Elementarus pavyzdys: Kaunas tarpukariu tapo šalies sostine, o Vilnius buvo provincijos miestas (vaivadijos sostinė).

Gyventojų skaičiaus kaita Kaune: 1914 m. - 97 410, 1939 m. - 155 460. prieaugis per 25 metus (nepaisant I pasaulinio karo poveikio!) sudarė 50 proc. Jau nekalbant apie sukurtas institucijas, pramonę, universitetą ir t.t.

Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų.

Labai korekt sulyginimas - okupuoto Vilniaus ir neokupuoto Kauno
Esmė ne tame kas buvo, reik žiūrėt kas bus. O bus taip, kad Vilnius vis didės, kaip manau ir kiti didieji miestai. Bus Vilnius - Kaunas - Klaipėda, o kiti mažės ir merdės. Taip kad ateityje bus Lietuvoje tik 3-5 konkurencingos futbolo komandos, tai maksimumas, kitos komandos tik dėl skaičiaus. Bus Žalgiris, FC Kaunas ir Atlantas, Trakai nudžius kai Nevoinos nafta išdžius, pomurauskinė Sūduva irgi nuvys, bus gal kas sezoną po kokį nors klubą išsišokėlį, bet tai ir viskas. Ta linkme judama jau dabar.

Elementarus pavyzdys: Kaunas tarpukariu tapo šalies sostine, o Vilnius buvo provincijos miestas (vaivadijos sostinė).

Gyventojų skaičiaus kaita Kaune: 1914 m. - 97 410, 1939 m. - 155 460. prieaugis per 25 metus (nepaisant I pasaulinio karo poveikio!) sudarė 50 proc. Jau nekalbant apie sukurtas institucijas, pramonę, universitetą ir t.t.

Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų.

Labai korekt sulyginimas - okupuoto Vilniaus ir neokupuoto Kauno
Esmė ne tame kas buvo, reik žiūrėt kas bus. O bus taip, kad Vilnius vis didės, kaip manau ir kiti didieji miestai. Bus Vilnius - Kaunas - Klaipėda, o kiti mažės ir merdės. Taip kad ateityje bus Lietuvoje tik 3-5 konkurencingos futbolo komandos, tai maksimumas, kitos komandos tik dėl skaičiaus. Bus Žalgiris, FC Kaunas ir Atlantas, Trakai nudžius kai Nevoinos nafta išdžius, pomurauskinė Sūduva irgi nuvys, bus gal kas sezoną po kokį nors klubą išsišokėlį, bet tai ir viskas. Ta linkme judama jau dabar.

nu nesutikčiau, didelis miestas ir konkurencinga komanda toli gražu nėra tas pats iki lenkų karališkos šeimos užtenka pažiūrėt

Elementarus pavyzdys: Kaunas tarpukariu tapo šalies sostine, o Vilnius buvo provincijos miestas (vaivadijos sostinė).

Gyventojų skaičiaus kaita Kaune: 1914 m. - 97 410, 1939 m. - 155 460. prieaugis per 25 metus (nepaisant I pasaulinio karo poveikio!) sudarė 50 proc. Jau nekalbant apie sukurtas institucijas, pramonę, universitetą ir t.t.

Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų.

kas cia jums atsitiko? lyg ir ne pilnatis pradekit dar cia verkt kad ne tam mieste ir ne tuo laiku gime.. palyginimai ispudingi... Donecko su Kijevu dar statiskikos betruko.. ar cia irgi Xuilo troliu fabrikas veikia

Jei neklystu, pernai Trakai tik Lietuvoje ruosesi sezonui ?

Ir nieko pasiruose geriau nei Suduva, Kruoja ar Atlantas kurie buvo siltuose krastuose

Trakai buvo išvykę žaisti rungtynių į Rygą, o pats pasiruošimas vyko Vilniuje.
Septynias rungtynes prieš sezoną sužaidė: vienas Rygoje, dvi Marijampolėje, vienas Kaune, tris Vilniuje..

sausio 24 d. Skonto (Ryga, Latvija) - Trakai. 13.00 val., Ryga. 0:1

Ir, kaip matome, pasirengimas ne ką prastesnis už egzotinių kraštų vizitavusių komandų pasiruošimą.

Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų.

Truputėli gal neetiška lygintį miestą, kuris buvo karo stovyje, per kurį vaikščiojo svetimos kariuomenės ir Kauną, kuris daugiau ar mažiau buvo saugus. Be to nereikėtų pamiršti, kad kai buvo rengiamasi referendumui dėl Vidurio Lietuvos ir prisijungimo prie Lenkijos iš Vilniaus krašto gražiai buvo išsiųsta dauguma lietuvių, siekiant gražių rezultatų, tad natūraliai skaičius kito...

Truputėli gal neetiška lygintį miestą, kuris buvo karo stovyje, per kurį vaikščiojo svetimos kariuomenės ir Kauną, kuris daugiau ar mažiau buvo saugus. Be to nereikėtų pamiršti, kad kai buvo rengiamasi referendumui dėl Vidurio Lietuvos ir prisijungimo prie Lenkijos iš Vilniaus krašto gražiai buvo išsiųsta dauguma lietuvių, siekiant gražių rezultatų, tad natūraliai skaičius kito...

Viskas čia etiška. Karo stovis Kaune ir Vilniuje buvo toks pats. Be abejo, per Vilnių daug kartų perėjo kariuomenės, bet dauguma likusių gyventojų neturėjo kur bėgti - kas norėjo/galėjo, pabėgo dar karo pradžioje. Daugelis Vilniaus krašto gyventojų jau buvo sulenkėję ir Lenkijos valdžios nelaikė jokia okupacija, o kaip tik sava valdžia. Tas pats Kaunas buvo lenkiškas, aplink Kauną gyveno labai daug lenkų (iš tiesų - sulenkėjusių lietuvių, bet jie save jau laikė lenkais). Lietuvių išsiuntimas/pasitraukimas Vilniaus miesto gyventojų skaičiui reikšmingesnės įtakos neturėjo, nes lietuvių Vilniuje tais laikais buvo labai menkas procentas...

Šis palyginimas kaip tik vaizdžiai demonstruoja, kas nutinka kai miestas gauna/praranda sostinės statusą - iš karto pasikeičia dinamika. Sostinėje neišvengiamai koncentruojasi valdžia, finansai, prakutę ir ambicingi žmonės, menas, mokslas, kultūra ir visi kiti dalykai.

Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip ir Vilnius likęs Lietuvai, jis būtų išaugęs per tapukarį iki kokių 350 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Kaunas vargu ar būtų perkopęs 100 tūkst. Visiškai kita dinamika būtų buvusi. Jeigu ne tarpukarinė situacija, Kaunas dabar būtų gerokai mažesnis miestas, pagal gyventojų skaičių greičiausiai nusileistų Klaipėdai.

Truputėli gal neetiška lygintį miestą, kuris buvo karo stovyje, per kurį vaikščiojo svetimos kariuomenės ir Kauną, kuris daugiau ar mažiau buvo saugus. Be to nereikėtų pamiršti, kad kai buvo rengiamasi referendumui dėl Vidurio Lietuvos ir prisijungimo prie Lenkijos iš Vilniaus krašto gražiai buvo išsiųsta dauguma lietuvių, siekiant gražių rezultatų, tad natūraliai skaičius kito...

Viskas čia etiška. Karo stovis Kaune ir Vilniuje buvo toks pats. Be abejo, per Vilnių daug artų perėjo kariuomenės, bet dauguma likusių gyventojų neturėjo kur bėgti - kas norėjo/galėjo, pabėgo dar karo pradžioje. Daugelis Vilniaus krašto gyventojų jau buvo sulenkėję ir Lenkijos valdžios nelaikė jokia okupacija, o kaip tik sava valdžia. Tas pats Kaunas buvo lenkiškas, aplink Kauną gyveno labai daug lenkų (iš tiesų - sulenkėjusių lietuvių, bet jie save jau laikė lenkais). Lietuvių išsiuntimas/pasitraukimas Vilniaus miesto gyventojų skaičiui reikšmingesnės įtakos neturėjo, nes lietuvių Vilniuje tais laikais buvo labai menkas procentas...

Šis palyginimas kaip tik vaizdžiai demonstruoja, kas nutinka kai miestas gauna/praranda sostinės statusą - iš karto pasikeičia dinamika. Sostinėje neišvengiamai koncentruojasi valdžia, finansai, prakutę ir ambicingi žmonės, menas, mokslas, kultūra ir visi kiti dalykai.

Jeigu istorija būtų susiklosčiusi kitaip ir Vilnius likęs Lietuvai, jis būtų išaugęs per tapukarį iki kokių 350 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu Kaunas vargu ar būtų perkopęs 100 tūkst. Visiškai kita dinamika būtų buvusi. Jeigu ne tarpukarinė situacija, Kaunas dabar būtų gerokai mažesnis miestas, pagal gyventojų skaičių greičiausiai nusileistų Klaipėdai.

o 39 m. ne karo pradžia?

Žinoma kad karo pradžia. Bet toks ir karas čia buvo Lietuvoj. 1939-ais gi dar krepšinio čempionatas Kaune vyko Klaipėdą be šūvio atidavėm, Lenkija per pora savaičių žlugo ir Vilnių užėmė sovietai, o po tojau patys sovietus įsileidom - vėlgi be jokio pasipriešinimo... Faktiškai tikras represijas ir karą Lietuva pajuto 1941-ais. 1939-1940 dar buvo daug iliuzijų kad viskas susitvarkys, o atgavus Vilnių buvo daug džiaugsmo, prasidėjo įstaigų perkėlimas į tikrają sostinę ir kiti dalykai.

Žinoma kad karo pradžia. Bet toks ir karas čia buvo. 1939-ais gi dar krepšinio čempionatas Kaune vyko Klaipėdą be šūvio atidavėm, Lenkija per pora savaičių žlugo ir Vilnių užėmė sovietai, o po tojau patys sovietus įsileidom - vėlgi be jokio pasipriešinimo... Faktiškai tikras represijas ir karą Lietuva pajuto 1941-ais. 1939-1940 dar buvo daug iliuzijų kad viskas susitvarkys, o atgavus Vilnių buvo daug džiaugsmo, prasidėjo įstaigų perkėlimas į tikrają sostinę ir kiti dalykai.

toks tik mažutis skirtumas kaune čempionatas vilniuje raudonoji armija, įdomu kaip tai paveikė gyventojų skaičių?
23 m. Kaunas Leituvos sostinė 92 446 31 m tokia pati sostinė 100 000
23 m. Vilnius gili provincija 167 400 31 m. tokia pati provincija 195 071

tiesiogiai afigejebeni popiuliacijos augimo skirtumai...

toks tik mažutis skirtumas kaune čempionatas vilniuje raudonoji armija, įdomu kaip tai paveikė gyventojų skaičių?
23 m. Kaunas Leituvos sostinė 92 446 31 m tokia pati sostinė 100 000
23 m. Vilnius gili provincija 167 400 31 m. tokia pati provincija 195 071

tiesiogiai afigejebeni popiuliacijos augimo skirtumai...

Tu sakai, tu žinai Galėčiau pasikapstyti po patikimesnius demografinius duomenis ir atkasti detaliau kas ir kaip, bet neturiu tam laiko. Šiaip jau 1939 metais sovietų kariai dar neturėjo būti skaičiuojami į gyventojų skaičių, nes tai buvo užsienio karinės bazės pagal savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva buvo aneksuota 1940 m., tada jau sovietinius kareivėlius galėjo priskaičiuoti.

toks tik mažutis skirtumas kaune čempionatas vilniuje raudonoji armija, įdomu kaip tai paveikė gyventojų skaičių?
23 m. Kaunas Leituvos sostinė 92 446 31 m tokia pati sostinė 100 000
23 m. Vilnius gili provincija 167 400 31 m. tokia pati provincija 195 071

tiesiogiai afigejebeni popiuliacijos augimo skirtumai...

Tu sakai, tu žinai Galėčiau pasikapstyti po patikimesnius demografinius duomenis ir atkasti detaliau kas ir kaip, bet neturiu tam laiko. Šiaip jau 1939 metais sovietų kariai dar neturėjo būti skaičiuojami į gyventojų skaičių, nes tai buvo užsienio karinės bazės pagal savitarpio pagalbos sutartį. Lietuva buvo aneksuota 1940 m., tada jau sovietinius kareivėlius galėjo priskaičiuoti.

prie ko čia priskaičiavimai, kiek lenkų iš vilniaus bėgo nuo tos raudonosios armijos įdomiau. anyway kaip pats matai neskaitant 39 kataklizmo augimo dinamika pas Vilnių buvo net didesnė negu kaune

kaune iš mažosios

Šiaip tai klausimas ar internuoti pabėgėliai priskaičiuojami prie gyventojų. Čia reiktų žiūrėti detalesnius duomenis, bet niekas tuo neužsiims

Kaip jau rašiau, jei ne visos tarpukario peripetijos, Vlnius būtų išaugęs iki kokių 350 tūkst., o Kaunas smarkiai atsilikęs.

kaune iš mažosios

Šiaip tai klausimas ar internuoti pabėgėliai priskaičiuojami prie gyventojų. Čia reiktų žiūrėti detalesnius duomenis, bet niekas tuo neužsiims

Kaip jau rašiau, jei ne visos tarpukario peripetijos, Vlnius būtų išaugęs iki kokių 350 tūkst., o Kaunas smarkiai atsilikęs.

netyčia ta mažoji. Tai aišku, kai statistika neatitinka tamstos idėjos tai reikia žiūrėti detalesnius duomenis, o daryti iš lempos prognozes augimo tai jokių duomenų nereikia žiūrėti, čia šiaip savaime aišku.

Šiokia tokia info apie Kauno augimą tarpukariu pateikiama istorinės prezidentūros tinklapyje (čia vėlgi nepatikrinti duomenys, bet leidžia susidaryti vaizdą; gaila kad neturiu po ranka knygos "Lietuva 1918-1938"):

Pirmaisiais nepriklausomybės metais laikinoji sostinė atrodė skurdžiai: negrįstos gatvės, mažaaukščiai, daugiausiai mediniai, namai, lentiniai šaligatviai. Tačiau Kaunas labai greitai modernėjo ir netrukus imtas vadinti „mažuoju Paryžiumi“. Per 20-metį gyventojų skaičius išaugo 8,6 karto (nuo 18 iki 154 tūkst., Kauno plotas padidėjo 7,1 karto (iki 3940 ha), pastatyta daugiau nei 10 tūkst. pastatų (maždaug po 640 per metus). Pirmieji lengvieji automobiliai Kaune pasirodė 1919 m., o autobusai – 1924 m. Kalvota vietovė, kurioje buvo įsikūręs Kaunas, lėmė specifinės transporto priemonės – funikulieriaus įrengimą ir laiptų gausą, o dvi upės mieste – tiltų statybą.

Kaunui tapus laikinąja sostine, tai yra politiniu, kultūriniu, ekonominiu centru čia ėmė koncentruotis prekyba ir pramonė. Mieste veikė stambūs bankai bei didelės pramonės ir prekybos bendrovės („Lietūkis“, „Pienocentras“, „Drobė“, „Liteksas“ ir kt.). 1929 metais Kaune telkėsi 13% prekybos įmonių, 15% pramonės ir net 30% visos Lietuvos darbininkų. Tai iškalbingi skaičiai, žinant, kad tuomet Kaune gyveno tik 4,1% visos Lietuvos gyventojų.
1920 m. Kaune įkurtas Valstybės teatras, netrukus – Karo muziejus ir M. K. Čiurlionio galerija, Universitetas, Konservatorija, mokyklos, Botanikos ir Zoologijos sodai ir pan. 1925 m. Kaune veikė 18 užsienio valstybių pasiuntinybės, o 1935 m. – jau 21 valstybės pasiuntinybė.

"Gyventojų skaičiaus kaita Vilniuje tuo pačiu laiktarpiu: 1909 m. - 205 200, 1939 m. - 209 442. Vilnius, netekęs didelės dalies reikšmės, tarpukariu stagnavo, menkai vystėsi, gyventojų skaičius tik spėjo atsistatyti po I pasaulinio karo sugriovimų. "

Kad Kaunas augo tapęs svarbiu miestu nieks nesiginčija, tačiau kad Vilnius stagnavo yra nesąmonė, kurios nepatvirtina jokie skaičiai esant stabiliam periodui, VIlnius stagnavo tik, kai ėjo iš rankų į rankas, ir niekas jeigu nebūtų buvę šių kataklizmu, Vilniuj netrukdė tapti lygiai tokiu pačio dydžio miestu, kaip ir sostine nesanti Krokuva.