Tobex
Pranešimai: 7960
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Kauno Žalgiris

2020 Spa 07 22:23

Pijus Širvys: Apie pasikeitusią U-21 komandą, asmeninį įvertinimą ir sezoną „Kauno Žalgiryje“

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Spa 09 20:49

P. Širvys – apie pasikeitusią U-21 komandą, asmeninį įvertinimą ir sezoną „Kauno Žalgiryje“
https://lff.lt/news/11455/p-sirvys-apie ... zalgiryje/

Lietuvos jaunimo iki 21 metų futbolo rinktinė toliau tęsia pasiruošimo darbus rytojaus susitikimui su viena grupės lyderių Graikijos ekipa. Nacionalinės rinktinės žaidėjas Pijus Širvys į būsimą dvikovą žiūri optimistiškai ir žada kovoti tik dėl pergalės.

Apie pasikeitusią U-21 komandą.

Į rinktinės stovyklą šį kartą atvyko 5 nauji veidai. Žaidėjų kaita rinktinėje yra natūralus dalykas, o rinktinės senbuvis Paulius Širvys tiki, kad komanda yra pasiruošusi kovoti dėl pergalių.

„Visi vieni kitus pažįstame, natūralu, kad vyksta žaidėjų kaita, tikiu, kad esame pajėgiausios sudėties ir kovosime dėl pergalių“, – pasakojo Pijus.

Asmeninis įvertinimas

Asmeninio įvertinimo sulaukęs Pijus buvo maloniai nustebintas. Tarp trijų geriausių Lietuvos jaunųjų žaidėjų patekęs ir puikų sezoną „Kauno Žalgiryje“ žaidžiantis futbolininkas teigia, kad toks įvertinimas yra ne tik didelė garbė, tačiau ir suteikia daug motyvacijos ateityje dirbti dar sunkiau.

„Turėjau visai neblogą sezoną, pamačiau, kad esu tarp 10 geriausių jaunųjų žaidėjų. Kai patekau į geriausiųjų trejetuką buvo sunku patikėti, aišku, laimėti nesitikėjau, kadangi Paulius Golubickas sužaidė tiesiog nuostabų sezoną, tačiau toks įvertinimas yra didelė garbė ir suteikia tik dar daugiau motyvacijos“, – su šypsena pasakojo Pijus Širvys.

Puikus „Kauno Žalgirio“ sezonas A lygoje

„Kauno Žalgiris“ šį sezoną tapo itin rimta jėga A lygoje ir šiuo metu nuo čempionato lyderio atsilieka vos 5 taškais. Kauno ekipą atstovaujantis Pijus teigia, kad kažkokios esminės priežasties nėra, o komandos rezultatams daugiausia įtakos daro sunkus darbas treniruotėse ir puikus trenerių štabo darbas.

„Nėra paslapčių, sunkus darbas treniruotėse, trenerių kolektyvas atlieka fantastinį darbą, Rokas Garastas tai tikrai yra vienas geriausių trenerių su kuriais man yra tekę dirbti, bet ne tik jis, visas trenerių kolektyvas dirba nuo ryto iki vakaro, analizuojame varžovus, stengiamės treniruotėse atiduoti visas jėgas“, – teigė P. Širvys.

Atsisveikinimas su U-21 rinktine

Tai yra paskutinis Pijaus Širvio turnyras vilkint jaunimo rinktinės marškinėlius. Su šia komanda Pijus patyrė daug įvairių emocijų ir teigia, kad atsisveikinti bus labai gaila.

„Iš tikrųjų labai gaila, kad paskutinis turnyras su jaunimo rinktine, patyrėme daug gražių ir smagių akimirkų kartu, daug gerų draugų, tikiuosi kad su jais susitiksiu nacionalinėje komandoje“, – juokdamasis pasakojo Pijus.

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Spa 22 16:44

GRATAS SIRGĖDAS: APIE U-19 TURNYRĄ, PATIRTĮ „STUTTGART“ IR SUGRĮŽIMĄ Į RINKTINĘ
https://www.youtube.com/watch?v=8KOXjmEMnLE


Rapolas255
Pranešimai: 66
Užsiregistravo: 2018 Spa 22 21:52
Palaikoma komanda: Polonia Varšuva
Miestas: Varšuva

Re: Kauno Žalgiris

2020 Spa 27 22:43

Kauno „Žalgirio“ vidurio gynėjas Rimvydas Sadauskas, kurio sutartis baigiasi sezono pabaigoje, domina du klubus, kovojančius dėl patekimo į Rusijos Premier-lygą.
24-erių žaidėjas žaidė su savo klubu Europos taurėse ir Lietuvos jaunimo rinktinės.

Tobex
Pranešimai: 7960
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Kauno Žalgiris

2020 Spa 28 10:54

tikriausiai vienas geriausių jaunų gynėjų iš visų prastų. būtų smagu jei perkeltų karjerą į užsienį.

Anbo
Pranešimai: 8014
Užsiregistravo: 2010 Vas 12 19:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Kauno Žalgiris

2020 Spa 29 11:34

Kauno "Vyčio" futsalo komanda taps Kauno Žalgirio klubo dalimi

„Žalgiris“ vienija jėgas su Lietuvos salės futbolo čempionu Kauno „Vyčiu“
http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/91630/

Kauno „Žalgirio“ sistemoje dar viena nauja kryptis – nuo šiol komandos vardas skambės ir tarp Lietuvos bei Europos salės futbolo komandų.

Prie „Žalgirio“ organizacijos prisijungia daugkartinis Lietuvos salės futbolo čempionato ir LFF Futsal taurės laimėtojas Kauno „Vytis“, sėkmingai reprezentuojantis šalies salės futbolą ir Europos turnyruose.

Tiesa, sezono pradžioje komanda Lietuvos čempionate ir toliau rungtyniaus „Vyčio“ vardu, o vėliau komandai bus suteiktas ir „Žalgirio“ vardas.

„Ši mintis buvo brandinta jau gana ilgai. Per pastaruosius ketverius metus nemažai nuveikėme ir norime nuveikti dar daugiau, todėl manome, kad vienas iš būdų dėti žingsnį į priekį, yra žengti tokių klubų kaip „Barcelona“ keliu – suvienyti skirtingų sporto šakų lyderius vienoje organizacijoje“, – pasakojo „Vyčio“ vadovas Darius Gurskis.

„Vyčio“ komanda ketverius metus iš eilės laimėjo Lietuvos Futsal A lygą ir tiek pat kartų iškovojo LFF Futsal taurę, o 2018–2019 m. sezono UEFA Futsal čempionų lygoje pateko net tarp 16 stipriausių Europos klubų.

UEFA Europos Futsal klubų reitinge Lietuvos čempionai šiemet pakilo net iki 13-osios vietos, o lapkričio 24–29 dienomis Lietuvoje žais UEFA Futsal Čempionų lygos preliminaraus etapo rungtynes su Stokholmo „Hammarby“ klubu.

„Kaip ir minėjome anksčiau, futbole norime turėti tokią pačią piramidę kaip ir krepšinyje, o pilnam modeliui priklauso ir salės futbolas. Vienijame jėgas su šios sporto šakos lyderiais Lietuvoje, tuo džiaugiamės ir ruošiamės kelti kartelę aukštyn“, – pridėjo „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas, antradienį projektą pristatęs ir Kauno miesto savivaldybėje.

Artėjančiame sezone komandą ir toliau treniruos ukrainietis Kirilas Krasij, kuris šiuo metu taip pat yra ir Lietuvos salės futbolo rinktinės trenerio asistentas. Komandos sudėtis šiuo metu vis dar yra komplektuojama.

Lietuvos Futsal A lyga šiemet startuos lapkričio 14 dieną, o joje dalyvaus dešimt komandų – dviem daugiau nei praėjusiame sezone. Nuo gruodžio mėnesio Lietuvos čempionai pradės savo antrąjį sezoną Baltijos Futsal lygoje.

Namų rungtynes komanda nuo šiol žais „Žalgirio“ treniruočių centre, kuriame jau kurį laiką vyksta ir salės futbolo treniruotės.

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 01 20:06

MARTYNAS DAPKUS: APIE DEBIUTĄ RINKTINĖJE, „KAUNO ŽALGIRIO“ SEZONĄ IR GYVENIMĄ PO FUTBOLO
https://www.youtube.com/watch?v=EaJorvIXi7I


Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 02 16:42

Čia tik iškarpos, vien tik 1 dalis šio interviu gerokai ilgesnė
Stevenas Thicot – „Kauno Žalgirio“ legionierius, startavęs geriausioje Prancūzijos futbolo akademijoje, o Škotijoje sutikęs brolį lietuvį (I dalis)
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... vi-i-dalis

Karjeros pradžia – Prancūzijos talentų kalve vadinamoje akademijoje

Karjerą S. Thicot pradėjo legendinėje Klerfonteno akademijoje, kuri laikoma viena geriausių ne tik Prancūzijoje, bet ir pasaulyje. Į akademiją S. Thicot pateko būdamas trylikos metų ir iškart pradėjo ruoštis sunkiems išbandymams.

„Patekti ten yra vienas sunkiausių dalykų Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje, nes turi gyventi Paryžiuje. Patekti ten galima dviem būdais: per regioną arba bandyti savo jėgomis. Aš ten patekau per regioną – buvau pasirinktas į regiono komandą, ten žaidėjai buvo atrinkti iš maždaug 400–500 vaikų, o po to visi regionai geriausius žaidėjus surenka į vieną vietą ir į akademiją patenka, man regis, 24 vaikai. Kai susirenka visų amžiaus grupių komandos, būna 800–1 000 vaikų.

Jaučiausi labai laimingas, nes jau buvau rungtyniavęs su akademijos auklėtiniais ir mačiau skirtumus tarp savo ir jų žaidimo kokybės. Tuo metu akademija turėjo sutartį su „Adidas“ ir kas kartą, kai žaisdavome su kuo nors iš akademijos, matydavome juos, avinčius „Copa Mundial“ sportinius batelius, todėl žinodavome, kad jie iš ten. Patekti į akademiją – puikus pasiekimas, tačiau tai buvo tik pradžia. Nuo pat mažens sakydavau tėvams, kad noriu žaisti futbolą profesionaliai. Tad, kai gavau kvietimą, buvau tikrai patenkintas“, – prisiminė pašnekovas.

Ši akademija garsėja trenerių profesionalumu ir rimtu požiūriu į darbą. Būtent tai darė įspūdį ir S. Thicot.

„Treneriai tuo metu buvo geriausi. Man teko garbė darbuotis su jais visais. Įdomu tai, kad paskutiniais metais akademijoje turėjau tą patį trenerį, su kuriuo dirbau regiono komandoje. Akademijos treneriai užsiima tuo visą gyvenimą, žino, ką ir kada tau pasakyti, daugiausia moko technikos, kaip prisitaikyti prie naujų pozicijų, nes žino, kad kai paliksi akademiją, treneriai klubuose norės tave išbandyti kitose pozicijose, todėl nori tam paruošti.

Visi, kurie buvo akademijoje ir turėjo galimybę bendrauti su ten dirbančiais treneriais, pasakys tą patį – kad didžiuojasi tekusia galimybe dirbti su tokiais specialistais.

Jie pakeitė mano požiūrį į futbolą. Patekęs į akademiją manai esąs geras žaidėjas, tačiau suvoki, kad išties dar nieko neįrodei. Tu esi geresnis tik už tą, kuris nebuvo pasirinktas. Pirmą savaitę pamatai savo tobulėjimą, tada gauni galimybę rungtyniauti, o tėvai, stebėję tas rungtynes, nustebę sako: „Juk prieš dvi savaites dar negalėjai to padaryti.“ Mano šeima mane sekė visada, tėvai, broliai nuolat ateidavo į rungtynes ir kiekvieną savaitę matė, kaip keičiuosi. Kai grįžti penktadienį, šeštadienį žaidi rungtynes, o sekmadienį vėl turi išvykti, šeimą matai neilgą laiką, tad kiekvieną savaitę jie iš esmės pamato naują žaidėją“, – apie tai, kad nuo mažens teko gyventi be šeimos, atvirai pasakojo futbolininkas.

Vis dėlto jis tikino nuo pat mažumės buvęs tikras, kad norės tapti profesionaliu futbolininku, todėl natūraliai priėmęs tekusius išbandymus.

„Aš buvau tam pasiruošęs nuo pat pradžių, nes futbolas man niekada nebuvo tiesiog žaidimas. Ten, iš kur esu kilęs, nežaidi futbolo tik tam, kad žaistum. Tu žaidi dėl pergalės, nes jei nelaimi, turi laukti dvi su puse ar tris valandas, kad galėtum žaisti vėl, – žaidi trys prieš tris, aikštelė pilna komandų, kurios nori tave pakeisti. Aš labai mėgstu konkuruoti, o kartais žmonės to nesupranta. Labai daug reikalauju iš savęs. Jei esi mano komandoje ir nenori laimėti – su manim geriau nežaisk.

Man teko žaisti tikrai gerose lygose, su geromis komandomis. Yra skirtumas tarp gero žaidėjo ir aukščiausio lygio žaidėjo. Jie (geri žaidėjai – LRT.lt) gali būti geri, bet neturi tinkamo mąstymo, neturi tiek noro laimėti. Laimėti bet kur – žaidžiant stalo tenisą, futbolą penki prieš penkis, du prieš du, vienas prieš vieną, todėl yra ten, kur yra“, – apie mentaliteto formavimąsi pasakojo futbolininkas.

Trenerius prilygina šeimai: jie buvo dar vieni mano tėvai

S. Thicot taip pat prisiminė, kokią neįtikėtiną pagarbą akademijos auklėtiniai jautė savo treneriams. Taip pat pabrėžė, kad šiais laikais to šiek tiek pasigenda.

Kiekvienoje komandoje treneriai iš karto pasakydavo, kad gal 5–6 žaidėjai pasieks aukščiausią lygį, bet iš mūsų komandos tokių buvo daugiau. Kai kurie jų jau sustojo, tačiau kurį laiką vis tiek žaidė profesionaliai“, – sakė S. Thicot.

Etapas Škotijoje padėjo atgaivinti karjerą

Bet kokiu atveju „Hibs“ daugeliu aspektų buvo geriausias klubas, kuriame per karjerą man teko žaisti. Pavyzdžiui, infrastruktūra. Rungtyniavau Prancūzijoje, Rumunijoje, aukščiausiojoje Portugalijos lygoje, bet niekur kitur nemačiau tokios infrastruktūros. Į treniruotę atvykdavau apie devintą valandą ryto, išvykdavau apie ketvirtą po pietų. Tapau profesionalu, turinčiu dienotvarkę: pusryčiai, treniruotė, priešpiečiai, papildomos treniruotės, laisvalaikis.

Net ir dabar į treniruotę atvykstu pirmas, o jaunesni vyrukai kartais atkeliauja tik prieš pat treniruotės pradžią. Man laikas itin svarbus – jei aš girdžiu, kad pradedame dešimtą valandą, privalome pradėti dešimtą. Man nesvarbu, ką veikei iki tol, nes Prancūzijoje, jei nurodytu laiku nepasirodai aikštėje, moki baudą. Padarai taip antrą kartą – trims savaitėms keliauji treniruotis su rezervine komanda.

Net ir dabar pakalbu su treneriais, klausiu – ar manote, kad aš, būdamas 33-ejų, turėčiau rinkti ir ruošti inventorių, kamuolius? Aš tai dariau būdamas 18-os. Tai turi daryti jaunesni – turi atvykti anksčiau už visus, o mes, tik išėję iš rūbinės, turime pradėti treniruotę. Viskas, ką nori pasidaryti iki tol – apšilimas, dviračio mynimas, kiti dalykai, – turi būti padaryta anksčiau.

Aš noriu, kad jie tai suprastų. Tai nėra pomėgis, tai yra darbas. Treniruotės laiką atidirbkite sąžiningai ir tai padės išsiugdyti teigiamus įpročius.

Aš pats kasdien keliuosi 7.30 val., susiruošiu, suruošiu vyresnę dukrą, nuvežu ją į mokyklą, pavalgau pusryčius, pasirūpinu kita dukterimi, pabendrauju su žmona, keliauju į treniruotę, pasirengiu jai. Aš per daug visa tai myliu. Jei po treniruotės noriu pailsėti, viskas gerai, jokių bėdų.

Tad Škotija buvo geras pasikeitimas, bet visos šalys, kuriose žaidžiau, buvo geri pasikeitimai“, – pasakojo pašnekovas.

Edinburge sutiktas Lietuvos futbolininkas tapo broliu

Įdomu tai, kad paskutinį sezoną rungtyniaudamas Edinburge (2010–2011 m,) S. Thicot sutiko vieną žaidėją, su kuriuo užmezgė itin draugiškus santykius. Tas žaidėjas – buvęs Lietuvos futbolo rinktinės narys, šiuo metu šalies jaunimo rinktinės treneriu dirbantis Valdas Trakys.

Paprašytas apibūdinti savo ryšį su V. Trakiu rungtyniaujant Škotijoje, S. Thicot ilgai negalvojo ir atsakė vienu žodžiu.

„Broliai. Aš su Valdu elgiausi taip, kaip su manimi elgėsi žmonės Škotijoje. Jam atvykus į šalį jo anglų kalba buvo labai minimali. Mes gyvenome netoli vienas kito, tad aš kasdien jį veždavau į treniruotę ir atgal, padėdavau kuo galėdamas. Tada jis pradėjo gerinti savo anglų kalbos žinias, iki dabar palaikome puikius santykius. Gal prieš trejus metus sulaukiau Valdo žinutės (mes buvome ilgai nebendravę) – jis visiškai nelauktai padėkojo už pagalbą, teigė niekada to nepamiršiantis. Man tai reiškia pasaulį. Perskaičiau žinutę ir atrašiau, kad jis nesupranta, kokią įtaką pats padarė man. Vadinasi, tai, ką mes turėjome, buvo tikra.

Kartą jis buvo Paryžiuje drauge papietavome. Kai jis pamatė, kad pasirašiau sutartį su „Kauno Žalgiriu“, labai apdžiaugė ir pakvietė jį aplankyti. Kol kas to padaryti nepavyko, bet būtinai tai padarysiu. Myliu šį vyruką. Jei visi futbole būtų kaip Valdas, pasaulis būtų daug geresnis. Jis spinduliuoja meile, pagarba, yra žmogus su vertybėmis. Galiu apie jį kalbėti valandų valandas. Tai tiesiog mano bičas“, – plačiai šypsodamasis sakė S. Thicot.


Antroje pokalbio dalyje žaidėjas pasakos apie ne visada pozityvią patirtį rungtyniaujant Rumunijoje ir Graikijoje, itin skaudžią komandos vadovų išdavystę Portugalijoje, triumfą Europos jaunimo futbolo čempionate ir reakciją pirmą kartą sužinojus, kad „Kauno Žalgiryje“ bus vyresnis už pagrindinį komandos trenerį Roką Garastą.

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 03 13:27

D.Galkevičius apie pirmą sezoną trenerio kėdėje: „Viską reikia vertinti pozityviai“
http://zalgiris.lt/news/fk-kauno-zalgiris-b/91715/

Futbolininko karjerą po praėjusio sezono baigęs Dominykas Galkevičius iš futbolo niekur nedingo ir iškart pasuko trenerio keliu. 34-erių metų saugas kartu su Vytautu Vaškūnu stojo prie „Kauno Žalgirio B“ komandos vairo ir vadovavo ekipai LFF Pirmos lygos pirmenybėse.

„Kauno Žalgirio“ futbolo akademijos auklėtinių pagrindu sudaryta jauna komanda debiutiniame savo sezone tarp 14 komandų užėmė 11 vietą. Jaunieji žalgiriečiai iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis ir patyrė 12 nesėkmių.

Vis tik, antroje sezono pusėje jaunieji futbolininkai padarė kokybinį šuolį į priekį ir pradėjo rinkti taškus, o sezoną užbaigė trejomis pergalėmis iš eilės.

Apie pirmąjį sezoną trenerio kėdėje, iššūkius ir jaunuosius žalgiriečius D.Galkevičius pasakojo Žalgiris.lt svetainei.

– Dominykai, kaip vertintum pirmąjį sezoną trenerio kėdėje?
– Transformacija iš žaidėjo į trenerį buvo labai greita, todėl iš pradžių net netikėjau, kad aš stoviu šalia aikštės, o ne joje. Debiutiniame sezone buvo įvairių situacijų – ir geresnių momentų, ir streso. Perėjimas į naują rolę nebuvo toks lengvas, bet viską reikia vertinti pozityviai – B komanda pradėjo žaisti Pirmoje lygoje, atsirado C komanda. Žaidėjai migravo tarp jų, kartais pasiekdavo ir pagrindinę komandą, o tai rodo, kad ši klubo idėja buvo vykusi. Yra labai sveikintina, kai dešimt 2004 metais gimusių žaidėjų debiutuoja Pirmoje lygoje ir joje gauna laiko pasireikšti

– Kaip futbolininkai reagavo į nuolatinį migravimą tarp pagrindinės, B ir C komandų?
– Reikia suprasti, kad vaikinams tai buvo naujas dalykas, kurio anksčiau nebuvo. Noriu tikėti ir galvoju, kad žaidėjai tai priėmė kaip naują iššūkį ir jame paaugo. Visi žaidėjai aiškiai žinojo ko siekia, todėl net ir žaisdami C komandoje nestokojo motyvacijos.

Jaunimo komandų treneriai aišku susiduria su ta specifika, kai tenka ieškoti motyvacijos iš pagrindinės komandos atėjusiems futbolininkams. Juos nuteikti yra trenerių darbas – tai yra konkurencija ir tą reikia priimti kaip dalį žaidimo komandoje. Futbole per keletą savaičių ar rungtynių viskas gali pasikeisti, o to įrodymas yra ir jaunųjų futbolininkų treniruotės su pagrindine komanda, kurioje jie prisiliečia prie visai kito ritmo, kitų greičių. Turėjome 5-6 žaidėjus, kurie nuolat keisdavosi ir dalyvaudavo treniruotėse su pagrindine komanda. Jiems tai buvo didžiulis impulsas ir motyvacija siekiant profesionalumo. Net neabejoju, kad tie, kurie tokios galimybės negavo šiemet, ją gaus kitais metais. Vaikinai čia turi charakterį.

– Ką jauniems futbolininkams davė treniruotės su pagrindine komanda?
– Jaunimas neturi stabilumo ir mes turime tai suprasti, nes tai natūralu. Pasitreniravę su pagrindine komanda jie grįžta užsikrovę gerų emocijų ir viską pasakoja savo komandos draugams, taip keldami motyvaciją ir jiems. Jiems tai yra įvertinimas už B komandoje liejamą prakaitą. Labai svarbu yra tai, kad pagrindinės komandos treneriai rodo dėmesį ir jiems vietinis jaunimas yra prioritetas.

– Geriausias pavyzdys turbūt yra Lukas Odincovas, kuris sezoną pradėjo įrodinėdamas savo vertę B komandoje, o vėliau spėjo debiutuoti ir A lygoje?
– Kai tik susirinkome su B komanda tą akcentavome – tikrai turėsite šansą pasirodyti ir pagrindinei komandai. Tai buvo mano pažadas, todėl džiaugiuosi, kad tai net ir viršijo lūkesčius. Lukas debiutavo ir A lygoje, o tai yra pavyzdys ir įrodymas kitiems jauniems žaidėjams, kad tai nėra tik tušti žodžiai, o reali galimybė. Visi tikime, kad ateityje tokių pavyzdžių bus ir daugiau, dedame viltis į akademiją

– Ką reikėjo įskiepyti jaunimui pradėjus dirbti? Kokią žinutę jiems perdavėte?
– Aiškiai nubraižėme gaires, ko žaidėjams reikia norint tapti profesionalais ir patekti į pagrindinę komandą. Teko daug šnekėti apie patį požiūrį į treniruotes, jų lankymą ir net tam tikrų dalykų aukojimą vardan futbolo. Iš pradžių trūko konkurencingumo kiekvienoje situacijose, bet antroje sezono dalyje vaikinai suprato, ko jie patys nori. Anksčiau jie buvo pratę kiek kitaip, bet džiugu, kad didesnė dalis vaikinų futbolą stato pirmoje vietoje ir kiekvieną dieną treniruotėse nori būti vieni už kitus geresniais. Taip pat, nuo pirmos treniruotės akcentavome discipliną, kuri yra mūsų veidrodis. Be šio dalyko mes negalime eiti į aikštę ir kovoti vienas už kitą. Turime bendrų susitarimų, kurių privalome laikytis dėl vieno tikslo. Nuo jaunimo iki pagrindinės komandos „Kauno Žalgirio“ organizacijoje yra akcentuojama tvarka ne tik savo stadione, bet ir visur, kur nuvažiuojame. Tai yra pagarba ne tik kitiems, bet ir sau. Disciplina ir tvarka yra vienas pamatinių dalykų.

– Pirmoje lygoje nuolat rungtyniavo ir 16-17 metų vaikinai. Kaip jiems sekėsi rungtyniauti su vyrais?
– Vien žaidimas su vyrais jau yra iššūkis, kuris leidžia jiems sparčiai augti. Jie mokosi iš savo klaidų, o tokiose situacijose atsiskleidžia ir jų asmeninės savybės. Mes matome, kaip vaikinai reaguoja į savo klaidas ir pastabas, o maloniausia yra matyti, kad tos klaidos galiausiai dingsta ir nėra kartojamos. Mano akimis per šį sezoną vaikinai labai paaugo, o mes gavome labai daug informacijos apie juos. Noriu dėl to pagirti visus žaidėjus. Prieš eidami į Pirmą lygą su jaunimu tikrai neakcentavome rezultatų svarbos, o pirmoji sezono dalis tik patvirtino, kad žaidžiame su jaunais vaikinais, kuriems tai yra nauja patirtis. Tiesa, net ir po sezono pradžioje pralaimėtų rungtynių mes pasiimdavome labai daug pozityvių dalykų. Žaidėjai klausėsi, mokėsi iš klaidų ir tiesiog siurbė informaciją.

– Sezoną pavyko užbaigti trimis pergalėmis iš eilės. Ar tai atspindi komandos tobulėjimą?
– Mane asmeniškai labiau džiugina ne pergalės, o atmosfera komandoje, išaugęs kovingumas ir susižaidimas. Komanda susigyveno ir jau matosi, kad vaikinai žino, ką daro. Tos pergalės juos pakėlė į visai kitą emocinį lygį. Prieš žiemos pertrauką visi vaikinai žino, ko jiems trūksta ir yra pasiruošę dirbti pagal individualiai jiems sudarytus planus. Neabejoju, kad tos trys pergalės pasiruošimo metu jiems pridės papildomos motyvacijos.

– Ar yra žaidėjų, kurie jau kito sezono metu gali belstis į pagrindinės komandos duris?
– Tikrai yra žaidėjų, kurie pretenduoja papildyti pagrindinę komandą ir yra arti jos. Kaip ir minėjau, pagrindinės komandos treneriai visus stebi ir šansų turės ne vien tie, kurie šiemet jau treniravosi su pagrindine ekipa. Mūsų vaikinai per žiemą viską turi savo rankose – įdėtas sunkus darbas neliks nepastebėtas.

– Kokie yra artimiausi trenerių planai?
– Sezonas baigėsi, bet mums darbas tik prasideda. Individualizacija, žaidėjų profiliavimas, diskusijos su treneriais. Stebime ir jaunesnius akademijos futbolininkus, kuriuos kitais metais taip pat norėsime įtraukti į B ir C komandų veiklą.

Žiemos metu norime žaidėjus padaryti dar geresniais ir paruošti juos artėjančiam sezonui. Tikimės, kad pandemija leis įprastu ritmu sugrįžti į treniruotes, o kitame sezone niekas nesikeis – stengsimės užauginti jaunimą pagrindinei komandai.

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 05 20:37

Virusas palietė ir „Kauno Žalgirio“ futbolininkus
http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/91741/

„Kauno Žalgirio“ futbolo klubas šeštadienį atsiėmė bronzos medalius ir užbaigė 2020-ųjų A lygos sezoną.

Tiesa, atostogos prasidėjo ne visiems žalgiriečiams – dalis jų netrukus turėtų prisijungti prie savo šalių nacionalinių vyrų ir jaunimo rinktinių. Prieš prasidedant rinktinių treniruočių stovykloms į jas pakviestiems futbolininkams buvo atlikti COVID-19 testai, o šiandien „Kauno Žalgirio“ klubą pasiekė žinia, kad dviejų futbolininkų testų rezultatai yra teigiami.

Testų atsakymus gavę futbolininkai saviizoliavosi ir lauks pakartotinų testų. Tada ir paaiškės, ar futbolininkai galės dalyvauti rinktinių stovyklose.

Šiuo metu klubas bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru nustatinėjant artimus jų turėtus kontaktus, o ruoštis artėjančiam sezonui žalgiriečiai rinksis tik sausio pradžioje.

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 08 18:48

Stevenas Thicot – „Kauno Žalgirio“ legionierius, startavęs geriausioje Prancūzijos futbolo akademijoje, o Škotijoje sutikęs brolį lietuvį (I dalis)
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... vi-i-dalis
Stevenas Thicot: triumfas Europos jaunimo čempionate, išdavystė Portugalijoje ir per Malaiziją sukęs kelias į Lietuvą (II dalis)
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... a-ii-dalis

Prisijungimas prie „Kauno Žalgirio“

Šių metų žiemą futbolininkas priėmė sprendimą grįžti į šią Atlanto pusę, o išgirdęs, kad juo domisi Lietuvos klubas, galimybės atvykti neatsisakė.

„Vėl kalbėjome su agentu, tada jis pasakė, kad manimi domisi „Kauno Žalgiris“, paklausė, ar norėčiau vykti į peržiūrą. Sakiau, taip, pirmyn, važiuojam. Nuvykau, o visa kita jau yra istorija. Nežinojau, ko tikėtis, kai vasarį palikau tėvų namus Paryžiuje, pamenu tai kaip vakar, nes iki tol niekada nebuvau buvęs Lietuvoje, bet visas sekėsi puikiai. Buvau puikiai priimtas, jaučiausi kaip namuose, tad tikrai geras jausmas ir esu laimingas būdamas čia. Buvau maloniai nustebęs“, – gražius žodžius klubo atžvilgiu dalijo sportininkas.

Įdomu tai, kad 33-ejų S. Thicot yra vyresnis net už pagrindinį komandos trenerį Roką Garastą, kuriam šią vasarą suėjo 32-eji. Sužinojęs, kad bus vyresnis už savo trenerį, S. Thicot sureagavo itin neįprastai.

„Kai sužinojau, kad esu vyresnis už savo komandos vyriausiąjį trenerį, pradėjau klausti, ar tikrai čia turėčiau keliauti (juokiasi). Bet tuoj viską paaiškinsiu. Aš tik galvojau, jei tas vyrukas ant manęs šauks, aš tiesiog sakysiu, ei, juk aš už tave vyresnis, kodėl ant manęs šauki? Bet juokauju. Su treneriu kalbėjome man atvykus, jis pasakė, kokį futbolą nori žaisti, ir klausė manęs, ar atvykstu čia baigti karjeros, bet sakiau „ne“ – norėjau įrodyti, kad dar turiu parako.

Man atvykus čia buvo tas pats ir po savaitės gavau pasiūlymą čia likti. Treneris paklausė, ar dar norėsiu vykti į Paryžių, bet aš jam atsakiau, kad turėjau bilietą tik į vieną pusę. Negi jis manė, kad atvykau čia nesitikėdamas gauti kontrakto? Pabendravome, atitikome vienas kito lūkesčius ir pradėjome dirbti drauge.

Mes su treneriu daug bendraujame ne tik futbolo klausimais, jis man tikrai padeda. Jis padėjo suorganizuoti gydytojus mano dukroms, taip pat pakonsultavo mokyklos klausimais. Tai yra dalykai, kuriuos noriu puoselėti ir baigęs karjerą. Aš vis dar esu žaidėjas, bet pamažu žiūriu ir kitur, buvau toks visada“, – pasakojo sportininkas.

Jis taip pat gyrė R. Garastą ir tikino, kad tai – naujos kartos treneris, jis visada mielai įsiklauso ir į žaidėjų poziciją.

„Treneris yra naujos kartos, tai ne senas treneris, kokių anksčiau turėjau ir kurie yra visiškai nelankstūs. Tokie, kuriems pasakai, kad jų sistemoje kažkas neveikia, o jie vis tiek liepia daryti tą patį. Tokiais atvejais labai greitai gali prarasti visą rūbinę, o kai nutiks – tau galas. Tavo kalbos, kad reikia laimėti kažkurias rungtynes, visiškai nebebus svarbios. Turi rasti teisingą kelią prieiti, kad vaikinai dėl tavęs mirtų. Turi būti geras, bet esant reikalui ir dalyti teisingus nurodymus. Man tai yra labai gera patirtis, kartais vis dar sakau treneriui, kad kažko nesuprantu. Treneris su manimi kalba, aš jo klausau ir kalbu. Tokius dalykus išmoksti dar būdamas vaikas, bet tai lieka visam gyvenimui“, – mintimis dalijosi futbolininkas.

Šiame sezone gynėjas buvo svarbi komandos dalis ir vienas iš lyderių ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Visgi, ar futbolininką su žaliais marškinėliais Kaune išvysime ir kitą sezoną? Jis kol kas vienareikšmiško atsakymo nepateikia.

„Futbole niekada negali žinoti. Vienas dalykas, kurį galiu pakartoti, yra tai, kad čia esu labai laimingas, atiduodu viską nuo pat pirmos dienos, kai tik atvykau čia, ir taip bus iki pat sezono pabaigos, nes sezonas dar nesibaigia. Turėsime bendrauti su vadovais, treneriais ir matysime, ar esame patenkinti tuo, ką vienas kitam galime pasiūlyti. Klubą ir žaidėją sieja santykiai, visada reikia žiūrėti, kur galima eiti toliau, aš noriu kautis dėl aukščiausių tikslų, noriu žinoti komandos tikslus, turiu žinoti viską. Man reikia tikslumo, konkretumo ir jei visi bus laimingi – neturiu jokių problemų“, – teigė jis.

Baigus karjerą – treniravimas arba agento darbas

Nors šiuo metu dar yra pilnas jėgų, S. Thicot suvokia, jog aukščiausiajame lygyje jam liko jau tik keleri karjeros metai, todėl jis jau žvalgosi į tai, ką norėtų veikti pakabinęs batelius ant vinies. Jis prisipažįsta, kad planuoja likti futbole, ir nors dar nežino, koks bus jo vaidmuo, tačiau labiausiai yra svarstomi trenerio ir futbolo agento darbai. Vis dėlto, jo teigimu, artimųjų ir draugų vizijos šiuo klausimu kartais išsiskiria.

„Būdamas treneriu norėčiau įgyvendinti tai, ko nepavyko padaryti būnant žaidėju, ir manau, kad kažkur giliai tikrai tai turiu. Mano žmona skatina mane sukti į treniravimą, daugelis žmonių, kurie mato mane socialiniuose tinkluose, skatina sukti į agento darbą.

Kažkada dar akademijoje mūsų treneris vėlavo į treniruotę ir paprašė manęs, kad ją pravesčiau aš. Man tada buvo 13. Atėjęs jis pamatė, kaip viską paruošiau, ir paklausė, ar tikrai padariau tai pats. Atsakiau, kad taip, o kartu jau dirbome pusę metų. Dirbau su treneriu, kuris treniravo ir Thierry Henry, tad jei aš po tiek laiko kartu nežinosiu, kaip paruošti 45 minučių treniruotės sesiją, aš tiesiog būsiu kvailas“, – apie galimą treniravimą kalbėjo sportininkas.

Visgi jis pats tikina neatsisakantis varianto dirbti futbolo agentu, o tai norėtų daryti dėl to, kad galėtų suteikti futbolininkams galimybes kilti karjeros laiptais. Jis tikina kartais to pasigedęs iš savo paties agentų.

„Myliu žaidimą ir noriu perduoti jaunajai kartai tai, ką išmokau, o agento darbas tiktų dėl mano gyvenimo. Turėjau agentą, kuris turėjo man padėti pasiekti viršūnę, bet to nepadarė. Dar būdamas jaunas turėjau agentą, kurio nebuvo nė vienose mano rungtynėse, nors mano šeima, broliai nepraleido nė vieno susitikimo. Aš naudojuosi gautomis galimybėmis, kad matyčiau, kokių klaidų turiu nedaryti.

Jei mano atstovaujamam žaidėjui bus peržiūra – aš būsiu su juo, vyksiu kartu. Jei esi jaunesnis žaidėjas ir į peržiūrą vyksti be agento – tai yra tavo pasaulis prieš trenerio pasaulį, bet kai esi su kažkuo, tai yra daug lengviau. Jei atstovauji žaidėjui, turi būti kartu, padėti pasirašyti jam kontraktą, padėti kitais klausimais. Tik tada, kai padedi viską sutvarkyti, gali išvykti. Toks, mano manymu, turėtų būti geras agentas. Jei žaidėjas turi problemų, turi nedelsdamas pas jį vykti, su juo pasikalbėti, kartu nuvykti į treniruotę. Žinoma, tai padarys įtaką mano šeimos gyvenimui, bet tai yra mano darbas“, – pasakojo S. Thicot.

Net ir turėdamas galimybę, karjeroje nieko nekeistų

Pokalbio pabaigoje prancūzas dar kartą perbėgo per visas savo gyvenimo pamokas, patirtus iššūkius ir tikino, kad, nepaisydamas visų sunkumų, jis absoliučiai nieko nekeistų, nes būtent tos patirtys padarė jį tokiu žmogumi, koks jis yra dabar.

„Aš pats žinau, ką reiškia kurį laiką neturėti komandos, žinau, kaip sunku yra keltis ryte ir eiti treniruotis tik su asmeniniu treneriu, žinau, kaip sunku pasiimti kuprinę, atsisveikinti su tėvais ir keliauti į šalį, kurioje iki tol niekada nebuvai, nemoki kalbos, bet toks mano gyvenimas buvo pastaruosius 11 metų.

Palikau namus būdamas 21-erių metų amžiaus, per paskutinius septynerius metus šalis pakeičiau gal septynis kartus. Labai didžiuojuosi tuo, ką padariau, žinoma, norėjau nuveikti ir daugiau. Turėjau galimybių tai pasiekti, nebijau to pasakyti, bet kartais man pritrūkdavo sėkmės, o tai yra didelė karjeros dalis. Reikia turėti tinkamą trenerį tinkamu metu, aš to neturėjau, bet vis dar žaidžiu. Kai kurie žaidėjai pradėjo žaisti daug geresniame lygyje, bet karjeras baigė jau prieš 3–4 metus. Jei turėčiau rinktis, vis tiek rinkčiausi tą gyvenimą, kurį turiu dabar. Žinoma, kai pabendrauju su kai kuriais komandos draugais iš jaunimo rinktinės, kurios kapitonas buvau, yra dalykų, dėl kurių šiek tiek gailiuosi, nes jie man sakydavo „Stevenai, tu tikrai galėjai pasiekti daugiau“, tačiau jie ir džiaugdavosi, kad po visų sunkumų aš sugebėdavau atsistoti ant kojų. Jie net sakydavo, kad futbolą aš myliu labiau nei jie. Esu dėkingas už kiekvieną dieną, sunkiai dirbu, nes noriu žaisti kaip įmanoma ilgiau, tai yra mano gyvenimo meilė. Kai esi iš tokio rajono kaip aš, nėra daug galimybių prasimušti, leisti savo tėvams tavimi didžiuotis. Neturime tokių sąlygų, kurias turi žmonės iš paties Paryžiaus centro, ko prašydavome, to negaudavome. Bandydavome žaisti futbolą parke, tačiau šeštą valandą vakaro iš ten būdavome išprašomi, parkas būdavo uždaromas. Nedarydavome nieko blogo, tik norėjome žaisti futbolą – kodėl reikia uždaryti parką“, – retoriškai klausė jis.

Jis taip pat džiaugiasi, kad savo gimtajame krašte ir toliau išlieka pavyzdžiu, ir tikina esantis pagerbtas gaudamas šansą motyvuoti ir jaunus žmones.

„Žinau, kad savo mieste, regione esu pavyzdys, bandau paskatinti ir jaunąją kartą – ir ne tik futbole, bet ir jų gyvenimuose. Norisi jiems pasakyti, kad jie gali pasiekti tai, ko nori, nors žmonės jiems ir sako priešingai. Dabar sutinku žmonių, kurie matydavo mane mažą spardantį kamuolį, kurie grasindavo kviesti policiją kiekvieną kartą, kai kamuolys netyčia pataikydavo į mašiną. Dabar jiems pasakau, kad esu futbolininkas, ir jie atrodo nustebę. Kai buvau rinktinėje, tai buvo dar aukštesnis lygis – buvau televizijoje, mane matydavo ir dabar atsimena. Reikia suvokti, kad taip gali būti visiems, tačiau kartais reikia vaiką šiek tiek pastumti į priekį, padėti, patarti. Mane nuolat palaikė mano šeima, nuolat kartojau, kad noriu būti futbolininku, mokykloje man sakė, kad tai „nėra darbas“. Mane ragino persigalvoti, tačiau to nepadariau. Tarp feisbuko draugų turiu kelis savo mokytojus ir dabar jie iš tiesų džiaugiasi ir prisimena, kad nuo pat mažens siekiau savo svajonės ir pasiekiau.

Aišku, kai kur buvo sunkiau, bet žaidžiau visur, žaidžiau jau trijuose žemynuose. Man jau 33-eji, niekada nežinau, kas bus toliau, gal gausiu progą žaisti dar kažkur, bet kol kas iš gyvenimo imu viską ir noriu pasiruošti gyvenimui, kai jau nebežaisiu futbolo, daug žmonių man net siūlo rašyti knygą“, – atviravo S. Thicot.

bronius
Vyr. diskusijų administratorius
Pranešimai: 10925
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 14:01
Palaikoma komanda: LT rinktinė
Miestas: Vilnius

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 12 14:36

KŽ gražiausio sezono įvarčio rinkimai

https://www.facebook.com/fkkaunozalgiri ... 3021711540

Respublik
Pranešimai: 3172
Užsiregistravo: 2015 Bal 02 17:57

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 12 21:20

Futbolo talentui atsitiesti padėjo ir psichologija
https://www.diena.lt/naujienos/sportas/ ... ija-994845
Zigmas Jurevičius

Gratas Sirgėdas šio sezono gal ir nepavadintų sėkmingiausiu per savo karjerą, tačiau sunkūs išbandymo metai, sugrąžinę jį iš Vokietijos į Lietuvą, išmokė vertinti kiekvieną galimybę – tiek aikštėje, tiek gyvenime. O tada į futbolininką atsigręžė ir Fortūna.

25-erių metų G.Sirgėdas pergalių ir pripažinimo skonį pajuto kur kas anksčiau nei dauguma Lietuvos futbolo A lygos žaidėjų.

Sulaukęs vos aštuoniolikos jis tapo rezultatyviausiu Europos jaunimo (iki 19 m.) čempionato finalinio etapo Kaune žaidėju. Nedidukas, techniškas saugas elegantiškai vieną po kito mušė įvarčius į elitinių žemyno komandų vartus, atrodydamas nė kiek ne prasčiau už ten pat Kaune žaidusias tada dar būsimas pasaulinio lygio žvaigždes – prancūzus Anthony Martialį ir Adrieną Rabiot, portugalą Bernardo Silvą.

Nenuostabu, kad talentingas lietuvis greit pritraukė užsienio klubų dėmesį. Netrukus jis rankose jau laikė sutartį su garsiuoju "Stuttgart" klubu ir svajojo apie debiutą Vokietijos bundeslygoje.

Tačiau gražią pasaką nutraukė įsisenėjusios dubens kaulų problemos, dėl kurių jaunuoliui nepavyko atskleisti visų savo gabumų. Po kelių metų blaškymosi po Vokietijos žemesnes lygas teko daryti pauzę ir grįžti gydytis į Lietuvą.

Perspektyvos pasiekti buvusį lygį atrodė itin miglotos, tačiau jau pirmas sezonas su "Kauno Žalgiriu" 2018-aisiais patvirtino, kad talentas niekur nedingo – vėl įvarčiai ir rezultatyvūs perdavimai, tik dabar – lietuviškoje A lygoje, kvietimas į šalies nacionalinę rinktinę.

Pernai saugas sulaukė pasiūlymo keltis į Marijampolės "Sūduvą". Atrodė, kad karjeros kreivė šaus į viršų. Tačiau Lietuvos čempionų gretose Gratas sužaidė vos kelerias rungtynes – vėl sveikatos bėdos, nusivylimas ir ilga kasdienė kova už galimybę grįžti į aikštę.

Triūsas atsipirko su kaupu: šiemet su "Kauno Žalgiriu" laimėta istorinė A lygos bronza ir vėl – kvietimas į Lietuvos rinktinę.

"Kiekvienam savo kelias. Manasis, matyt, labiau vingiuotas nei kitų", – į klausimą, ar neerzina palyginimai su toli į priekį nužengusiais žinomais bendraamžiais, filosofiškai atsakė pašnekovas.

– Gratai, prieš savaitę "Kauno Žalgiris" užsikabino pirmą klubo istorijoje A lygos medalį. Labiau džiaugiatės bronza ar graužiatės, kad nepakilote dar aukščiau?
– Išties, jausmas dvejopas. Iš vienos pusės, tai didelis pasiekimas. Bet liko ir kartėlio, nes norėjome pakovoti ir dėl titulų. Jautėme, kad šiemet "Sūduva" ir Vilniaus "Žalgiris" mums nebuvo neįveikiami. Jie mus pranoko ne tiek žaidimu, kiek autoritetu, pasitikėjimu savo jėgomis. Bus gera pamoka ateičiai.

– Ar jau esate garantuotas, kad Kaune liksite ir kitam sezonui?
– Mano sutartis baigėsi, todėl neįsivaizduoju, kur link viskas pasisuks. "Kauno Žalgiris" – auganti organizacija, todėl neatmetu galimybės likti čia ir kitąmet. Juolab kad liko neįgyvendintų tikslų.

– Vienas tokių – Europos lygos varžybos, kuriose žalgiriečiai antrus metus iš eilės iškrito jau po pirmo etapo. Ko pritrūko sėkmingesniam žygiui?
– Galima sakyti, kad mums nepasisekė dėl burtų. Jau pirmame etape gauti tokį stiprų varžovą kaip Budės "Glimt" – ne pats palankiausias variantas. Norvegų komanda tikrai aukšto lygio, tai ji įrodė ir vėliau atkakliai pasipriešinusi (2:3) "AC Milan" klubui.

– Šį sezoną įmušėte tik kelis įvarčių, tačiau jūsų įtaka žalgiriečių žaidimui vien įvarčiais neapsiribojo – ne veltui esate vadinamas vienu komandos lyderių. Kaip vertinate savo pasirodymą?
– Sezonas nebuvo blogas, nors skaičiai ne visai tie, kuriuos norėčiau matyti. Rezultatyvių smūgių galėjo būti ir daugiau. Kita vertus, pagalba komandai – ne vien įvarčiai. Šiemet teko parungtyniauti trijose pozicijose. Pastaruoju metu nemažai žaidžiau vidurio saugu, tad teko atlikti didelę darbo amplitudę: nuo atakų organizavimo, kamuolio kontrolės iki gynybos veiksmų. Tas darbas ne visada pastebimas, bet komandai reikalingas. Taip pat rungtyniavau ir labiau atakuojančioje pozicijoje, vadinamuoju netikru puolėju. Šią poziciją išrado buvęs "Barcelona" treneris Josepas Guardiola. Be to, žaidžiau ir krašto puolėju. Nors esu kairiakojis, dažniau žaisdavau dešiniame krašte.

– Šiemet jums pavyko išvengti senų sveikatos bėdų pasikartojimo, kurios kankino didžiąją karjeros dalį ir dėl kurių pernai palikote "Sūduvą". Kas lėmė pagerėjimą?
– Šį sezoną išties galėjau mėgautis futbolu. Pasitaikė tik kontaktinė pėdos trauma, dėl kurios nerungtyniavau apie mėnesį. Bet tai – menkniekis. Nesakyčiau, kad kažką labai pakeičiau, tiesiog stengiuosi atsakingai prisižiūrėti kūną, dienos režimą, mitybą.

– Komandos treneriai pabrėžia, kad tokiu profesionaliu požiūriu į darbą pasižymi retas kuris A lygos futbolininkas. Kiek laiko per dieną skiriate sportui?
– Priklauso nuo to, kiek komandinių treniruočių – viena ar dvi. Bet aš dar papildomai sportuodavau prieš kiekvieną treniruotę ir po jos, atlikdavau tempimo, apšilimo pratimus. Net prieš miegą darau specialią mankštą.

– Papildomas darbas davė vaisių. Šį rudenį, po ilgos pertraukos, vėl sulaukėte kvietimo į nacionalinę komandą. Ar prieš sezoną tikėjotės, kad vėl tapsite reikalingas rinktinei?
– Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesitikėjau. Tai nėra paprasta, nes mano pozicijoje yra nemaža konkurencija (rinktinės mačuose G.Sirgėdą dažniausiai keitė Kroatijoje rungtyniaujantis jaunasis talentas Paulius Golubickas – aut. past.). Labai džiaugiuosi, kad treneris Valdas Urbonas suteikė man šansą, kuriuo, manau, neblogai pasinaudojau. Pasisekė ir įmušti įvartį (per kontrolinį mačą su Estija – aut. past.), tai suteikė nemažą psichologinį impulsą dirbti toliau.

– Rinktinės sąrašuose esate ir likusiems šių metų mačams Tautų lygoje. Kaip manote, ar lietuviams, pagaliau nutraukusiems labai ilgą pralaimėjimų maratoną, realu pakovoti dėl pirmos vietos savo grupėje?
– Kodėl gi ne? Turime tiek pat taškų, kiek ir albanai (po 5) ir tik dviem atsiliekame nuo baltarusių (7 tšk.). Jei sėkmingai sužaisime Minske ir Kazachstane, galime pakilti ir į pirmą poziciją. C divizione tai būtų garbingas rezultatas.

– Esate vienas nedaugelio Lietuvos futbolininkų, vyrų rinktinėje debiutavęs vos aštuoniolikos. Nuo to laiko perėjote ir ugnį, ir vandenį. Sutartis su "Stuttgart" klubu ir ranka pasiekiama viena stipriausių Europos lygų – bundeslyga, vėliau – traumos, smukimas į regionines lygas, pertrauka karjeroje, abejonės ar apskritai dar žaisite futbolą, sugrįžimas į Lietuvą, nesėkmingas praėjęs sezonas Marijampolėje. Galiausiai grįžimas į rinktinę. Kas padėjo nepalūžti?
– Ne mažiau dėmesio skiriu ir saviugdai. Skaitau psichologines knygas, klausau tinklalaidžių. Didžiausią įspūdį padariusi knyga? Carol S.Dweck "Mindset". Ji moko pozityvaus požiūrio į gyvenimą, į iššūkius, kurie mums tenka, savęs tobulinimą. Sunkiais momentais tokios žinios padeda nepalūžti ir siekti naujų viršūnių. Taip pat padeda ir mano širdies draugės Grėtės palaikymas.

– Prieš šešerius metus, po jums itin sėkmingo Europos jaunimo čempionato Kaune, populiariame futbolo rinkos tinklalapyje transfermarkt.com buvote įvertintas 200 tūkst. eurų. Ar žinote, kokia, bent jau teorinė, jūsų vertė rinkoje dabar?
– Sunku pasakyti, nesidomėjau. Žinau, kad mažiausia vertė buvo 50 tūkst. eurų, tai dabar gal kainuoju 150 tūkst.? Sakote, 175 tūkst.? Vadinasi, pabrangau (juokiasi). Bet agento neturiu, bent jau šiuo metu.

– Apie vertes rinkoje paklausiau neatsitiktinai. Esate aistringas "Fantasy" futbolo žaidėjas. Kalbama, kad vadybininkams, norintiems suburti nebrangią, bet pajėgią Anglijos "Premier" lygos komandą, reiktų kreiptis į G.Sirgėdą?
– Šis pomėgis mane užvaldęs jau beveik dešimtmetį. Kiekvieną savaitę, kai vyksta Anglijos čempionato turai, skiriu dėmesio komandai parinkti. Kartais užtenka tik minimalių žingsnių, o kartais reikia pasėdėti ir kelias valandas, pakeisti traumuotus ar diskvalifikuotus žaidėjus, atlikti tinkamus perrikiavimus. Kai dar gyvenau Vokietijoje, pasaulio reitinge sezoną užbaigiau netoli geriausių šimtuko tarp kelių milijonų žaidėjų. Dabar "Premier" lygos "Fantasy" žaidžia maždaug 6 mln. žmonių. Šiemet Lietuvoje esu 33 tarp 4,3 tūkst. "vadybininkų".

– Šie pasiekimai tarsi sufleruoja, kad baigęs sportinę karjerą galite tapti aukšto lygio klubo vadovu arba treneriu. Juk gebėjimas su ribotu biudžetu surinkti efektyvią komandą praverstų ir realiame gyvenime…
– Esu apie tai pagalvojęs. Pernai, kai nerungtyniavau dėl traumų, pradėjau mokytis trenerių kursuose ir įgijau UEFA B lygio licenciją. Gali būti, kad ateityje sieksiu ir didesnių aukštumų.

Tobex
Pranešimai: 7960
Užsiregistravo: 2010 Vas 10 15:14
Palaikoma komanda: Šiauliai

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 13 13:01

„Kauno Žalgiris“ atsisveikino su Rudinilsonu
http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/91895/

„Kauno Žalgirio“ futbolo klube artėjančiame sezone sirgaliai neišvys gynėjo Rudinilsono. Pasibaigus 2020-ųjų A lygos sezonui baigėsi ir futbolininko sutartis su klubu.

Į Kauną futbolininkas 2019-aisiais atvyko iš Maroko – ten jis rungtyniavo Churibgos „Olympique“ klube.

„Kauno Žalgirio“ klube afrikietis per dvejus metus A lygoje sužaidė 33-ejas rungtynes startinėje sudėtyje, taip pat dvejus metus žaidė ir UEFA Europos lygos atrankos rungtynėse.

26-erių centro gynėjas yra nuolat kviečiamas į Bisau Gvinėjos rinktinę, kurioje yra sužaidęs 18 rungtynių. Su „Kauno Žalgirio“ klubu iškovojęs A lygos bronzos medalius futbolininkas vėl išvyko į nacionalinę šalies futbolo rinktinę, kurios laukia Afrikos Tautų lygos atrankos išbandymas su Senegalo rinktine.

„Kauno Žalgirio“ klubas dėkoja Rudinilsonui už pastangas siekiant bendrų tikslų ir linki sėkmės tolimesnėje karjeroje.

karys
Pranešimai: 7163
Užsiregistravo: 2010 Vas 24 08:59
Palaikoma komanda: Žalgiris

Re: Kauno Žalgiris

2020 Lap 13 15:06

Tas tai kaip ir aišku buvo, įdomiau ar Gratas kels sparnus, ar ne...
Apie Vilniaus “Žalgirį” ir futbolą apskritai… http://offside.blogas.lt" onclick="window.open(this.href);return false;

Grįžti į