Nekeista. Nes jie labai pigus lietuviai, vis dar dar perspektyvus ir pakankamai kokybiski. Jie sau tikisi kad gal uzsikabins si sezona, gal bus sveiki, o zalgiris nieko nepraras jei ir neuzsikabins ir visa sezona suola paminkys

Nekeista. Nes jie labai pigus lietuviai, vis dar dar perspektyvus ir pakankamai kokybiski. Jie sau tikisi kad gal uzsikabins si sezona, gal bus sveiki, o zalgiris nieko nepraras jei ir neuzsikabins ir visa sezona suola paminkys

Vareika dar dar, prieš traumas visai laiko gaudavo, bet Piliukaitis jau tokiuos metuos, kad, kad žaist reikia, na jo sprendimas, bet spėčiau nieko gero nenusimato

Pritariu del Piliukaicio. Ziurint grynai is jo puses sprendimas keistas.

nemanau, kad pratęsė kontraktą Piliukaičio. Čia labiau, gal klubo iniciatyvą likęs. bet gal yra sutarimas kad bus skolinamas

V.Venslovaitienė pasakojo apie „Žalgirio“ dėlionę: neparduodamas puolėjas ir įtempta savaitė
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1991922

„Žaidėjai supranta, kad čia gauna šansą, Čempionų lygą – tai jų vartai į ateitį. Pinigai ten uždirbdami. Kaip ir mes – siekiame rezultato, o su juo ateina ir pinigai. Kai sieki pinigų – niekas neateina“, – prieš naujo sezono startą filosofiškai kalbėjo Vilniaus „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė, apsilankiusi pirmojoje komandos treniruotėje 2023-aisiais.

Nors ne vienas žaidėjas atrodė išaugęs „Žalgirio“ marškinėlius, V.Venslovaitienei ir treneriui Vladimirui Čeburinui pavyko išsaugoti kertines sėkmingo sezono kolonas Edviną Gertmoną ir Nicolasą Gorobsovą. Dar kai kurių futbolininkų situacija nėra iki galo aiški, o prie čempionų prisijungė Kauno rajono „Hegelmann“ žibėjęs japonas Yukiyoshi Karashima ir po kelerių metų Kroatijoje į gimtinę sugrįžęs Paulius Golubickas.

– Kokie iššūkiai šiuo metu didžiausi? – 15min klausė V.Venslovaitienės.
– Visų pirma, su nauju sezonu visus. Kaip sakiau rūbinėje, man tai 14-tas sezonas. Keistas jausmas. Kita vertus, smagu, nes po praėjusių metų yra dar didesni impulsai, dar didesni norai, nes atsiranda pasitikėjimas, patirtis. Jau ketvirtą sezoną darau selekciją. Turim malonių rūpesčių, nes treneris renkasi, neapsisprendžia, turi didelius pasirinkimus. Tai didžiausias dalykas. Jis turi laisvę sumodeliuoti žaidimą pagal savo idėjas, o tokie rūpesčiai – patys maloniausi tiek treneriui, tiek man, suprantant, kad galiu jam duoti tuos žaidėjus, apie kuriuos jis svarsto.

– Edvinas Gertmonas minėjo, kad jį „Žalgiryje“ išlaikė „geri Vilmos derybiniai sugebėjimai“. Ką tokio padarėte, kad jis liktų komandoje?
– Nėra vieno atsakymo. Manau, kad čia ne tik Vilma, čia „Žalgiris“ uždirbo Čempionų lygą, kurią pasiūlyti gali ne visi klubai, o ypač stipriuose čempionatuose. Ką ir Čeburinas pernai sakė, čempionai yra čempionai – tai stipriausi klubai šalyje. O ką jie patyrė praėjusiais metais... Kalbėjau su vienais, kitais, jie sakė: sezono pabaiga atrodė tokia sunki, toks didelis nuovargis buvo. O kai tai baigėsi, pradėjome kalbėti, kad dar galėtų tai tęstis, mes dar galime! Jie buvo labai gerai paruošti fiziškai, neturėjo jokių problemų.

Tai buvo ir jo, ir mūsų begalinis noras jį išlaikyti. Jam ateiti į savo kainos piką kaip vartininkui dar reikia vieno užtvirtinančio sezono, parodančio, kad tai nebuvo atsitiktinumas, o labiau vystymasis kaip žaidėjo. Jei mums pavyks įgyvendinti tai, apie ką svajojame, jo kaina bus trigubai didesnė.

– Kokia yra Nemanjos Ljubisavljevičiaus situacija? Ar dar įmanoma jį pamatyti Vilniuje ir šį sezoną?
– Klausimas nebaigtas. Susitarėme, kad pratęsime pokalbį šios savaitės antroje pusėje, jis grįžo po atostogų tik prieš 3–4 dienas.

– Mathiasas Oyewusi kalba, kad yra susikoncentravęs į „Žalgirį“, bet lyg tarp eilučių galima skaityt, jog nebūtinai „Žalgiryje“ jis ir liks. Kaip jo situaciją pakomentuotumėte?
– Nieko negali įvykti.

– Jis neparduodamas?
– Ne.

– Kalbant apie pasiruošimą, ar jis bus Lietuvoje?
– Ne tik. Planuojame sausio 29-ąją skristi į Turkiją dviem savaitėms. Ten suplanuotos mažiausiai ketverios kontrolinės rungtynės. Tris varžovus žinome, dėl ketvirto tariamės, nes tai bus pirmos rungtynės, tad žiūrėsime. Neapsisprendžiame, kokio lygio varžovo norime, nes prieš tai namuose žaisime su „Hegelmann“, nenorime sulaužyti žaidėjų. Bus ir adaptacija, oras kitas, viskas keisis. Išvažiuojame, nes, kaip esu kalbėjusi, kai išvežėme gegužės mėnesį komandą į stovyklą Druskininkuose, ji iškart parodė rezultatą. Dabar vėl keičiame didelę dalį komandos, o kitas dalykas – norisi juos sulipdyti, matyti juos visus kartu, bendrauti. Baigėsi COVID-19, atsilaisvino judėjimai, dėl to susitarėme, nusiuntėme asistentą pažiūrėti į vietą, apžiūrėti viešbučius, kad į siurprizus nepapultume. Išrinkome geriausią kainos ir kokybės santykį ir vyksime ten dviem savaitėm.

– Kas bus varžovai?
– Balkanų, ukrainiečių ir makedonų klubai. Dėl ketvirto, kaip sakiau, dar nesusitarėme.

– Grįžtant prie naujokų, kiek yra realu optimaliai greitai surinkti pilną sudėtį?
– Tikslas yra užbaigti pagrindinę dalį komplektacijos per šią savaitę. Norime, kad liktų 1–2 žaidėjai, kurių ieškotume nestandartinių. Matome rėmus, ko norime, svarbiausia išsaugoti buvusius žaidėjus čia, nes taip lipdosi stuburas, matosi taktinis vaizdas. Ką ir treneris minėjo, dėl to jis neapsisprendžia, neturi pilno vaizdo, turi tas malonias problemas renkantis.

Kiek kalbėjome su treneriu, svarstėme, kaip pavyko vieną ar kitą žaidėją prisitraukti, pasilikti... Dėl to, kad buvo laikas, yra treneris, tęstinumas. Praėjusius metus pradėjome su dviem naujais žaidėjais. Taip, nes trenerio neturėjome iki gruodžio vidurio. Tai ką gali daryti? Dabar viską darėme nuo sezono vidurio. Tęstinumas, darbas su treneriu yra labai pozityvūs dalykai. Jis ir man daug streso nuima kaip žmogui dirbančiam su selekcija, nes galiu derėtis, manęs nespaudžia laikas.

– Kiek lengva ar sunku buvo pasikviesti Paulių Golubicką?
– Jį pasikviesti buvo lengva man ir Čeburinui, nes kvietėme jį jau praėjusiais metais. Jau net su „HNK Gorica“ buvau susitarusi, kad jį išleis, išnuomos. Bet čia jo sprendimai, jam reikėjo apsispręsti. Šiandien jis čia.

– Ar klubo radare yra daugiau lietuvių?
– Ne. Dabar tik užsieniečiai. Lietuvių norisi turėti kuo daugiau, bet jų kaina didelė. Kitiems mes neįdomūs. Jie turi savo produktyvų laiką išnaudoti. Visi suprantame, kad po 35 metų žaidėjas eina dirbti sporto direktoriumi ar treniruoti vaikų, į verslą, visokių atvejų yra. Jam reikia uždirbti pinigus, o tai normalus dalykas.

– Matėme dar praėjusiame sezone, turint omenyje Renaną Oliveirą, kad geras puolėjas kainuoja. Ar galima tikėtis, kad „Žalgiris“ mestels ant stalo didesnę sumą žaidėjui, kuris darytų didžiulę įtaką žaidimui?
– Renanas buvo mūsų sistemos žaidėjas, atlyginimu jis neišsiskyrė. Kol kas nėra reikalo tam. Ko norime, tą vežamės pagal savo galimybes. Nežinau, kodėl taip išeina, bet neturime tokios problemos. Taip, gal pasižiūrėję į rinkas, kur žaidėjai brangesni... Bet tada klausimas: ar jis adaptuosis? Vat kai atvažiuoja į mūsų sistemą, tai jie būna, kaip sakau, alkani ir pikti. Tada sinergija sprogsta ir duoda rezultatą. Jie supranta, kad gauna šansą, Čempionų lygą – tai jų vartai į ateitį. Pinigai ten uždirbdami. Kaip ir mes – siekiame rezultato, o su juo ateina ir pinigai. Kai sieki pinigų – niekas neateina.

Liko: vartininkai Edvinas Gertmonas, Tomislavas Duka, gynėjai Petaras Mamičius, Kipras Kažukolovas, Dimašas Kaškenas, saugai Nicolasas Gorobsovas, Marko Miličkovičius, Fabienas Ourega, Donatas Kazlauskas, Ovidijus Verbickas, Vilius Piliukaitis, Gustas Jarusevičius, Matas Vareika, puolėjai Mathias Oyewusi, Meinardas Mikulėnas, Motiejus Burba.
Prisijungė: Yukiyoshi Karashima ir Paulius Golubickas.
Paliko komandą: Ivanas Tatomirovičius, Jakubas Sylvestras, Josipas Tadičius, Adamsas Olubi, Renanas Oliveira.
Laisvieji agentai: Saulius Mikoliūnas, Mario Paveličius, Joelis Bopesu, Nemanja Ljubisavljevičius, Oliveris Buffas, Francis Kyeremeh, Gaudentas Ralys, Nojus Stankevičius, Gabrielis Nikonovas.

Čempionus į treniruotę sukvietęs V.Čeburinas: apie rinką, naujokus ir pergales
https://www.15min.lt/sportas/naujiena/f ... 24-1991806

Vladimiras Čeburinas pirmadienio rytą sukvietė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkus į pirmąją pasiruošimo sezonui treniruotę. Nors sudėties dėlionėje dar yra neužpildytų vietų, specialistas iš Kazachstano pozityviai žvelgia į laukiančius iššūkius.

„Sveikinu visus su naujo sezono pradžia, – kalbėjo V.Čeburinas prieš pirmąją „Žalgirio“ treniruotę sostinės „Sportimos“ manieže. – Pirmosios treniruotės visuomet kelia ypatingą jaudulį. Įdomu, koks jis bus mūsų žaidėjams, kaip pritaps naujokai. Savo ruožtu mes taip pat galvojame, kaip sukurti komandą, kuri bus pajėgi spręsti pačius didžiausius uždavinius.

Praėjės sezonas buvo geras, tačiau mes vis tiek turime savo tikslus, savo svajones. Tikiu, kad pagal tai mes galime paruošti teisingą pasirengimo planą, atsirinkti tinkamus žaidėjus. Tikiu, kad esame pajėgūs įgyventi tikslus ir iškovoti pergales, o pergalė futbole yra pats svarbiausias dalykas.“

Paklaustas, į kurias pozicijas žvalgomasi labiausiai, treneris akcentavo, kad visos yra svarbios futbole, bet svarbiausi – vartininkai. Čia „Žalgiriui“ problemų nebus, mat E.Gertmonas nepasuko užsienio kryptimi, išlaikytas ir Tomislavas Duka.

„Apie kitų pozicijų žaidėjus dar nenorėčiau konkrečiai kalbėti. Kalbamės ir žiūrime“, – teigė V.Čeburinas.

Pagrindinis „Žalgirio“ puolėjas Renanas Oliveira jau rado naują klubą Bosnijoje ir Hercegovinoje, ekipą paliko nespindėję Jakubas Sylvestras ir Josipas Tadičius.

„Trys žaidėjai atsisveikino, tačiau trys ir atvyks, – sakė strategas. – Nematau dėl to problemos. Turime nusižiūrėję žaidėjus, dabar tiesiog mums reikia pasirinkti teisingai.“

Žvelgdamas į žaidimo planus ir schemas, V.Čeburinas akcentavo, jog ir praėjusį sezoną komanda turėjo bazinę schemą, tačiau taikydavosi prie rungtynių ir varžovų.

„Žaidėme ir trimis gynėjais, ir trimis atraminiais saugais, ir trimis puolėjais, – dėstė treneris. – Labai smagu, kad žaidėjai tas idėjas tinkamai priima ir sumanymus įgyvendina. Taip bus ir šiemet. Norime atsirinkti tokius žaidėjus, kurie sugebėtų tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, būtų universalūs ir galėtų žaist prieš bet kurį priešininką.“

Į „Žalgirį“ V.Čeburinas pasikvietė ir P.Golubicką, kurio talentus atskleidė Marijampolės „Sūduvoje“. Vėliau žaidėjas vyko į Kroatiją, bet ten karjeros etapas buvo banguotas.

„Jį pažinojau tikrai seniai. Dabar praėjo kiek laiko, jis žaidė kitoje šalyje, kitame čempionate. Ten jis turėjo kitas užduotis, kurias jam kėlė kiti treneriai. Įdomu, kiek jis paaugo. Bet jį gerai pažįstu, man patinka jo žmogiškosios savybės ir neabejoju, kad vėl greitai surasime bendrą kalbą. Esu labai patenkintas, kad jis yra čia, ir tikiu, kad jis bus mums labai naudingas aikštėje“, – pasakojo V.Čeburinas.

Kitas naujokas Y.Karashima, persikėlęs į Vilnių iš Kauno rajono „Hegelmann“, pasak trenerio, buvo stebimas jau seniai.

„Po sutarties pasirašymo sužinojome, kad šiuo žaidėju domėjomės ne mes vieni, – atskleidė V.Čeburinas. – Esame patenkinti savo pasirinkimu. Stengsimės kuo geriau jį įlieti į komandą ir bandysime daryti viską, kad kartu su juo komanda būtų kuo solidesnė visose aikštės trečdaliuose. Netgi paskutiniame – jis paskutiniais praėjusio sezono mėnesiais įrodė, kad ten irgi gali būti labai pavojingas. Visas jo stipriąsias puses mes pasistengsime išnaudoti.“

Žalgiriečiai artimiausias tris savaites sportuos Vilniuje, čia numatytos bent dvejos kontrolinės rungtynės: sausio 14 d. prieš Rygos „Metta“, o sausio 21 d. prieš – „Hegelmann“.

Sausio pabaigoje „Žalgiris“ vyks į dviejų savaičių stovyklą Turkijoje ir ten sužais dar ketverias kontrolines rungtynes, o sezoną pradės Supertaurės akistata.

Nuo Šalčininkų iki Bazelio: įkvepiantis Kipro šuolis iš mėgėjų gretų į kovas Europoje
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/n ... d=92171121

„Būtų labai liūdna, jei Kipras būtų likęs mūsų komandoje“, – prisipažįsta Vaidotas Kazlauskas, vienas Sekmadienio futbolo lygos (SFL) „Katastrofos“ narių, kuris stipriai prisidėjo prie to, kad naujos karjeros stotelės ieškodamas Kipras Kažukolovas vilkėtų SFL ekipos marškinėlius.

Ne vienas Vilniaus „Žalgirio“ žygį Europoje sekęs futbolo sirgalius turėjo nustebti, kai rugpjūtį startinėje „Žalgirio“ sudėtyje mače prieš Razgrado „Ludogorec“ išvydo Kipro Kažukolovo pavardę. Žaidėjo, kuris dar 2021 metų vasarą vilkėjo mėgėjų komandos marškinėlius.

Kodėl Kipras atsidūrė „Katastrofos“ komandoje, kaip iš SFL pakilo į „Žalgirį“, o galiausiai tapo UEFA Konferencijų lygos grupių etape žaidusios ekipos startinės sudėties gynėju?

Pradėkime nuo to, kad iš Kuršėnų kilęs K. Kažukolovas vaikystėje kamuolį futbolo aikštėse spardė kartu su V. Kazlausku, dabartiniu „Katastrofos“ komandos nariu.

Abu jaunuoliai metams bėgant paliko gimtinę, tačiau kuršėniškių ryšiai nenutrūko.

K. Kažukolovas paauglystėje išvyko tobulėti į buvusią Nacionalinę futbolo akademiją, o 16-kos persikėlė į Anglijos „Premier“ lygos klubo „Brighton & Hove Albion“ futbolo kalvę.

Vasaromis iš Anglijos grįžęs K. Kažukolovas neapleisdavo sportinės formos namuose ir mielai prisijungdavo prie SFL komandos mėgėjiškų treniruočių.

Etapas Braitone baigėsi tuo, kad gynėjas nesulaukė pasiūlymo likti Ūkanotame Albione ir grįžo į Lietuvą.

Futbolininkas dairėsi galimybių gimtinėje, bet trumpuoju laikotarpiu situaciją sunkino rankos lūžis.

K. Kažukolovas nelaukė, kol visiškai sugis traumuota ranka ir prisiminė jau pažįstamą „Katastrofos“ kolektyvą.

Tai nebuvo geriausias šios komandos sezonas mėgėjų SFL A divizione. Čempionatas „Katastrofai“ klostėsi katastrofiškai, tačiau jame Kipras spėjo suspindėti. Naujokas žaidė 7-iuose susitikimuose, padėjo iškovoti dvi pergales ir pelnė 4-is įvarčius.

K. Kažukolovas svariai prisidėjo prie sugadintos Šalčininkų miestelio šventės 1000-mečio Gimnazijos stadione. Savo paskutinėse SFL rungtynėse Kipras pasižymėjo dviem įvarčiais, leidusiais „Katastrofai“ išplėšti pergalę 5:4.

Kaip prisimena V. Kazlauskas, aikštėje jautėsi K. Kažukolovo meistriškumas, tačiau juo saugų grandyje žaidęs futbolininkas nepiktnaudžiavo.

„Kartais imdavosi iniciatyvos, nevengdavo lyderystės, tačiau nesistengė vienas įveikti varžovų gynybos. Kipras įdėdavo tiek pastangų, jog šiek tiek išsiskirtų aikštėje už kitus ir kartu ieškojo komandos draugų. Būdavo jo tokių blykstelėjimų, kuomet pergudraudavo vieną, antrą varžovą ir atlikdavo perdavimą į priekį, ieškodavo atsilaisvinusių komandos draugų“, – pasakojo „Katastrofos“ narys.

„Gana ramus, balso nekeliantis, be reikalo nešūkavęs žaidėjas, kuris spindėjo pasitikėjimu savimi ir komandos draugais. Nebuvo tokių akimirkų, kuomet Kipras būtų kažkuo nepatenkintas aikštėje, skųstųsi žemu žaidimo lygiu. Kipras moka prisitaikyti prie tos aplinkos, kurioje atsiduria.

Ir būtų buvę labai liūdna, jei Kipras dar būtų metams likęs „Katastrofos“ gretose. Matėsi žaidėjo noras grįžti į aukštesnį lygį. Galbūt nemanėme, kad Kipras „Žalgiryje“ turės tokius metus. Tačiau pats Kipras prisipažindavo, kad nori kilti, nori pabandyti save aukštesniame lygyje. Jis turi gerą charakterį, tikiuosi, Kiprą matysime žaidžiantį ne tik Lietuvoje, o dar aukštesniame lygyje“, – vylėsi V. Kazlauskas.

Ir po metų K. Kažukolovas prakaitą liejo jau nebe Šalčininkų, Naujosios Vilnios ar Fanų aikštėse, o Razgrade, Bazelyje ar LFF stadione, kur padėjo „Žalgiriui“ istoriškai ilgoje europinėje kelionėje.

Vidurio gynėjo sąskaitoje – Čempionų lygos, Europos lygos atrankos rungtynės, du susitikimai Konferencijų lygos grupių etape arba 326 minutės tarptautinio futbolo patirties.

„Žiūrint į mano kelią, atrodo, tarsi kažkokia neįtikėtina sėkmės istorija. Iš „Premier“ lygos klubo akademijos į SFL, iš mėgėjų lygos į Vilniaus „Žalgirį“, tada A lygos čempiono titulas, šansas ir patirtis UEFA turnyrų atrankose ir Konferencijų lygos grupių etape“, – apie pokyčius karjeroje kalbėjo 22-ejų K. Kažukolovas, pasidalinęs mintimis apie etapą mėgėjų lygoje, patirtį „Žalgiryje“ ir tarptautinėse kovose.

– Kurios rungtynės tau įsiminė labiausiai praėjusiame sezone?, – Delfi paklausė K. Kažukolovo.

– Asmeniškai – dvikova Šveicarijoje su FC „Basel“ ekipa, taip pat – Razgrade prieš „Ludogorec“ komandą. Tuo metu buvau tik grįžęs po traumos, dar nė karto nežaidęs tokio lygio rungtynėse. Jau maždaug 20-ą minutę atrodė, kad vos pabėgau. Pamenu, įpusėjus kėliniui prašiau mūsų vartininko Edvino Gertmono, jog kamuolius siųstų į kitą kraštą, nes aš vos pabėgau.

Ši dvikova pareikalavo daug valios savybių, tokio lygio mačui nebuvau pasiruošęs, sukandus dantis šiek tiek reikėjo pakentėti. Pirmame kėlinyje prisidarėme nęsamonių, jau 1-ą minutę praleidome įvartį, antrame kėlinyje atsilaikėme. Ten mus lydėjo sėkmė, ne kartą gelbėjo E. Gertmonas.

Įsimintiniausia akistata – Bazelyje, Įspūdingas, didelis stadionas, istorinis klubas ir teigiamas rezultatas (2:2).

– Bet jau prieš išvyką į Razgradą turbūt žinojai, kad greičiausiai sulauksi savo šanso? Tuo metu dėl kortelių ir traumų buvo iškritęs ne vienas gynėjas.

– Dar prieš išvykos rungtynes Malmėje Mario Paveličius susirgo koronavirusu, jau tada man skambino Vilma (Venslovaitienė, FK „Žalgirio“ vadovė), sako, ruoškis. Nežadėjo, kad Malmėje jau žaisiu, bet supratau: jei kokios kortelės ar trauma, gali prireikti mano pagalbos.

Gali kiek nori ruoštis psichologiškai, bet jei neturi tokio lygio varžybų patirties, nebus lengva. Razgrade pirmas kėlinys gal buvo sudėtingiausias fiziškai mano karjeroje, tik laukiau, kada jis baigsis. Galvojau, kaip įsivažiuoti tokiame lygyje?

Po savaitės žaidėme namuose, su pratęsimu 120 minučių, tą kartą jaučiausi žymiai geriau.

Galbūt tai psichologija. Patekus į tokį lygį kažkiek išsigąsti, galvoji, kaip reikės sužaisti visas rungtynes, tačiau vėliau prisitaikai.

– Pats dar liepą žaidei už „Žalgirio“ dublerius Pirmoje lygoje, o rugpjūtį ragavai Čempionų lygos, Europos lygos atrankos rungtynių skonio. Koks tas įspūdis patekus iš vienos aplinkos į tarptautines kovas?

– Nebuvo taip, kad priklausiau „Žalgirio B“ ekipai ir vieną dieną sulaukiau stratego skambučio ruoštis rungtynėms su „Malmo“ ar keliauti į Razgradą.

Visada treniravausi su pagrindine komanda. Tačiau po traumos sugrįžus į rikiuotę man reikėjo laiko įsižaisti, pajusti žaidimo skonį. Mintyse visada yra žinojimas, kad aš galiu žaisti tokiame lygyje, visada esu pasiruošęs atstovauti pagrindinei komandai.

Nebuvo kažkokio jaudulio, kuris trukdytų man žaisti, tačiau fiziškai reikia priprasti prie aukščiausio lygio ir tempo.

Taip pat nebuvo jokio šoko, kad štai aš dabar Pirmoje lygoje. Aš žinojau, kodėl aš žaidžiu už antrąją komandą. Atėjo laikas, sulaukiau trenerio kvietimo ir ėjau kovoti prieš „Ludogorec“ ekipą.

– Papasakok plačiau apie etapą Sekmadienio futbolo lygoje. Jos svetainėje matyti, kad buvai registruotas 8 dvikovoms, pelnei 4 įvarčius, kartą baustas geltona kortele. Kaip atsidūrei tuo metu SFL A diviziono „Katastrofos“ komandoje? Kokia ta patirtis?

– Žiūrint į mano kelią, atrodo, tarsi kažkokia neįtikėtina sėkmės istorija. Iš „Premier“ lygos akademijos į SFL, iš mėgėjų lygos į Vilniaus „Žalgirį“, tada A lygos čempiono titulas, šansas ir patirtis UEFA turnyrų atrankose ir Konferencijų lygos grupių etape.

Kalbant plačiau, vasaromis, kai grįždavau iš Braitono atostogoms į Lietuvą, norėjau kažkur pajudėti. „Katastrofoje“ turiu pažįstamų, susisiekiau, jie pasiūlė prisijungti prie treniruočių, kartais sužaisti draugiškose rungtynėse.

Pernai baigėsi mano sutartis su „Brighton“ akademija, grįžau į Lietuvą. Tuo metu gydžiausi ranką, buvo lūžęs kaulas, negalėjau ieškotis klubo.

Kol gydžiausi ranką, paprašiau, kad mane užregistruotų į „Katastrofą“, kad galėčiau pažaisti. Ranka kažkiek pagijo ir galėjau lengvai judėti su „Katastrofa“. Taip gavosi, kad sužaidžiau galbūt 7-erias rungtynes.

Visiškai sugijus rankai paskambinau agentui, sakau, reikia kažką daryti, ieškotis komandos, nes nesinorėjo likti SFL ir čia tęsti karjeros.

Turbūt rugsėjo pabaigoje sulaukiau „Žalgirio“ skambučio, pakvietė atvykti, pasitreniruoti. Galbūt dvi savaites dalyvavau komandos treniruotėse, kol sėdau prie stalo su Vilma Venslovaitiene pasirašyti sutarties.

Parašai ant jos sudėti likus keliems turams iki A lygos finišo. Spėjau sužaisti paskutinėse rungtynėse paskutines kelias minutes.

– Ar ne per didelė rizika buvo žaisti su mėgėjais SFL A divizione? Juk susirenka labai skirtingo kalibro, skirtingo mentaliteto mėgėjai, nevengiantys nepamatuotai grubaus žaidimo.

– Dėl rankos nebijojau, buvau užsidėjęs tokį įtvarą. Komandos draugai prieš rungtynes mane perspėdavo, kurie varžovai ramiau žaidžia, kurie – kiečiau, o su kuriais geriau visai neiti į dvikovas. Nebuvo jokių incidentų, jokių traumų žaidžiant SFL.

– Kaip jauteisi žaisdamas su mėgėjais? Juk sudominti profesionalius klubus žaidžiant SFL nėra paprasta. Nebuvo minčių, kad ta futbolo svajonė žaisti aukštame lygyje gesta?

– Ne, neabejojau, kad tai laikina. Vilma domėjosi mano situacija ir suprato, kodėl aš žaidžiau SFL. Čia nebuvo tas atvejis, kai nerandi klubo ir supranti, kad SFL – viskas, ką gali nuveikti savo karjeroje.

Nemažai daliai futbolininkų rudenį po sezono baigiasi kontraktai. Jie žiemą laukdami pasiūlymų sportinę formą palaiko SFL 7x7 lygose, pasirašę naują kontraktą baigia savo pasirodymus mėgėjų lygose. Tai nereiškia, kad po rudens jie tampa SFL lygio žaidėjais, o pavasarį iš SFL kyla į A lygą. Lygiai taip pat ir aš, SFL kovose norėjau palaikyti sportinę formą.

– Su SFL atsisveikinai Šalčininkuose, rugsėjo 12-ą, tavo dublis ir pergalė 5:4 prieš „Visinčios“ komandą. Vėliau buvai registruotas spalio pabaigoje viename iš SFL mačų, tačiau likai tarp atsarginių. Kokį įspūdį paliko SFL patirtis?

– Pamenu tas rungtynes, Šalčininkuose – viena geresnių natūralios vejos aikščių Lietuvoje, kiek man tekę žaisti, tikras kosmosas. Jei dar būtų vejos laistymo sistema, čia drąsiai galėtų žaisti A lygos komandos. Tik ten tribūnų nėra. Šalčininkuose man patiko žaisti.

– Ką patartum kitiems jaunuoliams, kurie grįžta po etapo kurioje nors užsienio futbolo akademijoje, tačiau nesulaukia savo šanso vyrų futbole. Siūlytum kaip alternatyvą pažaisti kurį laiką SFL?

– Priklauso nuo situacijos. Mano atveju 16-os atvykau į „Brighton“ akademiją, viskas klostėsi gerai, prieidavo pagrindinės komandos treneriai, kalbėdavosi su manimi. Bet viena, antra, trečia trauma ir ne taip jau viskas klota rožėmis.

Man reikėjo po traumų vėl atsistoti ant kojų, įgyti žaidybinės praktikos. Tikrai neturėtų būti baimės pažaisti žemesniame lygyje, kad ir SFL. Kartais verta nusileisti dviem laipteliais žemiau, kad kiltum tris aukštyn.

Daugelis bijo, kad nusileidus laipteliu žemyn nebepakils aukščiau. Tad sakau, nėra ko bijoti pažaisti žemesniame lygyje, ten įgyti pasitikėjimo. O tai praverčia sugrįžus į aukštesnį lygį, nes jau turi žaidybinės praktikos, žinai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje sužaisti. Kiekvienas prisilietimas prie kamuolio yra tik pliusas karjeroje.

– Socialiniuose tinkluose netrūko nusivylimo neišvydus tavo pavardės Lietuvos rinktinės sąraše, kuri lapkritį ruošėsi Baltijos taurės turnyrui. Ar pats jautei nusivylimą nesulaukęs kvietimo į nacionalinę komandą?

– Taip, neslėpsiu, likau šiek tiek nusivylęs. Bet aš gerbiu trenerio sprendimą. Mes su juo kalbėjomės prieš rugsėjo mėnesio rinktinės „langą“. Sakė, jog stebi mane, teigė, jog turėtų kviesti lapkričio mėnesiui. Bet nepykstu ant trenerio, tai jo pasirinkimas, viskas tvarkoje.

Keista būtų, jei mane paimtų į rinktinę vien todėl, kad kažkas socialiniuose tinkluose piktinasi dėl mano neįtraukimo, tai nebūtų gerai nei man, nei treneriui, nei komandai.

Esu žaidęs jaunimo rinktinėse, bet nacionalinei komandai atstovauti dar neteko. Būtų įdomu įgyti tos patirties, bet tikiu, sulauksiu savo šansų, esu dar jaunas.

– Gyvenai futbolo šalyje, tobulėjai Braitono futbolo akademijoje, iš arti matei „Premier“ lygos virtuvę. Ar svajoji grįžti atgal?

– Taip, Anglija turbūt kiekvieno svajonė. Bet mano amžiuje, žaidėjui iš Lietuvos geriau važiuoti į mažesnes lygas. Anglijoje tiek antroje, tiek trečioje lygoje klubai „traukia“ savus, anglų situacija nepalyginamai geresnė nei legionierių. Kiek kitokia situacija „Premier“ lygoje.

Tad dabar nesinorėtų važiuoti į Angliją, bet ateityje kai būsiu pasiruošęs, mano svajonė būtų žaisti „Premier“ lygoje.

– Ar prieš metus būtum patikėjęs, kad štai neseniai dar žaidei SFL, o rugpjūtį kovosi prieš Razgrado „Ludogorec“ startinėje sudėtyje?

– Ko gero, nebūčiau patikėjęs, bet kita vertus, aš savimi tikiu. Žinau, kad jei esu įtrauktas į startinę sudėtį Razgrade, vadinasi, to aš nusipelniau, iš savo pusės viską padariau, kad būčiau vienose ar kitose rungtynėse.

Tik prisijungęs prie „Žalgirio“ nepažinojau daugelio komandos draugų, atsidūriau naujoje aplinkoje, tačiau nuo sausio viskas klostėsi labai gerai, vyravo puiki atmosfera komandoje.

– Per atostogas vyko pasaulio futbolo čempionatas, ką palaikei?

– Nuo pat vaikystės kiek atsimenu pasaulio čempionatų, visada sirgau už Argentiną. Dar nuo „Barcelonos“ laikų man Lionelis Messi yra tikras dievukas. Argentinos žaidime patiko tai, kad jie kovojo tarsi išalkę šunys, prie to kamuolio lyg prie numesto kaulo puldavo.

Apskritai šiose pirmenybėse daug kokybiško žaidimo ir aukščiausio lygio žaidėjų. Šį kartą stebėjau futbolą ir kreipiau dėmesį į gynėjus, kokius veiksmus jie priima, kaip juda aikštėje.

– Ar braukei ašarą, kai L. Messi į viršų kėlė taurę?

– Ne, bet emocijos neeilinės, apėmė geras jauduliukas. Visada norėjau, kad L. Messi laimėtų pasaulio čempionatą ir įrodytų, kokio jis lygio žaidėjas. Nemanau, kad per artimiausius metus turėsime ką nors panašaus į Messi.

– Spėjai pasiilgti futbolo per atostogas?

– Taip, laukiu jau pasirengimo pradžios, pabodo vienam lieti prakaitą sporto salėje ar bėgioti. Man dėl to ir nepatinka ilgos atostogos, nes reikia pačiam planuoti krūvius. Man geriau su komanda padirbėti treniruotėse, pabūti su ekipos draugais, nors paprastai pasiruošimo periodas būna išties sunkus.

Man pakanka ir poros savaičių atostogų, o vėliau vėl ilgiuosi futbolo ir noriu grįžti į bendras treniruotes.

Mano šaltiniai sako, kad su Manzorro esam derybose.

Mano šaltiniai sako, kad su Manzorro esam derybose.

Nujoooo, nelabai reikalingas, mano manymu.

Sako astana juo nebuvo patenkinti

Nekeista. Nes jie labai pigus lietuviai, vis dar dar perspektyvus ir pakankamai kokybiski. Jie sau tikisi kad gal uzsikabins si sezona, gal bus sveiki, o zalgiris nieko nepraras jei ir neuzsikabins ir visa sezona suola paminkys

Vareika dar dar, prieš traumas visai laiko gaudavo, bet Piliukaitis jau tokiuos metuos, kad, kad žaist reikia, na jo sprendimas, bet spėčiau nieko gero nenusimato

Keistas Piliukaicio sprendimas VZ ir toliau losti, kai ir taip zais nebent 1 lygoje.

Mano šaltiniai sako, kad su Manzorro esam derybose.

Nujoooo, nelabai reikalingas, mano manymu.

Pilnai sutinku.

F.Kyeremeh taip pat gali atsidurti Sarajeve 2023.01.11 17:16
Vilniaus „Žalgiryje“ praėjusį sezoną žaidęs puolėjas Renanas Oliveira persikėlė į Bosnijos ir Hercegovinos „Sarajevo“ klubą, o greitu metu brazilas gali sulaukti savo buvusio komandos draugo. Bosnijos dienraštis „Sport 1“ skelbia, kad „Sarajevo“ yra arti susitarimo su „Žalgirio“ saugu Francis Kyeremeh. 25-erių metų futbolininkas iš Ganos praėjusiame A lygos sezone per 34 rungtynes pelnė 7 įvarčius ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus. „Žalgiryje“ jis žaidžia nuo 2020 metų kovo mėnesio, bet jo sutartis su Vilniaus klubu pasibaigė galioti, todėl futbolininkas yra atviras pasiūlymams ir jau pradėjo derybas su „Sarajevo“ klubu.
Visą straipsnį galite rasti https://www.sportas.lt/naujiena/469987/ ... i-sarajeve

Na neblogas ypač Europoje sezonas buvo, bet neliūdėsiu, jeigu išvyks, jau manau, motyvacija nebe ta, o ir kažkokio didelio tobulėjimo nebuvo...

F.Kyeremeh taip pat gali atsidurti Sarajeve 2023.01.11 17:16
Vilniaus „Žalgiryje“ praėjusį sezoną žaidęs puolėjas Renanas Oliveira persikėlė į Bosnijos ir Hercegovinos „Sarajevo“ klubą, o greitu metu brazilas gali sulaukti savo buvusio komandos draugo. Bosnijos dienraštis „Sport 1“ skelbia, kad „Sarajevo“ yra arti susitarimo su „Žalgirio“ saugu Francis Kyeremeh. 25-erių metų futbolininkas iš Ganos praėjusiame A lygos sezone per 34 rungtynes pelnė 7 įvarčius ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus. „Žalgiryje“ jis žaidžia nuo 2020 metų kovo mėnesio, bet jo sutartis su Vilniaus klubu pasibaigė galioti, todėl futbolininkas yra atviras pasiūlymams ir jau pradėjo derybas su „Sarajevo“ klubu.
Visą straipsnį galite rasti https://www.sportas.lt/naujiena/469987/ ... i-sarajeve

Na neblogas ypač Europoje sezonas buvo, bet neliūdėsiu, jeigu išvyks, jau manau, motyvacija nebe ta, o ir kažkokio didelio tobulėjimo nebuvo...

Kuris iš jūsų čia visus tris sezonus Francį netinkančiu Žalgiriui ir Čeburinui vadino? Kiekvieną priešsezonį/vasarą... Nebepamenu dabar tai nuoširdžiai klausiu.

Asmeniškai net nestebina straipsnio informacija, būtent Oliveira + jisai rodė nuostabų susižaidimą (ir mano manymu tai ir buvo jo patobulėjimas), o Žalgiryje šita pozicija jau pilnai užpildyta ir likti neturėtų.

F.Kyeremeh taip pat gali atsidurti Sarajeve 2023.01.11 17:16
Vilniaus „Žalgiryje“ praėjusį sezoną žaidęs puolėjas Renanas Oliveira persikėlė į Bosnijos ir Hercegovinos „Sarajevo“ klubą, o greitu metu brazilas gali sulaukti savo buvusio komandos draugo. Bosnijos dienraštis „Sport 1“ skelbia, kad „Sarajevo“ yra arti susitarimo su „Žalgirio“ saugu Francis Kyeremeh. 25-erių metų futbolininkas iš Ganos praėjusiame A lygos sezone per 34 rungtynes pelnė 7 įvarčius ir atliko 9 rezultatyvius perdavimus. „Žalgiryje“ jis žaidžia nuo 2020 metų kovo mėnesio, bet jo sutartis su Vilniaus klubu pasibaigė galioti, todėl futbolininkas yra atviras pasiūlymams ir jau pradėjo derybas su „Sarajevo“ klubu.
Visą straipsnį galite rasti https://www.sportas.lt/naujiena/469987/ ... i-sarajeve

Na neblogas ypač Europoje sezonas buvo, bet neliūdėsiu, jeigu išvyks, jau manau, motyvacija nebe ta, o ir kažkokio didelio tobulėjimo nebuvo...

Kuris iš jūsų čia visus tris sezonus Francį netinkančiu Žalgiriui ir Čeburinui vadino? Kiekvieną priešsezonį/vasarą... Nebepamenu dabar tai nuoširdžiai klausiu.

Asmeniškai net nestebina straipsnio informacija, būtent Oliveira + jisai rodė nuostabų susižaidimą (ir mano manymu tai ir buvo jo patobulėjimas), o Žalgiryje šita pozicija jau pilnai užpildyta ir likti neturėtų.

Kalinauskas

Tai kad i Kyeremeho vieta pas mus tik Jaruševičius