FK Žalgiris

skirtumas toks, kad atskiroj temoj po to lengviau surasti kas ką rašė šiuo klausimu. po pusmečio norint surasti šituos komentarus reikės pervesti ne vieną dešimtį komentarų puslapių J

3. Ateities atranka. Bus dar sunkiau patekti į ČL, tikriausiai bus dar sunkiau patekti į EL.

Ateities atrankoje bus viskas tas pat kas liecia CL,nieks nesikeicia..o Europos lygoje (EL) zais tik saliu cempionai nekrite CL-PR ir CL-Q1 ir saliu taures laimetojos esancios nuo 7 -15 vietos saliu reitinge ir komandos iskritusios is CL lygos kvalifikacijos esancios 5-12 vietose saliu reitinge,beja Europos lygos atranka prasides nuo 3 kvalifikacijos etapo ir iskart poto play of etapas.
Visos kitos komandos keliaus i Europos konferencijos lyga (ECL) panasiai kaip keliaudavo dabar i Europos lyga.Lengviausias kelias bus cempionu kelias nes ten kaposis realiai iskrite CL-PR CL-Q1 ir iskrite CL-Q2 (10 komandu,bet pirmiau jie tarpusvyje suzais EL-Q3 etape ir 5 nugaletojai uzsitikrins ECL grupes kiti 5 pralaimetojai keliaus i ECL play off zais su 5 geriausiais is CL-PR (3komandos) ir CL-Q1(17 komandu).
gal ECL netures didelio populiarumo,bet mum maziems svarbiausia babkes.. ir man tinka si nauja sistema..kas liecia pinigus kazin kur ar rasim..dar ankstoka,juolab visi tie covidai..

Išsami 2020 m. Žalgirio geriausio žaidėjo rinkimų apžvalga

https://vfk-zalgiris.blogspot.com/2020/11/geriausio-2020-metu-sezono-zalgirio.html

Koks skirtumas kur? Apie tai iki kitos vasaros dar ne karta bus diskutuojama.

Tobex, Zemaitiss, Rokiz - o dar nera jokios informacijos apie Konferenciju lygos pinigus uz etapus? Man nepavyko isgooglint, bet gal kazko neradau.

Kiek esu ieškojęs, niekur neradau. Galvoju, kad lauks šio sezono finišo, tada paaiškės galutinai kiek galės skirti Konferencijų lygai. Kitas dalykas, kad buvo oficialiai pranešta, kad dėl COVID-19 UEFA iš UCL ir UEL turnyrų berods nesurinko daugiau nei pusę milijardo ir ketinama per ateinančius 5 metus prizinius pinigus mažinti po 4 procentus (kad nebūtų smūgis iš karto, tai išdėlios 5 metam, bet po truputį).

Galvojant logiškai, tai dalyvaujančių klubų skaičius per tris turnyrus šiek tiek skiriasi nuo dalyvaujančių dabartiniuose dviejuose.

Praėję metai CL - 79, ateinantys nuo 79 iki 81, EL - 213, kitąmet - 57, Konferencijų - 184 (Aišku, realus skaičius lieka panašus, tik kad dabar vienas klubas gali visuose trijuose turnyruose sužaisti, bet pinigus reikės mokėti atskirai)
Tai žiūrint iš šitos pusės sumos Konferencijų lygoje turėtų mažėti sumos. Spėju gali susitraukti ir tarkime vietoje garantuotų 240k pirmam etaoe, dabar gali likti 200k.

Koks skirtumas kur? Apie tai iki kitos vasaros dar ne karta bus diskutuojama.

Tobex, Zemaitiss, Rokiz - o dar nera jokios informacijos apie Konferenciju lygos pinigus uz etapus? Man nepavyko isgooglint, bet gal kazko neradau.

Pinigus UEFA paprastai tvirtina vasarą. Šiemet tvirtino dar vėliau, jau pačiam turnyrui prasidėjus.

Venslovaitienė pasakė, kad Bagai duota laiko iki gruodžio vidurio - jei jis gaus gerą abi puses tenkinantį pasiūlymą (Vilmos teigimu Baga jai sakė, kad jokių oficialių pasiūlymų kol kas neturi), bus sudarytos galimybės išeiti. Bet jeigu iki gruodžio vidurio neišeis - tuomet turės pasilikti Žalgiryje ir ruoštis ateinančiam sezonui (Bagos kontraktas dar galioja kitiems metams).

Taip pat Vilma sakė, kad stengiasi išsaugoti komandos pagrindą, dauguma žaidėjų turi sutartis kitiems metams (?). Jos teigimu Videmontas dar turi kontraktą metams, grįžta Kišas, o Andrija nori likti. Pagal tai kaip atsiliepė apie Donovaną, nenustebčiau jei ir jis turi kontraktą

Įdomus dalykas dėl finansų: Vilma teigė, kad pamažu gražinami pinigai dalininkams, kurie buvo įdėti atkuriant klubą. Sakė, kad kitais metais galbūt tos "skolos" bus beveik baigtos gražinti.

Na ir dar kartą patvirtino, kad už komandos komplektavimą atsakinga "troika" - Vilma, Nikoličius ir Zurabas.

įVARtis. Išskirtinis interviu su „Žalgirio“ vadove:
Žiūrėti „YouTube“

aš gal akcentus kiek kitaip sudėčiau.

dauguma sudeties išliks.

Baga turi kontraktą, apie norą išvykti turi informuoti iki gruodžio 15d. (idomu kaip bus jei po to ateis jam pasiūlymas)
Videmontas turi kontraktą
Kaludžerovič neturi kontrakto
Kišas turi kontraką

Žaidėjai gali ieškoti stipresnės komandos iki vasario pirmos dienos. Suprantu, kad jei turi kontraktą tai galės išvykti už išpirką, jei neutri kontrakto tai iki vasario 1d turi pranešti ar nori likti komandoje. Čia tikriausiai labiausiai liečia komandos lyderius.

aš gal akcentus kiek kitaip sudėčiau.

dauguma sudeties išliks.

Baga turi kontraktą, apie norą išvykti turi informuoti iki gruodžio 15d. (idomu kaip bus jei po to ateis jam pasiūlymas)
Videmontas turi kontraktą
Kaludžerovič neturi kontrakto
Kišas turi kontraką

Žaidėjai gali ieškoti stipresnės komandos iki vasario pirmos dienos. Suprantu, kad jei turi kontraktą tai galės išvykti už išpirką, jei neutri kontrakto tai iki vasario 1d turi pranešti ar nori likti komandoje. Čia tikriausiai labiausiai liečia komandos lyderius.

nedidelis patikslinimas: konkreti gruodžio vidurio diena (15 ar kuri kita) nebuvo įvardinta. Vasario 1 d. terminas paminėtas kalbant būtent apie žaidėjus, kuriems baigėsi sutartys.

Atsakant į klausimą dėl Bagos - manau viskas priklausys nuo pasiūlymo. Vilma užsiminė, kad pasiūlymas turi tenkinti ir Žalgirį, ne tik Bagą. Ko gero Žalgiris nėra tokia turtinga komanda, kad atsisakytų solidžios išpirkos... Aš suprasčiau taip - iki gruodžio vidurio Žalgiris Bagą paleistų lengviau, o vėliau jau būtų gerokai mažiau linkę su juo atsisveikinti.

Optimistinės naujienos. ypač dėl Bagos ir Kišo, dėl tų kontraktų man bent įdomiausia Šimkaus situacija...

Bet nesugaus biski geru atakuojanciu zaideju periboras, jei Kaludjerovicius lieka, o Kisas atvaziuoja?

noretusi kokio vieno auksto lygio zaidejo i centra, salia Simkaus ir Voro. Bet cia siaip mano norai, svarbesniu butinybiu yra ir kitose pozicijose.

Bet nesugaus biski geru atakuojanciu zaideju periboras, jei Kaludjerovicius lieka, o Kisas atvaziuoja?

noretusi kokio vieno auksto lygio zaidejo i centra, salia Simkaus ir Voro. Bet cia siaip mano norai, svarbesniu butinybiu yra ir kitose pozicijose.

gal ir ne pereboras, nes Kišas gali sėkmingai žaisti popuolėju (jei gerai pamenu, neretai taip ir buvo daroma kai jis žaidė Žalgiry). aišku jeigu tai finansiškai įkandama Žalgiriui. nežinau ką jie dėl Antalio planuoja. Visi šie žaidėjai nepigūs, jų algos ko gero vienos didžiausių komandoj.

aš esu įsitikinęs kad Žalgiriui reikia gero playmeikerio vidury, kažko panašaus į Šimkovičių

Du puolėjai ant komandos taip ar taip nepereboras.

Kad tas Kišas nelabai reikalingas.
2019 metų sezone viena sįvartis Sūduvai ir Trakams. Visi kiti Palangoms ir t.t.

Aš tai kaip tik manau kad Kišas yra reikalingas. Jis yra labai geras (LT lygiu) universalus žaidėjas, su gerais įgūdžiais, galintis žaisti per kelias pozicijas - ne tik mušti įvarčius bet ir sukti puolimą. Be to jis nėra veteranas (26 metai) tad ir dėl fizinės kondicijos neturėtų būti problemų. Dėl Kišo aš neturiu jokių abejonių.

Kad tas Kišas nelabai reikalingas.
2019 metų sezone viena sįvartis Sūduvai ir Trakams. Visi kiti Palangoms ir t.t.

Tai kitame sezone įvarčiai visokiems Nevėžiams ir t.t. bus labai gerai, nes Žalgiris mėgsta barstyti taškus prieš lentelės antros pusės komandas.

Su Kaludjerovičium ir Kišu puolime nematau jokių perspektyvų Europos fronte...

o tai su kokiais puolėjais būtų daugiau perspektyvų? šiaip įdomu, kokius čia stebuklingus puolėjus galima ištraukt su Žalgirio pinigais

o tai su kokiais puolėjais būtų daugiau perspektyvų? šiaip įdomu, kokius čia stebuklingus puolėjus galima ištraukt su Žalgirio pinigais

Įvairiai gi būna, kuo daugiau dedi pinigų, tuo didesnė tikimybė, kad bus gera kokybė, bet įmanoma gi ir su kokiu jaunu pataikyti, ar atvirkščiai kokiu "po traumos", o įmanoma ir su labai brangiu nepataikyti. Anyway puolėjai bent du reikalingi ir trečia jaunas, tikėtina, kad vis dėlto ilgesnis (rungtynių prasme) sezonas bus, todėl ir traumų daugiau...

Viskas gerai su tuo Kisu. Reikia kazkam ir pries visokias Bangas musti Sis sezonas irgi ta parode, prarasti taskai pries lavoninius trakus ir ta pacia Banga.

Didžiulis straipsnis iš kurio aiškiausia yra kas turi sutartis

Edvinas Gertmonas, gynėjai N. Ljubisavljevičius, I. Tatomirovičius, Marko Karamarko, saugai K. Uzėla, M. Kuklys, G. Jarusevičius, M. Vorobjovas, M. Vareika, Francis Kyeremeh, H. Videmontas, puolėjas M. Burba. Žodžiu esame sutarę su S. Mikoliūnu, derybos jau vyksta su A. Kaludžerovičiumi, jis išreiškė norą likti komandoje. Klubas turi sutartį ir su T. Kišu, kurio nuomos sutartis Pietų Korėjoje baigėsi.

https://fkzalgiris.lt/klubo-vadove-apie-pergales-priezastis-sezono-issukius-ir-sprendimu-aplinkybes/?fbclid=IwAR00HCeugjDVSEZb46d2Gpy5OPjrKZnn8BZggg6VbKiS1Wha0I3JzoXkll0

Dabar įdomu Šimkus ir Antalis...

Didžiulis straipsnis iš kurio aiškiausia yra kas turi sutartis
https://fkzalgiris.lt/klubo-vadove-apie-pergales-priezastis-sezono-issukius-ir-sprendimu-aplinkybes/

Klubo vadovė apie žygį titulo link, sezono iššūkius ir sprendimų aplinkybes

Išskirtinai sudėtingus 2020 metus Vilniaus „Žalgiris“ baigė ypatingu laimėjimu – po trijų sezonų pertraukos susigrąžintas Lietuvos čempionų titulas.

„Pasaulis per pandemiją pasikeitė, tačiau žmogus ir jo vertybių sistema – nepakito. Laimėjo komandinė dvasia: žaidėjai, treneriai, administracija, sostinės sirgaliai, o mus visus telkė trofėjų alkis ir atsakomybė prieš visus“, – apibendrindama triumfo A lygoje priežastis įvardino klubo direktorė Vilma Venslovaitienė.

Apie šiemet klubui tekusius iššūkius ir įvairias sudėtingas situacijas, nelengvus sprendimus, komandos užkulisius ir planus „Žalgirio“ vadovė papasakojo klubo svetainei.

– Kiek sunku buvo sugrįžti į A lygos viršūnę? Kokios, Jūsų nuomone, esminės priežastys nulėmė, jog „Žalgiris“ užėmė pirmąją vietą?

– Natūralu, kad prieš tai tris sezonus netapus čempionu, tai buvo skaudus smūgis „Žalgiriui“. Šis klubas kelia aukščiausius tikslus ir kitokių negali turėti – dėl savo istorijos ir potencialo. Buvo sudėtingi trys metai ir titulų išties pasiilgome. Sugrįžti į nugalėtojų kelią buvo sudėtinga dėl kelių aspektų. Pirmiausia, pralaimėjimai atsiliepė klubo finansiniams resursams.

Pernai nepavyko įveikti ir pirmojo etapo Europos lygoje, todėl šiems metams biudžetas buvo minimalus. Ieškojome kaip sutaupyti, ko galime atsisakyti, visi ištekliai buvo orientuoti tik į pajėgios, galinčios mesti iššūkį varžovams, komandos formavimą. Tuo pačiu, buvo iškelti tikslai pasiekti maksimalų rezultatą. Todėl sezonas buvo labai įtemptas ir sudėtingas.

Džiaugiuosi, kad komandoje liko branduolys, kuris prisiėmė atsakomybę, prisidėjo trenerio ambicija įrodyti, todėl visi dirbo tik su viena mintimi – susigrąžinti titulus į Vilnių. Didelį vaidmenį suvaidino lyderių grupė su Sauliumi Mikoliūnu priešakyje ir Donovanu Slijngardu, Mantu Kukliu, Ivanu Tatomirovičiumi, Liviu Antaliu, Andrija Kaludžerovičiumi. Kapitono Sauliaus indėlis neįkainojamas, nes jis moka uždegti komandą, apjungti žaidėjus.

Rinkdami žaidėjus atsižvelgėme ne tik į jų kvalifikaciją ar potencialą, bet ir į asmeninius, socialinius ryšius, kad jie nors kiek žinotų vienas kitą. Pavyko suformuoti solidžią gynybos grandį, stiprų puolimą, nors jis sezono eigoje ir pasikeitė. Trenerių štabas teisingai įvertino žaidėjus, sugebėjo išnaudoti jų gebėjimus.

– Šiemet iškovota ir Supertaurė, o taurės turnyre suklupta pusfinalyje. Kaip įvertintumėte pasirodymą visuose turnyruose?

– Atsižvelgiant į sezono pradžią ir pabaigą, visą jo eigą, kuomet turėjome vytis varžovus, reikėtų vertinti labai gerai. Galbūt tai nuskambės arogantiškai, bet žiūrint į statistiką ir žaidimą lygoje buvome lyderiai – turėjome kovoti ir taurės finale. Pavyzdžiui, prieš taurės pusfinalį mūsų svarbūs žaidėjai turėjo intensyvų periodą rinktinėje. Grižę iš karto turėjo žaisti pusfinalyje ir – išskyrus Modestą Vorobjovą – beveik nesitreniravę, nuovargio fone.

Kėlėme tikslą patekti į trečią etapą Europos lygoje, tačiau susiklostė ir nepalankių aplinkybių, sėkmės faktorius buvo ne mūsų pusėje. Kaip visuomet gavome krepšelyje buvusį patį stipriausią varžovą ir išvyką. Burtai suvedė su Norvegijos čempionato lyderiu „Bodo Glimt“, kuris vadinamas šio sezono atradimu Europoje. Tai patvirtino ir tolimesnė akistata su AC „Milan“ klubu, ir tai, kad Italijos grandai įsigijo jų žaidėją, ir savaitgalį užsitikrintas Norvegijos čempionų titulas. Vis dar burtų sėkmės neprisijaukiname. Nepaisant to, Norvegijoje sužaidėme pakankamai gerai. Buvo ir sudėtingų mažai kam žinomų aplinkybių – kaip nelaimė Andrijos Kaludžerovičiaus šeimoje prieš rungtynes. Tokie dalykai paveikia psichologiškai.

– Ruošiantis sezonui „Žalgirio“ treneriu buvo paskirtas ispanas Juanas Ferrando, bet jis dėl ligos į komandą taip ir neatvyko. Teko neplanuotai ieškoti kito trenerio, juo tapo Aliaksejus Baga. Kiek tai atsiliepė pasiruošimui?

– Galima prisiminti, kad ir prieš metus praradome trenerį prieš pat sezono pradžią. Todėl 2020 metų sezonui pradėjome ruoštis – ieškoti trenerio – dar pernai. Ir sutartį pasirašėme gerokai prieš šį sezoną. Norėjome formuoti komandą kartu su treneriu, bet ir vėl gyvenimas įnešė savas korekcijas: treneris buvo fiziškai nepajėgus atvykti dėl netikėtos sunkios ir klastingos ligos. Supratome, kad iki gegužės laukti negalime, todėl atnaujinome trenerio paieškas.

Žinoma, jei tai būtų galima pavadinti paieškomis, nes buvo aišku, kad nebeturime laiko, todėl peržiūrėjus kandidatų sąrašą ir galimybes spręsti trenerio vakansijos klausimą nedelsiant, priėmėme daug netipiškų sprendimų. Pirmiausia, atidėjome pasiruošimą savaitei, o kad nenukentėtų pasiruošimo sezonui procesas, susitarėme su asistentu Victoru Basadre, kad pirmą įvadinę savaitę komandą treniruos jis.

Peržiūrėjome trenerių kandidatų sąrašą: A. Baga buvo laisvas. Jis buvo mūsų sąraše ir anksčiau, bet tada žinojome, kad jis turi daug pasiūlymų, ir netikėjome, kad galėsime konkuruoti. Šį kartą, po diskusijos su valdybos nariais, sėdome prie derybų stalo ir po savaitės pradėjome pasiruošimą sezonui su nauju treneriu.

Žinoma, tokia situacija atsiliepė ne tik komandos pasiruošimui, bet ir komplektacijai. Galima sakyti, kad turėjome tris komplektacijos etapus. Vieną, kai suradome J. Ferrando ir su juo derinome klausimus, kitą – jam neatvykus – sprendėme patys, o viską užbaigėme kartu su A. Baga. Rizikų buvo daug, bet kartėlis ir ambicija atsitiesti po praeitų sezonų, ir ypač po praeito, gera atmosfera klube, stūmė į priekį. Didelis iššūkis atėjus A. Bagai buvo Supertaurės rungtynės. Pergalė buvo geras impulsas komandai žygiuoti toliau.

– Prieš sezoną komandą papildė skambus vardas – puolėjas Davidas N‘Gogas, bet jo neliko po antrojo turo. Vėliau atvyko A. Kaludžerovičius, bet jam pradžia irgi buvo sudėtinga. Kodėl ir kaip taip atsitiko?

– Su Davidu kontraktą pasirašėme vieną paskutiniųjų, nes kaip visuomet puolėjo ieškojome ilgai. Tai viena svarbiausių pozicijų futbolo klubui. D. N‘Gogas išreiškė didelį norą žaisti. Nepaisant to, kad jis praėjusiame klube turėjo geresnes sąlygas, jis viską padarė, kad buvęs klubas jį išleistų į „Žalgirį“. Deja, po karantino jis nutarė baigti karjerą. Šį jo sprendimą labai vertiname ir gerbiame. Davidas pasielgė solidžiai ir sąžiningai, tiek dėl to, kad priėmė sprendimą nebelaukdamas, tiek ir dėl to, kad kompensavo klubui išlaidas. Esame dėkingi jam už sąžiningumą ir pagalbą iškovojant Supertaurę.

Teko ieškoti naujo puolėjo. Tarėmės su treneriais, valdybos nariais ir nutarėme, kad geriau laukti nei imti žaidėją, kurio adaptacija atrodė rizikinga. Negalėjome leisti sau tik „užsidėti paukščiuką“ – kad turime puolėją ir pasirašytą sutartį. Per 2019 m. sezoną padarėme daug selekcijos klaidų, todėl branginome finansinį resursą. Kai jau atrodė, kad visi variantai išbandyti, šovė mintis dėl A. Kaludžerovičiaus. Buvo galimybių jį pakviesti ir pernai, bet tada komanda buvo sukomplektuota, neturėjome laisvo biudžeto, turėjome Tomislavą Kišą. Šį kartą pailsėjęs po sezono pabaigos Andrija ir vėl patvirtino norą sugrįžti, padėti Žalgiriui susigrąžinti titulą, pakovoti Europoje.

Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jis dar būdamas Serbijoje susirgo koronavirusu. Minėjo, kad šiek tiek peršalo, todėl sutarėme, kad atvažiuos pasveikęs. Į Lietuvą jis atvyko praėjus 3 savaitėms po pirmųjų simptomų. Simptomų jau nebuvo, tačiau atlikus testą, mūsų nuostabai, jis buvo teigiamas.

Po izoliacijos jis prisijungė prie komandos, beveik iš karto žaidė – išėjo į aikštę po keitimo Panevėžyje. Po kelių rungtynių jis tapo vienu iš lyderių, įmušė svarbių įvarčių. Andrija sakė, kad tai jo skolos grąžinimas „Žalgiriui“ už tai, kad leidome išvykti prieš ketverius metus, kai turėjo kontraktą.

Labai džiaugiuosi, kad yra žaidėjų, kurie vertina tai ką randa „Žalgirio“ šeimoje, yra atsidavę ir gerbia klubą. Man tai vienas smagiausių dalykų. Galiu net vertinti, kad tai klubo pasiekimas per 10 metų – sukurti tokią atmosferą ir suburti tokius žaidėjus, kurie tai vertina, puoselėja. Dar smagiau – kad yra žaidėjų, kuriais gali pasitikėti, su jais eiti į „karą“.

Andrija, kaip ir kiti klubo žaidėjai, kuriems kontraktai baigėsi po sezono, paskutinėse rungtynėse kovėsi iš paskutiniųjų, atidavė širdį už „Žalgirį“, už aistruolius– kad tik klubas taptų čempionu. Neturėjau nei menkiausios abejonės, kad jie neatsiduos maksimaliai ar jau saugos save kitam klubui. Tai nuostabus jausmas futbolo klubo vadovui.

– Sezonas buvo sudėtingas ir dėl priežasčių, nesusijusių su futbolu. Kurie momentai, situacijos sukėlė daugiausiai dilemų?

– Apskritai šiuos metus būtų galima pavadinti force majeure – pradedant trenerių pasikeitimu, D. N’Gogo išėjimu, traumomis, baigiant dėl pandemijos sujauktu tvarkaraščiu ir pasiruošimu Europos turnyrams. Viskas kas buvo įmanoma sunkiausia, tas buvo šiais metais. Bent jau mums, siekusiems aukščiausių tikslų. Sprendimai, kurie buvo priimti, buvo labai sunkūs, bet būtini.

Pandemija buvo didelis smūgis. Niekas nežinojo kaip bus toliau, kaip reikia gyventi, kaip gyvensime ateityje. Nustebino „Sūduvos“ sprendimas per pirmąjį karantiną paleisti savo legionierius. Mes nusprendėme kitaip. Ypač žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, Lietuvoje tuomet pandeminė situacija buvo sąlyginai puiki, o išvykstant į kitas šalis žaidėjai labiau rizikavo patekti į viruso židinius.

Kitas dalykas – buvo neaišku kaip bus atidarytos sienos, kada pavyktų sugrįžti ir atnaujinti treniruotes. Dėl šio sprendimo visą karantiną buvo didelė psichologinė įtampa ir atsakomybė dėl žaidėjų sveikatos. Supratimas, kad jie gyvena atskirti nuo šeimų buvo labai slegiantis. Lengviau būtų buvę visus išleisti, bet nuėjome sunkesniu keliu. Daug bendravome su žaidėjais ir karantiną ištvėrėme kaip „Žalgirio“ šeima, dar labiau sustiprėję.

Atsiradus galimybei, komanda išėjo treniruotis. Sezoną atnaujinti norėjosi anksčiau, bet suprasdami situaciją kartu su klubais sutikome laukti „Sūduvos“ žaidėjų sugrįžimo, atnaujinti sezoną dviem savaitėmis vėliau. Jau tuomet minėjau, kad sezoną reikėtų stengtis užbaigti kuo anksčiau, per spalio mėnesį, nes gali būti antra viruso banga.

Šį sezoną taip pat neaplenkė traumos, karantino įtakota pertrauka atsiliepė žaidėjų sveikatai, ką, beje, ir numatė futbolo medicinos ekspertai. Iki sezono vidurio neturėjome pastovios sudėties dėl traumų ar kortelių.

Esu labai dėkinga Vilniaus miesto savivaldybei už visokeriopą paramą. Dalį nuostolių taip pat kompensavo valstybė. Netekome didelės dalies pajamų iš bilietų – pvz. UEFA Europos lygos dvikovos buvo iš vienų rungtynių ir be žiūrovų. Susiveržėme diržus ir patys, karantino laikotarpiu teko susimažinti atlygį 20 proc. Atsisakėme to, kas nebūtina. Tai leido atlyginimus mokėti laiku, tik kartą jie vėlavo apie savaitę.

Situacija buvo labai įtempta, bet visi susiglaudėme, vienas kitą palaikėme. Ačiū klubo administracijai, kuri buvo kaip užnugaris ir leido susitelkti į rezultato siekimą, valdybos nariams už dalyvavimą sprendimų priėmime. Taip pat dėkoju visiems rėmėjams, kurie ilgus metus su mumis ir nepalieka, kuomet sunku.

– Po karantino sezoną teko pradėti be žiūrovų stadione, vėliau ribojant jų skaičių, o baigti – taip pat be žiūrovų. Aistruolių stadione negalėjo būti ir per svarbiausias UEFA Europos lygos rungtynes. Kiek svarbus jų palaikymas komandai?

– Esame laimingi turėdami savo aistruolius ir Vilniaus savivaldybės vadovus, kurie per Europos lygos rungtynes padarė viską, kad komanda nesijaustų viena. Tiek Europos turnyruose, tiek A lygoje lemiamose rungtynėse jautėme ir girdėjome tiek nuotolinį palaikymą, tiek prie stadiono.

Labiausiai jaudinantis epizodas buvo, kai „Pietų IV“ atstovai mus palaikė Norvegijoje, už tvoros net nematydami viso vaizdo aikštėje. Tai buvo kažkas tokio, kas įkvepia. Man asmeniškai tai suteikė jėgų, o komandai, manau, suteikė sparnus visam likusiam sezono etapui. Palaikymą, kai žinai kad esi ne vienas ir reikalingas, komandą jaučia. Dėl to ir atsiduoda maksimaliai, dėl to išlikome stiprūs, vieningi, susitelkę ir pasiekėme pagrindinį tikslą.

– Sezonas baigėsi dviem savaitėmis vėliau nei planuota dėl situacijos „Sūduvos“ komandoje. Ar buvo realu, Jūsų nuomone, sezoną pratęsti dar ilgiau, iki lapkričio pabaigos?

– Yra objektyvūs faktoriai, aplinkybės ir Europos futbolo praktika. Kaip ne kartą savo žaidėjams kalbėjau – pamirškime kaip gyvenome, dabar viskas kitaip. Nereikia neigti realybės, reikia adaptuotis.

Teko domėtis, jog taikomi skirtingi modeliai – vieni atideda rungtynes 14 dienų, jei yra daugiau nei 6 susirgę žaidėjai, kitur – užskaitomas techninis pralaimėjimas, kitur reikia žaisti su B komanda. Esminis dalykas – rungtynės turi įvykti.

Mūsų komanda buvo sveika, todėl sezono neužbaigti prielaidų nebuvo. Kaip rodė skaičiai, pandemija ėjo į piką, virusas pradėjo nevaldomai plisti. Sunku prognozuoti, kaip viskas galėjo susiklostyti toliau. Jei bet kas iš mūsų komandos būtų užsikrėtęs, paskutines rungtynes būtų tekę žaisti gruodžio mėnesį ar nežinia kada, nes atsirado papildomų rizikų. 4 svarbūs mūsų žaidėjai buvo pakviesti į vyrų rinktinę. Neveltui FIFA nustatė taisykles, kad klubas gali neišleisti žaidėjų.

Galų gale, čempionatas susideda ne iš vienų rungtynių. Suprantama, niekam nelinkiu tokios situacijos ir gaila, kad tai atsitiko, bet tai yra dabartinė realybė.

Turime susitaikyti ir stengtis, kiek įmanoma, sumažinti rizikas. Mes darėme viską, kad išlikti sveikais. Su žaidėjais sutarėme, kad jie sėdės namuose, iki minimumo sumažins kontaktus. Kaip yra juokavęs vienas treneris: pasirašęs kontraktą futbolininkas prisiima atsakomybę už nepatogų, neskanų ir nelinksmą gyvenimą – nes turi valgyti ne tai, kas skanu, gyventi pagal režimą, o ne linksmai ir patogiai. Nuo rudens teko apriboti ir jaunų žaidėjų buvimą komandoje, nes nuo rugsėjo 1 dienos išėjo į mokyklas, kur natūraliai išsiplėtė jų socialiniai kontaktai, o mokyklos ilgainiui tapo židiniais. Ačiū Dievui, jog komanda išliko sveika iki pabaigos.

Mokomės gyventi su virusu. „Riterių“ situacija, kai dėl vieno atvejo teko izoliuotis visai komandai, paskatino lygą nusistatyti žaidimo taisykles, buvo kreiptąsi į Vyriausybę, bet dėl procedūrų tokie klausimai greitai nesisprendžia. Tikimės, kad tokia liberalizuota tvarka, pagal kurią atsiradus pavieniams atvejams nereikėtų uždaryti visos komandos, ateityje bus patvirtinta Lietuvoje ir turėsime aiškias taisykles lygoje, kurios nekels niekam klausimų – ką ir kaip turime daryti.

– Šį sezoną pasikeitimų įvyko ir klubo vadovybėje. Kas šiuo metu sudaro klubo valdybą?

– Į klubo valdybą tris asmenis deleguoja Vilniaus miesto savivaldybė. Vienas jų – Rokas Germanavičius. Kiti du sezono eigoje pasikeitė – jais tapo naujas savivaldybės sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovas Edvinas Eimontas, o dar vieną narį savivaldybė šiemet pasiūlė deleguoti iš „Pietų IV“. Šie išsirinko savo ilgametį narį Ramūną Čepaitį, stebėtoju skirtas Ingvaras Butautas. Valdyboje taip pat yra mūsų rėmėjų atstovas Gintaras Staniulis, dalininkai Olegas Radionovas, Mindaugas Nikoličius ir Zurabas Tsintsadze.

Šiais metais naujos kadencijos valdyba dalyvavo sprendimų priėmime kitaip nei anksčiau. Dėl šių, pandemijos metų išskirtinumo, įpratome daug bendrauti nuotoliniu būdu, kas padėjo veikti greičiau, konstruktyviau ir be formalumų. Susitarėme ką ir su kuo derinamės, kas už ką atsako ir tiesiog dirbome.

– Koks buvo sezonas „Žalgirio“ pamainai, jauniems žaidėjams?

– Jaunų žaidėjų ugdymas yra „Žalgirio“ strategijos dalis ir tai nesikeičia. Arčiausiai pirmos komandos yra dvi ekipos iš FA „Žalgirietis“ auklėtinių – B komanda LFF Pirmoje lygoje, ir C komanda, kuri debiutavo LFF II lygoje. Labai džiaugiuosi pastarosios komandos geru žaidimu ir užimta antra vieta. Neabejoju, kad ir B komanda pasieks aukštesnių rezultatų. Tam reikia laiko. Turime akademijos trenerių štabą, kuris yra atsidavęs ir sistemingai dirba ties tuo. Deja, šiuo laikotarpiu sunku planuoti kokius nors turnyrus, stovyklas ar stažuotes, todėl belieka pasiraitoti rankoves ir dirbti taip kaip galime namuose.

Su pirma komanda sezono pradžioje treniravosi 8-9 jauni žaidėjai, po karantino įvertinant rizikas jie buvo atsargiai kviečiami vėl. Rudenį, kaip minėjau, jų integraciją teko pristabdyti dėl viruso plitimo rizikos. Kitas aspektas, kuris apsunkino šį procesą, yra tai, kad pandemija įtakojo ir lygų tvarkaraščius. Buvo įprasta, kad B komanda žaisdavo kitą dieną po pagrindinės komandos rungtynių. Šiemet to padaryti nepavyko, buvo labiau atsižvelgta į ne dublerinių komandų poreikius. Dėl to jaunimo žaidybinė praktika kiek nukentėjo.

Visgi džiaugiuosi, kad žaidybinio laiko pirmoje komandoje gavo Gustas Jarusevičius, Motiejus Burba. Gaila, kad dėl traumų sezonas nenusisekė Matui Vareikai. Sezono pradžioje žaidė Karolis Uzėla, tačiau, kaip žinia, aikštės viduryje solidžiai rungtyniavo Domantas Šimkus ir Modestas Vorobjovas. Todėl natūralu, kad šansai šioje pozicijoje buvo riboti dėl konkurencijos.

Kartais futbole reikia kantrybės – galime prisiminti, kad Domantas savo eilės laukė pusantrų metų. Šiemet jis išsikovojo savo vietą ir įrodė, kad užaugo. Labai džiaugiuosi jų pasirodymais atstovaujant šaliai, dėl visos Lietuvos rinktinės ir trenerio Valdo Urbono. Ši rinktinė dar jauna ir turime būti kantrūs. Bet žiūrint rinktinės rungtynes man smagu, kad žaidėjai jau pasitiki savimi. Kartų kaita futbole, kaip ir jaunimo integracija į suaugusių futbolą skamba paprastai: praktikoje – tai laikas, o aikštėje – pralaimėjimai. Todėl, mano galva, esame teisingame kelyje, tik dar reikia laiko.

– Kurie žaidėjai šį sezoną labiausiai progresavo?

– Įvertinus visas sezono aplinkybes galiu tik pasikartoti – buvo nuostabi komanda, talentingų, jaunų ir patirties turinčių žaidėjų kompozicija. Jautėsi komandinė dvasia, dėl to ir pavyko padaryti proveržį. Individualiai šio sezono atradimas būtų Hugo Videmontas. Jis parodė, ką reiškia, kai žaidėjas turi daugiau laiko adaptuotis, kai yra stabilumas ir jis gerai jaučiasi komandoje, mieste. Tai jam padėjo atsiskleisti naujomis spalvomis.

Tačiau lengva pastebėti atakuojantį žaidėją, o aš matau visus. Saugų grandyje – Modestas, Domantas – jauni lietuviai, kurie savo pozicijose buvo nerealūs ir tai tik patvirtino atstovaudami Lietuvai rinktinėje.

Nemanja Ljubisavljevičius, jaunas žaidėjas atvykęs į aukščiausią lygą, sužaidė beveik visas rungtynes ir jo, kartu su Ivanu, Donovanu ir Sauliumi ginami vartai buvo saugūs. Negaliu nepaminėti Liviu, kuris buvo stipresnis už savo sveikatos problemas ir visiems parodė, kad sunkiu darbu galima pasiekti viską – jis buvo tikras lyderis ir energijos šaltinis visai komandai.

Apie S. Mikoliūną – mūsų fenomenalų Kapitoną – tiesiog be žodžių. Lenkiu galvą ir pripažįstu, kad tokio jo sezono nesitikėjau. Labai džiaugiuosi už jį, kad tapo daugiausiai už rinktinę sužaidusiu žaidėju. Didžiausia padėka jam, nuoširdus pripažinimas ir vertinimas.

– Ar kitąmet komandoje liks šio sezono žaidėjų branduolys? Kurie žaidėjai šiuo metu turi galiojančias sutartis?

– Kontraktus turi dauguma žaidėjų, todėl prieš kitus metus jaučiamės stabilesni. Tačiau negalime būti užtikrinti, nuspėti kaip situacija išsirutuliuos iki sezono pradžios. Galbūt sėkmingai rungtyniavę žaidėjai sulauks geresnių pasiūlymų. Ypač sunkiau prognozuoti dėl COVID-19 situacijos. Todėl esame nusimatę žaidėjų paiešką į keletą pozicijų.

Sutartis iš žaidusių pagrindinėje komandoje šiuo metu turi vartininkas Edvinas Gertmonas, gynėjai N. Ljubisavljevičius, I. Tatomirovičius, Marko Karamarko, saugai K. Uzėla, M. Kuklys, G. Jarusevičius, M. Vorobjovas, M. Vareika, Francis Kyeremeh, H. Videmontas, puolėjas M. Burba. Žodžiu esame sutarę su S. Mikoliūnu, derybos jau vyksta su A. Kaludžerovičiumi, jis išreiškė norą likti komandoje. Klubas turi sutartį ir su T. Kišu, kurio nuomos sutartis Pietų Korėjoje baigėsi.

Dar turime susidėlioti finansinius klausimus, daug ką aptarti valdyboje. Kai žinosime kokias galimybes turime, ir kur einame toliau, galėsime pratęsti daugiau pokalbių. Jei reikės, esame pasirengę kai kurių žaidėjų sprendimo palaukti ir ilgiau, iki vasario.

– Dėl trenerio Aliaksejaus Bagos ateities pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo daug spekuliacijų. Kokia šiuo metu situacija iš tiesų?

– Treneris turi dar metus galiojančią sutartį. Jis pats patikino, kad konkrečių pasiūlymų nėra gavęs. Klubas taip pat jokių užklausų dėl trenerio negavo. Todėl pranešimus apie jo išėjimą vadinčiau „informacinėmis šiukšlėmis“, į kurias nekreipiame dėmesio.

Kita vertus, jei yra susidomėjimas, galime džiaugtis, kad mūsų treneriai yra paklausoje. Kelios dienos po sezono pabaigos buvome susitikę su treneriu. Aptarėme sezoną, kalbėjome apie sudėtį būsimam sezonui, pristatėme galimus kandidatus. Kartu sutarėme, kad jei klubas gautų pasiūlymų dėl jo išvykimo, juos vertinsime iki gruodžio mėnesio vidurio. Vėliau šis klausimas nebebus svarstomas, nes rengsimės naujam sezonui.

– Kokia Jūsų vizija dėl kito A lygos sezono – varžybų formato, komandų skaičiaus, nuostatų dėl legionierių?

– Šiuo metu tai yra lygtis su šimtu nežinomųjų. Nežinome kada ir kaip galėsime pradėti sezoną, kaip turėsime elgtis sezono metu. Net jei ir turėsime aiškias taisykles, jos yra labiau teorinės ir priklauso nuo bendros situacijos šalyje.

Mano asmenine nuomone, optimalus Lietuvai čempionatas iš 8 komandų. Jei būtų 10 komandų – valio. Tačiau blogiausias dalykas, kai atėję klubai sezono viduryje supranta kad negali užbaigti sezono dėl pinigų stygiaus. Tai blogiau nei turėti 6 komandas lygoje.

Kalbant apie šių metų sezoną, manau, kad jis buvo konkurencingas ir įdomus net ir su 6 komandomis. Žinoma, geriau, kad tokio mažo skaičiaus nebūtų, bet svarbiausia kad visi klubai būtų pajėgus sužaisti visus metus. Vėlgi, vertinant pandeminę situaciją, manau, kad reikėtų žaisti ne daugiau 3 ratų.

Esamo legionierių limito (4 žaidėjai ne iš Europos sąjungos šalių) galbūt ir pakanka aikštėje. Tačiau norėtųsi, kad būtų didesnė atsarginių žaidėjų kvota, kad ji būtų padidinta iki 6. Išgyvename sunkią ekonominę situaciją, turime mažiau resursų, papildomų rizikų žaidėjams iškristi iš rikiuotės dėl traumų. Atsižvelgiant į tai, FIFA leido padidinti keitimų skaičių.

Klubams svarbūs rezultatai Europoje, o pakankamai daug aukšto meistriškumo lietuvių, su kuriais būtume konkurencingi Europos turnyruose, šiuo metu laisvų (be kontraktų) beveik neturime. Lietuvos futbole turėjome „duobę“ ir žaidėjai greitai neišugdomi, tam reikia laiko.

Tikiu, kad po 5 metų situacija su Lietuvos žaidėjais bus kita, bet kol kas turime tai ką turime ir ignoruoti to negalime. Kita vertus, žaisdamas su stipriais legionieriais mūsų jaunimas greičiau tobulėja ir turi ko pasimokyti. Taip jie tampa tik geresniais. Klubinės komandos formuojamos ne tik iš vietinių žaidėjų. Tokia yra futbolo praktika ir sėkmingų komandų formavimo dalis.

taigi, Žalgirio sudėtis šiuo momentu kažkaip taip atrodo:

Vartininkai: Edvinas Gertmonas, Gaudentas Ralys?
Centro gynėjai: Nemanja Ljubisavljevič, Ivan Tatomirovič, Nojus Stankevičius?
Krašto gynėjai: Saulius Mikoliūnas (žodinis susitarimas), Marko Karamarko
Vidurio saugai: Modestas Vorobjovas, Mantas Kuklys, Karolis Uzėla (klausimas ar liks), Vilius Piliukaitis?
Krašto saugai: Hugo Videmont, Francis Kyeremeh, Matas Vareika, Gustas Jarusevičius
Puolėjai: Tomislav Kiš (turėtų grįžti po nuomos), Motiejus Burba, Meinardas Mikulėnas?

Sutatys pasibaigę: Martin Berkovec, Klemen Bolha, Donovan Slijngard, Domantas Šimkus, Andrija Kaludjerovič (nori likti, vyksta derybos), Karlo Kamenar (buvo išsinuomotas iš NK „Osijek“)

Karlo Kamenar berods yra skolintas

Karlo Kamenar berods yra skolintas

aha, atvažiavo pagal nuomos sutartį iš NK „Osijek“ klubo