Toliau istoriją kuriantis Urbonas: apie skaudžias netektis, tamsą stadione ir nerimą prieš išvyką į Minską
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... a-i-minska
Nors draugiškose rungtynėse tarp Lietuvos ir Farerų salų pertraukos metu LFF stadione dingo elektra, šviesios lietuvių serijos ji neužtemdė – Valdo Urbono auklėtiniai 2:1 nugalėjo svečius iš šiaurės ir taip pratęsė vieną geriausių rinktinės serijų per istoriją.
2009-ųjų vasario 11-ąją – tada Lietuvos rinktinė 3:1 nugalėjo Andoros rinktinę ir pasiekė penkių iš eilės nepralaimėtų rungtynių seriją.
Kitos tokios reikėjo laukti beveik dvylika metų – per pastaruosius porą mėnesių lietuviai nugalėjo Albaniją ir Estiją, lygiosiomis sužaidė su ta pačia Albanija bei Baltarusija, o atšiaurų trečiadienio vakarą LFF stadione be žiūrovų nugalėjo ir svečius iš Farerų salų.
Pergalę mūsiškiams garantavo Grato Sirgėdo dublis pirmojo kėlinio pabaigoje, kuris, nepaisant blankesnio antrojo kėlinio, pakylėjo Lietuvos rinktinę pergalei.
Tiesa, mačas neapsiėjo ir be kuriozų – pirmo kėlinio metu stadiono šviestuvų galingumas vis mažėjo, o vaizdas aikštėje po truputį temo, o per rungtynių pertrauką stadionas pasinėrė į akliną tamsą.
Šiemet lietuviams liko dar du testai – UEFA Tautų lygoje lauks akistatos su Baltarusijos ir Kazachstano vienuolikėmis. Sėkmės atveju lietuviai dar gali užimti ir pirmąją vietą, tačiau taip pat – ir kristi iki ketvirtosios.
Visgi po pergalės trečiadienį V. Urbonas džiaugėsi savo auklėtinių pasirodymu ir tuo, kad prieš svarbiausias likusias šių metų kovas futbolininkai išvengė traumų.
„Nežiūrint į rungtynių statusą, džiugu, kad iškovojome pergalę. Visų pirma, noriu padėkoti žaidėjams, kad rado motyvaciją, reiktų žiūrėti ir analizuoti patį žaidimo turinį. Pirmame kėlinyje pasiekėme rezultatą, paskui nusiraminome, bet gal tai natūrali būsena. Generalinė repeticija prieš sekmadienio rungtynes, tad natūralu, kad visų mintys jau buvo Minske. Visi atrodo sveiki ir ruošiamės toliau kitoms rungtynėms“, – sakė treneris.
– Kaip vertinate centro saugų porą – Vykintą Slivką ir Liną Mėgelaitį?
– Prieš rungtynes susidūrėme su šios pozicijos žaidėjų trūkumu, tas akivaizdu. Manau, kad tas pasirinkimas buvo neblogas, kas liečia ir Lino pasirodymą, ir Vykinto sugrįžimą po ilgos pertraukos, tai aš nematau kažkokių didelių bėdų. Paskui išbandėme ir Edgarą Utkų, ir Tautvydą Eliošių, visi prisidėjo, visi stengėsi.
– Ar tai reiškia, kad L. Mėgelaitis ir E. Utkus lieka rinktinėje, ar jie sugrįš į jaunimo rinktinę?
– Šioje vietoje dar norėčiau pasilikti laiko sprendimui, vakare spręsime, bet situacija tokia netikėta – prieš rungtynes sukarščiavo Mindaugas Palionis, čia irgi teko ekspromtu priiminėti sprendimus. Matysime, bet ta informacija bus žinoma.
– Kas labiausiai neramina prieš išvykas į Minską ir Almatą?
– Galbūt dabar visumoje mintys yra apie Minsko rungtynes, aišku, Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjų netektis, kurie buvo ženklūs ir svarbūs dabartinei rinktine. Bet šios dienos rungtynės tam ir buvo skirtos, kad būtų galima pamatyti, įsivertinti, kokioje formoje yra kiti žaidėjai ir bandyti ieškoti sprendimų sekmadienio rungtynėms Minske.
– Ar neišmušė iš vėžių tos prigesusios šviesos?
– Žaidėjams tas tikrai nepamaišė, kadangi jie jau buvo prisitaikę prie visko, tad rungtynės tęsėsi nežiūrint į įvykius už aikštės ribų.
– Minėjote, kad Mindaugas Palionis turėjo sveikatos problemų, jį pakeitė Vytas Gašpuitis. Kaip galite vertinti jo ir Edvino Girdvainio poros pasirodymą gynybos širdyje?
– Anksčiau ar vėliau tas klausimas turėjo iškilti, kadangi patys suprantame, kad šimtu procentų visų rungtynių sužaisti negali nei M. Palionis, nei E. Girdvainis, gali būti kortelės, kiti variantai, kaip nutiko ir šiandien.
V Gašpuitis tam buvo ruošiamas, šiandien jis būtų gavęs vienaip ar kitaip minučių, bet ką aš mačiau – jo nusiteikimą, susikaupimą – man paliko tikrai gerą įspūdį. Laimėjo visas oro dvikovas, ypač pirmame kėlinyje, tad tas žaidimas tikrai paliko gerą įspūdį. Džiaugiuosi, kad tokiose rungtynėse įsivedėme ir naujus žmones – V. Gašpuitį, L. Mėgelaitį, E. Utkų, tai žmonės gavo minutes, tad pozityviai galiu vertinti kaip rezultatą, taip ir žaidimą.
– Kapitono raištį patikėjote Tomui Švedkauskui, kuo buvo paremtas toks sprendimas?
– Visada situacija kinta, neturime ir Fiodoro Černycho, ir Sauliaus Mikoliūno. Nesu galbūt tas, kuris galėtų pasakyti, kad lyderis bus vienas ar kitas žmogus, bet iš principo šiai dienai manau, kad Tomas tikrai užsirekomendavęs, pilnas pasitikėjimo. Kapitonas, kuris mato visą aikštę, kaip ir treneris, tai manau, kad tikrai pasiteisino.