kaip čia sukruto, kai jau išformuot juos žada

Vilniaus valdžia planuoja atgaivinti Nacionalinio stadiono statybas
Šarūnas Černiauskas
http://verslas.delfi.lt/realestate/viln ... d=59487973" onclick="window.open(this.href);return false;
2012 m. rugsėjo 12 d. 00:00

Vilniaus savivaldybė nutarė gaivinti Nacionalinio stadiono statybas. Jau netrukus turėtų būti paskelbtas konkursas dviejų futbolo aikščių įrengimui, darbų vertė gali siekti daugiau kaip 5 mln. Lt. Tiesa, patys betoniniai griaučiai prie „Akropolio“ ir toliau stovės nepajudinti. Sostinės savivaldybės administracija jau pradeda viešojo pirkimo procedūras sporto aikštynui įrengti Ozo g. 27 – ten, kur stūksto Nacionalinio stadiono griaučiai. Dvi futbolo aikštes su nedidelėmis žiūrovų tribūnomis numatoma įrengti iš pinigų, kuriuos savivaldybė prieš tai planavo panaudoti stadiono Naujojoje Vilnioje projektui. Jo kuriam laikui nutarta atsisakyti.

Naujojoje Vilnioje stadiono nebus – bent jau kol kas

Dviejų futbolo aikščių įrengimą savivaldybė ketina finansuoti iš savų lėšų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas DELFI teigė, jog laisvų pinigų atsirado nutarus nukelti planus įrenginėti stadioną Naujojoje Vilnioje. „Pagal bendrą Nacionalinio stadiono projektą, be paties stadiono yra dar trys treniruočių aikštės: viena su bėgimo takais, lengvosios atletikos varžyboms, ir dvi grynai futbolui skirtos. Šiemet planavome pradėti Naujojoje Vilnioje futbolo akademijos darbus. Bet tokio finansavimo neturime, kad galėtume kažką rimto nuveikti – vien žemės darbai ten kainuoja apie 30 mln. Lt. O iš savivaldybės biudžeto buvo numatyta 2,3-2,4 mln. Lt tiems darbams. Pakeitėme nuomonę. Netikslinga tuos 2,3 mln. Lt investuoti į Naująją Vilnią ir paprasčiausiai nieko gero nenuveikti. Nusprendėme už tuos 2,3 mln. Lt pradėti įrenginėti dvi pilnų išmatavimų sintetinės dangos futbolo aikštes prie Nacionalinio stadiono. Yra parengtas techninis projektas, yra sąmatos paskaičiuotos. Ir šiemet mes pradėsime įrenginėti tas aikštes“, - kalbėjo R. Vaiginas. Pasak jo, aikštėms numatyta vieta – už Nacionalinio stadiono griaučių bei „Akropolio“. Tiesa, 2,3 mln. Lt šioms statyboms nepakaks.

„Turi skelbti jau (konkursą – DELFI). Arba šią, arba kitą savaitę, - sakė R. Vaiginas. - Aišku, mes šiemet pilnai nespėsime užbaigti, kadangi bendra sąmata, kad iki galo užbaigti darbus – aptvėrimus, apšvietimus, komunikacijų privedimus – išeina apie 5-5,2 mln. Lt. Mes šiemet turime 2,3 mln. Tai šiemet mes padarysime tiktai pagrindą aikščių paklojimui.“ Pašnekovo žodžiais, „žiema jau ant nosies“, taigi ir futbolo aikščių dangos klojimą veikiausiai teks nukelti į kitus metus. Kitų metų Vilniaus biudžete bus ieškoma ir likusių lėšų, reikalingų statybų pabaigimui.

Tebeieško 10 mln. Lt konservavimo darbams

Pačių Nacionalinio stadiono griaučių sostinės valdžia kol kas judinti neketina. Mat tebeieškoma 10 mln. Lt, reikalingų statinio konservavimo darbams. „Reikia 10 mln. Lt konservavimo darbams. Šiemet pinigų neatsirado. Aišku, buvome susitikę ir su Seimo nariais, ir su Vyriausybės atstovais. Prieita vieningos nuomonės, kad reikia rasti tuos 10 milijonų konservavimui. Šiemet turbūt nerasim, o kitų metų (valstybės – DELFI) biudžete, tikiuosi, bus numatytos lėšos“, - teigė R. Vaiginas. DELFI primena, jog ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis galimybę rasti 10 mln. Lt stadiono konservavimui mato nebent kitų metų biudžete. Pačias statybas Vilniaus meras Artūras Zuokas norėtų atgaivinti ne anksčiau 2014 m., kuomet Lietuvą pasieks naujos Europos Sąjungos paramos lėšos.

Didžiausio šalies stadiono statybos galutinai įšalo prieš beveik trejus metus, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nutarė, kad sutartis dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Jau keletą metų dūlančius griaučius pastatė statybų kompanija „Veikmė“, iš kurios teismas atėmė šį milžinišką užsakymą. Skaičiuota, kad Nacionalinio stadiono statyboms pabaigti reikia apie 300 mln. Lt.

Lietuvai - nauja viltis sulaukti nacionalinio futbolo stadiono
http://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/l ... adiono.htm" onclick="window.open(this.href);return false;
Artūras Jančys 2012-10-09

Jeigu tikėsime optimistinėmis Vilniaus mero Artūro Zuoko prognozėmis, ilgiau kaip ketvirtį amžiaus statomas, pradėjęs griūti ir užkonservuotas nacionalinis futbolo stadionas Šeškinėje po kelių metų bus pagaliau užbaigtas. Vilniaus savivaldybės nurodymu parengtas naujas, taupesnis stadiono projekto variantas. Bilietus į rungtynes žiūrovai jau turėtų pirkti už eurus – numatoma, kad statybos darbai pajudės 2015 metais, o užbaigtas – 2017-siais.

Statybos atgaivinimo projektu Vilniaus savivaldybėje iki šiol daugiausiai rūpinosi vicemeras Romas Adomavičius, kuriam pareikšti įtarimai dėl kyšio paėmimo. Su stadiono statyba įtarimai nesusiję.

Antradienį vykusiame susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais Vilniaus meras sulaukė griežto verslininkų klausimo: ar ilgai dar styros 2007 nacionaline statyba paskelbto futbolo stadiono griaučiai? A. Zuokas patikino, jog nacionalinio futbolo stadiono statybų pabaigos realu sulaukti po maždaug 4 metų: „Savivaldybės užsakymu projektuotojai iš esmės atnaujino projektą, iš jo išbraukti ne patys būtiniausi įrenginiai. Stadiono užbaigimo suma tapo realiai įmanoma“.

Pakoregavus projektą, galima sutaupyti 100 mln. Lt., stadionui užbaigti reikia 240 mln. Lt. Apie 140 mln. Lt. tikimasi gauti iš Vyriausybės.

„Statybos galėtų pajudėti 2015 m., o 2017 m. jau galima būtų švęsti įkurtuves”, – optimistiškai žadėjo sostinės vadovas.

Stadiono galimybių studijoje buvo siūloma pakoreguoti pirminį projektą, panaudojant jau suręstas konstrukcijas, sumažinti bendrą žiūrovų vietų skaičių nuo 30 tūkst. iki 19 tūkst.

Futbolo stadiono statyba pagal architekto Algimanto Nasvyčio projektą buvo pradėta dar 1985 metais. 2007 m. objektui suteiktas nacionalinės statybos statusas, bet naudos iš to nebuvo.

Meras taip pat sakė, jog jau šį penktadienį arba kitą pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė skelbs viešąjį konkursą IV kategorijos futbolo stadionui pirkti. Jame numatoma talpinti iki 10 tūkst. žiūrovų.


Prieš daugiau kaip 25 metus pradėtas statyti nacionalinis futbolo stadionas virto ganykla. Foto: D. Umbrasas.

Statybos atgaivinimo projektu Vilniaus savivaldybėje iki šiol daugiausiai rūpinosi vicemeras Romas Adomavičius, kuriam pareikšti įtarimai dėl kyšio paėmimo.

Rūpintojėlis mūsų...

Nacionalinis stadionas Vilniuje - iki 2016 metų, žada D. A. Barakauskas
BNS ir http://sportas.delfi.lt/futbolas/nacion ... d=61427493" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. gegužės 20 d. 13:01

Daugiau nei prieš dešimtmetį padėto statyti ir galiausiai užkonservuoto nacionalinio stadiono Vilniuje statybas ketinama baigti iki 2016 metų, o tam prireiks 270 mln. litų, teigia vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. "Šiandien priimtas protokolinis sprendimas, kad būtų baigtas statyti skubos tvarka nacionalinis stadionas. (...) Mes sieksime, kad stadionas būtų baigtas iki 2016 metų", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė D. A. Barakauskas. Pasak jo, statyboms baigti prireiks apie 270 mln. litų, kurių didžioji dalis bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. "Trūksta iš viso 270 mln. litų, finansuojamas pagrinde būtų iš europinių pinigų", - tvirtino D. A. Barakauskas. Pasak jo, pinigai bus skirti iš įvairių fondų, todėl nenukentės ministerijų kuruojami projektai. Politikas tvirtino, kad stadionas būtų naudojamas ne vien sportui, bet ir kultūros ar kitiems renginiams. "Stadionas yra reikalingas ne vien futbolui. Jis turi būti, kad juo galėtų naudotis visos ministerijos, visos savivaldybės nacionaliniams renginiams įvairiems rengti. Ir tai pačiai Dainų šventei, ir sporto varžyboms, ir kultūriniams renginiams", - teigė ministras.

Vilniaus meras Artūras Zuokas pernai rudenį teigė, kad Nacionalinio stadiono statybos galėtų atpigti 100 mln. litų iki maždaug 240 mln. litų, o jo statyba vėl galėtų prasidėti 2015 metais, skyrus pinigų iš naujos ES finansinės perspektyvos. Vyriausybė 2007 metais projektui jau skyrė 100 mln. litų. Tada statybų darbai pajudėjo, bet 2008 metais dėl lėšų stygiaus jie vėl sustojo. 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas paskelbė, jog įmonių "Vilniaus kapitalinė statyba" ir "Veikmė" sutartis dėl nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė. Nacionalinis stadionas Vilniuje suprojektuotas dar 1985 metais, o pradėtas statyti 1987 metais - per ketverius metus buvo sumontuoti tribūnų pamatai ir dalis rėmų, bet po kelerių metų konstrukcijos buvo užkonservuotos.

A. Butkevičius: tikrai negražu, kad valstybė neturi savo nacionalinio stadiono
BNS ir http://sportas.delfi.lt/futbolas/a-butk ... d=61435631" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. gegužės 21 d. 11:40

Nacionalinį stadioną Vilniuje reikėtų baigti statyti arba juo galėtų tapti rekonstruotas buvęs "Žalgirio" stadionas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, šiuo metu svarstomi du variantai dėl nacionalinio stadiono. "Priimtas protokolinis nutarimas, kad iki birželio 5 dienos turi būti įvertinta visa rizika ir pasverta, kokios finansinės galimybės rasti 270 mln. litų. Lygiagrečiai svarstomas ir kitas variantas - tai buvęs "Žalgirio" stadionas, kuris šiuo metu perduotas Šiaulių bankui. Pateiktas pasiūlymas, ar galima jį rekonstruoti papildomai įrengus žiūrovų vietų, įrengus kitus stadionus šalia jaunimui treniruotis", - antradienį per susitikimą su opozicinėmis frakcijomis Seime sakė A. Butkevičius. Vyriausybėje svarstoma galimybė Lietuvoje pastatyti nacionalinį stadioną iš ES lėšų, kurios numatytos 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje. "Jeigu politiškai būtų pritarta šį stadioną pavadinti nacionaliniu stadionu Lietuvoje, aš manau, tada būtų galimybė panaudoti apie 270 mln. litų ir vieną kartą užbaigti to objekto statybą. Manau, tikrai yra negražu, kada valstybė neturi savo nacionalinio stadiono ir manau, kad tai leistų išspręsti dažnai susidarančias problemas organizuojant Dainų šventes ir įvairius kitus kultūrinius renginius, nes šiuo metu, reikia pripažinti, kad vos ne prieš kiekvieną Dainų šventę dažnai tenka tikrinti kai kuriuos objektus, kaip ir Vingio parke, ar scena tikrai nėra avarinės padėties", - antradienį interviu Lietuvos radijui kalbėjo premjeras. "Aš manau, kad ne vien mes turėtumėm turėti nacionalinį stadioną, bet ir taip pat kitus kultūrinės paskirties objektus sutvarkyti iki tokio lygio, kad tikrai ir žiūrovams būtų malonu, ir meno ir kultūros žmonėms, kurie dalyvauja tuose renginiuose, taip pat būtų malonu ten dalyvauti", - pridūrė jis.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pirmadienį pranešė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį padėto statyti ir galiausiai užkonservuoto nacionalinio stadiono Vilniuje statybas ketinama baigti iki 2016 metų, tam prireiks 270 mln. litų. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė BNS teigė, kad Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus savivaldybė ir Centrinė perkančioji organizacija (CPO) įpareigotos iki liepos 1 dienos parengti stadiono statybos ir veiklos finansavimo modelį. Ministras teigė, kad stadionas priklausys Vilniaus miesto savivaldybei. "Sutartis turėtų būti pasirašyta tarp Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės. Savininkas būtų Vilniaus miesto taryba ir savivaldybė", - sakė D. A. Barakauskas. Jis kol kas negalėjo atsakyti, kada bus paskelbtas stadiono statybų rangovo konkursas.

E. Butkutė-Lazdauskienė patikslino, kad bendradarbiavimo sutartį dėl stadiono statybos užbaigimo ir naudojimo pasirašys Vidaus reikalų ministerija, savivaldybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas. Anto jos, tai padaryti institucijos įpareigotos iki liepos 1-osios. Pasak premjero atstovės, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Vilniaus savivaldybė, Kultūros ir Švietimo ministerijos iki birželio 15 dienos turi pateikti pasiūlymus dėl komplekso panaudojimo kultūros, socialiniams ir kitiems renginiams. Vilniaus meras Artūras Zuokas pernai rudenį teigė, kad Nacionalinio stadiono statybos galėtų atpigti 100 mln. litų iki maždaug 240 mln. litų, o jo statyba vėl galėtų prasidėti 2015 metais, skyrus pinigų iš naujos ES finansinės perspektyvos. Vyriausybė 2007 metais projektui jau skyrė 100 mln. litų. Tada statybų darbai pajudėjo, bet 2008 metais dėl lėšų stygiaus jie vėl sustojo.

Nacionalinis stadionas Vilniuje suprojektuotas dar 1985 metais, o pradėtas statyti 1987 metais - per ketverius metus buvo sumontuoti tribūnų pamatai ir dalis rėmų, bet po kelerių metų konstrukcijos buvo užkonservuotos. 2007 metais vėl atgaivinus statybą, 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas paskelbė, jog įmonių "Vilniaus kapitalinė statyba" ir "Veikmė" sutartis dėl nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai ir yra niekinė.

Bet valdovų rūmus turime ir dar kažką... jau kuris laikas svarstau, nafig mums tas stadionas??? vagims, kad "atkatus" stumdytų???

man tai įdomu, kur turėtų būti tasai NS??? Ten kur 40 metų stovi PYPT krūva... kur ŽALGIRIO stadionas ar naujos vietos derėtų paieškoti???

man tai įdomu, kur turėtų būti tasai NS??? Ten kur 40 metų stovi PYPT krūva... kur ŽALGIRIO stadionas ar naujos vietos derėtų paieškoti???

Ten, kur stovi Nacionalinis Akropolis. Ten, kur Žalgirio stadionas, ponas Zuokas su bankrutuojančia ŪBIG statys Volodios vardo stadioną.

man tai įdomu, kur turėtų būti tasai NS??? Ten kur 40 metų stovi PYPT krūva... kur ŽALGIRIO stadionas ar naujos vietos derėtų paieškoti???

Ten, kur stovi Nacionalinis Akropolis. Ten, kur Žalgirio stadionas, ponas Zuokas su bankrutuojančia ŪBIG statys Volodios vardo stadioną.

Volodios vardo??? Atrodo, kad visi dėjo ant Volodios... niekas nestatys ten jokio Buratinolendo...

AKROPOLIS... yra, o NS nėra... blin, man tai įdomu, kas ten statys...
Manau, kad savivaldybė neužsiims (tik tyrimams pratratins milijonus)... LFF neužsiims (iki šiol mažai rūpėjo NS projektas)... netikiu, kad išperės kažką.
Na, jeigu jau baseino paprasto nepastato, tai NS be šansų išperėti...
O dar NS išlaikymas kainuotų... ubagams ir be stadiono gerai... pašnekėjo ir užmiršo, gi mūsų politikai nori visiems būti geri...

Hmmm, manyčiau, kad stadioną reikėtų statyti ne LR teritorijoje, o kaimyninėje UŽUPIO RESPUBLIKOJE. Tikrai ten reikėtų...

Nacionalinio stadiono dilema: pinigai galimybių studijoms išleisti, o aiškumo - jokio
Mindaugas Augustis
http://sportas.delfi.lt/futbolas/nacion ... d=61451190" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. gegužės 22 d. 19:30

Vyriausybei mėginant prikelti iš mirusiųjų Nacionalinio stadiono idėją, sporto atstovai neskuba ploti katučių. Kiek iš tiesų valstybei atsieis ambicingas projektas? Kokia našta prislėgs eksploatavimo išlaidas prisiimsiančią Vilniaus savivaldybę? Kiek kainuos stadiono nuoma ir kokia Šeškinės kalvų peizažą dabar darkančių stadiono griaučių būklė? Į daugelį klausimų atsakymų dar tik ieškoma.

Kitų objektų prižadėjo neskriausti

Nuo turistus šiurpinančių Koliziejaus griuvėsių, „AC/DC“ koncertų iki „kuklučio, dailučio stadionėlio“ – tokios didžiausia šalies sporto ir kultūros arena turinčio tapti Vilniaus stadiono vizijos buvo paišomos trečiadienį Seime. Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) posėdyje įvairių ministerijų, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Vilniaus savivaldybės bei sporto organizacijų atstovai su parlamentarais dvi valandas diskutavo, ką daryti su amžiaus statybomis pramintu daugiafunkciniu kompleksu. Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pirmadienį pareiškė, kad Nacionalinis stadionas bus pastatytas iki 2016 metų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tačiau tiek statybų terminus, tiek finansinius klausimus kol kas gaubia storas nežinios sluoksnis.

Trečiadienį vykdomosios valdžios atstovai galėjo tik nuraminti sporto organizacijas, kad pirmam projekto etapui užbaigti reikalingi 270 mln. litų nebus paimti iš šalies sporto plėtojimui skirtos ES paramos, kuri 2014-2020 metais iš viso turėtų sudaryti maždaug 300 mln. litų. „Naujoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai teks daugiau nei 25 mlrd. litų. 1,2-1,3 proc. šios sumos prašysime skirti pirmam Nacionalinio stadiono statybų etapui užbaigti“, – DELFI teigė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. „Vieną kartą išspręskime problemą, kuria tiek metų juokiname visą Europą. Jokie kiti sporto objektai dėl to nenukentės, nebus pažeistos niekieno teisės. ES paramos lėšų užteks ir Klaipėdos, ir Vilniaus Lazdynų baseinams“, – viešojoje erdvėje pasigirdusius nuogąstavimus bandė išsklaidyti Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Pirmame etape norima užbaigti statyti 25 tūkst. vietų stadioną su bėgimo takais ir 22 tūkst. kvadratinių metrų patalpomis, į kurias planuojama perkelti po miestą išsibarsčiusias Vilniaus sporto mokyklas, įvairias sporto ir kultūros organizacijas, dalį patalpų nuomoti komercinei veiklai. Greta stadiono ketinama įrengti dar tris treniruočių aikštes, skirtas futbolui, lengvajai atletikai, regbiui ir kitoms sporto šakoms. Pagal naujus skaičiavimus, šie darbai turėtų atsieiti 270 mln. litų. Antrame projekto įgyvendinimo etape už papildomus 50 mln. litų prie stadiono turėtų iškilti ir maniežas bei baseinas. Užbaigtą Nacionalinį stadioną ketinama perduoti Vilniaus savivaldybei, kuri savo nuožiūra parinktų arenos operatorių. Iki birželio 15 d. suinteresuotos institucijos turi pateikti savo pasiūlymus dėl Nacionalinio stadiono panaudojimo įvairioms reikmėms. Įvertinus juos bus ruošiama paraiška Europos Komisijai dėl struktūrinių fondų paramos. Vis dėlto šiame Vyriausybės parengtame Nacionalinio stadiono statybų reanimavimo plane juodų dėmių dar gausu.

Gali tekti krapšyti ir mokesčių mokėtojų pinigus

Nors KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis pabrėžė, kad be ES finansinės pagalbos tokio masto objektas Lietuvoje niekada nebus pastatytas, neaišku, kokios paramos galima tikėtis. „Negalėčiau pakomentuoti, ar Europos Komisija sutiks šimtu procentų finansuoti projektą. Sunku pasakyti, kiek gali reikėti prisidėti valstybei – dabar ruošiame labai tikslius skaičiavimus, ir tuomet galėsime atsakyti. Bet mes dėsime visas pastangas, kad apgintume savo projektą“, – sakė E. Jankevičius. „Niekas negali garantuoti, kad EK pritars projektui, – neslėpė K. Rimšelis. – Paprasto stadiono statybų jie gali nefinansuoti. Todėl turime kalbėti pirmiausia apie universalų kultūros ir sporto objektą, rajono vystymą, darbo vietų kūrimą“. Lygiai taip pat nežinia, kada bus skelbiamas rangovo konkursas ir prasidės realūs darbai, kadangi ES paramos nesitikima sulaukti anksčiau 2015 metų. E. Jankevičius negalėjo pasakyti, ar tuo metu Nacionalinio stadiono laikančiosios konstrukcijos, į kurias prieš penkerius metus sukišta beveik 120 mln. litų, dar bus tinkamos naudojimui. „Mano žiniomis, šiai dienai konstrukcijos dar gali būti pritaikytos. O kada jų būklė suprastės taip, kad naudoti nebebus galima, negaliu pasakyti“, – prisipažino viceministras. Primename, kad nuo 2009 metų, kuomet nutrūko statybų darbai, nei Vyriausybė, nei savivaldybė nesugebėjo rasti 10 mln. litų, reikalingų metalo ir betono konstrukcijų konservavimui, taip apsaugant jas nuo erozijos poveikio.

Projekto reputacija – sugadinta

Būtent šimtamilijoninė suma, kurią į Nacionalinį stadioną jau investavo valstybė, virto vienu pagrindiniu argumentų diskusijoje, ar verta tęsti brangias statybas. „Negalime tiesiog užkasti tokių milžiniškų lėšų“, – tikino E. Jankevičius.
„Išleista tiek pinigų, kiek per metus skiriama visam Lietuvos sportui. Be to, ir Vyriausybės programoje numatyta užbaigti nacionalinės svarbos sporto objektų statybas, o šis kompleksas – vienas tokių“, – pabaigti pradėtus darbus ragino K. Rimšelis. Tiesa, parlamentarai į Vyriausybės atstovų entuziazmą žiūrėjo atsargiai. „Ateityje mūsų laukia ir suskystintų dujų terminalo statyba, ir brangus perėjimas prie biokuro. Reikia suprasti, kad kiekviena sritis iš kitos ES finansinės perspektyvos bandys išpešti kuo daugiau“, – pastebėjo JSRK pirmininkas Juras Požela. Kiti Seimo nariai priminė kriminalinį atspalvį, kuriuo prieš penkerius metus nusidažė biudžeto pinigus įtartinai prarijusios statybos. „Šis projektas – sukompromituotas, statybų sąskaitos galimai buvo išpūstos, kai kas dabar turėtų sėdėti kalėjime. Netikiu, kad ir atnaujinus statybas sutilpsime į planuojamą sumą, be to, nematau įrodymų, kad Nacionaliniam stadionui tikrai nebus panaudoti kitiems sporto objektams numatyti pinigai. Ar mums tikrai to stadiono reikia, ar nėra jis per brangus Lietuvai?“ – svarstė Algis Kašėta. „Stadionas būtinas, jis – tarsi gera, saugi ir „švari“ atominė elektrinė. Bet kvapas iš istorijos glūdumos sklinda nekoks. Tie, kurie dar nesėdi (kalėjime – DELFI), turbūt numirs nuo antsvorio, nes kąsniai buvo imami dideli“, – prisiminė Sergejus Jovaiša.

Stadione siūlo įkurdinti ir darželinukus

Abejonių turėjo ir į posėdį pakviesti sporto organizacijų atstovai, kurie nuogąstavo dėl federacijoms ir sporto klubams neįkandamos komplekso aikščių ar patalpų nuomos kainos. „Už 300 milijonų sukelti po vienu stogu Vilniaus sporto mokyklas – brangoka. Todėl labai svarbu jau šiandien žinoti, kokie ten vyks renginiai, koks bus stadiono apkrovimas“, – domėjosi Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis. Bet būsimų įkainių neįvardijo nei K. Rimšelis, nei R. Vaiginas – anot jų, kalbėti apie konkrečius skaičius dar per anksti. Nacionalinio stadiono proteguotojai tik pabrėžė, kad arenoje vyks ne tik sporto renginiai. „Stadiono atidarymui reikėtų pakviesti grupę „AC/DC“ – kol jie dar gyvi. Pamatytumėte, tuomet bent vieną kartą stadionas būtų pilnas“, – juokavo K. Rimšelis. Tuo tarpu kultūros viceministras Edvardas Trusevičius teigė, jog užbaigtame Nacionaliniame stadione turėtų vykti Dainų šventės, o patalpose po tribūnomis jis pasiūlė įkurdinti... miesto darželius. „Jei dabar nebaigsime tų statybų, stadiono griaučius reikėtų paversti Vilniaus Koliziejaus griuvėsiais. Juk šalia „Akropolį“ jau turime“, – pokštavo kultūros viceministras.

Išleido šimtus tūkstančių, bet nesužinojo nieko

Kitas arenos statytojams ramybės neduodantis klausimas – būsimos objekto eksploatacinės išlaidos, kurios veikiausiai teks stadiono savininkei Vilniaus savivaldybei. R. Vaigino teigimu, šimtus tūkstančių litų kainavusias Nacionalinio stadiono galimybių studijas galima mesti į šiukšlių dėžę, kadangi jų išvados esą neatitinka realios situacijos. Paties administracijos direktoriaus pavaduotojo skaičiavimu, komplekso išlaikymas per metus turėtų atsieiti 6-10 mln. litų, o tikslesniems skaičiams išsiaiškinti jis pasiūlė... užsakyti dar vieną galimybių studiją. „Tai – ne monstras, o kuklutis, dailutis stadionėlis. Bet nereikia galvoti, kad iš sporto bazių galima uždirbti – gal tik teniso kortai neša pelną. Dengti sporto objektų išlaidas yra valdžios pareiga, nematau tame nieko blogo. Pajamos iš renginių Nacionaliniam stadionui turėtų būti tik papildomos, o pagrindinis uždarbis būtų gaunamas per kasdienę veiklą, treniruočių procesą. Tai turėtų būti „gyvas“ kompleksas, atidaras kiekvieną dieną – kaip Šiaulių arena. Vilniaus sporto mokyklų bazė – apverktina, sportininkai treniruojasi kiemuose ir rūsiuose. Per metus bazių nuomai ir išlaikymui savivaldybė išleidžia 5 mln. litų – galėtume šiuos pinigus nukreipti Nacionalinio stadiono eksploatacinėms išlaidoms“, – dėstė R. Vaiginas.

Stadionas įdomus tik mums patiems

Prieš pustrečių metų tuometė Vilniaus valdžia gaivinti Nacionalinio stadiono statybas siūlė pasitelkiant viešo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelį. Sostinės politikai tuomet ragino skelbti privataus stadiono operatoriaus konkursą ir ieškoti verslo objektų, galinčių finansuoti statybas iš savo lėšų. Pagal šį sumanymą, valstybė su operatoriumi būtų atsiskaičiusi per du dešimtmečius. JSRK posėdyje parlamentaras Artūras Skardžius siūlė grįžti prie senos idėjos, tačiau palaikymo nesulaukė. „Paaiškėjo, kad bendra stadiono kaina pagal šį modelį būtų išaugusi dvigubai“, – teigė R. Vaiginas. Tuo tarpu E. Jankevičius DELFI sakė, jog prieš kelerius metus garsiai ištrimituota žinia apie kompanijų iš Vengrijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių susidomėjimą stadionu Vilniuje buvo, švelniai tariant, pernelyg skubota. „Jei laikytumėmės įsikibę šio modelio, projektas galbūt tik kalbomis ir užsibaigtų neatsiradus investuotojui. Konkretaus verslo pasiūlymo iki šiol taip ir nebuvo, tik abstrakčios kalbos. O Lietuvai stadiono reikia“, – teigė vidaus reikalų viceministras.

Ministras pirmininkas – vėl neteisingai suprastas?

Beje, dar prieš dieną premjeras Algirdas Butkevičius, komentuodamas atgyjančius Nacionalinio stadiono statybų planus, tvirtino, jog dėl arenos statybų vietos dar nėra apsispręsta. Neva renkamasi tarp griaučių Šeškinėje ir apleisto „Žalgirio“ stadiono, šiuo metu priklausančio Šiaulių bankui. E. Jankevičius tokius ministro pirmininko samprotavimus pavadino nesusikalbėjimu – esą Vyriausybė nesvarsto alternatyvių Nacionalinio stadiono statybų scenarijų. „Iš naujo ieškoti vietos stadionui būtų iš fantastikos srities laiko ir pinigų prasme. Statybos vėl nusikeltų neapibrėžtam laikui“, – kategoriškas buvo ir K. Rimšelis. Tiesa, vien kalbomis iš nacionalinio pasididžiavimo valstybės gėda spėjęs virsti stadionas ir taip statomas jau ne vienerius metus. „Šioje salėje tą patį klausimą svarstome jau ketvirtą kartą“, – pastebėjo KKSD vadovas.

Stato nuo sovietmečio

Nacionalinis stadionas pagal architekto Algimanto Nasvyčio projektą buvo pradėtas statyti dar 1987 metais. Planuota, kad tai bus pagrindinis šalies stadionas, turintis apie 30 tūkst. sėdimų vietų, o statybos bus užbaigtos per šešerius metus. Vis dėlto 1993-iais arenos statybos buvo užkonservuotos. Iki to laiko spėta pastatyti stadiono požeminę dalį, sumontuoti tribūnų rėmų pamatus ir dalį tribūnų rėmų. 2007 metų spalį – praėjus metams po to, kai Vyriausybė pripažino stadioną Šeškinėje nacionalines svarbos sporto objektu – po neskelbiamų derybų su bendrove „Veikmė“ ir statinio statybos valdytoju „Vilniaus kapitaline statyba“ pasirašyta statybos sutartis ir pradėti darbai. Vis dėlto 2009 metų lapkritį Aukščiausiasis Teismas šią sutartį pripažino niekine ir pasirašyta neteisėtai. Sutrikusio valstybinio finansavimo pristabdytos statybos galutinai įstrigo, o milžiniška statybų aikštelė ant Šeškinės kalvų buvo palikta likimo valiai.

Valdžia dar neturi nacionalinio stadiono finansavimo modelio
BNS ir http://sportas.delfi.lt/futbolas/valdzi ... d=61759253" onclick="window.open(this.href);return false;
2013 m. liepos 2 d. 14:29

Nacionalinio daugiafunkcinio stadiono finansavimo planas, kurį valdžia turėjo paruošti iki liepos, kol kas nėra neparengtas, BNS informavo Finansų ministerija. „Šiuo metu Finansų ministerija galutinio atsakymo dėl stadiono statybos bei finansavimo modelio pateikti dar negali, kadangi dauguma institucijų reikiamą informaciją vėlavo pateikti, ir ji dabar yra vertinama Finansų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų specialistų. Kai kurios institucijos prašomos informacijos Finansų ministerijai dar nepateikė“, - BNS pranešė ministerijos atstovė Teresė Staniulytė. Anot jos, finansavimo modelis galės būti parengtas tik tada, kai visos institucijos pateiks informaciją.

Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus savivaldybė ir Centrinė perkančioji organizacija buvo įpareigotos iki liepos 1 dienos parengti stadiono statybos ir veiklos finansavimo modelį. Stadionas priklausytų Vilniaus miesto savivaldybei. Vyriausybė gegužę pareiškė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį pradėto statyti ir galiausiai užkonservuoto nacionalinio stadiono Vilniuje statybas ketinama baigti iki 2016 metų, o tam prireiks 270 mln. litų, kurių didžioji dalis bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. Anot premjero Algirdo Butkevičiaus, svarstomas ir kitas variantas - nacionaliniu stadionu galėtų tapti ir buvęs "Žalgirio" stadionas.

2007 metais atgaivinus nacionalinio stadiono statybą, rangovu be konkurso buvo pasirinktas įmonių "Vilniaus kapitalinė statyba" ir "Veikmė" konsorciumas, tačiau Aukščiausiajam Teismui paskelbus, jog sutartis buvo neteisėta, ji buvo nutraukta. Daugiau negu dešimtmetį užmirštą nacionalinį stadioną prikelti anksčiau buvo užsimojusi Izraelio įmonė "Klial Trading", planavusi finansuoti bent 70 proc. projekto vertės. Apie galimybę sutvarkyti stadioną kalbėjo ir prekybos ir pramogų centro "Akropolis" šeimininkai.

Prokuratūra: 45 mln. litų Nacionalinio stadiono statybai buvo išleisti pagrįstai
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/li ... 5371?cf=df" onclick="window.open(this.href);return false;
Vilniaus apygardos prokuratūra mano, kad nacionalinio stadiono statyboms panaudoti 45 milijonai litų buvo išleisti tinkamai, penktadienį pranešė LNK Žinios.

Patikrinusi žlugusį projektą, Valstybės kontrolė suabejojo, kaip buvo iškeista daugiau nei 45 milijonai litų. Auditoriams kilo įtarimų, kad Vilnius miesto savivaldybė mokėjo už neatliktus darbus, prokurorai ėmėsi tikrinti valstybės kontrolierių nuogąstavimus, bet nieko nerado ir bylą nutraukė.

„Valstybės kontrolė pagal bylos medžiagą turimą susipažino tikrai su nedidele dalimi dokumentų, dėl ko iškilo tos abejonės. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo išreikalauti visi dokumentai, kiek įmanoma. Buvo duota užduotis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) specialistams atlikti pilną patikrinimą. Ir atlikus patikrinimą, buvo tokios aplinkybės konstatuotos“, – LNK sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Miltinytė.

Valstybės kontrolė dar spręs, ar reikalauti, kad tyrimas būtų tęsiamas. Kartą jis jau buvo nutrauktas, tačiau vėliau atnaujintas Valstybės kontrolei pareikalavus.

„Mūsų netenkino būtent tiek dalykai dėl darbų aktų keitimo. Todėl, kad kai kurie darbų aktai buvo keisti tris kartus. Ir mes tiesiog negalėjom pasakyti, ar tikrųjų faktiškai tam tikri darbai buvo atlikti, nes ne tik darbų pavadinimai buvo keisti, bet ir jų kiekiai“, – sakė Valstybės kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.

Prokurorė R.Miltinytė teigė, kad tada buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, kuria reikėtų papildomai patikrinti, įsitikinti, ar iš tikrųjų nebuvo kažkokių nepagrįstų mokėjimų, ar nebuvo mokėjimo už neatliktus darbus. Buvo išreikalauta papildoma medžiaga, buvo apklausti papildomi liudytojai. Nebuvo konstatuota, kad būtų nepagrįstų mokėjimų, ar mokėjimų už neatliktus darbus.

Nacionalinį stadioną bandyta pastatyti dar sovietmečiu pradėto ir nebaigto stadiono vietoje. Išardžius sovietinų statybų likučius, buvo pastatyta tiek, kiek buvo likę nuo sovietmečio. Skaičiuojama, kad 270 mln. litų dar reikia stadiono statyboms pabaigti,100 mln. jau išleista.

45 milijonai litų buvo išleisti tinkamai,

Dar galima investuoti į šį projektą...
Už 45 limonus galimėtų NS teritoriją apsodinti dirbtinėmis palmėmis ir baseiną karpiams ir pūgžliams iškasti...
Užrašą FLY EMYRATES neoninėm leputėm padaryti ir laukti, kol arabų šeichai atkreips dėmesį... ims babkes kišti...

Arba marinuoti viską... kaltų dėl tokių dalykų ir nebūna, kai malonūs žmonės delikačiai reikalus tvarko...