaryti dar didesnę šventę.

– Rezervas ant atsarginių suolo, kurio žiūrovai dar neišvydo, koks jis?
– Rezervas didelis, o šansų turės visi, nei vienas pagrindinės sudėties žaidėjas negali būti ramus dėl savo vietos startiniame vienuoliktuke. Kitą vertus mūsų tikslas aiškus, eksperimentams erdvė ribota. Bet visi turės šansą ir žais visi, priklausys nuo varžovų.

– Esate kaunietis, kaip atsidūrėte „Ekrane“? Kokios aplinkybės lėmė, kad stojote prie jaunos FKE komandos vairo?
– Pirmas pokalbis su klubo vadovais vyko dar žiemą, gal sausio mėnesį, dar nebuvo jokios kalbos apie „Ekraną“. Man vadovų komandos vizija, pati komanda labai patiko, ilgai negalvojau, priėmiau pasiūlymą, o dabar kartelė iškelta dar aukščiau. Tikslas – po žingsniuką, po truputį prasibrauti A lygos link. O kad esu kaunietis „Ekrane“, tame nematau bėdos (šypsosi). Man prieš stojant prie komandos vairo svarbiausia buvo vizija, sudėtis, kuri yra tikrai jauna, vienas, kitas vyresnis žaidėjas. Tai pats geriausias variantas. Dalis žaidėjų ragavę „Ekrano“ mokyklos, su tokiais labai lengva, jiems mažai ką reikia duoti, pagrindus turi, truputį juos nukreipti, kai ką priminti.

– Kaip dirbsite su komanda, į kiekvieną treniruotę važinėjate, ar tik į rungtynes?
– Panevėžyje yra patikimas asistentas Mindaugas (Gardzijauskas). Šiaip matysime pagal situaciją. Laukia įtemptas rungtynių grafikas, nebus daug laiko treniruotėms. Žinoma, norėtųsi dažniau atvykti į Panevėžį, bet dar kartą pasikartosiu, labai lengva bendrauti su žaidėjais, kurie puikiai priima informaciją ir ją gerai įsisavina. Yra klaidų, bet tai natūralu.

– Kokie lūkesčiai iš šio sezono, ko tikitės iš žaidėjų, pačios komandos, sirgalių?
– Viliuosi, kad komanda padarys viską, kad pasiektume savo tikslus ir jų neužmirš aikštėje, treniruotėse. Žinoma, nereikia iš anksto kabintis medalių, o viską reikia įrodyti aikštėje. Praėjusį trečiadienį pamatėme, ką duoda žaidėjams fanai, žiūrovai ir jų palaikymas. Iš sirgalių tikiuosi, jog dabar turėsime nuolat tokį užnugarį. Tai žaidėjams labai reikalinga, futbolininkui – didžiausia motyvacija. Juk prie tuščių tribūnų nesižaidžia futbolas. Jei ekipa į kiekvieną mačą eis su tokiu ryžtu, pasieksime savo tikslus.

– Kai kurie žaidėjai ragavę aukštesnio lygio, yra žaidusių A lygoje, bet vėliau jų karjera prigeso, pavyzdžiui, ne vienam žiūrovui aikštėje buvo staigmena vėl pamatyti Luką Narbutą. Jūsų manymu, ar tie žaidėjai dar gali grįžti į aukščiausio lygio futbolą?
– Sugrįžti turi visus šansus, jie turi potencialo. Aišku, treniruotumas nėra tas, bet meistriškumas niekur nedingęs. Tik tas meistriškumas kenčia dėl to, kad nėra jėgų. Viskas yra pataisoma. Lubos? Nėra tokių, viskas priklauso nuo žaidėjų, ką ir ko jie nori pasiekti.

Yra gerai, kad žaidžiame II lygoje, žaidėjams daugiau erdvės, laiko atsiskleisti, nes juos įmetus į aukštesnį lygį, iškart į kokią A lygą, jie ten daug šansų neturėtų.

Jei II lygoje būtų tokie varžovai, kaip „Dainava“, progresas būtų žymiai greitesnis. Kol kas neįsivaizduoju II lygos komandų pajėgumo, žinoma, bus tokių, prieš kurias reikės maksimalių pastangų, svarbiausia, nesidairyti į varžovų sudėtis ir patiems žaisti visa jėga. Žiūrovų neapgausi, jie visko mato, jie praėjusį trečiadienį įsitikino, kaip komanda gali žaisti, tad nesinori nuleisti kartelės žemyn. Svarbiausia aikštėje – kova, būna visko, gali ir pralaimėti kovodamas, bet jei žiūrovai po to ploja, vadinasi, jie vertina tavo pastangas, mato, kaip tu atiduodi jėgas.

Gynėjas Švėgžda: sirgaliai – didelė komandos dalis, tik su jais galime siekti aukščiausių tikslų
https://www.facebook.com/notes/fk-ekran ... 342962045/

Dešiniojo krašto gynėju žaidžiantis Dovydas Švėgžda per trejas šio sezono rungtynes buvo vienas ryškiausių FK „Ekrano“ gretose. Mače su Alytaus „Dainava“ po jo puikaus tolimo perdavimo Edgaras Baranauskas uždirbo 11 metrų baudinį, o vėliau kartu su visa komanda sėkmingai gynėsi iki pat baudinių serijos. Kitose dvejose rungtynėse Dovydas žaidė be keitimų, o prieš savaitę džiaugėsi pirmąja sezono pergale prieš Vilniaus BFA (4:1).
Šį penktadienį 20-metis gynėjas tikisi vėl savo solidžiu žaidimu padėti komandai kovoje dėl antros pergalės, kitaip ir būt negali, anot Dovydo, komanda motyvuota pasiekti geriausią rezultatą. Jauno gynėjo gyvenime be futbolo dar ir teisėjo švilpukas, pramoginiai šokiai ir studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).

– Apskritai – kodėl futbolas, kada pradėjai jį lankyti ir kas pirmasis treneris?
– Nuo pat vaikystės buvau aktyvus vaikas ir reikėjo kur nors išsikrauti. Kartą mama grįžo iš darbo, ji mokytoja, šalia mokyklos vyko futbolo treniruotė, treneriai kvietė vaikus prisijungti. Grįžusi namo man pasiūlė išmėginti, aš tai ir padariau. Pirma treniruotė iškart „užkabino“ ir jau nebegalėjau sustoti.

Futbolą pradėjau lankyti nuo pirmos klasės, jis mano gyvenime jau keturiolika metų. Pirmasis treneris buvo toks pat jaunas kaip ir mes visi. Mes jam buvome pirma karta. Vaidas Bernatonis tikrai puikus specialistas, išugdė puikią futbolo komandą, buvo daug pergalių, kelionių į užsienį. Jis ne tik komandoje sugebėjo sukurti gerą atmosferą, bet ir mūsų palaikymo gretose tarp tėvelių.

– Net trejus metus iš eilės tapai Elitinės lygos čempionu (2015-2017 ?), tai – svariausios pergalės, svarbiausias pasiekimas futbole?
– Manau, kad kiekviena pergalė pasiekta su komanda yra kaip svarbiausias pasiekimas, bet, tai tikrai buvo ypatingas momentas. Tris kartus iš eilės tapti Lietuvos čempionu nėra lengva.

– Žaidi gynybos dešinėje, kodėl ši pozicija, nuo vaikystės žaidei gynyboje?
– Nuo pat vaikystės esu darbinis arkliukas, gynėjas. Krašto gynėjo pozicija man pakankamai naujas dalykas. Didžiąją karjeros dalį, nuo vaikystės žaidžiau vidurio gynėjo pozicijoje. Tik vėliau, subrendus, pasikeitus kūno kompozicijai, išvysčius daugiau greičio savybių pakeičiau poziciją. Iš pradžių buvo neįprasta, bet tai ta pati gynyba tik daugiau atakos funkcijų. Man patinka jungtis į ataką, dalyvauti joje, todėl manau, kad būtent ši pozicija yra mano.

– Elitinėje jaunių lygoje panevėžiečiai dominavo net kelerius metus iš eilės (U17-U19), pats tapai triskart jaunių čempionu. Iš tų čempioniškų sudėčių dabar „Ekrane“ žaidžia ne vienas futbolininkas (vartininkas Gytis Jakubaitis, Arnas Jurevičius, Paulius Obolevičius, Mantvydas Ežerskis ir kiti), turbūt aikštėje rasti bendrą kalbą nėra sudėtinga?
– Tikrai aikštėje komandinis darbas yra žymiai lengvesnis, kai su daugeliu esu žaidęs ir anksčiau. Rungtynių taktika, perdavimai, kova sekasi žymiai produktyviau, kai pažįstame vienas kitą, žinome žaidimo taktiką, aikštės matymą.

– Esi vienas I lygos teisėjų, ar pats aikštėje žaisdamas kitaip reaguoji į arbitrų švilpukus, egzistuoja pagarbus supratimas šiam darbui?
– Taip, esu I lygos teisėjas ir noriu kilti dar aukščiau. Šiuo metu aukoju teisėjavimo karjerą, kad galėčiau žaisti „Ekrano“ klube. Tikrai žaidžiant daugelį epizodų matau kitaip nei kiti žaidėjai. Manyje yra taip vadinamas teisėjo matymas. Rungtyniu metu stengiuosi per daug nediskutuoti teisėju, palaikyti jo sprendimus, paaiškinti ir komandos nariams, kad tai teisingi sprendimai ir nėra prasmės ginčytis. Tai vis dėlto mano kolegos ir pagarbą jaučiu jiems.

– Tavo gyvenime – svarbūs ir pramoginiai šokiai, kiek dabar esi aktyvus ant parketo?
– Šokis mano gyvenime atsirado daug vėliau nei futbolas, bet šokis su kamuoliu, laviravimas aikštėje tikrai pagelbsti ant parketo. Šokis kaip mano hobis, man tai patinka, jo metu atsipalaiduoju ir atsigaunu. Be to, šokant universitete susipažinau ir su savo antrąja puse. Dabar šokiui kiek mažiau tenka laiko, nes studijos vyksta nuotoliniu būdu, o mes LSMU universitete turime savo šokių kolektyvą „Salto“, kuriame ir palaikau šį hobį. Tačiau niekada neatsisakau pašokti su savo drauge, nes man tai patinka. Manau šokis, kaip ir futbolas mano gyvenime, išliks jame visada.

– Asmeninės ambicijos ir svajonė futbole?
-Tikslas – kaip įmanoma daugiau pagelbėti komandai kilti aukštyn, siekti vadovų nustatytų siekių. Norėčiau kuo ilgiau būti futbole, nes tai mano sporto šaka, tai aš.

– Kaip reagavai, kai sužinojai, jog prieš sezoną keičiasi klubo pavadinimas ir atstovausi FK „Ekranui“?
– Tai buvo netikėtas pasikeitimas man, nieko apie tai nežinojau. Labai nustebau ir apsidžiaugiau, nes atstovauti tokį garsų klubą, dėvėti šio klubo logotipu pažymėtą aprangą yra didelė pagarba, didelis malonumas.

– Pergalė arba rungtynės, kurių niekada neužmirši?
– Pirmosios „Ekrano“ rungtynės su „Dainava“ labai įsimintinos, svarbios man. Pirmą kartą su „Ekrano“ marškinėliais, tiek sirgalių, fanai. Rungtynės vyko su pratęsimu, tokia kova ir vos nepasiekta pergalė. Prieš rungtynes girdint ovacijas, muziką jautėsi net jauduliukas. Kažkas nepaprasta jausti tokią atmosferą ir kovoti su šiuo vardu. Niekada nepamiršiu taurės rungtynių, vykusių prieš metus su „Sūduva“. Su tokio lygio komanda kovojome kaip lygūs su lygiais, tai man ir įsiminė. Vienų vaikystės rungtynių irgi neužmirštu. Žaidėme su kuršėnų komanda. Rungtynėse keitėmės įvarčiais, 󠅯baigėsi rezultatu 5:5. Jos įsiminė dėl oro. Buvo kažkas unikalaus, tai lijo lietus, tai snigo, vėjas putė taip, kad kamuolys stojo ore, prasidėjo kruša ir dar visko ten vyko, kažkoks chaosas.

– Ar kai žaidi, girdisi sirgalių palaikymas ir kiek jų palaikymas prideda motyvacijos žengiant į aikštę?
– Sirgaliai yra nepaprasti, palaiko mus visose rungtynėse, vyksta į išvykas. Jų palaikymas labai girdisi ir atkreipia dėmesį. Šūkiai, dainos, skanduotės sukuria labai stiprią ir palaikančią atmosferą, kuri suteikia jėgų, skatina ir neleidžia pasiduoti. Jie prideda motyvacijos ne tik žengiant į aikštę, bet ir esant aikštėje. Sirgaliai – didelė komandos dalis ir tik su jais galime kovoti dėl savo tikslų.

– Žaidėjas, į kurį norėtum lygiuotis?
– Kažkokio vieno vienintelio žaidėjo neturiu ir neturėjau. Kiekvienas aukšto lygio žaidėjas turi kažką gero, kažką išskirtinio savyje, tai mane ir traukia. Stengiuosi iš kiekvieno pasiimt, tai kas įmanoma geriausia, lygiuojuosi į visų gerų žaidėjų visumą.

Tėčio numerį gavęs Armandas Kučys: mūsų stiprybė – vienybėje
https://www.facebook.com/notes/fk-ekran ... 413442045/

Teoriškai naujokas, praktiškai turbūt prieš prisijungdamas jau pažinojo daugumą komandos žaidėjų. Liepos pradžioje tik papildęs „Ekrano“ gretas pirmose rungtynėse su Vilniaus „Žalgiriu C“ pelnė įvartį, nors komanda net tris kartus pirmavo (2:1, 2:3, 4:3), bet neįtikėtino scenarijaus mačas baigėsi 4:4.

Prieš gerus 6-7 metus Armandas po „Ekrano“ rungtynių skubėdavo į aikštę sveikinti tėtį Aurimą, o dabar... Aurimas galės sirgti žaidžiant Armandui su FKE marškinėliais. Pernai legendinio ekraniečio A. Kučio sūnus Armandas tapo Elitinės jaunių U-19 lygos rezultatyviausiu žaidėju – 36 įvarčiai. Jo tikslių smūgių laukti ilgai nereikėjo, pasižymėjo debiutiniame mače, dublį pelnė paskutinėje akistatoje su „Nevėžiu B“.

Lietuvos jaunių rinktinės narys, 17-metis saugas pasidalino mintimis apie debiutą ir atmosferą, kurią rado FKE komandoje.

– Visų pirma, pirmas mačas su „Žalgirio“ jaunimu, ko pritrūko pergalei, kai komanda pirmavo net tris kartus, tačiau sužaidė lygiosiomis 4:4?
– Manau, koncentracijos, pirmavome tris kartus, reikėjo daugiau žaidybinės drausmės. Atrodo, vis išsiverždavome į priekį, bet pametę galvas lėkdavome į priekį, rizikuodavome ten, kur reikėjo sužaisti ramiau. O „Žalgiris C“ tiesiog tuo naudojosi, mušė įvarčius. Pelnius 4 įvarčius negali nelaimėti, bet būna futbole ir tokių rezultatų. Tas debiutas smagus, malonu žaisti, daugumą žaidėjų pažįstu, visi savi, fanai palaikė, nors lijo lietus, buvo gana daug žiūrovų. Pritrūko tik pergalės (šypsosi).

– Kokią atmosferą radai atvykęs į komandą ir apskritai kokį įspūdį palieka dabartinė FKE ekipa?
– Gera atmosfera, visi šiltai, draugiškai priėmė, rūbinėje visi bendraujantys, tylu nebūna. Malonu žaisti tokiame klube.

– Ar nekeista vilkėti marškinėlius su FKE logotipu, kai pats vaikystėje nepraleisdavai nei vienerių FKE rungtynių namų stadione?
– Šiek tiek keista, davė tą patį numerį, kuriuo žaidė ir tėtis (10), jis dar 2013 metais žaidė už „Ekraną“, o šiandien jau aš su šio klubo marškinėliais. Yra tam tikra atsakomybė, nenoriu nuvilti nei komandos draugų, nei sirgalių, nei tėčio. Tikiuosi, pateisinti jo lūkesčius.

– Kurios rungtynės labiausiai įsiminė iš tėčio karjeros?
– Daug įsimintinų rungtynių, gerai pamenu Čempionų lygos akistatą su „Shamrock Rovers“, kai laimėjo 2:1 ir pateko į kitą etapą. Mače prieš REO įmušė stulbinantį įvartį iš 30 m tiesiai į devyniukę. Tiesiog pamenu, kad nebuvo rungtynių, kada manęs nebūtų stadione žaidžiant tėčiui, visada ateidavau palaikyti. Visos pergalės įsimintinos.

– Ką sakė tėtis, kai gavai pasiūlymą prisijungti prie naujo FKE klubo? Ar tareisi su juo sulaukęs FKE pasiūlymo?
– Susiklostė tokia situacija, kad reikėjo žaidybinės praktikos, gavau pasiūlymą iš „Ekrano“. Pasiskambinau tėčiui, sako – gerai, pažaisk, juk reikia patirties. Taip ir atsidūriau „Ekrane“.

– Ko labiausiai komandai trūksta aikštėje, ir tavo manymu, kur yra komandos stiprybės?
– Kartais trūksta fizinių kondicijų, rungtynių gale „pasėdame“. Bet čia savaime sutvarkomas dalykas. Stiprybės? Vienybė, vienas kitą palaikome, nėra tarpusavyje kažkokių pykčių ar nesutarimų, geras emocinis ryšys, tas jaučiasi aikštėje.

August 31 at 1:26 AM
Džiugi žinia: prieš svarbiausias likusio sezono rungtynes komandą papildė čia 2012 metais karjerą pradėjęs gynėjas Aivaras Meškinis! Tikimės, kad jis su FKE marškinėliais galės žaisti jau rugsėjo 2 d., namų mače prieš „Kauno Žalgiris C“. 24-erių panevėžietis „Ekranui“ atstovavo 2012-2014 metais, vėliau atstovavo „Klaipėdos granito“, FK „Panevėžio“, Vilniaus „Vyčio“, II, III lygos klubams, žaidė salės, paplūdimio futbolo čempionatuose.

Kalbant apie naujokus, kaip jau ne vienas pastebėjote, nuo rugpjūčio pradžios komandą papildė prieš kelias dienas 21-ą gimtadienį minėjęs saugas Saimonas Roicevičius. Prieš tai Panevėžio FA auklėtinis atstovavo Kauno „Hegelmann Litauen“ (2019), FC „Kupiškis“ (2018), FK „Panevėžys“ (2017) ekipoms.

Nuo liepos antros pusės komandoje – ir 18-metis Panevėžio FA auklėtinis, saugas Matas Lesnikauskas, pernai atstovavęs FK „Panevėžys B“ ekipai.


September 1 at 10:56 PM
Dieną pradedame su komandos naujoko pristatymu! FKE ekipą papildė 20-metis panevėžietis, jaunimo rinktinių (U-17, U-18, U-19) narys Titas Aukštuolis. Panevėžio FA auklėtinis nuo 2014 m. tobulėjo NFA Kaune, 2019 m. pirmoje pusėje atstovavo FK „Panevėžio“ rezervui, nuo 2019 m. vasaros persikėlė į FK „Jonavą“ ir žaidė I lygoje. Puolėjas nuo 2017 m. buvo kviečiamas į U-17, U-18, U-19 rinktines.

Nuo rugsėjo jis – FK „Ekranas“ naujokas. Naujokas sąlyginai, nes ekipoje – ne vienas pažįstamas, bičiulis iš Panevėžio FA.

Tad sveikas atvykęs, Titai!

Titas Aukštuolis: „Ekrane“ mane nustebino trys dalykai
https://www.facebook.com/notes/fk-ekran ... 891181393/

20-metis Titas Aukštuolis iš esmės pratęsė ne vieno naujoko tradiciją: savo debiutiniame mače puolėjas pelnė įvartį.
Tą savo pirmose FKE rungtynėse darė Mantas Adomėnas, Armandas Kučys, savo antrame mače pasižymėjo Saimonas Roicevičius.
Po pergalės Titas džiaugėsi komandos pademonstruotu charakteriu bei sprendimu papildyti „Ekraną“.

– Sveikinimai su sėkmingu debiutu ir įvarčiu, kaip mačas atrodė iš tavo pozicijų, kodėl įvarčiai pasipylė tuomet, kai varžovai išsiveržė į priekį?
– Ačiū labai. Rungtynės buvo ganėtinai sunkios, iš tikrųjų nesitikėjau, kad tokia jauna komanda gali duoti gerą kovą žymiai stipresniai fiziškai komandai. Pirmajame kėlinyje turėjome daug progų, tiesiog pritrūko sėkmės realizacijose, nors tikrai pagirtinai sužaidė ir varžovų vartininkas. Įvartis į mūsų vartus buvo lyg spyris į subinę, kuris privertė mūsų komandą parodyti kas yra stipresni ir kas žaidžia savo namuose, ypač, kai užnugaryje palaiko tiek daug „Ekrano“ fanų.

– Koks jausmas vėl grįžti į gimtąjį miestą ir žaisti savų žiūrovų akivaizdoje? Gal kas nustebino sugrįžus į Panevėžį ar atvykus į FKE?
– Niekur taip šiltai nesijausi žaisdamas kaip savam mieste, prie savų žiūrovų ir fanų. Labiausiai nustebino trys dalykai. Pirmiausia, niekur kol kas neteko žaisti tokioje komandoje su tokiu kiekiu fanų ir tokiu neįtikėtinu palaikymu. Kaip jie palaiko komandą tai yra kažkas vau, tiesiog privalai už visus ir iki galo kovot.

Antra, tai komandos užsispyrimas ir noras laimėt. Esu matęs ir stebėjęs ne vienas FKE rungtynes, kaip komanda kovoja iš paskutiniųjų jėgų, kad ir kaip bebūtų sunku.

Tikėjimas ir noras laimėt net ir pralaimint. Visu tuo, ką mačiau, dabar ir pats rungtynėse įsitikinau. Trečia. Tiek direktorius, tiek treneris, taip pat ir žaidėjai, visi yra lygūs ir visi bendrauja kaip su lygiu žmogumi, nėra kažko aukščiau ar žemiau, manau tai yra vienas iš svarbesnių dalykų norint pasiekti aukštų tikslų, kokius yra užsibrėžęs FK „Ekranas“.

- Remiantis Lietuvosfutbolas.lt, įvartį pelnei po 11 mėnesių pertraukos, koks jausmas?
- Tiesą sakant, jau ir buvau pamiršęs pelnyto įvarčio jausmą, džiaugiuosi, kad įmušiau, o dar labiau, kad laimėjome.

– Esi naujokas, bet komandoje turbūt ne vienas pažįstamas veidas, su kuo Panevėžio FA teko kartu treniruotis, žaisti ir kas pirmas treneris?
– Komandoje praktiškai pažįstu visus, gal tik keletas yra, kuriuos iš matymo tik žinau. Nei su vienu neteko Panevėžio FA kartu treniruotis ar žaist, nes buvo skirtingos amžiaus grupės ir skirtingi treneriai, o pirmasis treneris mano Giedrius Juzelėnas, didelis Ačiū jam.

– Kas leido apsispręsti keičiant klubą iš Jonavos gretų persikelti į FKE?
– Apsispręst nelabai buvo sunku, tiesiog Jonavoje labai mažai gaudavau žaist, o dažniausiai išvis nesulaukdavau šansų. Tikiuosi FK „Ekrane“ šiek tiek atsigausiu ir sugrįšiu į savo vėžes.

– Tavo manymu, ar tokios sudėties FKE galėtų kovoti Pirmoje lygoje ir ar turėtų šansų būti pirmoje turnyro lentelės pusėje?
– Komanda praktiškai jauna, visi energingi, stiprūs, jėgų turintys žaidėjai, viską galintys ir mokantys žaisti futbolą. Žinoma, galima būtų kovoti ir Pirmoje lygoje, bet be specialaus pasiruošimo ir be sunkių, kokybiškų treniruočių vargu ar patektume i pirmąją turnyro lentelės pusę.

– Tavo akimis, kur FKE stiprybės ir kur reikėtų tobulėt, ką pagerinti prieš lemiamas rudens kovas?
– Pasikartosiu, visa komanda turi charakterį, be jo niekas nepadės prieš svarbias rudenio kovas, daugiau esame viskuo pasirengę, kad taptume antros lygos nugalėtojais. Žiūrint į ateitį, tai žinoma patobulėt yra tikrai daug kur, kamuolio kontrolėje, tempo pasirinkime, kada reiktų palaikyti kamuolį, o kada neperlaikyti ir panašiai, bet visa tai yra išsprendžiama.

– Esi jaunimo rinktinių narys, žaidei U-17, U-18, U-19, kas labiausiai įsiminė dėvint rinktinės marškinėlius? Trys įvarčiai Granatkino taurės turnyre į Irano vartus?
– Nemažai yra tikrai tokių įsimintinų, kur pelnydavau nors ir vieną įvartį, būdavo svarbūs pelnyti įvarčiai, bet taip, įsimintiniausias bus „hat-trickas“ prieš Iraną.