Nerijus Mačiulis: „Noriu, kad būtume kaip kumštis ir tikslo siektume kartu“09 liepos 2012
Giedrius Vaitkevičiushttp://www.fkkruoja.lt/naujienos-kruoja/312-nerijus-maciulis-noriu-kad-butume-kaip-kumstis-ir-tikslo-siektume-kartu" onclick="window.open(this.href);return false;
[Paveikslėlis]„Kruojos“ sirgaliams linkiu džiaugsmingų akimirkų, dar daugiau taškų, pergalių, tikėjimo, trimitų, plakatų. Noriu, kad būtume kaip kumštis ir bendro tikslo siektume kartu“, – sako „Kruojos“ naujokas Nerijus Mačiulis (kurjeris.lt nuotr.). Neseniai Pakruojo „Kruoją“ papildęs Nerijus Mačiulis ekipoje nesijaučia naujoku. 29-erių metų saugas ekipoje sutiko futbolininkų, su kuriais teko rungtyniauti kartu. Futbolininko teigimu, jam Pakruojis šiuo metu tinkamiausias. N. Mačiulis pasiryžęs padėti siekti užsibrėžtų tikslų.
„Pakruojis man tinkamiausias“
– Nerijau, sveikiname prisijungus prie „Kruojos“. Kaip jautiesi? – Labai džiaugiuosi. Dabar atostogos, jos šiek tiek išmušė iš ritmo, bet viskas gerai. Puikus kolektyvas, priėmė šiltai. Daugelį žaidėjų pažįstu – esu rungtyniavęs ir su jais, ir prieš juos. Ilgą laiką žaidžiau su Tomu Miklinevičiumi. Kartu buvome ir „Kaune“, ir „Šilutėje“. Teko rungtyniauti su Giedriumi Slavicku, Gvidu Juška.
– Naujoku nesijauti? – Lietuvoje mažai kur būsi naujokas. Nebent susikurtų naujas kolektyvas. Dabar tereikia susipažinti su nauja aplinka, miestu. Turėsiu laiko, tad tai ir padarysiu. Pirmasis įspūdis, kad Pakruojis paprastas, ramus miestas. Jame tarsi sanatorijoje. Yra ir ežeras, prie kurio jokio pašalinio garso. Visai kitaip, nei Kaune ar Klaipėdoje. Mane gyvenimas nuolat mėto iš ramybės į didesnį miestą. Kai žaidžiau Estijoje, gyvenau mažame Silamejės miestelyje. Jame yra beveik vos viena gatvė. Tačiau šiame gyvenimo etape norisi ramybės. Toks miestelis kaip Pakruojis man tinkamiausias.
„Kruojos“ rezultatai nestebina
– Ar turėjai kitų komandų pasiūlymų? – Ne. Vienu metu jau galvojau, kad reikėtų keisti savo gyvenimą, galbūt išbandyti trenerio darbą. Nusprendžiau iki vasaros žaisti Jonavos „Lietavoje“ ir vieną dieną lyg iš giedro dangaus sulaukiau skambučio iš „Kruojos“. Labai apsidžiaugiau.
– Kokie tavo tikslai „Kruojoje“? – Kaip ir visų komandos narių. Jei būčiau jaunesnis, galbūt kelčiau sau didesnius tikslus. Dabar, kiek leidžia mano žaidybinis išsilavinimas, norėčiau kuo geriau įsilieti į kolektyvą. Sieksiu prisidėti prie bendro tikslo. Asmeniniai – rezultatyviausio ar geriausio žaidėjo – prizai lieka nuošalyje.
– Ar atvykdamas kalbėjai, koks bus tavo vaidmuo? – Ne, konkrečios kalbos nebuvo. Klubo vadovybė sakė, kad komandai reikia žmonių, kurie padėtų. Kiek gausiu žaidybinio laiko, spręs treneris. Aš už tai, kad rungtyniautų tas, kuris geresnis, pranašiau atrodo treniruočių metu.
– Ar „Kruojos“ rezultatai ir žaidimas stebina? – Nelabai. Surinktas neblogas jaunų, gabių, talentingų ir vyresnių, patyrusių žaidėjų lydinys. Toks buvo ir „Lietavoje“. „Kruoja“ kasmet kyla. Komanda demonstruoja sistemingą darbą. Galbūt rezultatai ir žaidimas gali stebinti tuos, kurie su futbolu nelabai susidūrę.
Grįžo iš I į A lygą
– Šiuo metu komanda ilsisi. Kaip leidi atostogas? – Trečią dieną esu pas draugus, netoli Jonavos. Čia ir bėgioju, ir plaukioju ežere, ir į pirtį einu. Turbūt pirmąjį kartą turiu tokias turiningas ir šaunias atostogas. Pasikrovęs gerų emocijų tikiuosi kibti į darbą. Po atostogų grįžtame liepos 11-osios ryte. Kaip ir visiems, trūks dviejų ar trijų dienų, tačiau kiek yra, tiek turi užtekti. Žiemą atostogausime ilgiau.
– Kaip vertini pirmąją sezono pusę? – Prieš sezoną paskambino „Lietava“ ir pasiūlė prisijungti. Komanda norėjo, kad patyrę žaidėjai pamokytų jaunimą. Labai aukštų rezultatų nesitikėjome, tačiau apetitas auga bevalgant. Sekėsi neblogai – buvome pirmojoje vietoje. Džiugu, kas prisidėjau prie komandos istorijos. Man tai buvo gera patirtis, nes seniai žaidžiau I lygoje. Galbūt „Lietava“ po poros metų, kaip ir „Kruoja“, žais A lygoje.
– Ar „Lietava“ nebuvo karjeros žingsnis atgal? – Gyvenimą vertinu kitokia prizme – manau, kad viskas įvyksta taip, kaip turi būti. Prieš tai žaidžiau „Kaune“. Niekas neplanavo, jog ši ekipa iširs. Buvo žadama, kad ji liks, laukiau kone iki galo, ekipą palikau vienas paskutiniųjų. Turbūt taip turėjo nutikti, kad padėčiau Jonavai, o po to būčiau „Kruojoje“.
Pakeitė daug komandų
– Per savo karjerą žaidei Kauno „Jėgerių“, „Kauno“, „LKKA-Atleto“, „Šilutės“, Marijampolės „Sūduvos“, Klaipėdos „Atlanto“, Tauragės „Tauro“ komandose. Kodėl pakeitei tiek klubų? – Nežinau, galbūt visada kažko ieškau. Gal toks Lietuvos futbolas, kad nėra daug pasirinkimo. Kai buvau jaunesnis, priklausiau „Kaunui“. Norėjau pažaisti tai ten, tai ten. Pats net nepagalvoju, kad pakeičiau daug ekipų, bet kai pamatai sąrašą, supranti, jog taip buvo. Galbūt pačiam nepatiko, galbūt kiti manęs nenorėjo. Kur buvo pradžia, turi būti ir galas. Po jo bus galima daryti išvadas, kodėl taip įvyko. Dabar norisi keliauti.
– Kurie metai buvo sėkmingiausi? – Galbūt sezonai praleisti „Sūduvoje“. Žaidėme Europos taurių varžybose, laimėjome A lygos sidabro medalius. Norėjosi, kad mano vaidmuo būtų svarbesnis, bet ten liko geri prisiminimai. Išskirčiau ir sezonus, praleistus „Jėgeriuose“. Tada buvo pati karjeros pradžia, man buvo apie 20 metų. Negalima pamiršti ir „Tauro“, kuriame liko geri prisiminimai.
– „Taure“ buvai kapitonas ir netikėtai perbėgai į „Kauną“. Kodėl? – Gyvenimą vertinu pagal tai, ką jis pasiūlo, siunčia. Neplanavau palikti „Tauro“, bet gavau „Kauno“ kvietimą. Buvau pasiilgęs artimųjų, draugų. Nusprendžiau padėti gimtojo miesto ekipai
