„Vėtros“ gaivintojai giriasi pažanga derybose dėl stadiono, LFF tai neigia
Mindaugas Augustis, http://sportas.delfi.lt/abroad/vetros-g ... d=38681539" onclick="window.open(this.href);return false;
2010 lapkričio mėn. 17 d. 15:18

Sostinės „Vėtros“ stadiono likimas toliau drumsčia šalies futbolo vandenis. Vienas Vilniaus „Vėtros“ klubo atgaivinimo iniciatorių Romas Stašauskas tvirtina, kad to paties pavadinimo areną įsigijusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) teigiamai pažiūrėjo į prašymus grąžinti stadioną klubui. LFF vadovybė atkerta, kad tokie pasisakymai neturi jokio pagrindo, ir kaltina klubo atstovus spaudimu.

Pinigų užtektų ne tik stadionui, bet ir skoloms grąžinti

„Vėtros“ įkūrėjas ir buvęs vadovas R. Stašauskas DELFI teigė, kad antradienį esą sėkmingai pavyko užmegzti derybas su LFF dėl stadiono Vilniuje perleidimo klubui. Anot jo, žlugusios sostinės komandos gaivintojai yra pasiryžę perpirkti „Vėtros“ areną už tokią pačią kainą, kokią LFF įsipareigojo per kelerius metus sumokėti stadiono statybas finansavusiam „DnB NORD“ bankui – maždaug 2 mln. litų. „Jei pavyks sudaryti sutartį dėl stadiono, visi mūsų susitarimai su potencialiais kreditoriais liks galioti“, – aiškino R. Stašauskas. Vieno „Vėtros“ atkūrimo iniciatorių teigimu, pagrindiniu klubo kreditoriumi turėtų tapti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Esą stadiono pirkimui ketinama panaudoti tik dalį paskolos, o likę pinigai būtų skirti „Vėtros“ skolų buvusiems žaidėjams ir treneriams grąžinimui bei naujos komandos formavimui.

Pasidžiaugė per anksti?

Vis dėlto LFF prezidentas Liutauras Varanavičius paneigė R. Stašausko žodžius apie įsibėgėjančias derybas tarp klubo atstovų ir LFF. „Advokatė kreipėsi į mus, bet to niekaip negalima pavadinti rimtu pirmu žingsniu. Aš pasakiau tiesiai šviesiai, kad mums turi būti parodytos konkrečios garantijos dėl klubo atkūrimo. Bet iki šiol nieko panašaus nematėme, nebuvome susitikę. Netgi nežinau, su kuo reikia kalbėtis šiuo klausimu, kas dabar atstovauja „Vėtrai“, – DELFI sakė L. Varanavičius. LFF vadovas įtarė, kad „Vėtros“ gaivintojai bando paspausti federaciją: „Kol kas girdime tik viešus pareiškimus, kuriais mėginama daryti spaudimą.“

Primename, kad LFF beveik 6 tūkst. vietų turintį „Vėtros“ stadioną įsigijo praėjusią savaitę. 2004 metais iškilusi arena anksčiau priklausė to paties pavadinimo futbolo klubui. Praėjusią vasarą finansinių nepriteklių prispausta „Vėtra“ nutraukė lizingo sutartį su „DnB NORD“ banku, finansavusiu stadiono statybas, ir arena tapo banko nuosavybe. Bankas „Vėtros“ stadioną nusprendė parduoti LFF, nors R. Stašauskas tikino, kad pasiūlymą bankui buvo pateikę ir kreditorius suradę „Vėtros“ gaivinimo iniciatoriai. Dėl banko ir LFF sandorio R. Stašauskas anksčiau žadėjo kreiptis į teismą, tvirtindamas, kad „Vėtros“ stadionas yra svarbi praėjusią liepą dėl nemokumo iš A lygos pirmenybių pašalintos komandos atkūrimo dalis.

Bet tai kai pagalvoji, 2 mln. litų už stadioną - nesveikai gera kaina. Viena kėdė gaunasi mažiau nei 350 litų! Pabandykit už tokią kainą pastatyti naują stadioną su visa infrastruktūra, ypač Vilniuj ir dar beveik centre. Jei būtų galima įsigyti "Vėtros" stadiono akcijų - pirkčiau nedvejodamas

Tai va butent, mane irgi tokia kaina nustebino. Paciam teko is arti susidurti su stadiono renovacijos procesais, taigi stadiono verte turetu buti bent 5 kartus didesne.

Tai va butent, mane irgi tokia kaina nustebino. Paciam teko is arti susidurti su stadiono renovacijos procesais, taigi stadiono verte turetu buti bent 5 kartus didesne.

nieko cie nostabaus nematau kad stadika uz maza kaina federacije nupirko is lizingo ,pardavie lizingas uz ta suma kurie Stasauskas buvo skolingas lizingui jei tarkim lizingui Vetra butu buvusi skolinga 1000lt butu federacije nupirkusi stadika uz 1 tukstanti litu delto Stasauskas ir siunta kad is jio federacie nufirino kelis limonus litu is kitos pusies pats Stasauskas kaltas kad taip ilgai laukie matyt galvojio kad netsiras joks kitas pirkejes ir kai lizingas prims sprendima pardoti stadijona pigau negu buvo neismoketa suma

Bankas gali turtą parduoti ir už didesnę sumą, jei jam tai pavyksta. O žinant dabartinę Vilniaus situaciją, manau, kad tikrai būtų pavykę. Juk ir Žalgiriui, kitąmet teks kažkur žaisti, o jei Romanovas, neleis Žalgirio stadione žaisti, tai lieka tik Vėtros, na aišku arba kokiam D&G žaisti.

Teoriškai lizingas turėjo (galėjo) skelbti turto pardavimo aukcioną ir tokiu būdu būtų gavęs didžiausią įmanomą kainą. Bet federacija, panašu, kažkaip įtikino lizingo atstovus, kad stadionas turi atitekti LFF, kad būtų naudojamas pagal paskirtį.
Iš kitos pusės - gal mes kažko nežinome, galbūt LFF tą stadioną pirko iš to paties banko kredito, kurio palūkanos sudarys dar 2 milijonus?

Bet federacija, panašu, kažkaip įtikino lizingo atstovus, kad stadionas turi atitekti LFF, ....

tiksliau du bankininkai susėdo ir susitarė. Federacija šiuo atveju lieka, kaip juridinis vienetas babkėm praplauti, bet jei tikrai stadioną atgaivins futbolui, tai koks skirtumas tos aferos. Nebent Žalgiriui turėtų būti gėda, kad LFF jiems perka stadioną

Aha, Lff stadioną perka Žalgiriui, o jei fbk grįš į a lygą, tai išvykos rungtynes su Žalgiriu loš Kalnų parko Dinamo stadione.
Žalgiriui galėtų būti gėda nebent tuo atveju, jei koks unibetas nupirktų Halę ar pvz. prisikėlimo bažnyčią ir juos nugriautų, o Žalgirio meškabolistus ar Kauno tikinčiuosius išmestų į gatvę

Aha, Lff stadioną perka Žalgiriui, o jei fbk grįš į a lygą, tai išvykos rungtynes su Žalgiriu loš Kalnų parko Dinamo stadione.

arba legendiniam Žalgirio stadione

„Jei pavyks sudaryti sutartį dėl stadiono, visi mūsų susitarimai su potencialiais kreditoriais liks galioti“, – aiškino R. Stašauskas. Vieno „Vėtros“ atkūrimo iniciatorių teigimu, pagrindiniu klubo kreditoriumi turėtų tapti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“. Esą stadiono pirkimui ketinama panaudoti tik dalį paskolos, o likę pinigai būtų skirti „Vėtros“ skolų buvusiems žaidėjams ir treneriams grąžinimui bei naujos komandos formavimui.

Kažkaip netikiu nei vienu R.Stašausko žodžiu. Jau vieną kartą girdėjom jo O.Benderio fantazijoms prilygstančią futbolo klubo viziją (va čia - http://www.eurofootball.lt/index.php?page=news&id=4313), kai sumetė skudurus su rusais. Dar ir modernaus "Vėtros" stadiono vaizdelis paklaidžiojo po internetinę erdvę. Taip ir liko tik internetinėj erdvėj, o pats R.Stašauskas, gavęs progą, movė iš "Vėros" pasišokinėdamas.
Stadiono kainą taip pat ne iš banko ar LFF sužinojom, o R.Stašauskas pasakė. Reiškia gali būti ir visiškos pievos.

Классный у вас сайт,спасибо. Это просто чудо!!! Вот только хочется спросить: а можно подписаться на RSS рассылку новостей? Было бы очень здорово...




------------
Mylene Farmer

Dubleriai ir šį sezoną rungtyniaus VAFF pirmenybėse. Pirmosios sezono rungtynės vyks balandžio 22 d. su Naujosios Vilnios Granitu.

Bankrutuojančios „Vėtros“ žaidėjams – paskutinė viltis atgauti bent dalį uždarbio
Mindaugas Augustis, http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 balandžio mėn. 11 d. 15:41
http://sportas.delfi.lt/abroad/bankrutu ... d=44273515" onclick="window.open(this.href);return false;

Kol Lietuvos futbolo federacija (LFF) pamažu kuriasi „Vėtros“ stadione, apie dar neseniai čia šeimininkavusį to paties pavadinimo Vilniaus klubą primena tik kartkartėmis užsukantys antstoliai ir bankroto administratorius. Egzistenciją baigusiam „Vėtros“ klubui pradėta bankroto procedūra – paskutinė ir bene realiausia galimybė buvusiems 2009 metų Lietuvos vicečempionų ekipos žaidėjams atgauti bent nedidelę dalį neišmokėtų atlyginimų.

Turto liko per mažai

Liepkalnio gatvėje esančio stadiono, kurį praėjusį rudenį už maždaug 2 mln. litų įsigijo LFF, tribūnose užrašą „Vėtra“ formavusių kėdžių jau nebeliko, tačiau teisinis žlugusio sostinės klubo istorijos epilogas dar tik rašomas. „Kol kas viskas kybo ore. Tikiuosi, kad bankroto procedūra paspartins procesą“, – DELFI sakė buvęs ekipos treneris Virginijus Liubšys, kuriam „Vėtra“ liko skolinga per 80 tūkst. litų. Kovo pradžioje Vilniaus apygardos teismo „Vėtros“ klubui iškeltą bankroto bylą inicijavo „Sodros“ Vilniaus skyrius ir bendrovė „DnB Nord lizingas“. Nors praėjo daugiau nei mėnuo, rinkti duomenis apie „Vėtros“ skolas ir likusį turtą bankroto administratoriui Irmantui Malinauskui sekasi sunkiai – klubo vadovai pasiryžo pateikti prašomus dokumentus tik pagrūmojus 10 tūkst. litų bauda už piktybišką vengimą bendradarbiauti. „Buvome nuvažiavę į vietą („Vėtros“ stadioną – DELFI), apžiūrėjome turtą. Šią savaitę klubas turėtų pateikti popierius. Aiškinamės, koks turtas likęs. Yra stadiono švieslentė ir dirbtinis apšvietimas, šiokio tokio smulkaus turto. Negaliu pasakyti, kokia bus viso to piniginė išraiška. Tačiau esamo turto tikrai nepakaks skoloms likviduoti, nes kontraktų su buvusiais žaidėjais sumos – didelės. Garantinio fondo išmokos jų taip pat „neuždengs“, – kalbėjo I. Malinauskas. Nei „Vėtros“ direktorius Gintaras Rimkus, nei buvęs klubo prezidentas Romas Stašauskas pakomentuoti situacijos DELFI nepanoro.

Skolos – septynženklės

Nors „Vėtros“ kreditorių sąrašas tebeformuojamas, o bendri klubo įsiskolinimai dar nėra suskaičiuoti, aišku, kad jie bus septynženkliai. Vien 14-os buvusių Vilniaus komandos žaidėjų ir trenerių grupės, kuri praėjusį rudenį kreipėsi į teismą, pretenzijos iš viso sudarė 1,3 mln. litų, įskaitant delspinigius ir palūkanas. Tiesa, pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo parašę futbolininkai, tikėjęsi spartesnės teisinės procedūros, kol kas nieko nepešė. Dalis teismo įsakymų neįsiteisėjo laiku nesuradus, kam juos įteikti, o žaidėjai, kurie jau kreipėsi į antstolius dėl sprendimo vykdymo, bergždžiai laukia iš pastarųjų gerų naujienų. „Girdėjau, kad kyla problemų – nelabai to turto klubas beturi. Tačiau galbūt dar pavyks rasti šviesą tunelio gale“, – DELFI sakė buvęs „Vėtros“ saugas Tomas Ražanauskas, kovojantis dėl 27 tūkst. litų neišmokėto atlyginimo. „Vėtros“ bankrotą administruojantis I. Malinauskas nedrįso spėlioti, kiek lėšų pavyks surinkti pardavus klubui tebepriklausančią švieslentę ar dirbtinio apšvietimo sistemą to paties pavadinimo stadione. „Kyla klausimų dėl turto likvidumo. Pavyzdžiui, švieslentė – labai specifiškas daiktas. Ją galima padėti į garažą arba parduoti už litą. Žinoma, bandysime tartis su LFF, kad ją nupirktų“, – aiškino I. Malinauskas. „Jeigu bus išparduodami objektai, reikalingi stadiono veiklai, būsime pasiruošę juos įsigyti. O kainą lems derybos – jeigu mums pasirodys per brangu, nepirksime“, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. Beje, „Vėtros“ klubo atstovai dar bando teisiškai užginčyti stadiono pardavimo sutartį, pagal kurią LFF įsigijo futbolo areną iš „DnB Nord lizingo“. Klubas siekia įrodyti, kad stadiono statybas finansavusiai bendrovei nepriklausė dalis parduoto turto.

Primename, jog kelerius metus finansinių sunkumų kamuotos „Vėtros“ agonija baigėsi praėjusią liepą, kuomet LFF dėl skolų pašalino sostinės komandą iš Lietuvos futbolo turnyrų. Panašiu metu keturiskart A lygos prizininku praeityje tapęs klubas liko ir be „Vėtros“ stadiono, kuris, nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų pagal lizingo sutartį, perėjo „DnB Nord“ banko antrinės bendrovės žinion.

Dar kurį laiką po klubo bankroto gyvavęs puslapis užsilenkė galutinai. Dabar čia rusiškų vardžių ir pavardžių aiškinimai:
http://www.fkvetra.lt/" onclick="window.open(this.href);return false;

Pasaka be galo: „Vėtros“ bankrotas įklimpo teismų liūne

Mindaugas Augustis,
http://sportas.delfi.lt/abroad/pasaka-b ... d=55828127" onclick="window.open(this.href);return false;

Praėjus pusantrų metų po Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo žlugimo buvę ekipos žaidėjai, treneriai ir kiti kreditoriai, kuriems bankrutuojanti komanda liko skolinga beveik 2 mln. litų, vis dar neturi kuo pasiguosti. „Grubiai pasakius, užtrauktas rankinis stabdis“, – DELFI susidariusią situaciją apibūdino „Vėtros“ bankroto administratorius Irmantas Malinauskas.

Jis kaltina buvusius sostinės klubo vadovus vilkinant procesą.

Vis dar masina stadionas

„Laukiame, laukiame, bet niekas nesikeičia. Vis dar neatgavome nė cento”, – atsiduso saugas Tomas Ražanauskas.

Buvusiam Lietuvos rinktinės žaidėjui, „Vėtroje“ rungtyniavusiam 2009-2010 metais, Vilniaus klubas neišmokėjo 27 tūkst. litų atlyginimo, bet kartu su į užmarštį grimztančiu „Vėtros“ vardu tirpsta ir viltys atgauti uždirbtus pinigus.

Taško nepriteklių užsmaugto 2009-ų Lietuvos vicečempionų klubo bankroto byloje kartu su T. Ražanausku laukia ne tik buvę „Vėtros“ atstovai, bet ir „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, bendrovė „DNB lizingas“.


Pasak 14 metų gyvavusios komandos bankroto administratoriaus I. Malinausko, iš viso kreditoriai siekia atgauti 1,84 mln. litų. Tačiau, nors bankroto byla „Vėtrai” buvo iškelta prieš metus, teismas iki šiol nėra patvirtinęs kreditorių reikalavimų, todėl bankroto procedūra įstrigo. I. Malinausko teigimu, istorijos atomazgą mėgina nutolinti buvęs klubo prezidentas ir įkūrėjas Romas Stašauskas.

„Mano nuomone, procesas yra vilkinimas. Kai tik pavyko perimti dalį „Vėtros“ turto, dalį apskaitos dokumentų, pasipylė skundai teismui. R. Stašauskas ginčija viską, ką tik gali. Bet nepanašu, kad išties būtų norima atkurti klubo veiklą, nes pagrindiniai jo rėmėjai buvo iš Rusijos: kai jų nebeliko, nebeliko ir „Vėtros“, – kalbėjo I. Malinauskas.

Pats R. Stašauskas savo veiksmų motyvų DELFI plačiau komentuoti nenorėjo, tik nurodė esantis nepatenkintas Liepkalnio gatvėje esančio buvusio „Vėtros“ stadiono likimu.

Arenos statybas finansavęs DNB bankas, perėmęs stadioną klubui nebeišgalint sumokėti lizingo sutartyje nustatytų mėnesinių įnašų, 2010-ų rudenį už 2,2 mln. litų pardavė statinį Lietuvos futbolo federacijai (LFF).

„Vietoje to, kad būtų paskelbtas aukcionas ir nustatyta reali rinkos kaina, objektas buvo parduotas už likutinę vertę. Kol vyksta teisinis ginčas, tik tiek galiu pasakyti”, – teigė R. Stašauskas, teismuose susipliekęs ir su stadioną įsigijusia LFF.

Likusį turtą mėgins įsiūlyti federacijai

Į šiuo metu rekonstruojamą LFF stadioną sudėtos ir paskutinės buvusių „Vėtros“ komandos narių viltys ateityje susigrąžinti bent dalį pažadėtų, bet futbolininkų kišenių taip ir nepasiekusių pinigų.
Didžiausias bankrutuojančiam klubui likęs turtas – buvusioje namų arenoje vėlesniais jos statybų etapais įrengti apšvietimo stulpai ir švieslentė. Priešingai nei pats stadionas, šie įrenginiai prieš pusantrų metų netapo DNB banko nuosavybe, nes buvo apmokėti iš kitų finansinių šaltinių.

I. Malinausko skaičiavimu, dirbtinio apšvietimo sistemos ir švieslentės vertė yra maždaug 800 tūkst. litų, tačiau tikroji šių objektų pardavimo kaina priklausys nuo vienintelio galimo pirkėjo – stadioną valdančios LFF – geranoriškumo.

„Iš esmės įmanomas tik vienas įrenginių pirkėjas, todėl jis ir nulems, už kokią kainą pavyks realizuoti šį turtą bei kokia dalis „Vėtros“ įsiskolinimų bus padengta. Tačiau derėtis su LFF bus galima tik tada, kai pavyks sušaukti kreditorių susirinkimą ir patvirtinti turto pardavimo tvarką, o teismas pripažins klubą bankrutavusiu bei likviduojamu“, – aiškino I. Malinauskas.

Primename, kad 2004 metais iš Rūdiškių į Vilnių persikėlusi „Vėtros“ ekipa kūrė ambicingus planus, tačiau nuo 2007-ų klubo finansinė padangė ėmė niauktis.

Skolų į kampą įvarytas buvęs „Vėtros“ prezidentas R. Stašauskas, sulaukęs kaltinimų dėl abejotino klubo finansų valdymo, 2010 metų pradžioje užleido kelią kitam „Vėtros“ dalininkui – Maskvos verslininkui Antonui Treušnikovui. Naujas komandos šeimininkas įtikino LFF leisti „Vėtrai“ išimties tvarka startuoti A lygos pirmenybėse, tačiau teigiami poslinkiai pasirodė buvę laikini.

Klubo įsiskolinimai žaidėjams ir treneriams vėl kaupėsi, todėl sezonui įpusėjus LFF nutraukė sostinės ekipos agoniją, pašalindama „Vėtrą“ iš Lietuvos futbolo turnyrų. Po pusmečio nustekentam klubui buvo inicijuota bankroto byla.

Per savo istoriją „Vėtra“ keturissyk tapo A lygos prizininke ir tiek pat kartų žaidė LFF taurės turnyro finale.