GYTIS PAULAUSKAS: APIE DEBIUTĄ NACIONALINĖJE RINKTINĖJE IR METŲ PROVERŽĮ
https://youtu.be/s7T11IKkLUc

D. Malžinskas: Apie kariuomenę, „Riterių“ kvietimą ir debiutą jaunimo rinktinėje
https://lff.lt/news/11485/d-malzinskas- ... inktineje/

Rungtynes su škotais Deividas dar prisimins ilgai. Nors rinktinė apmaudžiai pralaimėjo, Deividui tai buvo pirmosios rungtynės vilkint Lietuvos U-21 marškinėlius. Vis dėlto, futbolininkas į ateitį žiūri pozityviai ir tiki, kad pergalės ateis.

Apie vaikystės svajones

Pirmąją savo futbolo treniruotę Deividas aplankė būdamas septynerių ir tai akimirksniu tapo jo aistra. „Aš nebuvau tas stereotipinis vaikas, kuris norėjo būti policininku, ugniagesiu ar kosmonautu. Į pirmąją futbolo treniruotę mane atvedė tėtis, tuomet ir supratau, kad noriu būti profesionaliu futbolininku“, – vaikystę prisiminė jaunimo rinktinės gynėjas.

Gyvenimas kariuomenėje

Visai neseniai atlikęs tarnybą kariuomenėje Deividas teigė, jog didžiuojasi šiuo gyvenimo etapu bei įgyta patirtimi. „Didžiuojuosi šiuo gyvenimo etapu, jis man davė daug naudingos patirties. O futbolą derinti su kariuomenė sekėsi dėl puikių vadų. Kuomet žaidžiau Vilniaus „Vyčio“ ekipoje, treneris Algimantas Liubinskas paskambino vadui ir prašydavo išleisti į rungtynes. Tuomet žaidžiau tik su kariuomenėje įgytu fiziniu pasiruošimu, be jokių treniruočių su kamuoliu“, – su šypsena šią patirtį atsiminęs pasakojo Deividas Malžinskas

Karjera „Riterių“ ekipoje

Jaunasis futbolininkas teigia nesitikėjęs sulaukti pasiūlymo iš aukščiausioje Lietuvos lygoje rungtyniaujančios Vilniaus „Riterių“ ekipos. Žaidėjas atviravo, jog po sėkmingo sezono pirmoje lygioje, kuomet jo atstovaujama komanda užėmė trečiąją vietą, jis kiek atsipalaidavo ir sportui skyrė mažiau dėmesio.„Paskambino tuometinis „Riterių“ direktorius Virmantas Lemežis ir pakvietė atvykti į „Riterių“ komandą. Į kolektyvą įsilieti pavyko labai lengvai ir taip tapau „Riterių“ nariu.“, – pasakojo D. Malžinskas.

Būsimi varžovai – įveikiami

Jaunimo rinktinės gynėjas kalbėjo, jog būsimi lietuvių varžovai – aukštos klasės. Vis dėlto, tiki, kad juos įveikti įmanoma.

„Iš tikrųjų nesu žaidęs nei su čekais, nei su graikais, pirmą kartą buvau pakviestas į jaunimo rinktinės stovykla ruošiantis rungtynėms su škotais. Iš draugų pasakojimų supratau, kad Čekijos komanda yra labai rimta, Graikija taip pat yra labai stipri komanda, tačiau abejose rungtynėse sieksime tik pergalės“, – pasitikėjimo savimi nestokojo futbolininkas.

Puikią atmosfera komandoje išskyręs futbolininkas pažymėjo, kad didžiausia jaunimo rinktinės stiprybė yra komanda. „Komandoje neišsiskiria asmenybės, esame stiprūs kaip komanda, turime būti kaip vienas kumštis. Būtent ta komandinė dvasia ir gera nuotaika rūbinėje yra mūsų stiprybė, jeigu išeisime kautis vieni už kitus, tikiu, kad galime daug nuveikti“, – kalbėjo jaunimo rinktinės gynėjas.

COVID-19 „apgautas“ Barauskas – apie poveikį komandai ir šansą, kurį reikia griebti
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/106 ... ia-griebti

Futbolas, kaip ir kitos sporto šakos, dabar vyksta kitaip. Bet svarbiausia, kad vyksta. Turbūt vienas geriausių to veikiančio, bet daug spragų dėl COVID-19 turinčio sporto pasaulio pavyzdžių yra Lietuvos vyrų futbolo rinktinės ir „Riterių“ klubo gynėjas Dominykas Barauskas.

Vieną talentingiausių savos kartos žaidėjų, 23 metų vilnietį, virusas prieš dvi savaites tiesiog „apgavo“ – jis sulaukė teigiamo testo rezultato, buvo priverstas palikti rinktinės pasiruošimo stovyklą, bet lygiai po paros testas jau parodė neigiamą rezultatą.

Teigiamas ir neigiamas skamba kaip nedaug lemianti klaidelė, tačiau realybėje tai reiškia kur kas daugiau. D. Barauskas ne tik praleido rungtynes prieš Estiją, bet ir beveik dviem savaitėms „izoliavo“ visą likusią „Riterių“ komandą. Aišku, pats futbolininkas čia niekuo dėtas ir turbūt tai šioje situacijoje ir yra įdomiausia, tačiau faktas lieka vienas - „Riteriai“ dėl koronaviruso testo klaidos beveik dvi savaites negalėjo treniruotis. Nė vienas žaidėjas. O ir D. Barausko kraujo tyrimai vėliau parodė, kad jis nei serga, nei išvis yra sirgęs šiuo virusu.

Nutrauktas „Riterių“ treniruočių procesas ir abejotinos tiesos COVID-19 testai įnešė į Lietuvos futbolą sumaišties ir tam tikrų permainų. Turbūt, panašių situacijų pasikartos dar ne kartą, tačiau su tuo tiek futbolininkams, tiek sirgaliams teks susitaikyti.

Bet D. Barauskas toli gražu nėra tiesiog futbolininkas, kurio pavardę visuomenė išgirdo dėl kilusio chaoso. Nuo pat vaikystės sunkiai treniruotėse dirbęs vilnietis laiptelis po laiptelio užkopė į profesionalų futbolą, kuriame jam sekasi jei ne puikiai, tai labai neblogai. Nors 2015 metais prasidėjusi D. Barausko karjera dar tik įgauna pagreitį, jo trofėjų lentynoje – jau dvi LFF taurės. Federacijos taurę jis 2017 metais iškovojo su Kauno „Stumbru“, o 2018 metais – su Vilniaus „Žalgiriu“.

Antradienio vakarą D. Barauskas pasitiks trečią savo „Hegelmann LFF taurės“ pusfinalį karjeroje. „Riteriai“ išvykoje susikaus su „Panevėžiu“.

Dominykai, kaip manai, kiek pscihologiškai ir fiziškai priverstinė saviizoliacija paveikė „Riterių“ žaidėjus?
Manau, kad pati saviizoliacija įvedė šiek tiek nežinomybės. Nežinojome, kaip ir kam ruoštis. Dabar jau viskas gerai, žaidėjai yra pasiruošę. Visi žino, kad šie metai yra tokie – pandemija toli gražu ne tik mūsų klubui sujaukė planus. Reikia suprasti ir priimti situaciją tokią, kokia ji yra. Mes taip ir stengiamės daryti. Psichologiškai tai neturėjo labai pakenkti, o nutrauktas treniruočių procesas, tai žinoma, kad mūsų priešininkai dabar yra geresnėje situacijoje.

Turi omenyje, kad dvi savaitės be futbolo profesionalams iš tiesų atsiliepia stipriai?
Praleisti vieną, dvi dienas jau yra negerai. Sportininko kūnui visada reikia tam tikro krūvio. Mokslininkai įrodė, kad tris ar daugiau dienų nesportavusio profesionalo raumenys jau reaguoja kitaip. Vis dėlto, tikiu, kad kiekvienas komandos narys kaip galėjo, taip ruošėsi individualiai. Aišku, varžovai galėjo turėti pilnavertes treniruotes, tai situacijos nelabai palyginamos.

Trumpai papasakok, kaip atrodė tos dvi dienos su teigiamu ir neigiamu testu. Kaip tai nutiko?
Pirmadienį ryte pasidarėme testus, vakare pasakė, kad teigiamas, turėjau palikti komandos stovyklą. Kitą dieną ryte vėl darėme testą ir jis buvo neigiamas. Už poros dienos darėme kraujo tyrimą, kuris parodė, kad nei sirgau, nei sergu. Tai, kaip sakant, tokia situacija.

Negi nebandėte priešintis ir paaiškinti, kad įsivėlė klaida?
Tą savaitę buvo aiškinamasi, kodėl taip įvyko. Klubas, logiška, kad norėjo tęsti treniruotes. Jeigu aš sveikas, tai kodėl visi turi būti uždaryti? Tačiau tokie yra įstatymai – NVSC mato, kad buvo teigiamas, todėl visi turėjome būti namuose. Teigiamas reiškia teigiamas ir nelabai ką gali padaryti.

Grįžkime prie futbolo. LFF taurę esi laimėjęs du kartus. Kas yra svarbiausia tokio tipo varžybose?
Taurės turnyras yra savotiškas dalykas, viską lemia viena dvikova. Tai reiškia, kad nesvarbu su kuo žaisi, varžovas bus pasiruošęs visu 100 procentų. Klaidos kaina yra didelė, o kai tai yra vienerios rungtynės, tai futbolas yra toks, kuriame bet kas gali atsitikti. Reikia būti pilnai pasiruošus ir susikoncentravus kovai.

Ką LFF taurės pusfinalis iš esmės reiškia jūsų komandai?
Šis turnyras yra labai gera proga patekti į Europos taurių atrankinius turnyrus. Žinant tai, kad A lygoje mums nelabai sekėsi, tai čia yra puiki proga išgelbėti sezoną, iškovoti pirmą klubo trofėjų ir patekti į atrankas. Turime pasinaudoti šiuo šansu, o tam reikia, visų pirma, labai susikaupti.

Per savo karjerą pakeitei beveik visas pozicijas, nežaidei tik puolėju. Dabar tu – vidurio gynėjas, tačiau atrodo, kad vidurio gynėjai įprastai būna kiek piktesni, agresyvesni...
Nepasakyčiau, kad centro gynėjai yra agresyviausi. Bet kad jiems reikia daugiausiai ir garsiausiai komunikuoti, tai tiesa. Mes, vidurio gynėjai ir vartininkai, geriausiai matome visą aikštę ir žaidėjų judėjimą, todėl turime kalbėti daug ir aiškiai. Visi treneriai man kartoja tą patį – turi daugiau kalbėti, patarti komandos draugams. Iš pradžių buvo šiek tiek sunkiau, nes mėgdavau ramiai žaisti savo žaidimą ir per daug nerėkti, bet dabar yra kitaip – nelieka nieko kito, kaip komunikuoti ir padėti savo komandai. Tikiuosi, kad ateityje išmoksiu dar geriau vadovauti komandai iš galo.

Ką gali pasakyti apie varžovų komandą ir kaip manai, kokie jūsų šansai žengti į finalą?
Komanda stipriai pasikeitė, daug legionierių. Tai įdomi komanda, techniški žaidėjai, panašu, kad į sezono pabaigą įgavo gerą formą. Tikrai nebus lengva, mūsų šansai, manau lygūs – 50:50. Abi komandos dabar žaidžia žymiai geriau, nei tai atsispindi turnyro lentelėje. Bus įdomios lygių varžovų rungtynės.

Jaudinanti istorija: „Riterių“ gynėjas mergaitės širdyje įžiebė meilę futbolui

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1400464

T. Pikkarainenas: „Kiekvienas iš mūsų privalome pažiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką galėjome padaryti kitaip“
https://fkriteriai.lt/2020/11/t-pikkara ... ti-kitaip/

Sostinės „Riteriai“ praėjusį šeštadienį įdėjo milžiniškai daug pastangų, kad nepralaimėtų paskutinių sezono rungtynių Kaune ir turnyro lentelėje neliktų paskutiniai. Nepasisekė. Kaip ir nepasisekė daugelyje šio sezono aspektų. Apie visas 2020 m. dedamąsias atvirai papasakojo rugpjūtį prie sostinės klubo vairo stojęs vyriausiasis treneris Tommi Pikkarainenas.

Prieš sezoną į komandos treniruotes atvyko venesuelietis saugas Angelis Lezama ir gynėjas Wesley Johnas iš Trinidado ir Tobago. Jie abu turėjo būti komandos lyderiais, tačiau dėl koronaviruso ir biurokratinių priežasčių vienas oficialiose rungtynėse debiutavo tik liepą, kitas – aikštėje taip ir nepasirodė.

Vėliau sekė trenerių kaita, po to komandą paliko lyderis Donatas Kazlauskas, po dar šiek tiek laiko vilniečiams koją pakišo priverstinė saviizoliacija, o galiausiai, besiruošdamas paskutinėms rungtynėms, T. Pikkarainenas savo dispozicijoje turėjo vos trylika sveikų aikštės žaidėjų.

„Galime kalbėti, ką norime, bet tikslo mūsų komanda nepasiekė. Ne konkretus žaidėjas, ne treneris, o visa komanda. Kiekvienas iš mūsų privalome pažiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką galėjome padaryti kitaip. Be abejo, per tuos tris mėnesius, kuriuos aš praleidau Lietuvoje, mes padarėme gerų dalykų. Deja, pabaigoje to neužteko, kad ir kitąmet varžytumėmės UEFA Europos lygos atrankoje.

Aš galvoju, kad man stojus prie komandos vairo, jos žaidimas pasikeitė. Pradėjome spausti varžovus, pradėjome daugiau žaisti komandinį žaidimą, tačiau reikia suprasti, kad aš čia buvau per trumpai, kad viskas pasikeistų kardinaliai. Kitas dalykas – šiemet mums labai nesisekė.

Kalbėti apie sėkmę, nėra mano mėgstamas užsiėmimas, tačiau man atvykus, pirmą savaitę treniruotėje aš turėjau 23 žaidėjus, paskutinę savaitę – vos 13. Traumos, deja, yra tas dalykas, kurio kontroliuoti neįmanoma. Kaip ir viruso. Galime kalbėti bet ką, tačiau tos dvi savaitės, kai po Dominyko Barausko teigiamo testo turėjome saviiizoliuotis, buvo lemiamos paskutinėje sezono fazėje“, – pasakojo T. Pikkarainenas.

Apibendrindamas visą sezoną, treneris nevengė prisiminti ir gerų dalykų: nuolat į įvairaus amžiaus rinktines kviečiamų komandos žaidėjų, Donato Kazlausko „užaugimo“ iki Ukrainos, užtikrintų rungtynių ketvirtajame rate prieš „Žalgirį“ ir „Bangą“. Būtent tuos teigiamus įrašus klubui svarbu perkelti ir į kitą sezoną.

„Aš pats dar nežinau, ar būsiu čia kitą sezoną, tačiau nepriklausomai nuo to, iki jo labai svarbu priimti teisingus sprendimus, kurie po metų leistų sugrįžti į UEFA Europos lygos atranką. Aš savo idėjas prezidentui išsakiau, o kaip bus – parodys laikas.

Esu tęstinumo šalininkas, nes nuolat viską keičiant, sėkmės sulaukti neįmanoma. „Riteriams“ paskutinėse rungtynėse Kaune, išskyrus Mindaugą Grigaravičių, atstovavo vien jauni žaidėjai. Natūralu, kad žaidžiant su jaunimu išlaikyti stabilumą yra labai sudėtinga. Tačiau trenerio užduotis yra stabilizuoti šį procesą ir išnaudoti jų potencialą. Daugelis šių žaidėjų turi puikią ateitį, todėl teisingas darbas su jais, skautingas, naujokų pasirinkimas yra „Riterių“ raktas į sėkmingesnį sezoną“, – viltingai pokalbį baigė „Riterių“ strategas iš Suomijos.

Kam įdomu
https://www.transfermarkt.com/weslie-jo ... ler/154193

„Riterių“ futbolininkai: apie psichologiją, triuškinamus pralaimėjimus, koronavirusą ir pamokas kitam sezonui
http://fkriteriai.lt/2020/11/riteriu-fu ... m-sezonui/

Blogiausią sezoną klubo istorijoje sužaidę sostinės „Riterių“ futbolininkai nesikrato atsakomybės bei be užuolankų dėlioja nesėkmės priežastis, kurių buvo ne viena. Galime pradėti nuo to, kad prieš sezoną atrodė, jog 2019-ųjų pabaigoje solidų žaidimą demonstravusi ir beveik visą branduolį išsaugojusi komanda turėjo užaugti.

„Akivaizdu, kad kalbos ir liko kalbomis, o realybė buvo kitokia. Kitas dalykas – varžovai gerokai sustiprėjo. Tiek „Kauno Žalgiris“, tiek „Panevėžys“ žengė didelius žingsnius į priekį, o mes labai ilgai ieškojome savo kelio, tačiau stabilumo trūkumo atsikratyti taip ir nesugebėjome“, – komentavo komandos kapitonas Tadas Simaitis.

„Visų pirma, prastas startas nesuteikė pasitikėjimo savo jėgomis, po to sekė nemažai pasikeitimų komandoje, o galiausiai papuolėme į psichologinę duobę. Neabejoju, kad daug kas pritartų, jog mums trūko vyresnių žaidėjų tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jauniems žaidėjams labai svarbus yra sezono startas, o mes starte, kaip minėjau, pasitikėjimą praradome“, – T. Simaičiui antrino šiemet pirmąsyk kvietimo į nacionalinę rinktinę sulaukęs Dominykas Barauskas.

Galime prisiminti, kad 2020-ųjų sezoną „Riteriai“ „Sportimos“ manieže pradėjo pralaimėjimu „Kauno Žalgiriui“ 0:3. Tuomet sekė ilgas dviejų mėnesių karantinas, kuris dar labiau išbalansavo komandą.

„Aš nežinau, kokias treniruočių sąlygas karantino metu turėjo kitos komandos, bet mes tikrai netinginiavome ir dirbome, kaip tuo metu buvo įmanoma. Iškart po karantino nugalėjome „Žalgirį“. Tikriausiai, tose rungtynėse išnaudojome viso sezono sėkmės limitą. Gal tai skamba banaliai, bet pirmoje sezono pusėje fortūna per dažnai nusisukdavo nuo mūsų. Buvo ne vienos rungtynės, kur lyg ir turėdavome persvarą, tačiau galiausiai sužaisdavome lygiosiomis ar net pralaimėdavome“, – svarstė D. Barauskas.

Per šį sezoną „Riteriai“ net du kartus patyrė pralaimėjimus tokiais skirtumais, kokiais nebuvo pralaimėta niekada per visą klubo istoriją. Priminsime, kad antrajame rate „Žalgiriui“ buvo pralaimėta 0:7, o ketvirtajame rate – „Sūduvai“ 1:7.

„Šias rungtynes skyrė nemažas laiko tarpas. Prieš „Žalgirį“ pralaimėjome būdami, turbūt, prasčiausios psichologinės būklės. Žinoma, ir „Žalgiris“ buvo kupinas ryžto atsirevanšuoti už pralaimėjimą pirmajame rate. Kalbant apie pralaimėjimą „Sūduvai“, tai dėl traumų ir diskvalifikacijų buvo iškritę per daug žaidėjų. Tiems, kurie juos pakeitė, daugybė dalykų nepavyko“, – dvejas skaudžiausias sezono akistatas prisiminė T. Simaitis.

Pozityvo visame šiame nelaimėtų rungtynių sezone įnešė venesueliečio Angelio Lezamos ir vyriausiojo trenerio Tommi Pikkaraineno prisijungimas. Pirmasis debiutinėse rungtynėse prieš „Žalgirį“ parodė, kad yra pasiruošęs būti lyderiu, antrasis padėjo suvienyti komandą ir leido jai patikėti savo jėgomis.

„Su Angeliu pradėjome žaisti geresnį futbolą, jis pridėjo aštrumo atakose, todėl pradėjome mušti daugiau įvarčių. Prisijungus treneriui, atgavome pasitikėjimą, sužaidėme kelias labai geras rungtynes, o ir apskritai „Riterių“ žaidime atsirado gerokai daugiau teigiamų aspektų“, – mintimis dalinosi D. Barauskas.

„Be abejonės, Angelis mūsų komandą pastūmėjo į priekį, o Tommi surado mūsų komandos kelią, kuriuo iš lėto pradėjome eiti“, – kolegai pritarė T. Simaitis.

Pats didžiausias pozityvo pliūpsnis buvo pergalė UEFA Europos lygos atrankos pirmajame etape prieš „Derry City“. Tuo metu atrodė, kad šis laimėjimas iš esmės pakeis komandos psichologinę būseną.

„Tos rungtynės buvo tarsi įrodymas, kad galime žaisti geriau. Europos lygos atrankos pirmasis etapas buvo vienas iš klubo keltų tikslų, tai galime pasidžiaugti, kad bent šis jis buvo pasiektas“, – sakė T. Simaitis.

Tuo metu dar buvo galimybių pakovoti ir dėl kitų tikslų, deja, visas kortas sumaišė D. Barausko teigiamas COVID-19 testas. Po dviejų savaičių saviizoliacijos komanda atrodė tarsi nesava.

„Tos dvi savaitės padarė milžinišką įtaką sezono pabaigai. Aš suprantu, kad jei planuojame išmokti gyventi su koronavirusu, privalome prie viruso prisitaikyti. Vis tik, tokia taisyklė, kad visa komanda dviem savaitėms turėjo izoliuotis, nėra normali. Tai visiškai beprasmiška. Ypač po to, kai per tris dienas paaiškėjo, kad testo rezultatas nėra teisingas. Ta žinia buvo nuvilianti ir kelianti pasipiktinimą. Reikia suprasti, kad „Riteriai“ ir „Panevėžys“ yra panašaus pajėgumo komandos, tačiau turėjusios visiškai skirtingus pasiruošimus svarbiausioms sezono rungtynėms. Kai panevėžiečiai intensyviai ruošėsi pusfinaliui, mes namie žiūrėjome „Netflix“. Natūralu, kad laimėjo „Panevėžys“, – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė T. Simaitis.

Po to „į vienus vartus“ pralaimėto pusfinalio „Riteriams“ sezone liko sužaisti dvejas rungtynes. Dvi pergalės būtų pakėlusios komandą ant ketvirtojo A lygos čempionato turnyrinės lentelės laiptelio. Deja, per tas rungtynes buvo iškovotas vos vienas taškas.

„Paskutinėse rungtynėse prieš „Kauno Žalgirį“ žaidėme tikrai neblogai. Mačo pabaigoje pakilome į tikrą šturmą, kovojome iki pabaigos, deja, įvarčio neįmušėme. Norėtųsi, kad tokios pamokos iki kito sezono būtų išmoktos kuo geriau – nesubyrėti po praleisto įvarčio ir kiekvienoms rungtynėms nusiteikti taip, lyg jos būtų svarbiausios gyvenime“, – reziumavo D. Barauskas, Kaune ryšėjęs kapitono raištį.

„Įvarčiams mušti reikalinga kokybė ir meistriškumas. Šiemet kokybės mūsų žaidime labai trūko. Laikai, kai didesnė kamuolio kontrolė laimėdavo rungtynes, baigėsi. Tikiu, kad stabilumas ir teisingas kelio pasirinkimas atveda į pergales. To mūsų komandai ir palinkėsiu!“, – motyvacijos nestokojo ir T. Simaitis.

Nacionalinėje vyrų rinktinėje – trys „Riteriai“
http://fkriteriai.lt/2020/11/nacionalin ... -riteriai/

Šį penktadienį Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas pristatė kandidatus, su kuriais bandys siekti pergalių prieš Farerų salų, Baltarusijos ir Kazachstano rinktines. Tarp iškviestųjų – trys „Riterių“ atstovai: Dominykas Barauskas, Gytis Paulauskas ir Lukas Paukštė.

Tiek D. Barauskas, tiek G. Paulauskas V. Urbono dėmesio jau buvo sulaukę ir anksčiau, tačiau vartininkui L. Paukštei stovykla nacionalinėje vyrų rinktinėje bus pirmoji karjeroje.

„Sužinojęs nustebau. Jau turėjau pakvietimą į jaunimo rinktinę, tačiau paskutinėmis dienomis viskas taip apsisuko, kad turėsiu vykti į nacionalinę. Tikrai labai džiaugiuosi ir tikiuosi įgyti žinių. Noriu parodyti treneriams, koks esu, kaip treniruojuosi, noriu pasisemti iš kolegų ir trenerių kuo daugiau patirties. Visi už mane vyresni, tad neabejoju, kad turės, ką parodyti“, – sakė L. Paukštė.

Į jaunimo rinktinę pakviestas D.Malžinskas: „Kitas žingsnis bus tik nacionalinė vyrų rinktinė“
http://fkriteriai.lt/2020/11/u-21-rinkt ... alzinskas/

Lietuvos jaunimo U-21 rinktinės vyriausiasis treneris Donatas Vencevičius į treniruočių stovyklą prieš paskutines dvejas Europos čempionato atrankos rungtynes su San Marinu ir Kroatija iškvietė „Riterių“ atstovą Deividą Malžinską.

21-erių metų gynėjas į D. Vencevičiaus akiratį pateko rugsėjį, kai reguliariai pradėjo žaisti A lygoje bei starto sudėtyje sužaidė rungtynes UEFA Europos lygos atrankoje. Pirmose savo karjeroje rungtynėse prieš Škotiją atstovaudamas U-21 rinktinei, D. Malžinskas į aikštę žengė 31 minutę bei užsidirbo geltoną kortelę. Dvikovoje prieš Čekiją gynėjas aikštėje pasirodė 86 minutę.

Mačai su San Marinu ir Kroatija „Riterių“ žaidėjui bus paskutiniai vilkint jaunimo rinktinės aprangą. Naujajame atrankos cikle jis į šią komandą nebepateks dėl amžiaus cenzo.

„Kitas žingsnis bus tik nacionalinė vyrų rinktinė, o dabar į abejas rungtynes eisime su tokiu pačiu nusiteikimu, kaip ir visuomet. Šis varžybų langas bus kitoks tik tuo, kad vienas rungtynes žaisime išvykoje. Nepaisant to, turiu tikslą gerai pasirodyti treniruotėse ir užsitarnauti kuo daugiau žaidybinio laiko“, – komentavo D. Malžinskas.

Rungtynės prieš San Mariną Vilniuje bus žaidžiamos lapkričio 13-ąją, o dar po keturių dienų Kroatijoje bus užbaigtas ciklas.

Nenusisekęs „Riterių“ atsijauninimo procesas
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... otencialas

Vilniaus „Riteriai“ sužaidė prasčiausią sezoną nuo pat tada, kai 2014-aisiais debiutavo A lygoje: šešių komandų turnyre sostinės klubas užėmė paskutinę, šeštą, vietą ir iškritimo į žemesnį divizioną išvengė tik dėl to, kad prieš šį sezoną buvo atnaujinti čempionato nuostatai.

Klubas šį sezoną turėjo šiek tiek susiveržti diržus, o tai atsispindėjo ir formuojant sudėtį – ekipa neturėjo stipriau išsiskiriančių legionierių (paminėti galima nebent antroje sezono dalyje prisidėjusį venesualietį Angelį Lezamą ar Lajo Traore), o senbuviai stabilios formos taip ir neįgavo.

Komanda neretai akcentavo, kad jų branduolį sudaro lietuviai, tačiau faktas, jog tai gero rezultato negarantavo.

Ekipą prieš sezoną papildė prieš tai tik pirmojoje lygoje žaidę Gytis Paulauskas ir Deividas Malžinskas, bet kol prisitaikė prie aukštesnio lygio, ekipos veteranai jų spragų nekompensavo.

Sezoną prie komandos vairo pradėjo Mindaugas Čepas, žinomas kaip gerai su jaunimu dirbantis specialistas, tačiau birželio pabaigoje po žeminančio pralaimėjimo 0:7 Vilniaus „Žalgiriui“ strategas pasitraukė iš posto.

Vėliau – mįslingas trenerio iš Lenkijos Januszo Niedwiedzo paskyrimas: specialistas komandoje praleido vos savaitę, nė sykio nevadovavo žaidėjams rungtynėse nuo šoninės linijos ir su juo buvo atsisveikinta.

Tada į klubą atvyko treneris iš Suomijos Tommi Pikkarainenas ir drąsiai galima sakyti, kad būtent jam vadovaujant komanda pradėjo rodyti geresnio žaidimo blyksnius.

„Riteriai“ su juo nukeliavo iki pat LFF taurės pusfinalio, atėmė taškus iš Vilniaus „Žalgirio“, sudorojo iki tol sunkiai įkandamą buvusią Gargždų „Bangą“ ir po kietos kovos įveikė vieną Europos lygos atrankos etapą.

Pats treneris akcentavo, kad pradėtus darbus norėtų tęsti ir kitą sezoną. Strategas jau įrodė, kad jam pavyko rasti ryšį su futbolininkais, tad kitas sezonas „Riteriams“ gali tapti nauju baltu lapu. Pirmą kartą po ilgos pertraukos „Riteriai“ nedalyvaus jokiose europinėse varžybose, tad bus galimybė šį sezoną taip pat skirti komandos atnaujinimui, atsisveikinti su lūkesčių nepateisinusiais žaidėjais ir toliau burti kolektyvą, kuris artimiausiu metu vėl būtų pajėgus grįžti į kovą dėl apdovanojimų.

Atsisiveikino su Lajo Traore
http://fkriteriai.lt/2020/11/baigesi-la ... 9bC2oehOfQ

G. Paulauskas su U-21 rinktine išskrido į Kroatiją
http://fkriteriai.lt/2020/11/g-paulausk ... -kroatija/

Iš Minsko su Lietuvos nacionaline futbolo rinktine sugrįžęs „Riterių“ puolėjas Gytis Paulauskas prisijungė prie Donato Vencevičiaus treniruojamos U-21 komandos bei su ja pirmadienį išskrido į Kroatiją. Šioje šalyje jaunieji lietuviai lapkričio 17 d. užbaigs atrankos ciklą į 2021-ųjų Europos čempionatą.

„Tarp nacionalinės vyrų ir jaunimo rinktinių skirtumas tik toks, kad Kroatijoje bus galima tikėtis gauti daugiau žaidimo minučių. Man tai svarbu, dėl to ir sutikau su pasiūlymu keliauti ne į Kazachstaną. Apskritai, dėl šio trenerių sprendimo esu labai laimingas“, – sakė G. Paulauskas.

Jaunasis puolėjas Valdo Urbono pasiūlymo prisijungti prie vyrų rinktinės sulaukė jau ne vieną kartą, tačiau, išskyrus kontrolines rungtynes Estijoje, visada likdavo tarp atsarginių. Vakarykštėse rungtynėse su Baltarusija G. Paulauskas savojo šanso žengti į aikštę taip pat nesulaukė.

„Tikslas yra žaisti ir atiduoti visą save tam, kad pasiektumėm geriausią įmanomą rezultatą. Nepaisant to, kad turnyrine prasme šios rungtynės prieš kroatus nėra kažkokios lemiamos, noro kovoti mums tikrai netrūks.

Daugeliui komandos žaidėjų tai bus atsisveikinimas su U-21 rinktine, be to, pažiūrėjus prieš kokius futbolininkus teks rungtyniauti, motyvuoja faktas, kad gerai sužaidę, galime sau padėti tolimesnėje karjeroje“, – stimulo stengtis aspektus vardino G. Paulauskas.

Per devynerias rungtynes lietuviai iškovojo dešimt taškų ir šešių komandų ketvirtoje grupėje užima penktąją vietą. Lietuvių sėkmės ir Kroatijos U-21 komandos suklupimo atveju, D. Vencevičiaus auklėtiniai pakiltų į ketvirtąją poziciją.

Priminsime, kad be G. Paulausko U-21 rinktinei atstovauja dar vienas Riteris Deividas Malžinskas. Pastarasis laimėtoje dvikovoje prieš San Marino rinktinę žaidė visas rungtynes.

Baigėsi Lajo Traore sutartis su „Riteriais“
http://fkriteriai.lt/2020/11/baigesi-la ... riteriais/

Ketverius metus „Riterių“ klube rungtyniavusio saugo Lajo Traore sutartis baigėsi kartu su 2020-ųjų A lygos sezonu.

Išvykdamas namo futbolininkas dėkojo komandai už augimą kartu, palinkėjo sėkmės ateityje ir atskleidė, jog toliau ieškos kelių, kaip įgyvendinti savo svajonę.

2016 metais į Lietuvą iš Dramblio Kaulo Kranto atvykęs saugas iš pradžių atstovavo B komandai Pirmoje lygoje, vėliau įsitvirtino A komandoje, dar vėliau turėjo biurokratinių problemų dėl vizos. Per visą karjeros dalį Lietuvoje L.Traore kentėjo dėl traumų, bet dažniausiai sugrįždavo dar stipresnis.

„Plačiąja prasme, tai buvo puiki patirtis. Per visus tuos metus mes sužaidėme ne vienas fantastines rungtynes tiek A lygoje, tiek UEFA Europos lygos atrankose. Niekada nepamiršiu rungtynių prieš Belgrado „Partizan“ ekipą, nepamiršiu daugelio rungtynių prieš „Sūduvą“. Visada jutau malonumą žaisdamas prieš stiprius varžovus. Klube aš užaugau kaip žaidėjas, esu dėkingas kiekvienam prie to prisidėjusiam. Vienintelis nusivylimas tas, kad nepavyko laimėti jokio trofėjaus“, – kalbėjo L. Traore.

Legionieriaus nuomone, ketveri metai viename klube yra ilgas laiko tarpas šiuolaikiniame futbole.

„Vilniaus „Riteriai“ tapo mano šeima, čia buvo surašytas nuostabus gyvenimo puslapis ir, patikėkite, vaikinui iš Afrikos tai reiškia labai daug. Reikia žvilgtelti į naujus horizontus, tačiau neabejoju, kad su Lietuva bei Riteriais mano draugystė kažkokiu pavidalu tęsis. Dabar mėnesį pailsėsiu, o tada galvosiu apie tai, kas bus toliau“, – pasakojo L. Traore.

Per ketverius metus pagrindinei komandai saugas atstovavo 65 kartus. Per tą laiką jis pasižymėjo dviem įvarčiais ir trimis rezultatyviais perdavimais.

„Riterių“ klubas dėkoja L. Traore už pastangas siekiant bendrų tikslų ir linki sėkmės tolimesnėje karjeroje.

„Riterių“ vartininkų treneris M. Malinauskas įvertino 2020 m. sezoną
http://fkriteriai.lt/2020/11/riteriu-va ... -m-sezona/

„Riterių“ vartininkų treneris Mindaugas Malinauskas šiuo metu pluša su Lietuvos moterų rinktinės vartininkėmis, kurios ruošiasi lapkričio 27-ąją vyksiančioms atrankos į 2022 m. Europos futbolo čempionatą rungtynėms. Pluša panašiai, kaip visą sezoną tai darė su Riteriais Tadu Simaičiu, Luku Paukšte, Geraldu Širvinsku ir iš komandos jau pasitraukusiu Vincentu Šarkausku.

Pradėdamas pokalbį, treneris pareiškė, jog su tokiais vartininkais – „nors į karą“, tačiau apie viską iš pradžių.

Prieš prasidedant sezonui, kontroliniame susitikime pagrindiniam „Riterių“ vartininkui Tadui Simaičiui varžovas sulaužė nosį. Nepaisant to, ji spėjo sugyti ir pirmose sezono rungtynėse „Riterių“ vartus saugojo būtent Tadas.
Tuomet dėl pandemijos čempionatas buvo nutrauktas, o į jį sugrįžus T. Simaitis sužaidė geriausias rungtynes, kurios lėmė „Riterių“ pergalę prieš Vilniaus „Žalgirį“. Tuo metu su komanda jau treniravosi jaunasis G. Širvinskas, o vasarą prisijungė ir jau minėtas L. Paukštė, kuris visai neseniai sulaukė ir rinktinės vyriausiojo trenerio Valdo Urbono kvietimo į nacionalinę komandą.

„Kalbant apie visą sezoną bendrai, tai vertinčiau jį vidutiniškai. Gerai vertinti negaliu, nes komandiniai rezultatai tikrai ne tokie, kokių tikėjomės. Blogai vertinti taip pat nedrįsčiau, nes vartininko pozicija, mano manymu, šiemet buvo viena stabiliausių. Vėlgi, pozityvo tikrai nėra daug, nes bendri rezultatai nedžiugina. Ieškant ryškesnių epizodų, tai pirmojo rato rungtynėse prieš „Žalgirį“ Tadas sužaidė taip, kaip vartininkai gali sužaisti tik kartą per sezoną. Dėl to tokios rungtynės ir vadinamos sezono rungtynėmis (šypsosi). Tokiais atvejais ir sėkmė, ir Dievai būna tavo pusėje. Natūralu, kad pakartoti tokius pasirodymus yra labai sudėtinga“, – pasakojo M. Malinauskas.

2020-aisiais „Riteriai“ net du kartus praleido po septynis įvarčius. Pirmuoju atveju, tokią nemalonę turėjo išgyventi T. Simaitis, antruoju – L. Paukštė. Čia itin svarbiu tapo psichologinis pasirengimas, kuris padėjo nepalūžti.

„Jie vyrai stiprūs, atlaikė (šypsosi). Kalbant rimtai, tikrai nėra lengva, bet geras vartininkas – ne tas, kuris nepraleidžia, o tas, kuris praleidęs atsistoja ir vėl įrodo, kad jis geras! Pasidarėme analizę ir pamiršome, nes šį sezoną tikrai nebuvo kada liūdėti. To geriausias įrodymas – Luko pakvietimas į nacionalinę vyrų rinktinę. Jis tikrai perspektyvus vartininkas, turintis gerus fizinius duomenis ir gerai paruoštas techniškai. Iki laiptelio aukštyn jam trūksta labai nedaug. Tik kantrybės ir ramybės“, – dėstė M. Malinauskas.

B komandoje šiemet savo patirtį kaupė septyniolikmetis G. Širvinskas. Vartininkų treneris jaunuoliui pagyrų negailėjo nuo pirmosios treniruotės. „Darbštus, nesiskundžiantis ir žinantis, ko nori“, – apie jaunąjį savo auklėtinį sezono pradžioje kartodavo M. Malinauskas. Kas pasikeitė per šiuos metus? Kiek vartininkas paaugo?

„Manau, apie porą centimetrų (šypsosi). Iš tikro, man sunku spręsti. Čia panaši situacija į tą, kai nepastebi, kaip greitai užauga savi vaikai. Faktas, kad pažanga yra, rungtynėse matosi, kad vaikinas jaučiasi vis užtikrinčiau ir užtikrinčiau“, – džiaugėsi treneris.

Pačiam M. Malinauskui šis sezonas buvo pirmasis su A lygos vartininkais. Iki tol treneris per karjerą buvo dirbęs tik su jaunimu.

„Keistas sezonas. Keli pasiruošimai jam, rungtynės kas 3-4 dienas, prieš pabaigą – saviizoliacija. Tikrai ne taip planavau futbolo metus, tačiau tokie momentai išmoko, kaip reikia suktis turimomis sąlygomis. Juk kuo labiau kreipi dėmesį į smulkmenas, tuo daugiau jų atsiranda. Čia darbas be pabaigos – išsprendi vieną užduotį, iškart gauni kitą. Grįžtant prie šio sezono, tai vertinti balais savo auklėtinių pasirodymo nenorėčiau, bet pasakysiu tiek, kad su tokiais vartininkais dirbti yra vienas malonumas. Jie žino, ko nori, todėl vaikyti su botagu nereikėjo nei vieno“, – juokaudamas reziumavo M. Malinauskas.

Nutraukta sutartis su M. Thuique
https://fkriteriai.lt/2020/11/nutraukta ... m-thuique/

Pasiruošimo 2020 m. sezonui metu prie „Riterių“ ekipos prisijungęs brazilas Michaelas Thuique artėjančiais metais Vilniaus klube nerungtyniaus. Su puolėju sutartis nutraukta abipusiu susitarimu.

27-erių metų legionieriui komandoje buvo numatyta lyderio rolė, tačiau dėl įvairiausių priežasčių „Riteriuose“ atsiskleisti jis taip ir nesugebėjo.

„Nėra ko slėpti – nei man, nei visai komandai praėjęs sezonas nebuvo geras. Pandemija, traumos, asmeninės problemos… Visa tai padarė milžinišką įtaką. Natūralu, kad po tokio sezono sėdome su klubo vadovais kalbėti apie ateitį. Galiausiai, nusprendėme viską užbaigti.

Esu tikras, kad šis sprendimas abiems pusėms padės žengti į priekį. Neabejoju, kad klubui kiti metai bus žymiai geresni – to „Riteriams“ ir linkiu“, – jau atsisveikinęs su ekipos draugais kalbėjo M. Thuique.

„Michaelas į komandą buvo pakviestas kaip žmogus, galintis pakeisti Teremą Moffi, tad natūralu, kad mūsų lūkesčiai buvo didesni. Be abejo, tokių dalykų kaip pandemija ar trauma nesuplanuosi, o tai išmušė futbolininką iš vėžių.

Išsiskiriame be jokių pykčių, dėkojame Michaelui už pastangas ir pozityvumą bei linkime sėkmės ateityje“, – sprendimą komentavo „Riterių“ direktorius Vladimiras Buzmakovas.

M. Thuique per šį sezoną A lygoje sužaidė 16 rungtynių, per kurias įmušė vieną įvartį ir atliko du rezultatyvius perdavimus. Dar vieną įvartį brazilas įmušė LFF taurės rungtynėse su „Banga“, o UEFA Europos lygos atranką jis praleido dėl traumos.

vienas labiausiai mane nuvylusių žaidėjų

A. Levšinas: „Bet koks asmeninis interesas turi būti žemiau komandinio“
http://fkriteriai.lt/2020/12/a-levsinas ... omandinio/

Dabar jau buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės gynėjas Aleksandras Levšinas per praėjusį sezoną tapo antruoju daugiausiai minučių rungtyniavusiu jaunuoju (iki 21 metų) lietuviu A lygoje. Jis be keitimų sužaidė dvylika mačų, o tada LFF taurės antrojo etapo rungtynėse Alytuje sezonas futbolininkui baigėsi.

Rugpjūčio 11-ąją visiškai nekaltoje situacijoje varžovas užmynė A. Levšinui ant pėdos ir to užteko, kad ji lūžtų.

„Visas sezonas toks, kurį norėtųsi išmesti į šiukšliadėžę. Nors mes jį pradėjome skaudžiu pralaimėjimu, bet galiu pasakyti, kad visa komanda buvo puikiai pasiruošusi. Deja, to negalima pasakyti apie sugrįžimą. Mūsų komandai tie du mėnesiai karantino pavasarį atsiliepė labai stipriai. Mane asmeniškai tai irgi palietė. Maža to, dar patyriau traumą, komanda liko šeštoje vietoje. Visas komplektas… Gerai bent jau tai, kad niekas iš A lygos neiškrito“, – liūdnus 2020-uosius reziumavo šiuo metu visiškai traumą išsigydęs „Riterių“ atstovas.

Vienintelė pergalė iškart po karantino netapo gera pradžia. Žaidimo kokybė tai gerėjo, tai blogėjo, o rezultatų nebuvo. Antrosios sezono pergalės teko laukti iki rudens.

„Galime tik spėlioti priežastis, bet aš galvoju, kad kai kuriose rungtynėse mums tiesiog pritrūko patirties. Tas pats ir su karantinu – kitos komandos sugrįžo stipresnės nei mes. Kodėl? Sudėtinga atsakyti. Tokiais momentais labai daug priklauso nuo žaidėjų profesionalumo. Aš nenoriu pasakyti, kad mes simuliuodavome ar neatidirbome, tačiau faktas, kad kažkas buvo ne taip. Galiu kalbėti tik apie save, bet aš asmeniškai po karantino fiziškai buvau žymiai silpnesnis nei sezono pradžioje“, – kalbėjo gynėjas.

Prisijungus Tommi Pikkarainenui, A. Levšinio žaidimo kreivė augo lygiagrečiai visos komandos žaidimo kreivei. Ir tuomet atėjo laikas nelemtoms rungtynėms su „Dainava“. Rungtynėms, kurios išbraukė jaunuolio pavardę iš UEFA Europos lygos atrankos kovų, be žaidimo užbaigė karjerą U-21 rinktinėje ir, apskritai, trims mėnesiams privertė užmiršti futbolą.

„Kiekvienose rungtynėse jaučiausi vis labiau pasitikintis savimi ir už tai turiu padėkoti treneriams. Gaila, kad viskas sustojo pačiame pike. Tiesa, tuomet net neįsivaizdavau, kad toks nekaltas epizodas užbaigs mano sezoną. Pirminė prognozė buvo 3-4 savaitės be futbolo. Apsilankęs ligoninėje ir išgirdęs apie lūžį, supratau, kad viskas taip greitai tikrai nesibaigs. Jei atvirai, buvau šoke. Pirmąkart gyvenime pajutau, ką reiškia tiek daug laiko praleisti be pagrindinės veiklos. Pirmosiomis dienoms negalėjau patikėti, kad tai atsitiko man. Visą sezoną lauki dienos, kad galėtum sužaisti UEFA Europos lygos atrankoje ir likus dviem savaitėms iki to patiri traumą. Kai sužinojau apie lūžį, iškart supratau, kad sezonas – baigtas. Gaila, kad nespėjau sugrįžti bent individualioms treniruotėms“, – prisiminimais dalinosi A. Levšinas.

Gynėjas jau pradėjo pasiruošimą kitam sezonui, kuris turėtų būti žymiai geresnis nei šis. Anot paties A. Levšino, svarbiausia, kad kiekvienas žaidėjas įdėtų dar daugiau darbo. Ypač reikalingos jaunų žaidėjų, kuriems „Riteriuose“ jau daug metų yra suteikiamas klaidų kreditas, pastangos.

„Nuo tos dienos, kai aš prisijungiau prie šios komandos, supratau, kaip čia vertinami jauni žaidėjai. Neabejotinai, jaunimui tai yra milžiniška paspirtis. Kiekvienas nori gauti kuo daugiau minučių ir aš – ne išimtis. Labai vertinu tai, kad treneriai pasitiki manimi. Vis tik, žiūrint dar giliau, tai kiekvieno žaidėjo pagrindinis tikslas yra pergalės, todėl bet koks asmeninis interesas turi būti žemiau komandinio“, – įkvepiančiai pokalbį baigė A. Levšinas.