2014-07-10 12:51 · #58430
Kritikuoja tūkstančiai, o giria – tik vienetai
http://www.panbalsas.lt/naujienos/sportas/kritikuoja_tukstanciai_o_giria_tik_vienetai" onclick="window.open(this.href);return false;
Pasaulio čempionate teisėjų iš Lietuvos nėra ne dėl to, kad mūsų futbolo lygis – ne pats aukščiausias.
Nuo birželio vidurio iki liepos 13-osios į Braziliją nukreiptos visų futbolo gerbėjų akys. Pasaulio futbolo čempionatas nepalieka abejingų, o po rungtynių aptarinėjamas geriausių planetos rinktinių žaidimas, įvarčiai, pavojingiausi momentai, tačiau neretai dėmesio centre atsiduria futbolo arbitrai.
Tiesa, lietuvių čia nėra. Mūsų nacionalinei rinktinei daug ko trūksta iki geriausiųjų būrio, o Brazilijoje aikštėje rungtynėms su švilpuku nevadovauja nė vienas mūsų šalies arbitras. Tačiau mūsų teisėjas vadovavo pasaulio futbolo čempionato atrankos kovai.
Beveik 90 tūkstančių Anglijos aistruolių stadione bei 11 pasaulyje žinomų milijonierių futbolo aikštėje turėjo paklusti arbitrų iš Lietuvos sprendimams. Lietuvos teisėjų brigada turėjo neeilinę galimybę – vadovauti rungtynėms legendiniame Londono „Vemblio“ stadione.
2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atrankos Europos zonos H grupės trečio turo rungtynės tapo dar vienu istoriniu įvykiu mūsų šalies futbolo arbitrams. Tai pirmas kartas po Nepriklausomybės atkūrimo, kai lietuviai teisėjavo Anglijos futbolo rinktinei ir tokio dydžio stadione.
FIFA kategorijos aikštės arbitras Gediminas Mažeika su asistentais Vytautui Šimkumi ir Sauliumi Dirda bei rezerviniu teisėju Sergejumi Slyva 2012 m. spalio 12-ąją dirbo rungtynėse tarp Anglijos ir San Marino nacionalinių rinktinių. Dvikovą stadione stebėjo 86 645 žiūrovai, 5:0 laimėjo anglai. Vienas geriausių šalies teisėjų, su švilpuku nesiskiriantis jau 15 metų, o tarptautinę karjerą skaičiuojantis nuo 2008-ųjų, pasidalino mintimis apie arbitro darbą, lažybų įtaką, klaidas ir lietuvių perspektyvas tarptautinėse varžybose.
Supranta klystančius kolegas
– Lietuvos futbolo čempionate – pertrauka iki liepos pabaigos. Teisėjai taip pat atostogauja?
– Mes kaip tik neatostogaujame – vyksta seminarai, į Lietuvą atvyko FIFA instruktorius, kuris dalinasi žiniomis ir patirtimi.
– Tad ar turite laiko stebėti pasaulio futbolo čempionato kovas?
– Žinoma, žiūriu. Negali nesekti svarbiausio planetoje futbolo turnyro rungtynių.
– Lengva pamatyti kolegų klaidas stebint mačą per televizorių?
– Tos klaidos geriausiai matosi, jas pastebi visi, čia nereikia būti dideliu ekspertu ar teisėju. Šiuolaikinės technologijos, aibė rungtynes fiksuojančių kamerų ir pakartojimai leidžia viską iš visų pusių pamatyti.
Kaip teisėjas, aš suprantu, kodėl šios klaidos įvyksta, ir palaikau kolegas. Žinau viena: niekas specialiai klaidų nedaro.
Klubų ir teisėjų svajonė sutampa
– Pasaulio čempionate Lietuvos arbitrai neteisėjauja tik dėl to, kad mūsų šalies futbolo lygis nėra aukštas?
– Galbūt dalis tiesos čia yra. Tačiau teisėjauja Švedijos atstovas, nors švedai nedalyvauja pasaulio pirmenybėse. Galbūt skandinavų futbolo lygis ir aukštesnis, tačiau jis nėra ypač aukštas. Taip pat teisėjauja arbitras iš Serbijos, nors šalies čempionatas taip pat nėra aukščiausio lygio. Tad nemanau, kad galima apkaltinti tik per mažą Lietuvos futbolo meistriškumą. Paprasčiausiai reikia dirbti, stengtis, ir kažkada ateis ir mūsų teisėjų eilė.
– Lietuvos arbitrai nėra visiškai tarptautinių varžybų užribyje: keletą metų iš eilės lietuviai kviečiami į UEFA Europos lygos rungtynes. Galbūt jau žinote ir jūs savo tarptautinių rungtynių grafiką?
– Kol kas nėra numatyta man jokių varžybų, liepos mėnuo – tik tarptautinių Europos turnyrų pradžia. Tačiau mūsų teisėjai kviečiami vadovauti Europos lygos atrankos kovoms. Prasidėjus grupių etapui taip pat tikimės, kad būsime reikalingi. Be to, šiemet rugsėjo mėnesį startuos Europos futbolo čempionato atrankos turnyras. Tarptautinių rungtynių netrūksta ir esame kviečiami joms teisėjauti. Jei ne Europos lyga, tai Senojo žemyno jaunimo pirmenybės.
– Ar teisėjui iš Lietuvos sunku siekti tarptautinės karjeros?
– Žinote, ta konkurencija yra didžiulė. Europos teisėjų elito grupėje – beveik trys dešimtys arbitrų. Kiekvieno teisėjo svajonė patekti į tą geriausiųjų grupę. Apsvarsčius galimybes, nežinau, ar lietuviui įmanoma pakliūti į tą būrį. Yra patarlė, prastas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Mes stengiamės, po truputį tobulėjame su kiekvienomis tarptautinėmis rungtynėmis, niekas iškart nesitiki padaryti svaiginančios tarptautinės karjeros: iš Lietuvos čempionato patekti į Čempionų lygą ar rinktinių varžybas. Žingsnelis po žingsnelio, su laiku kyla apetitas, norisi vis aukštesnio lygio turnyrų. Kai nustosi norėti – galėsi į šalį padėti švilpuką.
– Kokia būtų jūsų, kaip teisėjo, asmeninė svajonė?
– Ko gero, pasaulio futbolo čempionatas nėra realu. Iš Europos į planetos pirmenybes patenka tik 8 teisėjai. Kiekvieno klubo tikslas – žaisti Čempionų lygoje, taip ir teisėjo svajonė yra patekti į geriausių Europos komandų turnyrą. Tad mano siekiamybė – Čempionų lyga.
Teisėjavo įtartinose rungtynėse
– Ar sulaukiate pasiūlymų iš kriminalinio pasaulio, futbolo klubų palankiai teisėjauti kuriai nors vienai komandai arba aikštėje priimti iš anksto sutartus sprendimus – pavyzdžiui, dėl žaidėjų nuobaudų, 11 metrų baudinių?
– Ši tema yra labai populiari ir labai eskaluojama. Lažybos, statymai už kokias nors komandas, surežisuotos rungtynės ir panašiai. Kartais kai pasiskaitai ar pasiklausai, atrodo, kad kiekvienos rungtynės yra surežisuotos. Visiems atrodo, kad Lietuvos čempionatas yra persismelkęs lažybomis.
Net šiame pasaulio čempionate Kamerūno rinktinė įtariama surežisavusi rungtynių eigą, įvarčių skaičių.
Iš savo patirties aš tikrai negaliu pasakyti, kurios rungtynės nesąžiningos. Šiuo metu du Lietuvos A lygos mačai analizuojami, įtariant vienos komandos nesąžiningus veiksmus. Iš šių įtartinų rungtynių vieneriose ir aš esu teisėjavęs.
Tačiau nesulaukiau jokių nesąžiningų pasiūlymų, nieko apie tai nežinau. Manau, kad teisėjus šie nešvarūs dalykai apeina.
Tačiau tai kol kas tik grynos spekuliacijos, nėra jokių įrodymų, tai tik kalbos.
– Jums teisėjaujant matyti, kad kažkuri komanda stengiasi specialiai praleisti įvarčius, nesigina iš visų jėgų, siekia konkretaus rezultato?
– Kaip tik prisiminiau viename socialiniame tinkle matytą vaizdo įrašą, kuriame Lietuva praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje (1999 metų birželio 26 dieną – red. pastaba) žaidė draugišką mačą su Argentina ir išsiskyrė taikiai be įvarčių. Lažybų tuo metu dar nebuvo. Pažiūrėjus santrauką ir pavojingiausius momentus, kuriuos turėjo Argentina ir neįmušė įvarčių, atrodo, kad ten tikrai surežisuotos rungtynės. Tad labai sunku pasakyti, ar susitikimas surežisuotas, ar ne. Mes, kai išeiname į aikštę, apie tai tikrai negalvojame. Mums tai visai nerūpi. Teisėjai vadinami trečiąja komanda. Tad mūsų ekipai svarbu be klaidų teisėjauti. Būna geresnių rungtynių, būna prastesnių. Su kolegomis per susitikimą susisiekiame radijo ryšiu, kartojame vienas kitam, kad tai rungtynės ir mes turime teisėjauti, nepaisant futbolininkų veiksmų ir komandų žaidimo. Ar jos prastai rungtyniauja, ar gerai, ar ekipos tarpusavyje susitarusios – mes apie tai negalvojame.
– Kada futbolo arbitrai ilsisi? Nejaugi tik žiemą, kai baigiasi Lietuvos pirmenybės?
– Na, teisėjavimas nėra vieną kartą per savaitę išbėgti į aikštę 90-iai minučių, palakstyti, pašvilpti ir po rungtynių laukti savaitę kito turo. Atostogų, kai į šalį padedu švilpuką, nesiruošiu varžyboms, nesportuoju, turiu gal mėnesį per metus. Teisėjams fiziniai reikalavimai keliami tokie patys kaip ir žaidėjams. Praėjusią savaitę buvo arbitrams fizinių testų patikrinimas. Jeigu fiziškai nesiruoši, nebėgiosi, neturėsi specialių treniruočių programų, negalėsi išlaikyti testų. Lietuvos arbitrai turi fizinio rengimo trenerį, kuris padeda fiziškai pasiruošti sezonui, sudarinėja specialius treniruočių grafikus.
Šiemet A lyga baigsis lapkričio pabaigoje, galbūt per didžiąsias metų šventes pailsėsime, o po Naujųjų vėl pradėsime ruoštis naujam sezonui. Paprastai Lietuvos arbitrai savaitei važiuoja į Turkiją ruoštis sezonui. Fizinė disciplina teisėjui yra pliusas. Paprastai teisėjai yra vyresni nei žaidėjai, dažnai arbitrų amžius – nuo 35-erių ir vyresni. Tai priverčia pasitempti ir būti gana geros fizinės formos.
Kaip tik visai neseniai FIFA instruktorius iš Ispanijos yra pasakęs, kad praėjusio amžiaus ankstesnių dešimtmečių futbolo žvaigždės, kurios žibėjo septintame, aštuntame dešimtmetyje, dabartiniame futbole liktų šešėlyje. Nepalyginamai pasikeitė futbolininkų greičiai, ištobulėjusi taktika, technika. Prie viso to turi taikytis ir teisėjai. Tu neapginsi nuomonės būdamas viduryje aikštės kalbėdamas apie momentą už keliasdešimt metrų baudos aikštelėje, nepagrįsi sprendimo dėl žaidimo ranka ar pražangos. Turi kartu su žaidėjais suspėti, kartu atsidurti įvykių centre ir viską stebėti iš arti. Kad galėtum būti arti – turi greitai bėgti, neatsilikti.
– Kas paskatino prieš penkiolika metų į rankas paimti teisėjo švilpuką?
– Mano istorija nėra išskirtinė. Daugelio teisėjų karjera tam tikra prasme yra priverstinė. Prieš penkiolika metų, kai man buvo maždaug 21-eri, gydytojai diagnozavo širdies problemas. Tad teko atsisveikinti su aktyviu futbolu. Kažkas pasiūlė pabandyti teisėjauti ir likau ilgam su švilpuku. Tokios daugelio teisėjų istorijos. Nenorėjau skirtis su futbolu, tai ir paskatino vadovauti žaidėjams per rungtynes.
– Prisipažinkite: pasitaiko susapnuoti prastą sprendimą, klaidas?
– Kartais pasitaiko. Apie teisėjavimą visada galvoji ir jį aptari su kolegomis po rungtynių, tai visiškai natūralu. Būna klaidų, visi žmonės, gali pasitaikyti įvairių sprendimų. Tada mąstai, prisimeni tą situaciją, svarbu suprasti, kodėl taip atsitiko, ir padaryti išvadą.
Blogiausia tada, kai jauni, dar nepatyrę teisėjai padaro klaidą, priima blogą sprendimą, vėliau kitame epizode siekia ištaisyti savo klaidą ir sušvilpia nuskriaustosios komandos naudai. Tai jau dar viena klaida. Nepasitenkinimą reiškia abi komandos, teisėjas praranda kontrolę, yra išmušamas iš vėžių per tuos klaidų taisymus. Jei priėmei blogą sprendimą, pamiršk jį, tęsk savo darbą, bet netaisyk padėties naujų klaidų sąskaita.
http://www.panbalsas.lt/naujienos/sportas/kritikuoja_tukstanciai_o_giria_tik_vienetai" onclick="window.open(this.href);return false;
Pasaulio čempionate teisėjų iš Lietuvos nėra ne dėl to, kad mūsų futbolo lygis – ne pats aukščiausias.
Nuo birželio vidurio iki liepos 13-osios į Braziliją nukreiptos visų futbolo gerbėjų akys. Pasaulio futbolo čempionatas nepalieka abejingų, o po rungtynių aptarinėjamas geriausių planetos rinktinių žaidimas, įvarčiai, pavojingiausi momentai, tačiau neretai dėmesio centre atsiduria futbolo arbitrai.
Tiesa, lietuvių čia nėra. Mūsų nacionalinei rinktinei daug ko trūksta iki geriausiųjų būrio, o Brazilijoje aikštėje rungtynėms su švilpuku nevadovauja nė vienas mūsų šalies arbitras. Tačiau mūsų teisėjas vadovavo pasaulio futbolo čempionato atrankos kovai.
Beveik 90 tūkstančių Anglijos aistruolių stadione bei 11 pasaulyje žinomų milijonierių futbolo aikštėje turėjo paklusti arbitrų iš Lietuvos sprendimams. Lietuvos teisėjų brigada turėjo neeilinę galimybę – vadovauti rungtynėms legendiniame Londono „Vemblio“ stadione.
2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atrankos Europos zonos H grupės trečio turo rungtynės tapo dar vienu istoriniu įvykiu mūsų šalies futbolo arbitrams. Tai pirmas kartas po Nepriklausomybės atkūrimo, kai lietuviai teisėjavo Anglijos futbolo rinktinei ir tokio dydžio stadione.
FIFA kategorijos aikštės arbitras Gediminas Mažeika su asistentais Vytautui Šimkumi ir Sauliumi Dirda bei rezerviniu teisėju Sergejumi Slyva 2012 m. spalio 12-ąją dirbo rungtynėse tarp Anglijos ir San Marino nacionalinių rinktinių. Dvikovą stadione stebėjo 86 645 žiūrovai, 5:0 laimėjo anglai. Vienas geriausių šalies teisėjų, su švilpuku nesiskiriantis jau 15 metų, o tarptautinę karjerą skaičiuojantis nuo 2008-ųjų, pasidalino mintimis apie arbitro darbą, lažybų įtaką, klaidas ir lietuvių perspektyvas tarptautinėse varžybose.
Supranta klystančius kolegas
– Lietuvos futbolo čempionate – pertrauka iki liepos pabaigos. Teisėjai taip pat atostogauja?
– Mes kaip tik neatostogaujame – vyksta seminarai, į Lietuvą atvyko FIFA instruktorius, kuris dalinasi žiniomis ir patirtimi.
– Tad ar turite laiko stebėti pasaulio futbolo čempionato kovas?
– Žinoma, žiūriu. Negali nesekti svarbiausio planetoje futbolo turnyro rungtynių.
– Lengva pamatyti kolegų klaidas stebint mačą per televizorių?
– Tos klaidos geriausiai matosi, jas pastebi visi, čia nereikia būti dideliu ekspertu ar teisėju. Šiuolaikinės technologijos, aibė rungtynes fiksuojančių kamerų ir pakartojimai leidžia viską iš visų pusių pamatyti.
Kaip teisėjas, aš suprantu, kodėl šios klaidos įvyksta, ir palaikau kolegas. Žinau viena: niekas specialiai klaidų nedaro.
Klubų ir teisėjų svajonė sutampa
– Pasaulio čempionate Lietuvos arbitrai neteisėjauja tik dėl to, kad mūsų šalies futbolo lygis nėra aukštas?
– Galbūt dalis tiesos čia yra. Tačiau teisėjauja Švedijos atstovas, nors švedai nedalyvauja pasaulio pirmenybėse. Galbūt skandinavų futbolo lygis ir aukštesnis, tačiau jis nėra ypač aukštas. Taip pat teisėjauja arbitras iš Serbijos, nors šalies čempionatas taip pat nėra aukščiausio lygio. Tad nemanau, kad galima apkaltinti tik per mažą Lietuvos futbolo meistriškumą. Paprasčiausiai reikia dirbti, stengtis, ir kažkada ateis ir mūsų teisėjų eilė.
– Lietuvos arbitrai nėra visiškai tarptautinių varžybų užribyje: keletą metų iš eilės lietuviai kviečiami į UEFA Europos lygos rungtynes. Galbūt jau žinote ir jūs savo tarptautinių rungtynių grafiką?
– Kol kas nėra numatyta man jokių varžybų, liepos mėnuo – tik tarptautinių Europos turnyrų pradžia. Tačiau mūsų teisėjai kviečiami vadovauti Europos lygos atrankos kovoms. Prasidėjus grupių etapui taip pat tikimės, kad būsime reikalingi. Be to, šiemet rugsėjo mėnesį startuos Europos futbolo čempionato atrankos turnyras. Tarptautinių rungtynių netrūksta ir esame kviečiami joms teisėjauti. Jei ne Europos lyga, tai Senojo žemyno jaunimo pirmenybės.
– Ar teisėjui iš Lietuvos sunku siekti tarptautinės karjeros?
– Žinote, ta konkurencija yra didžiulė. Europos teisėjų elito grupėje – beveik trys dešimtys arbitrų. Kiekvieno teisėjo svajonė patekti į tą geriausiųjų grupę. Apsvarsčius galimybes, nežinau, ar lietuviui įmanoma pakliūti į tą būrį. Yra patarlė, prastas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Mes stengiamės, po truputį tobulėjame su kiekvienomis tarptautinėmis rungtynėmis, niekas iškart nesitiki padaryti svaiginančios tarptautinės karjeros: iš Lietuvos čempionato patekti į Čempionų lygą ar rinktinių varžybas. Žingsnelis po žingsnelio, su laiku kyla apetitas, norisi vis aukštesnio lygio turnyrų. Kai nustosi norėti – galėsi į šalį padėti švilpuką.
– Kokia būtų jūsų, kaip teisėjo, asmeninė svajonė?
– Ko gero, pasaulio futbolo čempionatas nėra realu. Iš Europos į planetos pirmenybes patenka tik 8 teisėjai. Kiekvieno klubo tikslas – žaisti Čempionų lygoje, taip ir teisėjo svajonė yra patekti į geriausių Europos komandų turnyrą. Tad mano siekiamybė – Čempionų lyga.
Teisėjavo įtartinose rungtynėse
– Ar sulaukiate pasiūlymų iš kriminalinio pasaulio, futbolo klubų palankiai teisėjauti kuriai nors vienai komandai arba aikštėje priimti iš anksto sutartus sprendimus – pavyzdžiui, dėl žaidėjų nuobaudų, 11 metrų baudinių?
– Ši tema yra labai populiari ir labai eskaluojama. Lažybos, statymai už kokias nors komandas, surežisuotos rungtynės ir panašiai. Kartais kai pasiskaitai ar pasiklausai, atrodo, kad kiekvienos rungtynės yra surežisuotos. Visiems atrodo, kad Lietuvos čempionatas yra persismelkęs lažybomis.
Net šiame pasaulio čempionate Kamerūno rinktinė įtariama surežisavusi rungtynių eigą, įvarčių skaičių.
Iš savo patirties aš tikrai negaliu pasakyti, kurios rungtynės nesąžiningos. Šiuo metu du Lietuvos A lygos mačai analizuojami, įtariant vienos komandos nesąžiningus veiksmus. Iš šių įtartinų rungtynių vieneriose ir aš esu teisėjavęs.
Tačiau nesulaukiau jokių nesąžiningų pasiūlymų, nieko apie tai nežinau. Manau, kad teisėjus šie nešvarūs dalykai apeina.
Tačiau tai kol kas tik grynos spekuliacijos, nėra jokių įrodymų, tai tik kalbos.
– Jums teisėjaujant matyti, kad kažkuri komanda stengiasi specialiai praleisti įvarčius, nesigina iš visų jėgų, siekia konkretaus rezultato?
– Kaip tik prisiminiau viename socialiniame tinkle matytą vaizdo įrašą, kuriame Lietuva praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje (1999 metų birželio 26 dieną – red. pastaba) žaidė draugišką mačą su Argentina ir išsiskyrė taikiai be įvarčių. Lažybų tuo metu dar nebuvo. Pažiūrėjus santrauką ir pavojingiausius momentus, kuriuos turėjo Argentina ir neįmušė įvarčių, atrodo, kad ten tikrai surežisuotos rungtynės. Tad labai sunku pasakyti, ar susitikimas surežisuotas, ar ne. Mes, kai išeiname į aikštę, apie tai tikrai negalvojame. Mums tai visai nerūpi. Teisėjai vadinami trečiąja komanda. Tad mūsų ekipai svarbu be klaidų teisėjauti. Būna geresnių rungtynių, būna prastesnių. Su kolegomis per susitikimą susisiekiame radijo ryšiu, kartojame vienas kitam, kad tai rungtynės ir mes turime teisėjauti, nepaisant futbolininkų veiksmų ir komandų žaidimo. Ar jos prastai rungtyniauja, ar gerai, ar ekipos tarpusavyje susitarusios – mes apie tai negalvojame.
– Kada futbolo arbitrai ilsisi? Nejaugi tik žiemą, kai baigiasi Lietuvos pirmenybės?
– Na, teisėjavimas nėra vieną kartą per savaitę išbėgti į aikštę 90-iai minučių, palakstyti, pašvilpti ir po rungtynių laukti savaitę kito turo. Atostogų, kai į šalį padedu švilpuką, nesiruošiu varžyboms, nesportuoju, turiu gal mėnesį per metus. Teisėjams fiziniai reikalavimai keliami tokie patys kaip ir žaidėjams. Praėjusią savaitę buvo arbitrams fizinių testų patikrinimas. Jeigu fiziškai nesiruoši, nebėgiosi, neturėsi specialių treniruočių programų, negalėsi išlaikyti testų. Lietuvos arbitrai turi fizinio rengimo trenerį, kuris padeda fiziškai pasiruošti sezonui, sudarinėja specialius treniruočių grafikus.
Šiemet A lyga baigsis lapkričio pabaigoje, galbūt per didžiąsias metų šventes pailsėsime, o po Naujųjų vėl pradėsime ruoštis naujam sezonui. Paprastai Lietuvos arbitrai savaitei važiuoja į Turkiją ruoštis sezonui. Fizinė disciplina teisėjui yra pliusas. Paprastai teisėjai yra vyresni nei žaidėjai, dažnai arbitrų amžius – nuo 35-erių ir vyresni. Tai priverčia pasitempti ir būti gana geros fizinės formos.
Kaip tik visai neseniai FIFA instruktorius iš Ispanijos yra pasakęs, kad praėjusio amžiaus ankstesnių dešimtmečių futbolo žvaigždės, kurios žibėjo septintame, aštuntame dešimtmetyje, dabartiniame futbole liktų šešėlyje. Nepalyginamai pasikeitė futbolininkų greičiai, ištobulėjusi taktika, technika. Prie viso to turi taikytis ir teisėjai. Tu neapginsi nuomonės būdamas viduryje aikštės kalbėdamas apie momentą už keliasdešimt metrų baudos aikštelėje, nepagrįsi sprendimo dėl žaidimo ranka ar pražangos. Turi kartu su žaidėjais suspėti, kartu atsidurti įvykių centre ir viską stebėti iš arti. Kad galėtum būti arti – turi greitai bėgti, neatsilikti.
– Kas paskatino prieš penkiolika metų į rankas paimti teisėjo švilpuką?
– Mano istorija nėra išskirtinė. Daugelio teisėjų karjera tam tikra prasme yra priverstinė. Prieš penkiolika metų, kai man buvo maždaug 21-eri, gydytojai diagnozavo širdies problemas. Tad teko atsisveikinti su aktyviu futbolu. Kažkas pasiūlė pabandyti teisėjauti ir likau ilgam su švilpuku. Tokios daugelio teisėjų istorijos. Nenorėjau skirtis su futbolu, tai ir paskatino vadovauti žaidėjams per rungtynes.
– Prisipažinkite: pasitaiko susapnuoti prastą sprendimą, klaidas?
– Kartais pasitaiko. Apie teisėjavimą visada galvoji ir jį aptari su kolegomis po rungtynių, tai visiškai natūralu. Būna klaidų, visi žmonės, gali pasitaikyti įvairių sprendimų. Tada mąstai, prisimeni tą situaciją, svarbu suprasti, kodėl taip atsitiko, ir padaryti išvadą.
Blogiausia tada, kai jauni, dar nepatyrę teisėjai padaro klaidą, priima blogą sprendimą, vėliau kitame epizode siekia ištaisyti savo klaidą ir sušvilpia nuskriaustosios komandos naudai. Tai jau dar viena klaida. Nepasitenkinimą reiškia abi komandos, teisėjas praranda kontrolę, yra išmušamas iš vėžių per tuos klaidų taisymus. Jei priėmei blogą sprendimą, pamiršk jį, tęsk savo darbą, bet netaisyk padėties naujų klaidų sąskaita.
