Kauno Žalgiris

Kloniūnas keliasi į antrą Kroatijos lygą.

Pagal apimtis ir stilių tai tikrai ne Čepas čia rašo jaučiu žurnalistas pasikalba biškį su treneriu ir tada iš kelių sakinių surašo ištisą litaniją.

[Čepas] Po labai užimto pirmadienio sveikinuosi su jumis dabar ir noriu pristatyti dar vieną Trenerio dienoraščio įrašą. Noriu pakalbėti apie praėjusią savaitę, tad siūlau paskaityti apie svarbiausius jos įvykius: sugrįžimą į A lyga ir rungtynes su FK Panevėžys Oficialus, Deivydą Matulevičių ir kitus naujokus, Joao Figueiredo išvykimą ir Egidijaus Vaitkūno sugrįžimą po traumos.

Taigi, pertrauka A lygoje mums jau pasibaigė. Turėjome smagų nuotykį UEFA Europa League atrankoje, kuris mums davė daug neįkainojamos patirties. Tačiau dabar mūsų visa koncentracija sutelkta į Lietuvos pirmenybes, o jose pirmosios rungtynės su Panevėžiu tikrai nebuvo tokios, kokių tikėjomės. Turėjome aiškų planą, kaip žaisime. Pirmą praėjusios savaitės pusę skyrėme pasiruošimui gynyboje, antrą – puolimui.

Bet gavosi taip, kaip gavosi. Ruošėmės, matėme, kad Panevėžys buvo aktyvus transferų lange, pasipildė eile naujų žaidėjų. Matau, kad jie turi didelius tikslus. Sakiau savo žaidėjams, kad pirma čempionato pusė buvo tik pirmas kėlinys, dabar prasidėjo antrasis. Dabar esame tokioje čempionato fazėje, kurioje kiekviena klaida kainuoja labai daug ir yra labai skausminga.

Sunkiai pradėjome rungtynes ir taip nutiko, kad pirmieji prasileidome įvartį. Tačiau man labai patiko mano žaidėjų reakcija į tokią nesėkmingą susitikimo pradžią: jie kovojo, jie žaidė ir pirmo kėlinio pabaigoje išlygino rezultatą. Antrasis kėlinys iš vis buvo geras, kontroliavome žaidimo eiga, pačioje jo pradžioje pelnėme dar vieną įvartį. Tikrai žaidėme gerai. Tačiau viską nulemia smulkios detalės. Klaidelė čia, klaidelė ten ir jau matai, kad kažkas nesigauna. Galėjome vienuolikos metrų baudiniu padidinti savo pranašumą iki 3:1, bet galiausiai ir jo nerealizavome, ir dar rungtynių pabaigoje praleidome antrą įvartį. Futbolas, visgi, yra klaidų žaidimas. Kas jomis geriau pasinaudoja, gali pasiekti teigiamą rezultatą.

Taip, prieš šias rungtynes praradome Joao Figueiredo, bet nemanau, kad tuo galima pateisinti tokį rezultatą. Jeigu komanda tampa priklausoma nuo vieno žaidėjo, ji tuomet negali vadintis komanda. Figueiredo buvo svarbi komandos dalis, bet jis niekuomet nebus visa komanda. Vertinant pelnytus įvarčius, jo praradimo nejautėme.

Kontroliavome kamuolį, tačiau padarytos klaidos paprastose situacijose, prarasta koncentracija... Turbūt tai ir lėmė lygiąsias. Vakar atlikome rungtynių analizę ir ji parodė, kad mums apskritai nėra būdinga daryti tokias klaidas, kurias darėme su Panevėžiu. Tikiuosi, kad vaizdas su FC Vilniaus Žalgiris bus kitoks.

Šią savaitę buvo ir keli dalykai, kuriais noriu pasidžiaugti. Pirmiausiai – apie komandos komplektaciją. Vakar gavau išankstinę gimtadienio dovaną, prie FK Kauno Žalgiris prisijungė Deivydas Matulevičius. Jį pažįstu jau iš anksčiau, kartu dirbome dar Vilniuje, tad puikiai žinau jo galimybes. Kartais susiskambindavome, palaikydavome ryšį. Pasidomėdavau, kaip jam sekasi. Tad galima sakyti, jog jį ilgą laiką stebėjau.

Apskritai mūsų komandos selekcija buvo labai tikslinga, kvietėmės tokius žaidėjus, kurių mums tikrai reikėjo. Simonas Urbys mums suteiks aštrumo puolime, greičio. Deivydas mums suteiks jėgos, ypač antrame aukšte. Jo noras ir motyvacija yra labai didelė. Todėl tikiu, kad jis turės didelę rolę mūsų komandoje, o ar pasistiprinome, o ne tik pasipildėme, pamatysime čempionato eigoje. Tikiuosi, kad šioje situacijoje neprašovėme ir jis tai įrodys aikštėje.

Kitas dalykas, kuriuo noriu pasidžiaugti, yra Egidijaus Vaitkūno sugrįžimas po sunkios ir ilgos traumos. Mums jo labai trūko, todėl nuoširdžiai džiaugiamės, kad jis ir vėl žaidžia futbolą. Aišku, dar galima aiškiai jausti, kad jam dar trūksta laiko atsigauti, jam dar trūksta poros rungtynių, kad galėtų žaisti pilnu pajėgumu. Gamtos neapgausi. Tos minutės, kurias jis gavo kontrolinėse rungtynėse ir su Panevėžiu, tik tiek kol kas jis ir gali žaisti. Bet tikiu, kad jis greitai įsijungs į komandos gyvenimą, nes turi didelį charakterį.

Prakalbus apie traumas, norisi ir duoti šiokį tokį patarimą apie jų prevenciją, kadangi tai yra svarbi futbolininko gyvenimo dalis. Yra tam tikri traumų prevencijai skirti pratimai, jų visuomet galite rasti internete, kur jų yra tikrai daug ir įvairių. Tokius pratimus mes visuomet įtraukiame į savo treniruočių procesą. Kalbant konkrečiau, bent vieną dieną per savaitę apšilimo metu skiriame būtent pratimams, kurie yra skirti traumų prevencijai.

Tačiau savo silpnąsias kūno vietas reikia stiprinti kiekvieną dieną. Jeigu žinote, kad kuris nors jūsų raumuo yra linkęs po didesnės apkrovos į didesnes sveikatos problemas, tai kūno vietai visuomet reikia skirti didesnį dėmesį tiek prieš sportuojant, tiek ir po sporto. Apskritai patartina bent valandą ar pusantros prieš treniruotę keliauti į treniruoklių salę ir dirbti, jog stiprintumėte savo kūną ir raumenų grupes.

Jau patyrus traumą yra svarbu suvokti, kad nėra kur skubėti. Nereikia skubėti sugrįžti į aikštę, kadangi jeigu kūnas nebus iki galo pasveikęs, tuomet didėja rizika vėl susižeisti ir atkristi dar vienam mėnesiui ar dviem. Sveikas protas ir supratimas, kad reikia rūpintis savo kūnu yra labai svarbu gijimo procese. Pirštu negrūmoju, bet linkiu prižiūrėti save ir mėgautis futbolu.

Šiam kartui tiek. Ačiū tiems, kurie skaitėte ir kaip visuomet raginu pasidalinti istorija ir su kitais. Susirašysime kitą savaitę!

Čepas po mačo su VŽ konferencijoje gynė žaidėjus dėl 6 geltonų ir sakė pats lygiai taip pat žaistų apgailėtina pateisinti tokią šienapjūtę visiškai nepavojingais momentais.

Aš tai pilnai suprantu Čepo ir jo žaidėjų poziciją. Tiesą sakant futbole tai yra normalus dalykas - jeigu nesigauna žaisti, tai bent jau per kojas pakapok, kad priešininkui skaudėtų. Čepas gi pats buvo gynėjas, jis žino apie ką kalba.

saugas jis buvo. bent jau aš atsimenu jį krašte žaidžiant saugu.

Gali būt, jau seniai karjerą baigė tai sunku prisimint. Wikipedijoj išvis rašo kad puolėjas

Anyway futbolas yra ne baletas ir ne šachmatai - tai yra kietas, ganėtinai grubus žaidimas. Tokie dalykai yra ne tik futbole. Atsimenu krepšinio treneris irgi sakydavo "jeigu nieko nesigauna, tai bent prasiženk, nors kažą būsi nuveikęs aikštelėj" ir "jeigu jau prasižengi tai prasiženk taip, kad varžovas rankų nepakeltų" o krepšinis dar ne toks grubus, futbolas gerokai grubesnis žaidimas

Būna kietas žaidimas, būna nešvarus, tai kz būtent į tą pusę ėjo, ypač kai situacija to visiškai nereikalavo

na čia požiūrio reikalas. aš nešvarų žaidimą kitaip suprantu - kai žaidėjai apsimetinėja, flopina, provokuoja priešininkus (įžeidinėja, spjaudo ir t.t.). o čia sakyčiau buvo grubus žaidimas. tai nėra gerai, nes galima rimtai sužaloti priešininką, bet toks žaidimas futbole nėra retenybė. čia ne Čepas ir ne KŽ šitą dalyką išrado.

Svarbi pergalė "Kauno Žalgiriui". Kaip supratau iš komentatoriaus rungtynės buvo permainingos (spėjau pažiūrėt antro kėlinio antrą pusę, joje KŽ buvo geresni ir prasileidę Riteriai net nelabai turėjo galimybių išlyginti). Tikiuosi KŽ pasivys Riterius ir užvirs rimta kova dėl 3 vietos

Bet tai kokio Otelė neįmušė Svarbiausia perėmęs kamuolį viską padarė teisingai, kaip iš vadovėlio - nusivarė į baudos aikštelę ir techniškai prasmūgiavo į kampą. Tik tas virpstas ne vietoj pasimaišė

Voba

Prie „Kauno Žalgirio“ klubo prisijungė Marius Stankevičius
http://zalgiris.lt/news/fc-kauno-zalgiris/84522/

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Marius Stankevičius tapo „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo dalimi.

Stipriausiose Italijos, Ispanijos ir Vokietijos lygose per savo ilgą karjerą rungtyniavęs ilgametis Lietuvos rinktinės narys ir kapitonas nuo šiol bus Kauno komandos konsultantas.

„Atvykau į klubą, tad stengsiuosi prisidėti savo mintimis bei užsienyje sukaupta patirtimi. Noriu prisidėti prie klubo vizijos, tikslų bei pats kažko išmokti. Kalbėjomės su klubo vadovais, o dabar būtent ir bus tas laikotarpis, kurio metu apsižiūrėsiu, kalbėsiuosi ir dalinsiuosi žiniomis. Kartu su klubu sieksime tobulėti“, – Žalgiris.lt pasakojo profesionalo karjerą 2018 metais baigęs M.Stankevičius.

Italijos „Serie D“ pirmenybėse karjerą užbaigęs buvęs futbolininkas tame pačiame „Crema“ klube pradėjo ir savo, kaip trenerio, kelionę. Vis tik, ji ilgai netruko ir buvusio Romos „Lazio“, Genujos „Sampdoria“, „Valencia“ bei kitų klubų atstovo laukia nauji iššūkiai.

Pasak naujojo „Kauno Žalgirio“ sistemos nario, jį labai sudomino galimybė dirbti organizacijoje, kurioje yra ne tik futbolas, bet ir krepšinis.

„Paskutinius metus dirbau treneriu, o dabar mūsų keliai išsiskyrė, todėl turėdamas laiko ir sutardamas su klubo vadovybe nusprendžiau prisijungti prie šios organizacijos. Radome bendrų minčių, o man asmeniškai yra įdomu tai, kad vienoje vietoje čia yra ir futbolas, ir krepšinis. Tarp šių dalykų turėtų būti bendradarbiavimas, kuriuo visa klubo sistema ir užsiima. Iš futbolo pusės, mums reikia lygiuotis, mokytis ir imti pavyzdį iš krepšinio bei siekti padaryti kažką įdomaus, ką pavyko padaryti jiems. Nieko neveikiant jokie rezultatai neateina, tad ruošiamės dirbti“, – pasakojo daugiau nei 60 rungtynių su Lietuvos rinktinės marškinėliais praeityje sužaidęs gynėjas.

Du kartus (2008 ir 2009 m.) geriausiu Lietuvos futbolininku išrinkto M.Stankevičiaus teigimu, per vieną dieną niekas nepasikeis. Tam reikės įdėti nemažai darbo, kuris, tikimasi, atneš naudos.

„Norėčiau, kad komanda ateityje būtų kuo arčiau aukšto lygio Europos komandų. Norėčiau, kad mūsų klubas taptų pavyzdžiu Lietuvoje, bet kaip ir minėjau, be darbo niekas neįvyksta. Stebuklingos lazdelės nėra, bet tikiu, kad tos perspektyvos ir norai atneš naudos ne tik šitai organizacijai, bet ir visam Lietuvos futbolui“, – svarstė darbus pradedantis Lietuvos, Ispanijos ir Italijos futbolo taurių laimėtojas.

Įdomus žingsnis, tik pareigos kol kas nelabai aiškios. Reik suprast pirmiausia apsižiūrės ir tada spręs, ar jam ir klubui tinka. Žiūrėsim į ką tai išvirs

tikriausiai kvietimas ne iš senosios KŽ valdžios, o tiesioginis iš BC Žalgiris. abejoju, kad Bičkauskis ar Čepas būtų prisikvietęs tokio lygio asmenybę. Tai matyt ieškomas kompetetingas žmogus galintis paimti valdžią į savo rankas, arba matomas kaip potencialus treneris.

Spėčiau ateitį pakeis Velička, nes su Velička niekas ten nejuda. Kaip treneris labai jis dar per žalias, o sporto direktoriaus rolėje aišku galėtu pasibandyti.

velička jau senai palikęs Žalgirį, dar pernai metų sezono pradžioje

Bet, tai, kad čia nurodyta, kad jis sporto direktoriumi dirba, ar aš kažką praleidau, ar jis paliko klubą visai ir kitas žmogus ten atsakingas ?
https://en.wikipedia.org/wiki/FK_Kauno_Žalgiris

wikipedijoj neretai būna pasenusi info

Tas tiesa, gali būti ir sena informacija. Futbolas.lt klausiau tai mane durnium išvadino, ne tiesiogiai, bet kažkas panašaus, sako Velička seniai jau virš metų nebežaidžia, nors aš ne klausiau ar jis žaidžia ar ne žaidžia, įdomu tiesiog pasidarė dėl prierašo nes įdomu ten jis dabar sporto direktorius ar ne jis, tiksliau nurodyta kaip matome futbolo direktorius, sporto direktoriumi jis tiesiog negalėtų būti šiame klube.

apie Veličką pastaruoju metu apskritai nieko negirdėt, gal jis iš viso pasitraukė iš futbolo

Įdomus žingsnis, tik pareigos kol kas nelabai aiškios. Reik suprast pirmiausia apsižiūrės ir tada spręs, ar jam ir klubui tinka. Žiūrėsim į ką tai išvirs

Turbūt pradžioje Motiejūną konsultuos iš savo patirties apie futbolo klubų infastruktūrą. Su tokia patirtimi geresnio konsultanto lietuvio nerasi. Nebent Jankauskas.

KŽ praslydo per Marytės plauką su Atlantu, bet kauniečių problemos su puolimu bado akis. Puolėjai tušti, iš kampinių visiškai jokio pavojaus (nėra kam mušti galva), labai daug broko perduodant ir kontroliuojant kamuolį. Rimčiausias ginklas dabar - baudos smūgiai, nes Bušmanas ar Pilibaitis gali pavojingai prasmūgiuot. Šiandien tas ir suveikė. Bet žaidimas visai neįtikino.

Vis kalbam kur dingo Andrius Velička, pasirodo, kad jis niekur nuo futbolo nenutolo, dar labai labai šviežias video, tiesiog ką tik iškeptas praktiškai.
Žiūrėti „YouTube“

YouTube

O Rudinilsonas traumuotas, ar šiaip kažkur dingo?

O Rudinilsonas traumuotas, ar šiaip kažkur dingo?

- Miknevičius KŽ rungtynėse su Palanga sakė, kad dar negrįžo iš Afrikos po atrankinių.

O Rudinilsonas traumuotas, ar šiaip kažkur dingo?

- Miknevičius KŽ rungtynėse su Palanga sakė, kad dar negrįžo iš Afrikos po atrankinių.

ačiū,