Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė pastabų Nacionalinio stadiono sutarties pakeitimui
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2024/04/11/viesuju-pirkimu-tarnyba-pateike-pastabu-nacionalinio-stadiono-kompleksuiNacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos sutarties pakeitimai dėl papildomų darbų yra galimi, tačiau privatus partneris, o ne institucijos turėtų prisiimti didesnę riziką, taigi ir pabrangimo dalį dėl kainos indeksavimo. Tokią išvadą ketvirtadienį paskelbė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Ji įvertino du dalykus: statybų kainos indeksavimą ir papildomus darbus, numatančius papildomas 3.000 vietų stadione bei arenos pastato pokyčius.
Tuo metu Arvydas Avulis, projektą perimti siekiančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas, sako, kad jo įmonė ir dabar prisiima daug rizikų.
Papildyta „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovės komentaru, prieš skyrių „A. Avulis: pavyko įpilti benzino“Darius Vedrickas, VPT direktorius, spaudos konferencijoje sakė, kad, tarnybos vertinimu, didesnė rizika turėtų tekti koncesininkui, o ne viešojo sektoriaus partneriams – Vilniaus savivaldybei bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Taigi šalys turėtų iš naujo pasiskirstyti rizikas, nes kitu atveju institucijoms kyla rizika permokėti.
VŽ primena, kad dabar privatus projekto partneris fondas „BaltCap Infrastructure Fund“, savivaldybė bei ministerija yra sutarę, jog projekto kaina yra indeksuojama dviem dalimis. Pirmoji buvo numatyta jau pasirašant sutartį – ji apima laikotarpį nuo įpareigojančios kainos pateikimo iki sutarties įsigaliojimo. Antroji yra susieta su aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, – karu Ukrainoje bei dėl to smarkiai išaugusiomis statybų kainomis.
Dėl pirmosios dalies VPT pretenzijų teigia neturinti.
„Pagal šitą dalį atliktas investicijų indeksavimas, VPT nuomone, yra tinkamas ir teisingas, tokiu būdu bendra investicijų vertė padidėja 17,66%. Tas procentas, kuris yra nepaskirstytas dėl nenumatytų aplinkybių – 8,46%, kaip jis pasiskirstytų tarp šalių. Nes kaip dabar yra susitarime, tai dėl nenumatytų aplinkybių ta proporcija yra tokia, kad institucijos prisiima 11,05%, o koncesininkas prisiima 2,37%. Tai kaip pasiskirstys 8,46%, va tą neatitikimą, mes nežinome. Mes manome, kad tai turėtų būti derybų klausimas“, – spaudos konferencijoje mintis dėliojo D. Vedrickas.
Anot jo, koncesijos susitarimuose
didesnė rizikų dalis turėtų tekti koncesininkui, o ne institucijoms. Taip pat pabrėžiama, jog indeksuoti reikėtų ne visą sutarties kainą, o tik statybų darbų ir nevertinant jau atliktų darbų.
„Infliacija tikrai buvo, bet, jei pažiūrėtume pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus kainų pokyčius, matytume, kad statybų srityje kainų pokytis sudarė daugiau nei 30%, o baldų, inventoriaus – daugiau nei 20%. Tai mes matome tam tikrą skirtumą ir į jį turėtų būti atsižvelgiama, siekiant subalansuoti sutarties šalių pareigas“, – aiškino D. Vedrickas. Jis patvirtino, kad VPT laikosi pozicijos, jog dėl kitų dalykų kainos indeksavimo – inventoriaus, baldų ir pan. – šalys galėtų derėtis dar kartą vėliau. „Mes siūlome dabar indeksuoti tik statybų kainą, o vėliau inventorių, kadangi tas pats koncesininkas pabrangimą grindžia per statybos elementų kainų pabrangimą“, – kalbėjo D. Vedrickas.
Tuo metu dėl papildomų darbų įsigijimo, anot jo, turėtų būti taikomas kitas pagrindimas. „Dėl papildomų darbų viskas yra gerai, mes sakome, kad juos įsigyti galima, tačiau teisinis pagrindas yra neteisingas. Nurodant sutartyje vietoje vieno punkto kitą Koncesijos įstatymo punktą“, – sakė D. Vedrickas.
Jis patikslino, kad VPT vertinimas yra rekomendacinis, tačiau, jo neįgyvendinus, galėtų kilti pasekmių. „Projektas gali vykti, tačiau reikalingi pataisymai, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis. – Jei bus viskas palikta, kaip yra, tada VPT ar kitos institucijos gali imtis ginti viešąjį interesą.“
Tai reiškia, kad, neatsižvelgus į tarnybos rekomendacijas, ji galėtų teikti ieškinį teismui. Tą tarnyba jau yra dariusi 2020 m., kai savivaldybę įpareigojo stabdyti sutarties sudarymo procedūras ir kreipėsi į teismą, nes laikėsi pozicijos, kad projekto finansavimo modelis negali būti traktuojamas kaip koncesijos sutartis. 2021 m. gegužę, po dviejų nepalankių teismų sprendimų, VPT nusprendė neteikti kasacinio skundo.
Siūlo žiūrėti į visą paveiksląVilniaus miesto savivaldybės vertinimu, VPT nuomonė neatspindi visos koncesijos sutarties pakeitimų apimties. „Finansininkų skaičiavimais, taikant VPT siūlomą skaičiavimų metodologiją, savivaldybei ir ministerijai projektas kainuotų brangiau“, – nurodo Vilniaus savivaldybė. Nors jos ir VPT indeksavimo vertinimas skiriasi, anot savivaldybės, skirtumas nėra esminis ir sudaro 2,59%.
„Manome, kad VPT pilna apimtimi neįvertino koncesijos sutarties pobūdžio ir susitarimu dėl indeksavimo atliktų pakeitimų visumos. Visais jais yra atstatomas ekonominės pusiausvyros balansas. Tarnyba, savo ruožtu, vertino tik vieną iš susitarimo nuostatų, bet neatsižvelgė į tai, kad savivaldybė išsiderėjo daug nuolaidų iš koncesininko per finansinius instrumentus“, – pranešime teigia Valdas Benkunskas, Vilniaus meras.
Anot jo, jeigu savivaldybė įgyvendintų VPT rekomendacijų ir padidintų koncesininko pabrangimo dalį nuo 11,64% iki 14,23%, savivaldybė sutaupytų apie 2,1 mln. Eur, bet netektų daugiau nei 5 mln. Eur susiderėtų nuolaidų.
„Kad suvaldytume brangimą, sutrumpinome 22 metų mokėjimų grafiką iki 2 metų – tai reiškia, kad koncesininkas dėl to negaus beveik 52 mln. Eur. Taip pat jis savanoriškai atsisakė 2% refinansavimo mokesčio, kas sudaro 2,4 mln. Eur, ir sumažino skolinimosi palūkanas daugiau nei 1%, dėl ko negaus 2,6 mln. Eur. Tuo metu VPT siūlo didinti koncesininkui tenkančią riziką, bet domėn neįtraukia, kad tokiu atveju koncesininkas netaikys tokių nuolaidų “, – sako jis.
Savivaldybė praneša, kad detaliai įvertins VPT rekomendacijas su likusiomis projekto šalimis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei koncesininku – ir pateiks detalesnę poziciją, kokia apimtimi jas bus galima pritaikyti. Vėliau spaudos konferencijoje V. Benkunskas teigė, kad savivaldybė neignoruos VPT nuomonės, tačiau pabrėžė, kad tarnyba „nėra neklystanti institucija“.
„Dėl VPT neteisėto įsikišimo į šitą projektą prieš trejus metus ir įvyko tas visas pabrangimas, infliacija, ir iš esmės tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko reikėjo indeksuoti“, – teigė V. Benkunskas.
Mero teigimu, jei būtų nusprendžiama koreguoti sutartį, ji nebūtinai turėtų būti svarstoma taryboje. Jei pakeitimai būtų neesminiai, užtektų tik savivaldybės administracijos pritarimo.
Agnė Grendelė, „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovė, į VŽ pateiktus klausimus, ką ruošiasi daryti, kokią pabrangimo dalį bendrovė būtų pasiryžusi prisiimti, neatsakė, tik nurodė: „Kol neturime viso VPT išvadų teksto, nesiimame vertinti viešumoje skelbiamos informacijos ir komentarų.“
A. Avulis: pavyko įpilti benzinoA. Avulis ketvirtadienį VŽ sako, kad ir dabar jo įmonė prisiima daug rizikų.
„Man keistai atrodo VPT teiginys, kad mums reikėtų prisiimti daugiau rizikos, nes neatsirado Lietuvoje daugiau bendrovių, kurios norėtų ir galėtų perimti šitą projektą ir jį užbaigti. Projektas yra ant tiek rizikingas, kad nėra daugiau norinčių jį daryti“, – kalba A. Avulis.
Jis teigia, kad specialios paskirties bendrovė (SPV) „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ yra „techniniame bankrote“, nes ji negali vykdyti savo įsipareigojimų, o jo įmonė derasi dėl jos akcijų perėmimo vien tam, kad būtų išgelbėtas projektas.
„Teiginys, kad per mažai rizikos prisiimame, neturi pagrindo. Jei eina kalba apie skaičiavimo metodiką, kurią kvestionuoja VPT ekspertai, joje gali būti įvairių būdų. Mes padarėme daug nuolaidų Vilniaus savivaldybei derybose dėl šito komplekso. Jeigu ir sutiksime su VPT siūloma indeksavimo skaičiavimo metodika, tai nereiškia, kad mes galėsime patvirtinti tas nuolaidas, kurios jiems jau buvo suteiktos“, – aiškina A. Avulis.
Jo nuomone, jei savivaldybė nuspręstų priimti VPT išvadas, derybos su ja prasidėtų iš naujo.
„Dabar yra įpilta benzino vėl į ugnį, nežinau, kas turėjo tokį tikslą, bet jį pasiekė. Nes derybos su savivaldybe, manau, turės prasidėti iš naujo, jei to pageidaus savivaldybė. Čia buvo visai kita idėja, kad tą gėdingą projektą reikia imti ir padaryti. Mes tam padarėme maksimumą, ką galėjome, jei kas nori iš citrinos išspausti dar daugiau sulčių, tai tada sakome, grįžkime į pradinį tašką. Galime priimti VPT pastabas, pasidėti ant stalo tuos skaičius, ir tada pradedame kalbėtis iš naujo“, – sako „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Galimi ir pakeitimaiDar anksčiau Adomas Bužinskas, savivaldybės administracijos direktorius, teigė, jog, jei būtų VTP pastabų, sutartis su koncesininku galėtų būti pakoreguota. Ši VPT išvada nėra pati paskutinė, siekiant tęsti projekto įgyvendinimą, bet ji yra reikalinga, norint gauti Europos Komisijos (EK) išvadą. V. Benkunskas tikisi EK sprendimo sulaukti iki vasaros. Anot A. Bužinsko, EK pasisakius neigiamai, Nacionalinio stadiono komplekso statybas reikėtų nutraukti.
Nacionalinio stadiono komplekso statybos sustabdytos gruodį.
YouTubehttps://www.youtube.com/watch?v=2xKgJwY_7HY
