Po replikos apie rusų pinigus – Latvijos lygos vadovo pasiūlymas
https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/po-replikos-apie-rusu-pinigus-latvijos-lygos-vadovo-pasiulymas-120071576Naujo sezono fone gera proga retrospektyviai įvertinti Lietuvos ir Latvijos klubinį futbolą, pažvelgti, iš kurio taško startuoja A lyga, kaip ji atrodo iš kaimynų perspektyvos ir kas nutiko, jog per pastaruosius kelerius metus latviai šovė aukštyn (UEFA reitinge) ir fiksuoja istorines aukštumas. Ką patys latviai mano apie tai, kaip teigė V. Venslovaitienė, kas „visiems žinoma“ – pinigus iš Rusijos?
Pagal šlamančius nenusileido Kauno „Žalgiriui“Nors ji tiksliai neįvardino, kalbėdama apie Latviją neabejotinai V. Venslovaitienė omeny turėjo sostinės FC „Riga“ klubą. Delfi žiniomis, 2022 m. FC „Riga“ disponavo 18,05 mln. eurų biudžetu, 2023 m. jis siekė 16,199 mln. eurų. <...>Remiantis oficialia informacija, vieno FC „Riga“ klubo biudžetas prilygsta visų kitų Latvijos lygos klubų finansiniams resursams.
„Niekam iš futbolo bendruomenės nekyla abejonių, kad FC „Riga“ yra dirbtinis darinys, į kurį pinigus pumpuoja turtingas klubo savininkas. Neoficialiai klubo savininkas yra Rusijos oligarchas Sergejus Lomakinas. Jis yra įtrauktas į Latvijos juodąjį sąrašą, neseniai politiniuose sluoksniuose bandė iš šio sąrašo ištrūkti, tačiau jam nepavyko. S. Lomakinas yra žinomas dėl savo ryšių su Rusijos valdžios atstovais, jam priklauso mažmeninės prekybos tinklas „FixPrice“, – teigė Latvijos sporto žurnalistas U. Strautmanis.
Apie Rusijos milijonierių rašė „The Athletic“. Publikacijoje teigiama, jog jis ir Romanas Dubovas aktyviai remia ir dalyvauja trijų futbolo klubų valdymo struktūrose: be FC „Riga“ rusai investuoja į Kipro pirmenybių lyderį „Pafos“ klubą bei Rusijos trečios lygos klubą „Rodina“ iš Maskvos.
Prieš kelerius metus Rygos futbolo klubas skelbė apie grandiozinius planus statyti modernią sporto bazę. Planas žlugo, yra kelios treniruočių aikštės, tačiau nėra jokių ženklų, kad iškils daugiau nei 5000 žiūrovų talpinantis stadionas.
Ir Baltijos šalių kontekste solidi FC „Riga“ piniginė negarantuoja titulų ir sėkmės nei vietiniame, nei tarptautiniame fronte. Dvejus metus iš eilės Latvijoje čempionų titulas priklauso kitam sostinės klubui – FK RFS. 2023 m. klubo biudžetas nesiekė nė 5 mln. eurų (4,878 mln.)
Jei FC „Riga“ turi gana akivaizdžias sąsajas su finansais iš Rusijos, tai pagrindinė Latvijos čempionų RFS rėmėja – latviško kapitalo investicijų bendrovė „LNK Group“, kurios gretose – ir viena didžiausių Latvijos statybų bendrovių „LNK Industries“.
„Tai šeimos verslas, paremtas geriausia tarptautine vadybos praktika ir tradicijomis. Vadovaujančius postus užima sūnūs, broliai. Pavyzdžiui, Artiomas Milovas yra LNK grupės pirmininko, įkūrėjo Aleksandro Milovo sūnus. Verslas orientuotas į Latvijos ir Baltijos šalių rinką, tad prasidėjus karui Ukrainoje 2022 m. didelių sunkumų nepatyrė“, – teigė U. Strautmanis.
Bet su Rusijos finansais siejama ne tik FC „Riga“, tačiau ir trečią vietą užėmęs Kekavos „Auda“ klubas.
„Niekam nėra paslaptis, jog „Auda“ yra FC „Riga“ klubo filialas, nors tarpusavyje klubai teisiškai nėra susiję. Tikrasis klubo savininkas yra Rusijos pilietis Andrejus Vilenkinsas, turintis ryšių su S. Lomakinu. Šis klubas taip pat gyvena ne pagal realias galimybes ir yra dirbtinis darinys, nes istorinis futbolo klubas „Auda“ teisiškai su šiuo klubu nėra susijęs“, – teigė U. Strautmanis.
Nuo svetimo kapitalo priklausoma 4-oje vietoje pernai finišavusi FC „Valmiera“, 2024 m. sezone neišvengusi finansinių problemų.
Pagrindinis klubo savininkas – Šveicarijos teisininkas Ralphas Iseneggeris. Spalvinga asmenybė, savo teisininko praktikoje turėjusi įtakingų klientų iš Rusijos ir ne tik.
Pavyzdžiui, jis talkino buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijos vadovui Pavelui Borodinui, kuris 2001 m. buvo suimtas JAV ir perduotas Šveicarijos teisėsaugai. Jis buvo kaltinamas paėmęs 30 mln. dolerių kyšį, pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo, tačiau atsipirkęs vos 300 tūkst. Šveicarijos frankų bauda ir paleistas iš laisvės.
2019 metais R. Iseneggerio pavardė buvo linksniuojama skandale dėl kyšio Donaldui Trumpui. JAV prokuratūros duomenimis, kalbama apie milijoną dolerių iš Ukrainos oligarcho Dmitrijaus Firtašo, kuris, padedamas R. Iseneggerio, šiuos pinigus pervedė Levui Parnui, vienam iš šešėlinio D. Trumpo rinkimų kampanijos finansavimo organizatorių. Už kokius nuopelnus D. Firtašas pervedė milijoną dolerių D. Trumpui, nėra nežinoma, tačiau JAV jau kelerius metus nesėkmingai siekia iš Ukrainos pabėgusio ir Austrijoje besislapstančio oligarcho ekstradicijos.
R. Iseneggeris 2018-aisiais bandė įsigyti Bukarešto „Dinamo“ klubą, tačiau negalėjo pagrįsti pinigų kilmės. 2020-aisiais R. Iseneggeris tapo Latvijos klubo „Valmiera“ direktoriumi. Dokumentuose nurodoma, kad teisininkas iš Šveicarijos yra bendrovės, kurioje registruotas klubas, naudos gavėjas, tačiau 95 proc. akcijų priklauso Dubajuje registruotai kompanijai „Sky Silver“.
Ką apie Latvijos klubų virtuvę, jos finansus mano „Virsliga“ prezidentas Maksimas Krivunecas? Išsamiame pokalbyje – jo mintys apie Lietuvos ir Latvijos futbolo lygas, jų skirtumus, pasiteisinusią kaimynų strategiją ir pozityvius rezultatus bei Latvijos klubų investuotojus, leidusius kaimynų futbolo klubams šauti aukštyn.
„Spekuliacijos, atitraukiančios dėmesį nuo realių problemų“Ar įtartinos reputacijos užsienio investuotojai ir Rusijos verslo atstovų įtaka Latvijos klubams nekenkia „Virsligos“ įvaizdžiui? Visgi Latvijos lygos vadovas mano, kad kalbos apie klubų savininkus „nukreipia dėmesį nuo realių Lietuvos ir Latvijos futbolo problemų“.
„Klubus tikrina valstybės institucijos, UEFA ir Latvijos futbolo federacijos licencijavimo procedūros. Būtų neteisinga nuvertinti kruopštų mūsų šalies institucijų darbą.
Svarbu pažymėti, FC „Riga“ yra Latvijoje registruotas juridinis asmuo, kurio veiklą visiškai reguliuoja mūsų šalies finansų ir mokesčių institucijos. Klubas investavo į infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, į dirbtinių ir natūralių aikščių įrengimą, modernios treniruočių bazės plėtrą ir naujo stadiono statybą. Klubas taip pat daug investavo į jaunimo ugdymo sistemas, siūlydamas nemokamas treniruotes daugeliui vaikų, be to sumokėjo milijonus mokesčių“, – FC „Riga“ nuopelnus Latvijos futbolui vardino M. Krivunecas.
Be to, solidžius investuotojus turinčių Rygos klubų derbis pastaraisiais metais virto vienu laukiamiausiu ir didžiulio dėmesio sulaukiančiu šalies sporto renginiu.
„Nors S. Lomakinas negali atvykti į Latviją, viešos informacijos, paaiškinančios to priežastis, nėra. Svarbu paminėti tai, kad S. Lomakinas nėra įtrauktas į jokį ES sankcijų sąrašą ir gali laisvai keliauti į kitas šalis, įskaitant ir Lietuvą. Spekuliacijos šiuo klausimu atitraukia dėmesį nuo tikrųjų Lietuvos ir Latvijos futbolo problemų. Turėtume klausti, ar diskutuojame apie tai siekdami spręsti realias problemas, ar norėdami nukreipti dėmesį nuo aktualijų. Tokios kalbos yra neproduktyvios“, – mano M. Krivunecas.
Anot jo, FK „Auda“ klubui vadovauja „dešimtmečius su klubu susiję asmenys, užtikrinantys jo tęstinumą ir stabilumą“. „Pastaraisiais metais FK „Auda“ padarė pažangą: sugrįžo į „Virsliga“ pirmenybes ir 2022 m. laimėjo Latvijos taurę. Klubas dalyvavo UEFA turnyrų atrankose ir atitinka tiek šalies institucijų, tiek UEFA nustatytus standartus.
Pavyzdžiui, FC „Valmiera“ priklauso Šveicarijos teisininkui, ir nors klubas susidūrė su tam tikromis pinigų srautų problemomis, tai nėra neįprasta klubams, finansuojamiems tik privataus kapitalo. Kitaip nei Lietuvoje, Latvijos klubai negauna didelės savivaldų paramos, o tai didina riziką, bet kartu skatina mus kurti labiau savarankišką modelį“, – pabrėžė M. Krivunecas.
Sėkmę lėmusi strategijaAnot jo, solidžios investicijos į Latvijos klubus duoda rezultatų. Vien praėjusiame sezone FC „Riga“ iš žaidėjų perėjimų uždirbo 1,5 mln. eurų.
„Ypač dėmesio vertas pasiekimas – saugo Ousseynou Niango pardavimas „Union Saint-Gilloise“ (USG) klubui. Tai reikšminga, nes USG garsėja kaip itin efektyviai dirbantis klubas, kuriam vadovauja Alexas Muzio. Tai analitiniais duomenimis besivadovaujantis klubo vadovas ir kito pavyzdinio Anglijos klubo „Brighton & Hove Albion“ savininko Tony Bloomo partneris. Tai, kad toks klubas kaip USG žvelgia į mūsų rinką, patvirtina mūsų daromą pažangą.
Be to, „Virsliga“ kelis sezonus išlaikė teigiamą perėjimų balansą, kasmet į aukštesnes lygas parduodama po 3-4 žaidėjus, kurių perėjimų sumos viršija 800 tūkst. – 1 mln. eurų. Pavyzdžiui, 2023 m. sezoną lygos klubai užbaigė su rekordinėmis 9 mln. eurų pajamomis“, – teigė „Virsliga“ vadovas.
„Asmeniškai manau, kad A lyga prieš kelerius metus buvo aukštesnio lygio, lyginant su Latvijos „Virsliga“ pirmenybėmis“, – įsitikinęs M. Krivunecas, tačiau anot pašnekovo, dabar situacija yra pasikeitusi. Ir anot jo, pokyčius lėmė Latvijos lygos plėtros strategija.
„2018 m. sukūrėme lygos modelį, leidusį išspręsti du mūsų šalies pirmenybių iššūkius. Viena vertus, nuo 2016 m. į Latvijos klubus atėjo keli nauji investuotojai, siekę kovoti dėl titulų vietiniame fronte ir pozicijų Europoje. Šie klubai turėjo lėšų konkuruoti ir buvo pasirengę pritraukti vietos talentus.
Galiojusios taisyklės, pagal kurias aikštėje galėjo būti tik 5 užsienio žaidėjai, sukėlė vietinių žaidėjų paklausos bangą. To rezultatas – didelė vietos žaidėjų atlyginimų infliacija, klubai staiga buvo priversti vietos talentams išleisti dvigubai ar net daugiau. Tačiau futbolo lygis išliko toks pat.
Kita vertus, turėjome kelis mažesnius klubus, kurie ir toliau kliovėsi savo jaunimu ir laisvųjų agentų perėjimais. Šie klubai siekė ir toliau ugdyti vietinius futbolininkus ir apsaugoti vietos rinką“. Ir neadekvačią vietos talentų infliaciją Latvijos futbole, anot pašnekovo, spręsta „veikiant greitai ir strategiškai“. „Norėjome užtikrinti klubų tvarumą, sumažinti susidariusią infliaciją, sudaryti sąlygas geriausiems klubams konkuruoti Europoje ir motyvuoti mažesnius klubus sutelkti dėmesį į vietos talentų ugdymą. Lygos dalyvių plėtra (nuo 8 iki 10), legionieriams taikomų taisyklių pokyčiai (vienu metu aikštėje gali žaisti 8 užsieniečiai), progresinis legionierių mokestis su lėšų perskirstymo sistema klubams, Latvijos jaunimo ugdymas ir naujos lygos rinkodaros ir skaitmeninės iniciatyvos – tai pagrindiniai mūsų strategijos elementai. Ir rezultatai – labai džiuginantys“, – neslepia M. Krivunecas.
Priminė jaunimo rinktinių rezultatus ir UEFA reitingąAnot jo, jau kelerius metus iš eilės „Virsliga“ – jauniausia Europoje pagal žaidžiančių futbolininkų amžiaus vidurkį. „Taip pat esame tarp lygų, kuriose vietinių žaidėjų, dalyvaujančių šalies pirmenybėse, procentas yra didžiausias“, – teigė pašnekovas.
„Tarpusavio rungtynėse su bendraamžiais iš Lietuvos nuo 2019-ųjų Latvijos U-19 rinktinė užfiksavo 4 pergales, lygiąsias ir nė vieno pralaimėjimo. Panašiai per tą patį laikotarpį mūsų U21 komanda laimėjo visas trejas rungtynes prieš Lietuvos U21 rinktinę, o dauguma žaidėjų nuosekliai tobulėjo „Virsliga“ čempionate. Šie rezultatai rodo mūsų strategijos sėkmę ir Latvijos klubų pažangą puoselėjant vietos talentus“, – įsitikinęs M. Krivunecas.
„Nors A lyga apskritai pasižymėjo geresniu taškų pasiskirstymu (2024 m. sezone), Lietuvos klubuose žaidžia gerokai vyresni žaidėjai. Tai svarbus kontekstas vertinant konkurencinį balansą lygose. Nors jaunų žaidėjų rezultatai gali būti nenuoseklūs, mes jiems sudarome geriausias sąlygas tobulėti. Bendrą pozityvią Latvijos futbolo lygos situaciją atspindi ir mūsų kilimas UEFA šalių reitinge (fiksuojami klubų uždirbti taškai UEFA turnyruose) – Latvija dabar yra 35-oje vietoje lyginant su 43-ia Lietuvos pozicija“, – pastebi M. Krivunecas. Įdomu tai, kad dar 2020/21 m. Latvija buvo 40-a, o Lietuva – 34-oje vietoje.
„Vienas pagrindinių lygos ir Latvijos klubų siekių – varžytis su solidesniais klubais ir dalyvauti prestižiškesniuose UEFA turnyruose. Mūsų strateginis tikslas – pakilti į 33-ią UEFA reitingo vietą, tai užtikrintų mūsų šalies taurės laimėtojui vietą UEFA Europos lygos atrankoje. Tai atvertų duris varžytis su tokiomis futbolo valstybėmis kaip Slovėnija, Slovakija ar Bulgarija. Akivaizdu, Latvijos klubai (UEFA klubų reitinge) kyla aukštyn, esu įsitikinęs, kad per ateinančius 4-5 metus atotrūkis tarp mūsų ir Lietuvos klubų tik didės.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad kiekvienas iš šių duomenų gali pasidaryti savo išvadas. Tačiau, kaip „Virsliga“ prezidentas, esu labai patenkintas kryptimi, kuria judame“, – neslėpė M. Krivunecas.
Idėja Baltijos šalimsAnot M. Krivuneco, nors Latvijos čempionės RFS biudžetas buvo mažiausias tarp Europos lygos dalyvių, klubas garbingai kovojo prieš ženkliai turtingesnius klubus, turinčius pelningas vietos televizijos sutartis.
„Vienas didžiausių mūsų lygos iššūkių – ribota mūsų žiniasklaidos rinka ir jos dydis. Norint tai išspręsti, turiu priminti tarptautinio projekto kūrimo galimybes visose trijose Baltijos šalyse. Vos 20 proc. vietos čempionatų rungtynių perkėlę į tarptautinį lygį galėtume smarkiai padidinti mūsų varžybų matomumą ir sustiprinti klubų galimybes konkuruoti“, – tvirtina M. Krivunecas, siūlantis gaivinti Baltijos futbolo lygos idėją. Tai, anot jo, leistų sukurti naujus pajamų srautus ir vieną bendrą produktą trims šalims.
„Šis projektas Latvijos, Lietuvos ir Estijos klubams kasmet galėtų atnešti 4 mln. eurų pajamų, o tai gerokai padidintų finansinį stabilumą.
Latvijos futbolas sparčiai auga. Nuo 2018 m. „Virsliga“ skaitmeninė auditorija patrigubėjo, o pajamos išaugo keturis kartus. 2024 m. sezone lankomumas ūgtelėjo 28 poc. Sirgaliai, kaip ir rėmėjai, teigiamai vertina lygos plėtrą. Lyga generuoja 800 000 eurų komercinių pajamų (dar 2017 m. – 180 000 eurų) ir yra savarankiška. Nuo 2018 m. daugiau nei pusė „Virsliga“ klubų iš esmės atnaujino savo infrastruktūrą, tą daugiausiai leido padaryti privačios investicijos.
Tai rodo ne tik sirgalių entuziazmą, bet ir rėmėjų pasitikėjimą. Bendra su „Virsliga“ klubais dirbančių įmonių apyvarta viršija 650 mln. eurų per metus, o tai rodo didėjantį Latvijos profesionalaus futbolo patrauklumą vietos ir tarptautiniams partneriams.
Noriu dar kartą paraginti kolegas iš Lietuvos ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir kurti bendrus projektus. Tokios iniciatyvos atneštų didžiulę naudą ne tik mūsų klubams, bet ir bendruomenėms. Mano nuomone, mūsų futbolo pirmenybės šiuo metu yra panašaus lygio, todėl dabar yra puikus metas suvienyti pastangas. Kartu galime skatinti augimą ir sukurti stabilią platformą, padedančią tobulėti mūsų žaidėjams, treneriams, teisėjams ir klubams“, – pridūrė „Virsliga“ vadovas.
