Nereikia painioti grynai futbolui skirtų stadionų su tokiu daugiafunkcionaliu objektu, koks buvo planuojamas statyti. Bet ir tokiu atveju kaina yra per didelė, o visa istorija verta VSD dėmesio..

Šiandien turėtume sužinoti eilinių galimybių studijų išvadas.

Dabar turbūt pinigus sau į kišenes kiš ne per statybas, o per "galimybių studijas"...

14.00 val. Mero pavaduotojas Romas Adomavičius pirmininkaus Dėl nacionalinio stadiono statybos ir valdymo projekto koordinavimo darbo grupės posėdžiui.
Informacija tel. 211 28 81

http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/7/" onclick="window.open(this.href);return false;?

gal yra naujienu apie stadiona?tai planuos issimoketinai pastatyti ar griaus?ar dar nieko nesake?

Kas sieja K.Brazauskienę ir nacionalinį stadioną?
2010-09-21, 21:36
http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/k ... ona-300501" onclick="window.open(this.href);return false;

Gali būti, kad 50 mln. litų, kurių Valstybės kontrolė pasigedo statant nacionalinį stadioną nukeliavo į kitas statybas – apartamentų, kurie turėjo iškilti šalia Kristinai Brazauskienei priklausančio „Draugystės“ viešbučio, - spėja TV3 laida „Prieš srovę“.

Sostinės pažiba turėjusio vadintis stadiono statybos taip ir nebuvo baigtos. 2007 m. ant senojo Šeškinės stadiono griaučių pradėjęs kilti statinys, darbų pabaigos nesulaukė, bet per dvejis jo statybos metus miestui ir valstybei atnešė ne vieną milijoną nuostolių.

Šio stadiono statybai tuomet Vyriausybei vadovavęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas iš Vyriausybės rezervo fondo skyrė daugiau nei 100 mln. litų. Pinigai buvo išleisti, tačiau Valstybės kontrolė patikrinusi šių lėšų pasisavinimą, niekaip nesugebėjo rasti, kur „išgaravo“ ,ar kaip buvo panaudota pusė šios sumos – 50 mln. litų.

„Stadiono statybai 2007-2008 m. buvo panaudota 105 mln. litų, bet dėl daugiau nei 50 mln. litų negalime pasakyti, ar jie tinkamai buvo panaudoti. Kai kuriose sutartyse nebuvo nustatyta kainodara, darbų aktai buvo perrašomi, kai kurie net po tris kartus, teigiama, kad už darbą parengiant projektą buvo sumokėti 3 mln. litų, tačiau nėra įrodymų, o gal jie galėjo kainuoti 300 tūkst.litų“, - stadione rastus pažeidimus vardino Valstybės kontrolės direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.

Dėl rastų pažeidimų Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši tirti, kur dingo pinigai neskuba. Laida „Prieš srovę“ mano, kad šie nacionaliniam stadionui skirti milijonai galėjo nukeliauti į K.Brazauskienės pradėtus statyti apartamentus. Šių abiejų projektų statybos darbus vykdė ta pati statybų bendrovė „Veikmė“, jie prasidėjo ir baigėsi vienu metu.

„Ten imituojamos statybos, o čia vyksta. Darbai nutrūko stadione, nutrūko ir prie „Draugystės“. Aš šiose statybose įžvelgiu tarpusavio sąsajas“, - sako buvęs politikas, dabar politologas Alvydas Medalinskas.

Tai, kad šios statybos prasidėjo tada, kai sostinę valdė ne socialdemokratai, o Artūras Zuokas, anot A.Medalinsko neturėjo būti problema. Prezidento Rolando Pakso patarėju dirbęs vyras teigia, jog politikų susipriešinimas yra skirtas tik visuomenei apgauti – matant žmonėms jie net nepaduoda vieni kitiems rankos, o susitikimuose draugiškai aptarinėja savo planus, kalba apie pinigus ir projektus.

„Kiek žinau, už objektų privatizavimą atsakingam žmogui buvo skambutis iš prezidentūros (tuo metu Prezidentu buvo Algirdas Brazauskas – red.past), kad „Draugystės“ viešbutis būtų išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašų, o netrukus jis atiteko ilgametei A.Brazausko širdies draugei“, - K.Brazauskienės tapimo viešbučio savininke istoriją prisiminė A.Medalinskas.

1998 m. K.Brazauskienė iš Vilniaus savivaldybės 99 metams išsinuomojo ir aplink šį viešbutį esančią žemę, tiksliau, automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje valdant A.Zuokui pradėjo kilti prabangus statinys.

„Ten nieko nebuvo galima statyti, bet buvo keičiamos įvairios sąlygos, buvo nurodoma, kad tai bus komercinės paskirties pastatas, jei kitaip 49 proc. butų ir 51 proc. komercinių patalpų arba apartamentų, kas prilyginama komercijai skirtoms patalpoms“, - statybų pradžią prisiminė Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Vilniaus savivaldybė šioms statyboms reikiamus leidimus išdavė per rekordiškai trumpą laiką – porą dienų, nors dėl panašių objektų statymo žmonėms savivaldybės slenksčius tenka minti metus, du ar net tris.

Paaiškinti, iš kur gavo pinigų prabangių apartamentų statybai Prezidento A.Brazausko našlė žurnalistams nepanoro. „Skystos jūsų blauzdos“, - atšovė jiems K.Brazauskienė vos tik išgirdusi apie ką bus kalbama ir numetė telefono ragelį.

Ar pavyks atgaivinti stadiono griaučius?
IŠEITIS. Sostinę valdantys politikai mano, kad sporto ir laisvalaikio komplekso turėtų imtis privatininkai

http://www.lrytas.lt/?data=20110118&id= ... =99&view=2" onclick="window.open(this.href);return false;
-------------
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/l ... -56-133538

Vilniaus valdžia dar kartą užsimojo padėti tašką amžiaus statybomis vadinamo nacionalinio stadiono ant Šeškinės kalvos istorijoje. Vėl kuriami planai, kuriems įkūnyti reikės šimtų milijonų litų.

Kaip antradienį rašo „Lietuvos rytas“, įsivaizduojama, kad komplekse renginiai vyktų visą laiką, o per metus čia apsilankytų 800 tūkstančių žmonių. Jų paslaugoms – futbolo aikštė, lengvosios atletikos maniežas, salės, baseinas, viešbutis. Apskaičiuota, kad komplekse galėtų vykti apie 20 proc. nacionalinių sporto ir kultūros renginių. Likę 80 proc. būtų komerciniai renginiai.

Tęsti stadiono statybą numatyta ant tų pačių Šeškinėje riogsančių betoninių griaučių, bet tam nenaudoti valstybės lėšų, o pritraukti privačius investuotojus. Tai tvirtino sostinės vicemeras Romas Adomavičius. Kaip turėtų atrodyti naujas kompleksas, išdėstyta galimybių studijoje, kurią rengė trijų įmonių konsorciumas, laimėjęs Vilniaus savivaldybės rengtą konkursą.

„Tai bus daug daugiau nei stadionas. Tai bus nacionalinis sporto ir laisvalaikio kompleksas. Studija pradėta rengti pernai pavasarį. Konsultantai, kurie ją rengė, keliavo po daugelį Europos šalių, kalbėjosi su įvairių sporto organizacijų atstovais, asociacijomis, eksploatuojančiomis panašius objektus. Mačiau dar 2007 metais rengtą studiją. Jos skiriasi kardinaliai. Čia įvertinta labai daug naujų aplinkybių“, – kalbėjo vicemeras.

Anot jo, anksčiau siūlomo statyti stadiono kaina buvo išaugusi iki 450 milijonų litų, viską būtų reikėję finansuoti valstybės pinigais.

„Mes sieksime, kad, išskyrus statybos kainą ir finansavimo išlaidas, kurias dalimis reikės išmokėti per 22 metus, daugiau lėšų nereikėtų įdėti. Todėl tai valstybei nebūtų didelė našta. Pradėjus statyti sporto kompleksą dabar, mokėti pradėtume tik 2016 metais. Manau, galutinė objekto kaina gali siekti apie 350 mln. litų. Privatus investuotojas turėtų kompleksą pastatyti per trejus metus ir dar 22 metus jį eksploatuoti“, – kalbėjo R.Adomavičius.

Vicemero teigimu, konsultantai apskaičiavo, kad valstybė gaus maždaug 251 mln. litų vertinamos naudos. Pinigai esą grįš per sukurtas darbo vietas, pelno ir daugelį kitų mokesčių. Esą dar 544 mln. litų per tą laiką paliktų atvykę turistai. Apskaičiuota, kad kasmet sporto komplekse apsilankytų apie 800 tūkst. žmonių. „Taigi, galima sakyti, stadionas visiškai atsipirks“, – teigė jis.

Studiją dar turėtų išnagrinėti Finansų ministerijos specialistai, ji turi būti pristatyta Privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės komisijai. Tuomet Vyriausybė turi priimti sprendimą ir teikti jį svarstyti Seimui.

Pasak R.Adomavičiaus, kompleksą siūloma statyti toje pačioje vietoje, panaudojant turimas konstrukcijas, bet viską pritaikant šiuolaikiniams poreikiams ir technologijoms. Jo teigimu, stadionas būtų dengtas, tad jį būtų galima naudoti ištisus metus. Čia suplanuota futbolo aikštė, lengvosios atletikos maniežas, kitoms sporto šakoms pritaikytos salės, baseinas, viešbutis sportininkams. Po tribūnomis liks 22 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.

„Mūsų tikslas – turėti vietą, kur galėtų vykti tiek sporto, tiek kultūros renginiai. Pavyzdžiui, per varžybas į stadioną galėtų tilpti 23–24 tūkstančiai žmonių, o per koncertus – net iki 43 tūkstančių“, – sakė vicemeras. „Kas dar galėtų būti šiame komplekse, priklausytų nuo operatoriaus, nes būtent jis turės atsakyti mums į klausimus, kaip uždirbs pinigus, kad išlaikytų tokį objektą. Jis turės valdyti kompleksą taip, kad kasmet nereikėtų iš valstybės biudžeto dengti nuostolių“, – sakė R.Adomavičius.

Atgaivinti nacionalinio stadiono statybą 2007 metais užsimojo buvusio sostinės mero „tvarkiečio“ Juozo Imbraso komanda.

Nacionalinis stadionas sostinėje buvo suprojektuotas 1985 metais. Stadionas pradėtas statyti 1987 metais, per ketverius metus buvo sumontuoti tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, bet po kelerių metų betoninės konstrukcijos buvo užkonservuotos.

Atgaivinti nacionalinio stadiono statybą 2007 metais užsimojo buvusio sostinės mero „tvarkiečio“ Juozo Imbraso komanda. Projekto įgyvendinimo aktyviausiai ėmėsi buvęs sostinės vicemeras „tvarkietis“ Evaldas Lementauskas.

Nors buvo suplanuota, kad stadiono statybos atsieis apie 370 milijonų litų, kaina artėti 700 milijonų litų link. Be to, statybų sutartis su bendrove „Veikmė“ pasirašyta neturint galutinės sąmatos. Stadiono gaivinimas prasidėjo 2007 metais. Bet rudenį dėl lėšų stygiaus jis buvo sustabdytos. Darbai pajudėjo Vyriausybei skyrus 100 milijonų litų. Bet 2008 metų pabaigoje statybos vėl sustojo.

Atlikus stadiono statybų auditą, Valstybės kontrolės specialistams kilo įtarimų dėl panaudotų 60,5 mln. litų. Daugeliui išleistų sumų nebuvo pateikta išlaidas pagrindžiančių dokumentų. 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis teismas paskelbė, jog sutartis dėl nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Teismas negaliojančia pripažino įmonių „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir „Veikmė“ 2007 metų spalio 2 dienos sutartį.

Ar pavyks atgaivinti stadiono griaučius?
IŠEITIS. Sostinę valdantys politikai mano, kad sporto ir laisvalaikio komplekso turėtų imtis privatininkai

http://www.lrytas.lt/?data=20110118&id= ... =99&view=2" onclick="window.open(this.href);return false;

socdemu pries rinkiminis piaras patarciau rimtai nevertint...

Dar šiek tiek apie tą patį:

Nacionalinio stadiono statytojai giriasi suvilioję tris užsienio kompanijas

http://sportas.delfi.lt/national/nacion ... slink=true

Vilniaus savivaldybės vadovai ragina Vyriausybę atgaivinti Nacionalinio stadiono statybas, patikint jas privatiems investuotojams. Pasak sostinės vicemero Romo Adomavičiaus, tris dešimtmečius statomu daugiafunkciniu kompleksu, kuriam užbaigti reikia dar maždaug 350 mln. litų, domisi mažiausiai trys užsienio kompanijos iš Vengrijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos. Tiesa, pasirinkus privatų operatorių, stadiono statybų išlaidos galiausiai vis tiek kris ant valstybės pečių.

Nori apsidrausti nuo pinigų vogimo

Savivaldybės užsakymu atliktoje galimybių studijoje rekomenduojama skelbti tarptautinį konkursą ir išrinkti bendrovę, statysiančią bei prižiūrėsiančią Nacionalinį stadioną pagal viešo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelį.

„Iš viso susidomėjusių yra daugiau nei dešimt. Trys kompanijos domisi tikrai rimtai ir turi interesą padėti Lietuvai išspręsti šitą klausimą. Jų atstovai jau ne vieną kartą buvo atvykę, inžinieriai atliko stadiono matavimus“, – tikino R. Adomavičius.
REKLAMA

Pasak jo, stadiono Šeškinėje statybos truktų pusantrų metų. Nedelsiant pradėjus reikiamas procedūras, projektą užbaigti esą būtų galima dar 2013-ais.

Pagal pasiūlytą modelį, privatus stadiono operatorius finansuotų statybas iš savo lėšų, o valstybė jas grąžintų per 22 metus, pradedant nuo 2015-ų. R. Adomavičius teigė kol kas negalintis pasakyti, kokio dydžio būtų metinė valstybės įmoka.

„Einant šiuo keliu būtų išspręstas svarbiausias klausimas, neraminantis daugelį: kiek pinigų buvo „nuplauta“ į šalį statant šį stadioną? Šiuo atveju pinigus valdys tie, kurie patys investuos, ir jokios politinės organizacijos ar veikėjai negalės daryti įtakos“, – aiškino R. Adomavičius.

Primename, kad valstybė iki 2009 metų, kuomet nutrūko statybų darbai, į Nacionalinio stadiono nešančias konstrukcijas jau investavo beveik 120 mln. litų.

<...>

Nacionalinis stadionas: susprogdinti ar ar siekti įkurtuvių
http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas ... viu-342494" onclick="window.open(this.href);return false;

Nacionalinio stadiono gaivinimas valstybei atsieitų apie 880 mln. litų, siūloma imtis kuklesnio projekto
Šarūnas Černiauskas, http://sportas.delfi.lt/abroad/nacional ... d=45298795" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 gegužės mėn. 10 d. 15:05

Vilniaus politikų siūlymas gaivinti Nacionalinio stadiono statybas sunkiai skinasi kelią tiek Vyriausybėje, tiek pačiame sostinės valdžios bokšte. Vietoj stadiono statybų viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu, siūloma darbus finansuoti iš valstybės kišenės arba europinių lėšų. Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio skaičiavimais, dabar siūloma stadiono reanimacija valstybei kainuotų per brangiai – apie 880 mln. litų. Esą reikėtų statyti kur kas mažesnį ir pigesnį stadioną bei statybas maždaug po trejų metų pradėti iš europinių lėšų. Vilniaus meras Artūras Zuokas skaičiuoja, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė stadiono kainą pakeltų net iki milijardo litų. Jis siūlo trečią variantą – iš valstybės kišenės pastatyti pigesnį stadioną. Mero vizijai įgyvendinti pakaktų ir kiek mažiau nei pusės milijardo litų.

Laukia Vyriausybės sprendimo

Apie galimybę atgaivinti jau trečius metus nejudančias statybas dar sausį prabilo Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Romas Adomavičius. Jis DELFI teigė, esą idėja dar neperėjo visų biurokratinio aparato sraigtelių. „Parengėme studiją, o Vyriausybė turėtų apsispręsti. Kada jie tą padarys – sunku atsakyti. Dabar (studija – DELFI) keliauja per ministerijas ir turėtų būti aptarta Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijoje“, - sakė R. Adomavičius. Pasak jo, apie kokius nors postūmius stadiono reanimacijos procedūroje kalbėti dar anksti. Politikas teigė šią idėją aptaręs ir su sostinės meru A. Zuoku, tačiau ir jis esą neskuba daryti išvadų. „Vyriausybė turėtų priimti sprendimą ir pasakyti – bandome realizuoti tą projektą tokiu būdu ar nebandome“, - pridūrė R. Adomavičius.

Statyti dar galima?

Nacionalinio stadiono statybvietėje niekas nevyksta jau trečius metus. Sustojus statyboms, griaučiai nebuvo užkonservuoti. Tačiau R. Adomavičius įsitikinęs, kad projektą būtų galima tęsti, naudojant senąjį karkasą. „Nesupuvę dar, tikrai. Bet ilgai laukiant visko gali atsitikti“, - stadiono griaučių būklę įvertino vicemeras. Pašnekovas pabrėžė, kad naujas dengtas stadionas su multifunkciniu sporto kompleksu būtų pastatytas privataus investuotojo lėšomis. Esą valstybė stadioną įsigytų išsimokėtinai, kasmet mokėdama palyginti nedidelę dalį sumos.

Kaina kandžiojasi per daug

Tačiau būtent kaina yra vienas iš faktorių, kurie labiausiai gąsdina ministro pirmininko kanclerį D. Matulionį. Jis DELFI teigė, esą stadionas valstybei kasmet kainuotų po maždaug 40 mln. litų, o per visą išsimokėjimo laikotarpį – 22 metus – susidarytų devynženklė suma. „Paskutinio varianto nemačiau, bet kalbama apie 40 mln. litų per metus. Todėl mums natūraliai kyla labai daug abejonių dėl dabartinio projekto prasmingumo. Labai sudėtinga ryžtis tokiam pinigų skyrimui“, - kalbėjo D. Matulionis.

Ieškos ES pinigų?

Pasak jo, būtų kur kas labiau logiška, jei Šeškinės vaiduoklį pakeistų kur kas paprastesnis stadionas. Esą galima galvoti ir apie tokio projekto finansavimą Europos Sąjungos (ES) lėšomis, tačiau ne anksčiau kaip 2014 m. „Jei tas projektas būtų gerokai sumažintas savo apimtimis, tada jį galbūt būtų galima svarstyti. Galbūt orientuojantis į 2014-2020 m. ES finansinę perspektyvą. Bandant gauti finansavimą iš ES fondų, kaip buvo padaryta su arenomis krepšiniui. Bet čia dar reikia žymiai didesnio įdirbio“, - svarstė Ministro pirmininko tarnybos vadovas.

A. Zuokas: pakaks ir pusės milijardo

Vilniaus meras A. Zuokas DELFI teigė nepritariantis R. Adomavičiaus idėjai. Esą galutinė stadiono kaina galėtų siekti net iki milijardo litų, o tai valstybei per brangu. „Viešo ir privataus sektoriaus partnerystė šiuo atveju tik pabrangintų projektą. Čia nėra viešos ir privačios partnerystės objektas. Už 40 milijonų per metus, mes visą Vilniaus ir Lietuvos sportą „nusausintume“ eilei metų į priekį“, - aiškino meras. Tačiau šiek tiek kuklesnį stadioną, anot mero, pastatyti galima išsitenkant pusės milijardo litų rėmuose. „Norint pabaigti stadioną tokį, koks jis dabar yra, dar reikia apie 350 mln. litų. Apie 70 mln. litų dar turėtų būti papildomai investuota į inžinerinę susisiekimo infrastruktūrą: automobilių statymą, privažiavimą ir panašiai. Bendroje sumoje tai yra 420 mln. litų. Mes radome galimybę sutaupyti apie 60 milijonų, atsisakant kai kurių sprendimų, kai kurių patalpų, kurios šiuo metu yra nereikalingos. Bet kuriuo atveju, reikia 350 mln. litų – tai gryni kaštai, - skaičiavo A. Zuokas. – Daugiau projektą tobulinti neįmanoma. Buvo nagrinėti visi variantai – ir dalinė statyba, ir stadiono perstatymas. Bet tai nesprendžia problemos – pastačius stadioną nelabai būtų jo naudotojų. Jeigu jau girdime, kad Vyriausybė norėtų finansuoti šitą stadioną, miestas mielu noru jį perduotų, padėtų kuo gali, kad Vyriausybė skirtų tuos 450 milijonų ir pabaigtų.“ Kaip ir R. Adomavičius, A. Zuokas įsitikinęs, kad statybos ant trečius metus dūlančių stadiono griaučių dar yra įmanomos.

Griaučių likimo dar nesvarstė

Vyriausybė kol kas nesvarstė, ką daryti su vis labiau dūlančiu stadiono karkasu. „Anksčiau ar vėliau svarstysime. Bet racionaliausia būtų sumažinti ambicijas, padaryti normalų stadioną be tų visų multifunkcinių dalykų, kurie dabar yra projekte, pasistengti gauti finansavimą iš ES lėšų ir nenaudoti viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės modelio. Anksčiau kaip 2014 m. mes to padaryti negalime“, - sakė ministro pirmininko kancleris D. Matulionis. Vyriausybei R. Adomavičiaus pateiktoje vizijoje teigiama, esą pabaigus grandiozines statybas privačių lėšų pagrindu, stadione per metus apsilankytų apie 800 tūkst. žmonių, o pabaigtos amžiaus statybos valstybei generuotų dideles pajamas.

Nacionalinio stadiono statybos strigo ne kartą, tačiau galutinai sustojo 2008 m., kuomet įstrigo projekto finansavimas. Atlikus stadiono statybų auditą, Valstybės kontrolės specialistams kilo įtarimų dėl panaudotų 60,5 mln. litų. Daugeliui išleistų sumų nebuvo pateikta išlaidas pagrindžiančių dokumentų. 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis teismas paskelbė, jog sutartis stadiono statybų sutartis, kuria grandiozinį projektą pavesta įvykdyti bendrovei „Veikmė“, pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Nors ne sykį kalbėta apie būtinybę užkonservuoti statybas, šie darbai taip ir neprasidėjo.

Mėnesio senumo čia neskelbtas straipsnis:

Nacionalinis stadionas Vilniuje: nuo gėdos gelbės lenkai?
2011-05-24, 09:00
http://www.diena.lt/naujienos/miestas/n ... kai-353869" onclick="window.open(this.href);return false;
Matas Miknevičius

Statyti nacionalinį stadioną sostinės politikus mokys lenkai. Meras Artūras Zuokas dar pirmadienį planavo susitikti su keturis stadionus savo šalyje pastačiusiais Lenkijos investuotojais. Vilniaus mero ir lenkų įmonės "ViaCon" susitikimas turėjo įvykti šiandien, tačiau Lenkijos atstovai susitikimą nukėlė dviems savaitėms.

Lenkai žvalgosi Vilniuje

Kol besikeičiantys sostinės vadovai suka galvas, ką daryti su įstrigusiomis nacionalinio stadiono statybomis, lenkai artėjant 2012 m. Europos futbolo čempionatui jau spėjo pasistatyti ir nacionalinį stadioną, ir dar tris ne mažiau įspūdingas futbolo arenas. Vilniaus meras A.Zuokas tikisi, kad bent jau didelius stadionus stačiusių Lenkijos verslininkų patirtis Vilniui bus naudinga. Kita vertus, jis netrykšta optimizmu, kad ši bendrovė iš tiesų investuos Lietuvoje. "Tęsiame susitikimus su potencialiais investuotojais, su įmonėmis, kurios domisi ne tik stadionų statyba Vilniuje, bet ir viešbučiais, biurais ar infrastruktūros objektais. Susitikimas su lenkų investuotojais – vienas tokių", – teigė A.Zuokas. Anot jo, Lenkijos verslininkai yra susipažinę su sporto infrastruktūros objektais sostinėje. Be to, yra sukaupę rimtą patirtį, kai statė keturis futbolo stadionus Lenkijoje prieš šįmet vyksiantį Europos futbolo čempionatą. A.Zuokas sako, jog lenkai domisi tiek nacionaliniu ir Žalgirio stadionais, tiek Futbolo akademijos objektais. Meras kol kas konkrečiai neįvardija, kuris futbolo stadionas Vilniuje bus plėtojamas. Esą minčių yra įvairių, suburta speciali darbo grupė, kuri analizuoja Žalgirio stadiono perėmimą savivaldybės žinion. Šiuo metu stadioną valdo Ūkio banko investicinės grupės kontroliuojama bendrovė "Žalgirio sporto arena".

Nacionalinė gėda

Nepaisant naujos Vilniaus valdžios kalbų apie bent kelis futbolo stadiono sostinėje projektus, savivaldybės tinklalapyje tebeskelbiama tik apie nacionalinio stadiono statybas Šeškinėje, prie Akropolio. Jei nežinotum tiesos, panaršius po savivaldybės tinklalapį galėtum manyti, kad stadionas Šeškinės mikrorajone stovi jau dvejus metus. Būtent taip skelbiama savivaldybės projekte, pagal kurį 5,1 ha plote 30 tūkst. vietų stadionas turėjo būti pastatytas iki 2009 m. Tačiau realybė kitokia – 1993 m. užkonservuotos statybos iš miego taip ir nepakilo. Iki tol spėta pastatyti stadiono arenos požeminę dalį, išbetonuoti pilonus ir pradėti dalį arenos viršutinės dalies konstrukcijų. Tiek miestiečiai, tiek politikai nacionalinio stadiono statybas sostinės Šeškinės mikrorajone jau spėjo praminti nacionaline gėda. Daugiau kaip du dešimtmečius rutuliojama statybų idėja vis dar labai miglota, o šalia miesto centro esančiame tuščiame žemės sklype įleisti stadiono pamatai atrodo nykiai. Prieš kelis mėnesius sostinės vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, kad gaivinti stadiono statybas bus bandoma traukiant privačius investuotojus ir visiškai atsisakant valstybės paramos. Politikas tvirtino, kad galutinė objekto kaina gali siekti apie 350 mln. litų.

Lenkai vietoje nestovi

Lenkai savo nacionalinį stadioną jau baigia statyti. Šalies kaimynės statybininkai statydami stadioną buvusiame didžiausiame Rytų Europoje turguje plušėjo daugiau kaip dvejus metus. Modernaus stadiono, kuriame telpa beveik 60 tūkst. žiūrovų, lenkai iki šiol taip pat neturėjo. Darbus čia paspartino artėjančios 2012 m. Europos futbolo pirmenybės Lenkijoje ir Ukrainoje, kurios vyks birželio 8–liepos 1 d. Kaip ir pradėtas statyti nacionalinis stadionas Vilniuje, stadionas Varšuvoje kyla beveik miesto centre, greta Vyslos upės. Šios statybos išgarsėjo dėl nelaimingų nutikimų – per dvejus metus įvairiomis aplinkybėmis jose žuvo trys žmonės. Maždaug du kartus už lietuviškąją areną didesnis stadionas turi žemutinį ir viršutinį lygius – 24 tūkst. ir 33 tūkst. vietų. Be nacionalinio stadiono, Lenkai šią vasarą galutinai baigs statyti ir dar tris stadionus Gdanske, Vroclave ir Varšuvoje. Visi jie turės ne mažiau kaip 40 tūkst. vietų.

Apie "ViaCon Polska"

„ViaCon Polska“ priklauso Europos „ViaCon“ įmonių grupei, kuri buvo įkurta 1986 metais Švedijoje ir Norvegijoje. Šiuo metu „ViaCon“ grupei priklauso beveik 30 įmonių šiose valstybėse: Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Rusijoje. Įmonė teikia technines konsultacijas bei prekiauja statybinėmis medžiagomis ir inžinieriniais įrenginiais. Lietuvoje veikianti įmonė „ViaCon Baltic“ yra inžinerinė didmeninės prekybos įmonė, kuri priklauso „ViaCon“ įmonių grupei. Pagrindinės Lietuvoje veikiančios įmonės veiklos kryptys tai civilinės ir aplinkos inžinerijos medžiagų tiekimas, mokslinių techninių konsultacijų teikimas ir įvairūs specialiosios paskirties statiniai.

kai statė keturis futbolo stadionus Lenkijoje prieš šįmet vyksiantį Europos futbolo čempionatą

Zuokai, Zuokai. Arba žurnaliste, žurnaliste..

Nacionalinio stadiono griaučių konservavimui siūloma skirti iki 10 mln. litų
Šarūnas Černiauskas,
http://www.DELFI.lt" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 lapkričio 14 d. 16:14
http://sportas.delfi.lt/abroad/nacional ... d=51746857" onclick="window.open(this.href);return false;

Kitąmet norima pradėti Nacionalinio stadiono griaučių konservavimo darbus. Jau keletą metų apleistoje statybvietėje esą reikėtų išleisti iki 10 mln. litų, kad statybas kada nors būtų galima tęsti. Kaip DELFI teigė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas, dėl 10 mln. litų skyrimo turėtų spręsti Vyriausybė. Esą pirminis politinis sutarimas jau yra – stadiono konservavimo planui iš esmės pritarė pagrindinių Seimo frakcijų atstovai. „Paskutinis pajudėjimas buvo kažkur prieš pusantro mėnesio Seime, kada buvo visų partijų frakcijų atstovai susirinkę ir pasikvietę Sporto departamento vadovus ir Vilniaus savivaldybės vadovus. Ir man teko dalyvauti tame pasitarime. Aišku, buvo išreikšta vienarekšmiškai – net prieštaraujančių nebuvo, - kad reikia spręsti Nacionalinio stadiono klausimą. Bet tikėtis, kad kitų metų biudžete atsiras lėšų jo finansavimui... nėra tikimybės. Buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, į Finansų ministeriją, kad kitų metų biudžete būtų numatyta iki 10 mln. litų stadiono užkonservavimui“, - kalbėjo R. Vaiginas. Pasak jo, darbus reikia pradėti kitąmet, ir kuo greičiau. Mat ilgesnis delsimas statyboms gali būti pražūtingas. „Tos konstrukcijos, ir metalo, ir betono, jeigu bus paliktos tokiame stovyje, kaip dabar yra, po dvejų metų gali reikėti iš naujo griauti ir vėl betonuoti, metalą, armatūrą naudoti. Šiai dienai buvo konstatuota specialistų, kad dar jokia žala nepadaryta ir dar nėra vėlu užkonservuoti. (...) Svarbu, kad dar neužsitęstų metus ar dvejus – tada jau gali būti įvykę nepataisomų dalykų“, - aiškino pašnekovas. Jis pridūrė, kad sostinės savivaldybė 10 mln. litų ar kuklesnės sumos stadiono konservavimui nesukrapštys. „Savivaldybė pati nepajėgi. Ir neturėtų vien tiktai savivaldybė spręsti, kadangi tai yra bendras reikalas ir šitas objektas turi nacionalinės svarbos statusą. Ir Vyriausybė, manau, formuodama kitų metų biudžetą, turėtų rasti šaltinius“, - svarstė vienas sostinės savivaldybės vadovų.

Tuo tarpu statybų atgaivinimas siejamas su europine parama. Anot R. Vaigino, pinigų stadionui siūloma ieškoti 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai krepšelyje. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas taip pat pažymėjo, kad sostinės valdžia tęsia privačių investuotojų, galinčių savo lėšomis prikelti Nacionalinį stadioną iš numirusiųjų, paieškas. Apytikriais skaičiavimais, statyboms pabaigti gali prireikti daugiau kaip 300 mln. litų. „Jeigu mes surastume, sakykim, ekonomiškai naudingą variantą, tai, be abejo, eitume link to, kad tas stadionas būtų pastatytas. (...) Tokių pinigų, virš 300 milijonų, mes tikrai neturime ir nesurasime. Tai yra nerealu“, - reziumavo R. Vaiginas.

Premjero patarėjas pinigų žadėti neskuba

Premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis konsultantas, buvęs Vilniaus meras Raimundas Alekna DELFI teigė, jog jokių sprendimų dėl lėšų Nacionaliniam stadionui dar nėra. „Nesu inžinierius ir negaliu vertinti techninės stadiono būklės. Sunku pasakyti“, - svarstė R. Alekna. Jis čia pat pridūrė, kad lemiamą žodį turėtų tarti Finansų ministerija. O kitų metų biudžetui yra ir daugiau politinių pageidavimų – ne tik Nacionalinio stadiono reikalai. „Kaip mes girdėjome ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko (Kęstučio Glavecko – DELFI) nuomonę, jeigu visus pageidavimus patenkintume, tai per mėnesį valstybė bankrutuotų. Aš manau, kad stadiono griuvimas yra, ūkine prasme, neleistinas variantas. Bet valstybės griuvimas yra žymiai baisesnis dalykas“ - pusiau juokais pridūrė R. Alekna.

Nacionalinio stadiono statybos strigo ne kartą, tačiau galutinai sustojo 2008 m., kuomet įstrigo projekto finansavimas. Atlikus stadiono statybų auditą, Valstybės kontrolės specialistams kilo įtarimų dėl panaudotų 60,5 mln. litų. Daugeliui išleistų sumų nebuvo pateikta išlaidas pagrindžiančių dokumentų. 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis teismas paskelbė, jog sutartis stadiono statybų sutartis, kuria grandiozinį projektą pavesta įvykdyti bendrovei „Veikmė“, pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Nors ne sykį kalbėta apie būtinybę užkonservuoti statybas, šie darbai taip ir neprasidėjo.

Nacionalinį stadioną planuojama pradėti statyti nuo aikštynų
http://sportas.delfi.lt/abroad/nacional ... d=54984311" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. vasario 2 d. 08:32


Vėl bręsta idėjos sugrįžti prie Nacionalinio stadiono statybų projekto. Sostinės valdžia jau artimiausiu metu tikisi rasti lėšų dviejų futbolo aikštynų statyboms prie nacionalinio stadiono griaučių pradėti, rašo dienraštis „Vilniaus diena“. Prieš beveik du dešimtmečius baigtame nacionalinio stadiono statybų projekte buvo numatyta greta jo įrengti bent tris modernius dirbtinės vejos futbolo aikštynus. Tačiau vos pradėtoms stadiono statyboms sustojus, sustojo kalbos ir apie futbolo aikštynus. Jei ne šiais metais, tai galbūt jau kitais greta nacionalinio stadiono griaučių galėtų pradėti dygti modernios futbolo aikštelės. Tai patvirtino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Vilniaus apskrities futbolo federacijos (VAFF) prezidentas Ritas Vaiginas. „Šiuo metu nėra galimybių pastatyti nacionalinį stadioną, bet gal bent galime pradėti statyti projekte numatytus aikštynus. Negaliu pasakyti, kada konkrečiai tai galėtų įvykti, dėl to ir planuojame parengti galimybių studiją“, – dienraščiui sakė R.Vaiginas. Jo teigimu, labai neišlaidaujant vieną aikštyną prie „Akropolio“ įrengti būtų galima už 1,5–2,5 mln. litų. Finansavimas, kaip teigiama, vienintelis neišspręstas klausimas. Jį gavus statybas esą būtų galima pradėti jau šiandien.

Sostinės savivaldybė stadioną statyti užsimojo ir apleistoje teritorijoje Naujojoje Vilnioje. Čia radus finansavimą norima įrengti 100 mln. litų vertės futbolo aikštyną. Kaip anksčiau sakė savivaldybė, finansuoti projektą esą veržiasi investuotojai iš Ispanijos. Naujojoje Vilnioje norima pastatyti septynias futbolo aikšteles, kurių viena turėtų būti uždengiamu stogu, sportininkų bendrabutį, viešbutį. Visa šio itin ambicingo projekto teritorija užimtų maždaug 17 ha ir taptų didžiausia tokio tipo futbolui skirta teritorija Lietuvoje.