ganėtinai ilgas sporto advokato komentaras apie šviežiai siūlomą reglamentą:
https://www.facebook.com/sportogincai/posts/720518828739921[futbolas] Šiuo metu Lietuvos futbole tikrai netrūksta karštų temų: LFF prezidento rinkimai, būsimas LFF įstatų keitimas, diskusijos dėl Kompensacijų už žaidėjų perėjimą tarp futbolo akademijų reglamento (toliau – Reglamentas). Šiandien norėjau pakalbėti būtent apie pastarąjį.
Apie LFF ketinimus priimti Reglamentą teko girdėti jau prieš kurį laiką. Jau tada išgirdus svarstomus įvesti principus, buvau ne kartą pakėlęs antakius bandydamas suprasti, kodėl LFF nori žengti tokiu keistu keliu ir užuot skatinusi sveiką konkurenciją tarp klubų, tų pačių akademijų, jas švietusi futbolo vystymo klausimais, jas ketina įsprausti į biurokratizmu ir kažkieno interesų protegavimu atsiduodančią tvarką.
Šiandien teko klausytis LFF organizuotos diskusijos Reglamento klausimais, kurioje dalyvavo vos vienos Lietuvoje veikiančios futbolo akademijos atstovas. Nors Reglamento tvirtinimo klausimas jau yra numatytas už kelių dienų, akivaizdu, kad apie šį Reglamentą žino tik pati LFF ir keletas kitų „išrinktųjų“ asmenų, kuriems šis Reglamentas gali būti naudingas. Paskutiniu metu teko bendrauti ne su vienu Lietuvoje veikiančių futbolo akademijų atstovu - nė vienas iš jų apie Reglamentą nieko nebuvo girdėjęs.
Mane iki šiol stebina LFF požiūris į itin svarbių reguliacinių dokumentų ir taisyklių priėmimą. Užuot ėjusi atviru keliu ir į jų priėmimą įtraukusi visus futbolo srityje veikiančius asmenis, paskelbusi patį Reglamento projektą viešai, kad visi norintys su juo galėtų susipažinti ir pateikti savo nuomonę ar pasiūlymus, LFF jį laiko savo stalčiuose ir ištraukia tik tada, kada vyksta LFF Vykdomojo komiteto posėdis.
Šiuo aspektu LFF tikrai yra daug ko mokytis iš savo motininių organizacijų UEFA ir FIFA, kurios puikiai supranta, kad į futbolui reikšmingų taisyklių rengimą turi būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys ir gaunami visų asmenų, kuriems tokios taisyklės gali daryti įtaka, pozicija, jog tik tokiu būdu gali būti pasiektas tinkamas reguliavimo rezultatas, o prie balsavimo žengiama tik tada, kai dėl to nekyla jokių abejonių.
Tačiau šio post‘o tikslas tikrai nebuvo ir nėra peikti LFF dėl jos atvirumo stokos. Juo siekiu aptarti esminius momentus, dėl kurių, mano nuomone, Reglamentas, bent jau toks, koks jis yra siūlomas, nėra tinkamas ir neatitinka šiuolaikinio futbolo vadybos ir organizavimo principų.
Pirmiausia, turiu pažymėti, kad šiuo metu galioja LFF patvirtinta tvarka, kuri reglamentuoja ir nustato tam tikrus principus, kurie yra nukreipti į futbolininkus ugdančių įstaigų (akademijų) kaštų kompensavimą. Tiesa, ši tvarka yra labai panaši į tą, kurią savo praktikoje taiko FIFA tarptautinių žaidėjų transferų atveju.
Tokia tvarka yra grindžiama esminiu principu – ugdymo įstaiga turi teisę gauti kompensaciją, bet ji yra mokama tik už rezultatą – už profesionalaus futbolo žaidėjo išugdymą ar prisidėjimą prie tokio ugdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad profesionalūs žaidėjai yra ugdomi klubams ir būtent klubai naudojasi jų paslaugomis, pagal šią tvarką būtent jiems, kaip profesionalių futbolo žaidėjų paslaugų naudos gavėjams, ir yra numatyta pareiga mokėti šią kompensaciją, tokiu būdu atsidėkojant už darbą, kurį už klubus nuveikė kitos ugdymo įstaigos ir akademijos.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką LFF, ugdymo įstaigos (akademijos) gali tikėtis tokių kompensacijų iš Lietuvos futbolo klubų, kurie nusprendė su jų auklėtiniu, kaip profesionaliu futbolo žaidėju, sudaryti sutartį:
- po 1 000 EUR už tokio žaidėjo treniravimą 12-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra A lygos klubas;
- po 3 000 EUR už tokio žaidėjo treniravimą 16-ojo, 17-ojo, 18-ojo, 19-ojo, 20-ojo, 21-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra A lygos klubas;
- po 500 EUR už tokio žaidėjo treniravimą 12-ojo, 13-ojo, 14-ojo, 15-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra kitas nei A lygos klubas;
- po 1 000 EUR už tokio žaidėjo treniravimą 16-ojo, 17-ojo, 18-ojo, 19-ojo, 20-ojo, 21-ojo tokio žaidėjo gimtadienio sezonais, jeigu tas klubas yra kitas nei A lygos klubas.
Tuo tarpu pagal LFF siūlomą Reglamentą yra įvedamas kompensacijų mechanizmas, kuris ugdymo įstaigas (akademijas) „apdovanos“ ne už jų rezultatus, bet tiesiog už vykdytą treniravimo procesą, kuris, beje, gali būti net netinkamas.
Pagal Reglamentą yra įvedamas privalomas kompensacijų mechanizmas, kai futbolą sportuojantys vaikai „vaikšto“ ne iš ugdymo įstaigų (akademijų) į klubus, o tarp ugdymo įstaigų (akademijų), nepriklausomai nuo sprendimo pakeisti ugdymo įstaigą (akademiją) priežasties.
Tuo atveju, jeigu ugdymo įstaigos (akademijos) tarpusavyje nepasiekia susitarimo dėl konkrečios kompensacijos sumos, siūloma įtvirtinti, jog naujoji ugdymo įstaiga (akademija) buvusiai vaiko ugdymo įstaigai (akademijai) mokėtų tokias kompensacijas:
- 500 EUR, kai pereina 10 – 11 metų vyriškos lyties vaikas, ir 350 EUR, kai pereina 10 – 11 metų moteriškos lyties vaikas;
- 750 EUR, kai pereina 11 – 12 metų vyriškos lyties vaikas, ir 375 EUR, kai pereina 11 – 12 metų moteriškos lyties vaikas;
- 1 000 EUR, kai pereina 12 – 13 metų vyriškos lyties vaikas, ir 500 EUR, kai pereina 12 – 13 metų moteriškos lyties vaikas;
- 2 000 EUR, kai pereina 13 – 14 metų vyriškos lyties vaikas, ir 1 000 EUR, kai pereina 14 – 15 metų moteriškos lyties vaikas;
- 3 000 EUR, kai pereina 15 – 16 metų vyriškos lyties vaikas, ir 1 500 EUR, kai pereina 15 – 16 metų moteriškos lyties vaikas;
- 4 000 EUR, kai pereina 17 – 18 metų vyriškos lyties vaikas, ir 2 000 EUR, kai pereina 17 – 18 metų moteriškos lyties vaikas;
- 4 000 EUR, kai pereina 19 metų vyriškos lyties asmuo, ir 2 000 EUR, kai pereina 19 metų moteriškos lyties asmuo.
Ką reiškia toks reglamentavimas? Jis reiškia:
1. vaikams ir tėvams yra suvaržomos galimybės rinktis labiausiai jų interesus atitinkančias ugdymo įstaigas (akademijas), kadangi jų pasirinktos ugdymo įstaigos (akademijos) gali vengti atsisakyti priimti konkrečius vaikus pas save dėl pareigos mokėti itin dideles pinigines kompensacijas buvusiai vaiko ugdymo įstaigai (akademijai);
2. neigiamai yra veikiama ugdymo įstaigų (akademijų) konkurencija, grindžiama jų teikiamų paslaugų kokybe, kadangi apsunkinus vaikų judėjimą tarp ugdymo įstaigų (akademijų), konkrečios ugdymo įstaigos (akademijos) gali jaustis ganėtinai saugiai dėl jų auklėtinių vaikų pasilikimo, nepaisant jų teikiamų paslaugų kokybės;
3. potencialus vaikų pasitraukimas iš futbolo, kai jie bus „pririšti“ prie konkrečios ugdymo įstaigos (akademijos), kurios paslaugų kokybė jų netenkina arba kurios jie lankyti daugiau nepageidauja dėl kitų asmeninių priežasčių.
Turint omenyje, kokia yra sunki tiek tų pačių futbolo klubų, tiek pačių ugdymo įstaigų (akademijų) finansinė padėtis, galiu drąsiai sakyti, kad siekiama įvesti tvarka yra labai pavojinga ir akivaizdžiai saugo ir gina tik stambiausių ir finansiškai stiprių Lietuvoje veikiančių futbolo ugdymo įstaigų (akademijų) interesus.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje veikiantys futbolo klubai dėl finansinių sunkumų ir nepritekliaus visais įmanomais būdais dėdavo pastangas išvengti pareigos mokėti anksčiau aptartas šiuo metu galiojančias treniravimo kompensacijas. Tad, ką tada kalbėti apie vaikų futbolo ugdymo įstaigas (akademijas), kurių finansiniai resursai yra paprastai dar mažesni nei klubų?
Mano nuomone, LFF šiuo metu turi puikią galiojančią kompensavimo už žaidėjų treniravimą tvarką, kuri skatina ugdymo įstaigas (akademijas) ne tik treniruoti žaidėjus, bet juos treniruoti tinkamai, siekti rezultato ir žaidėjų profesionalumo. Nepritariu tam, kad būtų varžomos vaikų ir jų tėvų galimybės siekti pasirinkti geriausią ir jiems priimtiniausią ugdymo įstaigą (akademiją), kol dar nėra prasidėjęs vaiko, kaip profesionalaus futbolo žaidėjo, kelias. Ugdymo įstaigos (akademijos) turi sveikai ir savo pastangomis konkuruoti dėl vaikų. Ši konkurencija neturėtų būti ribojama finansiniais pančiais, kuriuos ketinama uždėti Reglamentu.
Tuo atveju, jeigu LFF tikrai nori atsidėkoti ugdymo įstaigoms (akademijoms) už jų darbą ir profesionalių žaidėjų ugdymą, manau, kad ji turėtų priiminėti ne Reglamentą, o peržiūrėti šiuo metu galiojančias treniravimo kompensacijų sumas, kurias pareigą mokėti turi klubai.
Pastebėtina, kad dabar gaunasi taip, kad klubai už žaidėjų treniravimą moka net mažiau nei tą turėtų daryti ugdymo įstaigos (akademijos) pagal siūlomą Reglamentą.