S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius V.Snarskis: „Didysis futbolas Kauno neaplenkė“ELTA ir
http://www.lrytas.lt/-12719337041271886387-s-dariaus-ir-s-gir%C4%97no-sporto-centro-direktorius-v-snarskis-didysis-futbolas-kauno-neaplenk%C4%97.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss2010-04-22 13:55
Drauge su Lietuvos futbolo federacija Kauno miesto savivaldybė bei jai priklausantis S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras uoliai ėmėsi spręsti pačias opiausias problemas, galinčias kliudyti rengti Kaune, didžiausiame stadione, tarptautines futbolo varžybas.
Įvyko ne vienas bendras susitikimas, numatytas būtinų darbų eiliškumas gerinant stadiono kokybę. Apie tai bei apie kitų centro turimų bazių naudojimą ateityje interviu naujienų agentūrai ELTA pasakoja S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis.
- Kai pernai tas vadinamasis didysis futbolas ėmė aplenkti Kauną, didžiausia to priežastimi kai kas nurodydavo prastą S. Dariaus ir S. Girėno centro stadiono, esančio Ąžuolyno pašonėje, būklę. Ar tikrai ji tokia prasta, ar kitos priežastys, Jūsų nuomone, lemia futbolo vadovų sprendimą perkelti žaidimą į mažesnius stadionus mažesniuose miestuose?- Dėl stadiono futbolo vejos ir aptarnavimo Futbolo federacija mums priekaištų neturi. Galiu tvirtai pasakyti: didysis futbolas Kauno neaplenkė. Jei vienos ar kitos rungtynės vyko ne Kaune, tai nereiškia, kad mūsų stadionas yra „pašalintas iš žaidimo“.
Šiuo metu drauge su Futbolo federacija ir miesto savivaldybe sprendžiami klausimai dėl S. Dariaus ir S. Girėno centrinio stadiono atskirų segmentų sutvarkymo: apsaugos sistemos atnaujinimo, medicininių patalpų sportininkams paruošimo, žiniasklaidos patalpų remonto, apšvietimo bokštų sutvarkymo ir pan.
O kad Futbolo federacija kai kurias nacionalines futbolo rinktinės rungtynes kelia į kitus miestus, tai yra futbolo populiarinimas. Ir aš, būdamas futbolo sirgaliumi, pritariu federacijos vadovo Liutauro Varanavičiaus strategijai.
Žinoma, kaip kaunietis ir stadiono vadovas, norėčiau, kad kuo daugiau rungtynių vyktų mūsų stadione. Tad džiugu, kad galim visi tikėtis, jog pagrindinės šio sezono rungtynės „Lietuva-Škotija“ turėtų vykti Kaune. Jeigu bus rastas finansavimas anksčiau minėtų stadiono infrastruktūros elementų sutvarkymui.
Žinau, kad Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pasiryžęs rasti finansavimo šaltinių stadionui sutvarkyti. Taigi, viliamės, nepaisant visokių abejotinų pranašysčių ar gandų, didysis futbolas mūsų mieste liks.
- Jūsų vadovaujamam sporto centrui priklauso ir pernai 70-metį atšventusi Kauno halė. Prieš kurį laiką pasigirdo nuogąstavimų, kad iki Europos krepšinio 2011 metų čempionato gali nepavykti užbaigti sporto arenos Alytuje statybos. Ir jau būta neoficialių siūlymų perkelti iš Alytaus į Kauno halę kai kurias krepšininkų kovas. Ar Kauno sporto halė būtų pajėgi su tuo susitvarkyti?- Kauno sporto halė tikrai gali priimti 2011 metų Europos krepšinio čempionato pogrupio varžybas. Turime modernią apšvietimo sistemą, penkis tūkstančius sėdimų vietų. Dar galiu pridurti, kad šią vasarą planuojame įsigyti naują krepšinio dangą.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kaunas turi pačius nuostabiausius krepšinio sirgalius. Jei tikrai pogrupio varžybos vyktų Kauno sporto halėje, jai reikėtų tik kosmetinio remonto sportininkų persirengimo kambariuose ir kitose pagalbinėse patalpose. Toks remontas tikrai nepareikalautų didelių išlaidų.
- Miesto galvos vis dažniau kalba apie jūsų kaimynės - Lietuvos kūno kultūros akademijos - norą gauti Kauno S. Dariaus ir S. Girėno centrą kaip jaunų sporto specialistų ugdymo kalvę. Kiek dabar atsieina Jūsų vadovaujamos sporto bazės išlaikymas ir ar dabartinė S. Dariaus ir S. Girėno centro steigėja - Kauno miesto savivaldybė - dažnai biudžeto lėšomis remia jį? Kokios nuomonės apie šio turto perdavimą aukštajai mokyklai būtumėte Jūs, centro direktorius?- Sporto bazė tikrai reikalinga mokymo procesui ir studentiškiems LKKA klubams, tačiau neabejotinai ši bazė reikalinga miesto sporto ir kultūros bendruomenei. Kauno miesto savivaldybė turi nemažai sporto mokyklų, kurios bazuojasi S. Dariaus ir S. Girėno sporto centre, čia rengia treniruotes bei varžybas. Mūsų centro stadionas ir halė tarnauja įvairioms šalies sporto federacijoms. Paminėsiu tik kelias iš jų - futbolo, lengvosios atletikos, krepšinio, rankinio, bokso, sportinių šokių ir t.t. Centro išlaikymas viešajai įstaigai per metus atsieina truputį daugiau nei 2 mln. litų.
Kaštai svyruoja priklausomai nuo renginių skaičiaus ir komunalinių paslaugų kainų. Deja, pastarosios Lietuvoje yra linkusios tik augti.
Miesto savivaldybė savo arba valstybės lėšomis vykdo pastatų ir statinių kapitalinius remontus. Per pastaruosius dvejus metus stadione paklota nauja bėgimo takų danga, įrengta svarbių svečių tribūna, sporto halėje sumontuotas naujas apšvietimas.Taigi steigėja tikrai rūpinasi savo įstaiga ir, abejoju, ar kas kitas geriau pasirūpins.
Kam ateityje priklausys sporto bazė, turės nuspręsti miesto politikai ir vadovai. Aš, kaip dabartinis įstaigos direktorius, tikiu protingais jų sprendimais. Viliuosi, kad miestas ir toliau išlaikys bei gebės dar plačiau atverti visai visuomenei sporto ir kultūros bazę - S. Dariaus ir S. Girėno centrą, kuriame vyksta nemažai įvairių renginių,. Tiek sporto halė, tiek stadionas yra valstybės saugomi objektai. Taigi kas geriau jais galėtų pasirūpinti nei savivaldybė.
- Kitų metų pavasaris, kai Nemuno saloje pradės funkcionuoti nauja moderni sporto arena, kurios administratorius dar gaus kasmetinę apie 3 mln. litų dotaciją iš miesto savivaldybės, neišvengiamai užbrėš tam tikrą brūkšnį Kauno sporto halės istorijoje bei jos ateities perspektyvose. Gal tai nebus „halei“ lemtinga, ir ši senutė dar ilgai tarnaus, vietoj krepšinio pasirinkusi kitas sporto šakas, kaip Jūs manote?- Dauguma kauniečių džiaugiasi naujos pramogų arenos atsiradimu Kaune. Sporto halė toliau liks tarnauti miesto bendruomenei tiek pramogų, tiek sporto srityse. Tačiau gal halės funkcijos nuo to momento, kai atsiras arena saloje, daugiau bus orientuotos į sporto varžybas ir treniruotes, studentų krepšinio, salės futbolo, rankinio ir kitokias. Kaunas yra akademinio sportiško jaunimo miestas, todėl halėje galės sportuoti daugiau jaunimo, nes didžiojo krepšinio laikais to negalėdavome leisti dėl bazės užimtumo.
Kai kurie kultūriniai projektai jau seniai suaugę su Kauno sporto hale. Manau, jie visai sėkmingai bus tęsiami. Tai - ir „Grok, Jurgeli“ liaudies muzikantų varžytuvės, ir „Gintarinės poros“ šokių konkursas, ir dar kitokie renginiai.
Bendradarbiaudami su viešąja įstaiga „Baltijos cirkas“, kartu planuojame Kauno sporto halėje daugiau cirko meistrų pasirodymų, nes kauniečiai, kaip pastaraisiais metais įsitikinome, labai mėgsta šią kultūros sritį.
Aišku, Žalgirio krepšinio klubui perėjus į naują areną neteksime daug pajamų, bet, manau, geranoriškai padedami steigėjos - Kauno miesto savivaldybės, rasime būdų, kaip išspręsti šią problemą.
