Gaila, kad mūsų futbole nėra kokio SK Tarpas klubo, būtų principinis Saned derbinis oponentas.

N.Miknevičiaus žiniomis, Joniškio "Saned" vyrų komanda kelia tikslą šiemet laimėti II lygą ir kitais metais žaisti Pirmoje. Man čia biškį kosmosas

kelia tikslą šiemet laimėti II lygą ir kitais metais žaisti Pirmoje. Man čia biškį kosmosas

Renkami veteranai, kurie šiemet buvo reguliarūs startiniai I lygoje. Neva turi pinigų - vyrams, moterims, vaikams. Nesupratau smailo, bet prieš nepilną penkmetį tokie būtų iš karto nuo pirmos lygos startavę.

Na žinant koks silpnas buvo Saned pastaraisiais metais, čia didžiulis pokytis, kaip sakoma 180 laipsnių. Tas ir stebina Beje, o kaip su stadionu Joniškyje reikalai?

Žaidžia Žagarėje, jau esame kartą aiškinase.

kur mūsų vlkk kalbininkas? Kažkoks nenatūralus žodis.

N.Miknevičiaus žiniomis, Joniškio "Saned" vyrų komanda kelia tikslą šiemet laimėti II lygą ir kitais metais žaisti Pirmoje. Man čia biškį kosmosas

Nieko tu nesupranti. Joniškis, kad nesumaišytume su Jonava, tuoj pasikeis MIESTO pavadinimą į Naujuosius Vasiukus. N. Vasiukų Sanedo sporto klubas ir moterų A lygą laimės, ir vyrų A lygą. Ir Žiemos taurę, ir LFF taurę, ir Supertaurę, ir pateks į UEFA Čempionų lygos finalą. Gal šiek tiek užtrukti.

Antroje lygoje bus tie, panevėžiokai, kur pavadinimą užmirštu... dar atsirado sekspeditoriai, tie irgi labai turtingi. Vieni investuoja į stadioną, kiti nieko neinvestuoja. Kiti jau investavo į fūras, o dabar į futbolą. Kiek čia daug investuotojų į futbolą šiais metais atsirado. Ir žiemos metu ne vienas stadionas nesubliuško.

Pripažintas A lygos futbolo snaiperis: šalies čempionate trūksta talentų
https://kaunas.diena.lt/naujienos/sport ... tu-1104124

Lietuvos futbolo A lygos čempionatas kirto finišo liniją. Vieniems klubams sezonas baigėsi istoriniais pasiekimais, kitiems – tokiu pat nusivylimu. Tarp didžiausią pažangą padariusių ekipų atsidūrė abu Kauno atstovai. Kas lėmė jų kokybinį šuolį?

42-ejų metų kaunietis Ričardas Beniušis tik šiemet pagaliau baigė futbolo profesionalo karjerą, tačiau vis tiek nesiliovė mušti įvarčių. Vis dar pabėgiodamas šalies Antroje lygoje jis prišaudė 34 įvarčius per 26 rungtynes. Pernai puolėjas, įmušęs 21 įvartį, tapo geriausiu Pirmos lygos snaiperiu.

Nenuostabu, kad geriausiais karjeros metais 191 cm ūgio atletas priversdavo drebėti net labiausiai patyrusius varžovų vartininkus ir gynėjus. Pagal rezultatyvumą jis užima antrą vietą Lietuvos aukščiausiosios lygos istorijoje po nepriklausomybės atkūrimo. Per pastaruosius tris dešimtmečius rezultatyviau už R. Beniušį žaidė tik legendinis Panevėžio „Ekrano“ puolėjas Povilas Lukšys.

Sunku net įsivaizduoti, kokius A lygos rekordus Didysis Benas būtų spėjęs perrašyti, jei keletą metų nebūtų praleidęs ir užsienio lygose – Škotijos, Slovakijos, Izraelio, Rusijos, Norvegijos ir Latvijos. Vis dėlto didžiausius laimėjimus jis nuskynė Lietuvos pirmenybėse, su FBK „Kaunas“ ekipa keliskart tapęs šalies čempionu ir taurės laimėtoju.

Tarp ryškiausių R. Beniušio asmeninių pasiekimų – vilkint Kauno „Inkaro“ marškinėlius įmušti net šeši įvarčiai per šalies čempionato mačą su Šiaulių klubu. Tąsyk per 90 minučių puolėjas nuveikė tiek, kiek rezultatyviausiems šių metų A lygos futbolininkams prireikė beveik pusės sezono.

Su R. Beniušiu aptarėme šio sezono A lygos aktualijas.

– Šiemet A lygoje visiškai nebuvo intrigos kovoje dėl čempionų titulų. Kodėl Vilniaus „Žalgirio“ pranašumas prieš artimiausius konkurentus pasiekė net 21 tašką?

– Vilniečiai ne pirmi metai iš eilės tampa čempionais, tad jų dominavimas – dėsningas. „Žalgiris“ į šią poziciją nuosekliai ėjo ne vienus metus – palaipsniui stiprino sudėtį, didino biudžetą, kol galiausiai įgijo ryškų pranašumą visuose komponentuose. Dėl tokio dominavimo yra labai daug trenerio Vladimiro Čeburino nuopelnų. Sakyčiau, gal net 80 proc. Šį trenerį gerai pažįstu, esu žaidęs jo treniruojamoje Pakruojo „Kruojoje“ (2014 m. mažo miestelio klubas sensacingai iškovojo A lygos sidabro medalius – aut. past.). Puikiai žinau, kaip kruopščiai jis diegia savo taktiką, kaip ruošia komandą sezonui ir kiekvienoms rungtynėms, kaip išnaudoja geriausias žaidėjų savybes. Ne veltui vilniečiai šiemet daug nuveikė ir Europos klubų Konferencijų lygoje.

– Kas jus nustebino labiau: ilgametės čempionės ir pernykštės vicečempionės Marijampolės „Sūduvos“ fiasko – užimta tik šešta vieta, ar sidabrinis „Kauno Žalgirio“ šuolis iš aštuntos vietos po pirmo rato?

– Sakyčiau, nustebino vienodai – vieni neigiamai, kiti maloniai. „Kauno Žalgiris“ nuosekliai kyla A lygos laipteliais. Šiemet jie subūrė pajėgų lietuvių branduolį, prisijungė gana neblogo lygio legionierių. Vis dėlto, manau, kauniečiai sidabrą turėjo laimėti anksčiau, o ne paskutinio turo loterijoje. „Sūduvos“, kuriai kažkada esu taip pat atstovavęs, problemos – pirmiausia vadybos. Manau, kad jiems trūksta stipraus sporto direktoriaus. Marijampoliečiai šį sezoną nepataikė rinkdamiesi trenerius, vėliau juos kaitaliojo – pasikeitė net trys strategai. Neatsirado lyderių ir aikštėje. Spėčiau, kad po šio sezono „Sūduvos“ lauks rimti pokyčiai.

– Ką dar išskirtumėte 2022-ųjų A lygoje?

– Teigiama prasme – istorinę „Panevėžio“ pirmąją bronzą. Gaila, kad iki medalių vos žingsnelio pritrūko Kauno rajono klubui „Hegelmann“. Šioje komandoje puikiai darbavosi Andrius Skerla, girdžiu gerų atsiliepimų apie jo treniruotes. Kitą sezoną bus įdomu stebėti „Hegelmann“ debiutą Europos taurių turnyruose, kaip ir derbius su „Kauno Žalgiriu“ naujame mūsų stadione.

– Ką įsiminėte iš individualių pasirodymų?

– A lygoje labai trūksta individualiai stiprių žaidėjų. Užsienio žvaigždės pas mus nevažiuos, bet kur mūsų perliukai? Pažiūrėkime, kiek lietuvių sostinės „Žalgirio“ pagrindinėje sudėtyje, – Saulius Mikoliūnas, kuriam jau 38-eri, vartininkas Edvinas Gertmonas ir gal dar vienas kitas. Dauguma dažniau pasirodydavo tik nereikšmingose rungtynėse, vilniečiams jau užsitikrinus titulus. Pats, buvęs puolėju, dabar net su žiburiu nematau talentingų šios pozicijos lietuvių, kurie galėtų sustiprinti šalies rinktinę. Kažkiek labiau iš kitų išsiskyrė tik saugai – „Hegelmann“ kapitonas Vilius Armanavičius, Kauno žalgirietis Gratas Sirgėdas, pirmąkart sužaidęs beveik visą sezoną be traumų. O kur kiti mūsų talentai?

Povilas Leimonas praeito sezono pabaigoje sužaidė savo 379-ąsias rungtynes „Sūduvoje“, tačiau šį sezoną jo su mūsų komandos marškinėliais nebeišvysime.

Linkime Povilui sėkmės „Saned“ komandoje, galbūt bus proga pamatyti žaidžiantį ir Marijampolėje!

mergaitiškų išmierų Sanedas.... pagal LF https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-s ... d=14552589 tuntas legionierių ir vos kelios čiabuvės. trys gruzinės užregintos, afrikietės ghana, nigeria ir SS (pietų sudanas, galimai). Ieškojau latvės, bet neradau... Pabėgo čempioniškas sastavas in Hegelmann, tai dabar lietuvaičių raugo minimumas. Pernai nepasiteisino lietuviškas sudėtis. Kažin, kokio mandrumo surinko afrikietes?

0-7, https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/k ... -14543574/
dabar 0-9 https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/t ... -14544378/

Dvi paskutinės rungtynės bendru rezu 0-16... protokolas be jokių big-benų, lil-dikų, keturi egzotikai, ir būrys vietinių nulių. Man, kaip žmogui, kuris žino tik kelis daimius, tokia situacija sako, kad kažkas pas juos negerai. protokole 13 arba 14 grajokų. Pasakos pabaiga/

====================
APIE SĖKMINGĄ KARJERĄ – SU KLUBO ,,SANED“ FUTBOLISTAIS
Rugsėjo 20-oji – ypatinga diena Joniškio r. Skaistgirio gimnazijoje, nes tos dienos popietę mokyklos stadione vyko draugiškos futbolo varžybos tarp Joniškio futbolo klubo ,,Saned“ sportininkų ir gimnazijos mokinių komandų.
Prieš varžybas su gimnazistais susitiko Joniškio futbolo klubo ,,Saned“ treneris Edmundas Bernotas, kuris jaunuoliams papasakojo apie tai, kaip pomėgis gali tapti sėkminga karjera, ką reikėtų daryti, kad išsikelti tikslai būtų pasiekti. Kartu su treneriu į Skaistgirį atvykę legionieriai iš JAV, Ugandos, Nigerijos, Kolumbijos, Kenijos domėjosi gimnazistų sportiniais pasiekimais, apžiūrėjo apdovanojimų galeriją, nuotraukas, kuriose įamžintos sportinių varžybų akimirkos, pergalės ir pačią mokyklą. Juos maloniai nustebino, kad Skaistgirys – gilias futbolo tradicijas turintis ir puoselėjantis kraštas, o mokiniai aktyviai žaidžia futbolą. Kartu su legionieriais atvyko ir joniškiečiai, galintys didžiuotis sportiniais pasiekimais ir sėkmingai kuriantys asmeninę sportinę karjerą.

2023 m. birželio 25 d. rungtynėse prieš moterų Saned kanadietė Džulijen Amara Ramires pasižymėjo pelnydama net penkis įvarčius.

https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/f ... -14580837/

Žalgirietės sutriuškino varžoves rezultatu 11-0. Užmečiau akis in protokolą, o ten Joniškio sudėtyje dvylika žaidėjų. 10 vietinių ir dvi iš SS. Pietų Sudanas,. Nėra jokių armėnių, gruzinių ir dar kažko. Liko tik dvi iš SS...

NErimtai, nesolidžiai atrodo Joniškio klubelis. Bankrutuoja? Kad ne viskas gerai ir tejp aišku.

Žagarės seniūnas – vienas iš metų futbolo nominantų
https://www.skrastas.lt/krasto-zinios/z ... -nominantu

Tinklalaidėje „FutbolasLT“, kurioje buvo apžvelgti praėjusių 2023 metų Lietuvos futbolo rezultatai ir skirta 12 nominacijų, „Metų atradimo“ titulą pelnė Joniškio futbolo klubo (FK) Joniškio „Saned“ vyrų komandos vartininkas, Žagarės seniūnas Saulius Kužmarskis.

S. Kužmarskis prisipažino tokio tinklalaidės kūrėjų, – taip pat futbolininkų bei apžvalgininkų, sporto žurnalistų, komentatorių – įvertinimo buvęs gerokai nustebintas, – turbūt Lietuvos futbolo istorijoje dar nėra buvę, jog metų atradimu taptų 50-metis. FK Joniškio „Saned“ žaidėjas jau ne vienerius metus futbolo II lygoje yra vyriausias vartininkas, o su šia sporto šaka jis draugauja nuo vaikystės.

„Metų atradimo“ nominacijai S. Kužmarskį pasiūlė Evaldas Gelumbauskas, pastebėjęs, kad šis sportininkas 2023 metais tarp II futbolo lygos žaidėjų sužavėjo atkaklumu: nepaisydamas rimtų traumų jis praktiškai kiekvienose rungtynėse išbėgdavo į aikštę, kurioje išbūdavo ne penkias, bet bent 15–20 minučių.

Patyrė ne vieną traumą

„Teko nemažai žaisti patyrus kelio traumą, kuri vis atsinaujina. Iš tiesų, jau gal prieš dvidešimt metų turėjau kojos kelio sąnario kremzlės artroskopinę operaciją. Dabar gali būti plyšęs meniskas, kelis nuo krūvio patinsta, bet kol paeinu, gultis ant operacinio stalo nenoriu. O kadangi rungtynėse turi budėti greitosios medicinos pagalbos ekipažas, mane pamatę medikai jau šmaikštauja, kad ir vėl turės darbo“, – su šypsena „Šiaulių kraštui“ pasakojo Žagarės seniūnas ir FK Joniškio „Saned“ vartininkas Saulius Kužmarskis.

Tačiau patirtos traumos jis nesureikšmino, juk tai futbolininkų kasdienybė. Štai ir 2022 metais žaidžiant nuplyšo blauzdos raumuo, sportininkas stipriai griuvo saugodamas vartus: „Šiauliuose žaisdamas paskutinėje atakoje jį nusiplėšiau, bet užtat įvarčio nebuvo. Iš pradžių pagal skausmą ir kitus simptomus maniau, kad trūko Achilo sausgyslė, vis dėlto paaiškėjo, jog raumuo. Dar yra tekę gaudant kamuolį susilaužyti rankos pirštus.“

Nepaisydamas traumų futbolininkas visada atkakliai stodavo savo pozicijoje vartuose: „Buvo laikas, kai Šiaulių futbolo teisėjai juokdavosi: kiek tu varžybų per savaitę sužaidi? – Kartais ir penkias per septynias dienas.“

Su kamuoliu – nuo šešerių metų

S. Kužmarskis šiuo metu žaidžia futbolo II lygoje už FK Joniškio „Saned“ vyrų komandą, taip pat prisijungia prie Skaistgirio ir Žagarės jungtinės veteranų komandos „Skaistgirys–Žvelgaitis“.

Su futbolo kamuoliu pašnekovas draugauja maždaug nuo šešerių metų. „Gyvenome Kėdainių rajone, vaikai laisvalaikį leisdavome spardydami kamuolį. Kadangi pagal ūgį esu pakankamai aukštas, teko ir krepšinį žaisti rajono lygoje, tačiau futbolas nugalėjo, labiau patraukė, – prisipažįsta S. Kužmarskis.

– 18-os metų Joniškyje treneris E. Juočas pastebėjęs pavadino į vyrų komandą. Per tuos kelis dešimtmečius teko žaisti ne vienoje ekipoje. Apie 1991–1992 metus buvo tokia Grūdų produktų kombinato komanda, vėliau ji iširo. Šiauliuose žaidžiau komandose „Savanoris“, „Saulininkas“, „Šiaulių grifas“.

Ne vienas pasiekimas

S. Kužmarskiui yra tekę žaisti ir futbolo puolėjo pozicijoje, tačiau vėliau į vartus jį pastatė nugaros traumos. 2013 metais Saulius Kužmarskis buvo pripažintas geriausiu Šiaulių apskrityje vartininku, o 2021 metais – geriausiu komandos žaidėju (40+ amžiaus grupėje). 2020 metais, dalyvaudamas Lietuvos futbolo federacijos futsal I lygos Šiaulių apskrities pirmenybėse „Toyota“ taurei laimėti su Šiaulių komanda „Saulininkas“ jis taip pat buvo apdovanotas kaip geriausias vartininkas. Ir štai, „FutbolasLT“ tinklalaidės rengėjai jį paskelbė 2023 „Metų atradimo“ nominantu.

„Malonu, nors ir visiškai netikėta. Turbūt Lietuvos futbolo istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad „atradimu“ išrinktų 50 metų futbolininką. Bet apskritai Lietuvoje futbolo A, I ir II lygose (neskaitant veteranų mėgėjų) esu amžiumi vyriausias. Turbūt jau 2023 metais galėjau baigti karjerą, bet dar žaidžiu“, – sporto traukai negali atsispirti Žagarės seniūnas.

Kad vartininko pozicija nelengva liudija ir, pasak pašnekovo, susiklosčiusi padėtis, nes Joniškyje jau dvidešimt metų neužauga naujų gerų vartininkų. Ir visoje Šiaulių apskrityje panaši problema, todėl vis kviečiami sportininkai iš kitų komandų, futbolininkai keliauja tarp II, III ir A lygos dublerių..

„Štai, net Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Ričardas Beniušis žaidė Kauno „Hegelmann B“ II lygos komandoje“, – pastebi S. Kužmarskis.


-------------------------
Nežinau kas matė, Saned nutarė patapti seniena ir atsivintažino logotipą. Primena iki 2020-ų forumą:
https://www.facebook.com/photo?fbid=894 ... 1275236918

Nežinau kas matė, Saned nutarė patapti seniena ir atsivintažino logotipą. Primena iki 2020-ų forumą:
https://www.facebook.com/photo?fbid=894 ... 1275236918

Aš kažkada kai hattrick žaisdavau kokiais 2002 geresnius sau pasidarydavau

Joniškio „Saned“ (2023 m. – 13 vieta)

Nepaisant užtikrinto starto, „Saned“ praėjusiais metais paskutinį sezono mėnesį kovojo dėl išlikimo. Lyginant su pirma sezono puse, itin susilpnėjusi sudėtis neleido lygiai kovoti su daugeliu varžovų. Šiemet ekipa tikisi ramesnės sezono pabaigos.

„Turėsime šiemet stipresnių legionierių iš Serbijos, Belgijos, Ugandos bei vietinio jaunimo. Komanda atrodo simpatiška, o kaip gausis, matysime. Pernai balansavome ant iškritimo ribos, šiemet balansuoti nebenorime“, – sakė komandos vadovas Edmundas Bernotas.

„Saned“ praėjusiais metais tapo daugiausiai keitimų per pirmas dešimt dvikovos minučių atlikusia komanda. Anot vadovo, šiemet į šį prizą komanda nepretenduos.

„Šiemet turėsime vartininką Luką Drąsutį, kuris yra paplūdimio rinktinės vartininkas. Taip pat iš užsienio grįžta Deividas Virbickas, na o trečia opcija bus Saulius Kužmarskis. Visi vartininkai lietuviai, tad pernyktė situacija tikrai nepasikartos“, – žadėjo E. Bernotas.
https://www.lff.lt/lff-ii-lyga-prie-sta ... s-i-dalis/

Paskalis patarnauja bažnyčioje ir žaidžia futbolą
https://www.skrastas.lt/kulturu-medziot ... ia-futbola

Paskalis Nwosu (Paschal Chibuikem Nwosu) iš Nigerijos nuo spalio mėnesio vakarinėse pamaldose patarnauja Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigui. Tai ko gero pirmas toks atvejis Lietuvoje. Apie ką nors panašaus mūsų šalyje kažin, ar kas yra girdėjęs. Pastaruoju metu vaikinui iš Afrikos leidžiama patarnauti ir sekmadienio Mišiose. Paskaliui tai labai svarbu, nes jis kilęs iš katalikų šeimos, paauglystėje patarnaudavo vyskupui, lankė jaunimui skirtą seminariją, kur turėjo progą pasitikrinti, ar galėtų būti kunigu – kažkada svajojo ir apie tokią savo ateitį.

– Žmonės Joniškio bažnyčioje, mane pamatę, pradžioje buvo labai nustebę, – pasakoja 21-erių metų vaikinas, nuolat palydimas žvilgsnių. Jis pateisina joniškiečių smalsumą, nes lietuvių akims matyti juodaodį, dargi patarnaujantį kunigams, nėra įprastas vaizdas. „Tačiau aplink tikrai labai geri žmonės. Man patinka“, – saugią ir draugišką miesto aplinką giria vaikinas.

Juodaodis – bažnyčios lankytojas

Paskalis į Joniškį atvyko žaisti futbolą vietos klube. Eidamas į treniruotes ar iš treniruočių, visada norėdavo užsukti į bažnyčią, kurią gimtinėje uoliai lankė, bet veltui – vis pasitaikydavo, kad durys užrakintos. Turbūt ne tų durų rankeną spaudė...

Bet birželį pavyko – durys iš kitos bažnyčios pusės atsivėrė. „Tai ne vienkartinis vizitas. Matydavau jį labai dažnai prie Dievo Motinos altoriaus klūpantį ir karštai besimeldžiantį. Net tada, kai nevyksta pamaldos. Tokių dalykų nesuvaidinsi, aiškiai matyti, kad vaikinas ramus, kuklus ir labai pamaldus, religingas...“ – pasakoja kunigas vikaras Aldas Vinclovas.

Dekanas Remigijus Jurevičius, išgirdęs jo istoriją, nedvejojo – išskėstomis rankomis priėmė Paskalio pasiūlymą padėti. Ir Paskaliui puikiai sekasi. „Konkrečios dienos pamaldų liturgijos tekstai vienodi viso Pasaulio katalikų bažnyčiose – tiek Nigerijoje, tiek Prancūzijoje ar Lietuvoje, Joniškyje... Todėl Paskaliui net kalba ne barjeras, patarnaudamas Mišiose viską atlieka tiksliai“, – sako vikaras, patenkintas, kad vaikino iš Nigerijos atžvilgiu tolerantiškai nusiteikusi parapijos bendruomenė.

Turtai nešildo

Nigerija dėl didelio gyventojų skaičiaus ir ekonomikos dažnai vadinama Afrikos milžinu. Šalis turtinga, nes čia daug naftos išteklių. Bet nafta vietinių nei peni, nei šildo, nes čia įsikūrusios galingos naftos kompanijos priklauso rusams, prancūzams, italams, amerikiečiams... Todėl labai didelė dalis Nigerijos gyventojų per dieną turi išgyventi už mažiau nei 1 JAV dolerį.

Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių pietuose. Net Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į Nigeriją dėl aukšto nusikalstamumo, terorizmo, pagrobimo rizikų. Šalyje auga smurtinių atakų ir žudymų skaičiai šalies pietrytiniuose ir pietiniuose regionuose, o Nigerijos šiaurės vakarinėje dalyje veikia teroristų grupuotės.

Remiantis „Open Doors” 2023 m. Pasaulio stebėjimo sąrašo (WWL) ataskaita, 2022 m. Nigerija pirmavo pasaulyje pagal dėl tikėjimo nužudytų krikščionių skaičių – tokių buvo 5 014. Ji taip pat pirmavo pasaulyje pagal pagrobtų (4726), seksualiai užpultų ar prievartautų, prievarta sutuoktų, fiziškai ar psichiškai išnaudotų krikščionių skaičių. Be to, Nigerijoje dėl tikėjimo buvo užpulta daugiausiai namų ir įmonių.

Per Azerbaidžaną, Panevėžį – į Joniškį

Paskalis užaugo pietryčių Nigerijoje – Anambros valstijos Nnewi mieste, kuriame 2021 metų duomenimis, gyvena 1,2 mln. gyventojų, 96 proc. gyventojų yra krikščionys. O tarp krikščionių katalikų ir anglikonų bendrija turi daugiausia pasekėjų. Čia šiek tiek ramiau nei kitose šalies valstijose, tačiau jaunus žmones baisūs persekiojimai šalies viduje nemenkai gasdina.

Paskalis atvirai pasakojo savo istoriją: jis nuo vaikystės, kaip ir daugelis jo tautiečių, susižavėjo futbolu. „Nigerijoje futbolą kiemuose, gatvėse žaidžia visi. Aš pats žaisti pradėjau turbūt nuo kokių 7-erių“, – su ugnele akyse apie mylimą sporto šaką kalba Paskalis.

Baigęs vidurinę mokyklą sudarė sutartį ir aštuoneriems mėnesiams atvyko futbolą žaisti į Azerbaidžaną – jaunuoliai, virtuoziškai kojomis valdantys futbolo kamuolį, stengiasi išvykti iš Afrikos.

– Azerbaidžane žaidžiau futbolą, bet nesijaučiau patogiai būtent dėl religijos: aš katalikas, o šalis – islamiška. Todėl vos atsiradus galimybei paprašiau vizos į Lietuvą, juolab, kad Panevėžio futbolo klubui reikėjo žaidėjo. Taip praėjusių metų vasarį ir atvažiavau į Lietuvą“, – pasakoja vaikinas.

Tačiau po dviejų savaičių paaiškėjo, kad sutarties su žaidėju panevėžiečiai nesudarys... Nežinia, ką būtų Paskalis daręs, bet apie jo padėtį sužinojo Edmundas Bernotas, futbolo klubo „Saned“ vyr. treneris iš Joniškio – atsivežė, suteikė gyvenamąją vietą ir pakvietė į komandą.

„Kaip jaunas žaidėjas yra gabus. Kartu su komanda yra praėjusių metų apskrities vicečempionas – tada komanda iškovojo II vietą tarp 16 apskrities komandų. O tada sužinojom, kad Paskaliui baigia galioti viza“, – pasakojo E. Bernotas.

Be vizos, be darbo. Ir be aimanų

Užsienietis be vizos neturi galimybės čia dirbti. Nuo praėjusių metų spalio Paskalis laukia Migracijos departamento sprendimo, ar bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Migracijos departamento sprendimo Paskalis galėtų laukti pabėgėliams skirtame centre, tačiau Joniškyje, kai aplink tiek gerų, tolerantiškų žmobnių, jaučiasi laisviau – su komanda gali treniruotis, savanoriškai pakeisti susirgusį ar traumą gavusį žaidėją, lankyti bažnyčią ir patarnauti pamaldose.

Žinoma, galėtų grįžti į Nigeriją prasitęsti vizos, tačiau neišgali finansiškai. Paskalis susitaikė su mintimi, kad teks ilgai ir kantriai laukti, todėl ir gyvena Lietuvoje su išduotu „baltu bilietu“, gali laikinai būti, bet negali dirbti.

– Kai tokia situacija, kantriai laukiame ir mes. Žmogaus į gatvę neišvarysi, gyvena kartu su kitais klubo žaidėjais, mėgėjiškai lanko treniruotes, renginius, kuriuose dalyvauja mūsų sportininkai, šiek tiek paremiame finansiškai, atvežame jam maisto. Paskalis pats gaminasi sau maistą, – apie nepavydėtiną užsieniečio padėtį pasakojo E. Bernotas.

Paskalis gaminasi maistą, daugiausiai – iš ryžių, nes – pigiausia. Vaikinas pabreėžia: reikia gyventi taupiai. Paskalis nesiskundžia: įpratęs prie išgyvenimo sąlygų, bet ėmė dar mažiau valgyti, kad tik išgyventų iš tiek, kiek šiandien turi.

– Galbūt neturiu visko, ko noriu, bet esu dėkingas už tai, ką turiu.

Vaikinas laukia leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tada pradėtų mokytis – svajoja apie sporto ar sveikatos mokslų studijas, lietuvių kalbos pamokas ir vardina išmoktus lietuviškus žodžius. Paskalis dažnai domisi, ar jo reikalas kiek nors pasistūmėjo į priekį, bet išgirsta, kad departamente darbuotojų mažai, o prašymų labai daug.