A lyga bendrai

Lietuvos futbolininkai išsprendė ketverius metus stumbrus kamavusią problemą
http://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/lietuvos-futbolininkai-prisidejo-tvarkant-zoologijos-soda-rekonstruotas-stumbru-aptvaras-172-677475" onclick="window.open(this.href);return false;

Ketverius metus Lietuvos zoologijos sode dienas leidžiantys trys stumbrai buvo priversti klampoti po didžiulį purvą. Lankytojai juos netgi spėjo praminti pelkių gyvūnais. Tuos pačius ketverius metus zoologijos sodo darbuotojai bergždžiai ieškojo rėmėjų. Kol pagaliau surado. Prie aptvaro rekonstrukcijos prisidėjo „SMScredit.lt“ A lygos paramos projektas „Geridarbai.lt“.

„Jau ilgą laiką norėjome sutvarkyti žirafyną ir stumbrų aptvarą, kuriame pagrindas nebuvo keistas ketverius metus. Tai, kas įvyko šią savaitę – gyvas pavyzdys gerų darbų“, – socialinę akciją pristatė Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas.

„SMScredit.lt“ A lygos ir paramos projekto „Geridarbai.lt“ dėka stumbrų aptvaro tvoroje buvo įrengti vartai, pakeistas gruntas. Iš viso išpilta apie 40 tonų šviežio smėlio. Kol nebuvo vartų, to padaryti nebuvo įmanoma, nes įvažiuoti į aptvarą negalėjo sunkiasvorės mašinos. Taip pat buvo atvežti didžiuliai kelmai, kurie stumbrams – tarsi žaislai ar namų baldai.

Tai, kad nėra abejingi gyvūnams ir jų laikymo sąlygoms, penktadienį įrodė ir Lietuvos futbolo A lygos žaidėjai. Kelios dešimtys jų, besidarbuodami kastuvais, Lietuvos zoologijos sodo darbuotojams padėjo išlyginti gruntą. Plušo Kauno „Žalgirio“ bei „Stumbro“, Utenos „Utenio“, Jonavos „Lietavos“ klubų atstovai, tarp kurių – trys legionieriai futbolininkai: italas, prancūzas bei japonas. Į aptvarą šakų atnešė ir pats kostiumą dėvintis „SMScredit.lt“ A lyga prezidentas Deividas Šemberas.

„Darbas su socialiniais projektais – viena iš A lygos krypčių. Jaučiame atsakomybę prieš futbolo bendruomenę. Tad džiaugiamės su partneriu „Geridarbai.lt“ prisidėję prie šios akcijos“, – teigė jis.

Tuo džiaugėsi ir projekto „Geridarbai.lt“ vadovė Justina Ambrasienė, patikinusi, jog visuomet smagu prisidėti prie projektų, kurie skatina visuomenės augimą, tobulėjimą. Juk zoologijos sodą aplanko tiek daug šeimų su vaikais.

Siekiant sutvarkyti stumbrų aptvarą, plušta apie savaitę. Darbų kaina siekė keletą šimtų eurų. Ir nors suma neatrodo tokia didelė, rėmėjų ieškota ketverius metus.

„Yra „holivudiniai“ zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai, beždžionės, žirafos, ir yra tie, kurie nelabai sulaukia rėmėjų dėmesio. Tad stumbrai yra vieni iš jų. Dėl to finansavimo šaltinio paieškos ir užtruko. Smagu, kad pagaliau tai įvyko. Pažiūrėkite, kaip išleisti į rekonstruotą aptvarą, stumbrai džiaugiasi. Jiems – didžiulis įspūdis, nes vienu metu daug visko gavo“, – paaiškino Lietuvos zoologijos sodo Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė.

Pasak jos, labai svarbus nelaisvėje gyvenantiems stumbras yra jų užimtumas. O tam itin pasitarnauja kelmai. Jie jiems – lyg žaislai, baldai.

„Pamatysite, ryt jau namų interjeras bus pakeistas. Baldus susistumdys taip, kaip jiems reikia“, – šmaikštavo zoologijos sodo darbuotoja.

R.Pėtelytės-Brazaitienės teigimu, aptvaro pagrindo būklė buvo tokia prasta, jog lankytojai stumbrus net buvo spėję praminti pelkių gyvūnais. Tiesiogine to žodžio prasme, jie ilgą laiką buvo priversti braidžioti po purvą ir molį. Smėlį, anot jos, reikia keisti kas pusmetį.

„Nežinau, kodėl stumbrai sulaukia mažiau dėmesio. Juk tai – Kauno miesto simbolis. Paskutinis laisvėje gyvenantis stumbras buvo nušautas Lenkijoje 1919 m. Būtent zoologijos sodų dėka jie neišnyko. Iš penkių išlikusių stumbrų šiandien dienai mes turime 2600 jų populiaciją“, – teigė R.Pėtelytė-Brazaitienė.

Lietuvos zoologijos sode Kaune šiuo metu laiką leidžia trys stumbrai: dvi patelės ir patinas. Iš Pašilių stumbryno atkeliavusi patelė Gytė muša visus amžiškumo rekordus – jai jau 22-eji. Kitai patelei – 16 m., o patinėlis dar jaunas, skaičiuoja šeštuosius metus. Vienas į Kauną atvežtas iš Varšuvos, kitas – iš Čekijos.

„SMScredit.lt“ A lyga, paramos projektas „Geridarbai.lt“ ir Lietuvos zoologijos sodas žada suvienyti jėgas ir kitiems geriems darbams.

Sekmadienį zoologijos sode „SMScredit.lt“ A lyga organizuoja futbolo varžybas vaikams.

D.Šemberas: "Labiausiai mane neramina neaiškumai Lietuvos futbole"
http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/dsemberas-quotlabiausiai-mane-neramina-neaiskumai-lietuvos-futbolequot" onclick="window.open(this.href);return false;

Orginalas čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/50092889/kas-labiausiai-neramina-a-lygos-prezidenta" onclick="window.open(this.href);return false;

Kas labiausiai neramina A lygos prezidentą?

Lietuvos futbolo A lygos čempionate baigėsi ketvirtojo rato kovos. Tačiau tai sezono pabaigos dar nereiškia – vadovaujantis naująją sistemą, geriausi šeši šalies klubai tarpusavyje sužais dar vieną ratą ir tuomet išsidalys medalius.

Tokiais klubais 2016 m. sezone tapo titulą ginantis Vilniaus „Žalgiris“ (66 taškai), Trakų „Trakai“ (58), Marijampolės „Sūduva“ (51), Klaipėdos „Atlantas (51), Jonavos „Lietava“ (29) ir Kauno „Stumbras“ (27).

Tuo metu septintąją vietą užėmęs Utenos „Utenis“ (16) su vienu iš Pirmos lygos klubų žais rungtynes dėl išlikimo aukščiausiame divizione, o aštuntas likęs „Kauno Žalgiris“ (15) yra priverstas palikti A lygą.

Nors teoriškai aukso medalius iš „Žalgirio“ dar gali paveržti „Trakai“, daugiausia intrigos paskutiniame rate numatoma kovoje dėl sidabrinių ir bronzinių apdovanojimų.

Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas A lygos prezidentas ir ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Šemberas teigia, kad dabartinis lygos modelis yra tinkamiausias esamomis mūsų rinkos sąlygomis, tačiau neatmeta galimybės, kad po 3–4 metų čempionato dalyvių skaičius galėtų išaugti.

„Norėtųsi, kad visos komandos taptų klubais, kurie turi pamatus. Deja, bet dabar didžioji dalis pas mus yra ne klubai, o komandos. Mūsų vizija tokia – palaipsniui kurti klubų struktūras, vaikų piramides ir neleisti, kad tie klubai galėtų taip lengvai sugriūti. Toks formatas yra numatytas trejų metų planui. Galbūt po 3–4 metų, kai komandos taps klubais, galėsime turėti 10 ar 12 dalyvių, bet kol kas tai palikime ateičiai“, – kalbėjo Čempionų lygoje daugelį sezonų rungtyniavęs gynėjas.

D. Šemberas taip pat pasidžiaugė, kad A lygos klubai tampa vis labiau mokūs. „Šį sezoną, kiek žinau, tai nėra masinė problema. Atlyginimų užlaikymai buvo viename kitame klube, didesnių bėdų šitoje vietoje neįžvelgiau. Tai yra labai pozityvus dalykas“, – tęsė pašnekovas.

D. Šemberas su naujienų portalo Alfa.lt skaitytojais pasidalijo mintimis apie klubinio Lietuvos futbolo realijas, braižė ateities gaires ir tikino, kad Pirmoje lygoje mato nemažai klubų, kurie ateityje galėtų praverti A lygos duris.

Debiutantą ateityje mato tarp galimų prizininkų

Kaip vertinate šį besibaigiantį sezoną ir naująją sistemą? – Alfa.lt paklausė A lygos prezidento.

Jeigu intriga išlieka iki pat pabaigos, manyčiau, toks formatas yra pasiteisinęs. Tokia yra ir klubų vadovų nuomonė. Jie sako, kad tokia sistema leidžia iki galo kovoti visoms aštuonioms komandoms.

A lygoje šį sezoną žaidė dvi komandos iš Kauno. Ar nebūtų geriau, jeigu šiam miestui atstovautų vienas pajėgus klubas, o ne dvi antroje lentelės pusėje besirikiuojančios ekipos?

Iš dalies sutikčiau su Jūsų nuomone. Tačiau Kauno miestas potencialo turi ir ateityje gali turėti dvi stiprias komandas. Taip, šiai dienai būtų geriau vienas pajėgus klubas negu du silpnesni, tačiau „Stumbras“ nestokoja ambicijų. Manau, kad kitą sezoną tai tikrai bus tikrai pajėgesnė komanda. Žvelgiant į ateitį, tokie miestai kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda galėtų turėti ne vieną ekipą.

Kaip vertinate „Kauno Žalgirio“ situaciją? Klubas neseniai buvo priglaustas po krepšinio klubo vėliava, tačiau iškrito iš aukščiausios lygos. Kokia šios komandos ateitis?

Tai yra klausimas klubo vadovybei. Tai yra bendras krepšinio ir futbolo komandų projektas, ateities gaires jie turėtų nupiešti patys. Labai norėčiau, kad futbolo klubas išliktų, bet kas su juo bus, man labai sunku pasakyti. Nežinau, kaip bus toliau. Taip, komanda iškrito ir kitą sezoną žais Pirmoje lygoje. Jeigu nestokos ambicijų, po metų vėl galės sugrįžti į A lygą.

Giliausias tradicijas Kaune turi FBK „Kaunas“. Kokia šio klubo situacija?

Kiek žinau, ten situacija nėra paprasta. Labai daug lemia finansai, ir nemanau, kad artimiausius 2–3 sezonus jie turi galimybių pateikti į A lygą. Komanda turi susitvarkyti ir tada sau kelti aukštus tikslus. Dabar matome, kad klubas labai sunkiai kruta ir Pirmoje lygoje. Tikriausiai ambicijos sugrįžti į aukščiausią lygą yra atidėtos ateičiai.

Kaip vertinate čempionate debiutavusią „Lietavą“?

Komanda į čempionatą įsiveržė labai atkakliai ir veržliai. Atliktas didžiulis trenerių įdirbis, kurį vėliau sėkmingai perėmė Robertas Poškus. Klubas atrodė pakankamai solidžiai ir tikrai nesijautė, kad tai yra naujokas. Tai yra labai retas atvejis, kai į aukščiausią lygą patekusi komanda praktiškai nesiskiria nuo „n“ metų čia žaidžiančių klubų. Tai labai pozityvus dalykas. Manau, kad, atėjus naujiems klubo dalininkams, tos ambicijos, žinant klubo vadovus, tik dar labiau išaugs. Manau, „Lietava“ ateityje tikrai gali pretenduoti į prizines pozicijas.

Nemokamas turinys grįš į interneto platybes

Kurie Pirmos lygos klubai jau kitą sezoną gali praverti A lygos duris?

Iš tikrųjų tas neaiškumas Lietuvos futbole mane labiausiai ir neramina. Visos komandos turi infrastruktūrinių, finansinių problemų, todėl sunku kalbėti apie gražų rytojų. Ypač toms komandoms, kurios kyla į aukščiausią lygą. Kaip joms dėliosis biudžetas, kaip pavyks susikalbėti su miestų savivaldybėmis? Šie klausimai šiai dienai nėra aiškūs. Aišku, Vakarų šalyse taip būti negali. Norėtųsi, kad visos komandos taptų klubais, kurie turi pamatus, ir tokių problemų pas juos nėra. Deja, bet dabar didžioji dalis pas mus yra ne klubai, o komandos. Mūsų vizija tokia – palaipsniui kurti klubų struktūras, vaikų piramides ir neleisti, kad tie klubai galėtų taip lengvai sugriūti. Į Gargždų „Bangą“ atėjo investuotojas iš Rusijos ir viską sugriovė, bet komanda, bendruomenė ir tradicijos išliko. „Banga“ puikiai žaidžia Pirmoje lygoje ir ateityje klubas tikrai pretenduos į A lygą.

Licencijavime nepasikeitė niekas. Tiesiog atsirado kitų kriterijų, tačiau jie nėra sugriežtinti tiek, kad klubams būtų sunkiau pereiti į aukštesnį divizioną. Licencijavimas priklauso Lietuvos futbolo federacijai (LFF), Vykdomasis komitetas priima galutinį sprendimą, kam leisti žaisti. Aštuonių komandų čempionatas tikrai išliks, tuo net neabejoju. Sistemos pasirinkimas yra grynai lygos kompetencijoje. Toks formatas yra numatytas trejų metų planui. Galbūt po 3–4 metų, kai komandos taps klubais, galėsime turėti 10 ar 12 dalyvių, bet kol kas tai palikime ateičiai.

Pirmoje lygoje šį sezoną solidžiai atrodo ir „Panevėžys“ (55 taškai, 5 vieta) . Miestas turi gilias futbolo tradicijas...

Yra reglamentas, kurio turime laikytis. Anksčiau būdavo taip, kad į A lygą patenka 3–6 vietas Pirmoje lygoje užėmusios komandos. Dabar tikrai nenorėčiau, kad taip būtų. Tam ir yra sumažintas komandų skaičius, nes 10–12 komandų į čempionatą įneša chaoso ir nestabilumo blogąja prasme. Tuomet taip ir gaunasi, kad nežinai, kas kitais metais žais, – tas, kas nori, tas, kas gali, ir t. t. (šypsosi). Norisi stabilumo, norisi aiškumo ir norisi sportinio principo. Tai yra vienas iš pagrindinių tikslų, kurio sieksime.

Ne paslaptis, kad bent anksčiau kai kuriuose A lygos klubuose atlyginimai gerokai vėluodavo. Kokia situacija yra dabar?

Klubo savininkai prisiima atsakomybę už savo žaidėjus. Lyga kol kas negali įkurti kažkokio finansinio fondo, kuris galbūt galėtų užtikrinti šiuos dalykus. Yra nustatyti aiškūs licencijavimo kriterijai, komandos yra audituojamos kas ketvirtį. Viskas daroma tam, kad lygos klubai būtų finansiškai stabilūs. Vis dėlto lyga ar federacija negali privatiems klubams dengti skolų. Taip, tai yra bėda, bet šį sezoną, kiek žinau, tai nėra masinė problema. Atlyginimų užlaikymai buvo viename kitame klube ir didesnių bėdų šitoje vietoje A lygoje aš neįžvelgiau. Tai yra labai pozityvus dalykas, kuris nuteikia optimistiškai.

Ar sprendimas apmokestinti A lygos vaizdo turinį internete pasiteisino?

Šį sprendimą vertiname blogai. Jis nepasiteisino. Pabandėme, padarėme ir pamatėme, kad tai neveikia. Kitąmet planuojame grįžti prie nemokamo turinio.

Ar sprendimas apmokestinti A lygos vaizdo turinį internete pasiteisino?

Šį sprendimą vertiname blogai. Jis nepasiteisino. Pabandėme, padarėme ir pamatėme, kad tai neveikia. Kitąmet planuojame grįžti prie nemokamo turinio

Wow, jau vos toki dalyka iteisinus bent jau daugumai paprastu futbolo ziurovu (sakyciau, 90 proc.) atrode, kad tai ziauriai kvaila ir kad pirmiau reikia sukurti gera produkta, o tik tada ji apmokestinti, o ne apmokestinti produkta kuris yra nevykes ir bandyti uzkelus kaina kelti jo teorine kokybe. Ziurovo neapgausi.

P.S. Tikiuosi bus sugrizta prie youtube formato transliaciju, nes per TV3 Play tikriausiai nebuvo ne vienu rungtyniu, kurias pamatyciau be trikdziu ir laginimo. O kartais nerodydavo is viso...

Gera matyt viešai pripažįstamas klaidas.

Man dėl mokėjimo už transliacijas nebuvo jokių problemų (tai nėra tokie pinigai, kokių būtų gaila), bet plejeris stipriai nuvylė. Youtube lyginant su naudotu plejeriu yra kaip mersas prieš žigulį

Man dėl mokėjimo už transliacijas nebuvo jokių problemų (tai nėra tokie pinigai, kokių būtų gaila), bet plejeris stipriai nuvylė. Youtube lyginant su naudotu plejeriu yra kaip mersas prieš žigulį

Man tai yra kažkada rodę juodą ekraną, tik garsas buvo. lyg kokio radio klausiausi.

Atsistatydino A lygos direktorius!
http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/atsistatydino-a-lygos-direktorius" onclick="window.open(this.href);return false;

„Iš futbolo niekur nesitraukiu ir toliau lieku A lygos valdyboje. Dabar svarbiausias tikslas grįžti į futbolo.tv ir susigrąžinti tai, ką praradome per šiuos metus“, - savo sprendimą portalui futbolas.lt komentavo R.Čekavičius.

Dar vienas naujų A lygos vadovų sprendimas prieš sezoną taip pat pasiteisino – visi 8 klubai užbaigė pirmenybes ir išvengė rimtesnių sunkumų. Galbūt, Klaipėdos „Atlanto“ finansinė padėtis tapo šiokiu tokiu netikėtu nemalonumu,tačiau padėtis yra kontroliuojama.

O tai su Kauno Žalgiriu viskas buvo gerai?
Jau neskaitant to, kad kai žaidėjai norėdami užsidirbti geriau renkasi vykti į užsienį ir iškeisti futbolą į tradicinius darbus, tai pasakymas, kad turime bent jau tuos 8 klubus, skamba pakankamai komiškai.

Dar vienas naujų A lygos vadovų sprendimas prieš sezoną taip pat pasiteisino – visi 8 klubai užbaigė pirmenybes ir išvengė rimtesnių sunkumų. Galbūt, Klaipėdos „Atlanto“ finansinė padėtis tapo šiokiu tokiu netikėtu nemalonumu,tačiau padėtis yra kontroliuojama.

O tai su Kauno Žalgiriu viskas buvo gerai?
Jau neskaitant to, kad kai žaidėjai norėdami užsidirbti geriau renkasi vykti į užsienį ir iškeisti futbolą į tradicinius darbus, tai pasakymas, kad turime bent jau tuos 8 klubus, skamba pakankamai komiškai.

Tai iš Utenio vyko į užsienį. Iš Kauno Žalgirio į I lygą išvarė.

Dar vienas naujų A lygos vadovų sprendimas prieš sezoną taip pat pasiteisino – visi 8 klubai užbaigė pirmenybes ir išvengė rimtesnių sunkumų. Galbūt, Klaipėdos „Atlanto“ finansinė padėtis tapo šiokiu tokiu netikėtu nemalonumu,tačiau padėtis yra kontroliuojama.

O tai su Kauno Žalgiriu viskas buvo gerai?
Jau neskaitant to, kad kai žaidėjai norėdami užsidirbti geriau renkasi vykti į užsienį ir iškeisti futbolą į tradicinius darbus, tai pasakymas, kad turime bent jau tuos 8 klubus, skamba pakankamai komiškai.

Tai iš Utenio vyko į užsienį. Iš Kauno Žalgirio į I lygą išvarė.

Taigi todėl ir rašau atskirais sakiniais.

Martynas Pocius
prieš 20 min. · Vilnius, Vilnius County ·

Vakar gerą valandą A lygos prezidentas Deividas Semberas man pasakojo apie lygos esamus ir būsimus reikalus, apie tai, kas sezone pasiteisino, kas pavyko mažiau. Įdomiausios naujovės iš sportinės pusės kitiems metams - dar griežtesnė sutartų rungtynių prevencija, privalomas 4 jaunų žaidėjų įtraukimas į komandų paraiškas, kurios pagaliau nebebus guminėmis, ir žaidėjų iš ES šalių limito panakinimas.

***

PREZIDENTAS D.ŠEMBERAS - IŠSAMIAI APIE PRAĖJUSIO IR BŪSIMO SEZONŲ DARBUS BEI IŠŠŪKIUS
http://alyga.lt/naujienos/informacija/prezidentas-d-semberas-issamiai-apie-praejusio-ir-busimo-sezonu-darbus-bei-issukius" onclick="window.open(this.href);return false;
2016-12-01 | Martynas Pocius

Savaitgalį buvo sužaistos paskutinės „SMScredit.lt A lygos“ 2016 m. čempionato rungtynės. Čempionato, kuris tapo pirmuoju pernai įkurtai Lietuvos futbolo klubų asociacijai A lyga. Prieš sezono pradžią kelti ambicingi planai užkirsti kelią sutartoms rungtynėms, pakeistas pirmenybių formatas, sumažintas klubų skaičius, o viso sezono metu deklaruotos skaidrumo, pagarbos ir pasitikėjimo vertybės vis labiau prigyja stipriausioje šalies lygoje.

Pirmuosius metus prezidento poste skaičiuoja ir Deividas Šemberas, pernai baigęs futbolininko karjerą. Pasak jo, nors tikėtasi nuveikti daugiau, tačiau sugebėta įgyvendinta daug svarbių veiklų ir pozityviai nuteikiančių sprendimų, kuriais norima pasidžiaugti, bet sustoti neketinama. Naujajame sezone dar labiau bus griežtinama kova su „nešvariu“ futbolu, didžiulis dėmesys kreipiamas jaunimo integracijai į suaugusiųjų futbolą bei komandų transformacijai į aiškias struktūras turinčius klubus.

Prezidente, sutartų rungtynių problema persekiojo lygą ilgą laiką. Kaip sekėsi ją spręsti naujiems lygos vadovams?

Atėjus į lygą, deklaravome, kad tai yra vienas iš pagrindinių mūsų tikslų. Galiu pasakyti, kad kartu su Lietuvos futbolo federacija (LFF) tai įgyvendinome ir tikrai yra kuo pasidžiaugti, kadangi per visą sezoną negavome nei vieno, pabrėžiu, nei vieno raporto iš UEFA dėl sutartų rungtynių. Tai yra labai sveikintinas rezultatas, kuriuo nepaprastai džiaugiamės, tačiau suprantame, kad kova su šia problema nėra baigta ir ji tikrai bus tęsiama, nes norime, kad ir ateityje nebūtų nei vieno atvejo, kai lažybų skandalai būtų siejami su A lyga.

Kitais metais kova su nesąžiningu futbolu ir apskritai sportu bus dar labiau griežtinama, nes nuo sausio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, kuriomis už sutartas rungtynes yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Sulaukus signalų, neabejotinai bus imtasi pačių griežčiausių priemonių šiems dalykams užkardyti. Sieksime, kad būtų griežtai baudžiami ir žaidėjai, ir kiti asmenys, prisidėję ar tiesiogiai įtakojantys rungtynių baigtis. Norime, kad mūsų deklaruojamos vertybės būtų ne siekiamomis, o jomis realiai gyventume.

Prieš sezoną buvo sumažintas komandų skaičius, čempionate varžėsi 8 klubai. Ar tai pasiteisino?

Tai buvo teisingas sprendimas, pridėjęs konkurencingumo. Po Europos turnyrų konkurencija sumenko nebent kovoje dėl pirmos vietos. Dėl visų kitų pozicijų kova vyko iki pat paskutinio turo. Tai suteikė čempionatui įdomumo, o pačioms komandoms – papildomos motyvacijos žaisti iki pirmenybių finišo.

Galbūt ateityje, po kokių 5-6 metų, kai klubai bus stabilūs, stiprūs, susikurs ir turės savo vaikų ir jaunimo ugdymo akademijas, bus galima kalbėti apie 12 komandų lygoje. Kodėl ne 10? Nes toks formatas yra nepatogus vykdyti čempionatą keturiais ratais, nežaisti papildomo „atkrintamųjų varžybų“ rato ir rungtynių dėl išlikimo lygoje. Pastarieji du prideda įdomumo žiūrovams, aštrina kovą dėl patekimo į Europos taurių turnyrus. Idealus būtų šio sezono formatas arba 12 komandų čempionatas su „atkrintamuoju“ ratu. Antruoju atveju, prieš jį būtų žaidžiami du ratai. Šie du formatai yra labiausiai tinkami mažoms šalims, kurių lygose negali būti po 18-20 klubų.

Kalbant apie papildomą ratą, komandos, per sezoną sužaisdamos penkis kartus tarpusavyje ir dar LFF taurės turnyre, pavargsta vienos nuo kitų, bet rungtynių skaičius privalo būti didelis. Šiuo atveju, jame lieka šešios komandos, kovojančios dėl keturių vietų Europos turnyruose. Galbūt šiemet intrigos čia nebuvo, tačiau kodėl jos neturėtų būti kitą sezoną? Svarstėme čempionato dalyves skelti į dvi dalis po keturias, bet manome, kad likusios šalia pirmojo ketvertuko ribos nebūtų patenkintos eliminavimu iš kovos dėl bilieto į Europą, garantuojančio klubui dideles pajamas. Turime žiūrėti plačiau, analizuoti situaciją ir vertinti tai, kas gali susiklostyti ateityje. Jei žiūrėtume siaurąja prasme, kaip, deja, žiūri daugelis, tada papildomas ratas yra bereikalinga našta. Bet mes komandoms paliekame šansą ir finansinę motyvaciją kovoti iki pabaigos.

Daug diskusijų tiek prieš sezoną, tiek jo eigoje susilaukė tvarkaraštis, dalis rungtynių buvo žaidžiamos savaitės viduryje. Dabar jau galima įvertinti ir jo sudarymą bei vykdymą?

Visu pirma, noriu pasidžiaugti tuo, kad ankstesnių sezonų praktikos, kai tvarkaraščiai buvo nuolat kaitaliojami, šiemet pavyko išvengti ir čempionatą vykdėme be esminių rungtynių datų pakeitimų. Tai yra dar vienas teigiamas dalykas, kurį pavyko pasiekti, nes stabilus tvarkaraštis naudingas planavimui ir žiūrovams. Ta kryptimi turime judėti toliau ir pamiršti naudotus neaiškius jo sudarinėjimo principus ir keistus kriterijus, kuriuose buvo galima pasigesti skaidrumo.

Buvo blogai, kad rungtynės ture išmėtytos per daug dienų. Bet yra daug niuansų, kurių paprastas žmogus nežino. Pats būdamas žaidėju galvojau, kaip taip galima sudaryti tokį prastą tvarkaraštį, tačiau susipažinau su situacija, kuri yra mūsų šalyje, kai klubai neturi savo infrastruktūros, kai stadionuose trūksta apšvietimo, kai jie užimti kitų sporto šakų, kai tenka taikytis prie transliacijų, supratau, kad padaryti idealų tvarkaraštį neturinčiai futbolo infrastruktūros Lietuvai yra milžiniškas darbas.

Kalbant apie rungtynes savaitės viduryje, tai nebuvo vien lygos vadovų išmonė, tam pritaria ir patys klubai. Manau, kad šiltuoju metų laiku žaisti darbo dienomis nėra blogas sprendimas, nes tais savaitgaliais mūsų futbolo vartotojas yra ne stadionuose – matome iš skaičių, kurie tuo metu sumažėja, o savaitės viduryje situacija geresnė. Rungtynių laikai galėjo būti geresni, su tuo sutinkame, tačiau dalį rungtynių planuojame palikti savaitės viduryje ir kitą sezoną.

Žinoma, norėtume tvarkaraštyje turėti nekintančias dienas ir nustatytus laikus, kad vartotojui būtų kuo lengviau orientuotis, kada vyksta rungtynės. Nes dabar, kai turas vyksta per keturias dienas, tai nėra patogu, bet vėl turime sugrįžti prie sudarymo niuansų. Tačiau futbolo mėgėjams tai paaiškinti sunku, nes čia yra didžiulis voratinklis.

Būsimo čempionato tvarkaraštį stengiamės sudaryti kuo greičiau, kad komandos galėtų kuo anksčiau pradėti planuotis naujajam sezonui. Jo sudarymas šį kartą yra patikėtas Barselonos universitetui ir liks tik pakoreguoti, atsižvelgiant į kai kurias detales ir pastabas.

Siekiant stabilumo lygoje, yra skatinamas komandų transformacija į klubus. Kaip jiems tai sekasi?

Pastebime, kad klubai darosi sąmoningesni ir supranta, kokias klubines sistemas taikant galima pasiekti gerų rezultatų. Šiais metais kai kurie klubai perėmė į savo struktūrą valstybinių futbolo mokyklų vaikus ir jaunimą. Tai džiugina, nes tik tokiu principu mūsų futbolas judės į priekį. Apie futbolą kalbu plačiąja prasme – to reikia ne tik A lygos klubams, bet ir Pirmos lygos klubams. Be aiškios struktūros, be klubo piramidės tikėtis sėkmės yra neįmanoma. Neišradinėjame nieko naujo. Vakaruose tai yra seniai veikiantys klubų modeliai, duodantys puikius rezultatus. Kito kelio tiesiog nematome.

Kokia yra klubų finansinė situacija? Šiemet nesigirdėjo, kad būtų didelių problemų?

Lyga priėjimo prie finansinių klubų ataskaitų neturi. Tam yra teikiamos LFF licencijavimo komiteto išvados. Kiek su juo bendraujame, tai galime patvirtinti, kad tikrai nėra pastebėta jokių didelių įsiskolinimų žaidėjams ar treneriams. Iki poros mėnesių atlyginimų vėlavimai kai kur yra, bet nei vienas čempionatas nežymių vėlavimų neišvengia. Šiais metais norisi pasidžiaugti, kad klubai tapo galbūt ne tiek finansiškai stipresni, kiek stabilesni, nei vienam iš jų nekilo grėsmė nebaigti čempionato. Ir tai yra geras požymis tolesniam klubų augimui.
Ar buvo tikslų, kurių lygai įgyvendinti praėjusiame sezone nepavyko?

Keliamų tikslų prieš sezoną netrūko. Norėjosi realizuoti daugiau tiek sportinių, tiek komercinių, tiek socialinių veiklų. Galėjome padaryti daugiau, bet žinome priežastis, kodėl tai nepavyko. Stengsimės, kad finansiškai būtume stabilesnė lyga, kad kurtume apčiuopiamą pridėtinę vertę klubams. Tai yra pagrindinė lygos užduotis – klubams kurti finansinę vertę, kad jie būtų kuo stabilesni. Užsitikrinę stabilumą, jie taps stipresni, tobulės ir augs. Augs ir jų rezultatai tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Kol kas to nepavyksta padaryti, nes nėra lengva pritraukti rėmėjų ir partnerių. Reikia pripažinti, kad futbolas nėra labai gerai vertinamas visuomenėje, tarp verslo žmonių, todėl tiek mes, tiek federacija darome mažus žingsnelius tam, kad futbolas įgautų naują veidą.

Nuo kito sezono nebebus ribojamas žaidėjų iš Europos Sąjungos (ES) šalių skaičius. Tuo pačiu, vienu iš pagrindinių lygos tikslų bus jaunimo integracija į lygos klubus. Ar apribojimų panaikinimas nesutrukdys jaunimo perėjimui į suaugusiųjų futbolą?

Lietuvoje apribojimo panaikinimas yra naujovė, tačiau tai nėra naujovė Europoje. Deja, daug metų pažeidinėjame vieną iš ES principų – laisvą darbuotojų judėjimą. Tai turime baigti, todėl apie ES žaidėjų limitą nebėra kalbų. Jo būsimame sezone ir ateityje nebebus. Jau girdžiu kalbų ir spekuliacijų, kad taip uždarome kelią jaunimui. Priešingai – kaip tik jį atidarome ir padėsime jaunimui integruotis į profesionalų futbolą bei A lygos komandas, nustatydami komandų paraiškose privalomą jaunimo iki 21 m. skaičių.

Nuo kitų metų tai bus 4 futbolininkai. Mūsų jauni žaidėjai, augdami šalia Donovano Slijngardo ar Jurijaus Mamajevo, tik tobulės. Matydami, su kokio lygio futbolininkais jie žaidžia, turės ko pasimokyti ir taip tik greičiau integruosis. Esminė mūsų jaunimo bėda yra perėjimas į suaugusiųjų futbolą. Tai akivaizdi problema, todėl norime įdiegti tokią sistemą, kad gabiam jaunimui būtų suteiktos visos galimybės.

Atkreipiu dėmesį, kad jaunų žaidėjų įtraukimas į paraišką nebus tik formalumas, nes įvesime jos dydžio apribojimą – paraiškoje negalės būti daugiau 25 žaidėjų. Metų viduryje bus perėjimų langas, klubai galės keisti žaidėjus, tačiau bendras jų skaičius turės išlikti. Numatytas 25 žaidėjų skaičius yra optimalus ir bus saugikliu, kad jauni žaidėjai taip pat treniruotųsi kiekvieną dieną ir nebūtų numesti į šoną, juos įtraukiant butaforiškai, užsidedant pliusą ir pervedant juos į antrąją komandą. Tam yra paraiškos limitas, kurio nebuvo anksčiau ir jose atsidurdavo kad ir 40 žaidėjų, o įtrauktas jaunimas net pasitreniruoti su pagrindine komanda progų sulaukdavo ypatingai retai.

Tačiau, kadangi yra kontraktai, suprantame, jog kai kurie žaidėjai turi ir ilgalaikes sutartis, todėl padarėme dviejų metų pereinamąjį laikotarpį. Kitąmet – 30, dar po metų – 27, po trečiųjų – 25 žaidėjai paraiškoje. Ir vėliau tai norėtume išlaikyti ilgą laiką į priekį. Šiuo sprendimu nieko neišsigalvojame, Vakarų Europos čempionatuose tai yra normali praktika. Nagrinėjome kiekvieną čempionatą, peržiūrėjome legionierių limitus 15-oje lygų ir sprendimą priėmėme tik po išsamios analizės.

Prieš praėjusį čempionatą LFF lygai suteikė daugiau teisių pirmenybių vykdymui. Ar jų pakako?

Norėtųsi dar daugiau autonomiškumo, daugiau galių patiems klubams spręsti savo likimą. Nes dabar esame priklausomi nuo įvairių federacijos komitetų ir skyrių, kurie, atidavę čempionatą mums, vis tiek dar jo nepaleidžia. Tai nėra gerai. Manau, kad federacija dar nenori atiduoti visų galių, kadangi nuo asociacijos susikūrimo praėjo tik vieneri metai. Tačiau aš tikiuosi, kad nuo kitų metų galėsime vis daugiau reikšti savo norus bei vizijas ir jas įgyvendinti. Jei mūsų tikslai yra nukertami net neprasidėjus jų įgyvendinimui, yra labai blogai. Tam, ką užsibrėžiame, nei vienas iš federacijos padalinių neturėtų trukdyti, kadangi nepažeidžiame nei LFF, nei UEFA reglamentuotų dalykų. O tame, kaip matome futbolą mes, kaip mato klubai, kaip mato lyga, turėtume turėti žymiai daugiau autonomijos. Tai būti geriau visam Lietuvos futbolui.

Šiemet visas rungtynes buvo galima stebėti internete, dalį jų rodė TV3 televizija. Ko tikėtis kitame sezone?

Čia yra sudėtingas klausimas. Nuo to, kaip sugebėsime parduoti transliacijų teises, ir priklausys, kiek turėsime internetinių transliacijų, ar turėsime komercinę televiziją, ar iš vis kas nors teises pirks. Dabartinė sutartis pasibaigė šiais metais. Todėl iki kovo mėnesio turime laiko tarpą surasti tuos, kam būtume įdomūs. Lietuvos futbolas nėra aukštame lygyje ir nėra lengva tai padaryti. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis ir kiek futbolo bus tiek internete, tiek televizijoje kitais metais.

Noriu pastebėti, kad anksčiau lyga mokėdavo visuomeninam transliuotojui už rodomas rungtynes, taip pat buvo mokama ir už jų transliacijas internetu. Tuo tarpu šiemet, bendradarbiaujant su Futbolo.TV ir TV3, sutaupėme lygai lėšas, kurias LFF skyrė padengti teisėjavimo išlaidas klubams. Futbolo.TV savo lėšomis leido kassavaitinę laidą apie futbolą. Todėl šiokią tokią vertę klubams sukūrėme.

Taip pat reikia pripažinti, kad pasibaigusiame sezone priimtas sprendimas apmokestinti vaizdo turinį internete nepasiteisino.

Praėjusiame sezone lyga dalyvavo ir socialinėse veiklose, bendradarbiavo su Lietuvos zoologijos sodu. Ar planuojama panašias veiklas tęsti?

Norėtųsi, kad socialinių veiklų būtų kuo daugiau, kad ji apimtų visus visuomenės sluoksnius. Stengsimės bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis įstaigomis, prisidėdami prie įvairių projektų, reiškinių ar akcijų. Ši mūsų veikla šiemet galėjo būtų geresniame lygyje, todėl žiūrime į ateitį pozityviai, esame nusiteikę dirbti šia linkme, todėl jau planuojame keletą projektų, o metų eigoje jų skaičius, tikiuosi, tik augs.

Kokia situacija su lygos rėmėjais? Pagrindiniu lygos rėmėju išliks „SMScredit.lt“?

Noriu padėkoti prekės ženklui „SMScredit.lt“ - tai mūsų partneris, kurio indėlis lygai yra gyvybiškai svarbus. Be jo nebūtų jokios lygos asociacijos, viskas liktų po senu sparnu taip, kaip buvo seniau. Už esamą bendradarbiavimą esame labai dėkingi, žemai lenkiame galvą prieš šią įmonę ir tikimės, kad ji išliks mūsų partneriu ir penktus metus. Įdarbis jau yra padarytas, todėl norėtųsi tęstinumo ne vieneriems metams, o mes kiek galėsime toliau stengsimės, kad jis būtų matomas, girdimas ir ši įmonė kuo labiau būtų siejama su futbolu, su stipriausia šalies lyga.

Aišku, norime ir visą laiką dirbame ta kryptimi, kad turėtume kuo daugiau partnerių, kuo didesnių įmonių, kuo skambesnių vardų, nes tai suteiktų prestižo bei pasitikėjimo mūsų lyga ir leistų mums kuo sėkmingiau įgyvendinti išsikeltus tikslus toliau populiarinti futbolą Lietuvoje.

labai įdomus ir ganėtinai atviras interviu. lygos vadovybė dirba daug "nematomo" darbo, manau su laiku jis duos rezultatus. be abejo bus ir nepavykusių dalykų, klaidų, bet svarbiausia kad toks klaidos pripažįstamos ir taisomos, stengiamasi dalykus analizuoti ir pagrįsti, o ne daryti "iš akies"

Man ispudi padare vienas faktas: Barselonos universitetas > R.Pikcilingis

Man ispudi padare vienas faktas: Barselonos universitetas > R.Pikcilingis

Cia greiciau ispudi daro tai, kad Lietuvoje nieks ekseliu naudotis nemoka ir reikia varyti pas ispanus.

Man ispudi padare vienas faktas: Barselonos universitetas > R.Pikcilingis

Cia greiciau ispudi daro tai, kad Lietuvoje nieks ekseliu naudotis nemoka ir reikia varyti pas ispanus.

Matyt seniau Romas tokius darbus palikdavo paskutinei nakciai (o kas cia tokio, kad realiai maksimum tam reikia sugaisti pusdieni), o dabar viskas vyks oficialiau ir su "tight deadline'ais"

Pagal šitą interviu A lygos direktoriumi gali tarpti Arūnas Gimžauskas
http://www.futbolas.lt/lt/naujiena/askarbalius-bdquovisi-autostradoje-vaziuoja-130-kmh-greiciu-o-mes-tik-issokame-is-salutinio-kelioldquo" onclick="window.open(this.href);return false;

http://www.alfa.lt/straipsnis/50092889/kas-labiausiai-neramina-a-lygos-prezidenta" onclick="window.open(this.href);return false;

„Norėtųsi, kad visos komandos taptų klubais, kurie turi pamatus. Deja, bet dabar didžioji dalis pas mus yra ne klubai, o komandos. Mūsų vizija tokia – palaipsniui kurti klubų struktūras, vaikų piramides ir neleisti, kad tie klubai galėtų taip lengvai sugriūti. Toks formatas yra numatytas trejų metų planui. Galbūt po 3–4 metų, kai komandos taps klubais, galėsime turėti 10 ar 12 dalyvių, bet kol kas tai palikime ateičiai“, – kalbėjo Čempionų lygoje daugelį sezonų rungtyniavęs gynėjas.

Pagaliau pagrindinę priežastį pradeda įvardinti , kodėl LT čempionatas nesulaukia dėmesio. Tai jau yra gerai. Bus klubai , bus susidomėjimas. Vilniaus Žalgiris su Uteniu ir savo šestiorke Atlantu aišku, kad kovos tarpusavyje neduos. Su Sūduva, kaip klubu viskas normaliai, bet jie nuobodūs. Lietava, dar kūrimosi procese. Trakai, Stumbras, KŽ ne klubai. Pirmoje lygoje aiškus tik vienas klubas - Banga. Artimoje ateityje turėtų progresuoti Dainava, Šilas, Džiugas, gal Ekranas.Kaunui futbolo klubo šiuo metu tikrai nereikia. Žodžiu artimiausiems trejiems metams nieko nenusimato, kas kardinaliai pakeistų esamą situaciją. LT čempionatai bus nuobodūs, panašiai, kaip draugiški turnyrai. Belieka tikėtis , kad Šembero žodžiai išsipildys ir bent duos kažkokį postūmį miestams kurti tas savo futbolo klubų struktūras.

Įtampa futbolo skydinėje svilina saugiklius: ištirpo ir D. Šembero atlyginimas
2017 m. vasario 11 d. 13:10
http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/itampa-futbolo-skydineje-svilina-saugiklius-istirpo-ir-d-sembero-atlyginimas.d?id=73724000" onclick="window.open(this.href);return false;

Povandeninės futbolo srovės vėl kunkuliuoja – Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir A lyga susiginčijo dėl finansų. Pastaroji nori būti savarankiška ir nusikratyti prievaizdo, todėl sujudo iš savo kiemo šluoti skolas, tarp kurių – ir lygos prezidentui Deividui Šemberui neišmokėtas atlyginimas. Koks bus LFF atsakas ir kaip tai atsilieps priešlaikinių rinkimų perspektyvai?

Užčiuopė skylę

Pirmadienį vyksiantis LFF vykdomojo komiteto posėdis gali būti audringesnis nei Baltijos jūra žiemą. Federacija antrą kartą spręs, ar pritarti A lygos siūlomai lėšų paskirstymo klubams tvarkai. Praėjusią savaitę šis klausimas jau buvo pristatytas LFF vykdomajam komitetui, tačiau iš posėdžio klubų atstovai skirstėsi nieko nepešę. Pasiūlius Futbolo techninio vystymo asociacijos prezidentui Stasiui Stankui, sprendimas buvo atidėtas. Formali priežastis – LFF spyriojasi pervesti prašomus pinigus, nes nepageidauja, kad jais būtų kamšoma A lygos skola

„Mūsų tikslas – savarankiška lyga, kuri sugeba generuoti pajamas. Tikrai nesinorėtų dengti skolas nežinant, kas bus toliau. Visi finansiniai sprendimai turi būti pagrįsti aiškiu planu, kaip nedirbti nuostolingai“, – DELFI sakė LFF prezidentas Edvinas Eimontas. Bent jau praėjusiame sezone A lygos valdymą į savo rankas paėmusiai komandai to pasiekti nepavyko. Neoficialiomis žiniomis, prieš pirmenybių startą lyga savo sąskaitoje turėjo 20 tūkst. eurų likutį, o sezono pabaigoje balanse raudonai švietė 60 tūkst. eurų įsiskolinimai.

Devyndarbis vadovas

Kaip susidarė A lygai dabar koją kišantis minusas? „Aš priėjimo prie finansinių srautų neturėjau, todėl smulkiau galėtų papasakoti tie, kas tiesiogiai buvo atsakingi: direktorius ir buhalterė“, – DELFI sakė D. Šemberas. Deja, bet iki praėjusių metų pabaigos direktoriaus pareigas ėjęs Rimvydas Čekavičius aiškinti skolos susidarymo aplinkybių nepanoro, pasiuntęs atgal pas lygos prezidentą, kuris esą vienas įgaliotas komentuoti priimtus sprendimus. Tad kliautis belieka nepatvirtinta informacija, kurią DELFI suteikė A lygai artimi šaltiniai. Esą lygą klampinę sandoriai su viešąja įstaiga „Sporto zona“, administruojančia interneto televizijos platformą futbolo.tv. Sirgaliai ypač griežė dantį dėl sprendimo apmokestinti dalį A lygos vaizdo turinio internete, kuris galiausiai visiškai nepasiteisino. „Buvo padaryta klaida, planuotų pajamų nesugeneravome. Lietuvos žiūrovas dar nėra pribrendęs mokėti, o ir pats produktas dar tikrai nėra pakankamai geras“, – pripažino D. Šemberas.

Registrų centro turimais 2015-ųjų lapkričio duomenimis, vienintelis „Sporto zonos“ dalininkas, o kartu ir pagrindinis bendrovės „Sporto televizija“ akcininkas, yra R. Čekavičius. Su buvusiu A lygos direktoriumi susijusios bendrovės ne tik aptarnavo tiesiogines pirmenybių rungtynių transliacijas internetu bei TV6 kanalu, bet taip pat rūpinosi varžybų reklama, rinkodara, viešaisiais ryšiais. „Sporto televizija“ filmuos čempionato kovas ir artėjančiame sezone. „Kartais žmonės įsivaizduoja, kad vienu užpakaliu gali atsisėsti ant dviejų kėdžių. Bet jeigu sėdi ant trijų – tai jau išvis fantastika. Manau, funkcijų pasidalijimas turėtų būti labai aiškus. Tikrai nemanau, kad taip pasielgta piktybiškai, bet tai, kas tinka mažai įmonei, nebūtinai tinka didelei“, – tokį veiklos modelį sukritikavo E. Eimontas.

R. Čekavičius iš A lygos direktoriaus pareigų pasitraukė praėjusį lapkritį. Nors iš pradžių minėti du galimi jo įpėdiniai, Utenos „Utenio“ klubo direktorius Artūras Gimžauskas nusprendė į naują vagą nebristi, o lygos administracijai sausį ėmė vadovauti buvęs R. Čekavičiaus pavaldinys, praėjusiame sezone A lygos rinkodaros vadovo pareigas ėjęs Karolis Kalvaitis. Pastarasis žinomas ir krepšinio gerbėjams – prieš trejus metus jis buvo skolose užklimpusio Kėdainių „Nevėžio“ klubo direktorius. Tuomet ambicingą sudėtį subūrusios komandos žaidėjai didesnę sezono dalį buvo maitinami pažadais apie hipotetinį gelbėtoją iš Rusijos, kuris realybėje taip ir nepasirodė.

Atlyginimo nereikalauja

Ar gelbėtojo dabar reikia A lygai? Tarpsezoniu Lietuvos futbolo klubų asociacijos (LFKA), vienijančios aukščiausio diviziono ekipas, atstovai sukruto norėdami parodyti, kad išsikuopti gali patys. O 60 tūkst. eurų dotacija, prašoma iš LFF lygos administravimo išlaidoms, esą būtų panaudota ne praeities klaidų taisymui. „Dabar mūsų nuostolis – visai nedidelis, apie 7-8 tūkst. eurų. Nieko baisaus tame nematau. Pinigai iš LFF mums reikalingi ne skolų dengimui, o lygos ateičiai, vystymui. Ji gali ir privalo dirbti pelningai. Tik, deja, praėjusiais metais padarėme klaidų, dėl kurių turime šiokį tokį minusą“, – aiškino D. Šemberas.

Neoficialiomis žiniomis, su buvusiu direktoriumi pasiektas susitarimas leis lygai sutaupyti 30 tūkst. eurų. Beveik 15 tūkst. eurų neišmokėto atlyginimo lyga skolinga ir prezidentui, bet sutinka laukti geresnių laikų. „Visiškai negaila, nematau tame jokių problemų. Neturėjome pakankamai pajamų, todėl beveik visą sezoną dirbome visuomeniniais pagrindais. Nematau tame bėdos“, – sakė D. Šemberas.

Kova dėl įtakos

Vis dėlto futbolo kuluaruose abejojama, ar buhalterinė aritmetika yra vienintelis veiksnys, nulemsiantis pirmadienio LFF vykdomojo komiteto posėdžio eigą. A lygos klubų atstovai parengė modelį, pagal kurį patys imtųsi perskirstyti UEFA ir FIFA skiriamą paramą šalies klubams. Ji apima 564 tūkst. eurų sezonui, dar 100 tūkst. eurų į klubų paramos fondą žada surinkti pati A lyga. Pirmą kartą pyragą ketinama suraikyti lygiais kąsniais: aštuoni pernai aukščiausiame divizione rungtyniavę klubai – LFKA nariai – gautų po 61,4 tūkst. eurų. Lyginant su praėjusiu sezonu, tokia lygiava nenaudinga tik čempionui Vilniaus „Žalgiriui“, kuriam 2016 metais atseikėta 81,3 tūkst eurų UEFA solidarumo programos lėšų, skirtų jaunimo programoms vykdyti. Visi kiti klubai tenkinosi mažesnėmis sumomis, pavyzdžiui, vicečempionams „Trakams“ atiteko 22,6 tūkst. eurų. Tuo metu iš I lygoje žaidžiančių ekipų kišenes papildytų tik tos, kurios atitinka klubų struktūros kriterijus. Kėdainių „Nevėžis“, Gargždų „Banga“, Telšių „Džiugas“ ir „Šilutė“ gautų po 21,6 tūkst. eurų. Dar 86,4 tūkst. eurų liktų nepaskirstyta.

Iki šiol UEFA solidarumo lėšas dalindavo pati LFF, atsižvelgdama į su klubų susijusių vaikų ir jaunimo komandų skaičių bei žaidėjus, deleguotus į nacionalines jaunimo rinktines. Kontrolės praradimas reikštų ir mažesnę įtaką, o dėl to LFF vykdamajame komitete yra įvairių nuomonių. Ypač prieš artėjančią federacijos konferenciją, kuriai turėtų būti pateiktas naujų įstatų projektas, pastumsiantis nusistovėjusius Lietuvos futbolo galios centrus.

Klubams nori suteikti lemiamą balsą

Prieš metus LFF prezidentu išrinktas E. Eimontas pažadėjo pakeisti federacijos įstatus. Rudenį suburta darbo grupė, oficialiai rengianti „gerosios valdymo praktikos įdiegimo pasiūlymus“. Po šia formuluote slepiasi ar bent turėtų slėptis ne kas kita, o nauja LFF įstatų redakcija. „Laukia dar ilga procedūra – per šį mėnesį turėtume užbaigti savo ataskaitą, paskui reikės ją pristatyti apskričių federacijoms. Balandį ketiname apibendrinti visas mintis futbolo bendruomenės forume, o galutinis dokumentas keliautų į vykdomąjį komitetą. Ir visuomenės, ir UEFA lūkesčiai tokie, kad gegužę konferencijai būtų pateiktas įstatų projektas“, – DELFI sakė darbo grupės vadovas, buvęs LFF viceprezidentas Gintautas Babravičius.

Svarbiausia numatoma permaina – nauja LFF vykdomojo komiteto formavimo tvarka. Dabar pastarajame regionų atstovai sudaro tik pusę narių – LFF konferencijoje jais išrenkami šešių iš dešimties šalies apskričių federacijų vadovai. Likusias vietas prie svarbiausio LFF stalo automatiškai užima šešių šakinių asociacijų – teisėjų, masinio futbolo, moterų futbolo, salės futbolo, vaikų ir jaunių futbolo bei techninio vystymo – prezidentai. Būtent pastarųjų kėdes labiausiai klibina naujų įstatų perspektyva.

„Pagrindiniai pokyčiai būtų tokie, kad rinkėjų struktūrą konferencijoje turi sudaryti klubai. O vykdomajame komitete turi būti atstovaujamos visos apskritys ir visos pagrindinės interesų grupės: žaidėjai, treneriai, klubai, teisėjai“, – naujos lietuviško futbolo hierarchijos metmenis braižė G. Babravičius. Jo įsitikinimu, pakeitus įstatus neatidėliojant reikėtų organizuoti neeilinę LFF konferenciją ir išrinkti visus federacijos valdžios organus – jau vadovaujantis naujomis žaidimo taisyklėmis. „Pokyčių tikrai reikia. Dabartinė sistema – nei pakankamai efektyvi, nei demokratiška. Tai konstatavo ir UEFA atstovai. Reikia tiesiog ją pakeisti į normalią“, – pabrėžė G. Babravičius.

Kas yra kas

Kokia kryptimi balsų daugumą LFF vykdomajame komitete pasuks kylantys permainų vėjai, paaiškės pirmadienį. Viešai LFF vadovybė tebedeklaruoja norinti matyti stiprią ir nepriklausomą A lygą, bet šiemet jau nebeapmokės teisėjavimo mokesčio, kuris kiekvienam klubui sudarė apie 20 tūkst. eurų. Be to, nors lyga pirmą kartą savarankiškai derėjosi su „Sportradar“ agentūra dėl tarptautinių čempionato internetinių transliacijų teisių pardavimo, į derybas vėliau įsikišo ir LFF.

„Pirmadienį pamatysime, kas yra kas. Jei federacija atiduoda teises vykdyti čempionatą lygai, bet viską toliau sprendžia pati, tai nėra normalu. Labai tikiuosi, kad klubų priimti sprendimai bus nekvestionuojami federacijos vykdomajame komitete“, – teigė D. Šemberas. O jei bus kitaip? Jei iš nežinia kieno pagimdytų gandų plaukiantis konservatyviojo LFF sparno ėjimas – iš A lygos iškritusio „Kauno Žalgirio“ restitucija spjaunant ir sportinį principą, ir į Barselonos (Ispanija) universiteto parengtą bei su „Sportradar“ ilgai derintą aštuonių komandų tvarkaraštį – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pernelyg nutolęs nuo tikrovės? D. Šemberas neslepia tokiu atveju irgi galintis spjauti – į A lygos prezidento, kuriam nesuteikiama jokios realios galios, pareigas. Bet paklaustas, ar kitas žingsnis būtų kandidatavimas LFF prezidento rinkimuose, buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas nusijuokė ir teigė to neplanuojantis. „LFF turi puikų prezidentą. Šiai dienai aš tikrai nematau jam konkurencijos“, – DELFI pareiškė D. Šemberas.

Eimontas kalba taip, lyg LFF dirbtų pelningai Pati gyvena iš dotacijų, o dalintis nenori

Eimontas kalba taip, lyg LFF dirbtų pelningai Pati gyvena iš dotacijų, o dalintis nenori

well said, moko Ostapas Benderis, kaip pelningai dirbti...

Aš akcentuočiau visai ką kitą.
Čekavičius būdavo A lygos direktoriumi prisipirko A lygai mokamas transliacijas, futbolo laidą per tv, reklaminę kompaniją, 3 kamerų transliacijas internetu, išskitinę grafiką tv transliacijų metų ir dar bala žino ką iš savo įmonės.

Nežinau kas už tai turi atsakyti, bet čia neišpasakytas aplaidumas.. ir Čekavičiaus naglumas. Dar netaip seniai Šemeberas sakė, kad Futbolo.tv laidą kurė savo iniciatyva, aiškėja, kad ne. Gerai, kad bent po fakto susitarė tik dėl dalinio apmokėjimo.

Pilkasis Lietuvos futbolo kardinolas: glembantys įtakos raumenys, trintis su E.Eimontu ir sopulinga gulbės giesmė

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pilkasis-lietuvos-futbolo-kardinolas-glembantys-itakos-raumenys-trintis-su-e-eimontu-ir-sopulinga-gulbes-giesme-24-754116" onclick="window.open(this.href);return false;

Šemberas gal net per tiesiai pakalbėjo. Dabar laukiam Čekavičiaus atsako

S.Stankaus interviu privertė D.Šemberą atskleisti, kur iš tiesų nukeliavo A lygos pinigai

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/s-stankaus-interviu-priverte-d-sembera-atskleisti-kur-is-tiesu-nukeliavo-a-lygos-pinigai-24-755320" onclick="window.open(this.href);return false;

"... pastebėtas apie 24 tūkst. „nutekėjimas“ iš lygos sąskaitos į UAB „Sporto Televiziją“, kurioje jis yra direktorius. Be jokių sutarčių, valdybos ar mano pritarimo. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeistos pareigybinės instrukcijos, painiojami privatūs ir lygos interesai. Būtent dėl šių priežasčių narių susirinkime direktorius buvo atleistas iš darbo“, – atskleidė D.Šemberas.

***

Tačiau ateinantį sezoną ta pati kompanija transliuos A lygos mačus vėl. Kodėl?

„Skelbėme konkursą, kuriame dalyvavo dvi kompanijos. Filmavimų kainą šiemet pavyko išsiderėti „perpus“ pigiau nei „futbolo mylėtojas“ tai darė pernai. Išvadas galite padaryti patys“, – teigė A lygos prezidentas.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/s-stankaus-interviu-priverte-d-sembera-atskleisti-kur-is-tiesu-nukeliavo-a-lygos-pinigai-24-755320" onclick="window.open(this.href);return false;

- Visur lyg buvo transliuojama, kad išeina savo noru. Pasirodo, kad išpirdolino.