FK Kruoja

O štai kraštinis gynėjas labai panašus buvo į Tamirlaną Kozubajevą iš Šiaulių. Moka valdyti kamuolį, gana greitas.

Tamirlanas dabar su jaunimo rinktine yra sandraugos taurės turnyre tai negali būti Pakruojyje.

visi timūridai vieno veido.. aš tik Džekį čaną atskiriu, nuo trečio geltono.. o kitus maišau..

na nereikia taip gąsdinti senuko. Juk pernai nebuvo taip jau blogai su Kruojos investuotojais. Gali būti visaip, bet aišku, kad geriausia kai klubas išsilaiko vidiniais resursais ir nereikia ieškoti altruistų kitam pasaulio gale.

Na, čia klausimas kas, ką apžais.. investuotojai, kol nauji, tol geri, bet paskui ima feilinti ir fiksinti..

gal KRUOJOS kontora išmaudys tuos čiun-čiao.. Nusigriebs babkių ir tiek..

Problema tame su Kiniečiais yra, kad jie dažniausiai gana netikėtai pasitraukia, apsigalvoja ir visada tai nutinka pačiu netinkamiausiu laiku.Nepatikimi jie yra, ne apgavikai, bet nepatikimi žmonės.Bet manau sezoną tikrai pratempsit su tais kiniečiais, o medaliai vėl bus.

Čia didžiausias kinų privalumas, kad staiga dingsta..

tai ne rusai, kad lyg ožiai įsikibę į PYPT laikosi kanopom ir žabtais..

pasakui, kad eitų načiort, ir walina..

Tai investuotojai iš Honk Kongo tai dar nereiškia, kad jie iš ten ir kilę, kad nebūtų kokie rusai

Pakruojo futbolas laukia milijonų iš Honkongo (21)
Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“) 2015-01-25 http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/pakruojo-futbolas-laukia-milijonu-is-honkongo.htm" onclick="window.open(this.href);return false;

Į „Kruoją“ žvalgosi investuotojai iš Honkongo. Lietuvos futbolo vicečempionai patvirtino, jog paslaptingi verslininkai iš Azijos jau atvedė į komandą trenerį iš Kroatijos.

Lietuvos futbolo komandos toliau lyg magnetas traukia svetimšalius.

Pernai antrąją vietą A lygos pirmenybėse užėmusi Pakruojo „Kruoja“ šiuo metu veda derybas su investuotojais iš Honkongo.

Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, svečiai iš Azijos žiemą jau du kartus lankėsi mūsų šalyje ir susitiko su Lietuvos vicečempionų komandos vadovais.

„Yra teisybės tuose ganduose. Tikrai yra tų investuotojų, su kuriais dabar dirbame. Bet kol nėra galutinių sutarčių, mes nenorime apie tai kalbėti“, – pripažino Pakruojo klubo direktorius Emilijus Junevičius.

Po sėkmingiausio per visą klubo istoriją sezono „Kruoja“ jau pradėjo ruoštis šių metų kovoms.

Lietuvos vicečempionai praėjusią savaitę pirmiausia pasirašė sutartį su naujuoju treneriu Miroslavu Buljanu.

59-erių kroato vadovaujama komanda šįmet dalyvaus ne tik šalies čempionate, bet ir Europos lygos atrankos varžybose.

– Šalies čempionai „Žalgirio“ futbolininkai naujam sezonui ruošiasi Brazilijoje, o bronzą laimėjęs Klaipėdos „Atlantas“ kitą savaitę keliaus į Kiprą. Ką veikia ir kur treniruojasi šalies vicečempionai? – „Kruojos“ direktoriaus E.Junevičiaus pasiteiravo „Lietuvos rytas“.

– Dar sausio 12-ąją pradėjome ruoštis sezonui namuose. Jau antrą savaitę Pakruojyje sportuoja apie 15-17 žaidėjų.

Po truputį komplektuojame komandą. Bet žaidėjų skaičius dar nieko nereiškia – kai bus pasirašytos sutartys, tada ir bus aišku, kas žais. Dabar vienus pasižiūrime, kiti atvažiuoja.

– Komandos vairą perėmė M.Buljanas. Kodėl pasirinkote 59-erių kroatą?

– Čia sudėtingas klausimas – kodėl? Mes neturėjome trenerio, kai Vladimiras (buvęs „Kruojos" treneris V.Čeburinas – Red.) gavo darbą Karagandoje ir grįžo namo.

Kaip ir žaidėjų, taip ir trenerių yra pakankamai didelė pasiūla. Tiesiog žiūri į kandidatūras ir renkiesi. Žmonės, kurie pažįsta, rekomenduoja ar kas nors kitas.

– Ar naują trenerį jums pasiūlė tie patys žmonės, kurie pernai Kazachstane surado V.Čeburiną?

– Ne. Tai – ne agentai.

Labai giliai viską norite žinoti. Aš nemanau, kad tai kam nors įdomu.

Įdomu yra rezultatas. Ar žmogus parodys, ką sugeba, ar jam prasčiau seksis. O kaip ar iš kur jis atkeliavo jau yra antraeilis dalykas. Svarbiau įvertinti numanomą trenerio potencialą ir galų gale – savo finansines galimybes.

– „Kruoją“ jau antrą sezoną treniruoja užsienietis. Jie pigesni už lietuvius?

– Lietuvoje trenerių pasirinkimas yra labai mažas. Turinčių „Pro“ licenciją lietuvių nėra tiek, kiek A lygoje – klubų.

Be to, užsieniečiai – ir treneriai, ir žaidėjai – net yra ir šiek tiek pigesni dėl mūsų mokesčių sistemos. Todėl galima net šiek tiek sutaupyti.

Bet tai nėra pagrindinis mūsų pasirinkimo kriterijus.

– Šį sezoną galite turėti ne tik naują trenerį, bet ir naujų investuotojų. Ar tiesa, kad „Kruoja“ rimtai domisi verslininkai iš Honkongo?

2 psl. >>

[/b]

– Yra keletas. Bet nenoriu kalbėti, nes visi iš karto pradeda klausinėti – kaip, kas?

Supraskite mane teisingai. Kai viskas bus sutvarkyta, tuomet ir paskelbsime oficialiai.

– Būtent investuotojai iš Azijos atvedė į Lietuvą trenerį iš Kroatijos?

– Čia galėčiau pasakyti – taip.

– Honkonge yra pakruojiečių, padėjusių jums užmegzti ryšius?

– Kur tik tie mūsų žmonės nebuvę. Visur jų yra. Nuvažiuoti į pasaulio kraštą ir net ten susitinki pažįstamų. Toks gyvenimas.

Bet kol dar nepadėjom galutinio taško, nėra ko daugiau pasakoti. Manau, kad per artimiausią savaitę viskas turėtų susitvarkyti.

Mes – optimistai. Viskas krypsta į gerąją pusę. Investuotojai turėtų padėti surinkti apie 60-80 proc. mūsų biudžeto.

– Gargždų „Banga“ nudegė pirštus, kai pernai įsileido investuotojus iš Rusijos. Alytaus klubą įsigijo italas, bet jį taip pat nuolat persekiojo skandalai. Šie pavyzdžiai neprivertė susimąstyti apie investuotojų ketinimus?

– Visą laiką yra abejonių. Nesinori į tokias situacijas įkliūti, todėl stengiamės įdėti visokių saugiklių. Galbūt todėl ir tos mūsų derybos išėjo ilgesnės. Norisi apsidrausti, kad vėliau nereikėtų gailėtis.

– Lažybų bendrovės iš Azijos susiejusios su didžiausiais sutartų rungtynių Europoje skandalais. Jeigu klubą perims investuotojai, ar nebijote, kad prisišauksite bėdą?

– Yra tokio nerimo. Yra. Būtent todėl turi būti numatyti saugikliai -- ir teisiniai, ir faktiniai.

Kai pinigai pajudės, reiškia viskas jau yra normalu. Bet iš pradžių, aišku, privalom sutvarkyti visus teisinius saugiklius.

– Ar Lietuvos futbolo federacija jau informuota apie vykstančias derybas?

– Kol nebaigėme visų procedūrų, neturiu federacijai ką sakyti. Galiu LFF pateikti tik oficialius dokumentus. Matysime kaip gausis, norėtume, kad viskas gerai būtų.

– Buvęs „Kruojos" treneris nori kartu į Kazachstaną pasiimti ir Tautvydą Eliošių, kuris pernai buvo vienas geriausių A lygos žaidėjų. Ar paleisite perspektyvų saugą?

– Jeigu jam bus pasiūlytos geros sąlygos, o klubo ir žaidėjo interesai sutaps, niekas tikrai nekliudys išvažiuoti.

Bet dabar Tautvydas turi traumą. Štai kur visa bėda. Per paskutinįjį sezono mačą su „Atlantu“ jam skilo pėdos kaulas.

Jis dabar gydosi, todėl neturi galimybės išvažiuoti kažkur į peržiūras. Jis dar apie trejetą savaičių bus reabilitaciniame režime, kol galės dirbti pilna jėga.

– Ar iš tiesų už T.Eliošių iš Karagandos „Šachtar“ dabar prašote 100 tūkst. dolerių išpirkos?

– Nežinau, kas tuos skaičius ir iš kur traukia. Prisigalvoja, parašo ir paskui mums visiems reikia aiškintis.

Jokių skaičių ir jokių derybų su kazachais dar net nebuvo. Vladimiras (V.Čeburinas – Red.) tik sakė: noriu jį pasižiūrėti bent per vieną pasirengimo sezonui ciklą. Bet visi planai nutrūko dėl tos bėdos.

Tautvydas yra komandoje, visi laukiam, kol jis pasveiks. Jo sutartis su „Kruoja“ galioja dar šį sezoną.

3 psl. >>

[/b]

– Šįmet vėl dalyvausite UEFA Europos lygos atrankoje. 2013-aisiais šiose varžybose „Kruoja“ 0:3 ir 0:5 pralaimėjo Minsko „Dinamo“. Ar prisimindami debiuto pamokas žadate stiprintis prieš antrąjį pasirodymą Europoje?

– Taip, tikrai stiprinsimės. Bet mes vėl būsime nukišti į labai neparankų krepšelį per burtus, todėl vėl gausime stipresnius varžovus.

Nors pinigai, sako, nežaidžia, bet prieš porą metų „Dinamo“ biudžetas buvo 25 mln. eurų, o mūsų – koks nepilnas milijonas litų. Vien šie skaičiai pasako, kokius žaidėjus jie gali pasirinkti, ir kokius – mes.

Aišku, norisi solidžiau šįmet pasirodyti. Juolab kad ir finansinis stimulas yra. Bet norėti – viena, o ką mes iš tiesų galim – parodys gyvenimas.

Europos taurės mačus planuojame žaisti Šiauliuose.

Lietuviai kamuoja pigiai

Pernai net pusę iš dešimties A lygos klubų maitino užsieniečiai. Trys Vakarų Lietuvos komandos: Klaipėdos „Atlantas“, „Klaipėdos granitas“ ir Gargždų „Banga" turėjo saitų su Rusija, Alytaus „Dainavą“ nusipirko Italijos pilietis, o „Kruoją“ gelbėjo treneris iš Kazachstano, kartu su savimi atsivežęs tuziną legionierių.

„Kiekvieną savaitę į elektroninį paštą gaunu laiškų su klausimais apie Lietuvoje parduodamus klubus ir galimybes juos įsigyti. Akivaizdu, kad kapitalas iš užsienio nori ateiti į mūsų futbolą, – dar 2014-ųjų kovą „Lietuvos rytui“ neslėpė LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas. – Tokiems žmonėms dažniausiai atstovauja teisininkai.“Jeigu mes įsteigsime klubą, ar jam iš karto bus leidžiama žaisti A lygoje? – manęs dažnai net klausia. Čia net nesvarbu, ar ateina rusų, prancūzų ar italų kilmės kapitalas. Didžiausias pavojus, kad atsiranda investuotojai, kurių tikslai nėra iki galo aiškūs“.

Visi Lietuvos pirmenybėse dalyvaujantys klubai privalo nurodyti ne tik savo savininkus, bet ir atskleisti lėšų šaltinius, iš kurių formuoja savo biudžetą.To reikalauja LFF klubų licencijavimo taisyklės.

Bet net griežčiausi reikalavimai tikrai negali sustabdyti tų, kurie į Lietuvos futbolą veržiasi, turėdami nusikalstamų tikslų.

„Popieriai gali būti švarūs. Jeigu visa dokumentų sistema veiktų taip idealiai, kaip ji sugalvota, nė vienas bankas pasaulyje nebankrutuotų. Bet jie juk bankrutuoja, – pastebėjo E.Eimontas. – Jeigu žmogus turės tikslą futbole veikti nesąžiningai, jis tikrai ras būdų, kaip tai padaryti. Kurdamas klubą panaudos piramidės statymo būdą ar paslėps visus galus ofšoruose“.

LFF vadovas pripažįsta, jog Lietuvos klubai yra patrauklūs abejotinos reputacijos veikėjams dėl ypač pigios kainos.

„Lietuvoje klubų kaina nėra didelė, o komandų biudžetai taip pat nedideli. Jeigu norėtum įsigyti klubą Lenkijoje, tau tikrai neužtektų 200 ar 300 tūkst. eurų. O Lietuvoje tokios sumos gali ir užtekti“, -- skaičiavo E.Eimontas.

LFF vadovo teigimu, UEFA atliko tyrimus ir suskaičiavo, jog vienos sutartos rungtynės nusikaltėliams vidutiniškai atneša apie 100 tūkst. eurų pelną.

„Galima tik įsivaizduoti, kokia yra tokio nusikalstamo verslo grąža“, – sakė E.Eimontas.

Vis didesnio investuotojų dėmesio sulaukiantys Lietuvos klubai nėra išimtis šių dienų Europos futbole.

„Tų pačių bėdų turi ir estai, ir latviai, ir slovakai, ir čekai. Futbole kilo tokia banga, kurią jau pastebi visi, – pripažino E.Eimontas. – UEFA neatsitiktinai įspėja apie tokius dalykus ir visą tą riziką, kurią kelia neaiškūs investuotojai.

Potencialių sukčiavimo užuomazgų pastebi visi. Tai klasikinis modelis, kuris taikomas ne tik mažose valstybėse.

Toje pačioje Rusijoje jau taip pat yra ši tendencija, tik ten kiek kitokios problemos. Ne tik klubo perėjimas į vienas rankas, bet ir jo skaldymas dažnai sukelia pavojų. Mes iš tiesų tai matome kaip didelę riziką Lietuvos futbolui, todėl konsultuojamės su teisininkais, ką daryti“.

Tai investuotojai iš Honk Kongo tai dar nereiškia, kad jie iš ten ir kilę, kad nebūtų kokie rusai

Bravo. Pilna rusų visose rinkose..

Nebespankit jus : Ta Kruoja cia jum ne Banga ir Ekranai visokie katrie supuna,rimta kontora ta Kruoja Kad kitus suzlugde investuotojai tai dar nereiskia kad Kruoja suzlugdis Emilijus tvarka padares ten nebijokit apsisaugojas nuo aferizmo Sveicarai buvo pasitrauke Kruoja zlugo? Keli klubeliai zlunga tupi visi pradeda rasit kad ir cia bus tai pat ot mastimas zmoniu nebutu pinigu nesedetu Kruoja papludimi

tik "pelėsiai" ir mandarinai pūna, KRUOJA nežinia kaip išgyvena ir net žada visus perspjauti.. visokių džekių čanų užsiveš, duos kovos..

Blin, išlėkė kai kas su KRUOJA ir nespėjom pasišnekėti..

Atlantica Aeneas Hotel & Beach
Viešbutis · Kurortas

Kipre KRUOJOS komanda pietus pavalgė

Kipre KRUOJOS komanda pietus pavalgė

Gal Kipre gaus geresnio maisto, nei batonas su kefyru.

Kipre KRUOJOS komanda pietus pavalgė

Gal Kipre gaus geresnio maisto, nei batonas su kefyru.

panašu, kad Pakruojyje kefyras baigėsi, liko tik pagižęs.. visi į tą Kiprą sulėks..
Jakelis jau ten nežinia kiek laiko, dabar lyg tyčia visa kontora sulėks..

Atlantica Aeneas Hotel & Beach
Viešbutis · Kurortas

Kipre KRUOJOS komanda pietus pavalgė

Geriausias kurortas Kipre Honkongas finansuoja matit juk nekieviena diena pasitaiko Kruojai pabuti uzseni tad reik naudotis kol galimibiu ira,Jakelis gal talentukus ziurinejo jis kaip slaptas agentas tipo apsimete kad vaziuoja poilsiauti nezinia ka jis ten daro zaidejus atrenka turbut

Kaip grįš chebrytė, tai man galės pliurpti telefonu į ausį, kaip jie ten mėgavosi.

O aš apsimesiu, kad labai pavydžiu..

Honkongas finansuoja matit :

Kitam sezonui tikiuosi vien Kiprais neapsiribosit. Varykit į azijos turą po Honkongą, Vietnamą, Tailandą. Lietuvių klubai dar nesiruošė taip sezonui. Išgarsėsit, net Honkonge.

Malaizija dabar labai renka visokias dortmundosų barusias, mančėster syčius ir kitas niekam tikusias komandas, jaučiu ten KRUOJA labai būtų populiari, jeigu dar azijiečiai žais joje, tai garantuotai laukiamesnė kontora už Mančester United bus..

Pakruojo "Kruojos" futbolininkai vakar vakare sėkmingai pasiekė Kiprą, kur dvi savaites lies prakaitą treniruočių stovykloje.

[/b]

Į saulėtą Kiprą atvykusi „Kruoja“ pradėjo treniruočių stovyklą
http://fkkruoja.lt/index.php/pradinis/naujienos/item/575-i-sauleta-kipra-atvykusi-kruoja-pradejo-treniruociu-stovykla" onclick="window.open(this.href);return false;

Pakruojo „Kruoja“ tęsia pasiruošimą naujajam lietuviško futbolo sezonui, kuris prasidės vasario pabaigoje. Sekmadienio vakarą „Kruoja“ atvyko į Kiprą, kur treniruočių stovykloje praleis artimiausias dvi savaites.

Kiprą „Kruoja“ pasiekė patogiu tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Larnaką, o apsistojo Ayia Napos kurorte, iki kurio iš oro uosto nuvykti itin patogu – vos apie pusvalandis kelio. Futbolininkai apsigyveno „Atlantica Aeneas Hotel & Beach“ viešbutyje prie vieno garsiausių paplūdimių visoje saloje - Nissi.

Tačiau tikrai ne ilsėtis ir pramogauti futbolininkai atvyko į Kiprą, čia šalies vicečempionai artimiausias dvi savaites kiekvieną dieną lies prakaitą treniruočių metu. Planuojamos ir kelios draugiškos rungtynės, apie kurias detales paskelbsime kiek vėliau.

Sąlygos komandai sudarytos puikios – šiuo metu Kipre apie 20 laipsnių šilumos, tad treniruotėms oras – tiesiog idealus. Tarp į Kiprą išvykusių žaidėjų yra ir ne vienas futbolininkas, dalyvaujantis ekipos peržiūroje, planuojama, jog pačios stovyklos metu į peržiūrą gali atvykti ir daugiau žaidėjų.

Primename, jog ekipą treniruoja neseniai „Kruojos“ vairą perėmęs kroatų specialistas Miroslavas Buljanas, o prieš išvykstant į Kiprą „Kruoja“ sužaidė draugiškas rungtynes su Panevėžio „Ekrano“ jaunimu, kurį įveikė 3:0 bei „Klaipėdos Granito” ekipa, kurią pavyko įveikti rezultatu 1:0. Vienintelį įvartį pelnė Tomas Birškys.

Paulius Jakelis, fkkruoja.lt

Planuojamos ir kelios draugiškos rungtynės, apie kurias detales paskelbsime kiek vėliau.

- Galės su Sūduva ir Atlantu pasivaržyti.

A lyga kovo, balandžio ir spalio, lapkričio mėnesiais galėtų vykti Kipre..

Interviu: R.Beniušis: "Iškovojus sidabrą buvome vos ne ant rankų nešiojami"
http://www.fkkruoja.lt/index.php/pradinis/naujienos/item/576-interviu-r-beniusis-iskovojus-sidabra-buvome-vos-ne-ant-ranku-nesiojami" onclick="window.open(this.href);return false;
http://www.lff.lt/lt/article/r_beniusis_apie_milan_pasiulyma_akistata_su_t_henry_kruojos_sekme_ir_gyvenima_pakruojyje" onclick="window.open(this.href);return false;

[Paveikslėlis]

Vienas rezultatyviausių visų laikų Lietuvos čempionatų puolėjų Ričardas Beniušis prieš dvejus metus "griebėsi šiaudo" savo karjeroje ir pasirinko žaisti Pakruojo "Kruojos" komandoje. Dabar 34 metų futbolininkas - viena ryškiausių figūrų šalies vicečempionų gretose, vėl kviečiamas į Lietuvos nacionalinę rinktinę. Nors pagal iškovotus šalies čempionų titulus niekas neprilygsta ir turbūt dar ilgai neprilygs Andriui Veličkai, prieš buvusį ilgametį bendražygį R. Beniušis gali pasigirti didesniu įvarčių skaičiumi (viso 163) ir spalvingesne medalių kolekcija. Nuo to laiko, kai 2003-aisiais iškovojo pirmą aukso medalį, R. Beniušis nuolat būdavo podiumo svečias. Puolėjas su trumpomis pertraukomis, kai žaidė užsienyje, per 11 sezonų iškovojo 10 medalių - keturis aukso, tris sidabro ir tris bronzos. Tačiau vienu brangiausių medalių futbolininkas laiko tą, kurį iškovojo netikėtai - praėjusį sezoną su Pakruojo "Kruoja". 15 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai ir R.Beniušio lyderio savybės nemažai prisidėjo prie to, kad kiek mažiau nei 5 tūkst. gyventojų turinčio Pakruojo komanda pernai iškovotų antrąją vietą "SMSCredit.lt A lygoje". LFF.lt svetainei R. Beniušis papasakojo apie praėįusių metų sėkmę bei įsimtiniausius savo karjeros epizodus.

- Pagal savo ūgį ir sudėjimą galėjote būti ir krepšininkas ar netgi kovinių šakų sportininkas. Kodėl pasirinkote futbolą? Kaip pradėjote savo karjerą?, - paklausėme R. Beniušio.
- Kas galėjo pagalvoti, kad būsiu vienas iš aukštesnių. Vaikystėje neišsiskyrdavau nei ūgiu, nei svoriu. Tik paskui išsistiebiau. Kodėl futbolas? Kitų alternatyvų kaip ir nebuvo. Panevėžyje futbolas buvo populiarus, žinomas, „Ekranas" buvo aukštumoje. Visi vaikai eidavo į futbolą. Šiaip mėgstu pažaisti įvairias sporto šakas - ir rankinį, ir krepšinį. Tik galbūt jau nebe tas amžius tuo užsiimti. Tiesa, nuo šešerių apie metus laiko lankiau šokius - privertė mama. Galbūt tai ir padėjo lavinti koordinaciją, bet man labai nepatiko strakalioti iš kampo į kampą. Būdavo, kad ir nenueidavau. Nuo antros klasės jau pasukau į futbolą. Nuo pat mažumės buvau Panevėžyje, bet profesionalo karjerą pradėjau įstojęs į universitetą Kaune. Kritau kažkam į akį ir patekau į Kauno „Inkarą". Pirmos, antros rungtynės, pavyko įmušti įvartį, ir taip viskas po truputį įsibėgėjo.

- Teko girdėti istoriją, kad kuomet atstovavote Kauno „Inkarui" buvote gavę pasiūlymą iš ne bet ko, o iš Italijos grando AC „Milan"...
- Taip, faksas su kvietimu iš „Milan" buvo atėjęs ir jį mačiau - tik neturiu išsaugojęs. Tie metai man buvo sėkmingi, kaip jaunas futbolininkas buvau antras tarp rezultatyviausių. Tuomet buvo nemažai pasiūlymų, tačiau su klubo vadovais apmąstėme, kas realiausia, kas „įkandama". Milane tada žaidė Andrijus Ševčenka , kitos žvaigždės. Man ir sako - ką tu ten veiksi? Geriau važiuok ten kur kažką gali pasiekti, tobulėti - ne tik sėdėti ant suolo.

- Nesigailite tokio sprendimo?
- Sunku pasakyti, kas būtų buvę. Tiesiog ta „Milan" svajonė nebuvo reali. Manau, kad geriau imti tai, ką gali įkasti, o ne žiūrėti į tą skanų obuolį. Galbūt tik vėliau buvo apmaudo, kad galėjau atsidurti ir Donecko „Šachtar" ir „Brondby". Tačiau ten buvo kitokie vadovų sprendimai - gal per mažai pasiūlė, gal kitos priežastys. Bet nėra ko gailėtis, taip jau buvo, dabar tai tik kaip atsiminimas.

- Iš „Inkaro" keliavote į Rusiją - Kaliningradą, Samarą - ir į Norvegiją, bet ten sužaidėte labai mažai rungtynių. Kodėl?
- Iš vienos pusės, nebuvau pasiruošęs - Rusijoje reikėjo žaisti greičiau, su didesne jėga. Dar buvau nepakankamai tam subrendęs. Iš kitos pusės, 19 metų vaikiui buvo sunku gauti šansų, nukonkuruoti veteranus. Visgi Rusijoje buvo ir įvairūs užkulisiniai niuansai -pažintys, agentai ir taip toliau. Norvegijoje, „Start" klube, buvome kartu su Donatu Vencevičiumi. Deja, taip susiklostė, kad mūsų komanda žengė paskutinė. Atėjus iš žemesnės lygos į aukščiausiąją buvo sunku pasipriešinti varžovams, iškovojome vos vieną kitą pergalę. Tai ne ta komanda, kurioje galėjau atsiskleisti. Tuo pačiu ir aš veikiausiai nepateisinau komandos vilčių.

[Paveikslėlis]

- Su FBK „Kaunu" daugelį metų dominavote Lietuvos čempionate. Jaučiate nostalgiją tiems laikams?
- Taip, vis dėlto tai patys geriausi prisiminimai, geriausi metai. Parodžiau tai ką sugebėjau, pavyko iškovoti daug trofėjų. Labiausiai įsiminė pirmi metai, nes buvau jaunas, buvo smagu užsikabinti pirmąjį medalį, tapau rezultatyviausiu žaidėju - nors sezoną pradėjau ir „Atlante". Su „Kaunu" laimėjome auksą vienas po kito, todėl ilgainiui tas nublanko, tačiau dalyvauti UEFA Čempionų lygoje visada buvo įsimintina.

- Tuometinis „Kauno" savininkas Vladimiras Romanovas garsėjo ekscentriškais poelgiais. Kokių keisčiausių dalykų teko matyti ar išgirsti pačiam?
- Nenoriu kažkaip negražiai atsiliepti, bet taip - kartais sprendimai būdavo keisti. Pavyzdžiui, keistai nuskambėdavo, kai Sandraugos turnyre kažkam žaisti neleisdavo išbūrus iš žvaigdžių. Būdavo, kad jis klausydavo būrėjų patarimų. Nors manęs tai neliesdavo. Kartą treniruočių stovykloje teko šokinėti per laužą. Pasitaikydavo įvairių kuriozų, bet nenoriu apie tai daug kalbėti. Jis tiesiog kitoks žmogus, kuris davė naudos futbolui. Daugelis žaidėjų jį mini geru žodžiu. Visi lygiavosi į „Kauno" klubą, žaidėjams tekdavo pasitempti, nes ne bet kas ten patekdavo. Kartelė buvo užkelta aukštai.

- Iš Kauno išvykus į Škotiją, Edinburgo „Hearts" klubą, pirmas rungtynes žaidėte prieš „Barcelona". Ši dvikova - įsimtiniausia ir tuo pačiu netikėčiausia?
- Iš tiesų viskas įvyko labai greitai. Sužaidžiau Čempionų lygos atrankos rungtynes Lietuvoje, po jų man sako: rytoj turi būti Škotijoje. Ten tik spėjau iškrauti lagaminus ir sužinojau, kad žaisime su „Barcelona". Tuo metu tai buvo tik eilinės draugiškos rungtynės, bet dabar jas prisimeni kaip per sapną. 50-60 tūkstančių žiūrovų, didžiausios futbolo žvaigždės: tai nepamirštama. Pamenu, kad vijausi Thierry Henry - tik akimirka ir jau dviem metrais atsilieku. Galva apsisuka, galvoju sau - kas per žvėris?

- Kelis mėnesius Jums teko pažaisti ir Izraelio čempionate. Kokį įspūdį paliko ši šalis?
- Ten savotiškai kitas pasaulis - dominuoja invidualus meistriškumas, mažai taktinio, komandiniai žaidimo. Jie turėjo tokių techniškų žaidėjų, kokių pas mus gal tik vienas kitas, tačiau visi žaisdavo labai individualiai. Net jei nepavykdavo, tą patį darydavo vėl. Buvo net keista - prašai kamuolio, lauki, bet bergždžiai. Pavyko įmušti kelis įvarčius, bet mūsų komanda nebuvo stipri. Kai komandai nesisekė buvo visko - keitė ir trenerius, ir važiavome pasimelsti. Tačiau kaip šalis, Izraelis labai patiko - tiek oras, tiek maistas, tiek žmonių mentalitetas. Visi žmonės šypsosi laimingi, visur švara, tvarka. Tokioje šalyje sutikčiau pasilikti gyventi.

- Esate minėjęs, kad po laikotarpio Marijampolės „Sūduvoje" atsirado nusivylimas futbolu. Buvo minčių baigti karjerą? Kaip atsidurėte Pakruojyje?
- Baigti - turbūt ne, tačiau buvo nusivylimo. Izraelyje užsirekomenduoti nepavyko, „Sūduvoje" taip pat po sėkmingų metų ėjo nesėkmingi. Neįvykdėme tikslų, pats nemažai laiko praleidau ant atsarginių suolo. Buvo sunku psichologiškai. Praradau futbolo skonį. Perėjimas į „Kruoją" buvo kaip šiaudo griebimasis. Iki tol niekas nesidomėjo. Kai iš Pakruojo paskambino ir paklausė, ar nori pabandyti, džiaugiausi, kad esu dar kažkam reikalingas.

- Kokios pagrindinės „Kruojos" sėkmės priežastys praėjusį sezoną?
- Manau, kad 80 procentų - trenerio Vladimiro Čeburino nuopelnas, jo sugebėjimai viską sudėti į vietas, taip pat disciplina, tvarka, kolektyvas. Pagal pavardes neturėjome žvaigždžių, tačiau treneris išdėliojo viską kaip turi būti, išspaudė maksimumą ir pelnytai iškovojome tą sidabrą.

- „Kruojos" komandoje turėjote legionierių iš Gajanos, Suomijos, Trinidado ir Tobago, Egipto, Nigerijos, Dramblio Kaulo Kranto, Gruzijos, Ukrainos, Rusijos. Kaip pavyko susikalbėti su visais ir išlaikyti gerą komandinę dvasią?
- Pasakysiu taip - nebuvo kelių žaidėjų iš vienos šalies, kaip pasitaikydavo kituose klubuose. Todėl nesusidarė atskiros grupuotės, su visais pavyko gerai sutarti. Emocingesnis tik buvo Youbou Thome. Kiti buvo nuoširdūs, neišsišokantys. Nebuvo kažkokių baliukų, visi matė save futbole ir aikštėje siekė maksimumo. To mums ir reikėjo.

- Pakruojo mieste tik šeši tūkstančiai gyventojų. Prieš šešerius metus paklausti apie A lygą, „Kruojos" sirgaliai tik juokėsi ir kraipė galvas. Po metų „Kruoja" jau žaidė A lygoje, o pernai debiutavo Europoje. Kaip Pakruojyje buvote pasveikinti su A lygos sidabro medaliais?
- Buvome vos ne ant rankų nešiojami. Visi pažindavo, paspausdavo ranką ar net užleisdavo eilėje parduotuvėje. Po čempionato labai šiltai buvome sutikti miesto Kultūros rūmuose, kaip tikros žvaigždės. Sveikino ir meras, ir visa savivaldybė. Vis dėlto tai didžiausias pasiekimas Pakruojo sportui.

- Tas ypatingas, mažo miesto gyventojų dėmesys motyvavo sezono metu?
- Taip, jei palygintume su Vilniumi ar Kaunu - ten ateina pora tūkstančių žiūrovų, tačiau daugeliui jų tai eilinis dalykas Ar laimėtum ar pralaimėtum - gatvėje tavęs vis tiek nepažįsta. Pakruojyje susirenka tik saujelė tų tikrųjų gerbėjų, visi pažįstami, kurie nuoširdžiai serga už komandą. Jei laimi - gali iškelta galva eiti per tą vienintelę miesto gatvę. Tuo pačiu neturi teisės ir pralaimėti, nes kitą dieną pirštais badys ar apkalbės.

- Šiemet po vienų sunkiai laimėtų rungtynių prieš „Kruoją" Jūsų geras pažįstamas, Vilniaus „Žalgirio" puolėjas A.Velička pusiau rimtai ištarė, kad „kažkas neįtikėtino, net Beniušis gynėsi". Dažnai pačiam tenka kaip puolėjui atidirbti už komandą gynyboje?
- Tokių rungtynių buvo. Tose Jūsų paminėtose rungtynėse buvo tokia taktika, kad turiu būti ten ir ten. Tada tas nepasiteisino. Vis dėlto buvome atsidavę treneriui ir žinojome, kad jis išspaus viską, kas imanoma. Kiekvienoms rungtynėms ruošdavomės atskirai. Nesvarbu, jei su ta pačia komanda žaisdavome trečią ar ketvirtą kartą. Kiekvienai ruošdavome siurprizų. Galbūt visi mus vadino gynybine, standartų komanda, kuri kažko tokio ypatingo neturi. Bet visi mūsų prisibijodavo. Išnaudojome savo stipriauses puses ir pasiekėme maksimalių rezultatų.

- Ar dar suskaičiuojate, kiek ir kokių medalių turite? Kurie iš jų brangiausi?
- Kažkada bandžiau suskaičiuoti, turbūt yra apie dešimt. Keturi ar penki aukso medaliai su „Kaunu", keli medaliai su „Sūduva". Paskutinis su „Kruoja" iškovotas sidabras- man labai brangus, vertingesnis už daugelį auksų. Todėl, kad žinau, kad daug prie jo prisidėjau. Galbūt nepalyginsi su pirmu auksu, tačiau emocijų, kovos prasme jis ypatingas. „Kauno" klube būdavo, kad komandoje po 30 lygiaverčių žaidėjų, o ir čempionatą neretai laimėdavome likus keliems turams iki pabaigos. Dabar kovojome iki pabaigos ir iškovojome sidabrą savo dvasia, su nedideliais resursais. To tikrai nusipelnėme.

- Šiemet tarp rezultatyviausių visų laikų žaidėjų - jei skaičiuotume tik nepriklausomos Lietuvos čempionatus - aplenkėte Remigijų Pocių. Kiek atkreipėte dėmesio į šį faktą?
- Kažkas užsiminė apie tai, pats susiskaičiavau ir čempionato eigoje išsikėliau tokį uždavinį. Pradžioje įmušiau devynis įvarčius, trūko dar šešių. Trečiajame rate patranka sustojo. Komanda laimėdavo, bet man pasižymėti nepavykdavo. Pasvarsčiau, kad reikia pasistengti. Nereiškia kad dėl to buvau savanaudis - nepaimsi įvarčio iš kito - bet labai norėjau to rezultato. Buvo smagu, kai pavyko.

- Įsimintiniausias karjeros įvartis - pirmasis?
- Taip, kaip ir daugeliui, kad ir kaip tai skambėtų banaliai. Prisimenu, kad su „Inkaru" žaidėme prieš „Žalgirį" namuose, man buvo 19 metų. Atsilikinėjome 0-1, tačiau pavyko išlyginti pačioje rungtynių pabaigoje. Apskritai tokių įspūdingų įvarčių - per save ar suklaidinęs penkis žaidėjus - nesu įmušęs. Tik užpernai prieš „Atlantą" ir „Bangą" pavyko gražiai įmušti iš toli.

- 2015-ųjų sezone „Kruoja" dalyvaus UEFA Europos lygos atrankoje. Planuojate dar parungtyniauti?
- Kol kas taškai dar nesudėlioti, priklausys nuo klubo vadovų, kokia bus komandos vizija (pokalbis vyko per žiemos atostogas - aut. past.). Kojos dar bėga, nesu pats savęs nurašęs, dar norėčiau žaisti - kol dar šį tą galiu, kol jaunimas neišstumia.

- Pakruojyje gyvenote bendrabutyje, pats miestas nėra didelis. Kaip leisdavote laiką?
- Visko prisigalvodavome - ar pažvejoti, ar šašlyką išsikepti, ar nuvažiuoti į Šiaulius. Tie, kurių namai yra toliau - kaip mano - po treniruočių ar rungtynių, esant galimybei, vykdavo namo pas šeimas. Kai nebūdavo ką veikti, žiūrėdavau serialus - nepraleidžiu nei vieno - ar žaisdavau internetinius žaidimus. Pavyzdžiui Candy Crush Saga. Neseniai praėjau 800-ąjį lygį. Reikės vėl pora savaičių laukti, kol sukurs daugiau! Pakruojyje laikas būdavo stumiamas, čia nėra, pavyzdžiui, kokios nors kavinės, kurioje galėtum pasėdėti. Tačiau galbūt tas ir padėjo, nes daugiau laiko skirdavome poilsiui, pasiruošimui rungtynėmis - analizei, aptarimams. Daugiau bendravome, atsirado geresnis tarpusavio supratimas komandoje.

[Paveikslėlis]

- Praėjusių metų vasarą po ilgesnės pertraukos sulaukėte pakvietimo į Lietuvos rinktinę. Tai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus?
- Man buvo nemažai staigmena. Iš pradžių maniau, kad galbūt kas nors nors sugalvojo pajuokauti. Paskambinau treneriui paklausti ir įsitikinti. Klausiu, gal ką nors supainiojote, o man sako: „Viskas gerai, Benai, atvažiuok". Buvo tuo pačiu ir pasididžiavimas, ir baimė, kaip čia viskas bus. Smagu tai, kad pasijaučiau dar kažko vertas, ne visai nurašytas. Man vien žodžiai „Lietuvos rinktinė" daug ką reiškia.

- Rinktinei atstovaujate jau nuo 2001 metų. Kokie išliko geriausi prisiminimai?
- Negalėčiau kažko išskirti. Visi metai rinktinėje buvo smagūs ar įsimintini. Atsimenu kiekvieną įvartį. Vis dėlto niekada nebuvau pagrindiniu puolėju, visada prieš mane buvo kažkas kitas - Robertas Poškus, Edgaras Jankauskas, Tomas Danilevičius. Buvo smagu sužaisti kad ir penkias ar dešimt minučių. Visas rungtynes atsimenu kaip vakar, o visas praleistas laikas rinktinėje - labai geras.

- Pastaruoju metu rinktinėje esate vyriausias. Stengiatės savo patirtimi pasidalinti su jaunais žaidėjais?
- Pačiam baisu pagalvojus, kad esu vyriausias - kaip greitai bėga laikas. Jei kažkam reikia patarimo - be abejo, taip. Viena vertus, žaidėjams kurie rungtyniauja užsienio klubuose, kažko stebuklingo nepatarsi. Tačiau jeigu reikia, kažkurioje srityje padėti, nuraminti, nuteikti ar nuleisti ant žemės- stengiesi prisidėti kuo gali. Nesu niūruolis, iš tų kurie laikosi nuošalyje. Esu linksmas, todėl stengiuosi palaikyti gerą nuotaiką komandoje, pajuokauti. Neretai vienas kitą patraukiame per dantį.

- Turite nemažą futbolo marškinėlių kolekciją. Kokie eksponatai vertingiausi?
- Po rungtynių su „Barcelona" pasikeičiau apranga su Thiago Motta. Iš rinktinės rungtynių Prancūzijoje turiu Erico Abidalio, iš U-21 rinktinės - Andrea Pirlo. Dar nemažai atsiuntė draugai, rinktinės kolegos. Iš viso turiu apie 60. Tačiau nėra taip, kad juos pirkčiau. Visi su savo istorijomis, visos vertingos.

- Žiemą rungtyniaujate ir Futsal A lygoje, šį kartą - Kauno „Celsio" komandoje. Neįgrista futbolas per visus metus?
- Man vien sėdėjimas namuose neprimintinas. Atrodo, sezonas baigiasi - jau dabar tai nenulipsiu nuo pečiaus - bet kojos nestovi vietoje. Reikia prasibėgt. Smagu, jei pakviečia, jei esi reikalingas, dar įmuši vieną kitą įvartį. Pagal savo sugebėjimus nesu labai tinkamas Futsalui, bet jei pažaisti vieną du kartus į savaitę - kodėl gi ne?

- Ko palinkėtumėt sau ir kitiems 2015-ųjų futbolo sezonui?
- Visai futbolo bendruomenei norėčiau palinkėti stabilesnių metų, futbolininkams - mažiau traumų. Rinktinei - kuo didžiausios sėkmės. Bus įdomūs metai, labai tikuosi, kad dar mums pavyks nustebinti pasaulį. Sau pačiam linkiu, kad smėlis dar nebyrėtų ir galėčiau sūnui parodyti, kaip tėvas žaidžia - iki šiol dar jis buvo mažas, kad prisimintų. Be abejo, norėtųsi išvengti traumų.

Kalbėjosi Vaidotas Januška/LFF.lt

Honkongas finansuoja matit :

Kitam sezonui tikiuosi vien Kiprais neapsiribosit. Varykit į azijos turą po Honkongą, Vietnamą, Tailandą. Lietuvių klubai dar nesiruošė taip sezonui. Išgarsėsit, net Honkonge.

Tai taip nera ko laukti Kruoja ,Kinieciams labai patiko Pakruojis matit,Kruoja bus garsesne negu Barselonos Honkonge Tik laiko klausimas Honkongo dedes tokiu priprks talentuku net Zalgiris netures tokiu

Kinieciams labai patiko Pakruojis matit,Kruoja bus garsesne negu Barselonos Honkonge

Atvažiavo čiun čiao į Pakruojį ir galvoja, kad čia vienkiemis koks.. Kurortinė zona..

Pas jus Pakruojyje yra labai gražių pučių

15val Kruoja-Tula Rusija Kipras draugiskas macas

„Kruojos“ laukia draugiškos rungtynės su Rusijos „Premier“ lygos klubu
http://fkkruoja.lt/index.php/pradinis/naujienos/item/577-kruojos-laukia-draugiskos-rungtynes-su-rusijos-premier-lygos-klubu" onclick="window.open(this.href);return false;
Paulius Jakelis

Pakruojo „Kruojos“ futbolininkai sekmadienio vakarą atvyko į Kiprą, kur pradėjo dviejų savaičių treniruočių stovyklą, o jau antradienį sužais pirmas draugiškas rungtynes. Pirmaisiais Lietuvos vicečempionų varžovais bus stiprioje Rusijos „Premier“ lygoje rungtyniaujantis Tulos „Arsenal“ klubas. Susitikimo pradžia numatoma 15 val. Rusijos pirmenybėse Tulos klubas po 17 turų su 11 taškų užima 15-ąją poziciją ir kovoja dėl išlikimo. Kelialapį į "Premier" lygą Tulos futbolininkai iškovojo praėjusiame sezone sėkmingai žaisdami antroje pagal pajėgumą Rusijos lygoje.

Ričardas žaidė Candy Crush Saga ir praėjo net 800 lygį ! Tai bent pasiekimas !
Šiaip žiauriai atviras žmogus jis, bet labai jau toks įdomus tas Ričardas Beniušis...