2017-01-09 17:29 · #102604
Den..... Sla.....
FK Žalgiris
2017-01-09 17:39 · #102605
- Nesupratau kur nesimato? Nuotraukose ar sąraše?
Pirmoje treniruotėje pasirodė šie gynėjai: Egidijus Vaitkūnas, Linas Klimavičius, Aldas Korsakas, Jonas Skinderis, Mamadou Mbodjis, Dominykas Barauskas, Donovanas Slijngardas, Georgas Freidgeimas ir naujokas Rolandas Baravykas.
Mbodj irgi nesimato, o dar vakar foto iš Senegalo ėjo jo soc tinkluose.
- Nesupratau kur nesimato? Nuotraukose ar sąraše?
2017-01-09 17:41 · #102606
Taigi įkopinau citatą iš fkzalgiris.lt - jame įrašytas, o nuotraukose nesimato.
Pirmoje treniruotėje pasirodė šie gynėjai: Egidijus Vaitkūnas, Linas Klimavičius, Aldas Korsakas, Jonas Skinderis, Mamadou Mbodjis, Dominykas Barauskas, Donovanas Slijngardas, Georgas Freidgeimas ir naujokas Rolandas Baravykas.
Mbodj irgi nesimato, o dar vakar foto iš Senegalo ėjo jo soc tinkluose.
- Nesupratau kur nesimato? Nuotraukose ar sąraše?
Taigi įkopinau citatą iš fkzalgiris.lt - jame įrašytas, o nuotraukose nesimato.
2017-01-09 17:46 · #102607
Parašai dviprasmiškai, o tada kyla klausimų.
2017-01-09 17:47 · #102608
Na parašė yra reiškia, gal kokia mikro traumelė, taip palakstė biški kol dar nefotografavo, nafik tada jiems rašyti jį, jei jo nebūtų, ko nėra sąraše, to ir nėra.
2017-01-11 15:01 · #102665
Gandai tvirtinasi nu tikekimes su pamaina neprasaus
2017-01-11 15:06 · #102668
R.BARAVYKAS: „REIKIA KONKURENCIJOS, KAD TOBULĖČIAU“
http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6295_rbaravykas_%E2%80%9Eman_reikia_konkurencijos_kad_tobuleciau%E2%80%9C.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Pirmasis FK „Žalgirio“ komandos naujokas Rolandas Baravykas, prieš atvykdamas į Vilnių, galėjo dar sykį išbandyti save užsienyje, tačiau viską pasvėręs nusprendė atstovauti Lietuvos čempionams.
21-erių metų krašto gynėjas, galintis sėkmingai žaisti tiek dešine, tiek kaire koja, keturis sezonus gynė Klaipėdos „Atlanto“ garbę, su kuriuo sykį iškovojo sidabrą ir du kartus – bronzą. Lietuvos rinktinėje jau spėjęs debiutuoti futbolininkas buvo pastebimas jaunimo komandose bei dalyvavo gerai žinomų klubų peržiūrose.
R.Baravykas gerai supranta, kur atvyko ir suvokia, kad viską reikės įrodinėti iš naujo bei įgauti trenerio pasitikėjimą, kuris buvo labai juntamas uostamiesčio klube. Iš Šiaulių kilęs gynėjas išsamiai ir nuoširdžiai papasakojo apie savo karjeros pradžią, žaidimą „Atlante“, vykusias peržiūras užsienyje, naujus įspūdžius, patirtus „Žalgirio“ stovykloje, ir kitus pomėgius.
– Kas buvo pirmas futbolo treneris ir ar tai buvo vienintelis sporto būrelis vaikystėje?
– Pirmas sportas buvo karatė. Pradėjau lankyti, bet tėtis pasiūlė nueiti į futbolą – lankiau abi sporto šakas, o pirmas treneris buvo Vitalijus Daniličevas. Viskas buvo gerai, bet reikėjo pasirinkti vieną – arba karatė, arba futbolą. Medicinos centre sakė, kad dviejų sporto šakų gali būti per daug. Nereikėjo daug galvoti, tad pasirinkau futbolą.
– Kurį laiką rungtyniavai gimtojo miesto klubo dublerių komandoje. Kaip pavyko iki jos prasiskinti kelią ir kokiose pozicijose teko žaisti?
– Mano metų grupės išvis nebuvo – teko žaisti už 1994 metų komandą. Pradžioje sėdėjau ant suoliuko, bet po to įsivažiavau ir pradėjo sektis. Treneris pradėjo leisti į aikštę, kiekvienais metais vis tobulėdavau. Tapau svarbiu žaidėju, o vėliau padėdavau ir jaunesniems. Vėliau atsirado mano metų grupė – buvau jos kapitonu, viskas buvo gerai, kviesdavo žaisti ir už vyresnius. Vėliau mane pakvietė į Nacionalinę futbolo akademiją, bet po metų išmetė. Sakė, kad yra jaunesnių ir fiziškai stipresnių žaidėjų, dėl to jiems buvau nereikalingas. Grįžau į Šiaulius ir tai mane labai motyvavo, kai turėdavau laisvo laiko, eidavau į lengvąją atletiką asmeniškai dirbti su treneriu. Dėkojau treneriui Ričardui Podolskiui už viską, ką dabar turiu, bet jis visų laurų neprisiėmė.
Futbolą pradėjau žaisti puolėju, po to – centro saugu, vėliau – krašte gynyboje. „Flinto“ turnyre tapau geriausiu Lietuvos gynėju, bet man patinka pulti, kažką apsivaryti, todėl žaidžiau ilgą laiką sauguose. Vėliau patekau į „Šiaulių“ dublerius ir būdavau kapitonu, jei neateidavo žaidėjas iš pirmos komandos. Šešiolikos metų mane vėl pakvietė į NFA, žaidžiau už U-17 rinktinę mače prieš „Atlantą“. Treneris Antanas Vingilys pasakė, kad turiu žaisti tik gynyboje.
– „Atlantas“ taip pat neįsivaizdavo, jog gali žaisti saugu?
– „Atlantas“ mane pamatė kaip gynėją ir negalvojo, kad galiu žaisti saugu. Pasirašiau kontraktą ir pradėjau žaisti kaip gynėjas, nors buvau krašto saugas. Treneris netikėjo, kad galiu ten žaisti ir neduodavo šanso pasireikšti, nes sakydavo, kad per ilgai mąstau. Buvo įdomi situacija, kai su U-19 rinktine žaidėme prieš „Atlantą“ ir treneris Antanas Vingilys mane išleido 15 minučių kaip krašto saugą. Įmušiau įvartį, atlikau rezultatyvų perdavimą, bet treneris Konstantinas Sarsanija vis tiek liko prie savo nuomonės.
– Ar prisimeni debiutą „Atlante“ ir kaip tau iš šono atrodė sidabrinis 2013 metų sezonas?
– Pirmas sezonas „Atlante“ galėjo būti visiškai kitoks. Stovyklose buvau starto sudėties žaidėjas, gerai sekėsi. Gerai pamenu, kaip mače su „Rostov“ gyniausi prieš Edgarą Česnauskį, tačiau po stovyklų susirgau ir visas pasiruošimas nuėjo šuniui ant uodegos. Krašto gynėjais žaidė kiti žaidėjai, komanda iškovojo pergales ir treneris nieko sudėtyje nekeitė. Vėliau treneris pasakė, kad debiutuosiu, bet Evaldas Razulis treniruotės metu mane nugriovė ir lūžo ranka – teko kurį laiką lakstyti ratus. Debiutavau išvykos mače su „Šiauliais“, tada laimėjome 1:0, bet jis nebuvo toks saldus, kokio tikėjausi, kadangi teko žaisti su langete.
Komanda sužaidė labai gerą sezoną. Paskutinėse rungtynėse aš sėdėjau tribūnose, pirmavome 1:0 ir žinojome, kad „Žalgiris“ pralaimi. Mes dar patys „Bangai“ paskolinome Aurelijų Staponką, o jis įmušė po kampinio. Jie šventė įvartį tarsi laimėję čempionatą. Buvo gedulas ir žinau, kad „Žalgiris“, išgirdęs rezultatą, labai džiaugėsi. Gaila, kad negalėjau padėti komandai – teko ją palaikyti už aikštės. Toks futbolas: vieni – laimi, kiti – pralaimi.
– Kas dar įsiminė iš kitų trijų sezonų „Atlante“?
– Antro sezono pradžioje vėl žaidžiau mažai, nors stovyklose rungtyniaudavau starto sudėtyje. Buvau truputį šokiruotas – net galvojau, kad mane paleistų į „Šiaulius“, bet vėliau gavau laiko. Puikiai prisimenu 2014 metų čempionato paskutines rungtynes su „Kruoja“. Buvo taip šalta, kad mano plaukai net suledijo, bet po Luko Baranausko įvarčio pasiekiau turbūt aukščiausią įmanomą laimės lygį. 2015 metais mače su „Sūduva“ irgi buvo panašiai. Europos lygos rungtynėse su bulgarais ir suomiais nepasiekėme tinkamo rezultato, buvo gaila, nes nenoriu pralaimėti nė vienai komandai. Turbūt 2015 metų sezonas „Atlante“ buvo pats geriausias. Nuoširdžiai dėkoju visai „Atlanto“ administracijai už ten praleistus metus ir žaidėjams, kurie buvo su manimi ketverius metus, nes jie visi kažkiek prisidėjo prie mano atvykimo į naują komandą ir žingsnio pirmyn.
– Ilgai rungtyniavai jaunimo rinktinėse. Papasakok, kaip sekėsi jose rungtyniauti, su kokiais įsimintinais vardais teko susidurti.
– Eidamas į aikštę, negalvoju, prieš ką žaisiu. Nėra tokio vardo, kurio bijočiau. Einu žaisti ir man neįdomu, ar jis milijonierius, esame tokie patys ir tik po rungtynių paaiškės, kuris iš mūsų geresnis. Įsiminė vienas U-21 atrankos ciklas, kai buvau jaunesnis, teko žaisti prieš Angliją ir Velsą. Anglams pralaimėjome, kai Harry Kane‘as įmušė išėjęs po keitimo, o su Velsu apmaudžiai sužaidėme lygiosiomis, kai mačo pabaigoje praleidome įvartį po kampinio. Su olandais irgi po Grato Sirgėdo įvarčio išlyginome rezultatą, negalėjome patikėti, ką jis padarė, bet vėl praleidome po kampinio ir pralaimėjome.
– Rinktinėje 2015 metais debiutavai rungtynėse su Malta, taip pat nacionalinėje komandoje sužaidei dar porą rungtynių. Kaip sekėsi žaisti su Europos čempionatui pamatus baigusiais kloti lenkais?
– Debiutas nebuvo labai smagus. Išėjau po keitimo ir atrodė, kad viskas gerai sekėsi, bet antrą praleistą įvartį atsimenu puikiai. Varžovas bėgo su kamuoliu, aš jį vijausi, o treneris sakė, kad jis toks žaidėjas, kuris mėgsta žaisti efektingai – prakišti kamuolį tarp kojų ir panašiai. Pasivijau jį, bet jis man iškišo klyniuką ir pelnė gražų įvartį. Susiėmiau už galvos. Tik akimirkai atsipalaiduok ir tokios komandos gali pelnyti tokius įspūdingus įvarčius. Agentas minėjo, kad galiu būti iškviestas į rinktinę. Buvo įdomu ten važiuoti, nes prieš tą mačą su „Atlantu“ įveikėme „Žalgirį“, o aš susikivirčijau su Egidijumi Vaitkūnu ir Vytautu Lukša. Rinktinėje gerai priėmė, susidraugavome, buvo labai geras kolektyvas.
Agentas įspėjo, kad žaisiu prieš lenkus. Rungtynių dieną ir išvakarėse nusprendžiau pažaisti kompiuterinius žaidimus, kad užsimirščiau. Sugiedojome himną, o kai tą darė visas stadionas, man dėl tos atmosferos sukilo emocijos nuo galvos iki kojų. Negalėjau patikėti, kad visas stadionas gali taip giedoti himną. Nuaidėjo švilpukas, jaudulys dingo ir stadionas aprimo. Galėjome įmušti įvartį pirmą minutę, o netrukus gavau geltoną kortelę. Iš karto teko žaisti atsargiau, nes, gavus antrą kortelę, galvojau, kad teks pamiršti rinktinę. Žaidžiant prieš Jakubą Blaščykowskį, jautėsi visai kitas lygis. Atrodo, trūksta kelių centimetrų – reikia dar daug patobulėti, kad galėčiau ramiai gintis prieš tokius saugus. Galėjau sužaisti geriau, bet svarbiausia, kad nepraleidome įvarčio.
– Žaisdamas „Atlante“, dalyvavai „Bournemouth“ ir „Montpellier“ klubų peržiūrose. Kaip ten sekėsi?
– Gyvenau Klaipėdoje su Mariumi Adamoniu ir kaip tik dviese keliavome į Angliją. Žinoma, apsidžiaugėme. Viskas ten labai profesionalu: klubo bazėje yra šiltos, šaltos ir ledinės vonios, baseinas. Komandoje – paprasti žaidėjai, neišsišokę. Anglijoje viena treniruotė buvo su pagrindine komanda, o kitos toliau, tiek ir Prancūzijoje, buvo su U-21 komandomis. Man siūlė likti „Bournemouth“ jaunimo komandoje, bet aš visada gaudavau laiko Lietuvos čempionate, o ten jauniai turi mažai rungtynių.
„Montpellier“ klube iš karto treniravausi su jaunimo komanda. Mane ten vežė sporto direktorius, o aš nežinojau, kas ten mane paėmė iš oro uosto. Rūbinėje man atnešė rūbus, tačiau treningo alkūnės buvo purvinos, neišskalbtos. Labai mažai žaidėjų ten kalbėjo angliškai. Atrodė, ten visi apie mane rūbinėje prancūziškai kalba ir dar tas purvas ant alkūnių, bet reikėjo eiti į treniruotę ir parodyti, ką galiu. Prancūzijoje sekėsi gerai. Sakė, kad patikau dublerių treneriui ir mane vežusiam sporto direktoriui, vietos pagrindinėje komandoje nepažadėjo, bet pasakojo, kad netrukus derėsis su klubu ir treniruosiuosi su pagrindine komanda, o žaisiu už dublerius. Jaučiau, kad gerai sekėsi, nors Anglijoje buvo jausmas, kad tikrai ne viską padariau. „Atlantas“ išvyko į pirmą stovyklą, o manęs neėmė, nes sakė, kad skrisiu atgal į Prancūziją. Matyt, nesusitarė. Man ten daug ko nesakė, viską žinojo tik treneris ir agentas.
– Turbūt po 2016 metų sezono turėjai pasiūlymų iš užsienio, tačiau pasirinkai „Žalgirį“. Kaip viskas susiklostė?
– Kiek anksčiau susitikęs su agentu, pasakiau jam, kad nebevyktume į stipriausių Europos čempionatų komandas. Reikia žiūrėti realiai: nesu toks žaidėjas, kad manęs visi norėtų ir iš karto griebtų. Kalba buvo apie stipriausias Latvijos ir Lietuvos komandas. Pirmiausia, paskambino treneris Valdas Dambrauskas ir pasakė, kad domisi, po to kalbėjau su Mindaugu Nikoličiumi. Kai Klaipėdoje baigėsi kontraktas, susitikome, pakalbėjome ir man reikėjo nuspręsti. Prieš paskutines rungtynes su „Sūduva“ būčiau važiavęs į Balstogės „Jagiellonia“ klubo peržiūrą, bet treneris neišleido. Po to agentas sakė, kad galiu važiuoti į Lenkiją po sezono, bet likau prie „Žalgirio“, nes tai atrodė realus variantas. Vėliau atsirado manimi domėjęsis „Rostov“ klubas, bet man pasakė sąlygas, aš gerai pagalvojau ir nusprendžiau vykti į „Žalgirį“, užsitarnauti vietą ir toliau kilti karjeros laipteliais. Rusijos dublerių lygoje negali žaisti užsieniečiai, o pagrindinėje komandoje vietos negaučiau. Manau, kad vasarą būčiau grįžęs atgal į „Atlantą“ ir tai būtų žingsnis atgal, o ne į priekį. Manau, viską pasirinkau teisingai.
– Apibūdink pirmąsias treniruotes „Žalgiryje“: kokia tvyrojo atmosfera, kaip buvai priimtas ir kokie skirtumai treniruočių procese nuo „Atlanto“?
– Atėjau į rūbinę ir labai apsidžiaugiau, kad gavau 23-ią numerį, kuris man labai svarbus ir sėkmingas, norėčiau visada su juo žaisti. Žinau, kad su tokiu žaidė Saulius Mikoliūnas, bet jis norėjo trylikto, tad abu nebuvo nuskriausti. Komandoje pažįstu daugelį žaidėjų, su kuriais žaidžiau jaunimo ir nacionalinėje rinktinėje. Kai atvykau, nepajutau, kad esu svetimoje komandoje. Visi pasitiko gerai, atrodo, kad grįžau į savo komandą. Ateinu į treniruotę – rūbai sudėti, išskalbti, net nereikia galvoti, ką įsidėti. Tokie dalykai svarbūs. „Atlante“ daugiau teko dirbti fiziškai, kadangi Klaipėdoje neturime dengto maniežo, todėl oro sąlygos neleisdavo daug dirbti su kamuoliu. Pirma stovykla dažniausiai būdavo skiriama fiziniam pasirengimui, o „Žalgiryje“ fizinis darbas vyksta su kamuoliu.
– Gali sėkmingai žaisti abiem kojomis – tiek kaire, tiek dešine. Kaip pavyko ištobulinti savo techniką?
– Esu dešiniakojis, bet tėtis visada sakydavo, kad reikia žaisti abiem kojomis. Būdavo tokių treniruočių, kai sau sakydavau, norėdamas išlavinti kairę koją, kad treniruotėje viską darysiu tik su ja. Tokie žaidėjai daug kam reikalingi. Tėtis būdavo rungtynėse Šiauliuose, visada palaikydavo, bet tuo pačiu ir jausdavau spaudimą. Niekada nepasakydavo, kad gerai sužaidžiau, nors sužaisdavau puikiai. Būdavo ir pykčių, nes ir po gerų rungtynių sakydavo, kad kažko trūksta. Jeigu ne tėtis su savo motyvavimu, nemanau, kad būčiau ėjęs toliau. Jo motyvacija vedė mane į priekį.
– „Žalgiryje“ teks susidurti su rimta konkurencija ir turbūt pats matei ne vieną skeptišką komentarą.
– Man nėra problema iš savęs pasijuokti, yra visokių žmonių. Kartais keista, kad nepažįstamas žmogus tavęs nepalaiko ir linki blogo. Situaciją pats gerai suprantu – atvažiavau kaip trečias krašto gynėjas, bet yra treniruotės ir ilgas sezonas. Man tereikia gauti šansą, juo pasinaudoti ir bus gerai. Nėra nieko neįmanomo: žinau, kad Egidijus Vaitkūnas žaidžia kapitonu, Donovanas Slijngardas – geras žaidėjas. Man reikia konkurencijos, kad tobulėčiau. Jeigu jos neturėsi – netobulėsi. Jie irgi žino, kad aš kvėpuoju į nugarą, labiau stengsis ir komandos rezultatai bus dar geresni. Klaipėdoje buvo sunku, čia – dar sunkiau, bet man to reikia.
– Ką dar mėgsti veikti be futbolo ir kokie futbolininkai labiausiai imponuoja?
– Žaidėjas, į kurį visada žiūrėdavau, buvo Cristiano Ronaldo. Tai – puiki asmenybė ir pavyzdys daugumai futbolininkų. Kai tapau gynėju, labiausiai atkreipiau dėmesį į Dani Alvesą ir Marcelo. Mėgaujuosi Marcelo žaidžiamu futbolu. Labai mėgstu žaisti rusišką biliardą, bet nelabai turiu kolegų, su kuriais galėčiau pasitikrinti jėgas. Paskutinius metus Klaipėdoje labai mažai žaidžiau – truputį praradau formą, bet su vienu draugu Vilniuje tikrai pažaisime. Mėgstu kompiuterinius žaidimus, jie mane atitraukia nuo minčių.
http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6295_rbaravykas_%E2%80%9Eman_reikia_konkurencijos_kad_tobuleciau%E2%80%9C.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Pirmasis FK „Žalgirio“ komandos naujokas Rolandas Baravykas, prieš atvykdamas į Vilnių, galėjo dar sykį išbandyti save užsienyje, tačiau viską pasvėręs nusprendė atstovauti Lietuvos čempionams.
21-erių metų krašto gynėjas, galintis sėkmingai žaisti tiek dešine, tiek kaire koja, keturis sezonus gynė Klaipėdos „Atlanto“ garbę, su kuriuo sykį iškovojo sidabrą ir du kartus – bronzą. Lietuvos rinktinėje jau spėjęs debiutuoti futbolininkas buvo pastebimas jaunimo komandose bei dalyvavo gerai žinomų klubų peržiūrose.
R.Baravykas gerai supranta, kur atvyko ir suvokia, kad viską reikės įrodinėti iš naujo bei įgauti trenerio pasitikėjimą, kuris buvo labai juntamas uostamiesčio klube. Iš Šiaulių kilęs gynėjas išsamiai ir nuoširdžiai papasakojo apie savo karjeros pradžią, žaidimą „Atlante“, vykusias peržiūras užsienyje, naujus įspūdžius, patirtus „Žalgirio“ stovykloje, ir kitus pomėgius.
– Kas buvo pirmas futbolo treneris ir ar tai buvo vienintelis sporto būrelis vaikystėje?
– Pirmas sportas buvo karatė. Pradėjau lankyti, bet tėtis pasiūlė nueiti į futbolą – lankiau abi sporto šakas, o pirmas treneris buvo Vitalijus Daniličevas. Viskas buvo gerai, bet reikėjo pasirinkti vieną – arba karatė, arba futbolą. Medicinos centre sakė, kad dviejų sporto šakų gali būti per daug. Nereikėjo daug galvoti, tad pasirinkau futbolą.
– Kurį laiką rungtyniavai gimtojo miesto klubo dublerių komandoje. Kaip pavyko iki jos prasiskinti kelią ir kokiose pozicijose teko žaisti?
– Mano metų grupės išvis nebuvo – teko žaisti už 1994 metų komandą. Pradžioje sėdėjau ant suoliuko, bet po to įsivažiavau ir pradėjo sektis. Treneris pradėjo leisti į aikštę, kiekvienais metais vis tobulėdavau. Tapau svarbiu žaidėju, o vėliau padėdavau ir jaunesniems. Vėliau atsirado mano metų grupė – buvau jos kapitonu, viskas buvo gerai, kviesdavo žaisti ir už vyresnius. Vėliau mane pakvietė į Nacionalinę futbolo akademiją, bet po metų išmetė. Sakė, kad yra jaunesnių ir fiziškai stipresnių žaidėjų, dėl to jiems buvau nereikalingas. Grįžau į Šiaulius ir tai mane labai motyvavo, kai turėdavau laisvo laiko, eidavau į lengvąją atletiką asmeniškai dirbti su treneriu. Dėkojau treneriui Ričardui Podolskiui už viską, ką dabar turiu, bet jis visų laurų neprisiėmė.
Futbolą pradėjau žaisti puolėju, po to – centro saugu, vėliau – krašte gynyboje. „Flinto“ turnyre tapau geriausiu Lietuvos gynėju, bet man patinka pulti, kažką apsivaryti, todėl žaidžiau ilgą laiką sauguose. Vėliau patekau į „Šiaulių“ dublerius ir būdavau kapitonu, jei neateidavo žaidėjas iš pirmos komandos. Šešiolikos metų mane vėl pakvietė į NFA, žaidžiau už U-17 rinktinę mače prieš „Atlantą“. Treneris Antanas Vingilys pasakė, kad turiu žaisti tik gynyboje.
– „Atlantas“ taip pat neįsivaizdavo, jog gali žaisti saugu?
– „Atlantas“ mane pamatė kaip gynėją ir negalvojo, kad galiu žaisti saugu. Pasirašiau kontraktą ir pradėjau žaisti kaip gynėjas, nors buvau krašto saugas. Treneris netikėjo, kad galiu ten žaisti ir neduodavo šanso pasireikšti, nes sakydavo, kad per ilgai mąstau. Buvo įdomi situacija, kai su U-19 rinktine žaidėme prieš „Atlantą“ ir treneris Antanas Vingilys mane išleido 15 minučių kaip krašto saugą. Įmušiau įvartį, atlikau rezultatyvų perdavimą, bet treneris Konstantinas Sarsanija vis tiek liko prie savo nuomonės.
– Ar prisimeni debiutą „Atlante“ ir kaip tau iš šono atrodė sidabrinis 2013 metų sezonas?
– Pirmas sezonas „Atlante“ galėjo būti visiškai kitoks. Stovyklose buvau starto sudėties žaidėjas, gerai sekėsi. Gerai pamenu, kaip mače su „Rostov“ gyniausi prieš Edgarą Česnauskį, tačiau po stovyklų susirgau ir visas pasiruošimas nuėjo šuniui ant uodegos. Krašto gynėjais žaidė kiti žaidėjai, komanda iškovojo pergales ir treneris nieko sudėtyje nekeitė. Vėliau treneris pasakė, kad debiutuosiu, bet Evaldas Razulis treniruotės metu mane nugriovė ir lūžo ranka – teko kurį laiką lakstyti ratus. Debiutavau išvykos mače su „Šiauliais“, tada laimėjome 1:0, bet jis nebuvo toks saldus, kokio tikėjausi, kadangi teko žaisti su langete.
Komanda sužaidė labai gerą sezoną. Paskutinėse rungtynėse aš sėdėjau tribūnose, pirmavome 1:0 ir žinojome, kad „Žalgiris“ pralaimi. Mes dar patys „Bangai“ paskolinome Aurelijų Staponką, o jis įmušė po kampinio. Jie šventė įvartį tarsi laimėję čempionatą. Buvo gedulas ir žinau, kad „Žalgiris“, išgirdęs rezultatą, labai džiaugėsi. Gaila, kad negalėjau padėti komandai – teko ją palaikyti už aikštės. Toks futbolas: vieni – laimi, kiti – pralaimi.
– Kas dar įsiminė iš kitų trijų sezonų „Atlante“?
– Antro sezono pradžioje vėl žaidžiau mažai, nors stovyklose rungtyniaudavau starto sudėtyje. Buvau truputį šokiruotas – net galvojau, kad mane paleistų į „Šiaulius“, bet vėliau gavau laiko. Puikiai prisimenu 2014 metų čempionato paskutines rungtynes su „Kruoja“. Buvo taip šalta, kad mano plaukai net suledijo, bet po Luko Baranausko įvarčio pasiekiau turbūt aukščiausią įmanomą laimės lygį. 2015 metais mače su „Sūduva“ irgi buvo panašiai. Europos lygos rungtynėse su bulgarais ir suomiais nepasiekėme tinkamo rezultato, buvo gaila, nes nenoriu pralaimėti nė vienai komandai. Turbūt 2015 metų sezonas „Atlante“ buvo pats geriausias. Nuoširdžiai dėkoju visai „Atlanto“ administracijai už ten praleistus metus ir žaidėjams, kurie buvo su manimi ketverius metus, nes jie visi kažkiek prisidėjo prie mano atvykimo į naują komandą ir žingsnio pirmyn.
– Ilgai rungtyniavai jaunimo rinktinėse. Papasakok, kaip sekėsi jose rungtyniauti, su kokiais įsimintinais vardais teko susidurti.
– Eidamas į aikštę, negalvoju, prieš ką žaisiu. Nėra tokio vardo, kurio bijočiau. Einu žaisti ir man neįdomu, ar jis milijonierius, esame tokie patys ir tik po rungtynių paaiškės, kuris iš mūsų geresnis. Įsiminė vienas U-21 atrankos ciklas, kai buvau jaunesnis, teko žaisti prieš Angliją ir Velsą. Anglams pralaimėjome, kai Harry Kane‘as įmušė išėjęs po keitimo, o su Velsu apmaudžiai sužaidėme lygiosiomis, kai mačo pabaigoje praleidome įvartį po kampinio. Su olandais irgi po Grato Sirgėdo įvarčio išlyginome rezultatą, negalėjome patikėti, ką jis padarė, bet vėl praleidome po kampinio ir pralaimėjome.
– Rinktinėje 2015 metais debiutavai rungtynėse su Malta, taip pat nacionalinėje komandoje sužaidei dar porą rungtynių. Kaip sekėsi žaisti su Europos čempionatui pamatus baigusiais kloti lenkais?
– Debiutas nebuvo labai smagus. Išėjau po keitimo ir atrodė, kad viskas gerai sekėsi, bet antrą praleistą įvartį atsimenu puikiai. Varžovas bėgo su kamuoliu, aš jį vijausi, o treneris sakė, kad jis toks žaidėjas, kuris mėgsta žaisti efektingai – prakišti kamuolį tarp kojų ir panašiai. Pasivijau jį, bet jis man iškišo klyniuką ir pelnė gražų įvartį. Susiėmiau už galvos. Tik akimirkai atsipalaiduok ir tokios komandos gali pelnyti tokius įspūdingus įvarčius. Agentas minėjo, kad galiu būti iškviestas į rinktinę. Buvo įdomu ten važiuoti, nes prieš tą mačą su „Atlantu“ įveikėme „Žalgirį“, o aš susikivirčijau su Egidijumi Vaitkūnu ir Vytautu Lukša. Rinktinėje gerai priėmė, susidraugavome, buvo labai geras kolektyvas.
Agentas įspėjo, kad žaisiu prieš lenkus. Rungtynių dieną ir išvakarėse nusprendžiau pažaisti kompiuterinius žaidimus, kad užsimirščiau. Sugiedojome himną, o kai tą darė visas stadionas, man dėl tos atmosferos sukilo emocijos nuo galvos iki kojų. Negalėjau patikėti, kad visas stadionas gali taip giedoti himną. Nuaidėjo švilpukas, jaudulys dingo ir stadionas aprimo. Galėjome įmušti įvartį pirmą minutę, o netrukus gavau geltoną kortelę. Iš karto teko žaisti atsargiau, nes, gavus antrą kortelę, galvojau, kad teks pamiršti rinktinę. Žaidžiant prieš Jakubą Blaščykowskį, jautėsi visai kitas lygis. Atrodo, trūksta kelių centimetrų – reikia dar daug patobulėti, kad galėčiau ramiai gintis prieš tokius saugus. Galėjau sužaisti geriau, bet svarbiausia, kad nepraleidome įvarčio.
– Žaisdamas „Atlante“, dalyvavai „Bournemouth“ ir „Montpellier“ klubų peržiūrose. Kaip ten sekėsi?
– Gyvenau Klaipėdoje su Mariumi Adamoniu ir kaip tik dviese keliavome į Angliją. Žinoma, apsidžiaugėme. Viskas ten labai profesionalu: klubo bazėje yra šiltos, šaltos ir ledinės vonios, baseinas. Komandoje – paprasti žaidėjai, neišsišokę. Anglijoje viena treniruotė buvo su pagrindine komanda, o kitos toliau, tiek ir Prancūzijoje, buvo su U-21 komandomis. Man siūlė likti „Bournemouth“ jaunimo komandoje, bet aš visada gaudavau laiko Lietuvos čempionate, o ten jauniai turi mažai rungtynių.
„Montpellier“ klube iš karto treniravausi su jaunimo komanda. Mane ten vežė sporto direktorius, o aš nežinojau, kas ten mane paėmė iš oro uosto. Rūbinėje man atnešė rūbus, tačiau treningo alkūnės buvo purvinos, neišskalbtos. Labai mažai žaidėjų ten kalbėjo angliškai. Atrodė, ten visi apie mane rūbinėje prancūziškai kalba ir dar tas purvas ant alkūnių, bet reikėjo eiti į treniruotę ir parodyti, ką galiu. Prancūzijoje sekėsi gerai. Sakė, kad patikau dublerių treneriui ir mane vežusiam sporto direktoriui, vietos pagrindinėje komandoje nepažadėjo, bet pasakojo, kad netrukus derėsis su klubu ir treniruosiuosi su pagrindine komanda, o žaisiu už dublerius. Jaučiau, kad gerai sekėsi, nors Anglijoje buvo jausmas, kad tikrai ne viską padariau. „Atlantas“ išvyko į pirmą stovyklą, o manęs neėmė, nes sakė, kad skrisiu atgal į Prancūziją. Matyt, nesusitarė. Man ten daug ko nesakė, viską žinojo tik treneris ir agentas.
– Turbūt po 2016 metų sezono turėjai pasiūlymų iš užsienio, tačiau pasirinkai „Žalgirį“. Kaip viskas susiklostė?
– Kiek anksčiau susitikęs su agentu, pasakiau jam, kad nebevyktume į stipriausių Europos čempionatų komandas. Reikia žiūrėti realiai: nesu toks žaidėjas, kad manęs visi norėtų ir iš karto griebtų. Kalba buvo apie stipriausias Latvijos ir Lietuvos komandas. Pirmiausia, paskambino treneris Valdas Dambrauskas ir pasakė, kad domisi, po to kalbėjau su Mindaugu Nikoličiumi. Kai Klaipėdoje baigėsi kontraktas, susitikome, pakalbėjome ir man reikėjo nuspręsti. Prieš paskutines rungtynes su „Sūduva“ būčiau važiavęs į Balstogės „Jagiellonia“ klubo peržiūrą, bet treneris neišleido. Po to agentas sakė, kad galiu važiuoti į Lenkiją po sezono, bet likau prie „Žalgirio“, nes tai atrodė realus variantas. Vėliau atsirado manimi domėjęsis „Rostov“ klubas, bet man pasakė sąlygas, aš gerai pagalvojau ir nusprendžiau vykti į „Žalgirį“, užsitarnauti vietą ir toliau kilti karjeros laipteliais. Rusijos dublerių lygoje negali žaisti užsieniečiai, o pagrindinėje komandoje vietos negaučiau. Manau, kad vasarą būčiau grįžęs atgal į „Atlantą“ ir tai būtų žingsnis atgal, o ne į priekį. Manau, viską pasirinkau teisingai.
– Apibūdink pirmąsias treniruotes „Žalgiryje“: kokia tvyrojo atmosfera, kaip buvai priimtas ir kokie skirtumai treniruočių procese nuo „Atlanto“?
– Atėjau į rūbinę ir labai apsidžiaugiau, kad gavau 23-ią numerį, kuris man labai svarbus ir sėkmingas, norėčiau visada su juo žaisti. Žinau, kad su tokiu žaidė Saulius Mikoliūnas, bet jis norėjo trylikto, tad abu nebuvo nuskriausti. Komandoje pažįstu daugelį žaidėjų, su kuriais žaidžiau jaunimo ir nacionalinėje rinktinėje. Kai atvykau, nepajutau, kad esu svetimoje komandoje. Visi pasitiko gerai, atrodo, kad grįžau į savo komandą. Ateinu į treniruotę – rūbai sudėti, išskalbti, net nereikia galvoti, ką įsidėti. Tokie dalykai svarbūs. „Atlante“ daugiau teko dirbti fiziškai, kadangi Klaipėdoje neturime dengto maniežo, todėl oro sąlygos neleisdavo daug dirbti su kamuoliu. Pirma stovykla dažniausiai būdavo skiriama fiziniam pasirengimui, o „Žalgiryje“ fizinis darbas vyksta su kamuoliu.
– Gali sėkmingai žaisti abiem kojomis – tiek kaire, tiek dešine. Kaip pavyko ištobulinti savo techniką?
– Esu dešiniakojis, bet tėtis visada sakydavo, kad reikia žaisti abiem kojomis. Būdavo tokių treniruočių, kai sau sakydavau, norėdamas išlavinti kairę koją, kad treniruotėje viską darysiu tik su ja. Tokie žaidėjai daug kam reikalingi. Tėtis būdavo rungtynėse Šiauliuose, visada palaikydavo, bet tuo pačiu ir jausdavau spaudimą. Niekada nepasakydavo, kad gerai sužaidžiau, nors sužaisdavau puikiai. Būdavo ir pykčių, nes ir po gerų rungtynių sakydavo, kad kažko trūksta. Jeigu ne tėtis su savo motyvavimu, nemanau, kad būčiau ėjęs toliau. Jo motyvacija vedė mane į priekį.
– „Žalgiryje“ teks susidurti su rimta konkurencija ir turbūt pats matei ne vieną skeptišką komentarą.
– Man nėra problema iš savęs pasijuokti, yra visokių žmonių. Kartais keista, kad nepažįstamas žmogus tavęs nepalaiko ir linki blogo. Situaciją pats gerai suprantu – atvažiavau kaip trečias krašto gynėjas, bet yra treniruotės ir ilgas sezonas. Man tereikia gauti šansą, juo pasinaudoti ir bus gerai. Nėra nieko neįmanomo: žinau, kad Egidijus Vaitkūnas žaidžia kapitonu, Donovanas Slijngardas – geras žaidėjas. Man reikia konkurencijos, kad tobulėčiau. Jeigu jos neturėsi – netobulėsi. Jie irgi žino, kad aš kvėpuoju į nugarą, labiau stengsis ir komandos rezultatai bus dar geresni. Klaipėdoje buvo sunku, čia – dar sunkiau, bet man to reikia.
– Ką dar mėgsti veikti be futbolo ir kokie futbolininkai labiausiai imponuoja?
– Žaidėjas, į kurį visada žiūrėdavau, buvo Cristiano Ronaldo. Tai – puiki asmenybė ir pavyzdys daugumai futbolininkų. Kai tapau gynėju, labiausiai atkreipiau dėmesį į Dani Alvesą ir Marcelo. Mėgaujuosi Marcelo žaidžiamu futbolu. Labai mėgstu žaisti rusišką biliardą, bet nelabai turiu kolegų, su kuriais galėčiau pasitikrinti jėgas. Paskutinius metus Klaipėdoje labai mažai žaidžiau – truputį praradau formą, bet su vienu draugu Vilniuje tikrai pažaisime. Mėgstu kompiuterinius žaidimus, jie mane atitraukia nuo minčių.
2017-01-11 16:48 · #102674
Kaip ir atsakė apie Gašpuičio šansus Rostove:-)
2017-01-11 22:12 · #102683
Na dabar bent jau Šernas tikrai bus. o daugiau didelis klausimas.
Gandai tvirtinasi nu tikekimes su pamaina neprasaus
Na dabar bent jau Šernas tikrai bus. o daugiau didelis klausimas.
2017-01-11 22:17 · #102684
Na Šerno A-lygoje pilnai užtenka, galės vasarą ką nors rimčiau paimti, bet va, kad antro reikia puolėjo, nes tie visi likę puolėjai... Man jie visi, kaip pusė žaidėjo
Nu nebent dar Elivelto, bet ir vėl, jei gaus traumą, kas tada Atajič, su juo išvis klausimas įmuš ar neįmuš, banguotai kažkaip jis žaidžia, gali įmušti 6-7 įvarčius per pirmus turus, paskui kokį 10 turų jo iš vis nesimato, apie SS iš vis patylėti reikia, taip ir neaišku ką jis toje Kroatijoje bandė padaryti, kaip tuščias visur, taip tuščias, geriausiu atveju kokį vieną kamuoliuką įrideną į vartus ir tuo viskas pasibaigia. Grūsti juos visus jopapa lauk, paimt Šerną ir kokį medinį užsienietį pusei metų, kuris būtų, kad ir medinis, bet sugebantis kažką padaryti, o tie trys naudos pusę per pusę, gal tik iš Elivelto kiek daugiau, bet ir iš jo stabilumo kaip miltų maiše.
Nu nebent dar Elivelto, bet ir vėl, jei gaus traumą, kas tada Atajič, su juo išvis klausimas įmuš ar neįmuš, banguotai kažkaip jis žaidžia, gali įmušti 6-7 įvarčius per pirmus turus, paskui kokį 10 turų jo iš vis nesimato, apie SS iš vis patylėti reikia, taip ir neaišku ką jis toje Kroatijoje bandė padaryti, kaip tuščias visur, taip tuščias, geriausiu atveju kokį vieną kamuoliuką įrideną į vartus ir tuo viskas pasibaigia. Grūsti juos visus jopapa lauk, paimt Šerną ir kokį medinį užsienietį pusei metų, kuris būtų, kad ir medinis, bet sugebantis kažką padaryti, o tie trys naudos pusę per pusę, gal tik iš Elivelto kiek daugiau, bet ir iš jo stabilumo kaip miltų maiše.
2017-01-12 08:27 · #102690
Asmeniskai manau, kad Sernas Zalgiriui butu toks pat nusivylimas, kaip praejusi sezona buvo Zaliukas. Kaina didele - naudos nedaug.
Na Šerno A-lygoje pilnai užtenka, galės vasarą ką nors rimčiau paimti, bet va, kad antro reikia puolėjo, nes tie visi likę puolėjai... Man jie visi, kaip pusė žaidėjo
Nu nebent dar Elivelto, bet ir vėl, jei gaus traumą, kas tada Atajič, su juo išvis klausimas įmuš ar neįmuš, banguotai kažkaip jis žaidžia, gali įmušti 6-7 įvarčius per pirmus turus, paskui kokį 10 turų jo iš vis nesimato, apie SS iš vis patylėti reikia, taip ir neaišku ką jis toje Kroatijoje bandė padaryti, kaip tuščias visur, taip tuščias, geriausiu atveju kokį vieną kamuoliuką įrideną į vartus ir tuo viskas pasibaigia. Grūsti juos visus jopapa lauk, paimt Šerną ir kokį medinį užsienietį pusei metų, kuris būtų, kad ir medinis, bet sugebantis kažką padaryti, o tie trys naudos pusę per pusę, gal tik iš Elivelto kiek daugiau, bet ir iš jo stabilumo kaip miltų maiše.
Asmeniskai manau, kad Sernas Zalgiriui butu toks pat nusivylimas, kaip praejusi sezona buvo Zaliukas. Kaina didele - naudos nedaug.
2017-01-12 08:48 · #102693
Na su juo visko gali būti, Europoje nebe užsikabina, klausimas ar tik jo forma dėl amžiaus nėra pradėjusi kristi
2017-01-12 09:23 · #102694
Panasiai apie Serna buvo kalbeta ir, kai uzpraeita vasara sugrizo. As buciau visai linkes surizikuoti su Sernu puolime, jei pinigu liktu rimtesniam centro saugui ar wingeriui.
2017-01-12 10:09 · #102696
Bet kad juo baisiai pasitikėti irgi negalima, kas kur švilpteli biški tuoj lekia iš komandos. Gal pagaliau ateis jam į galvą, kad laikas sugrįžti ir čia Lietuvoje žaisti, kas ten iš tų pinigų užsienyje, jei ten iš vis net nežaidžia, nesuprantu koks malonumas, fainas jis bičas, bet tas jo lakstymas irgi erzina, jaučiu vėl kokį sezoną atloš jei prisijungs prie Žalgirio ir vėl išvarys kur nors į užsienį.
2017-01-12 10:42 · #102698
Šernui liepos mėnesį bus jau 33 metai. Nebejaunuolis, kad kažkur labai jau galėtų po užsienius trankytis. Nors Radzinevičius lyg ir paneigia tokias teorijas.
2017-01-12 10:48 · #102700
Tada su šernu buvo taip susitarta, dabar gal kiek kitaip bus susitarta, dabar gal jis jau pigesnis
2017-01-12 12:25 · #102705
Ne amziuje (skaiciuke) esme, o zaidejo galimybese, potenciale, motyvacijoje. Dazniausiai su amziumi zaidejui atlyzta noras, kunas nebeprisitaiko prie greiciu ir zmogus nenoredamas/nemotyvuotas keisti savo iprocius (treniruociu programa, mityba) pradeda "senti". Bet kas atvirksciai - motyvuotas ir savo minusus pavercia pliusais ir nori issilaikyti kuo ilgiau tokiam lygyje, ta ir padaro. Cia viskasp priklauso nuo zmogaus. Joksas stai tik dabar baige karjera (38 m.), ir tai tik del kojos traumos. Kiti baigia ir 28-29m., nes jauciasi per seni ir nebenorintys konkuruoti su jaunimu.
Šernui liepos mėnesį bus jau 33 metai. Nebejaunuolis, kad kažkur labai jau galėtų po užsienius trankytis. Nors Radzinevičius lyg ir paneigia tokias teorijas.
Ne amziuje (skaiciuke) esme, o zaidejo galimybese, potenciale, motyvacijoje. Dazniausiai su amziumi zaidejui atlyzta noras, kunas nebeprisitaiko prie greiciu ir zmogus nenoredamas/nemotyvuotas keisti savo iprocius (treniruociu programa, mityba) pradeda "senti". Bet kas atvirksciai - motyvuotas ir savo minusus pavercia pliusais ir nori issilaikyti kuo ilgiau tokiam lygyje, ta ir padaro. Cia viskasp priklauso nuo zmogaus. Joksas stai tik dabar baige karjera (38 m.), ir tai tik del kojos traumos. Kiti baigia ir 28-29m., nes jauciasi per seni ir nebenorintys konkuruoti su jaunimu.
2017-01-12 12:34 · #102707
nu blin rimtai, kam tas šernas nafik reikalingas....
Tada su šernu buvo taip susitarta, dabar gal kiek kitaip bus susitarta, dabar gal jis jau pigesnis
nu blin rimtai, kam tas šernas nafik reikalingas....
2017-01-12 12:36 · #102708
o tai perskaityt slabo?
Jeigu Rolandas Baravykas 23 numeris, tai kur žais pernykštis 23-asis?
o tai perskaityt slabo?
2017-01-12 14:46 · #102709
„ŽALGIRIO“ SNAIPERIS PAKĖLĖ SPARNUS Į AZIJĄ
http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6297_%E2%80%9Ezalgirio%E2%80%9C_snaiperis_pakele_sparnus_i_azija_.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Geriausiu 2016 m. sezono Lietuvos čempionato snaiperiu tapęs FK „Žalgirio“ puolėjas Andrija Kaludjerovičius po metų pertraukos vėl rungtyniaus Azijoje. 29 metų puolėjas karjerą tęs Tailande ir vilkės šios šalies aukščiausioje lygoje rungtyniausiančios Bankoko „Port FC“ ekipos marškinėlius.
A.Kaludjerovičius į „Žalgirį“ atvyko praėjusių metų birželį. Lietuvoje šis patyręs puolėjas tapo tikru šalies čempionato klubų vartininkų siaubu. Debiutiniame „SMScredit.lt A lygos“ 15-ojo turo susitikime su „Trakais“ puolėjas nepasižymėjo, tačiau po to per šešias rungtynes įmušė net 11 įvarčių. Iš viso šalies čempionate A.Kaludjerovičius sužaidė 19 rungtynių bei pelnė 20 įvarčių. Rezultatyviausių žaidėjų lenktynėse jis aplenkė 17 įvarčių per 29 rungtynes įmušusį „Trakų“ ekipos puolėją Nerijų Valskį.
Itin svariai futbolininkas prisidėjo prie antrosios 2016 metais iškovotos Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės. A.Kaludjerovičius pasižymėjo šešioliktfinalyje rungtynėse su „Kauno Žalgiriu“, pusfinalyje paskutinės atakos metu įspūdingai nuskandino Klaipėdos „Atlantą“, o LFF taurės turnyre finale pelnė vieną iš dviejų įvarčių į Marijampolės „Sūduvos“ vartus.
A.Kaludjerovičius 2016 metais nepasižymėjo tik UEFA Čempionų lygos varžybose. Tiek Vilniuje, tiek Astanoje „Žalgirio“ puolėjas turėjo puikias progas, bet pasiųsti kamuolio į vartus nepavyko. 29 metų futbolininkas „Žalgiryje“ iš viso sužaidė 24-erias rungtynes ir pelnė 23 įvarčius. Pasibaigus sezonui šalies čempionų gerbėjai iš „Pietų IV“serbą išrinko geriausiu 2016 m. „Žalgirio“ futbolininku. Geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko rinkimuose A.Kaludjerovičius nusileido tik kitam žalgiriečiui Mantui Kukliui.
FK „Žalgiris” sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus teigimu per paskutinius septynis metus komandoje turėjome nemažai gerų žaidėjų, bet Andrijos statistika buvo tiesiog įspūdinga. Nors „Žalgiris” turėjo galiojančią sutartį su futbolininku, bet juo susidomėjo ir kiti užsienio klubai. „Iš Tailando atkeliavo super pasiūlymas ir mes negalėjome jo sulaikyti. Tiesą sakant, jau praėjusio sezono pabaigoje buvo aišku, kad pasilikti jį dar vienam sezonui bus labai sunku, o tiksliau – neįmanoma. Jo statistika ir žaidimas atkreipė įvairių klubų dėmesį, dar spalį į mus dėl Andrijos kreipėsi Indijos Superlygos komanda, taip pat sulaukėme rimtų pasiūlymų ir gruodį. Bet tuo metu pavyko atsilaikyti. Vis dėlto, paskutinis pasiūlymas iš Tailando, „Port FC” klubo buvo lemtingas”, – konstatavo M.Nikoličius.
Tai jau trečias futbolininkas kurio karjera iš „Žalgirio“ pakrypo į Aziją. 2015 m. pradžioje brazilas Adi Rocha iš Lietuvos čempionų ekipos persikėlė į Kinijos pirmoje lygoje žaidusią „Jiangxi Liansheng“ ekipą, o kitas puolėjas iš Brazilijos Lucas Gaucho praėjusių metų vasarą išvyko į antroje pagal pajėgumą Japonijos lygoje rungtyniaujantį „Thespakusatsu Gunma“ klubą.
Per profesionalaus futbolininko karjerą A.Kaludjerovičius rungtyniavo Serbijos, Kinijos, Ispanijos, Kipro, Šveicarijos, Kataro ir Australijos futbolo čempionatuose. Tačiau būtent Lietuvoje praleistas laikas buvo paženklintas ryškiausiomis pergalėmis ir pasiekimais. „Savo ir viso „Žalgirio” vardu noriu padėkoti Andrijai už tą fenomenalų pusmetį. Jis labai svariai prisidėjo prie komandos pergalių Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre ir „SMScredit.lt A lyga” pirmenybėse. Šioks toks kartėlis likęs iš pasirodymo UEFA Čempionų lygoje, bet tai buvo drama kurios jau nesinori prisiminti”, – samprotavo M.Nikoličius.
Po 2016 m. sezono „Žalgiris” atsisveikino su keliais pagrindinės komandos nariais - Linu Pilibaičiu, Mariumi Žaliūku ir Marinu Matošu, nauja komanda ieškoma ir portugalui Jorge Chulai. Komandą paliko ir keturi jauni futbolininkai – vartininkas Karolis Čirba, puolėjai Edvinas Baniulis ir Darius Kazubovičius bei gynėjas Lukas Valvonis. Kol kas sutartis pasirašyta tik su vienu naujoku, gynėju Rolandu Baravyku.
Pasak M.Nikoličiaus, jau artimiausiu metu komandą papildys ir kiti nauji futbolininkai. „Daug kas baiminasi, kad išvykus Andrijai „Žalgiris” liks be puolėjo. Noriu pareikšti, kad taip tikrai nebus. Andrijos išvykimas netapo kažkokiu netikėtumu. Mes tai žinojome, tam ruošėmės. Dar gruodį sudarėme pageidaujamų puolėjų sarašą, kuriame galiausiai liko aštuonių futbolininkų pavardės. Sausio mėnesį mes tikrai jau turėsime naują puolėją o gal ir du, kurie bus lygiavertė pamaina A.Kaludjerovičiui”, – teigė „Žalgirio” sporto direktorius M.Nikoličius.
Beje, jau šį penktadienį „Žalgirio” treniruotėje jėgas išmėgins puolėjas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. „Tai žaidėjas, kurį kaip ir Andriją, sekėme jau porą metų. Jis treniruosis su komanda, norime jį labiau pažinti ir jei pateisins mūsų lūkesčius, liks komandoje”, – užtikrino M.Nikoličius.
Sausio 21 d. „Žalgiris” Vilniaus „Sportimos” manieže sužais pirmas kontrolines rungtynes su Suvalkų „Wigry” ekipa.
http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6297_%E2%80%9Ezalgirio%E2%80%9C_snaiperis_pakele_sparnus_i_azija_.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Geriausiu 2016 m. sezono Lietuvos čempionato snaiperiu tapęs FK „Žalgirio“ puolėjas Andrija Kaludjerovičius po metų pertraukos vėl rungtyniaus Azijoje. 29 metų puolėjas karjerą tęs Tailande ir vilkės šios šalies aukščiausioje lygoje rungtyniausiančios Bankoko „Port FC“ ekipos marškinėlius.
A.Kaludjerovičius į „Žalgirį“ atvyko praėjusių metų birželį. Lietuvoje šis patyręs puolėjas tapo tikru šalies čempionato klubų vartininkų siaubu. Debiutiniame „SMScredit.lt A lygos“ 15-ojo turo susitikime su „Trakais“ puolėjas nepasižymėjo, tačiau po to per šešias rungtynes įmušė net 11 įvarčių. Iš viso šalies čempionate A.Kaludjerovičius sužaidė 19 rungtynių bei pelnė 20 įvarčių. Rezultatyviausių žaidėjų lenktynėse jis aplenkė 17 įvarčių per 29 rungtynes įmušusį „Trakų“ ekipos puolėją Nerijų Valskį.
Itin svariai futbolininkas prisidėjo prie antrosios 2016 metais iškovotos Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės. A.Kaludjerovičius pasižymėjo šešioliktfinalyje rungtynėse su „Kauno Žalgiriu“, pusfinalyje paskutinės atakos metu įspūdingai nuskandino Klaipėdos „Atlantą“, o LFF taurės turnyre finale pelnė vieną iš dviejų įvarčių į Marijampolės „Sūduvos“ vartus.
A.Kaludjerovičius 2016 metais nepasižymėjo tik UEFA Čempionų lygos varžybose. Tiek Vilniuje, tiek Astanoje „Žalgirio“ puolėjas turėjo puikias progas, bet pasiųsti kamuolio į vartus nepavyko. 29 metų futbolininkas „Žalgiryje“ iš viso sužaidė 24-erias rungtynes ir pelnė 23 įvarčius. Pasibaigus sezonui šalies čempionų gerbėjai iš „Pietų IV“serbą išrinko geriausiu 2016 m. „Žalgirio“ futbolininku. Geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko rinkimuose A.Kaludjerovičius nusileido tik kitam žalgiriečiui Mantui Kukliui.
FK „Žalgiris” sporto direktoriaus Mindaugo Nikoličiaus teigimu per paskutinius septynis metus komandoje turėjome nemažai gerų žaidėjų, bet Andrijos statistika buvo tiesiog įspūdinga. Nors „Žalgiris” turėjo galiojančią sutartį su futbolininku, bet juo susidomėjo ir kiti užsienio klubai. „Iš Tailando atkeliavo super pasiūlymas ir mes negalėjome jo sulaikyti. Tiesą sakant, jau praėjusio sezono pabaigoje buvo aišku, kad pasilikti jį dar vienam sezonui bus labai sunku, o tiksliau – neįmanoma. Jo statistika ir žaidimas atkreipė įvairių klubų dėmesį, dar spalį į mus dėl Andrijos kreipėsi Indijos Superlygos komanda, taip pat sulaukėme rimtų pasiūlymų ir gruodį. Bet tuo metu pavyko atsilaikyti. Vis dėlto, paskutinis pasiūlymas iš Tailando, „Port FC” klubo buvo lemtingas”, – konstatavo M.Nikoličius.
Tai jau trečias futbolininkas kurio karjera iš „Žalgirio“ pakrypo į Aziją. 2015 m. pradžioje brazilas Adi Rocha iš Lietuvos čempionų ekipos persikėlė į Kinijos pirmoje lygoje žaidusią „Jiangxi Liansheng“ ekipą, o kitas puolėjas iš Brazilijos Lucas Gaucho praėjusių metų vasarą išvyko į antroje pagal pajėgumą Japonijos lygoje rungtyniaujantį „Thespakusatsu Gunma“ klubą.
Per profesionalaus futbolininko karjerą A.Kaludjerovičius rungtyniavo Serbijos, Kinijos, Ispanijos, Kipro, Šveicarijos, Kataro ir Australijos futbolo čempionatuose. Tačiau būtent Lietuvoje praleistas laikas buvo paženklintas ryškiausiomis pergalėmis ir pasiekimais. „Savo ir viso „Žalgirio” vardu noriu padėkoti Andrijai už tą fenomenalų pusmetį. Jis labai svariai prisidėjo prie komandos pergalių Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre ir „SMScredit.lt A lyga” pirmenybėse. Šioks toks kartėlis likęs iš pasirodymo UEFA Čempionų lygoje, bet tai buvo drama kurios jau nesinori prisiminti”, – samprotavo M.Nikoličius.
Po 2016 m. sezono „Žalgiris” atsisveikino su keliais pagrindinės komandos nariais - Linu Pilibaičiu, Mariumi Žaliūku ir Marinu Matošu, nauja komanda ieškoma ir portugalui Jorge Chulai. Komandą paliko ir keturi jauni futbolininkai – vartininkas Karolis Čirba, puolėjai Edvinas Baniulis ir Darius Kazubovičius bei gynėjas Lukas Valvonis. Kol kas sutartis pasirašyta tik su vienu naujoku, gynėju Rolandu Baravyku.
Pasak M.Nikoličiaus, jau artimiausiu metu komandą papildys ir kiti nauji futbolininkai. „Daug kas baiminasi, kad išvykus Andrijai „Žalgiris” liks be puolėjo. Noriu pareikšti, kad taip tikrai nebus. Andrijos išvykimas netapo kažkokiu netikėtumu. Mes tai žinojome, tam ruošėmės. Dar gruodį sudarėme pageidaujamų puolėjų sarašą, kuriame galiausiai liko aštuonių futbolininkų pavardės. Sausio mėnesį mes tikrai jau turėsime naują puolėją o gal ir du, kurie bus lygiavertė pamaina A.Kaludjerovičiui”, – teigė „Žalgirio” sporto direktorius M.Nikoličius.
Beje, jau šį penktadienį „Žalgirio” treniruotėje jėgas išmėgins puolėjas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. „Tai žaidėjas, kurį kaip ir Andriją, sekėme jau porą metų. Jis treniruosis su komanda, norime jį labiau pažinti ir jei pateisins mūsų lūkesčius, liks komandoje”, – užtikrino M.Nikoličius.
Sausio 21 d. „Žalgiris” Vilniaus „Sportimos” manieže sužais pirmas kontrolines rungtynes su Suvalkų „Wigry” ekipa.
2017-01-12 14:47 · #102710
Svarbiausia straipsnio vieta:
Pasak M.Nikoličiaus, jau artimiausiu metu komandą papildys ir kiti nauji futbolininkai. „Daug kas baiminasi, kad išvykus Andrijai „Žalgiris” liks be puolėjo. Noriu pareikšti, kad taip tikrai nebus. Andrijos išvykimas netapo kažkokiu netikėtumu. Mes tai žinojome, tam ruošėmės. Dar gruodį sudarėme pageidaujamų puolėjų sarašą, kuriame galiausiai liko aštuonių futbolininkų pavardės. Sausio mėnesį mes tikrai jau turėsime naują puolėją o gal ir du, kurie bus lygiavertė pamaina A.Kaludjerovičiui”, – teigė „Žalgirio” sporto direktorius M.Nikoličius.
Beje, jau šį penktadienį „Žalgirio” treniruotėje jėgas išmėgins puolėjas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. „Tai žaidėjas, kurį kaip ir Andriją, sekėme jau porą metų. Jis treniruosis su komanda, norime jį labiau pažinti ir jei pateisins mūsų lūkesčius, liks komandoje”, – užtikrino M.Nikoličius.
2017-01-12 15:56 · #102712
Sakyčiau svarbesnė vieta, kad Andrija turėjo dar galiojančią sutartį(bent jau iki Vasaros) ir kad buvo sumokėta nebloga išpirka, jeigu Niko jau vadina superpasiūlymu.
2017-01-12 20:35 · #102732
A.Kaludjerovičius: „Būtinai sugrįšiu į Vilnių“
http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6298_akaludjerovicius_%E2%80%9Ebutinai_sugrisiu_i_vilniu%E2%80%9C.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Andrija Kaludjerovičius „Žalgiryje“ praleido vos pusmetį, bet per tą laiką puolėjas iš Serbijos užkariavo Lietuvos čempionų sirgalių širdis. Deja, šį sezoną 29 metų futbolininkas savo žaidimu džiugins kitos komandos gerbėjus.
Į „Žalgirį“ A.Kaludjerovičius atvyko praėjusių metų birželį ir „SMScredit.lt A lyga“ pirmenybėse per 19 rungtynių pelnė 20 įvarčių. Iš viso žaliai baltų gretose puolėjas sužaidė 24 rungtynes ir įmušė 23 įvarčius. Po sezono „Žalgirio“ fanai A.Kaludjerovičių išrinko geriausiu 2016 metų komandos žaidėju.
Ketvirtadienį A.Kaludjerovičius pasirašė sutartį su Bankoko „Port FC“ ekipa ir šiais metais išmėgins jėgas Tailando aukščiausioje futbolo lygoje. Futbolininko teigimu, pernai Tailando pirmoje lygoje trečią vietą užėmęs ir šiais metais aukščiausioje lygoje žaisiantis klubas pasiūlė tokias finansines sąlygas, kurių atsisakyti jis paprasčiausiai negalėjo. Vis dėlto, pasak A.Kaludjerovičiaus, jo širdis lieka Vilniuje.
„Tai iš tiesų buvo pats sunkiausias sprendimas mano gyvenime. Aš nenorėjau palikti „Žalgirio“, nes šioje komandoje praleidau geriausią savo karjeros etapą. Man čia patiko viskas: treniruotės, rungtynės, gyvenimo sąlygos, komandos draugai, treneriai, vadovai ir, be abejo – sirgaliai. Su „Žalgiriu“ iškovojau gražiausias pergales ir patyriau skaudžiausią pralaimėjimą. Labai norėjau sugrįžti ir šiais metais įrodyti, kad tos rungtynės su „Astana“ buvo tik apmaudus nesusipratimas. Deja, futbolas yra ne tik žaidimas, bet ir verslas, tad kartais tenka priimti labai sudėtingus sprendimus. Kita vertus, tai, kad mano paslaugų prireikė „Port FC“ ekipai yra visų „Žalgirio“ futbolininkų, trenerių ir vadovų nuopelnas. Tik jų dėka aš sugebėjau pademonstruoti geriausias savo savybes, įmušiau daug įvarčių ir sulaukiau tokio solidaus pasiūlymo“, – samprotavo A.Kaludjerovičius.
Futbolo sezonas Tailande prasidės vasario mėnesį. Pasak A.Kaludjerovičiaus „Port FC“ klubo vadovai puoselėja ambicingus planus, o iš jo laukiama tokios pat įvarčių lavinos kaip ir Lietuvoje. „Tikiuosi, kad man pavyks pateisinti lūkesčius. Mano tikslai nesikeičia – noriu žaisti kiekvienose rungtynėse, pelnyti įvarčius ir padėti komandai siekti pergalių. Be abejo, sunku tikėtis, kad mums pavyks pakartoti tai, ką su „Žalgiriu“ pernai padarėme Lietuvoje. Neabejoju, kad žalgiriečiai ir be manęs bus pajėgūs apginti visus titulus. O aš jiems nuoširdžiai linkiu sėkmės ne tik Lietuvoje, bet ir Europos turnyruose“, – kalbėjo A.Kaludjerovičius.
Atsisveikindamas su „Žalgiriu“ A.Kaludjerovičius ne tik linkėjo pergalių bei sėkmės, bet ir paliko tam tikrą intrigą. „Nenoriu sakyti viso gero, geriau pasakysiu – iki pasimatymo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad aš dar sugrįšiu į „Žalgirį“. Aišku, futbole visko pasitaiko, niekada nežinai, kaip pakryps karjera ir kas tavęs laukia ateityje, bet aš kalbu labai rimtai, – teigė buvęs „Žalgirio“ atakų lyderis. – Kita vertus, bent jau pasibaigus sezonui Tailande būtinai atvyksiu į Vilnių, tikiuosi, kad galėsiu savo akimis pamatyti „Žalgirį“ žaidžiantį Europos taurių grupių turnyre ir pasveikinti komandą su puikiu sezonu! Nors dabar esu Tailande, bet pažadu, kad būsiu ištikimiausias „Žalgirio“ gerbėjas. Ne tik aš, bet ir mano šeima yra ir bus žaliai-balta.“
http://www.fkzalgiris.lt/naujienos/n6298_akaludjerovicius_%E2%80%9Ebutinai_sugrisiu_i_vilniu%E2%80%9C.html" onclick="window.open(this.href);return false;
Andrija Kaludjerovičius „Žalgiryje“ praleido vos pusmetį, bet per tą laiką puolėjas iš Serbijos užkariavo Lietuvos čempionų sirgalių širdis. Deja, šį sezoną 29 metų futbolininkas savo žaidimu džiugins kitos komandos gerbėjus.
Į „Žalgirį“ A.Kaludjerovičius atvyko praėjusių metų birželį ir „SMScredit.lt A lyga“ pirmenybėse per 19 rungtynių pelnė 20 įvarčių. Iš viso žaliai baltų gretose puolėjas sužaidė 24 rungtynes ir įmušė 23 įvarčius. Po sezono „Žalgirio“ fanai A.Kaludjerovičių išrinko geriausiu 2016 metų komandos žaidėju.
Ketvirtadienį A.Kaludjerovičius pasirašė sutartį su Bankoko „Port FC“ ekipa ir šiais metais išmėgins jėgas Tailando aukščiausioje futbolo lygoje. Futbolininko teigimu, pernai Tailando pirmoje lygoje trečią vietą užėmęs ir šiais metais aukščiausioje lygoje žaisiantis klubas pasiūlė tokias finansines sąlygas, kurių atsisakyti jis paprasčiausiai negalėjo. Vis dėlto, pasak A.Kaludjerovičiaus, jo širdis lieka Vilniuje.
„Tai iš tiesų buvo pats sunkiausias sprendimas mano gyvenime. Aš nenorėjau palikti „Žalgirio“, nes šioje komandoje praleidau geriausią savo karjeros etapą. Man čia patiko viskas: treniruotės, rungtynės, gyvenimo sąlygos, komandos draugai, treneriai, vadovai ir, be abejo – sirgaliai. Su „Žalgiriu“ iškovojau gražiausias pergales ir patyriau skaudžiausią pralaimėjimą. Labai norėjau sugrįžti ir šiais metais įrodyti, kad tos rungtynės su „Astana“ buvo tik apmaudus nesusipratimas. Deja, futbolas yra ne tik žaidimas, bet ir verslas, tad kartais tenka priimti labai sudėtingus sprendimus. Kita vertus, tai, kad mano paslaugų prireikė „Port FC“ ekipai yra visų „Žalgirio“ futbolininkų, trenerių ir vadovų nuopelnas. Tik jų dėka aš sugebėjau pademonstruoti geriausias savo savybes, įmušiau daug įvarčių ir sulaukiau tokio solidaus pasiūlymo“, – samprotavo A.Kaludjerovičius.
Futbolo sezonas Tailande prasidės vasario mėnesį. Pasak A.Kaludjerovičiaus „Port FC“ klubo vadovai puoselėja ambicingus planus, o iš jo laukiama tokios pat įvarčių lavinos kaip ir Lietuvoje. „Tikiuosi, kad man pavyks pateisinti lūkesčius. Mano tikslai nesikeičia – noriu žaisti kiekvienose rungtynėse, pelnyti įvarčius ir padėti komandai siekti pergalių. Be abejo, sunku tikėtis, kad mums pavyks pakartoti tai, ką su „Žalgiriu“ pernai padarėme Lietuvoje. Neabejoju, kad žalgiriečiai ir be manęs bus pajėgūs apginti visus titulus. O aš jiems nuoširdžiai linkiu sėkmės ne tik Lietuvoje, bet ir Europos turnyruose“, – kalbėjo A.Kaludjerovičius.
Atsisveikindamas su „Žalgiriu“ A.Kaludjerovičius ne tik linkėjo pergalių bei sėkmės, bet ir paliko tam tikrą intrigą. „Nenoriu sakyti viso gero, geriau pasakysiu – iki pasimatymo. Nuoširdžiai tikiuosi, kad aš dar sugrįšiu į „Žalgirį“. Aišku, futbole visko pasitaiko, niekada nežinai, kaip pakryps karjera ir kas tavęs laukia ateityje, bet aš kalbu labai rimtai, – teigė buvęs „Žalgirio“ atakų lyderis. – Kita vertus, bent jau pasibaigus sezonui Tailande būtinai atvyksiu į Vilnių, tikiuosi, kad galėsiu savo akimis pamatyti „Žalgirį“ žaidžiantį Europos taurių grupių turnyre ir pasveikinti komandą su puikiu sezonu! Nors dabar esu Tailande, bet pažadu, kad būsiu ištikimiausias „Žalgirio“ gerbėjas. Ne tik aš, bet ir mano šeima yra ir bus žaliai-balta.“
Norėdami atsakyti, prisijunkite.
Naujausios futbolo naujienos
Turo anonsas: ar titulas bus apgintas Raudondvaryje?
Drausmės komitetas priėmė sprendimus dėl incidentų po Pirmos lygos rungtynių Alytuje
U15 rinktinė baigė pasirodymą FIFA pasaulio vaikinų čempionate ir festivalyje
L. Artimavičius po U15 rinktinės testų Maltoje: „Buvome geriausi individualiai ir komandiškai“
Rungtynės Airijoje žalgiriečių nenuvylė: „Viskas spręsis Vilniuje“
TOPLYGOS turo apžvalga: dviejų ekipų sugrįžimas į UEFA varžybas
Lietuvos futbolo gidas
Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą
Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.
Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?
Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.
Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?
Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.
Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?
Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.
Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?
Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.
Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?
Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.
Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?
Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.
Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?
Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.
Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?
Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.