Pasaka be galo: „Vėtros“ bankrotas įklimpo teismų liūneMindaugas Augustis,
http://sportas.delfi.lt/abroad/pasaka-be-galo-vetros-bankrotas-iklimpo-teismu-liune.d?id=55828127" onclick="window.open(this.href);return false;
Praėjus pusantrų metų po Vilniaus „Vėtros“ futbolo klubo žlugimo buvę ekipos žaidėjai, treneriai ir kiti kreditoriai, kuriems bankrutuojanti komanda liko skolinga beveik 2 mln. litų, vis dar neturi kuo pasiguosti. „Grubiai pasakius, užtrauktas rankinis stabdis“, – DELFI susidariusią situaciją apibūdino „Vėtros“ bankroto administratorius Irmantas Malinauskas.
Jis kaltina buvusius sostinės klubo vadovus vilkinant procesą.
Vis dar masina stadionas
„Laukiame, laukiame, bet niekas nesikeičia. Vis dar neatgavome nė cento”, – atsiduso saugas Tomas Ražanauskas.
Buvusiam Lietuvos rinktinės žaidėjui, „Vėtroje“ rungtyniavusiam 2009-2010 metais, Vilniaus klubas neišmokėjo 27 tūkst. litų atlyginimo, bet kartu su į užmarštį grimztančiu „Vėtros“ vardu tirpsta ir viltys atgauti uždirbtus pinigus.
Taško nepriteklių užsmaugto 2009-ų Lietuvos vicečempionų klubo bankroto byloje kartu su T. Ražanausku laukia ne tik buvę „Vėtros“ atstovai, bet ir „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, bendrovė „DNB lizingas“.
Pasak 14 metų gyvavusios komandos bankroto administratoriaus I. Malinausko, iš viso kreditoriai siekia atgauti 1,84 mln. litų. Tačiau, nors bankroto byla „Vėtrai” buvo iškelta prieš metus, teismas iki šiol nėra patvirtinęs kreditorių reikalavimų, todėl bankroto procedūra įstrigo. I. Malinausko teigimu, istorijos atomazgą mėgina nutolinti buvęs klubo prezidentas ir įkūrėjas Romas Stašauskas.
„Mano nuomone, procesas yra vilkinimas. Kai tik pavyko perimti dalį „Vėtros“ turto, dalį apskaitos dokumentų, pasipylė skundai teismui. R. Stašauskas ginčija viską, ką tik gali. Bet nepanašu, kad išties būtų norima atkurti klubo veiklą, nes pagrindiniai jo rėmėjai buvo iš Rusijos: kai jų nebeliko, nebeliko ir „Vėtros“, – kalbėjo I. Malinauskas.
Pats R. Stašauskas savo veiksmų motyvų DELFI plačiau komentuoti nenorėjo, tik nurodė esantis nepatenkintas Liepkalnio gatvėje esančio buvusio „Vėtros“ stadiono likimu.
Arenos statybas finansavęs DNB bankas, perėmęs stadioną klubui nebeišgalint sumokėti lizingo sutartyje nustatytų mėnesinių įnašų, 2010-ų rudenį už 2,2 mln. litų pardavė statinį Lietuvos futbolo federacijai (LFF).
„Vietoje to, kad būtų paskelbtas aukcionas ir nustatyta reali rinkos kaina, objektas buvo parduotas už likutinę vertę. Kol vyksta teisinis ginčas, tik tiek galiu pasakyti”, – teigė R. Stašauskas, teismuose susipliekęs ir su stadioną įsigijusia LFF.
Likusį turtą mėgins įsiūlyti federacijai
Į šiuo metu rekonstruojamą LFF stadioną sudėtos ir paskutinės buvusių „Vėtros“ komandos narių viltys ateityje susigrąžinti bent dalį pažadėtų, bet futbolininkų kišenių taip ir nepasiekusių pinigų.
Didžiausias bankrutuojančiam klubui likęs turtas – buvusioje namų arenoje vėlesniais jos statybų etapais įrengti apšvietimo stulpai ir švieslentė. Priešingai nei pats stadionas, šie įrenginiai prieš pusantrų metų netapo DNB banko nuosavybe, nes buvo apmokėti iš kitų finansinių šaltinių.
I. Malinausko skaičiavimu, dirbtinio apšvietimo sistemos ir švieslentės vertė yra maždaug 800 tūkst. litų, tačiau tikroji šių objektų pardavimo kaina priklausys nuo vienintelio galimo pirkėjo – stadioną valdančios LFF – geranoriškumo.
„Iš esmės įmanomas tik vienas įrenginių pirkėjas, todėl jis ir nulems, už kokią kainą pavyks realizuoti šį turtą bei kokia dalis „Vėtros“ įsiskolinimų bus padengta. Tačiau derėtis su LFF bus galima tik tada, kai pavyks sušaukti kreditorių susirinkimą ir patvirtinti turto pardavimo tvarką, o teismas pripažins klubą bankrutavusiu bei likviduojamu“, – aiškino I. Malinauskas.
Primename, kad 2004 metais iš Rūdiškių į Vilnių persikėlusi „Vėtros“ ekipa kūrė ambicingus planus, tačiau nuo 2007-ų klubo finansinė padangė ėmė niauktis.
Skolų į kampą įvarytas buvęs „Vėtros“ prezidentas R. Stašauskas, sulaukęs kaltinimų dėl abejotino klubo finansų valdymo, 2010 metų pradžioje užleido kelią kitam „Vėtros“ dalininkui – Maskvos verslininkui Antonui Treušnikovui. Naujas komandos šeimininkas įtikino LFF leisti „Vėtrai“ išimties tvarka startuoti A lygos pirmenybėse, tačiau teigiami poslinkiai pasirodė buvę laikini.
Klubo įsiskolinimai žaidėjams ir treneriams vėl kaupėsi, todėl sezonui įpusėjus LFF nutraukė sostinės ekipos agoniją, pašalindama „Vėtrą“ iš Lietuvos futbolo turnyrų. Po pusmečio nustekentam klubui buvo inicijuota bankroto byla.
Per savo istoriją „Vėtra“ keturissyk tapo A lygos prizininke ir tiek pat kartų žaidė LFF taurės turnyro finale.
