Monika Stasiūnaitė jūsų dėmesiui paruošė įdomų interviu su Kruojoje rungtyniaujančiu Luku Kochanausku, kuriame žaidėjas pasakoja apie šį permainingą Kruojos sezoną, santykius su šeima, Čempionų lygos finalą ir kitus ne mažiau įdomius dalykus. Gero skaitymo!
L.Kochanauskas: „Sezono pradžioje susiklosčiusi situacija mus dar labiau suvienijo“
2013-05-22 http://www.futbolo.tv/reportazai/2013-metai/a-lyga/interviu/l-kochanauskas-sezono-pradzioje-susiklosciusi-situacija-mus-dar-labiau-suvienijo" onclick="window.open(this.href);return false;
Dar nenutilus kalboms apie LFF „Druskininkų Hermio" taurės finalą Futbolo.tv pakalbino Pakruojo „Kruojos“, kuriai atiteko kelialapis į UEFA „Europos lygos“ atrankos etapą, žaidėją Luką Kochanauską. Puolėjas papasakojo apie atmosferą komandoje, jos rezultatus po pirmojo „SMScredit.lt A lygos“ rato, ryšį su Alytaus „Dainava“, šeimą, kuri neatsiejama nuo futbolo... Ir, žinoma, artėjantį UEFA „Čempionų lygos“ finalą.
– Visų pirma, kaip įsikūrei Pakruojyje? Jame tik apie šešis tūkstančius gyventojų. Ar netrūksta veiklos tokiame mažame miestelyje?
– Beveik visi komandos žaidėjai gyvename bendrabutyje, na, o veiklos tokiame mažame miestelyje tikrai trūksta, bet vis kažką susigalvojame. Jei turime daug laisvo laiko, Ričardas Beniušis yra atsivežęs kompiuterinių žaidimų, kurie padeda jį „prastumti“.
– Praėjusį sezoną pradėjai Alytaus „Dainavoje“, baigei Liepojos „Metalurgs“. Kodėl nelikai ilgiau rungtyniauti Latvijos komandoje?
– Dar turėdami kontraktą su „Dainava“, aš ir dabartinis šios komandos vartininkas Aurimas Dubickas buvome pakviesti sužaisti draugiškų rungtynių su Kazanės „Rubin“ jaunimo komanda. Pastaroji tuo metu stovyklavo Latvijoje. Įmušiau įvartį, Aurimas sustovėjo „sausą“ kėlinį. Po šių rungtynių Liepojos „Metalurgs“ pakvietė mane pusei sezono prisijungti prie jų komandos, vėliau atvyko ir Aurimas. Taip jau būna, kad žaidėjo ir komandos keliai kartais išsiskiria. Tačiau, manau, būdamas Liepojoje žengiau žingsnį į priekį, tam aukšto lygio komandoje buvo suteiktos visos sąlygos.
– Prieš 2013m. „SMScredit.lt A lygos“ sezoną persikėlei į Pakruojo „Kruoją“. Kodėl pasirinkai būtent šią komandą? Turėjai kitų pasiūlymų?
– Pakruojo valdžia jau sausio viduryje mane pakvietė prisijungti prie komandos, kuri buvo komplektuojama naujam sezonui. Buvo ir kitų pasiūlymų, tačiau nesinorėjo mėtytis ir pasilikau „Kruojos“ komandoje. Tikrai nesigailiu šio savo žingsnio, treneris leidžia rungtyniauti, gaunu patarimų iš patyrusių ir puikių žaidėjų, tokių kaip Ričardas Beniušis, Tomas Miklinevičius, Nerijus Mačiulis, Giedrius Slavickas.
– Prieš šį sezoną pasikeitė Pakruojo „Kruojos“ savininkai, komandai buvo keliami aukščiausi tikslai, organizuojamos treniruočių stovyklos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Ar tai turėjo įtakos renkantis klubą?
– Malonu rungtyniauti komandoje, kuriai keliami aukščiausi tikslai, tada ir pats tobulėji greičiau, ypač kai treniruojiesi ir žaidi su tokiais gerais futbolininkais, kokius dabar turi „Kruoja“. Manau, šiais metais tikrai galime pakovoti dėl medalių. Todėl prieš sezoną ir pasirinkau šią komandą.
– Dar nesibaigus pirmajam „SMScredit.lt A lygos“ ratui naujieji komandos savininkai dingo, į užsienį išvyko treneris, komandą paliko beveik visi legionieriai. Kaip manai kokios įtakos tai turėjo komandos rezultatams?
– Taip, visi pabėgo ir liko vien lietuviai. Turime ir latvį Marį Eltermanį, kurį irgi laikau lietuviu. Manau, šie pasikeitimai buvo tik į gera, komandinė dvasia dar labiau sustiprėjo ir dar labiau norėjome įrodyti visiems, kad tokie pokyčiai nieko nereiškia. Mes tuo metu sužaidėme tikrai puikią atkarpą, laimėjome prieš „Bangą“, „Sūduvą“, su „Žalgiriu“ ir „Šiauliais“ sužaidėme lygiosiomis. Manau, šie rezultatai yra ir didelis trenerio nuopelnas, reikia mokėti orientuoti žaidėjus aikštėje, kai žinai, kad atsarginių suolelis labai trumpas ir nėra didelio pasirinkimo.
– Esi vienas „Kruojos“ lyderių, kaip vertini komandos ir savo žaidimą sezono pradžioje?
– Komandos lyderiais laikyčiau tokius žaidėjus kaip Ričardas Beniušis, Giedrius Slavickas, Tomas Miklinevičius, Nerijus Mačiulis. Jie žino, kuriuo momentu komandą reikia užvesti, kada nuraminti. Smagu, kai turiu šansą mokytis iš jų. O komandos žaidimą sezono pradžioje galima vertinti tik teigiamai. Manau niekas negalvojo, kad pirmajame rate taip rinksime taškus, ypač žinodami mūsų padėtį komandoje. Sėkmė irgi mus lydėjo, bet juk žinome, kad sėkmė lydi geriausius (juokiasi – aut. past.). Savo asmeninio žaidimo nemėgstu vertinti, čia jau treneriai turėtų pasakyti ko man trūksta, o ką darau gerai.
– Po LFF „Druskininkų Hermio" taurės finalo paaiškėjo, kad „Kruoja“ patenka į UEFA „Europos lygos“ atrankos etapą. Kaip manai, ar tai komandai suteiks papildomos motyvacijos?
– Malonu, kad „Žalgiris“ padovanojo mums šį kelialapį, visi žino, kad baudinių serija – loterija, ir tą loteriją laimėjo mums palankiausia komanda. O motyvacija bus tikrai didelė ir tikiuosi, kad garbingai atstovausime Lietuvos ir Pakruojo vardą. Pakruojo miesteliui šis komandos patekimas į Europą turėtų būti malonus, nes Pakruojis bus įrašytas į Europos lygos žemėlapį, žinau, kad tai buvo klubo tikslas, dabar pagaliau jį gavome.
– Viename tavo interviu teko skaityti, kad su „Dainava“ buvote tikra komanda: „jei vienam nesiseka padedame jam. Esame vienas už visus ir visi už vieną.“ Ar tą patį galėtum pasakyti ir apie „Kruojos“ komandą?
– Taip, manau, galima tai pritaikyti ir „Kruojos“ komandai. Kaip ir sakiau, sezono pradžioje susiklosčiusi situacija mus dar labiau suvienijo, dar labiau palaikome ir suprantame vienas kitą.
– Ar dar bendrauji su „Dainavos“ žaidėjais? Stebi jų rungtynes?
– Žinoma stebiu ir bendrauju su buvusiais komandos draugais. Tiesa, nuo praeitų metų komanda tikrai pasikeitė, atėjo daug naujų žaidėjų, legionierių. Su buvusiais komandos nariais liko tikrai šilti santykiai. Visi Alytuje buvome savi, vienas kitą pažinojome, galima sakyti, nuo vaikystės.
– Alytuje užaugai, „Dainava“ – buvusi komanda, su kurios vartininku praėjusį sezoną žaidei ir Liepojos „Metalurgs“ klube. Koks jausmas apėmė įmušus įvartį į šios komandos vartus?
– Kiekvienas puolėjas nori įmušti įvartį, nesvarbu ar tai buvusi komanda ar būsima, ar vartuose stovi tavo geras draugas, ar ne. Po rungtynių vienas kitam paspaudėme rankas. Reikia stengtis padėti savo esamai komandai ir pamiršti tuos prisiminimus buvusiai, nors jų tikrai yra. Ypač sunku užmiršti tokius puikius sirgalius kaip „Dzūkų tankai“, dabar jie tikrai vieni geriausių Lietuvoje.
– Praėjusį sezoną žaidei tėčio treniruojamoje „Dainavoje“. Dabar, kai tėtis nebėra tavo treneris, sulauki kažkokių jo patarimų, pasiūlymų kaip reikėjo elgtis tam tikroje situacijoje?
– Tėtis man visada bus geriausias treneris ir norėčiau jam padėkoti už visas pastabas ir pamokas, kurias man duoda. Po kiekvienų rungtynių visada išklausau jo patarimų. Jis visada stengiasi atrasti laiko pasižiūrėti mano mačus ar vaizdo įrašą, paaiškinti ką darau blogai tam tikroje situacijoje, kad kitose susitikimuose tai nepasikartotų. Juk reikia mokytis iš klaidų, o geruose momentuose taip pat ieškoti kažko ką galėjai padaryti kitaip, dar geriau. Tik mokydamasis iš klaidų tobulėsi kaip žaidėjas.
– Tavo tėtis ne tik treneris, seniau jis ir pats žaidė futbolą, brolis taip pat rungtyniavo Kauno „Inkare“ ir Vilniaus „Vėtroje“. Ar pasitaiko atvejų, jog būtum su jais lyginamas?
– Na, kol kas nepasitaikė atvejų, kad bučiau lyginamas su broliu ar tėčiu, arba aš tų palyginimų negirdžiu. Tik kai kurie sako, jog išvaizda su broliu esame panašūs (juokiasi).
– Dabar vienoje komandoje žaidi su Ričardu Beniušiu, Kauno „Inkare“ jis rungtyniavo kartu su tavo broliu Andriumi. Ar jis nelygina jūsų? O gal, kaip vyresnis žaidėjas, duoda patarimų?
– Prisimenu, kai jie žaidė kartu „Inkaro“ komandoje. Kol kas dar nelygina manęs ir brolio, bet turiu ko pasimokyti tiek iš brolio, tiek iš Ričardo. Brolis pataria, jei kokiame epizode ne taip sužaidžiu. Ričardas taip pat duoda patarimų. Malonu, kai gali mokytis iš tokių žaidėjų. Gal mano žaidimo stilius kitoks nei Beniušio, bet jis savo karjeroje yra matęs labai daug, įmušęs daug įvarčių ir malonu, kai toks žaidėjas pataria kaip elgtis aikštėje.
– Per savo karjerą tau teko gyventi Vokietijoje, Latvijoje, keliuose Lietuvos miestuose, dalyvavai peržiūroje Izraelyje. Kaip manai, ar taip keisti gyvenamąsias vietas yra privalumas tavo gyvenime, ar mieliau rinktumeisi gyvenimą viename mieste?
– Kiekvienas sportininkas gyvena „ant lagaminų“ ir gali bet kuriuo momentu iškeliauti rungtyniauti svetur. Manau toks yra sportininkų gyvenimas ir nereikia skųstis, nes mes jį pasirinkome ir mes jį mylime. Toks gyvenimas turi ir pliusų, ir minusu. Didžiausias minusas turbūt tas, kad mažai laiko praleidi su artimais žmonėmis, o pliusas – susipažįsti su daug žmonių, skirtingomis religijomis, kitokiu futbolo stiliumi taip pat lavini kalbų įgūdžius.
– „Kruojoje“ žaidi 10 numeriu pažymėtais marškinėliais. Gal šis numeris turi kažkokią prasmę tavo gyvenime?
– Ne, jokios prasmes jis neturi. Nuo vaikystes žaisdavau 8 numeriu, bet komandoje jis buvo užimtas, todėl teko rinktis kitą. 10 numeris buvo laisvas, tad pasiėmiau jį. Juk ne numeris žaidžia (juokiasi).
– Gal galėtum papasakoti, ką dažniausiai veiki laisvalaikiu? Gal turi mėgstamą užsiėmimą?
– Net ir turėdamas daugiau laisvo laiko, stengiuosi neatitolti nuo futbolo, tobulinti savo trūkumus ir gerinti pliusus. Visada stengiuosi atrasti daugiau laiko šeimai, nes jie man svarbiausi. Daug laiko praleidžiu su broliu, sese. Taip pat su sesers vaikais... Nesinorėtų, kad užmirštų dėdę Luką (juokiasi). Jeigu pavyksta susiderinti laisvą laiką, susimatai su draugais, tačiau taip būna ne visada.
– Esi gyvenęs Vokietijoje, šeštadienį „UEFA Čempionų lygos“ finale susikaus du šios šalies klubai: Miuncheno „Bayern“ ir Dortmundo „Borussia“. Kurią komandą palaikysi?
– Nors Vokietijoje gyvenau Bavarijos regione, palaikysiu Dortmundo komandą. Jų ekipa yra jauna, ištroškusi pergalių. Manau jie tikrai gali nugalėti „Bayern“ komandą. Juk turi puikių talentų, tokių kaip Gotzę, Lewandovskį, Gundoganą, Blasikovskį, Hummelsą, Reusą, ir puikų trenerį. Žaviuosi „Borussia“ žaidimu, bet „Bayern‘ taip pat šiuo metu demonstruoja puikų futbolą, matėme tai rungtynėse su „Barca“. Susitiks jauna, talentinga, ambicinga komanda su patyrusia, visko mačiusia ir ,manau, iš pralaimėjimų Čempionu lygos finale pasimokiusia ekipa. Žinau, kad mūsų laukia puikios rungtynės.
Monika Stasiūnaitė
Futbolo.TV
