Vėtros stadionas
Gali būti. Tiesiog nieko konkrečiai nepasakė. Gal tai būtų stadionas rinktinės rungtynėms.
Tai "Žalgiris" matyt irgi nieko prieš būtų tokiame žaisti
Lietuvos futbolo federacija perėmė „Vėtros“ stadiono valdymą
https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2010/11/09/news/lietuvos-futbolo-federacija-pereme-vetros-stadiono-valdyma-5619261
Siekdama išsaugoti „Vėtros“ stadioną futbolo reikmėms, Lietuvos futbolo federacija sėkmingai baigė derybas su DnB Nord banku, kuriam stadionas buvo perėjęs iš to paties pavadinimo klubo dėl nevykdytų finansinių įsipareigojimų.
„Tai nebuvo lengvas žingsnis. Federacija prisiima nemažą finansinę naštą“, - sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius, - „Visi puikiai atsimename, kai dėl vietos ir nacionalinės valdžios abejingumo sporto objektams ne vienas stadionas virto prekybos centru arba daugiabučių kvartalu.“
Dėl finansinių sunkumų iš Lietuvos futbolo žemėlapio išnykusio Vilniaus futbolo klubo „Vėtra“ stadiono likimas iki šiol buvo nežinioje. Aukščiausioje futbolo lygoje rungtyniavusio klubo stadionas dėl nevykdytų finansinių įsipareigojimų buvo perėjęs DnB Nord banko žinion pagal ankstesnius klubo bei banko susitarimus.
Po kelis mėnesius trukusių derybų Lietuvos futbolo federacija pasirašė sutartį su DnB Nord banku dėl paskolos, kurios pagrindu būtų išpirktas „Vėtros“ stadionas, sąlygų.
„Mūsų žiniomis, susidomėjimas šia teritorija buvo nemažas, todėl džiaugiamės, jog DnB Nord bankas pasirinko visai sporto bendruomenei palankų sprendimą ir suteikė paskolą futbolo federacijai“, - sakė L. Varanavičius.
„Vėtros“ klubui nutraukus veiklą stadionas beveik pusę metų stovėjo tuščias. Lietuvos futbolo federacijai perėmus stadiono valdymą planuojama, kad jau nuo kito sezono jame galės žaisti ne tik profesionalai, bet ir vilniečiai.
„Šiuo metu pagrindinis mūsų tikslas yra išsaugoti stadioną ir parengti jį kitam sezonui. Perėmę stadioną analizuosime jo būklę ir spręsime dėl neatidėliotinų darbų“ - sakė L. Varanavičius, – „Kalbant apie stadiono panaudojimą, prioritetas bus teikiamas profesionaliems sostinės futbolo klubams bei futbolo rinktinėms, tačiau jis bus atviras ir mėgėjams, vaikams bei visiems žaidžiantiems futbolą vilniečiams.“
„Vėtros“ stadionas yra vienas iš nedaugelio tik futbolui skirtų stadionų Lietuvoje (be lengvosios atletikos takų). Jis buvo rekonstruotas 2004 m. buvusio „Lokomotyvo“ stadiono vietoje ir šiuo metu talpina beveik 6 tūkstančius žiūrovų.
Stadionas atitinka LFF aukščiausios lygos stadionams keliamus reikalavimus. Be to, jis yra priskirtas prie UEFA 2 kategorijos stadionų, kuriuose galima rengti pirmuosius UEFA klubinių varžybų etapus bei mažesnio masto futbolo rinktinių varžybas. Šalia pagrindinės aikštės įrengta mažesnių matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikštė.
Siekiant sutvarkyti „Vėtros“ stadioną reikia gerinti sąlygas žiniasklaidos atstovams, praplėsti patalpas, skiriamas varžybų dalyviams ir organizatoriams, toliau gerinti patekimo į stadioną, parkavimo, varžybų stebėjimo ir svetingumo sąlygas žiūrovams.
Futbolo klubas „Vėtra“ su žymesniais finansiniais sunkumais susidūrė 2009 m. A lygos sezono viduryje. Klubo rėmėjai neįgyvendino prieš sezoną numatytų planų, sumažėjo jų indėlis į klubo biudžetą, todėl klube ėmė kauptis skolos žaidėjams, darbuotojams, tiekėjams. Sezono pabaigoje keitėsi klubo vadovas ir tikėtasi, jog prieš 2010 metų A lygos sezoną susikaupusias problemas pavyks išspręsti iki LFF futbolo klubų licencijavimo proceso pabaigos.
Visgi licencijavimo eigoje klubas su žaidėjais atsiskaitė tik dalinai, didžioji dalis turimų įsipareigojimų žaidėjams, darbuotojams, tiekėjams nebuvo įgyvendinti. Atsižvelgiant į šias priežastis klubas negavo 2010 m. sezono UEFA licencijos, atitinkamai negalėjo pasinaudoti ir UEFA klubinių turnyrų teikiama finansine nauda.
Praėjus LFF Vykdomojo komiteto nustatytam papildomam terminui, iki kurio klubas turėjo atsiskaityti su žaidėjais ir kitais kreditoriais 2010 m. A lygos sezono eigoje, klubas buvo pašalintas iš šio sezono LFF turnyrų. Galutinai nutrūkus rėmėjų finansavimui klubas tapo nemokus ir nutraukė savo aktyvią veiklą, jo stadionas dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų perėjo banko žinion.
pagaliau Vetros stadijonas atiteko geram seimininkui ...
Jeigu Taurui šeimininkas geras, tai nereiškia, kad visiems bus geras Vėtros likučiam abejoju ar jis geras. Čia ateitis parodys, gal po metų, dviejų LFF pradės dejuoti, kad nepakelia išlaikyti tokio stadiono ir perleis kokiai ofšorinei Žalgirio kontorai už 1lt. plius paskola .... Bet čia Vilniaus bėdos, svarbu, kad jie turėtų kur futbolą žaisti ir nesikėsintų į DG stadioną....
Mindaugas Augustis, http://sportas.delfi.lt/abroad/vetros-arena-pereme-lff-griauti-zalgirio-stadiono-neskubama.d?id=38348209" onclick="window.open(this.href);return false;
2010 lapkričio mėn. 9 d. 10:07
Lietuvos futbolo federacija (LFF) užbaigė derybas su „DnB NORD“ banku ir sukirto rankomis dėl paskolos, kurios pagrindu išpirko sostinės „Vėtros" stadioną. Į beveik 6 tūkst. vietų turinčią areną LFF žada priimti įvairių amžiaus grupių šalies rinktines ir sostinės futbolo klubus, o 2013 m. čia gali vykti Europos jaunių (iki 19 metų) vaikinų pirmenybių rungtynės.
Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, paskolą teks išmokėti per kelerius metus. L. Varanavičius nenorėjo atskleisti, kiek federacijai atsiėjo „Vėtros“ stadionas, tačiau neslėpė, kad finansinė našta bus pakankamai sunki. Neoficialiais duomenimis, LFF arena galėjo kainuoti 1-2 mln. litų.
„Bus nelengva mokėti paskolą, nes ir taip nesurenkame planuotų lėšų į federacijos biudžetą. Skaičiuojame, ką reikėtų sumažinti. Bet kai išgirdome, kad bankas nori parduoti „Vėtros“ stadioną, pirma mintis buvo tokia, kad reikia jį žūtbūt gelbėti.
Žinojome, jog nekilnojamojo turto agentūros domisi stadionu, ir turėjome veikti, kad jis nebūtų užstatytas kaip, pavyzdžiui, Kauno „Žalgirio“ stadionas“, – DELFI pasakojo L. Varanavičius.
LFF vadovo teigimu, šiemet futbolo varžybos „Vėtros“ stadione nebevyks, nes pirmiausia bus mėginama sutvarkyti keturis mėnesius nenaudotą areną.
Stadionui reikia investicijų
Primename, jog to paties pavadinimo stadione iki praėjusios liepos rungtyniavo žlugusi sostinės „Vėtros“ komanda. Vilniaus klubui priklausiusio privataus stadiono statybas finansavo „DnB NORD“ bankas.
2005 m. tarp „Vėtros“ ir banko antrinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ sudaryta lizingo sutartis praėjusią vasarą buvo nutraukta klubui nebeišgalint sumokėti mėnesinių įnašų, ir „Vėtros“ stadionas tapo banko nuosavybe.
„Vėtros“ klubo įkūrėjas Romas Stašauskas praėjusią savaitę DELFI teigė, kad LFF siekis perimti stadioną komplikuoja planus atgaivinti dėl finansinių sunkumų iš A lygos išmestą ekipą, ir žadėjo kreiptis į teismą, jei sandoris tarp federacijos ir „DnB NORD“ banko būtų sudarytas.
„Vėtros“ arena yra viena iš nedaugelio tik futbolui skirtų stadionų Lietuvoje (be lengvosios atletikos takų). Jis buvo rekonstruotas 2004 m. buvusio „Lokomotyvo“ stadiono vietoje.
Stadionas atitinka LFF aukščiausios lygos stadionams keliamus reikalavimus. Be to, jis yra priskirtas prie UEFA 2 kategorijos stadionų, kuriuose galima rengti pirmuosius UEFA klubinių varžybų etapus bei mažesnio masto futbolo rinktinių varžybas. Šalia pagrindinės aikštės įrengta mažesnių matmenų dirbtinės dangos treniruočių aikštė.
Kaip informuoja LFF, siekiant sutvarkyti „Vėtros“ stadioną, reikia gerinti sąlygas žiniasklaidos atstovams, praplėsti patalpas, skiriamas varžybų dalyviams ir organizatoriams, toliau gerinti patekimo į stadioną, parkavimo, varžybų stebėjimo ir svetingumo sąlygas žiūrovams.
Statybininkai artimiausiu metu neokupuos
„Vėtros“ stadionas ateityje gali likti vienintelis Vilniuje, atitinkantis A lygos reikalavimus, mat kitą reprezentacinį sostinės stadioną – „Žalgirio“ – numatoma griauti.
Šiemet į savo gimtuosius namus sugrįžusi VMFD „Žalgirio“ komanda spalio pabaigoje atsisveikino su to paties pavadinimo futbolo arena, į kurią ekipos vadovai teigė kitąmet nebesitikintys įkelti kojos.
Prieš daugiau nei 60 metų pastatytą stadioną valdo „Ūkio banko investicinei grupei“ (ŪBIG) priklausanti bendrovė „Žalgirio sporto arena“. Stadiono valdytojai dar praėjusį pavasarį gavo Vilniaus savivaldybės leidimą griauti gerokai aptriušusią areną, kuri praeityje buvo laikoma pagrindine Lietuvos futbolo šventove.
Vis dėlto buldozeriai „Žalgirio“ stadione artimiausiu metu pasirodyti neturėtų. DELFI žiniomis, stadioną prižiūrintis personalas sulaukė nurodymų paruošti aikštę žiemai, kad joje ir kitais metais būtų galima žaisti futbolą.
Bendrovės „Žalgirio sporto arena“ generalinis direktorius Davidas Vardidze patvirtino, kad šiais metais realūs darbai stadione tikrai neprasidės, abejojama ir dėl 2011 m. Savivaldybės išduotas leidimas galios dešimt metų, todėl investuotojų laukiantys stadiono savininkai, deklaruojantys ketinimus istorinio stadiono vietoje pastatyti naują 10 tūkst. vietų areną, gali nesiskubinti pradėti griovimo darbų.
„Žalgiris“ – nepageidaujamas?
Vis tik neaišku, ar stadiono valdytojams ir VMFD „Žalgirio“ klubo atstovams pavyks susitarti dėl tolesnės arenos panaudos. Kalbama, kad tarp ŪBIG prezidento Vladimiro Romanovo ir sostinės ekipos vadovybės yra perbėgusi juoda katė.
DELFI pasiteiravus V. Romanovo, ar jis sutiks įsileisti į „Žalgirio“ stadioną 2010 m. A lygos medalius užsitikrinusią komandą, verslininkas buvo lakoniškas: „Negaliu pasakyti.“
VMFD „Žalgirio“ direktorė Vilma Venslovaitienė tikino, kad Vilniaus futbolininkai ir toliau mielai rungtyniautų vokiečių karo belaisvių pastatytame stadione, nepriklausomai nuo jo būklės.
„Šis stadionas yra lopšys, iš kurio kilo „Žalgiris“. Jei tik mus ten įleistų, ir kitais metais žaistume „Žalgirio“ stadione. Ten yra mūsų tikrieji namai, nors sąlygos „Vėtros“ stadione gal ir būtų geresnės“, – kalbėjo V. Venslovaitienė.
Primename, kad prieš šį sezoną iš pagrindų atsikūręs ir išimties tvarka į A lygą priimtas VMFD „Žalgirio“ klubas praėjusią gegužę po daugiau nei tris mėnesius trukusių derybų su „Žalgirio sporto arena“ pasirašė stadiono panaudos sutartį metams.
Arenos valdytojai sutiko priimti žalgiriečius tik po to, kai klubo dalininkė Vilniaus savivaldybė atleido juos nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Taip „Žalgirio sporto arena“ sutaupė beveik 90 tūkst. litų.
15 tūkst. žiūrovų talpinusiame stadione legendinė „Žalgirio“ komanda praeityje žaidė nuo įkūrimo 1947 m. iki 2008 m.
Paskutiniąsias 2010 m. A lygos sezono rungtynes su tiesiogine konkurente kovoje dėl antrosios vietos A lygoje Marijampolės „Sūduva“ Vilniaus komanda dėl prasto oro sekmadienį žais „Sportimos“ manieže.
buvo kalbeta atrodo kad licencijoje tures buti irasytas stadiones netoliau nei 50-100km nuo miesto kuriame isikures klubas. tik neaisku kada cia bus tas pakeitimas ivestas
Tai kad gretai tų tinkamų stadionų ir bus pilna kas 50-100 kilometrų.
greitai... bet kolkas tauras vazineja i klp.
Galėtų važiuoti į Šiaulius (101 km), Gargždus (94 km) arba Šilutę (62 km).
greitai... bet kolkas tauras vazineja i klp.
Galėtų važiuoti į Šiaulius (101 km), Gargždus (94 km) arba Šilutę (62 km).
Šilutė 80km+
Šilutė 80km+
Tauragės m. - 61,6 km (54 km) - Šilutės m. žr. http://turizmas.info/atstumai-tarp-miestu/" onclick="window.open(this.href);return false; arba http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526" onclick="window.open(this.href);return false;
Šilutė 80km+
Tauragės m. - 61,6 km (54 km) - Šilutės m. žr. http://turizmas.info/atstumai-tarp-miestu/" onclick="window.open(this.href);return false; arba http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526" onclick="window.open(this.href);return false;
Tu glušas visai :DDD Nematai, kad tiesia linija žemėlapy nubrėžta? Juk per miškus taip neina važiuoti, reikia plentu.
Šilutė 80km+
Tauragės m. - 61,6 km (54 km) - Šilutės m. žr. http://turizmas.info/atstumai-tarp-miestu/" onclick="window.open(this.href);return false; arba http://www.lra.lt/lt.php/atstumai/526" onclick="window.open(this.href);return false;
Tu glušas visai :DDD Nematai, kad tiesia linija žemėlapy nubrėžta? Juk per miškus taip neina važiuoti, reikia plentu.
O tu nematai, kad yra i raudona (per miskus), ir melyna (keliais) linijos. Kurios nurodo ir skirtingus atstumus?
http://www.futbolas.lt/naujiena/futbolo-federacija-vetra-pakirto-duriu-nugaros" onclick="window.open(this.href);return false;
Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasigyrė, kad atliko vos ne žygdarbį gelbėdama Vilniaus "Vėtros" stadioną. Tačiau nutylėjo, kad pati atėmė klubo turtą ir atsikratė dar vieno buvusio maištininko.
Ar teisingi pažadai?
"Tai nebuvo lengvas žingsnis. Federacija prisiima nemažą finansinę naštą, – pareiškė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius po to, kai, susitarusi su finansų partneriu "DnB Nord" banku, LFF perėmė "Vėtros" stadioną. – Visi puikiai atsimename, kai dėl vietos ir nacionalinės valdžios abejingumo sporto objektams ne vienas stadionas virto prekybos centru ar daugiabučių kvartalu." LFF vadovas pažadėjo, kad stadione žais ne tik profesionalūs Vilniaus futbolo klubai ir rinktinės, bet ir mėgėjai, vaikų komandos. Pažadai gražūs, bet ar jie teisingi? Pirmiausia, futbolo aikštė vasarą per vieną savaitę gali atlaikyti daugiausiai dvejas, o rudenį – vienas rungtynes. Jei aikštėje vyks daugiau rungtynių, ji taps arimu. Be to, ar vien iš meilės futbolui LFF perėmė nemažų investicijų pareikalavusį ir tapusį patrauklų dabar jau neegzistuojančios komandos turtą? Norėdami atsakyti į šį klausimą, prisiminkime dvejų metų senumo istoriją.
Klubai protestavo
2008 m. lapkričio 28 d. "Vėtra" su Klaipėdos "Atlantu", Marijampolės "Sūduva", Vilniaus "Žalgiriu", FBK "Kaunas" ir FBK "Šilutės sportas" pasirašė kreipimąsi į LFF vykdomąjį komitetą. "Nacionalinė futbolo klubų asociacija, išnagrinėjusi 2008 m. futbolo čempionatą, nustatė, kad pasitaikė šiurkščių šalies Futbolo federacijos pažeidimų:
1. Pažeistas šališkumo principas, atimant teisę iš Teisėjų asociacijos skirti teisėjus A lygos varžyboms. 2. Futbolo federacija, neatsižvelgdama į A lygos klubų interesus, neįtraukė į vykdomojo komiteto sudėtį nė vieno atstovo iš Nacionalinės futbolo klubų asociacijos. 3. Pažeidžiama transferų politika, nes futbolo jaunimo rinktinių treneriai neužsiima žaidėjų ugdymu, bet vykdo tiktai žaidėjų kaitų politiką pervedant žaidėjus iš vieno klubo į kitą.
Šie pažeidimai sudarė sąlygas nešvariam futbolo žaidimui. Dėl to kai kurių klubų žaidėjai ir jų vadovai dalyvauja lažybų kontorų žaidimuose ir įtraukia į tai futbolo teisėjus, trenerius bei žaidėjus. Tai apriboja futbolo vystymąsi ir menkina jo vardą visuomenėje.
Susidarius tokiai situacijai, klubų vadovai nemato galimybių toliau dalyvauti LFF organizuojamuose Lietuvos futbolo čempionatuose ir turnyruose", – rašė kreipimosi autoriai.
Po šio kreipimosi trys klubai paliko A lygą. "Vėtra" nepasitraukė, bet LFF strategams akivaizdžiai nepatiko, kad Vilniaus klubas dalyvavo maište prieš federaciją. LFF atsako "Vėtra" sulaukė prieš šių metų A lygos čempionatą – iš komandos buvo atimti 6 taškai dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Vėliau klubas papildomai neteko dar 3 taškų ir buvo pašalintas iš čempionato. Tačiau ir to nepakako. Reikėjo perimti ir "Vėtros" stadioną.
Sutartis už nugaros
Ieškodama finansinio partnerio stadionui ir jo infrastruktūrai plėtoti, 2005 m. "Vėtra" perleido stadioną UAB "DnB Nord Lizingas" ir nuo tų metų vykdė finansinius įsipareigojimus. Klubas siekė išsipirkti stadioną ir jo infrastruktūrą, tačiau dėl krizės 2010 m. pateko į sudėtingą finansinę padėtį. Susidarė įsiskolinimų žaidėjams ir išperkamosios nuomos įmonei. "Padėtis buvo sudėtinga, bet ne beviltiška. "DnB Nord" bankui garantavau, kad iki šių metų pabaigos grąžinsime visą "Vėtros" skolą. Mums pavyko susitarti su viena banko institucija, patikėjusia "Vėtros" klubo perspektyva ir pasiryžusia padengti mūsų klubo skolą. Spalio 22 d. gavome patvirtinantį raštą dėl reikiamos sumos finansavimo. Po trijų dienų tą raštą gavo ir "DnB Nord" bankas. Tačiau mūsų entuziazmas greit išblėso. Derybos su šiuo banku toliau nevyko, viskas buvo išspręsta už mūsų nugaros", – tvirtino "Vėtros" klubo įkūrėjas ir prezidentas Romas Stašauskas.
Jo teigimu, apie "Vėtros" skolos grąžinimą buvo pranešta ir LFF, tačiau ji susitarė su "DnB Nord" banku ir įsigijo "Vėtros" stadioną. Pasak R.Stašausko, šios sporto bazės kaina tikrai neatitinka realios rinkos kainos. Daugiau kaip 3 mln. litų, investuotų į stadioną ir jo infrastruktūrą, netekusiam "Vėtros" klubui, slegiamam finansinių įsipareigojimų, dabar užkirstos visos galimybės atgimti ir pritraukti rėmėjų.
Be stadiono ir skolingi
"Labai skaudu dėl to, kas įvyko. Jei būtume nesuradę reikiamos pinigų sumos, tada mūsų pretenzijos būtų nepagrįstos. Tačiau kai ateiname su pinigais ir norime grąžinti skolą, bankas kažkodėl jos neima. Stadionas parduotas ne už rinkos, o už likutinės vertės kainą. Be to, beveik 1 mln. litų "pakabintas" ant mūsų organizacijos už baudą, neišmokėtą likutinę dalį, delspinigius ir kitus dalykus. Ši suma buvo įtraukta į pasiūlymą bankui, siūlėme dar 100 000 litų kaip moralinę kompensaciją už visus dalykus. Visa skola būtų grąžinta, atsiskaityta su žaidėjais ir klubo darbuotojais. Dabar jau stotume ant kojų, bet viskas sužlugdyta", – kalbėjo R.Stašauskas. Klubas kreipėsi į vieną advokatų kontorą. Su tokiu atveju dar nesusidūrę teisininkai sprendžia, ką toliau daryti. Raštu dėl negarbingų LFF veiksmų prieš "Vėtrą" informuoti ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis.
"Tokios aplinkybės verčia manyti, kad Lietuvos futbolo problemos yra lemiamos ne tiek išorinių ar struktūrinių priežasčių, kiek LFF vadovų veiksmų, pamiršusių, kad LFF ir jos organai privalo laikytis lojalumo, sąžiningumo ir sportiškumo, žaidimo pagal taisykles principų. Vargu ar LFF, kaip ir futbolas Lietuvoje, taps stipresnis, jei dar vienas klubas bus sužlugdytas dėl priežasčių, visai nesusijusių su sportu", – rašoma šiame dokumente.
"Kreipėmės ir į federaciją. Tikimės, kad gal dar pavyks susigrąžinti savo turtą. Šioks toks dialogas užsimezgė, bet bijau, kad jis gali būti tik dėl akių. Vilnius – nedidelis miestas, kalbos greitai sklinda. Girdėjome, kad už mūsų nugarų LFF atstovai jau kalba apie persikraustymą į "Vėtros" stadioną. Kodėl tada LFF prezidentas L.Varanavičius žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad jis sutiktų atiduoti stadioną klubui už tą pačią įsigijimo kainą?" – sakė R.Stašauskas.
"Vėtros" klubas – ne pirmasis ir turbūt ne paskutinis, išnykęs iš šalies futbolo žemėlapio. Toks pat likimas prieš kelerius metus ištiko ir kitą sostinės klubą "Vilnių". Jo buvęs prezidentas Algimantas Breikštas įsitikinęs, kad klubas buvo sužlugdytas dėl to, kad jam atstovavo perspektyvūs futbolininkai, kurie sudarė pusę šalies jaunimo rinktinės. "Federacijos funkcionieriai manė, kad tai aukso kasykla, todėl stengėsi sunaikinti klubą. Jie tikėjosi parduoti geriausius žaidėjus ir užsidirbti kokią kapeikėlę. Tačiau tų žmonių žinios apie futbolą buvo menkos. Jie nesuprato vieno dalyko – jaunimas kelis metus dar turėjo juodai padirbėti Lietuvos stadionuose, kad taptų gerais futbolininkais. "Vilnių" išdraskė, jaunus žaidėjus sugadino, o patys pinigėlių neužsidirbo", – kalbėjo A.Breikštas. Paklaustas, kodėl "Vilniaus" klubas neatitiko licencijavimo reikalavimų, pašnekovas tik nusijuokė: "Licencijavimas – kaip antklodė: nori užsikloji, nori – nusikloji. Ten tiek punktų prirašyta, kiek jų nerasi Konstitucijoje ar kitame įstatyme. Man neliko jokios širdgėlos dėl futbolo. Anksčiau išgyvendavau, kovodavau, norėjau teisybės, geresnio teisėjavimo ir daug kitų gerų dalykų. Tačiau mano ir LFF nuomonės išsiskyrė, nes aš norėjau išspausti maksimalią kokybę iš to, ką Lietuvoje buvo įmanoma išspausti. LFF atstovai tik skleidžia propagandą, kad yra profesionalai. Buvusioje SSRS irgi reikėjo skleisti propagandą, nes galėjai likti be posto ir algos. Reikėtų federacijos vykdomojo komiteto narių paklausti, kiek jie savo pinigų skyrė futbolui. Manau, kad dešimt ar daugiau kartų mažiau, negu gavo."
Stadionas turi būti grąžintas savininkams
Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris, Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas: „Ši istorija turi pasibaigti futbolo naudai. Spaudoje LFF prezidentas L.Varanavičius pareiškė, kad sutiktų grąžinti stadioną "Vėtrai", jei jos prezidentas R.Stašauskas sumokės tiek, kiek federacija skolinga bankui už šį turtą. Taip ir turėtų būti. R.Stašauskas daug nuveikė, investavo lėšų, kad "Vėtra" turėtų jaukų, gerai prižiūrėtą futbolo stadioną. Jį atimti būtų nelogiška ir nesąžininga. Federacija galėtų valdyti stadioną tik tuo atveju, jei kas konkrečiai pareikštų, kad toje vietoje nori statyti gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus. Tačiau stadionas turi tarnauti tiktai futbolui“.
Rokas Pušinis, „Kauno diena“
Volodios imperija net naują žurnalistą "sukūrė". Kai tik koks futbolo kliedesys, taip "Rokas Pušinis" autorius.
Aa, rimtai Net nepastebėjau iš pradžių Apgailėtina.
2010.12.01, 12:24
http://www.lff.lt/lt/article/vetros_stadione_jau_gali_zaisti_visi_norintys" onclick="window.open(this.href);return false;
LFF futbolo reikmėms išsaugoto Vilniaus „Vėtros“ stadiono vartai bus atviri visiems – žaisti ir treniruotis čia gali visi norintys.
„Vėtros“ stadione šiuo metu vyksta infrastruktūros įvertinimo ir pasiruošimo kitam sezonui darbai. Kurį laiką neprižiūrėta pagrindinė stadiono aikštė kol kas yra prastos būklės ir bus tausojama bei rengiama kitų metų pavasarį startuosiančiam naujam futbolo sezonui. Tačiau tiek būsimi ar esami profesionalai, tiek mėgėjai jau gali planuoti žaisti ir treniruotis šalia esančioje dirbtinės dangos aikštelėje. „Kaip ir žadėjome, stadionas bus atviras ne tik profesionaliems futbolo klubams bei rinktinėms, bet ir vaikams, futbolo mėgėjams bei visiems vilniečiams ar miesto svečiams. Norime suteikti galimybę kuo daugiau žmonių žaisti futbolą“, – sakė LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras. Norintys pasinaudoti šia proga kviečiami registruotis oficialiame LFF tinklapyje nurodytais kontaktais. Gruodžio mėnesį dirbtinės dangos aikštele futbolo mėgėjai galės naudotis nemokamai.
Šio mėnesio pradžioje LFF po sėkmingų derybų su DnB NORD banku „Vėtros“ stadioną perėmė iš to paties pavadinimo klubo, dėl šio nevykdytų finansinių įsipareigojimų. “Vėtros” stadionas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje tik futbolui skirtų stadionų (be lengvosios atletikos takų). Jis buvo rekonstruotas 2004 m. buvusio „Lokomotyvo” stadiono vietoje ir šiuo metu talpina beveik šešis tūkstančius žiūrovų. Stadionas atitinka LFF aukščiausios lygos stadionams keliamus reikalavimus ir yra priskirtas prie UEFA asntros kategorijos stadionų, kuriuose galima rengti pirmuosius UEFA klubinių varžybų etapus bei mažesnio masto futbolo rinktinių varžybas.
http://sportas.delfi.lt/abroad/lff-vilniaus-vetros-stadiono-veja-zada-pakeisti-dirbtine-danga.d?id=43919211" onclick="window.open(this.href);return false;
2011 balandžio mėn. 2 d. 11:24
Į savo globą praėjusiais metais Vilniaus „Vėtros“ stadioną perėmusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) aikštės veją netrukus žada pakeisti dirbtine danga, kuriai nereikia priežiūros ir ant kurios būtų galima rungtyniauti ir nepalankiomis oro sąlygomis. 2012 metų Europos čempionato atrankos rungtynės su Ispanija dar kartą pabėrė druskos ant mūsų šalies futbolo žaizdų. S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadionas Kaune, kaip ir 2004 metais „Žalgirio“ stadionas Vilniuje, sulaukė palyginimų su bulvių lauku ar daržu. Prasta stadiono vejos būklė tapo dingstimi kalboms apie galimą rungtynių atšaukimą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. „Laikomės pozicijos, kad stadionas turi būti pritaikytas ne tik futbolo klubams, bet ir šios sporto šakos gerbėjams“, - sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius. „Kodėl atsisakote natūralios aikštės vejos ir ją keisite dirbtine žole?“, - „Lietuvos rytas“ paklausė L. Varanavičiaus. „Sostinėje trūksta aikščių, kuriose kamuolį galėtų gainioti ne tik profesionalūs žaidėjai. Jeigu paliktume veją, ją turėtume itin kruopščiai prižiūrėti, o ant jos galėtų žaisti tik A lygos klubai. Aukštos kokybės ir UEFA antrą kategoriją atitinkanti danga leis visiems norintiems žaisti ištisus metus. Nemanau, kad tai blogas sprendimas, žinant mūsų oro sąlygas“, - teigė L. Varanavičius.
Norėdami atsakyti, prisijunkite.
Naujausios futbolo naujienos

Elitinės jaunių lygos apžvalga (12-oji savaitė)

Startuoja išankstinė abonementų prekyba 2027 metų sezonui

FIFA U15 pasaulio čempionato ir festivalio metu – žaidėjų edukacijos svarba

A. Skerla: „Didelis bangavimas sezono eigoje mums daug kainavo“

Lietuvos teisėjos vadovaus UEFA moterų Čempionių lygos dvikovai Šveicarijoje

FIFA programa – kelias į pažangesnį moterų rinktinės atletinį rengimą
Dažniausi klausimai apie Lietuvos futbolą
Naujienos, turnyrinės lentelės, klubai ir sirgalių diskusijos – svarbiausios nuorodos vienoje vietoje.
Kur skaityti naujausias Lietuvos futbolo naujienas?
Futbolo naujienų skiltyje rasite 90min.lt publikuojamas žinias apie Lietuvos klubus, rinktines ir varžybas. Pradžios puslapio pagrindinėse vietose rodomos skaitomiausios per pastarąsias 48 valandas paskelbtos publikacijos, o visas naujienas galite peržiūrėti atskirame sąraše.
Kur rasti TOP lygos (ex A lygos) turnyrinę lentelę?
Atverkite turnyrinės lentelės puslapį. Lygindami komandų vietas ir taškus patikrinkite, kurio sezono duomenys pateikiami. Apie čempionatą ir klubų pasirodymą galima diskutuoti futbolo forume.
Kur ieškoti Lietuvos futbolo rungtynių rezultatų?
Rezultatų skiltyje pateikiami svetainėje sukaupti rungtynių duomenys. Rungtynių aplinkybių, sudėčių ir sirgalių vertinimų ieškokite naujienose bei atitinkamo klubo forumo temoje. Lentelė ir rezultatai nėra tiesioginės transliacijos paslauga.
Kur diskutuoti apie FK Žalgirį, Kauno Žalgirį ir kitus klubus?
Lietuvos futbolo klubų skyriuje klubai turi atskiras diskusijų temas. Jose aptariamos rungtynės, sudėtys ir klubo naujienos. Norėdami parašyti savo žinutę, prisijunkite arba užsiregistruokite.
Kur sekti žaidėjų perėjimus ir transferų gandus?
Perėjimai aptariami transferų skyriuje ir atskirų klubų temose. Sirgalių paskelbtas gandas nėra patvirtintas perėjimas: tikrinkite, ar pateiktas klubo, žaidėjo ar varžybų organizatoriaus pranešimas.
Kur rasti draugiškų klubų rungtynių aptarimus?
Draugiškų klubų rungtynių temoje rasite sirgalių pranešimus ir aptarimus. Prieš naudodamiesi informacija atkreipkite dėmesį į temos metus ir konkrečios žinutės datą – forumas taip pat saugo ankstesnių sezonų diskusijas.
Kur aptariama Lietuvos rinktinė ir UEFA Tautų lyga?
Rinktinės pasirodymus galima aptarti UEFA Tautų lygos diskusijoje ir rinktinei skirtose naujienose. Tautų lygos grupių lentelės skiriasi nuo Lietuvos klubinio čempionato lentelės; galutinę oficialią varžybų informaciją tikrinkite pas organizatorių.
Kuo TOP lyga skiriasi nuo ankstesnio A lygos pavadinimo?
Kalbant apie Lietuvos aukščiausiąją futbolo lygą, naujesniuose šaltiniuose vartojamas TOP lygos pavadinimas, o ankstesnių sezonų naujienose ir forumo archyvuose – A lyga. Ieškodami senesnių rungtynių ar diskusijų tikrinkite abu pavadinimus ir sezono metus.