FK Žalgiris

Man tai protas neišneša, kas čia taip atsitiko Žalgiryje, kad tokia atvirumo valandėlė užėjo:-)

Man tai protas neišneša, kas čia taip atsitiko Žalgiryje, kad tokia atvirumo valandėlė užėjo:-)

na nes naujienos pozityvios daugiau mažiau, tai kodėl ne.

Man tai protas neišneša, kas čia taip atsitiko Žalgiryje, kad tokia atvirumo valandėlė užėjo:-)

atvirkščia situacija su Sūduva, paskutinius metus noriai ir su visais bendravęs Murauskas dabar tyli ir jokios žinios iš jų pusės.
bet žadėjo šią savaitę jau kažkiek pakalbėt.

dar vienas interviu su Venslovaitiene - šįkart LRT žurnalistai pakalbino.

Vilma pasakė, kad mato Gertmoną kaip pagrindinį vartininką kitam sezonui. Dar kartą patvirtino kad tariamasi su Andrija. Taip pat Vilma užsiminė, kad šiuo metu kalbamasi su Šimkumi ir Vorobjovu - gal Modestas turi kokių pasiūlymų iš užsienio? be to, šįkart Vorobjovas neįvardintas tarp žaidėjų kurie turi sutartį kitam sezonui, bet tai gali būti tiesiog klaida.

Su ašaromis akyse „Žalgirio“ auksą šventusi Venslovaitienė – apie širdį vėrusius sprendimus, palengvėjimą laimėjus ir klubo ateitį
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1282926/su-asaromis-akyse-zalgirio-auksa-sventusi-venslovaitiene-apie-sirdi-verusius-sprendimus-palengvejima-laimejus-ir-klubo-ateiti

suprantu, kad pokalbis vyko praeitos savaitės viduryje

perkopinsiu dalį pauleska komentaro iš futboloforumas.lt

Davė interviu ir LRT.lt (man): Šimkus ir Vorobjovas gali išvykti, davė suprast, kad jiems būtina tai padaryt vardan tobulėjimo, bet neva, jei neras, ko nori - laukiami Žalgiryje.

manau 50 ant 50 ar gaus pasiūlymų iš aukštesnio lygio komandų.
Rusijos pirma lyga, nevilioja žaidėjų.
Ekstraklasa kiek peraukštas lygis gali būti.
Ukrainos lygis kritęs. nėra labai daug variantų lietuvos žaidėjams. būtų šaunu pramušti kanalus į Škotiją, Olandiją, Belgiją.

bet sezono delionė matyt yra tokia, kad vidurio saugų dueto nelieka.
žinoma, realūs darbai ir kalbos žurnalistams gali skirtis.

OK, tai paaiškina situaciją. Pažiūrėsim ar atsiras gerų variantų kur jiems išvykti.

Su ašaromis akyse „Žalgirio“ auksą šventusi Venslovaitienė – apie širdį vėrusius sprendimus, palengvėjimą laimėjus ir klubo ateitį
https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1282926/su-asaromis-akyse-zalgirio-auksa-sventusi-venslovaitiene-apie-sirdi-verusius-sprendimus-palengvejima-laimejus-ir-klubo-ateiti

Reikėjo trejų metų ir ne vieno labai skaudaus pralaimėjimo, kad Vilniaus „Žalgiris“ susigrąžintų Lietuvos futbolo A lygos čempionų taurę. Lapkričio 14 d. daug aistrų sukėlusiose paskutinėse sezono rungtynėse vilniečiai 3:0 įveikė pastarųjų trejų metų čempionę Marijampolės „Sūduvą“ ir sugrąžino taurę į Lietuvos sostinę. „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė interviu portalui LRT.lt ne kartą sakė, kad 2020 m. buvo patys sunkiausi, per juos teko priimti ne vieną skaudų ir širdį draskantį sprendimą, bet A lygos auksas rodo – buvo verta.

Tą čempionišką šeštadienį po pergalės 3:0 prieš principinius varžovus iš Marijampolės žalgiriečiai žaidėjai šventė ne tik kartu, bet ir prie LFF stadiono tvorų. Už jų komandą palaikė kelios dešimtys sirgalių, ištikimai buvusių su komanda net tada, kai stadionų vartai užsivėrė dėl pandemijos.

Tuo tarpu „Žalgirio“ vadovė V. Venslovaitienė stipriai apkabindavo kiekvieną prie atsarginių žaidėjų suolelio, šalia kurio kiti darbuotojai ruošė pergalingą šampaną, atėjusį „Žalgirio“ futbolininką. Žiūrint į šventę iš aukščiau esančių žurnalistų vietų buvo aiškiai matyti, kad „geležine“ ar net „bejausme“ moterimi kartais futbolo pasaulyje pavadinamos V. Venslovaitienės akyse spindėjo ašaros.

„Net dabar atsidūstu, atsiminusi tą dieną. Palengvėjimas atėjo, nes – šie metai, ko gero, vieni sunkiausių metų mano gyvenime“, – LRT.lt sako V. Venslovaitienė.

Sprendimų 2020 m. buvo tikrai labai sunkių. Sezono pradžioje vilniečiai buvo sutarę, kad komandą treniruos ispanas Juanas Ferrando, tačiau smarkiai pablogėjus vos 39-erių trenerio sveikatai teko ieškoti kito. Galiausiai juo tapo metais jaunesnis baltarusis Aliaksejus Baga, sietas ir su Marijampolės „Sūduva“.

Sezono pradžioje daug kritikos sulaukė sporto direktoriaus Deivido Česnauskio atleidimas, o gegužę nemažiau kritikuotas ir atsisveikinimas su Deividu Šemberu. Vis dėlto pats sezonas pradėtas skambiai. Į komandą priviliotas net „Liverpool“ žaidęs Davidas N`Gogas, Supertaurės finale įveikta „Sūduva“, A lygos starte 4:0 sutriuškintas „Panevėžys“. O tada atėjo pirmasis karantinas.

V. Venslovaitienė pasakoja, kad jo metu teko priimti labai sunkių sprendimų ir neišleisti legionierių iš Lietuvos, kur jų laukė šeimos. Vis dėlto didelių gaisrų komandoje nebuvo, žaidimas vis gerėjo ir galiausiai sezono pabaigoje, paskutiniame auksiniame mače, pavyko iškovoti auksą. Bet ir šis laimėjimas nepraėjo be dviprasmiškų sprendimų: teko į rinktinę neišleisti vienų jos lyderių, rungtynių su koronaviruso išguldyta „Sūduva“ data buvo neaiški, o ir paskutinį mačą temdė teisėjo iš Latvijos prieštaringi sprendimai.

Apie visa tai – LRT.lt pokalbis su V. Venslovaitiene.

– Galime drąsiai teigti, kad 2020 m. buvo keisčiausi ir turbūt sunkiausi daug kam, įskaitant ir futbolą. Jūsų klubui jie baigiasi po 3 metų pertraukos susigrąžintu titulu. Kaip jautėtės nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui šeštadienį?
– (atsidūsta) Net dabar atsidūstu, atsiminus tą dieną. Palengvėjimas atėjo, nes – šie metai, ko gero, vieni sunkiausių metų mano gyvenime. Matyt, ne tik man, daugeliui žmonių. Jie yra nesuprantami, nesuvokiame, tokioje situacijoje mūsų amžiaus žmonės nesame buvę. Kokią įtaką šis virusas turi verslams, veiklai, nieko negali spręsti, viskas neprognozuojama, turi taikytis prie tvarkų, potvarkių. Buvo labai sunku. Finalinis švilpukas tiesiog išliejo visą susikaupusį stresą, įtampą. Buvo geras jausmas. Aš sakiau, kad pavargau pralaimėti. Taip džiaugiuosi šia pergale... Skiriu ją visiems „Žalgiri“ gerbėjams, rėmėjams, Vilniaus savivaldybės atstovams. Už tai, kad buvo su mumis, kad tikėjo.

– Šis sezonas ir ypač jo pabaiga tikrai bus atsimenami. „Sūduva“ susirgo koronavirusu, dėl ko teko nukelti lemiamas čempionato rungtynes. Gandų ir svarstymų yra visokių, bet kodėl A lyga, grįžtant po pertraukos, neapsibrėžė vadinamojo covid protokolo, nebuvo surašyta, kas bus daroma tokiais ar panašiais atvejais?
– Aš kėliau šitą klausimą ne kartą, bet kadangi esu viena iš A lygos valdybos narių, prisiimu atsakomybę ir sau, kad klausimo neinicijavau iki tokio lygmens, kad jis virstų realybe. Šį klausimą inicijavau kelis kartus, buvo ruošiama tvarka, buvo susitarta, kad bus darbo grupė, kuri rengia tvarką, kurią turi pateikti ministerijai. Ji jau yra pateikta. Nėra lengva tas tvarkas ruošti taip greitai. Čia buvo mūsų visų problema, galbūt buvome per daug optimistiški, gal atsipalaidavome vasarą. Taip jau įvyko.

– Ar aš teisus, kad „Žalgiris“ ir esmės galėjo visiškai nesutikti nukelti rungtynių ir „Sūduva“ būtų gavusi techninį pralaimėjimą?
– Negaliu dabar nieko teigti, bet remiantis kitų šalių praktika, kiek teko domėtis – Rusijos pirmoje lygoje, Kroatijoje – yra 14 dienų. Dešimt dienų skirta ligai, o papildomos keturios – treniruotėms. Taip, priklauso nuo to, kokiu stiprumu sergama, bet dauguma atvejų jauni žaidėjai serga lengva forma, kiti net besimptome. FIFA taisyklės labai paprastos – turi 14 žaidėjų ir privalai žaisti. UEFA daro tą patį. Yra B komanda, turi žaisti. Mes negalime atidėti rungtynių mėnesiais.

Rusijos pirmoje lygoje niekas nieko nelaukia – techninis pralaimėjimas ir einame toliau. Tai žiauri taisyklė. Mūsų pozicija buvo tokia, kad mes norėjome žaisti. Vienoje diskusijoje buvo mano toks pasiūlymas – žaisti su B komanda. Nes buvo pasiūlymas atidėti be datos, bet mes nesutikome, mes sveiki.

– „Sūduvos“ gretose virusas išpjovė visą komandą, „Žalgiris“ turėjo labai mažai atvejų. Galima skųstis, kažką kaltinti, bet akivaizdu, kad marijampoliečiai kažką darė ne taip. Ką jūs darėte teisingai, kad sugebėjote išvengti susidūrimo su koronavirusu?
– Atvejų turėjome, bet taisyklės buvo klube labai griežtos. Jei turi bent kokių įtarimų – neturi teisės ateiti į treniruotę. Buvome susitarę labai griežtai. Visiems buvo nupirkti termometrai, karantino metu žaidėjai kiekvieną rytą raportavo savo temperatūrą.

Buvo paskelbtas karantinas, bet žaidėjai nebuvo paleisti namo, dauguma yra legionieriai. Paskui juos į ligoninę nenuvažiuosi, nes niekas tavęs neįleis. Jie atskirti nuo šeimų. Tai buvo labai sunkus psichologinis krūvis, nenormalus... Bet jie turėjo treniruotes, namie dirbo ir kasdien mus informavo, kas su jais vyksta. Sėdėti namie, nevaikščioti, kviestis į namus „Barborą“. Turėjome susitarimus, kad turime aukštesnį tikslą, sėkmingai užbaigti sezoną, o tada grįžti į namus atostogauti. Tai yra darbas.

Prasidėjus treniruočių procesui buvo tikrinama temperatūra, o protokolas, jeigu blogai jautiesi – neik į treniruotę. Nieko daugiau neprigalvosi. Ir testavome. Prieš pirmąją kontaktinę treniruotę po karantino arėme masinį testavimą. Po to, kai federacija organizavo, darėme testavimą. Prieš Europos turnyrus jau darėme pagal protokolus. Kai nematai požymių, visi sveiki – nėra reikalo juos daryti. Bet tik atsiradus minimaliai rizikai, darėme testus. Kraujo testus darėme, kad matytume, ar sirgo. Turime atvejį, kai kraujo testas parodė, kad žaidėjas prasirgo, nors treniravosi kartu, bet kadangi gryname ore ir be rūbinių – niekas neužsikrėtė.

– Treneris Aliaksejus Baga po mačo sakė kad būtų „Žalgiris“ laimėjęs ir po savaitės, aikštėje tikrai atrodėte kur kas geresnė komanda. Ar nėra apmaudu, kad mačą vis dėlto aptemdė ne visai kompetentingas teisėjas, ar tikrai jo reikėjo, neturime pakankamo meistriškumo teisėjų Lietuvoje?
– Kiek suprantu, tai tampa tradicija, kad paskutinėms rungtynėms kviečiamas teisėjas iš užsienio. Pernai mums sušvilpė nuošalę gražiam Kišo įvarčiui – ir ką? Užpernai irgi buvo klaidų. Tai tiesiog yra žmogiškasis faktorius.

Šie metai yra kitokie, mūsų rungtynės vyko rinktinių pertraukos metu, daugumą gerų teisėjų buvo išvykę. Manau, kad buvo pasirinktas greitas variantas – teisėjas iš šalies, iš kurios galima įvažiuoti be karantinavimosi. Klausimas labiau skirtas žmonėms, kurie priiminėja sprendimus. Bet klaidos yra žmogiškasis faktorius, Čempionų lygoje teisėjai irgi daro klaidas.

– Po rungtynių Saulius Širmelis atskleidė, kad „Sūduva“ svarstė negrįžti į aikštę po pertraukos, jie tikrai užtruko rūbinėse. Kaip būtumėte reagavusi į tokį akibrokštą? Ar Vidmantas Murauskas pasveikino su titulu?
– Taip, mane asmeniškai pasveikino. Reikia turbūt būti jų vietoje, bet išėjo, sužaidė, nežinau, ar svarstė, tai liko tik kalbos.

– Pagal statistiką „Žalgiris“ šį sezoną buvo geresnis visose kategorijose: įmušė daugiausiai ir praleido mažiausiai įvarčių, žaidė drausmingiausiai, sausus vartus išsaugojo daugiausiai kartų, įvarčių santykis yra dvigubai geresnis nei „Sūduvos“ (+28 prieš +14). Kodėl galiausiai vis dėlto reikėjo lemiamo mačo ir nepavyko titulo užsitikrinti anksčiau? Pavyzdžiui „Riteriai“ net 4 savo taškus iš 12 surinko prieš jus. Ar tai nusiteikimo klausimas?
– Tikrai ne – jokiu būdu. Jeigu grįžtume į sezono pradžią, mes praėjome du pasirengimus sezonui. FIFA ne šiaip sau sugalvojo leisti po penkis keitimus. Visi svarstė, kas bus, kai žaidėjai grįš į aikštę po dviejų mėnesių sėdėjimo namuose. Po karantininio pasirengimo praradome tris žaidėjus, dėl to buvome ne kartą priversti žaisti su jaunimu – žaidė Gustas Jarusevičius, žaidė Motiejus Burba, žaidė Matas Vareika.

Negalėjimas turėti stabilią sudėtį darė įtaką mūsų rezultatams. Buvo traumų, kortelių. Tik antroje sezono dalyje pradėjome žaisti pastovia sudėtimi. Tai kortelė, tai trauma, tai nosį sulaužė, tai dar kažkas, tai dar kažkas. „Sūduva“ išėjo į atnaujintą sezoną po lengvų treniruočių, nes jie buvo išleisti į namus, mes jų laukėme, kad pradėtume sezoną, kad jie spėtų pasitreniruoti. Natūralu, kad komanda, kuri ruošiasi, sezono pradžioje krenta į duobę, gauna traumas, o po to turi superkompensaciją. Pas juos įvyko atvirkštinis procesas.

– „Žalgirio“ sezonas išsiskyrė ir tuo, kad pagaliau treneris, pradėjęs sezoną, jį ir baigė, nebuvo pasikeitimo. Ar A. Baga liks treneriu ir toliau? Ar norėtumėte su juo pratęsti sutartį?
– Tos visos kalbos man yra labai keistos – treneris turi sutartį dar metams. Klubas negavo jokio oficialaus pasiūlymo, kiek vakar (lapkričio 18 d. – LRT) kalbėjau su pačiu Aliaksejumi, jis sakė, kad į jį irgi niekas tiesiogiai nesikreipė, kad jis girdi tuos pačius gandus. Pajuokavome, bet jeigu objektyviai, mes kalbėjome su Aliaksejumi. Jis jaunas, perspektyvus ir turi savo svajones, aš suprantu, kad po šio sezono jis gaus pasiūlymų ir tik džiaugsiuosi dėl to. Susitarėme, kad jis turi teisę rinktis iki gruodžio vidurio – po to mes uždarome šį klausimą ir einame ruoštis naujam sezonui. Mano požiūriu tai yra teisinga visų šalių atžvilgiu.

– Sezonas pačiam treneriui turėjo būti kitoks dar ir dėl įvykių Baltarusijoje po rinkimų. Giminaičių jis Baltarusijoje turbūt turi nemažai, ar kalbėjotės su A. Baga apie tai? Ar tai darė įtaką jo darbui?
– Kalbėjomės, bet kaip čia pasakyti – nemėgstu lįsti ten, kur peržengia mano įtakos sferą. Mano paklausimas tik buvo „ar norite atsivežti kažką į Lietuvą, ar reikia ties tuo pagalbos“, ar tai nedaro įtakos darbui, ar nereikia kažkokios pertraukos. Jis sakė, kad jo šeima yra su juo. Baltarusijoje yra tėvai ir brolis, su jais viskas gerai, o žmona tėvelių nebeturi. Taip šią temą ir uždarėme, o politikos klausimais mes nediskutuojame.

– Ar galite išvardyti žaidėjus, kurie tikrai lieka kitam sezonui, nes turi sutartį?
– Sutartį turi Hugo Videmontas, Francis Kyeremeh`as, Tomislavas Kišas, Ivanas Tatomirovičius, Nemanja Ljubisavljevičius, Marko Karamarko, Edvinas Gertmonas, Saulius Mikoliūnas, Mantas Kuklys, jaunimas turi sutartis.

Tariamasi su Andrija Kaludžerovičiumi, kalbėta su Modestu Vorobjovu ir Domantu Šimkumi. Su kitais susitarta, kad prie klausimo dar sugrįšime. Yra šeimos, kiti tikslai ir planai. Kol kas yra atostogos, bet branduolį turime.

– Komandoje turite tokių senbuvių, kaip Saulius Mikoliūnas ar Mantas Kuklys. Bet labai ilgą laiką „Žalgiryje“ žaidžia čia pritapęs Donovanas Slijngardas. Kuo jis ir Žalgiris taip tiko vienas kitam? Kuo šis žaidėjas ypatingas, kad būdamas legionierius, tiek ilgai žaidžia Vilniuje?
– Matomai vienas kitą surado, taip sakoma, kad tiek žaidėjas, tiek klubas turi surasti, kad tiktų vieni kitiems. Donovanas supranta lietuviškai, kalba lietuviškai. Ar jis čia liks – priklauso nuo šeimos. Jam buvo labai sunku šį sezoną, jis matė savo šeimą vieną kartą. Legionieriai, kurie buvo be šeimų, norėjo išvažiuoti.

Aš ir dabar atsimenu tą dieną, kai spaudoje perskaičiau, jog Murauskas išleidžia legionierius namo. Man pasidarė bloga, pradėjo suktis galva. Nesupratau, kodėl jis tai daro, nes supratau, ką tai reikš visiems kitiems. Visi to norės, jie negalės grįžti, reikės karantinuotis. Vienerios rungtynės sužaistos, kaip tu gali taip rizikuoti visu sezonu. Man teko labai didelis psichologinis krūvis prisiimant atsakomybę ir žaidėjų neišleisti.

Barnių didelių nebuvo, nepasitenkinimo, žinoma, buvo. Kai tik atsirado galimybė, išleidome Donovaną pas šeimą keturioms dienoms gegužę ar birželį, tiksliai nepamenu. Bet ką tai reiškia – kai šeimą pamatai kartą per sezoną...

– Jo šeima čia niekada negyveno?
– Pernai ar užpernai gyveno, bet žmona įsidarbino, vaikai pradėjo eiti į mokyklą ir teko sugrįžti.

– Sezono pabaigoje pirmojo numerio vietą vartuose išsikovojo Edvinas Gertmonas. Ar jis matomas kaip pirmasis numeris ir kitam sezonui?
– Tikrai taip, matau, manau ir treneriai mato. Jis kantriai laukė ir sulaukė, manau, yra pasirengęs. Po pusfinalio Martinas Berkovecas gavo peties traumą, įvyko natūrali rotacija. E. Gertmonas sezone žaidė penkeriose rungtynėse, jam neblogai sekėsi. Mūsų noras visada buvo, kad vartininko pozicija priklausytų lietuviui.

– Modesto Vorobjovo ir Domanto Šimkaus duetas tapo kertiniu ne tik Žalgiryje, bet ir labai sėkmingą periodą šiemet žaidusioje Lietuvos rinktinėje. Ar labai sunku bus juos išlaikyti?
– Tikrai taip, mes apie tai ne kartą kalbėjome. Labai džiaugiuosi, kad jų duetas parodė, ko yra verti. Aš jais labai tikėjau, gal truputį buvo pradžioje dvejonių, bet sulig kiekviena diena matėsi, kad jie susikalba, juk beveik vienmečiai. Jie randa bendrą kalbą, puikiai jaučia vienas kitą ir papildo.

„Žalgirio“ požiūris visada buvo, kad čia yra namai lietuviams, kurie auga, gali parodyti save ir vėliau užsidirbti gyvenimui. Lietuvoje užsidirbti galimybės yra ribotos. Kita vertus, jų tobulėjimui ir ateičiai, jeigu tik yra galimybė, jie privalo išvažiuoti. Bet jie žino, jeigu nepasiseks surasti, ko jie nori – pas mus yra laukiami.

– Rungtynės su Kazachstanu parodė, kiek jie svarbūs Lietuvos rinktinei. Liks tas klausimas, o kas būtų, jeigu jie būtų žaidę ir su Baltarusija? Jums nėra apmaudu, kad jie negalėjo žaisti rinktinėje?
– Tai buvo labai sunkus sprendimas, po to A lygos susirinkimo buvo labai sunki diena. Aš labai džiaugiuosi, kad vyrai tai priėmė kaip didžiulį iššūkį ir atsakomybę. Džiaugiuosi, kad jie tiek šeštadienį, tiek Kazachstane parodė aikštėje, ką gali. Dėkoju federacijai, kad jie priėmė tokį sprendimą. Taip, rezultatas Baltarusijoje nukentėjo, bet mes tokia teise naudojomės dėl COVID situacijos, FIFA yra įvedusi tokią taisyklę.

– Tai buvo klubo sprendimas, jūs nedavėte žaidėjams rinktis?
– Ne, su žaidėjais nekalbėjome, sprendėsi viskas pokalbiuose su rinktine ir A lygos susirinkime. Buvo kelios opcijos – žaisti 8 dieną, 12 dieną, 14 diena arba 22 dieną. Buvo priimtas sprendimas žaisti 14 d.

– Ar pasibaigus sezonui galėtumėte plačiau ir atviriau papasakoti Davido N`Gogo istoriją? Kodėl jis čia atvyko ir vos po dviejų mačų baigė karjerą?
– Tai labai talentingas ir geras žaidėjas. Manau, kad jis tiesiog nebegali žaisti ir tiesiog baigė karjerą. Kalbėti, kad negali žaisti – nėra lengva. Sprendimas buvo labai sąžiningas ir garbingas, mums nekainavo nieko. Jis mums grąžino visus pinigus, kuriuos uždirbo, ir nutraukė karjerą. Kaip matote, nežaidžia ir po šiai dienai.

– Tai galima vadinti žaidėjo pasitikrinimu, ar jis dar gali žaisti?
– Mes apie tai nekalbėjome, jis tiesiog priėmė tokį sprendimą. Kiek girdėjau iš komandos narių, jis su ašaromis akyse sakė, kad jaučia, jog daugiau žaisti nebegali, o taip žaisti nenori. Su manimi jis nedaugžodžiavo, jo ir kalba anglų nebuvo labai gera, o kitas dalykas – kartais nereikia lįsti žmogui į dūšią. Veiksmai kalba už jį – jis grąžino viską, ką gavo, pasirašė sutartį, kad baigia karjerą, o jeigu atnaujins, sumokės klubui už dvejus metus.

– Pirma vieta reiškia ne tik garbę ir čempionų taurę bei medalius, bet ir kelialapį į Čempionų lygos atranką, kas lems kur kas solidesnę išmoką iš UEFA. Kiek tai padės „Žalgiriui“ tvirčiau stovėti ant kojų?
– Padės tikrai, po trejų metų be čempionų titulo, ypač po praėjusių, kai Europos lygoje neįveikėme nė vieno etapo. Klubui buvo labai sunkus metas. Dabar yra lyg nauja pradžia, reikia pailsėti, mobilizuotis ir padaryti daug darbų.

– LFF Vykdomajame komitete patvirtintas pagalbos klubams planas. Kitą sezoną planuojama, kad 10 klubų išdalins 200 tūkst. eurų. Kiek ši pagalba bus svari „Žalgiriui“? Ar atpirks, ką praradote dėl viruso?
– Galiu tik padėkoti federacijai už šias intencijas, bet kokia parama klubams dabar yra svarbi. Krepšinyje, futbole, rankinyje, bet kur. Einame į 2008 metus, kai įmonės žiūri ir galvoja apie savo darbuotojus, o ne apie reklamą ir rėmimą. Dar nesuprantame visos problemos gylio, sausis ir vasaris visa tai parodys. Bet kokia parama yra gėris. Kad tai nekompensuos yra faktas, neturėjau laiko dar normaliai prisėsti ir susidėlioti, kur esame po šių metų sezono. Valstybės pagalba buvo labai rimta ir laiku, tai labai padėjo. Euras prie euro ir susidaro dešimt. Šiemet nukarpėme viską, kas buvo įmanoma, palikdami tik būtiniausius dalykus, bet sveikata yra svarbiausia, nes tai leidžia žaisti.

– Planuojama, kad A lygoje turėtų būti 10 komandų, šiame sezone turėjome tik 6. Jūs tai matote kaip gerą žingsnį į priekį?
– Tikrai taip. Aš labai džiaugiausi Gargždų „Bangos“ sugrįžimu. Manau, kad plėtra įneš dar daugiau spalvų. Šis čempionatas, ko gero, buvo vienas įdomesnių, nors buvome šešiese. Sakiau prieš sezoną, kad bus įdomu, bus įtempta. Visos komandos kovėsi, buvo įdomu žiūrėti, sezonas buvo nenuspėjamas, o ko reikia žiūrovui – intrigos. Yra įtakos ir tame, kad renginių buvo mažai, bet mums tai į gerą, yra žmonių, kurie iš naujo atrado futbolą.

Coach Alexey Baga at FC Aktobe. Who is he and what is he known for?
https://prosports.kz/news/475779-ya--fizruk-pust-budet-tak-v-aktobe-hotyat-priglasit-trenera-s-kotorym-bate-vpervye-za-14-let-ne-stal-chempionom-belarusi

Бюджет «Актобе» в новом сезоне составит 6 миллиардов тенге. Клуб намерен бороться за еврокубки (meta-ratings.kz)
https://www.sports.ru/kazakhstan/1091285979-byudzhet-aktobe-v-novom-sezone-sostavit-6-milliardov-tenge-klub-namere.html

Вернувшийся в КПЛ после года отсутствия «Актобе» рассчитывает на солидный бюджет в следующем году – порядка 6 млрд тенге. В этом году только у трех клубов денег было больше – у «Астаны», «Кайрата» и «Ордабасы». (~12 milijonų eurų, nejuokauja)

Пока неизвестно, какую часть из этого бюджета составят спонсорский вливания, а сколько выделят власти региона. Но «Актобе» уже сейчас ведет переговоры со специалистами и футболистами с солидными финансовыми запросами.

По информации meta-ratings.kz, основной кандидат на пост главного тренера команды – белорусский специалист Алексей Бага – год назад рассматривался «Шахтером», но тогда карагандинцев отпугнул ценник в 250 тысяч долларов в год.

В «Жальгирисе» Бага работал за сумму вдвое меньшую, но раз он готов бросить перспективу участия с литовским клубом в Лиге чемпионов, то надо полагать, что в Казахстане ему сделали предложение, от которого он не смог отказаться. Еще один претендент на пост главного тренера – болгарин Николай Костов – в том же «Шахтере» ежемесячно зарабатывал более 30 тысяч долларов.

В начале следующего месяца руководство клуба выйдет из отпуска и появится ясность по бюджету и тренеру.

yra gandai kad Antaliu domisi Rumunijos klubai, į ką pats Antalis atsako, kad norėtų grįžti
https://www.digisport.ro/fotbal/liga-1/liviu-antal-mesaj-direct-pentru-gigi-becali-as-accepta-o-oferta-de-la-fcsb-mijlocasul-tentat-si-de-cfr-cluj-953634

jeigu Antalis ir negrįžtų į Žalgirį, tai nebūtų didelė bėda. jo pozicijoj žaidėjų turim - pirmiausia Kyeremeh, taip pat Jarusevičius, tas pats Karamarko.

kiek supratau iš Google vertėjo, Antalis dar nėra apsisprendęs. bet aišku, jeigu jis gaus pasiūlymą iš kažkurios Rumunijos komandos kurioje norėtų žaisti, tai ir pasirašys. čia visiškai suprantama.

jeigu Antalis ir negrįžtų į Žalgirį, tai nebūtų didelė bėda. jo pozicijoj žaidėjų turim - pirmiausia Kyeremeh, taip pat Jarusevičius, tas pats Karamarko.

kiek supratau iš Google vertėjo, Antalis dar nėra apsisprendęs. bet aišku, jeigu jis gaus pasiūlymą iš kažkurios Rumunijos komandos kurioje norėtų žaisti, tai ir pasirašys. čia visiškai suprantama.

garantuoju 100 proc., kad imtume naują į jo poziciją, jeigu jis išvyktų...

jeigu Antalis ir negrįžtų į Žalgirį, tai nebūtų didelė bėda. jo pozicijoj žaidėjų turim - pirmiausia Kyeremeh, taip pat Jarusevičius, tas pats Karamarko.

KĄ?????

Vidémont : « En Lituanie, c'est tout pour le basket »
https://www.sofoot.com/hugo-videmont-champion-en-lituanie-ici-c-est-tout-pour-le-basket-491390.html

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad iš visų kalbų Prancūzų bus ta, kur vertėjai sunkiai tvarkysis. Bet šiaip labai gražus interviu.

Žalgirio komandos žygis 2020 metų sezone fotografo Elvio Žaldario kadruose:
https://www.facebook.com/fkzalgiris/posts/10159198849101018

Vidémont : « En Lituanie, c'est tout pour le basket »
https://www.sofoot.com/hugo-videmont-champion-en-lituanie-ici-c-est-tout-pour-le-basket-491390.html

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad iš visų kalbų Prancūzų bus ta, kur vertėjai sunkiai tvarkysis. Bet šiaip labai gražus interviu.

tokiais atvejais aš verčiuosi ne į lietuvių, o į anglų kalbą. iš prancūzų į anglų tikrai normaliai verčia, beveik viską galima iškart suprast

Vakar kazfootball.kz pasidalino interviu su Aleksejum Baga, kuriame treneris teigė, jog nekalbėjo su Aktobe ar kokio kito kazachų klubo klubo vadovybe. Ar tai tikrai tiesa - neaišku, bet Baga bent jau žino kad viešai nereikia kalbėti to ko nereikia Beje, buvo pasirodę gandų kad Baga jau neva buvo susitikęs su Aktobe atstovais Maskvoje (?), kas yra nonsensas.

Алексей Бага: «Взять и переехать в другую страну – не так-то просто»
http://kazfootball.kz/news/52413
27 нояб., 16:35

Белорусский специалист Алексей Бага назывался одним из главных кандидатов на пост вернувшегося в Премьер-лигу «Актобе». Алексей Анатольевич в интервью KazFootball.kz рассказал, был ли интерес к его персоне и о своих планах на будущее.

– Алексей Анатольевич, во-первых с чемпионством «Жальгириса». Сначала белорусские, а затем казахстанские журналисты сватали вас в «Актобе»?

– Спасибо за поздравление! Нет, никакого обращения не было. Я долгое время находился в Вильнюсе, даже домой не мог попасть. Я даже чисто технически не мог ни с кем встретиться.

– Встречались ли вы с руководством клуба?

– Звонки футболистам и тренерам – это нормальное явление в футболе. Звонят агенты, представители клубов. Но я прочитал, что встречался с представителями «Актобе» в Москве. Каким образом я мог выехать и встретиться, если постоянно находился в Вильнюсе. Шёл чемпионат, к тому же золотой матч был на носу. Скажу, что это выдумки и непрофессионализм журналистов.

– Что в целом можете сказать о казахстанском футболе?

– Наблюдаем, потому что там играют наши футболисты. Сборные наши встречались. «Астана» несколько лет назад пошумела в Европе, привозила гранды. Сейчас у нее, наверное, идет перезагрузка. Добротный уровень, хорошие футболисты, квалифицированные легионеры. Но там я не работал, и много говорить и рассуждать об уровне казахстанского футбола не могу.

– Есть ли заинтересованность со стороны казахстанских клубов и интересен ли вам Казахстан?

– Ничего не было. Никто не звонил и не связывался. Мы были заняты борьбой за чемпионство и у меня не было морального права вести какие-то переговоры.

– Если переедете в Казахстан, то матчи против таких команд, как ПСВ, «Челси», «Арсенал» может и не быть?

– Да, сегодня ты можешь играть в Лиге Чемпионов, а завтра не знаешь, где окажешься. Тем более нынешний год оказался тяжелым из-за пандемии. Не было рейсов, люди умирают, чемпионаты приостанавливались. Так или иначе, нельзя загадывать где завтра окажешься. Перед любым предложением, взвешиваешь, что приобретешь, чего можешь лишиться. У меня семья, трое детей, школы, детсады. Взять и переехать в другую страну, не так-то просто. Тем не менее, решение будет взвешенное и обдуманное.

– Исполнительный директор «Жальгириса» Вилма Венсловайтене сообщила о том, что вы еще имеете год контракта с литовским клубом.

– Да, есть действующий контракт, я наемный работник. Мы провели в футбольном плане очень хороший 2020 год. Намечается интересный 2021 год. В чемпионате планируется участие десяти команд, будет больше игр. Старт в Лиге Чемпионов. Сейчас все мои мысли о «Жальгирисе» и я не могу подвести людей. Но даже в крайнем случае, сядем решать всё с клубом.

Kodėl nesąmonė susitikti Maskvoje?

taigi Baga paaiškino - jis fiziškai negalėjo būti Maskvoje, sėdėjo Vilniuje, tai kaip jis galėjo susitikti kiek mačiau, gandai apie tą neva susitikimą pasirodė lapkričio 18 d. Tą pačią dieną jis Baltarusijos žurnalistams pasakojo, kad skrenda iš Vilniaus į Minską pas savo šeimą. Arba čia žurnalistinė antis, arba Baga akiplėšiškai meluoja. Manau pirmas variantas realesnis, nes Bagai net nėra prasmės meluoti - Vilma jam juk leido ieškoti geresnio pasiūlymo iki gruodžio vidurio. Taigi jis gali ir kalbėtis, ir susitikti su kažkuo jei mato reikalą ir tai nebus kažkoks susitarimo pažeidimas.

Saulius Mikoliūnas: Nuo meilės iki neapykantos Škotijoje ir neįtikėtinos istorijos apie V. Romanovą
https://lff.lt/news/11648/saulius-mikoliunas-nuo-meiles-iki-neapykantos-skotijoje-ir-neitiketinos-istorijos-apie-v-romanova/
Žiūrėti „YouTube“

YouTube

Ketvirtasis Lietuvos futbolo tinklalaidės „Football O‘clock“ svečias – legendinis Lietuvos futbolininkas, dabartinis rinktinės kapitonas bei daugiausiai rungtynių nacionalinėje rinktinėje sužaidęs futbolininkas Saulius Mikoliūnas.

Per savo ilgą karjerą S. Mikoliūnas matė ir šilto, ir šalto – futbolininkas patyrė meilę ir neapykantą Škotijoje, sulaukė paties Roberto Martinezo dėmesio, gavo diskvalifikaciją už konfliktą su teisėju ir turi sukaupęs pilną kraitį istorijų, susijusių su skandalinguoju Vladimiru Romanovu.

Kaip V. Romanovas su futbolininku boksavosi

Saulius Mikoliūnas antro tūkstantmečio pradžioje sulaukė tuometinio „FBK Kaunas“ vadovo V. Romanovo skambučio. Verslininkas skambino su vieninteliu tikslu – pakviesti S. Mikoliūną į Kauno komandą. Siekdamas įtikinti futbolininką, pastarasis užsiminė, jog planuoja įsigyti dar ir Škotijos klubą, kuriame lietuvis turės galimybę pasirodyti. Būtent „Hearts“ klube ir įvyko skandalingoji istorija, kuomet V. Romanovas į bokso dvikovą iškvietė savo klubo puolėją – Romaną Bednarą.

„Jis (V. Romanovas) kaip, neblogai boksuodavosi. Mes buvome treniruočių stovykloje Austrijoje ir žaidėme su Austrijos „Vienna“ komanda. Ir ten nuvykę... Kažkas ten gavosi, kad toks čekų futbolininkas Romanas Bednaras, nežinau kas ten įvyko, bet V. Romanovas jam pasiūlė pasiboksuoti. Nupirko pirštines, viską, ir paskui po rungtynių, ten prie autobuso – mes apstoję, kameros ten filmuoja, nes kaip tik V. Romanovas apie save, aš nežinau, dokumentinį filmą kūrė ar ką. Na ir jie pradėjo boksuotis, ir iš tikrųjų, taip neblogai. Tas žaidėjas galvoja, na vis tiek, V. Romanovas nedidelio ūgio, o jis puolėjas, buvo stambesnis – ir aš matau, kad jis tik ginasi, jis nenori duoti. Nu prezidentui duosi, galvojo viskas, bus pendelis ir būsi iš komandos išspirtas. Ir V. Romanovas padarė apgaulingą judėsį ir tokį tik POOOF – toks garsas, į slyvą kaip davė. Mes tada labai visi juokėmės ir tikrai traukėme per dantį tą čekų futbolininką“, – šypsojosi S. Mikoliūnas.

Škotų pyktis

2007 metų rugpjūčio 8 dieną „Hampden Park“ stadione vyko atrankos į Europos futbolo čempionatą rungtynės tarp Škotijos ir Lietuvos rinktinių. Tose rungtynėse pergalę šventė svečiai, tačiau Sauliui Mikoliūnui tai buvo pabaigos pradžia Škotijoje. Antro kėlinio pabaigoje S. Mikoliūnas veržėsi į varžovų baudos aikštelę, išvengė kontakto su varžovu, tačiau galiausiai krito ant vejos. Teisėjas skyrė vienuolikos metrų baudinį į Škotijos rinktinės vartus – stadione kilo kurtinantis triukšmas, o škotų rinktinės lyderio Darreno Fletcherio pasiaiškinimas teisėjo neįtikino. Prie kamuolio stojęs Tomas Danilevičius realizavo baudinį bei išlygino rezultatą.

Jau po rungtynių, S. Mikoliūnas sulaukė diskvalifikacijos už vaidybą. Tuomet tai buvo beprecendentis įvykis Europos futbole. Kaip pasakojo pats futbolininkas, grįžus į klubinį sezoną jis susidūrė su neįtikėtinu škotų teroru.

„Buvo daug spaudimo, „Hearts“ fanai mane visą laiką palaikė, buvo už mane, tą situaciją jie pamiršo ir viskas, mane palaikė. Bet ten kitur kur nuvažiuoji, į kitus stadionus, ir kai tave jau pristatinėja, sako tavo pavardę ir visas stadionas booooo, kokiam „Celtic“ stadione, ten 60 tūkstančių, sako Mikoliūnas ir visi booooo, tik kamuolį gauni – booooo, visas stadionas ūžia. Bet aišku, užsiauginau tą storą odą, tas padėjo užsigrūdinti, bet nelabai gražiai pradėjo rašyti media – f@@@ing little rat, straipsnyje parašyta f@@@ing little rat ir mano nuotrauka. Galvoju, va čia jau smagu. Bet po to aš jau nekreipdavau dėmesio į tokius dalykus, bet kai pamačiau jau, tiksliau, susidūriau su tokiais atvejais, kai tikrai mane kerta per kojas ir turėtų būti skiriamas šimtaprocentinis 11 metrų baudinys, o ant manęs subėga priešininkų komandos žaidėjai ir tu ten, diver‘is, o teisėjas man už tai duoda geltoną kortelę, nu tai po to jau kažkaip galvoju viskas, reikia krautis lagaminus ir ieškot laimės kitur“, – pasakojo S. Mikoliūnas.

Vidémont : « En Lituanie, c'est tout pour le basket »
https://www.sofoot.com/hugo-videmont-champion-en-lituanie-ici-c-est-tout-pour-le-basket-491390.html

Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad iš visų kalbų Prancūzų bus ta, kur vertėjai sunkiai tvarkysis. Bet šiaip labai gražus interviu.

tokiais atvejais aš verčiuosi ne į lietuvių, o į anglų kalbą. iš prancūzų į anglų tikrai normaliai verčia, beveik viską galima iškart suprast

Smagūs ir prancūzų komentarai po straipsniu apie mūsų šalelę.

Rungtynių nepraleido D. Šimkus, daugiausiai minučių sužaidė N. Ljubisavljevičius
https://fkzalgiris.lt/rungtyniu-nepraleido-d-simkus-daugiausiai-minuciu-suzaide-n-ljubisavljevicius/

2020 metų sezone „Žalgirio“ gretose daugiausiai rungtynių – visas – sužaidė Domantas Šimkus, o pagal minučių skaičių neprilygstamas buvo Nemanja Ljubisavljevičius.

„Žalgirio“ komanda šiemet sužaidė 26 oficialias rungtynes – 20 dvikovų A lygoje, 3 rungtynes „Hegelmann“ LFF taurėje, 2 rungtynes UEFA Europos lygos atrankoje ir dvikovą dėl Supertaurės.

Visose jose dalyvavo vienintelis žaidėjas – D. Šimkus. 22 rungtynes jis pradėjo startinėje sudėtyje, 4 kartus rungtyniavo po keitimo. Iš viso saugas sužaidė 1991 minutes ir pagal šį rodiklį buvo ketvirtas komandoje.

Daugiausiai minučių sužaidė gynėjas N. Ljubisavljevičius. Jis be keitimų nuo rungtynių pradžios žaidė 25 kartus vienintelį susitikimą A lygoje (11 ture) praleido dėl surinktų 4 įspėjimų. Pagal minučių skaičių A lygoje jis pateko į pirmąjį dešimtuką. Per visus turnyrus serbo sąskaitoje – 2280 minučių (24 rungtynės po 90 minučių ir taurės pusfinalis su 120 minučių).

Nedaug atsiliko Saulius Mikoliūnas. Jis taip pat praleido vieninteles A lygos 16 turo rungtynes, o pakeistas buvo tik priešpaskutiniame ture. Komandos kapitonas sužaidė 2265 minutes.

Tarp daugiausiai rungtyniavusių buvo gynėjas Ivanas Tatomirovičius (24 rungtynės, 2109 minučių) ir Hugo Videmontas (24 rungtynės, 1981 minutės). Prancūzas kartu su D. Šimkumi vieninteliai žaidė visas 20 A lygos rungtynių.

Po 23 rungtynes sužaidė Liviu Antalis, Mantas Kuklys ir Marko Karamarko. Pastarasis buvo savotiškas „dvyliktasis“ komandos žaidėjas: jis daugiausiai – net 10 kartų – išėjo į aikštę po keitimo.

https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=103436564955240&id=100431595255737

Vienas perspektyviausių Lietuvos sportininkų – Karolis Uzėla dvidešimties metų Lietuvos A lygos futbolo čempionas (2019/2020).

Būtent jis šiandien mums papasakos apie tai, kaip dalyvavo Italijos pagrindinės „Seria A“ lygos „Spal“ treniruotėse, vėliau gavo pasiūlymą iš Ukrainos, bet, nesusiklosčius aplinkybėms, grįžo į Lietuvą ir čia su savo atstovaujama komanda Vilniaus "Žalgiris" tapo Lietuvos A lygos čempionais.

Karoli, papasakok, nuo kelerių metų pradėjai žaisti futbolą ir kas tave pastūmėjo užsiimti šia sporto šaka?
Spardyti kamuolį pradėjau turbūt tik pradėjęs vaikščioti, o pirmas treniruotes pradėjau lankyti būdamas šešerių. Nebuvo, kad kažkas pastūmėjo link futbolo, tiesiog nebuvo dalyko, kuris patiktų labiau nei žaisti su kamuoliu, mušti įvarčius. Aišku, vėliau pradėjau lygiuotis į Thierry Henry, sekti Londono „Arsenal“ komandą, o kartu atsirado ir svajonė tapti profesionaliu futbolininku.

Ne paslaptis, jog tik nedidelė dalis Lietuvos futbolininkų pasiekia aukštą lygį, o tu ne tik sugebėjai jį pasiekti, bet ir turėjai galimybę treniruotis su aukščiausio lygio Italijos komanda ir buvai įtrauktas į Italijos „Seria A“ oficialų rungtynių protokolą. Kokie jausmai ir mintys aplanko, kai esi pastebėtas?
Iš tikrųjų laikas, praleistas Italijoje, buvo puikus. Malonu, kad buvau pastebėtas savo bendraamžių čempionate, todėl ir galėjau treniruotis bei būti registruojamas „Serie A“ varžybose. Tai buvo ir yra didelė motyvacija, kad tokio lygio čempionatai yra pasiekiami, man įdėjus daug darbo.

Nesusiklosčius ir neužsikabinus, turėjai dar vieną puikų šansą - jau buvai pasirašęs sutartį su Ukrainos "FK Ruch L'viv", tačiau, klubams nesusitarus dėl kompensacijos, sugrįžai į Vilnių ir žaidei aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje. Mano nuomone, aplinkybės tau susiklostė palankiai: įveikėt principinį varžovą Marijampolės "Sūduva" ir tapai A lygos čempionu. O kaip manai tu: ar gailiesi, jog teko išvykti iš ten, kur futbolo lygis ženkliai aukštesnis, ir toliau žaisti turi gimtojoje Lietuvoje?
Grįžęs iš Ukrainos susirgau COVID-19 virusu, todėl į aikštę sugrįžau tik sezono gale, atstovaudamas Lietuvos U21 rinktinę. Sąlygos Ukrainoje buvo išties geros, čempionato lygis taip pat aukštesnis, todėl, manau, likimas Ukrainoje būtų buvęs puikus žingsnis į priekį, tačiau viskas dar prieš akis ir futbole niekada negali žinoti, kur būsi rytoj. Būti Lietuvos čempionu malonu, nors kažkokių didelių emocijų tai nesukėlė: tuo metu buvau Lietuvos U21 rinktinės stovykloje, o trofėjų laimėjimas, būnant aikštėje, suteikia kur kas daugiau emocijų.

Kad jau prakalbome apie tavo ir Vilniaus "Žalgirio" triumfą Lietuvos A lygoje, gal galėtum trumpai papasakoti, ką išgyveni, būdamas toks jaunas, bet taip greit kylantis karjeros laiptais?
Malonu, kad karjeros pradžioje jau pavyko laimėti keletą trofėjų, atstovauti geriausią Lietuvos futbolo klubą, žaisti Lietuvos rinktinėse, pabūti Italijos „Serie A“ klubo sistemoje. Vis tik galvoje nuolat yra mintis, jog sustojus viskas gali greitai pasikeisti, todėl kiekvieną dieną stengiuosi vienaip ar kitaip tobulėti.

Lietuvos A lygoje yra labai mažai komandų: kaip manai, ar kitais metais žaisti bus taip pat įdomu, ar vis tik vienas kitam jau spėjot nusibosti?
Mažas komandų skaičius A lygoje ir dažnos rungtynės tarpusavyje tikrai spėjo pabosti, tačiau, kiek žinau, kitais metais yra planuojama, jog A lygoje žais 10 komandų, o tai tikrai padarytų čempionatą įdomesnį.

Kokius tikslus išsikėlei sekančiam sezonui?
Sekančiam sezonui konkrečių tikslų sau dar nesu išsikėlęs, bet šiuo metu daug dėmesio skiriu fiziniam pasiruošimui, kad būčiau tinkamai pasiruošęs artėjančiam sezonui.

Ką patartum jauniesiems futbolininkams ar apskritai sportininkams, norintiems siekti aukštų rezultatų?
Pats dar esu labai jaunas, todėl nemanau, kad jau galiu kažką patarinėti kitiems, bet manau svarbiausia yra tikėjimas savimi.

Naujoje UEFA klubinių varžybų sistemoje kitąmet bus trys turnyrai. Žalgiris startuos Čempionų lygoje, bet priklausomai nuo rezultatų gali sužaisti ir trijuose turnyruose.

Kitais metais – trečias UEFA klubinis turnyras
https://fkzalgiris.lt/kitais-metais-trecias-uefa-klubinis-turnyras/

UEFA Vykdomojo komiteto posėdyje buvo patvirtintas naujo, 2021-2024 metų ciklo klubinių varžybų formatas ir paskelbta apie naująjį, trečią turnyrą.

https://editorial.uefa.com/resources/0263-10c848fb43cc-49ac1262ab7c-1000/access_list_2021-22_final.pdf

„Žalgiris“, kaip Lietuvos čempionas, įgijo sportinę teisę 2021/2022 m. sezono kovas pradėti elitinėse varžybose – UEFA Čempionų lygos atrankos I etape. Norint prasibrauti iki grupių etapo vilniečiams reikės įveikti keturis varžovus.

Pirmasis barjeras bus itin reikšmingas, nes pergalė jame užtikrintų galimybę mažiausiai dar 2 akistatoms – pradedant nuo Europos lygos ir baigiant nauju, trečiuoju turnyru. Jis vadinsis UEFA Europos Konferencijų lyga.

Jei žalgiriečiai būtų eliminuoti Čempionų lygos II etape, toliau lauktų kova Europos lygos III atrankos etape. Tokiu atveju, norint patekti į Europos lygos grupių etapą, tektų įveikti 2 varžovus. Pagal šį scenarijų, neįveikus pirmojo varžovo Europos lygoje, sezonas būtų tęsiamas Konferencijų lygos atkrintamajame (IV) etape. Europos lygoje nugalėjus pirmąjį varžovą, bet pralaimėjus antrajam, komanda patektų į Konferencijų lygos grupių etapą.

Jei pirmo Čempionų lygos barjero įveikti visgi nepavyktų, toliau reiktų žaisti naujosios Konferencijų lygos atrankos II etape. Tokiu atveju siekiant patekti į šio turnyro grupių etapą reikėtų įveikti 3 varžovus.

Naujosios Konferencijų lygos grupių etape žais 32 komandos – po 5 šalių čempionus, 17 atranką įveikusių komandų ir 10 komandų, eliminuotų Europos lygos atkrintamajame (IV) etape. Komandos bus padalintos į 8 grupes po 4.

„Naujasis UEFA klubų turnyro formatas – labiau atviras nei bet kada anksčiau. Dar daugiau klubų galės sužaisti daugiau rungtynių, o grupių etapuose dalyvaus daugiau valstybių“, – pasikeitimus komentavo UEFA prezidentas Aleksanderis Čeferinas.

Čempionų lygos formatas nesikeis, o Europos lygoje grupių etape žais nebe 48, o 32 komandos. Taip pat pagal naują formatą Europos lygoje žais tik komandos, eliminuotos iš Čempionų lygos, 15 aukščiausią reitingą turinčių šalių taurės laimėtojai bei dar 5 komandos aukščiausią reitingą turinčių valstybių pagal pasirodymus lygose.

Žemesnį reitingą turinčių šalių atstovai dalyvaus Konferencijų lygoje. 30-50 vietose reitinge esančių šalių – tarp jų ir Lietuvos – visi trys atstovai startuos pirmajame atrankos etape.