FK "Gintra" (Šiauliai)

Futbolininkėms Šiauliai tampa antraisiais namais
http://skrastas.lt/?data=2016-09-10&rub=1065924811&id=1473440023" onclick="window.open(this.href);return false;
2016 m. rugsėjo 10 d. Mindaugas DRĄSUTIS [email protected]

Ne­li­kus pro­fe­sio­na­lios vy­rų ko­man­dos, Šiau­lių kraš­to gar­bę fut­bo­le ten­ka gin­ti mo­te­rims – „Gint­ros-Uni­ver­si­te­to“ ko­man­dos fut­bo­li­nin­kėms. Vie­na jų – 19-me­tė Si­mo­na Ve­lič­kai­tė mu­ša įvar­čius ir Lie­tu­vos, ir tarp­tau­ti­niuo­se tur­ny­ruo­se.

Še­še­rius me­tus Šiau­liuo­se ža­idžian­ti kraš­to sau­gė dėl sa­vo pa­si­rin­ki­mo ne­si­gai­li. Ji jau bu­vo su­lauk­usi ga­li­my­bės tęs­ti kar­je­rą už­sie­ny­je, bet nu­spren­dė pir­me­ny­bę skir­ti iš­si­la­vi­ni­mui.

Šią va­sa­rą fut­bo­li­nin­kė su Šiau­lių ko­man­da ko­vo­jo dėl pa­te­ki­mo į pa­grin­di­nį UE­FA mo­te­rų Čem­pio­nų ly­gos eta­pą, bet pri­trū­ko sėk­mės at­ran­ko­je.

Šį se­zo­ną 16 įvar­čių stip­riau­sio­je ša­lies mo­te­rų fut­bo­lo ly­go­je pel­niu­si „Gint­ros“ at­sto­vė vie­ti­nė­se pir­me­ny­bė­se pa­si­gen­da kon­ku­ren­ci­jos, bet si­tua­ci­jos ne­dra­ma­ti­zuo­ja. S. Ve­lič­kai­tė apie tai ir dau­giau – po­kal­by­je su „Šiau­lių kraš­tu“.

Pra­džia – ber­niu­kų ko­man­do­je

– Nuo ko vis­kas pra­si­dė­jo?

– Fut­bo­lą pra­dė­jau žais­ti nuo 12-os me­tų gim­ta­ja­me mies­te­ly­je Gel­gau­diš­ky­je. Žai­džiau su ber­niu­kais. Tre­ne­riai pa­ma­tė, kad esu spor­tiš­ka mer­gai­tė, to­dėl pa­kvie­tė da­ly­vau­ti „Ežio go­lo“ tur­ny­re, nes ja­me rei­kė­jo mer­gai­čių. Ki­tos išė­jo, o aš to­je ko­man­do­je ir li­kau. 14-os me­tų su­si­ra­dau ko­man­dą Šiau­liuo­se. Ap­si­gy­ve­nau bend­ra­bu­ty­je, ste­bė­jau „Gint­ros“ rung­ty­nes.

– Kaip rea­ga­vo tė­vai, kai su­ži­no­jo, kad iš­vyks­ti žais­ti į Šiau­lius?

– Ma­ma gal­vo­jo, kad man fut­bo­las ne­pa­tiks ir jo ne­be­žai­siu. Tė­tis pa­ts yra žai­dęs fut­bo­lą, la­bai no­rė­jo, kad va­žiuo­čiau. Tai bu­vo vie­na jo sva­jo­nių. Tu­rė­jau pa­ti ieš­ko­tis ko­man­dos, nes jei­gu bū­čiau nie­ko ne­da­riu­si, bū­čiau li­ku­si Gel­gau­diš­ky­je. Ga­lė­jau iš­vyk­ti į Kau­ną, bet tik Šiau­liai pa­siū­lė tin­ka­mas są­ly­gas. Klu­bas mo­ka už moks­lą ir būs­tą. Su mies­tu rei­kė­jo ap­si­pras­ti, bet da­bar man jis jau sa­vas.

– Ku­rios iki šiol žais­tos rung­ty­nės tau bu­vo įsi­min­ti­niau­sios?

– Prieš dve­jus me­tus Čem­pio­nų ly­gos še­šio­likt­fi­na­lio rung­ty­nės su Pra­hos „Spar­ta“ (Če­ki­ja) ko­man­da, kai ją įvei­kė­me ir pa­te­ko­me į ki­tą eta­pą. Bu­vo­me eu­fo­ri­jo­je, ge­riau­sias jaus­mas.

– Ar neat­si­bos­ta triuš­kin­ti var­žo­ves Lie­tu­vos čem­pio­na­te?

– No­rė­tų­si, kad bū­tų rim­tes­nių var­žo­vių. Vyks­tant į rung­ty­nes ži­no­me, kad lai­mė­si­me, tik ne­ži­no­me, ko­kiu skir­tu­mu. Var­žo­vių ne­nu­ver­ti­na­me, sten­gia­mės žais­ti ge­rai, bet kai nė­ra kon­ku­ren­ci­jos – sun­ku. Po Čem­pio­nų ly­gos rung­ty­nių sun­ku per­sio­rien­tuo­ti. Tik­riau­siai la­biau­siai ko­vo­ja Kau­no ko­man­da. Ste­bi­na gargž­diš­kės.

Už­sie­nis ne­su­vi­lio­jo

– Ar gal­vo­ji apie rung­ty­nia­vi­mą už­sie­ny­je?

– Bu­vo pa­siū­ly­mas vyk­ti į Pran­cū­zi­ją, bet jo priim­ti ne­ga­lė­jau, nes bu­vau dvy­lik­to­kė. Da­bar stu­di­juo­ju Šiau­lių uni­ver­si­te­te fi­nan­sų ma­te­ma­ti­ką. Apie žai­di­mą už­sie­ny­je kol kas ne­gal­vo­ju, pir­miau­sia no­riu baig­ti moks­lus. Vė­liau no­rė­tų­si kaž­kur iš­va­žiuo­ti ir iš­ban­dy­ti sa­ve.

– Ko­kios min­tys po Čem­pio­nų ly­gos at­ran­kos Ai­ri­jo­je?

– Tre­ni­ruo­čių są­ly­gos ne­bu­vo pa­čios ge­riau­sios. Te­ko to­li va­žiuo­ti iki sta­dio­no. Gai­la, kad pra­lai­mė­jo­me pa­sku­ti­nes rung­ty­nes ir ne­pa­te­ko­me į ki­tą eta­pą. Ka­zachs­ta­no ko­man­dos le­gio­nie­rės bu­vo la­bai stip­rios, jos ir iš­tem­pė.

– Mol­do­vos klu­bą su­triuš­ki­no­te 13:0. Ar ti­kė­jo­tės to­kios įvar­čių fies­tos?

– Gal­būt jau­tė­me, kad var­žo­vės bus tru­pu­tį už mus silp­nes­nės, bet bu­vo­me ge­rai nu­si­tei­ku­sios. Anks­čiau žai­dė­me prieš Mol­do­vos rink­ti­nę ir pra­lai­mė­jo­me, tik­rai leng­vų rung­ty­nių ne­si­ti­kė­jo­me. Ant­ro­se rung­ty­nė­se su Ai­ri­jos ko­man­da bu­vo di­de­lė ko­va. Ne­rea­li­za­vo­me vi­sų sa­vo pro­gų, bet rung­ty­nes lai­mė­ti pri­va­lė­jo­me ir tai pa­da­rė­me.

– Ar šį­met „Gint­ra“ su­for­ma­vo pa­jė­gią su­dė­tį, ga­lin­čią mes­ti iš­šū­kį Čem­pio­nų ly­go­je?

– Ma­nau, kad taip. Ko­man­da tik­rai pa­jė­ges­nė nei per­nai. Praė­ju­siais me­tais pra­lai­mė­jo­me prieš ai­res, o šie­met jas įvei­kė­me. Su­lig kiek­vie­nais me­tais ko­man­da tvir­tė­ja ir ge­rė­ja. Kiek­vie­nais me­tais ak­cen­tuo­ja­me, kad mums yra svar­biau­sia Čem­pio­nų ly­ga, nes Lie­tu­vo­je kaip ir vis­kas aiš­ku.

– Ko­kios Lie­tu­vos mo­te­rų na­cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­ti­nės per­spek­ty­vos?

– Ga­li­me ly­giuo­tis į Bal­ti­jos vals­ty­bes – Lat­vi­ją, Es­ti­ją. Šie­met žai­dė­me su Fa­re­rų sa­lo­mis. Tik­rai ne­sa­me la­bai stip­ri rink­ti­nė. Pag­rin­dą su­da­ro „Gint­ros“ žai­dė­jos, to­dėl žais­ti prieš stip­rias var­žo­ves yra sun­ku.

Per­si­ren­gi­mo kam­ba­ry­je – mo­te­riš­kos te­mos

– Apie ką fut­bo­li­nin­kės dis­ku­tuo­ja tre­ni­ruo­tė­se ir per­si­ren­gi­mo kam­ba­ry­je?

– Da­lis pa­kal­ba apie Lie­tu­vos vy­rų fut­bo­lo ly­gas, nes kai ku­rių fut­bo­li­nin­kių drau­gai žai­džia. La­biau dis­ku­tuo­ja­me mo­te­riš­ko­mis te­mo­mis.

– Ar te­ko su­si­dur­ti su trau­mo­mis?

– Yra žai­dė­jų, ku­rios vos spė­ja iš­gy­ti ir vėl pa­ti­ria trau­mą, bet pa­ti rim­tos ne­su pa­ty­ru­si. Esu pa­si­tem­pu­si čiur­ną. Dau­giau­siai ne­žai­džiau sa­vai­tę ar dvi. Bu­vo, kad žai­džiau ir trau­muo­ta, nes rei­kė­jo pa­dė­ti rink­ti­nei.

– Ar fut­bo­li­nin­kėms daž­nai ten­ka bend­rau­ti su ži­niask­lai­da?

– Bū­na, kad po rung­ty­nių duo­da­me in­ter­viu. Sma­gu, kai kaž­kas apie ta­ve pa­ra­šo, žmo­nės skai­to. Pa­čios su­pran­ta­me, kad mo­te­rų fut­bo­las nė­ra la­bai įdo­mus. Žmo­nės gat­vė­je pa­ste­bi ir kai ku­rie ži­no, kad žai­džia­me „Gint­ro­je“, bet nė­ra taip, kad kaž­kas no­rė­tų nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti.

– Ko­kį įspū­dį pa­lie­ka vy­rų fut­bo­lo rink­ti­nė?

– Pa­lai­kė­me ko­man­dą Vil­niu­je, kai žai­dė su slo­vė­nais. Tik­rai ne­si­ti­kė­jau, kad taip ge­rai su­žai­si­me prieš var­žo­vus. Gal­būt slo­vė­nai mus nu­ver­ti­no. Gai­la, kad per­ga­lė iš­sprū­do pa­sku­ti­nė­mis se­kun­dė­mis.

– Ką vei­ki lais­va­lai­kiu?

– Bū­na, kad su ko­man­da išei­na­me į mies­tą. Anks­čiau ei­da­vo­me pa­lai­ky­ti Šiau­lių vy­rų ko­man­dos, to­dėl gai­la, kad jos ne­li­ko. Per te­le­vi­zi­ją ste­biu Čem­pio­nų ly­gos rung­ty­nes.

FK "Gintra-Universitetas" 17:0 (8:0) Jonavos "EOS-Aušra"
2016 09 18, 14 val.
Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione

***

Lietuvos čempionės kaip reikiant apkartino jonaviečių viešnagę Šiauliuose
http://www.fkgintra.lt/2016/09/18/lietuvos-cempiones-kaip-reikiant-apkartino-jonavieciu-viesnage-siauliuose/" onclick="window.open(this.href);return false;

Šiaulių “Gintros-Universiteto” futbolininkės penkioliktąjį trečio rato Lietuvos moterų futbolo A lygos pirmenybių turą pažymėjo įvarčių lietumi. Rimanto Viktoravičiaus auklėtinės 17:0 (8:0) nepasigailėjo čempionato autsaiderės Jonavos “EOS-Aušra” vienuolikės, kuri turnyrinėje lentelėje lieka su trimis taškais.

Po šios pergalės “Gintros-Universiteto” komandos iškovotų taškų skaičius išaugo iki 42 ir tokiu būdu dar labiau priartino ekipą jau prie penkiolikto aukščiausios moterų futbolo lygos čempionių titulo.

“Gintrai-Universitetui” įvarčius pelnė: Z.Coleman – 6, R.Imanalijeva – 4, S.Veličkaitė – 3, A.Mikutaitė, A.Patilskytė, A.Alekperova, D.Gailevičiūtė po 1.

“Ypatingai prieš rungtynes, kuriose žaidžiame su lygos autsaiderėmis manęs kaskart laukia sudėtinga užduotis – motyvuoti auklėtines ir įtikinti jas žaisti pilna jėga. Nesvarbu, kad varžovės yra žymiai silpnesnio pajėgumo, tačiau manau, kad joms pačioms maloniau kovoti su varžovu, kuris stengiasi ir žaidžia iš visų jėgų, nes tai parodo pagarbą. Jeigu mes tik ridentume kamuolį po aikštę ir negrasintumėme vartams manau, kad tai nebūtų panašu į futbolą. Šiai dienai esame visa galva geresnė komanda, bet rungtyniaudami agresyviai ir garbingai padedame tobulėti ir varžovams”, – po triuškinančios pergalės sakė vyr. komandos treneris R. Viktoravičius.

Kitas Lietuvos moterų A lygos čempionato rungtynes “Gintra-Universitetas” žais jau ateinantį trečiadienį, rugsėjo 21 dieną Šiauliuose su antroje turnyrinės lentelės vietoje žengiančia Kauno “LSU-Žara”. Susitikimo Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione pradžia – 19:30 val.

UEFA MOTERŲ LYGA

1 BIIK-KAZYGURT (KAZ) 3 3 0 0 9 1 8 9
2 GINTRA-UNIVERSITETAS (LTU) 3 2 0 1 15 4 11 6
3 WEXFORD YOUTHS (IRL) 3 0 1 2 2 5 -3 1
4 ARF CRIULENI (MDA) 3 0 1 2 0 16 -16 1

Pateko į kitą etapą grupės nugalėtojos.

[/b]

Rytoj, trečiadienį, rugsėjo 21 dieną, 19:30 Šiauliuose žais su Kauno “LSU-Žara”. Susitikimas vyks Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione.

FK "Gintra-Universitetas" (Šiauliai) 5 - 0 Kauno “LSU-Žara"
rugsėjo 21 dieną, 19:30
atkeltos 12 turo varžybos
Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione

***

“Gintra-Universitetas” turnyrinės lentelės kaimynes įveikė antrajame kėlinyje
http://www.fkgintra.lt/2016/09/21/gintra-universitetas-turnyrines-lenteles-kaimynes-iveike-antrajame-kelinyje/" onclick="window.open(this.href);return false;

Nuaidėjus teisėjo švilpukui skelbiančiam pirmo kėlinio pabaigą rezultatas buvo lygus – 0:0, tačiau jau iškart po pertraukos Šiaulių “Gintros-Universiteto” komanda išsiveržė į priekį ir rungtynių kontrolę išlaikė iki susitikimo pabaigos.

Lietuvos čempionės moterų futbolo A lygos pirmenybių nukelto 12-ojo turo rungtynėse namuose 5:0 (0:0) įveikė artimiausias turnyrinės lentelės kaimynes Kauno “LSU-Žaros” futbolininkes ir iškovojo 15 -ą pergalę bei savo sąskaitoje dabar turi 45 taškus.

Tuo tarpu kaunietės patyrė ketvirtą nesėkmę ir žengia antroje vietoje su 33 taškais.

“Gintros-Universitetas” per penkiolika sužaistų rungtynių A lygos čempionate yra pelnęs jau 160 įvarčių. Iš jų net 40 yra pasižymėjusi Šiaulių ekipos legionierė Zenatha Coleman, kuri pagal šį rodiklį yra vienvaldė čempionato lyderė.

“Gintrai-Universitetui” įvarčius pelnė: T.Kozyrenko ir Z.Coleman po 2, R.Imanalijeva – 1.

Kitas A lygos rungtynes mūsiškės žais jau šį sekmadienį, rugsėjo 25 dieną Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione su ŠSG-FA-Akmenės SC ekipa. Susitikimo pradžia – 12 val.

***

1 “GINTRA-UNIVERSITETAS” 15 15 0 0 160 2 158 45
2 “LSU-ŽARA” 15 11 0 4 55 24 31 33
3 “BANGA” 15 8 1 6 26 42 -16 25
4 MFA “ŽALGIRIS” 14 6 0 8 32 44 -12 18
5 “ŠSG-FA-AKMENĖ SC” 14 2 1 11 9 74 -65 7
6 KKSC “EOS-AUŠRA” 15 1 0 14 9 104 -95 3

T.Kozyrenko įvarčių šou garantavo pergalę šiaulietėms
http://www.fkgintra.lt/2016/09/25/t-kozyrenko-ivarciu-sou-garantavo-pergale-siaulietems/" onclick="window.open(this.href);return false;

Šešioliktą pergalę Lietuvos moterų futbolo A lygos pirmenybėse pasiekė Šiaulių “Gintros-Universiteto” komanda. Nesulaikomai rungtyniavusios Tatjanos Kozyrenko vedamos šiaulietės centriniame stadione 14:0 (8:0) pamokė ŠSG-FA-Akmenės SC auklėtines ir per žingsnį priartėjo prie dar vieno čempionių titulo klubo istorijoje.

“Gintra-Universitetas” po šios pergalės savo sąskaitoje turi 48 taškus ir jau kitose rungtynėse, pergalės atveju, gali užsitikrinti čempionių vardus.

ŠSG-FA-Akmenės SC komandos taškų kraitis po šios nesėkmės nepasipildė – jaunosios futbolininkės yra iškovojusius 7 taškus ir žengia penktoje turnyrinės lentelės vietoje.

“Gintrai-Universitetui” įvarčius pelnė: T.Kozyrenko – 9, Z.Coleman – 2, S.Veličkaitė, A.Patilskytė ir A.Mikutaitė po 1.

Spalio 2 -ą dieną, kitą sekmadienį “Gintra-Universitetas” namuose priims Gargždų “Bangos” futbolininkes. Susitikimas vyks 14 val. Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione.

Gintra-Universitetas 14 - 0 ŠSG-FA-Akmenė-SC
http://lff.lt/matches/386099/gintra-universitetas-ssg-fa-akmene-sc-14-0/" onclick="window.open(this.href);return false;
Šiaulių stadionas, Šiauliai
2016-09-25
Žiūrovai: 5
Teisėjai: Jurijus Lukjančukas, Mantas Lešinskas, Manfredas Lukjančukas

Įvarčiai:
[1-0] Tetyana Kozyrenko 1`
[2-0] Simona Veličkaitė 2'
[3-0] Tetyana Kozyrenk'9'
[4-0] Zenatha Goeiemen Coleman 12'
[5-0] Tetyana Kozyrenko'17'
[6-0] Zenatha Goeiemen Coleman 40'
[7-0] Tetyana Kozyrenko 44'
[8-0] Algimantė Mikutaitė 45'
[9-0] Tetyana Kozyrenko 46'
[10-0] Tetyana Kozyrenko' 56
[11-0] Agneta Patilskytė 62'
[12-0] Tetyana Kozyrenko 70'
[13-0] Tetyana Kozyrenko 77'
[14-0] Tetyana Kozyrenko 81'

Dėl svajonės atvažiavo iš tolimosios Afrikos savaitės interviu
2016.10.01 07:00 Mindaugas Drąsutis

Laimės kitose šalyse ieško ne tik emigruojantys lietuviai. Pusmetį Šiauliuose gyvenanti futbolininkė iš Namibijos Zenatha Coleman džiaugiasi ir didžiuojasi, kad gali savo šalies vardą garsinti Europoje.

Toli nuo gimtinės

Manote, kad Namibija ir Lietuva neturi panašumų? Klystate! Abi šalys šiemet švenčia 26-erius Nepriklausomybės metus. Lietuviai dėl laisvės kovojo su Sovietų Sąjunga, o Namibijos gyventojai aukojosi dėl šviesaus rytojaus kovoje su Pietų Afrikos Respublika. Praėjusį sekmadienį 23-iąjį gimtadienį atšventusi Z. Coleman savo išvaizda primena Ispanijos „Barcelona“ komandos puolėją Neymarą. Ir tai neatsitiktinumas, nes brazilas yra namibijietės dievaitis. „Man patinka jo žaidimo stilius, įgūdžiai, jo šukuosena. Grožiuosi juo“, – sakė futbolininkė. Moteris vis labiau ilgisi gimtųjų namų, kuriuose už ją kumščius laiko 10 šeimos narių ir artimieji. Tačiau darbas ir geresnio gyvenimo siekis leidžia futbolininkei bent trumpam pamiršti, kad ją nuo tėvynės skiria daugiau nei 13 tūkstančių kilometrų. Su tautiete Thomalina Adams žaisti į Šiaulių „Gintros“ komandą atvykusi puolėja miesto gerai nepažįsta ir labiausiai patinkančios vietos neturi, bet liko sužavėta vietos gyventojų nuoširdumu ir supratingumu. Šį sezoną 47 įvarčius Lietuvos komandoje pelniusi Z. Coleman be šeimos pasiilgsta šilto oro, kuriuo mūsų šalis ją palepino tik vasarą. Dėl šios priežasties futbolininkė mėgsta leisti laiką prie televizoriaus ir gerti kavą. Informacijos ieškojo internete – Kada pradėjai žaisti futbolą? – Futbolą pradėjau žaisti nuo šešerių. Visi mano šeimos nariai žaidė futbolą: senelis, mama, dėdė. Kartą sėdėdama gatvėje pamačiau žaidžiančius berniukus. Nuo tada ir nusprendžiau pradėti žaisti. Pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje žaidžiau su berniukais. Žaisti su jais sunku nebuvo, nes visi žinojo, kad esu iš futbolininkų šeimos. Mane visi maloniai priimdavo ir net kviesdavo. Mano senelis turi futbolo komandą, ji žaidžia pirmoje lygoje. – Ar turėjai atsarginį variantą, jeigu nebūtų pavykę tapti futbolininke? – Plano B neturėjau ir neturiu. Mano tikslas išlieka žaisti profesionalų futbolą ir tai daryti vis stipresnėse lygose. – Ar sunku iš Namibijos prasiskinti kelią į Europą? – Iš Namibijos išvykti rungtyniauti į užsienį yra labai sunku, nes neturime daug gerų futbolininkų. Pas mus futbolas dar tik auga. Žaisti užsienyje yra didelė privilegija ir garbė, nes atstovauji savo šaliai. Tai yra didelis pasiekimas ir aš tuo didžiuojuosi. Prieš tai žaidžiau Namibijos komandoje. Ji laimėjo šalies čempionatą du kartus iš eilės. Prieš persikeliant į „Gintrą“ buvau išrinkta geriausia pirmenybių žaidėja, todėl mane pastebėjo. – Ar prieš išvykstant žinojai ką nors apie Lietuvą? – Apie Lietuvą nežinojau absoliučiai nieko, nenumaniau, kur ji randasi. Net dabar draugai manęs klausia, kur ši šalis. Iš Namibijos atvykau kartu su komandos drauge. Ieškojome informacijos naršydamos „Google“. Žinojome tik tiek, kad šalis yra arti Rusijos. Būti taip toli nuo namų yra sunku. Jokio rasizmo – Ar tave tenkina gyvenimas Šiauliuose? Ar tenka susidurti su sunkumais? – Siekiau žaisti profesionaliai, todėl čia esu laiminga. Kai atvykome balandį, buvo komunikacijos problemų. Bet nuo birželio viskas pasikeitė. Pradėjome vis dažniau bendrauti su komandos draugėmis. Treneris nekalba angliškai, bet yra vertėjai ir suprantu jo nurodymus. Dėl to problemų nėra. Jis tikrai geras treneris. – Lietuvoje artėja šaltasis metų laikas. Kaip sekasi priprasti prie oro sąlygų? – Šiuo metu Namibijoje yra apie 38 laipsnius karščio. Mums patinka šiluma, todėl Šiauliuose šaltoka. Tikimės kuo greičiau grįžti į Namibiją, kol Lietuvoje neužspaudė šaltis (juokiasi – red. past.). Manęs buvo paprašyta į Lietuvą sugrįžti kitąmet, todėl dar tikrai susimatysime. – Ar Lietuvoje teko susidurti su rasizmu? – Namibijoje diskutavome, kad Lietuvoje galime susidurti su diskriminacija. Bet atvykusi į Šiaulius su tuo dar nesusidūriau. Žmonės geri, draugiški, visada šypsosi, mums padeda. Dėl to nėra jokių problemų. – Kokia Namibijos kultūra? Kokios tradicijos? – Namibijoje yra daug kultūrų, aš esu kilusi iš Nama kultūros (ją sudaro apie 5 proc. šalies gyventojų). Mūsų tradicija yra šokiai. Visos kultūros susivienija kovo 20 dieną, kai šalyje yra švenčiama Nepriklausomybės diena. Visi susiburia ir švenčia. Mūsų šalyje yra dykumų. Dažniausiai į Namibiją keliauja vokiečių turistai. Esame draugiška tauta, nėra jokių riaušių ar susirėmimų. Turime nacionalinį parką, žmonės gali pamatyti gyvūnus. Rekomenduoju pas mus atvykti! Motyvuoja sūnus – Kokia populiariausia sporto šaka Namibijoje? – Šalis gyvena futbolu. Daugelis žmonių mėgsta stebėti rungtynes. 2014 metais mūsų šalyje buvo surengtas Afrikos moterų futbolo čempionatas. Stadione susirinkdavo 5–8 tūkstančiai žmonių. Buvo neįtikėtina atmosfera. Turime du didelius stadionus. Paprastai į klubų rungtynes ateina keli šimtai žiūrovų. – Kokia esi futbolininkė? – Esu sunkiai dirbantis žmogus, nemėgstu tinginiauti. Treniruotėse atiduodu 200 procentų jėgų. Niekada nepasiduodu, esu kovotoja. Įprastai žaidžiu atakuojančios saugės pozicijoje, bet „Gintroje“ tapau vidurio puolėja. Lietuvos čempionate turiu tikslą įmušti 50 įvarčių. – Kas tave labiausiai motyvuoja? – Turiu mažą sūnų, jam ketveri. Jis man visada sako: mama, tu privalai eiti žaisti, dėl manęs nesijaudink. Dėl jo čia ir stengiuosi. Be jo gyventi sunku, bet reikia prisitaikyti. – Koks tavo didžiausias karjeros pasiekimas? – 2014 metais buvau įtraukta į geriausių metų Afrikos klubų futbolininkių šešetuką. Apmaudu, kad nepatekau į trejetuką. Bet buvo ir kuo didžiuotis, nes buvau pirmoji Namibijos futbolininkė, sulaukusi tokio pripažinimo. – Kokie tavo karjeros tikslai? – Norėčiau su Namibijos rinktine prasibrauti į pasaulio čempionatą. Svajonė būtų žaisti olimpiadoje. Tikiuosi, kad po dar vieno sezono „Gintroje“ turėsiu galimybę išvykti žaisti į Angliją. Tai yra mano svajonė.

Mindaugas Drąsutis Ivartis.net žurnalistas

Visą straipsnį galite rasti http://www.sportas.lt/naujiena/213761/del-svajones-atvaziavo-is-tolimosios-afrikos?utm_source=krepsinisnet&utm_medium=sportaslt&utm_campaign=savireklama&utm_content=250x600" onclick="window.open(this.href);return false;

“Gintra-Universitetas” – dvyliktą kartą iš eilės moterų A lygos čempionas!
http://www.fkgintra.lt/2016/10/02/gintra-universitetas-dvylikta-karta-is-eiles-moteru-a-lygos-cempionas/" onclick="window.open(this.href);return false;

Šiaulių “Gintros-Universiteto” komanda likus trims turams iki 2016 -ųjų metų moterų futbolo A lygos pirmenybių pabaigos užsitikrino jau penkioliktą čempionių titulą klubo istorijoje, kuris iškovojamas dvyliktą sezoną iš eilės.

Spalio 2 -ą dieną Lietuvos čempionės savo žiūrovų akivaizdoje 16:0 (8:0) sutraiškė Gargždų “Bangos” futbolininkes ir iškovojusios septynioliktą pergalę iš tiek pat galimų bei surinkusios 51 -ą tašką tapo nebepavejamos.

“Gintrai-Universitetui” įvarčius pelnė: S.Veličkaitė ir T.Kozyrenko po 4, Z.Coleman ir A.Patislkytė po 3, A.Alekperova – 2.

Sidabro medalius čempionate po šio turo užsitikrino ir Kauno “LSU-Žaros” ekipa, kuri išvykoje po įtemptos kovos 1:0 palaužė Vilniaus “MFA-Žalgirio” vienuolikės pasipriešinimą. Būtent vilnietės ir Gargždų komandos futbolininkės tęsia kovą dėl bronzos medalių apdovanojimų.

Kitas pirmenybių rungtynes “Gintra-Universitetas” žais ateinantį šeštadienį, spalio 8 dieną 13 val. Mūsiškės Kaune egzaminuos vietos “LSU-Žaros” ekipą.

GINTRA-UNIVERSITETAS 16 : 0 BANGA
2016 10 02, Šiauliai

Rezultatas iš tos serijos, kai viskas į vienus vartus krinta ir labai nepadoriais kiekiais 16-0

Įvarčiai:
[1-0] Ana Alekperova 3'
[2-0] Simona Veličkaitė 4'
[3-0] Zenatha Goeiemen Coleman 15'
[4-0] Tetyana Kozyrenko 18'
[5-0] Simona Veličkaitė 23'
[6-0] Zenatha Goeiemen Coleman 24'
[7-0] Zenatha Goeiemen Coleman 42'
[8-0] Agneta Patilskytė 43

'[9-0] Tetyana Kozyrenko 56`
[10-0] Agneta Patilskytė 58'
[11-0] Simona Veličkaitė 63'
[12-0] Tetyana Kozyrenko 74'
[13-0] Tetyana Kozyrenko 86'
[14-0] Agneta Patilskytė 88'
[15-0] Simona Veličkaitė 72'
[16-0] Ana Alekperova 80'

Čempionišką žaidimą pademonstravęs “Gintra-Universitetas” nepaliko vilčių kaunietėms
http://www.fkgintra.lt/2016/10/08/cempioniska-zaidima-pademonstraves-gintra-universitetas-nepaliko-vilciu-kaunietems/" onclick="window.open(this.href);return false;

Pergalių seriją Lietuvos moterų futbolo A lygos pirmenybėse pratęsė Šiaulių “Gintros-Universiteto” komanda. Jau penkioliktą čempionių titulą klubo istorijoje užsitikrinusi Šiaulių miesto moterų futbolo ekipa XVII turo rungtynėse išvykoje 7:0 (4:0) nepaliko vilčių sidabrą čempionate iškovojusioms Kauno “LSU-Žaros” futbolininkėms.

Po šios pergalės Lietuvos čempionių taškų kraitis pasipildė dar trimis taškais – iš viso šiaulietės jau turi 54 taškus, yra pelniusios 196 įvarčius ir praleidusios vos 2.

Tuo tarpu “LSU-Žaros” sąskaitoje liko tie patys 39 taškai, kurie jau garantavo antrąją vietą pirmenybėse.

“Gintrai-Universitetui” įvarčius pelnė: Z.Coleman – 3. , R.Imanalijeva, T.Kozyrenko ir S.Veličkaitė po 1 (1 įvartį varžovės įsimušė pačios).

Po šios pergalės “Gintros-Universiteto” komandos vyriausiasis treneris Rimantas Viktoravičius buvo patenkintas auklėtiniu nusiteikimu, tačiau teigė, jog nepaisant triuškinančio rezultato rungtynės nebuvo lengvos ir pareikalavo maksimalios koncentracijos.

“Nors jau praėjusiame ture užsitikrinome čempionių titulą negalime atsipalaiduoti ir privalome demonstruoti čempionišką žaidimą iki paskutinių rungtynių. Išsikėlėme uždavinius likusioms rungtynėms ir stengsimės pabaigti pirmenybes aukšta nata. Šiandien pavyko įgyvendinti tai ką planavome prieš susitikimą, todėl esu patenkintas. Auklėtinės atidavė visas jėgas, kovojo, o svarbiausia žaidė komandinį, kombinacinį futbolą. Tai lėmė, kad sugebėjome greitai perlaužti mačo eigą sau naudinga linkme. Negaliu pasakyti, kad rungtynės buvo lengvos nors sprendžiant iš rezultato atrodo būtent taip. Kaunietės kaip visuomet stengėsi mums kuo aršiau pasipriešinti ir koks bebūtų skirtumas, reikia pripažinti, kad su jomis čempionate turime rimčiausias rungtynes. Dar kartą norėčiau pasveikinti abi komandas su aukso bei sidabro medaliais ir palinkėti sėkmės likusiose rungtynėse”, – kalbėjo R.Viktoravičius.

Kitas rungtynes “Gintra-Universitetas” žais jau ateinantį penktadienį, spalio 14 dieną. Šiaulių miesto savivaldybės centriniame stadione mūsiškės susitiks su dėl bronzos apdovanojimų vis dar kovojančia Vilniaus “MFA-Žalgirio” ekipa. Susitikimo pradžia – 19:30 val.

LSU-ŽARA 0 : 7 GINTRA-UNIVERSITETAS
S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, Kaunas
2016-10-08
Žiūrovai: 9
Teisėjai: Vytenis Kazlauskas, Dominykas Norkus, Vytautas Šimkus

lff.lt net įvarčių nepažymėjo kas pelnė.

mano studentės darbelis susipažinimui su komanda

http://www.arcgis.com/apps/MapTour/index.html?appid=c29b1e192b4c4f56aa909ea007a80844" onclick="window.open(this.href);return false;

mano studentės darbelis susipažinimui su komanda

http://www.arcgis.com/apps/MapTour/index.html?appid=c29b1e192b4c4f56aa909ea007a80844" onclick="window.open(this.href);return false;

10 balų.

Šiaulių "Gintros-Universiteto" komanda į savo rekordų knygą įsirašė dar vieną pasiekimą - peržengė 200 pelnytų įvarčių atžymą per vieną sezoną!!!

“Gintra-Universitetas” sezoną namuose vainikavo užtikrinta pergale
http://www.fkgintra.lt/2016/10/14/gintra-universitetas-sezona-namuose-vainikavo-uztikrinta-pergale/" onclick="window.open(this.href);return false;

2016 metų Lietuvos moterų futbolo A lygos sezoną namuose Šiaulių “Gintros-Universiteto” komanda baigė įtikinama pergale. Šiaulietės priešpaskutiniame ture centriniame miesto stadione 12:0 (7:0) sutriuškino dėl bronzos medalių kovojančią Vilniaus “MFA-Žalgirio” ekipą.

Šiose rungtynėse pelniusios 12 įvarčių “Gintros-Universiteto” futbolininkės įgyvendino tai, ko klubo istorijoje dar niekuomet nebuvo pavykę – peržengė 200 pelnytų įvarčių ribą per vieną Lietuvos moterų futbolo A lygos sezoną. Tuo tarpu į savo vartus Lietuvos čempionės likus vienam turui iki čempionato pabaigos yra praleidusios vos 2 įvarčius.

Po pergalės tituluočiausias Lietuvos moterų futbolo klubas savo sąskaitoje turi 57 taškus iš tiek pat galimų, o vilniečių kraityje yra 27 taškai. Pastarosios žengia ketvirtos atsilikdamos dviem taškais nuo trečioje pozicijoje įsitaisiusios Gargždų “Bangos” komandos. Bronzos medalių laimėtojos paaiškės tik pasibaigus paskutiniajam turui.

“Gintrai-Universitetui” įvarčius pelnė: T.Kozyrenko – 6, A.Patilskytė – 3, Z.Coleman – 2, D.Gailevičiūtė – 1.

Paskutiniąsias šio sezono moterų A lygos rungtynes “Gintra-Universitetas” žais spalio 30 dieną Jonavoje su vietos “EOS-Aušra” vienuolike.

Viena komandos lyderių tapusi Z.Coleman ir toliau gins “Gintros-Universiteto” garbę (interviu)
http://www.fkgintra.lt/2016/10/17/gintra-universitetas-pratese-kontrakta-su-viena-komandos-lyderiu-tapusia-z-coleman/" onclick="window.open(this.href);return false;

Dar nespėjus finišuoti 2016 -ųjų metų Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionatui Šiaulių “Gintros-Universiteto” komandai pavyko įgyvendinti vieną svarbiausių tarpsezonio sudėties formavimo uždavinių.

Penkioliktą kartą klubo istorijoje Lietuvos čempionu tapęs “Gintra-Universitetas” ateinančiam sezonui išsaugojo ankstyvą pavasarį į komandą atvykusią ir puikiai ekipoje pritapusią bei solidų žaidimą visuose frontuose demonstravusią afrikietę Zenatha Coleman.

Su 23 -ejų metų saugo bei puolėjo pozicijose rungtyniaujančia futbolininke iš Namibijos sutartis pratęsta dar vienam sezonui.

Z.Coleman ilgai nedvejojusi sutiko padėti parašą po sutartimi nors jau turėjo ir kitų viliojančių Europos klubų pasiūlymų. Savo sprendimą likti komandoje namibė motyvavo tuo, jog būtent “Gintra-Universitetas” pirmasis patikėjo jos galimybėmis bei suteikė šansą įrodyti savo vertę užsienyje. Į rezultatyviausios moterų A lygos futbolininkės vietą rimtai nusitaikiusios Z.Coleman teigimu šioje komandoje ji turi puikias sąlygas tobulėti bei siekti dar aukštesnių tikslų profesionalės karjeroje.

Šį faktą kuo puikiausiai gali patvirtinti 2015 -ųjų metų sezone “Gintros-Universiteto” komandos aprangą vilkėjusi Dramblio Kaulo Kranto atstovė Koko Marriete Ange, kuri po sezono Lietuvoje neliko nepastebėta ir sukirto rankomis su vienu tituluočiausių Ispanijos klubu – “Barcelona”.

Z.Coleman jau neužilgo išvyks į tėvynę, kur jos nekantriai laukia šeima, draugai bei artimieji. Tuo tarpu į Lietuvą komandos draugių praminta “Zee Zee” sugrįš po Naujųjų metų.

– Zenatha, ar džiaugiesi, jog prieš išvykdama namo jau gali jaustis užtikrinta dėl artimiausios ateities?

– Žinoma, esu laiminga. Iš tiesų viso sezono metu dirbau labai sunkiai, įdėjau daug pastangų ir manau, kad nusipelniau sulaukti pasiūlymo. Tikiu, kad ateinantis sezonas bus dar sėkmingesnis, tiek man asmeniškai, tiek ir komandai.

– Su “Gintros-Universiteto” komanda jau tapai Lietuvos čempione. Ką tau tai reiškia?

– Tai yra pirmasis mano trofėjus iškovotas Europoje. Vien todėl šį titulą prisiminsiu ilgai. Nors čempionatą laimėjome gana lengvai, vis dėlto iki šio tikslo turėjome eiti tikslingai ir atkakliai dirbdamos.

– Šiuo metu esi rezultatyviausių moterų A lygos futbolininkių sąrašo viršūnėje, bet čia pat rikiuojasi komandos draugė Tatjana Kozyrenko. Atsidūrusi viena prieš vartus – smūgiuotumei pati ar atliktum rezultatyvų perdavimą komandos draugei?

– (Šypsosi). Jeigu situacija būtų pakankamai gera – smūgiuočiau pati, nes to reikalauja treneris. Kadangi atliekant perdavimą gali nutikti įvairiausių netikėtumų dėl kurių įvartis nebūtų pasiektas. Futbole situacijas reikia įvertinti akimirksniu, o gerais žaidėjais tampa būtent tie, kurie laiku sugeba priimti tinkamus sprendimus.

– Kokie artimiausi tavo planai? Turbūt nekantrauji išvysti artimuosius?

– Artimiausias planas – grįžti namo į Namibiją. Neabejotinai, didžiausias mano noras šiuo metu išvysti namiškius, kurių labai pasiilgau ir žinau, kad ir jie manęs labai laukia. Tai mano pirmoji karjeros stotelė užsienyje, todėl nebuvo lengva apsiprasti prie gyvenimo svetur. Vis tik esu laiminga, kad atsidūriau čia, kur buvo sudarytos puikios sąlygos tobulėti kaip asmenybei ir kaip žaidėjai. Be sporto ilgai ištverti negaliu, o be to turiu ruoštis ateinančiam sezonui, todėl galiu užtikrinti, kad Namibijoje daug sportuosiu, vėliau prisijungsiu prie vaikinų futbolo komandos, kad grįžčiau į Lietuvą būdama puikios sportinės formos.

– Atvykusi į Šiaulius minėjai, kad nekantrauji pažinti miestą, žmones ir aplinką, kurioje teks gyventi. Ką gali pasakyti apie šiuos dalykus prabėgus pusmečiui?

– Visų pirma, kad laikas prabėgo gana greitai (šypsosi). Iš tiesų sportininko gyvenimo rėžimas yra toks, jog kūnas dažnai reikalauja poilsio, todėl prisipažinsiu, kad didžiąją dalį laiko praleisdavau namuose. Per šį pusmetį ne kartą buvau išėjusi pasivaikščioti po miestą, didžiuosius prekybos centrus, kuriuose yra visko ko tik reikia. Šiauliai – pakankamai ramus miestas, žmonės čia draugiški, nepatyrėme jokių užgauliojimų ar panašių dalykų, todėl galiu teigti, kad čia gyventi gera.

– Per treniruotes ir kitose aplinkose tikriausiai dažnai girdėdavai lietuvių kalbą. Pavyko kažko išmokti?

– Taip, žinau, kad padėkojant reikia sakyti “ačiū”, atsisveikinant – “viso gero”. Taip pat sunkiai ištariu, bet suprantu lietuviškus terminus naudojamus futbolo kalboje, kadangi per treniruotes šią kalbą girdėjau visą pusmetį. Turėsiu progą išmokti ir dar daugiau.

– Šie metai tau tapo ypatingais ne tik išvykimu žaisti svetur, bet ir tuo, jog debiutavai pajėgiausiame klubiniame Europos turnyre – moterų Čempionių lygoje. Ar pameni kaip jauteisi prieš tas rungtynes?

– Galiu pasidžiaugti, kad prieš pirmąsias rungtynes Čempionių lygoje jaučiausi puikiai pasirengusi ir į aikštę žengiau su dideliu pasiryžimu ir entuziazmu. Šioms varžyboms ruošėmės labai atsakingai ir nuosekliai, todėl norėjosi kuo greičiau sulaukti to momento kai jau galėsime pademonstruoti viską dėl ko liejome prakaitą. Šios rungtynės į mano biografiją įsirašė kaip istorinės, todėl visuomet bus smagu jas prisiminti, o ypač, kai jos ir komandai susiklostė labai sėkmingai.

– Kaip manai, ko pritrūko komandai, kad būtų pavykę įgyvendinti pagrindinį tikslą ir patekti į pagrindinį Čempionių lygos turnyro etapą?

– Paskutinėse rungtynėse tiesiog nesugebėjome varžovėms primesti savojo žaidimo. Jos kontroliavo situaciją nuo pat susitikimo pradžios, o mes per pirmąjį kėlinį prie jų vartų nesukūrėme nieko pavojingo. Galbūt tam tikrais momentais pritrūkome ir koncentracijos. Apmaudu, jog po dviejų sužaistų rungtynių buvome geriausioje situacijoje ir turėjome tikrai gerą galimybę, kuria nepasinaudojome, tačiau toks yra futbolas, dviejų laimėtojų nebūna.

– Ko palinkėtum “Gintros-Universiteto” komandos gerbėjams?

– Linkiu ir toliau aktyviai palaikyti komandą, domėtis jos veikla, sekti rezultatus. Svarbiausia, jog tikri komandos gerbėjai nuo jos nenusisuktų, kuomet yra patiriamas pralaimėjimas. Būtent tokios akimirkos iš tiesų parodo fanų ištikimybę komandai. Sugrįšiu jau ateinančiame sezone ir tikiuosi, kad būsime dar geresnė komanda siekianti aukščiausių tikslų.

Sezoną 4 įvarčiais į jonaviečių vartus užbaigusi T.Kozyrenko tapo rezultatyviausia lygos žaidėja
http://www.fkgintra.lt/2016/10/30/sezona-4-ivarciais-i-jonavieciu-vartus-uzbaigusi-t-kozyrenko-tapo-rezultatyviausia-lygos-zaideja/" onclick="window.open(this.href);return false;

Paskutiniame 2016 metų Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionato susitikime Šiaulių “Gintros-Universiteto” komanda problemų neturėjo, tačiau “sausų” vartų išsaugoti nepavyko.

Rimanto Viktoravičiaus auklėtinės Jonavoje 15:1 (7:0) sutriuškino vietos “EOS-Aušra” fubolininkes, kurios čempionate liko su 3 taškais ir užėmė paskutinę, šeštąją vietą.

Tuo tarpu šiaulietės per visas pirmenybes neprarado nei vieno taško, laimėjo visus 20 susitikimų ir surinko 60 taškų. Lietuvos čempionės iš viso pelnė 223 įvarčius, o į savus vartus praleido vos 3.

Po šių rungtynių paaiškėjo ir rezultatyviausia lygos žaidėja. Ja tapo “Gintros-Universiteto” legionierė Tatjana Kozyrenko, kuri šiame mače pelnė “pokerį” ir per visą čempionatą surinkusi apvalų 50 įvarčių skaičių aplenkė komandos draugę Zenatha Coleman, kuri savo sąskaitoje turėjo 49 įvarčius.

Įdomu tai, kad kitose turo rungtynėse Gargždų “Bangos” futbolininkės namuose 2:1 palaužė pirmenybių vicečempiones Kauno “LSU-Žaros” žaidėjas ir užsitikrino bronzos medalius. Nors Vilniaus “MFA-Žalgirio” ekipa paskutiniame ture taip pat po atkaklios kovos 3:2 įveikė ŠSG-FA-Akmenės SC vienuolikę, vilnietėms šios pergalės tam, kad jos užliptų ant prizininkių pjedės stalo nepakako.

“Gintrai-Universitetui” įvaričius pelnė: T.Kozyrenko ir S.Veličkaitė po 4, A.Alekperova – 3, R.Imanalijeva – 2, D.Gailevičiūtė – 1 (1 įvartį varžovės įsimušė pačios).

Adams and Coleman

Žiūrėti „YouTube“" onclick="window.open(this.href);return false;

1:51 - Anton Maksomov agentas.

[/b]

G. Radavičius: apie naujas pareigas, Šiaulių futbolo gaivinimą, nugalėtojų mentalitetą.

Futbolas ir žolės riedulys – gyvenimo būdas
http://www.sportas.info/naujienos/34881-futbolas_ir_zoles_riedulys_gyvenimo_budas.html" onclick="window.open(this.href);return false;

<...>

Kaip galvojate, kiek tas Šiaulių futbolo gaivinimas gali užtrukti?

Jeigu atsirastų generalinis rėmėjas, įmonių grupė ar kitas subjektas, kuris sutiktų remti komandą bei skirti finansinį pagrindą reikalingą dalyvavimui aukščiausioje futbolo A lygoje, manau, viskas galėtų išsispręsti.

Tačiau žvelgiant iš sportinės pusės, bet kuriuo atveju komandai visų pirma reikėtų laimėti pirmosios lygos pirmenybes. Pastaraisiais metais jos lygis sparčiai kyla, yra didelė konkurencija, todėl suburti tokią komandą, kuri būtų pajėgi tapti lygos čempione nebūtų paprasta užduotis.

Bet kuriuo atveju šis procesas užsitęs, o kiek jis truks, - sunku pasakyti. Pasikartosiu, jog daug kas priklausys ir nuo miesto valdžios požiūrio.

Norėčiau pridurti, jog Šiauliuose veikia futbolo akademija, kurioje sportuoja apie 500 jaunųjų futbolininkų. Auga gabūs vaikinai, tačiau jie nemato reprezentacinės vyrų futbolo komandos pavyzdžio, neturi į ką lygiuotis. Manau, kad pirminis visų akademijos auklėtinių tikslas yra atstovauti savo gimtojo miesto komandai, o šiuo metu jaunojo futbolininko kelyje piramidės viršūnės tiesiog nėra, jis priverstas žvalgytis į kitus miestus.

Ar jūs irgi žaidėte futbolą?

Futbolą žaidžiau ir juo domėjausi nuo pat vaikystės. Mano pirmasis treneris – Česlovas Urbanavičius. Su šiuo treneriu siejasi patys geriausi atsiminimai. Per Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių čempionatus nuolat tapdavome prizininkais.

Vėliau atstovavau Šiaulių „Tauro“, „Elnio“ bei „Logikos“ komandoms.

1996-aisiais įkūriau futbolo klubą „Gintra“, kuriame ir pats žaidžiau Lietuvos antrosios lygos čempionate, kelis sykius tapome prizininkais.

Kai atėjo laikas užleisti vietą jaunimui su daugeliu komandos draugų pradėjome dalyvauti įvairiose veteranų pirmenybėse, buvau atsakingas ir už Šiaulių veteranų futbolą.

„Gintros-Universiteto“ futbolininkės Lietuvoje nežino ką reiškia pralaimėjimas. Ar tai rodo, jog moterų pirmenybių lygis labai žemas?

Galbūt Lietuvos moterų lyga ir nėra stipriausia Europoje, tačiau visiškai jos sumenkinti taip pat nereikėtų. Po truputį moterų futbolas auga, populiarumas didėja. Pasaulyje ir Europoje moterų futbolui skiriamas ypač didelis dėmesys, gi Lietuvoje mes to pasigendame.

Pavyzdžiui, mūsų komanda per savaitę treniruojasi penkis kartus, o jaunimas netgi dukart per dieną.

Jaunimas suburtas Šiaulių sporto gimnazijoje, kurioje mokosi 16 –a jaunųjų sportininkių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Joms gimnazijoje yra sudarytos geros sąlygos sportinę veiklą suderinti su mokslais.

Šiemet per Lietuvos A lygos čempionatą šios gimnazijos žaidėjų pagrindu buvo sudaryta antroji mūsų komanda, kuri gana sėkmingai debiutavo.

Darbas vyksta kryptingai, todėl ir rezultatai neblogi. Jeigu Lietuvoje būtų daugiau tokias struktūras turinčių komandų, konkurencija didėtų, augtų ir visos lygos meistriškumas.

Nors pastaraisiais metais Lietuvos pirmenybėse didelės konkurencijos ir nesulaukiame, dalyvaudami UEFA moterų Čempionių lygos rungtynėse pasisemiame daug vertingos patirties. Mūsų Europoje prie grandų niekas nepriskiria, tačiau jau turime užsitarnavę savo vardą. Ypač po 2014 –ųjų metų sezono, kai nužygiavome iki pat UEFA Čempionių lygos ketvirtfinalio, daugelis ekipų mus pradėjo vertinti visai kitaip.

Stengdamiesi kuo geriau pasirengti šioms varžyboms esame priversti ieškoti varžovų tarp kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos. Su šių šalių moterų klubais palaikome glaudžius santykius, esame užmezgę kontaktus, todėl pasirengimo cikle susitariame dėl kontrolinių rungtynių.

Taip pat sulaukiame pasiūlymų iš Vokietijos, Italijos, kitų šalių atvykti į tarptautinius turnyrus. Jie mums labai naudingi – merginos įgyja naudingos patirties, sužaidžiame nemažai aukšto lygio rungtynių, kurių mums labai trūksta vietiniame čempionate.

Tiesa, norėdami būti konkurencingi UEFA moterų Čempionių lygoje esame priversti stiprintis ir žaidėjomis iš užsienio, pavyzdžiui šiemet žaidė penkios – iš Ukrainos, Azerbaidžano, Kroatijos ir Namibijos rinktinių.

Ar brangiai klubui kainuoja futbolininkių dalyvavimas Čempionių lygoje?

Galime pasidžiaugti, kad dalyvavimas UEFA moterų Čempionių lygos varžybose mums nekainuoja. UEFA apmoka kelionę, nakvynę, maitinimą, todėl negalime skųstis UEFA sudaromomis sąlygomis.

To nebūna žolės riedulyje, kur reikia už viską mokėti patiems. Šiuo atžvilgiu tarp futbolo ir žolės riedulio, dalyvaujant Europos turnyruose, yra didžiuliai finansiniai skirtumai.

Kodėl „Gintra-Universitetas“ vysto tik moterų futbolą?

Atsakymas labai paprastas: vyrų futbolas reikalauja kur kas didesnių finansinių pajėgumų. Siekiant žaisti Lietuvos vyrų pirmoje lygoje, galbūt užtektų ir 100 tūkstančių eurų, o A lygoje jau reikėtų gerokai daugiau.

Moterų futbole per ilgametę praktiką jau turime užsitarnavę smulkių rėmėjų pasitikėjimą, žinome ką jiems galime pasiūlyti, o jie kiek kas galėdami prisideda prie klubo gyvavimo.

Vienas iš mūsų uždavinių yra, kad „Gintros-Universiteto“ moterų komandoje žaistų kuo daugiau vietinių futbolininkių, kurios sudarytų branduolį ir Lietuvos moterų futbolo rinktinėje. Šį modelį kol kas sėkmingai įgyvendiname – beveik visos mūsų žaidėjos vilki ir atitinkamo amžiaus jaunimo arba nacionalinės moterų futbolo rinktinės marškinėlius.

Kaip jau minėjau, panašiu principu, ko gero būtų įmanoma dirbti ir vyrų futbole, turint omenyje, kad už Šiaulių reprezentacinę miesto komandą galėtų rungtyniauti mūsų akademijos auklėtiniai, bet visų pirma tam, kad atsirastų komanda savo žodį turėtų tarti ir miesto valdžia.

Ne paskutinį vaidmenį užima ir infrastruktūra, sąlygos žaisti futbolą. Puikiai žinome, kad Lietuvos klimatas mums neleidžia ištisus metus rungtyniauti lauke. O tam, kad treniruočių, varžybų procesas būtų
kokybiškas visus metus privalome turėti futbolo maniežus. Jis turėtų atsirasti ne tik Šiauliuose, bet ir kituose regionuose. Tik tuomet drąsiai galėtumėme pradėti kalbėti apie mūsų auginamą perspektyvią pamainą ir naują Lietuvos futbolo ateitį.

Ankstesniais metais „Gintros-Universiteto“ futbolo komandai atstovaudavo nemažai žolės riedulininkių, o kaip dabar?

Tai labai sena istorija. 1999-aisiais komandoje žaidė ir žolės riedulininkės. Per treniruotes mūsų žolės riedulininkių treneris Vaidotas Vaičeliūnas merginoms leisdavo pažaisti ir futbolą.

Pastebėjome, kad jos pakankamai neblogai tai daro. Žolės riedulys turi šokių tokių panašumų su futbolu. Todėl ir nutarėme leisti merginoms dalyvauti 1999 –ųjų Lietuvos futbolo čempionate, kad jos gautų papildomą krūvį.

Debiutuodama komanda, kurią sudarė vien žolės riedulininkės, tapo šalies čempione. Žolės riedulininkės futbolo čempionate dalyvavo iki 2003-ųjų.

Tai metais į klubą pasikvietėme dirbti futbolo trenerį Rimantą Viktoravičių, kuris pradėjo burti futbolininkių komandą. Į ją buvo pakviestos mokyklas bebaigiančios žaidėjos iš Plungės, Ukmergės, Telšių, Akmenės.

Jos įstojo studijuoti į Šiaulių universitetą bei mokslus derino su sportine veikla.

Dabar jau 12 metų žolės riedulininkės žaidžia žolės riedulį, o futbolininkės – futbolą.

<...>