Istorinio sezono užkulisiai – su „Žalgirio“ vadove: pakerėję sirgaliai ir prastas teisėjavimas
https://osportas.lt/istorinio-sezono-uzkulisiai-su-zalgirio-vadove-pakereje-sirgaliai-ir-prastas-teisejavimas/„Pakyla jau žvaigždė Šiaurinė ir skendi, tyli tamsoje. Žėruoja, tviska kaip smaragdas didžios princesės plaukuose“, – išdidžiai dainavo „Pietų IV“ po Vilniaus „Žalgirio“ pralaimėjimo UEFA Europos lygos atrankos lemiamame etape.
Tuomet į pratęsimą nusigavęs „Žalgiris“ spirgino padus Bulgarijos čempionams Razgrado „Ludogorets“ – dar po pirmojo pratęsimo kėlinio vilniečiai kapstėsi iki 11 baudinių serijos (3:2).
Skaudžiau būti negalėjo. Arbitras iš Vokietijos Harmas Osmersas likus kelioms minutėms iki pratęsimo pabaigos sušvilpė Mantui Kukliui pražangą baudos aikštelėje.
„Ludogorets“ išlygino rezultatą, pasiėmė bilietą į Europos lygos grupes, bet „Žalgirio“ fanams tai jokiu būdu nereiškė šventės pabaigos. Vladimiro Čeburino auklėtiniai jau buvo užsitikrinę bilietą į Konferencijų lygos varžybas.
Fantastiniu palaikymu „Žalgirį“ lydėjęs „Pietų IV“ tarsi pjūklu visam stadionui į smegenis įvažiuodavo su Karališkos erdvės daina „Iš lėto leidžiasi saulė“. Pasirodo, kad toje dainoje apdainuota didi princesė – „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė.
Pasibaigus „Žalgirio“ europinei kelionei Venslovaitienė išreiškė pagarbą klubo palaikytojams, kurie 5,067 žmonių talpinanti LFF stadioną bent kelis kartus užpildė sausakimšai.
„Sirgaliai yra mūsų varomoji jėga, – tinklalapiui O, Sportas! pasakojo Venslovaitienė. – Tai, ką jie šią vasarą padarė, yra išskirtinis dalykas. Jie visą laiką buvo su komanda, jie visą laiką darė choreografijas, kurios buvo nepamirštamos.
Aš atsimenu, kai žaidėme su Poznanės „Lech“ 2013 metais. Tos choreografijos nuotrauka dar ir dabar pas mane kabinete kabo. Tai suteikia jėgų tada, kada jų nėra. Keltis, eiti daryti, nes tai yra jų gyvenimas, gyvenimo prasmė.
Tada tu įprasmini ir savo gyvenimą. 13 metų gyventi klubu nėra lengvas darbas. Šis jų palaikymas, jų buvimas, jų atsidavimas komandai ir yra žiburiukas, kuris veda mus. Žaidėjai yra begalo laimingi, kad turi tokią tribūną. Rungtynių laukimas buvo nenusakomas. Jie vis klausdavo: „soldoutas“ (aut. past. išparduoti visi bilietai)? Sakiau: „taip“.
Jiems tai yra scena. Žaidėjai jautė, kad žaidžia ne sau. Ypatingai po dvejų metų pandemijoje visi išsiilgę to jausmo, kurį suteikia tribūnos. Lenkiu galvą ir nuoširdžiai buvau sužavėta. Jie nerealiai padėjo mūsų žaidėjams stadioną padaryti namų tvirtove. Mūsų statistika Europos turnyruose žaidžiant namuose irgi yra gera. Besąlygiškai, tai yra jų dėka.
Apie choreografiją man – skambinau po to sirgaliams ir sakiau, kad esu sujaudinta ir pakylėta iki dangaus. Visą laiką jaučiau, kad aš esu tas žmogus, kuris yra užkuliuose, manęs nėra. Viskas taip ir buvo statoma, kad yra komanda, yra treneris, o manęs nėra. Tačiau kad jie mane prisiminė ir padarė tokį stebuklingą padėkojimą, iš tikrųjų suteikė man dar jėgų, ambicijų dirbti toliau. Mes visi ieškome prasmės, o man prasmė yra svarbiausias dalykas gyvenime.“
„Žalgiris“ UEFA turnyruose per šią vasarą ir rudenį sukorė nemenką kelionę. Viskas prasidėjo pergalėmis Čempionų lygos atrankoje prieš „Ballkani“ ir „Malmo“. Tai leido tapti pirmuoju Lietuvos futbolo klubu, užsitikrinusiu vietą UEFA turnyro grupių etape. Vilniečiai turėjo du šansus kabintis į dar prestižiškesnę sceną, bet abiejų išnaudoti nepavyko. Čempionų lygos atrankoje kelionė baigėsi prieš „Bodo/Glimt“, o Europos lygoje įvyko jau apdainuota „Ludogorets“ istorija.
Nors patekimas į Konferencijų lygos grupes jau buvo geras rezultatas, bet „Žalgiris“ nebuvo statistas ir ten. Lietuvos ekipa pasiekė pergalę prieš Jerevano „Pyunik“ namuose bei svečiuose tiek su „Basel“, tiek su Bratislavos „Slovan“ nugvelbė po tašką. Viskas susivedė į tai, kad „Žalgiris“ prieš paskutinį turą dar galėjo kabintis į atkrintamąsias. Namuose reikėjo nugalėti „Slovan“, tačiau šįkart nustebinti nepavyko.
Nepaisant to, Venslovaitienė džiūgauja, nes komanda ne tik sėkmingai pasirodė Europoje, bet ir susižėrė A lygos, LFF taurės trofėjus. Jos manymu, pernai komanda, nors buvo labai arti, bet negalėjo pakartoti nieko panašaus.
2021 m. itin skaudžiai „Žalgiris“ paleido šansą su „Mura“ ekipa. Slovėnijoje vilniečiai pasiekė lygiąsias, bet namuose praleido ankstyvą įvartį ir nepaisant galybės gerų progų pasižymėti nusileido panašaus pajėgumo ekipai.
„Šiame darbe reikia ieškoti filosofinio pagrindo, nes kitu atveju gali susirgti depresija. Būna vertinimas: apytuštė, apypilnė stiklinė, bet iš tikrųjų jos yra pusė. Mes tikrai sau atsakėme, kad jei pernai būtume papuolę į grupes, mes nebūtume tapę čempionais ir nebūtume grupėse nieko pasiekę. Mes turėjome per mažą komandos resursą, per trumpą suolą. Buvo ir trenerio adaptacinis procesas, ir komandos, ir jau pernai keitėme komandos žaidimą. Darėme didelius pokyčius ir jei dar būtume papuolę į grupes – nebūtume pavežę.
Pasidarėme namų darbus, pasidarėme išvadas, pabandėme kas tai yra. Kitais metais, kad būtume stipresni nei teisėjai, mes turime dar daugiau dirbti, nes teisėjavimas verčia dirbti labai stipriai, kad mes būtume stipresni“, – teigė Venslovaitienė.
Netrukus „Žalgiris“ pabaigs sezoną A lygoje, kur titulas jau garantuotas, o žiemą prasidės naujos komandos būrimas. Pirmuosius žingsnius klubas deda jau dabar – Venslovaitienė tinklalapiui O, Sportas! atskleidė, kad komandoje greičiausiai liks rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas Europoje Mathiasas Oyewusi.
Vis tik šių metų įdirbis turėtų pasitarnauti ne tik pagerėjusiais finansais ar išaugusia reputacija, bet ir teisėjavimo prasme. Pasak „Žalgirio“ direktorės, komandą nuo dar solidesnių pasirodymų stabdė abejotinas arbitrų darbas.
Daugiausiai antakių kelti vertė skirtas 11 m baudinys mače su „Ludogorets“, tačiau Venslovaitienės teigimu „Žalgiris“ sąžiningumo sulaukė vos viename mače.
„Jeigu specialistai pasižiūrėtų visas rungtynes, jie suprastų, kad mums teisingas teisėjavimas buvo tik vienose rungtynėse Bazelyje. Vienose. Kalbėjome su mūsų Lietuvos teisėjais ir jie sako, kad atvažiuoja elitiniai teisėjai į Lietuvą, į mūsų infrastruktūrą ir jie jau nieko nebenori.
Sakiau, kad negali taip būti, tačiau čia yra žmogiškojo faktoriaus, lietuviai gali pasakyti pagal save. Gal tai ir yra tiesa. Tada turime surasti emocinių jėgų, ambicijos, kompetencijų, kad mes būtume dar stipresni“, – sakė Venslovaitienė. „Mes šiuos metus traktuojame, kad pagarbą reikia užsidirbti, – pridėjo žaliai baltų vadovė. – Viskas yra užsidirbama. Tu negali tikėtis, kad tu kažkam įdomus. Niekam tu neįdomus. Tu turi parodyti per eilę metų, kad tu esi įdomus.
Aišku, mūsų tikslas ir kitais metais papulti į grupes, faktas. Tačiau kiekvieni metai yra skirtingi, burtai yra skirtingi, varžovai yra skirtingi, tavo išėjimas į tuos turnyrus yra skirtingas.
Pažiūrėkite, kokios sudėtingos buvo mums pirmosios rungtynės su „Ballkani“. Mes Lietuvoje turime trijų lietuvių taisyklę. Mes išėjome į tas rungtynes su 3 naujais žaidėjais startinėje sudėtyje, kurie buvo nesusižaidę. Niekas to nemato, bet tai yra labai sunku, o mes žaidžiame Čempionų lygoje. Tai yra elitinis turnyras, prestižiškesnio, ko gero, nėra. Šioje vietoje mes išeiname iš labai sudėtingų sąlygų į labai svarbias rungtynes. Mes turime būti labai stiprūs.“
„Žalgiris“ šį sezoną turėjo daug įsimintinų pergalių Europoje. Paprašyta įvardinti pačią smagiausią pergalę Venslovaitienė nesudvejojo ir mintimis nusikėlė į Švediją.
„Žinoma, – paklausta, ar tai buvo akistata su „Malmo“. – Tai buvo darbu laimėtos dvejos rungtynės Čempionų lygoje. Galų gale, mes stengiamės pasakyti, kad ne pinigai laksto aikštėje. Tikrai taip. Ir gerą komandą blogas treneris gali padaryti nieko vertą. Tai ir parodo, kiek mes esame stiprūs kompetencijų prasme. Treneris, žaidėjai. Kitas dalykas, emocine prasme jie visi tikėjo, jie visi norėjo. Tai suteikia sparnus ir ne pinigai, o širdys apibėgo pinigus.“
„Žalgiris“ susižers solidžią sumą iš UEFA premijų už pergales. Vien patekimas į Konferencijų lygos grupes (2,94 mln. eurų) garantavo daugiau nei visą šio sezono minimalų „Žalgirio“ biudžetą. Prieš sezoną Venslovaitienė teigė, kad žemiausia suma sieks 2,65 mln. eurų.
Grupės etape pavyko nugalėti Jerevano „Pyunik“ (2:1) bei nugvelbti po tašką iš „Slovan“ (0:0) ir „Basel“ (2:2). Už pergales šiame etape buvo skiriama po 500 tūkst. eurų, už lygiąsias – 166 tūkst. eurų.
Vis tik tolimas žygis pareikalavo ir nemenkų išlaidų. „Žalgiris“ į visas Europos išvykas keliavo užsakomaisiais skrydžiais, o ir žaidėjams buvo skiriamos premijos. Venslovaitienė dar nenorėjo kalbėti kaip išsidėlios klubo finansai.
„Visas suvestines turėsime gruodžio 31 dieną, kai bus padarytas balansas. Bus atliktas finansinis auditas pagal UEFA federacijos reikalavimus. Tada darysime pristatymą vasario mėnesį ir viskas bus matoma. Dabar nenoriu epizodiškai komentuoti, nes neturiu skaičių“, – sakė Venslovaitienė.
Po teigiamo impulso klubiniam futbolui Lietuvoje kyla klausimas, kada „Žalgiris“ turės galimybę dirbti aukščiausio lygio aplinkoje. LFF stadionas yra toli nuo to stadiono, kurio Konferencijos lygos grupių etapo komandai. Be to, svarbūs ir tokie dalykai kaip jaunimą ruošianti akademija.
Šį sezoną „Žalgiris“ galėjo pajusti, ką reiškia aukštos klasės stadionas Lietuvoje. LFF taurės finalas vyko renovuotame Dariaus ir Girėno stadione. Venslovaitienė siuntė žinutę, kad ir Vilniuje toks statinys yra būtinas.
„Naudodamasi proga noriu besąlygiškai padėkoti Vilniaus miestui, asmeniškai – vicemerui Valdui Benkunskui, – paklausta apie stadioną nuo padėkos pradėjo Venslovaitienė. – Už tuos koronaviruso metus, už tą bendravimą ir už tai, kad galime turėti tokius tikslus ir siekti aukštumų, garsinti Lietuvą, Vilnių ir rodyti, kad Lietuvoje futbolas irgi yra. Klubiniame lygmenyje jis yra, visi tą jau suprato. Visa Europa jau žino, kad yra Vilnius, yra Lietuva ir yra „Žalgiris“.
Sugrįžtant galiu pasakyti, kad Vilnius yra futbolo miestas ir jam būtinas stadionas, būtina bazė „Žalgirio“ akademijai. Nebus Lietuvoje futbolo, jeigu nebus stadionų. Nesakau, kad 15 tūkst. vietų, bet 5 miestuose. O Vilniuje jis turi būti būtinai ir kuo greičiau, nes mes niekada nepapulsime į Europos lygos, Čempionų lygos grupes, jei neturėsime stadiono. Tokia yra tiesa. Mes tą supratome, bendravome su klubais, jie pasakojo panašias istorijas. Viską lemia infrastruktūra ir komanda. Įvaizdis formuojamas tik per šiuos dalykus, nes iš to daromi pinigai. Ką UEFA daro? Jie dirba su marketingu, televizinėmis teisėmis. Vadinasi turi būti darbui paruošta scena. Jei jos nėra – ieškok ten, kur yra.“
Vilniaus ekipa netrukus užbaigs sezoną, o atsisveikinti nori kartu su sirgaliais. Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) „Žalgiris“ organizuoja susitikimą su fanais prekybos centre „Ozas“.
Venslovaitienė paminėjo, kad fanai turi dar vieną progą džiaugtis – „Žalgiris“ pagerino rekordą.
„Žalgiris“ ir sirgaliai nusipelnė šio rezultato. Tikrai labai daug ir sunkiai dirbome, mes turime dar vieną Lietuvos futbolo rekordinį rezultatą – 56 oficialios rungtynės. Mes jau pernai buvome sumušę tą rekordą.
Pernai buvo intensyvūs metai, tai šiemet jie buvo dar intensyvesni. 14 rungtynių UEFA turnyruose apskritai yra kažkoks kosmosas. Reikia džiaugtis. 2020 m. visas sezonas buvo 20 rungtynių. Einame į priekį žingsnis po žingsnio. Svarbiausia yra progresuoti“, – užbaigė „Žalgirio“ vadovė.
