Truputi ne į temą, bet Klaudijus Upstas irgi sulaukė solidaus piniginiu atžvilgio pasiūlymo iš Rumunijos, jo kontrakte yra galimybė išvykti iki sausio pabaigos, tad įdomu ar liks ištikimas Hegelmanams, nes jei išvyktų, tai tikrai būtų rimtas praradimas Raudondvariui.

Truputi ne į temą, bet Klaudijus Upstas irgi sulaukė solidaus piniginiu atžvilgio pasiūlymo iš Rumunijos, jo kontrakte yra galimybė išvykti iki sausio pabaigos, tad įdomu ar liks ištikimas Hegelmanams, nes jei išvyktų, tai tikrai būtų rimtas praradimas Raudondvariui.

Įdomiai. Į tą pačią ar į kitą?

Upstui reik priimt ir varyt uzsidirbt pinigelio. Manau artejantis sezonas jam bus prastesnis nei sitas, kreive prades leistis, tai cia yra sansas. O Hegelman jei lietuviu uztenka uz panasius pinigus kiek jam moka ras panasaus lygio legionieriu (aisku rubineje chemistry mazes nes Klaudijaus vaidmuo ten didelis). Jei dar apie Heg zaidejus, tai Kaderui reikia siulyt ilga kontrakta, sitas zaidejas turi potencialo, manau ateinanti sezona primus ir bus vienss geriausiu puoleju lygoje.

Žiūriu Popescu taip visai neblogai savo vertę pasikėlė Hegelmanuose: https://www.transfermarkt.com/patrick-p ... ler/375711

Įdomu ar liks Heguose, nes vienas is lyderių buvo, nes dabar tai be klubo kol kas yra.
/

buvo kaip ir aišku, kad neliks, o dabar vėl atsirado kalbos, kad gali likti.

Ambicingus tikslus pristatęs „Hegelmann“ – apie padidėjusį biudžetą ir Kauno komandų kovas
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10 ... andu-kovas

Įmonės „Hegelmann“ akcininkas – Irano ir Rusijos delegacijų susitikime
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/ ... susitikime

Vienas iš logistikos milžinės „Hegelmann Group“ akcininkų, Lietuvos rezidentas Antonas Hegelmannas, birželį lankėsi Rusijoje, kur dalyvavo Kalmukijos Respublikos ir Irano atstovų susitikime. Pats verslininkas LRT.lt teigia, kad neatstovavo nė vienai iš šių šalių. „Visa ši situacija man yra pamoka“, – sako jis.

„Hegelmann Group“ – šeimos verslas, įsikūręs Bruchzalyje, Vokietijoje. Nuo įkūrimo 1998 m. įmonė išsiplėtė po visą Europą, Šiaurės Ameriką, Aziją ir Afriką. Nuo 2004 m. įmonė logistikos veiklą vykdo ir Lietuvoje, čia dirba apie 1 500 darbuotojų. Pagrindiniai įmonių akcininkai Lietuvoje – pusbroliai Siegfriedas ir Antonas Hegelmannai. Abu – Vokietijos piliečiai, tiesa, A. Hegelmannas yra Lietuvos rezidentas, kaip rodo Registrų centro duomenys.

<...>Jis birželio 9 d. pasirodžiusioje vietinės žiniasklaidos publikacijoje užfiksuotas Kalmukijos Respublikos (Rusija) sostinėje Elistoje esančiuose Vyriausybės rūmuose, kur dalyvavo Rusijos ir Irano atstovų susitikime. <>Nuotraukose netoli A. Hegelmanno užfiksuotas ir teisininkas, advokato padėjėjas, Lietuvos pilietis Michailas Bronas, kuris yra dirbęs ir su „Hegelmann“ grupės įmonėmis.

Kalmukijoje viešintis A. Hegelmannas užfiksuotas ir birželio 17 d. portale riakalm.ru paskelbtoje publikacijoje apie Irano verslo atstovų vizitą Kalmukijoje. „Irano delegacija labai gerai įvertino Kalmukijos investicinį potencialą“, – skelbia straipsnio antraštė.

Tikina, kad susitikime neatstovavo jokioms įmonėms ar valstybėms

Pats A. Hegelmannas LRT.lt paklaustas, kokiu tikslu vyko į Rusiją, pažymėjo, kad ten buvo ne įmonės, o asmeniniais tikslais.

„Visų pirma, noriu pabrėžti, kad vizitas Kalmukijoje buvo mano, kaip fizinio asmens, domėjimosi sritis. Jis niekaip nesusijęs su mano valdomų įmonių veikla. Aš pats jau seniai gilinuosi į Kaspijos jūros regiono vystymąsi, nes jis turi strateginę reikšmę globaliai ekonomikai – tiek prekių srautų tarp Europos ir Azijos, tiek infrastruktūros prasme. Tai – vienas iš regionų, kuris, mano nuomone, jau ir dabar turi didelę įtaką tarptautinei prekybai. Atsiradus galimybei susitikti ir tiesiogiai išgirsti apie regiono planus, susitikime sutikau dalyvauti“, – atsakyme LRT.lt pažymi verslininkas.

Jo teigimu, tai, kaip susitikimas buvo pateiktas Kalmukijos žiniasklaidoje, ne tik neatitinka realybės, bet ir iškreipia susitikimo turinį. „Susitikimas buvo skirtas išskirtinai tik Kalmukijos atstovų regiono ekonomikos planų pristatymui. Jokių mano kalbų apie investicijas ar verslo planus nebuvo ir tokiame geopolitiniame kontekste būti negalėjo. Susitikime dalyvavau kaip fizinis asmuo ir neatstovavau jokioms įmonėms ar valstybėms“, – tikina A. Hegelmannas.

Jis LRT.lt pažymėjo, kad visa ši situacija jam bus pamoka.

„Šiandien suprantu, kad vien pats dalyvavimas tokiame susitikime – net jei jis buvo informacinio pobūdžio – gali būti traktuojamas kaip tam tikra mano asmeninė pozicija. Todėl, jei mano elgesys sukėlė kam nors abejonių ar nepasitikėjimo, nuoširdžiai atsiprašau. Visa ši situacija man yra pamoka. Esu įsitikinęs, kad šioje situacijoje turėjau įvertinti kur kas daugiau aspektų nei tik asmeninį domėjimąsi“, – teigė verslininkas.

M. Bronas: apie susitikimą pateikta informacija yra visiškai neteisinga

Savo ruožtu minimame susitikime dalyvavęs teisininkas Michailas Bronas LRT.lt pažymėjo nesantis „Hegelmann“ įmonių grupės teisininkas. „Esu nepriklausomas teisės konsultantas, advokato padėjėjas, kurio paslaugų sfera apima teisines konsultacijas, atstovavimą teismuose. Teisines paslaugas (atstovavimas teismuose ir pan.), be kita ko, be kitų savo klientų, esu teikęs ir „Hegelmann“ grupės įmonėms“, – teigė M. Bronas.

Jis taip pat pažymėjo minimame susitikime niekam neatstovavęs. „Noriu pabrėžti, kad jūsų minimu atveju dalyvavimas susitikime neturi nieko bendro su teisine veikla, pavedimais atstovauti ir / arba būti atstovu. Faktiškai buvo privati kelionė, kurios tikslas buvo pažinti regioną ir jo galimybes Europos ir Azijos ekonominiame kontekste“, – sako M. Bronas. <>Nepaisant to, turiu pripažinti, kad dalyvavimo šiame susitikime deramai nepasvėriau. Sutikau jame dalyvauti tik todėl, kad tai suteikė galimybę pasitikrinti aktualią informaciją iš vidaus, tačiau šiandien, žinodamas, kaip viskas gali atrodyti iš šalies ir būti pateikiama viešojoje erdvėje, spręsčiau kitaip“, – LRT.lt atsiųstame komentare dėstė teisininkas.

Krovinių į Rusiją veža nedaug

Bendrovės „Hegelmann transporte“ vadovas Tomas Jurgelevičius LRT.lt pažymėjo, kad į Rusiją vežami tik tie kroviniai, kuriems nėra draudimo. „Mūsų pagrindinė veikla yra vykdoma Europoje, o į Rusiją vežame tik tuos krovinius, kurių gabenimas yra leidžiamas. Tai Europos gamintojų bei verslo produkcija, skirta šiai rinkai. Jie sudaro iki 1 proc. visų UAB „Hegelmann Transporte“ pervežimų, šią dalį palaipsniui mažiname“, – sako T. Jurgelevičius.

Paklaustas apie įmonės poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos karo, T. Jurgelevičius pažymėjo, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse veikiančios „Hegelmann“ grupės įmonės nuo karo pradžios palaiko Ukrainą bei aktyviai teikia pagalbą ir paramą.

„Karo pradžioje Lietuvoje organizavome ukrainiečiams transportą atvykti į Lietuvą, kvietėme biuro darbuotojus prisidėti finansine ir humanitarine pagalba. Lietuvoje ir Lenkijoje įdarbinome dalį ukrainiečių darbuotojų šeimos narių. Mūsų sunkvežimiai vežė paramą Ukrainos karo pabėgėliams į Lenkiją, suteikėme sunkvežimius Raudonajam Kryžiui, „Blue / Yellow“. Mūsų kolegos Rumunijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje ėmėsi iniciatyvos rasti gyvenamąją vietą ukrainiečiams, pagal galimybes suteikė jiems galimybę apsistoti savo namuose. Į pagalbą įsitraukė ir mūsų kolegos Vokietijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse: jie rinko paramą pabėgėliams, padėjo vertėjaudami bei tęsdami kitas pagalbos iniciatyvas

Mūsų futbolo klubas „FC Hegelmann“ dalį pajamų, gautų iš bilietų ir labdaros dėžutėse surinktų lėšų, skyrė organizacijos „Blue / Yellow“ veiklai. Futbolo akademija į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams rengė nemokamus futbolo užsiėmimus. Futbolo komanda 2023-iaisiais dalyvavo futbolo festivalyje vaikams iš Ukrainos.“, – pažymėjo T. Jurgelevičius.

Nuo aikštės iki Maskvos – A.Hegelmanno kelionės į Rusiją galimos pasėkmės futbolo klubui
https://www.tv3.lt/naujiena/sportas/nuo ... i-n1437599

A lygos vicečempionas Kauno rajono „Hegelmann“ klubas praėjusią savaitę baigė pasirodymą UEFA Konferencijų lygos atrankoje, o šiandien paaiškėjo, kad klubo savininkas Antonas Hegelmannas dar birželį lankėsi Rusijoje, kur dalyvavo Kalmukijos Respublikos ir Irano atstovų susitikime.

Kuri pirmosios pastraipos dalis svarbesnė, sužinosime artimiausiu metu, paaiškėjus naujoms susitikimo detalėms. Faktas tas – A lygoje, I lygoje, II lygos B divizione, moterų A lygoje, moterų Pirmoje lygoje komandas turinčio „Hegelmann“ klubo vadovo vizitas okupantų šalyje garbės nedaro.

„Nežinau, kokia situacija, nes tuose reikaluose nedalyvauju, todėl labai sunku komentuoti. Į futbolo klausimus mielai atsakysiu“, – sportas.lt sakė „Hegelmann“ klubo direktorius Dainius Šumauskas.

Nors klubo vadovybė oficialiai nuo A. Hegelmannui mestų priekaištų atsiriboja, viešumoje tvyranti įtampa jaučiasi. Kai kurie futbolo bendruomenės atstovai stebisi, kodėl tokio vizito reikėjo, ypač karo Ukrainoje fone. Pavyzdžiui, facebook paskyra „Sveiks valio“ sukūrė nedviprasmišką klubo logotipą, kuriame puikuojasi žodžių junginys „Vata club“.

Kauno rajono savivaldybė šiemet klubui skyrė 250 tūkstančių eurų paramos. Meras, paklaustas apie A. Hegelmanno vizitą ir galimas pasėkmes, prašė klubą atskirti nuo vadovo.

„Rusija mums nėra priimtina, ir faktas, kad A. Hegelmanno išvykimas į šią šalį yra klaida. Tačiau reikia suprasti, kad mes remiame ne Antoną, o VšĮ, kuriame sportuoja per 500 vaikų. Kol kas nematau priežasties, dėl kurios kažkas turėtų keistis“, – komentavo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

A lygoje šiuo metu „Hegelmann“ klubas užima trečiąją poziciją. Tiesa, prieš antroje vietoje esančią „Sūduvą“ atsilieka tik tašku, bet turi rungtynes atsargoje.

„Hegelmann“ direktorius futbolo talentų ieško Afrikoje
https://lnk.lt/straipsniai/sportas/hege ... oje/370337

Kauno rajono „Hegelmann“ klubas stiprina komandą ieškodamas talentų Afrikoje. Į LNK studiją atvyko sporto direktorius Vytautas Masaitis, kuris neseniai grįžo iš kelionės ir papasakos apie paieškų procesą, kontraktus ir Lietuvos futbolo rinką. 6-oje vietoje šiuo metu TOPLYGOJE žengiančio klubo direktorių kalbino laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjai Eglė Šantaraitė ir Mantas Bružas.

– Neseniai grįžote iš Afrikos. Tai visų pirma gal pradėkime nuo to, kuriose Afrikos šalyse teko apsilankyti ir kaip vyko ta žaidėjų paieška ten? Kaip atrodo pats procesas?

– Viskas gana paprasta. Buvau dviejose šalyse – Nigerijoje ir Ganoje. Visa kelionė užtruko 12 dienų. Keliavau per Londoną su geru savo bičiuliu, kuris turi gerų ryšių, nes ten keliauti be ryšių tikrai nerekomenduotina.

– O kodėl pasirinkote būtent talentų ieškoti Afrikoje, o ne Europoje?

– Nes turbūt tas talentų kiekis ten ir to jaunimo, žaidžiančio futbolą, yra nežmoniškai didelis. Ir šiaip afrikiečių pasas futbole yra labai geras pasas, labai populiarus. Daug talentų galų gale yra ir Europoje iš Afrikos. Tai turbūt dėl to.

– Jau nuvykus į Nigeriją, Ganą, kaip vyksta tų talentų paieška? Ar važiuojate į kažkokias specializuotas mokyklas, ar jau grynai jų lygos yra kažkokios, kur stebite komandų tarpusavio dvikovas ir iš jų renkatės? Kaip atrodo pats žaidėjų pasirinkimas?

– Yra labai įvairiai. Aišku, pas ką tu vyksi, į kokio lygio akademiją, nes tos akademijos yra labai geros, kurios galbūt jau ir bendrauja su Europos klubais, bet į jas labai sunku prisibelsti. Yra kitos visai tokios vietinės reikšmės, kur jos pačios neieško žaidėjų – tiesiog ką turi, tą turi. O kitos tokios yra, kurios ir pačios jau skautina tuos žaidėjus po visą šalį. Tai priklauso, kur vykstame. Ganoje stebėjome turnyrą, kurį organizavo viena stipriausių Anglijos „Premier“ lygos agentūrų, kuriai priklauso labai garsūs žaidėjai, nes Ganoje labai saugu. Tai tiesiog agentai, skautai suvažiuoja ir žiūri tą turnyrą, stebi žaidėjus, rungtynes po rungtynių. O Nigerijoje tiesiog važiavome pas mano draugo draugus, kurie turi didžiulę akademiją, ir jie patys renkasi iš visos šalies tuos žaidėjus, pas save atsiveža, juos treniruoja ir siūlo Europos klubams.

– Ir pastebėjote kažkokį vieną kitą talentą. Tai kuo tie Lietuvos klubai gali sudominti žaidėjus, kad jie sutiktų, norėtų atvažiuoti čia?

– Jiems turbūt Lietuva nesvarbu – Lietuva, Latvija, Estija. Jiems tiesiog Europa yra kitas pasaulis, ir futbolas jiems tiesiog yra išsigelbėjimas iš tos aplinkos ir tokia gal kaip... Vienintelė galimybė padėti savo šeimai gyventi geriau. Nes pragyvenimas ir gyvenimo lygis ten labai žemas.

– Apie kokias kontraktų sumas mes kalbame ir kaip juos galima patraukti?

– Tie pirmieji kontraktai į tokias mažas šalis kaip Lietuva yra labai maži. Jie yra nustatyti pagal FIFA, tai yra pagal minimalų šalies pragyvenimo lygį, koks yra atlyginimas. Skandinavijoje yra didesni, Lietuvoje – pagal mūsų šalies tvarką. Tai čia tie pinigai jiems vis tiek yra dideli, nors mums ir mūsų klubams labai maži. O po to, jeigu jiems pasiseka atvažiavus pas mus, sužaidžia gerą sezoną, jie išvyksta į kažkokią didesnę lygą, didesnę šalį. Ten prasideda jų tikrieji pinigai.

– Tai palyginkime, nuo kokių sumų klubuose galbūt prasideda tos kainos?

– Lietuvoje galbūt būtų nuo kokių 800 eurų iki kokių, nežinau, galbūt 2 tūkstančių. O po to yra puikus pavyzdys. Lietuvoje žaidė žaidėjas iš Nigerijos prieš kokius septynerius metus. Jis dabar yra didžiulė žvaigždė ir Nigerijoje, ir visoje Europoje – Taremo Moffi. Dabar jis yra milijonierius ir žaidžia Portugalijoje, „Porto“ klube.

– Ar Lietuvos komandose vis dėlto dominuoja lietuviai ar jau užsieniečiai užima didesnę dalį?

– Dominuoja užsieniečiai, nes, turbūt, kaip ir minėjau, jie yra talentingesni, jų yra daugiau. Ir pas mus yra taisyklė – trys lietuviai privalo žaisti startiniame vienuoliktuke, kad padėtume savo Lietuvos futbolininkams augti, padėtume savo rinktinei. Tai praktiškai turbūt 90 proc. komandų iš aukščiausios lygos turi labai daug legionierių ir naudoja starte kokius tris, keturis lietuvius, penkis kartais, bet užsieniečių yra daugiau.

– Tai dabar po šios kelionės ir tos talentų paieškos – ar pavyko ką nors pastebėti, kiek, kas toliau, kokie procesai?

– Pavyko rasti tris įdomius žaidėjus. Du iš jų dar jauni, jiems tiktai po 16 metų. Kadangi jie negali atvykti, kol jiems nebus aštuoniolikos, jie gali atvykti trumpalaikėms stažuotėms, kad priprastų, grįžti atgal ir, kai sueis aštuoniolika, atvykti. O vieną žaidėją radau, kuriam yra aštuoniolika, ir jau kaip ir šnekamės dėl jo persikėlimo pas mus.

– Ir kaip galvojate, kaip pasiseks jam čia priprasti, adaptuotis ir kada tas geras rezultatas jau komandai bus atneštas?

– Laikas parodys. Aišku, reikia bent vieno sezono žaidėjui, nes tas yra ir adaptacijos periodas. Galų gale nauja šalis, jam viskas bus nauja, tai tikrai nėra lengva. Ir tiktai laikas parodys.

– Paminėjote, kad didžioji dalis Lietuvos futbolo lygose žaidžiančių yra legionieriai. Ar mes kalbame tiktai apie Afriką, ar kitos šalys taip pat išsiskiria tų legionierių skaičiumi?

– Kaip pavyzdį galiu pasakyti – pas mus klube žaidžia, rodos, iš 12 šalių žaidėjai. Tai yra daug šalių iš Europos, yra afrikiečių. Realiai labai platus spektras šalių. Pas mus yra vienas ispanas, yra švedas, kamerūnietis, iš Dramblio Kaulo Kranto, iš Nigerijos, iš Bosnijos. Tai jeigu lygą paimtume, turbūt būtų gal kokių 30 skirtingų valstybių žaidėjai Lietuvoje.