Nelemtoji 92 – oji minutė visiems įsimins ilgam – tiek žaidėjams, tiek treneriams, tiek vadovams. Karti piliulė, veikiausiai, iš „Trakų“ atėmė medalius, kuriuos komanda jau beveik turėjo savo rankose.
[/b]„KRUOJA“ – „TRAKAI“ 2:2. PADĖTIES ŠEIMININKAI NEBE MES
http://fkt.lt/component/k2/item/317-kruoja-trakai-2-2-padeties-seimininkai-nebe-mes" onclick="window.open(this.href);return false;
Būna akimirkų, kai tiesiog norisi skradžiai prasmegti į žemę. Būtent to norėjo senosios sostinės riteriai, kai teisėjas Nerijus Dunauskas paskelbė rungtynių Pakruojyje pabaigą. Pabaigą, kuri privalėjo būti kitokia..
Nelemtoji 92 – oji minutė visiems įsimins ilgam – tiek žaidėjams, tiek treneriams, tiek vadovams. Karti piliulė, veikiausiai, iš „Trakų“ atėmė medalius, kuriuos komanda jau beveik turėjo savo rankose.
Aišku, optimistas sakytų, kad dar ir dabar niekas neprarasta, tačiau realistas, žinantis Lietuvos futbolo peripetijas, sako, kad tokių galimybių yra labai labai mažai.
Grįžkime prie tos siaubingos 92 minutės. Kas nutiko? Tadas Labukas prasižengė beveik prie vidurio linijos, tačiau kamuolys buvo pastatytas 5 – 7 metrais arčiau „Trakų“ vartų. Dažniausiai tie penki metrai nieko nereiškia, tačiau šioje situacijoje jie prisidėjo prie baisiausio „Trakų“ košmaro per visą sezoną*.
Darius Jankauskas pakėlė kamuolį į baudos aikštelės tą vietą, kurioje buvo trys trakiškiai ir gerokai aukščiau šokantis Radanfahas Abu Bakras. Pastarasis laimėjo oro dvikovą, o po akimirkos kamuolį į savo vartus nukreipė Andrius Lipskis.
Per likusį laiką (maždaug dvi minutes) „Trakai“ dar galėjo pelnyti pergalingą įvartį, bet lygiai taip pat galėjo prasileisti ir į savo vartus. Tokiu atveju, būtų „nuplaukę“ ne tik medaliai, tačiau ir frontas Europoje.
Dabartinėje situacijoje riteriai turi labai daug galimybių iškovoti vietą Europoje. Ironiška, tačiau prie to gali prisidėti „Atlantas“, kuris ir aplenkė „Trakus“ kovoje dėl medalių. Jei klaipėdiečiai arba Vilniaus „Žalgiris“ laimės LFF taurę ir neleis to padaryti Kauno „Spyriui“ arba Kazlų Rūdos „Šilui“ – trakiškiai kitą vasarą debiutuos UEFA Europos lygoje.
Taip pat „Trakų“ gelbėtojais gali tapti ir, atrodytų, riterių svajones sužlugdę „Kruojos“ futbolininkai. Jiems tereikia nepralaimėti „Atlantui“, o „Trakams“, savo ruožtu, nugalėti „Dainavą“.
Misija neįmanoma? Pagyvensim, pamatysim.
Kalbėti apie tai, kas vyko devyniasdešimt vieną minutę nėra prasmės. Juk tos neišnaudotos progos, tas geras „Trakų“ žaidimas, kai nėra rezultato, yra nieko vertas.
Kažką kaltinti irgi būtų beprasmiška. Pakruojis, kaip šiam metų laikui, aikštę paruošė tikrai neblogai, teisėjai atidirbo labai gerai, žaidėjai irgi atidavė tiek jėgų, kiek turėjo.
Kalbant apie „Kruoją“, tai šį sezoną ji buvo neįtikėtina. Nepaisant to, kad šią komandą itin dažnai lydėjo sėkmė, tačiau sėkmė yra sporto dalis. Be to, kam tai dabar įdomu?
Pakruojo ekipa sezono metu net kelis kartus daug kieno buvo nurašyta, tačiau visiškai be reikalo. Sidabrą ji laimėjo dėl to, kad labiausiai jo buvo verta.
Mums iki čempionato pabaigos liko vienas turas – turas, kuriame privalome iškovoti pergalę.
*Tai ne kaltinimas teisėjui Nerijui Dunauskui. Jis tiek šiose rungtynėse, tiek apskritai šiame sezone įrodė, kad yra geriausias arba bent jau vienas geriausių teisėjų Lietuvoje.
