Dzūkų futbolą įamžino dar viena knyga – Lenkijoje išleista Veisiejų istorija
https://alytausgidas.lt/naujiena/dzuku- ... -istorija/



„Sergu už vokiečius ir italus”, – tokiomis nuotaikomis prasidėjusį Europos futbolo čempionatą sutinka futbolui neabejingas Veisiejų (Lazdijų r.) seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Italija pergalingai startavo Europos čempionatą atidariusia dvikova namuose su Turkija, o vokiečiai kitą savaitę pradės savo aikštėje prieš Prancūziją.

Už Lenkiją Zenonas šiemet neserga, tačiau būtent šioje futbolo šalyje ką tik išleista knyga „Futbolas Veisiejuose 1935-2019”.

Pasakojimas apie sportinį šio Dzūkijos miestelio pasididžiavimą 2018 metais tilpo trylikoje knygos „Alytaus futbolas“ puslapių, šįkart „Ančios“, „Dainavos“, „Dzūko“, „Nemuno“ komandų ir kita 84-metė futbolo Veisiejuose istorija rutuliojama 166 puslapiuose, kuriuos peversti knygą finansiškai padėjo iš Veisiejų kilęs verslininkas Kęstutis Stabingis.

„Šiame leidinyje noriu apžvelgti noriu apžvelgti dar vieną Veisiejų vizitinę kortelę, tikrai neeilinį reiškinį Veisiejų gyvenime – sporto karaliaus, futbolo, gyvavimo istoriją“, – tokiai įžanga knygą pradėjo Z. Sabaliauskas, prieš tai išvardijęs kitas miestelio vizitines, tokias, kaip bažnyčią, rūmų parką, esperanto kalbos kūrėją Liudviką Lazarą Zamenhofą, poetą Sigitą Gedą, kompozitorių Juozą Neimontą, pokario partizanus ir buvusią gausią žydų bendruomenę.

1977 metais į Veisiejų „Dainavos“ vartus stojęs ir 2008 m. juos paskutinį kartą laikęs Zenonas komandoje taip pat žaidė centro gynėju, o nuo 1988 m. iki 2019 m. komandai ir vadovavo.

Po 31-erius metus kaip žaidėjas ir tiek pat kaip ekipos vadovas Veisiejų „Dainavai“ atidavęs Z. Sabaliauskas knygoje kelis kartus dėkoja buvusiam veisiejiškių futbolininkų vadovui, vartininkui Albinui Jarmalai, kuris, būdamas dvylikos knygų leidėjas, Veisiejų futbolo istorijos leidinio ėmėsi ne pats, o patikėjo kolegai.

Sudarant knygą patarimais, nuotraukomis, statistinėmis žiniomis padėjo ne vien A. Jarmala, tačiau ir pirmasis Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Aivaras Vyšniauskas bei dar vienas dzūkų krašto futbolo entuziastas, pastarųjų dešimtmečių Simno futbolininkų vadovas Juozas Bagdanavičius.

Knygoje neužmirštas ir 1968-1983 metus Veisiejų „Dainavai“ atidavęs komandos vadovas Stasys Gražulevičius.

Išsamiai pristatomas ne tik savo miestelio, tačiau ir Panevėžio „Ekrano“, Vilniaus „Žalgirio“ bei kitose komandose žaidęs Fulgentas Bižys, ne vien už Veisiejus per savo karjerą rungtyniavę broliai Gintaras ir Vytautas Griškevičiai, Gintautas Plytninkas, Meirūnas Stankevičius, buvęs žaidėjas, futbolo teisėjas, o dabar rungtynių inspektorius Linas Masys. Leidinyje supažindinama ir su „Veisiejų žentais“ – miestelio futbolui nusipelniusiais Alvydu Bulsiu, Leonu Žalimu, Mingailiu Sabaliausku.

Deja, nei Lietuvos, nei Lenkijos aikštėse, kur anksčiau žaidė Veisiejų „Dainava“ pastaraisiais metais komandos nematome.

„… Veisiejų „Dainavos“ komandos, kuri ilgius metus džiugindavo miesto futbolo gerbėjus, nebeliko“, – nelinksma nata baigiama knyga. „Simboliška: futbolas Veisiejuose baigėsi. Tai – tarsi apmaudus lemiamas įvartis į tavo komandos vartus…“, – rašo Z. Sabaliauskas, baigdamas žodžiais „… niekaka nesakyk niekada. Gal dar ateis laikas ir atgis Veisiejų futbolo aikštės…“.

Kol Veisiejai džiaugiasi knyga, rengiasi jos pristatymui, o kartu ir liūdi dėl miestelyje, manykime, laikinai „užmigusio“ sporto karaliaus futbolo, Alytus, išgyvena pakilimą, su jauduliu stebi naujosios, DFK „Dainavos“, žaidimą aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje, šiemet sutiks ypatingą datą. Rudeniop turėtų būti švenčiamas futbolo Alytuje 100-metis (!).

Remiantis jau minėta „Alytaus futbolo“ knyga, pirmosios futbolo rungtynės Dzūkijos sostinėje įvyko prieš šimtą metų, 1921-ųjų spalį [-io 23]. „… Šaukiant 12 pėst. Kauno pulkui įvyko futbolo rungtynės su 11 pėst. Vilniaus pulku…”, o tuomet Alytuje laimėjo vilniečių pulkas „išleisdamas 7 prieš 1”.

Pristatyta knyga apie futbolą
https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/pri ... e-futbola/

Atvykęs į Aukštaitijos sostinę žinomas Lietuvos futbolo istorikas, rašytojas ir statistikos rinkėjas Gediminas Kalinauskas pristatė savo knygą „Panevėžio futbolas 1920–2020“.

Knygos pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto futbolo bendruomenės nariai: žaidėjai, treneriai, teisėjai, buvę futbolininkai ir kiti šia sporto šaka besidomintys žmonės, kurie iš autoriaus rankų gavo naują leidinį.

Idėja parašyti knygą prieš dvylika metų gimė Panevėžio „Ekrano“ futbolo klubo pirmojo prezidento Aleksandro Michelsono galvoje. Būtent A. Michelsonas ir tapo generaliniu knygos „Panevėžio futbolas 1920–2020“ rėmėju.

Panevėžio apskrities futbolo federacijos (PAFF) prezidentas, praeityje su „Ekrano“ komanda tapęs Lietuvos čempionu Darius Butkus pasidžiaugė, kad tokia knyga išvydo dienos šviesą.

„Knygos autorius nuveikė milžinišką darbą rinkdamas informaciją apie šimto metų senumo įvykius. G. Kalinauskas nuolat lankydavosi Panevėžyje, susitikdavo su to meto įvykių liudininkais ir viską kruopščiai fiksuodavo. Rašytojas aštuonerius metus dirbo, kol viskas buvo paruošta spausdinimui. Jeigu paskutinių keleto dešimtmečių įvykius galima palyginti nesunkiai atsekti, tai rasti įdomios informacijos, koks buvo Panevėžio futbolas prieš šimtą ar devyniasdešimt metų, buvo itin sudėtinga. Naujoji knyga – tai enciklopedija ir futbolo paminklas Panevėžiui“, – „Sekundei“ sakė D. Butkus.

Įvairiomis nuotraukomis iliustruotoje 700 puslapių knygoje „Panevėžio futbolas 1920–2020“ prisimenami prieškario metai, rašoma apie „Statybos“, „Ekrano“ komandas, kurios tapo Lietuvos čempionėmis, dabartinę reprezentacinę miesto ekipą FK „Panevėžys“. Knygoje gausu informacijos ne tik apie pagrindines miesto komandas. Skaitytojai išsamiai gali susipažinti ir su merginų, taip pat jaunųjų futbolininkų pasiekimais įvairiose varžybose. Knygoje nepamirštos ir salės futbolo bei mažojo futbolo komandos, mėgėjų kolektyvai.

Skyrelyje „Įžymybių galerija“ atskirai aprašoma apie Panevėžio futbolui nusipelniusius žaidėjus bei trenerius.

Knyga „Panevėžio futbolas 1920–2020“ išleista 500 egz. tiražu, o prekyboje jos nebus. Knygos leidėjai ketina keletą egzempliorių padovanoti miesto bibliotekai, kad pageidaujantys skaitytojai turėtų galimybę su nauju leidiniu susipažinti iš arčiau.

Knyga apie Šiaulių futbolo žmones, įvykius, datas
https://www.skrastas.lt/gyvenimo-spalvo ... kius-datas
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

Praeitą antradienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įvyko Arūno Petraičio knygos „Šiaulių futbolui – 95. Iliustruota istorija: 1925–2020“ pristatymas. Tai jau ketvirtoji šiauliečio trenerio, žurnalisto, sporto istoriko knyga. Pasikalbėti apie naujausią A. Petraičio knygą susitikome „Šiaulių krašto“ redakcijoje, kurioje jis dešimtmetį dirbo žurnalistu, o rengdamas knygą vartė laikraščių archyvus.

Medžiagai surinkti – ketveri metai

– Kaip kilo mintis parašyti knygą apie Šiaulių futbolą?
– Pagrindinis motyvas parašyti knygą buvo tai, kad iki šiol tokios knygos nebuvo. Tuo tarpu Šiaulių futbolas per beveik 100 metų nuėjo didelį kelią ir turėjo didesnių laimėjimų negu kada nors krepšinis. Prieš porą metų išleidau knygą apie Šiaulių krepšinį („9 Šiaulių krepšinio dešimtmečiai. Iliustruota istorija nuo 1925 metų“ (2018) – aut. pastaba), logiška buvo, kad ir Šiaulių futbolas turi atrasti savo vietą sporto istorijos lentynoje.

Antras motyvas buvo noras atkreipti dėmesį į tai, kad mes nepakankamai mieste skiriame dėmesio savo žinomiems sporto žmonėms ir įvykiams. Rašydamas šią knygą susidūriau su gana keistu faktu, kad kai kurie žmonės nežino tų komandų, kurios daugybę kartų tapo Lietuvos čempionais. Jie nežino „Elnio“, retas bežino „Karedą“. Galvoju, kad tai nėra normali situacija. Knyga galbūt vienas iš žingsnių prisiminti tuos įvykius, žmones, kurie buvo ir yra Šiaulių futbole. Manau, kad įprasminti sporto pasiekimus būtų galima ir kitomis formomis: šlovės alėja prie stadiono, bareljefas ar žymaus sportininko vardu pavadinta gatvė.

– Knyga apima futbolo istorijos laikotarpį nuo 1925 metų iki šių dienų. Kodėl pasirinktas toks atskaitos taškas – 1925-ieji?
– Yra šaltinių, kad komandos kūrėsi ir iki tol, tačiau jos daugiau buvo prie atskirų organizacijų: šaulių, skautų, politinių organizacijų, mokslo įstaigų, bet nebuvo jungiančio vardiklio. Pasirinkau istorinę datą 1925-uosius, nes tais metais buvo įkurta Šiaulių futbolo apygarda, ir ji tais pačiais metais suorganizavo pirmąjį apygardos futbolo čempionatą.

– Kiek laiko užtruko surinkti informaciją, iliustracijas? Kas padėjo?
– Pirmieji užrašai apie šitą knygą padaryti 2016 m. Aišku, į tą laikotarpį įsiterpė knyga apie Šiaulių krepšinį. Vienam turbūt nebūtų įmanoma to padaryti. Pradėjęs rinkti medžiagą, radau labai gerą futbolo bendruomenę Šiauliuose. Man pavyko susitikti ir su žmonėmis, kurie išvykę gyventi į kitus miestus. Šiauliečiai mane nustebino. Knygoje pilna nuotraukų, ir jos daugiausiai iš tos bendruomenės žmonių archyvų. Taip pat padėjo kolekcininkas Petras Kaminskas, Leonas Karaliūnas.

Pokalbiai su futbolo žmonėmis man labai praplėtė knygos tematiką. Tad knyga nėra vien tik skaičiai, faktai, bet ir įvykiai, žmonių prisiminimai, biografijos. Romualdas Urnikas – unikalus žmogus, jis viską puikiai prisimena, iš jo sužinojau daug man naujų ir netikėtų dalykų, pavyzdžiui, apie futbolą karo metais Šiauliuose. Teko padirbėti ir Vilniuje Lietuvos centriniame archyve.

Man nuostabiausias dalykas buvo tai, kad nė vienas žmogus, į kurį kreipiausi, nepasakė, kad neturi laiko, nenori, ar negali padėti.

– Ar kilo kokių problemų renkant medžiagą?
– Kai kurių dalykų nepavyko atrasti ir įdėti į knygą, nes nėra išlikę dokumentų. Galbūt jie buvo išmesti, sunaikinti ar nugulė privačiuose archyvuose. Paradoksalu, bet neturime ne tų seniausių laikų, o kai kurių tarybinių metų dokumentų. Pavyzdžiui, buvo broliai Skeiviai, legendiniai „Statybininko“ žaidėjai, jie pelnydavo labai daug įvarčių, ir bandymas suskaičiuoti visus jų įvarčius nebuvo iki galo sėkmingas, nes kai kurių sezonų neįmanoma atgaminti. Tas mane truputį nustebino, nes, atrodo, sportas – dokumentuojamas dalykas, bent jau protokolai turėjo išlikti.

Vietoj stadiono – pieva

– Su kokiais iššūkiais susidurdavo pirmieji Šiaulių futbolininkai?
– Kalbant apie 1921–1925 metus, didžiausia problema buvo stadionas. Jau tada Šiauliai turėjo nemažai futbolo komandų, 5–6 komandos dalyvaudavo Lietuvos pirmenybėse, bet kur žaisti – būdavo problema. Vienintelė padori buvo klubui „Makabi“ priklausanti aikštė dabartinėje „Baltik Vairo“ teritorijoje. Klubas nuomodavo aikštę, bet tada ne visos komandos išgalėjo mokėti nuomą, todėl ieškojo kitų vietų.

Šiauliuose buvo arklių rinka, netoli žydų kapinių, dabartinėje Žalgirio gatvėje. Ten tris kartus per savaitę vykdavo gyvulių turgūs, o kitomis dienomis – futbolas. To laikmečio rungtynių aprašymuose galima rasti užuominų, kad žaisti šioje aikštėje nebuvo pačios geriausios sąlygos: dulkės, bacilos, šiukšlės, gyvūnų paliktos „dovanėlės“.

Be šių dviejų pagrindinių aikščių žaisdavo ir parodų aikštėje – plyname lauke dabartinės ligoninės teritorijoje. Dar viena vieta – grafų Zubovų parke, kur dabar teniso kortai, ten vykdavo ir respublikinės žemės ūkio mugės. Profesorius Vytenis Rimkus yra pasakojęs, kad jaunystėje būtent toje aikštėje yra žaidęs. Dar buvo ir Gubernijos pievos, kai jau visai nebūdavo kur žaisti.

– Ką naujo pats sužinojote apie Šiaulių futbolą?
– Man atradimas buvo karo metai. Apie juos papasakojo Romualdas Urnikas (karo metais jis buvo paauglys), po to patvirtinimą jo žodžiams radau ir kituose šaltiniuose. Karas į Šiaulius atėjo 1941 metais, tačiau gyvenimas ir futbolas mieste nesustojo, nors ir buvo tam tikrų nepriteklių. Vienais metais vokiečių komendantas sugalvojo įsteigti taurę futbolo turnyrui ir jame dalyvavo po šešias šiauliečių ir vokiečių komandas. Kai kurios vokiečių komandos netgi buvo tarptautinės – jose žaidė italai, vengrai, rumunai. Ir to turnyro nugalėtoja tapo „Gubernija“, nes ji buvo karo metų lyderė.

Karo metais vyko ir Lietuvos čempionatai, nors ne visi buvo pabaigti. „Gubernija“ paskutiniais karo metais puikiai žaidė, pretendavo į prizininkes, bet sezonas liko nebaigtas.

Urnikas pasakojo, buvo ir įtemptų momentų. Kai stadione vykdavo rungtynės, išrikiuodavo tribūnų viršuje stebėtojus, kad žiūrėtų, ar neatvažiuoja vokiečiai gaudyti jaunimo į kariuomenę ar darbams. Pastebėję sunkvežimius, stebėtojai duodavo ženklą ir jaunimas išsislapstydavo.

Dar įdomus pastebėjimas, kad centrinis miesto stadionas tuo metu dar nebuvo baigtas ir šiauliečiai pradėjo jį plėšti: išsinešdavo langus, duris, lentas. Vokiečiai pamatę tokią netvarką, pradėjo saugoti stadioną. Baigėsi vagystės, bet ir rungtynės baigėsi. Kad galėtų rungtyniauti stadione, turėjo rašyti prašymus.

Legendinis „Elnias“ į Šiaulius atnešė šventę

– Kokius metus galima laikyti Šiaulių futbolo aukso amžiumi?
– Kalbindamas mūsų futbolo veteranus supratau, kad tarybiniais metais, kai Šiauliuose buvo daug gamyklų, kombinatų, fabrikų, kiekvienai jų rūpėjo turėti futbolo komandą, tai buvo prestižo dalykas. Taip atsirado „Elnias“, „Statybininkas“, „Tauras“, Mėsos kombinato komanda Komandas, žaidžiančias viename ar kitame lygyje, turėjo ir mažesnės įmonės.

Pokario faktas įdomus buvo, kad sportininkai buvo labai universalūs. Dažnas žiemą žaisdavo ledo ritulį, o vasarą – futbolą. Į rungtynes vykdavo sunkvežimiais ir kelionė iš Šiaulių į Klaipėdą kartais trukdavo ir aštuonias valandas. Tribūnos lūždavo nuo žiūrovų, nes tada nebuvo didelio pramogų pasirinkimo, todėl futbolas buvo šventė. Natūralu, kad šventę lemdavo ir laimėjimai. „Elnias“ buvo pirmoji Šiaulių komanda, kuri atnešė tą šventę į Šiaulius.

1948 metais „Elnias“, debiutuodamas Lietuvos čempionate, tapo čempionu. Tai buvo neįtikėtina žinia Šiauliams. Kadangi iki tol Šiauliai nebuvo pirmo ryškumo Lietuvos futbole, kauniečiai ironizavo: pabuvot vienais metais čempionais, vėliau vėl grįšite į paskutinę vietą. Bet „Elnias“ negrįžo, jis beveik 15 metų dominavo Lietuvos futbole iki 1961 metų 7 kartus tapo Lietuvos čempionu. Lygiagrečiai atsirado ir „Statybininkas“, bet jis tik du kartus tapo čempionu. „Tauras“ – vieną kartą. Apibendrinant galima pasakyti, kad tarybiniai metai futbolui buvo aukso amžius. Iškovojome 10 Lietuvos čempionų titulų ir buvome dominuojanti jėga respublikos futbolo padangėje, turėjome iškilių asmenybių, kurios vedė į pergales, nepaisant sąlyginio profesionalismo.

1945–1950 metais profesionalų nebuvo, žmonės dirbdavo, o po darbo susirinkdavo ir žaisdavo ir sugebėdavo laimėti. Su „Statybininku“ požiūris po truputį keitėsi, treneris R. Urnikas įnešė profesionalaus futbolo supratimą. Tada žaidėjai mažiau eidavo į darbą, daugiau laiko skirdavo sportui. Taip pat atsirado žaidėjų viliojimo praktika. Statybos trestas sportininkams galėjo pasiūlyti butų. Jeigu atsirastavo geras žaidėjas, pavyzdžiui, Mažeikiuose, bet neturintis normalaus būsto, nuvykę šiauliečiai galėdavo padėti ant stalo buto raktus, ir dažniausiai pokalbiai vykdavo ne su pačiais futbolininkais, o su jų žmonomis. R. Urnikas pasakoja, kad pas jį darbo stalo stalčiuje visada būdavo bent kelių butų raktai ir jis nuolat ieškodavo žaidėjų, kurie galėtų sustiprinti komandą. Ir tai veikė.

„Karedos“ gimimas

– Kas pasikeitė Lietuvai atgavus nepriklausomybę?
– Po 1990 metų mes sumažinome apsukas. Pradėjo užsidarinėti mūsų didžiosios gamyklos, atsirado lėšų duobės, kurias užpildyti buvo galima jau tik privačiomis lėšomis.

Egidijus ir Iveta Šimkai padarė didžiulį darbą, kad Šiauliai vėl sugrįžtų į futbolo pergalių orbitą. 1996 metais Šimkų suburta „Kareda“ tapo Lietuvos futbolo taurės laimėtoja. Tai buvo svarbus laimėjimas po beveik 20 metų pertraukos. 1997 m. „Kareda“ tapo Lietuvos čempione ir po to dar penkerius mets dominavo Lietuvos futbole. Nė viena respublikos komanda neprilygo jai, ne tai buvo ir trenerių, ir žaidėjų absoliuti viršūnė. Turėjome didžiulį potencialą. Įspūdingi skaičiai: 48 – tiek Lietuvos čempionato rungtynių iš eilės nepralaimėjo „Kareda“, 52 – tiek savo aikštėje žaistų rungtynių iš eilės nepralaimėjo. Ir tai truko keletą metų. „Karedoje“ rungtyniavo superžvaigždės, pavyzdžiui, Remigijus Pocius – 36 įvarčiai.

Visgi ilgiau išlaikyti komandos nepavyko, nes tai – dideli pinigai. Ko gero, galutinai koją pakišo nesėkmingas bandymas Europos taurės turnyre. Komanda buvo netoli patekimo į kitą etapą, kuris būtų garantavęs finansinę sėkmę, deja... Paskutiniais „Karedos“ gyvavimo metais klubo savininkas E. Šimkus pasakė, kad Šiauliai 20 metų neturės tokios komandos, ir jo žodžiai buvo pranašiški, mes šiandien tikrai neturime vyrų komandos, kuri pelnytų Lietuvos čempionato medalius. Paskutiniai vyrų futbolo medaliai buvo „Karedos“ 1998 metais iškovotas čempionų titulas.

Moterų futbolas

– Kada Šiauliuose atsirado moterų futbolas?
– 1970–1972 metais mes turėjome moterų komandą „Tauras“, tačiau ji gyvavo trumpai, nes 1973 metais pasirodė TSRS sporto komiteto kolegijos nutarimas, draudžiantis tam tikrų sporto šakų, „neturinčių nieko bendro su tarybine fizinio lavinimo sistema“, vystymąsi. Tarp draudžiamų sporto šakų, tokių kaip bridžas, joga, karatė, kultūrizmas, atsidūrė ir moterų futbolas. Birutė Tarvydaitė, „Tauro“ žaidėja, pasakojo, kad po nutarimo dar bandė tyliai treniruotis mokyklos salėje su treneriu Pijumi Paukščiu, tačiau, matyt, kažkas įskundė, ir vieną vakarą išgirdo į duris beldžiant miliciją. Sulaukė grasinimų, kad jeigu ir toliau treniruosis, gaus „parų“. Taip moterų futbolas kuriam laikui baigėsi.

Atsigavo tik po 25 metų. Telšiuose moterų futbolo rungtynes pamatė Vaidotas Vaičeliūnas, futbolininkas, žolės riedulio treneris, ir jam susidarė įspūdis, kad jo žolės riedulininkės yra ne prastesnio lygio negu tos futbolininkės. Grįžęs papasakojo Gintarui Radavičiui ir abu nutarė kurti futbolo komandą žolės riedulininkių pagrindu. Pusę komandos sudarė riedulininkės iš „Šiaulių“ klubo, kita pusė – iš „Gintros“. Ir pirmajame sezone 1999 metais ši komanda laimėjo čempionių titulą. Iš pradžių tos pačios merginos žaidė ir futbolą, ir žolės riedulį, tačiau palaipsniui, komandą papildant naujoms žaidėjoms, susiformavo atskiros žolės riedulininkių ir futbolininkių komandos.

Šiandien mūsų „Gintros“ futbolininkės turi jau 19 Lietuvos čempionių titulų, tai yra absoliutus dominavimas Lietuvos moterų futbole. „Gintra“ Lietuvoje neturi sau lygių. Aišku, tai turi ir minusų, nes žaidžiant su daug silpnesnėmis varžovėmis sunku tobulėti. Tikrąjį savo lygį pamatai Europos taurės varžybose.

Planuose – dar viena knyga

– Knyga dienos šviesą išvydo šių metų pačioje pradžioje, tačiau pristatymas dėl pandemijos įvyko tik dabar. Ar pavyko prisikviesti visus, kuriuos norėjote? Kokių atsiliepimų sulaukėte apie knygą?
– Kai kurių legendinių asmenybių jau nėra su mumis, bet dalyvavo tų žmonių artimieji, atvažiavo ir iš kitų miestų. Angelina Paukštienė, trenerio Pijaus Paukščio žmona, dėkojo šiauliečiai taip gražiai įprasmina tuos žmones, kurie daug metų buvo pasišventę futbolui ir dažnai beveik be jokio atlygio.

Dalyvavo Romualdas Urnikas, Česlovas Urbanavičius, Česlovas Kančelskis, 2020 metų Lietuvos čempionas su Vilniaus „Žalgiriu“ Domantas Šimkus. Man labai įstrigo R. Urniko ištarti žodžiai: „Futbolas buvo gyvenimas, išbandymas, pergalė, kurią reikia patirti kiekvienam žmogui. Tik tuomet gali suvokti, kiek ji kainuoja...“Č. Urbanavičius linkėjo vyrams vėl sugrįžti į pergalių kelią, pasivyti moteris. Belieka tikėtis, kad taip ir bus.

Autorius Lech Pečuro

KNYGOS 2021
Šiemet pavyko perskaityti 44 knygas. Nemažai naujų idėjų buvo pritaikyta darbe/gyvenime, o kai kurios dar laukia savo šanso. Dalinuosi knygų (originalūs pavadinimai) sąrašu bei trumpomis savo rekomendacijomis, įspūdžiais ir įvertinimais.

TAKTIKA/METODOLOGIJA:
- Periodyzacja Taktyczna. Logika z innego swiata ; Nowy Nie(porzadek) Futbolu ; Dorastanie w grze (T. Tchorz, M. Liudwiczak, D. Tchorz) - visos šios 3 knygos yra susijusios viena su kita. Jose yra aprašoma Taktinė Periodizacija, autoriaus žaidimo idėja ir baziniai atakos ir gynybos principai. Visos 10/10.
- The Philosophy of Football: In Shadows of Marcelo Bielsa (Jed C. Davies). Autorius aprašo įvairiausius žaidimo principus per Marcelo Bielsos žaidimo filosfijos prizmę. 8/10.
- Football Periodisation (Raymond Verheijen). Olandų treneris labai konkrėčiai ir aiškiai aprašo futbolo kalbą ir futbolo periodizacijos principus. Labai patiko. Manau, kad kiekvienas futbolo treneris turėtų tai perskaityti. 10/10.
- Pep'as Guardiola. Kiekviena detalė yra svarbi (Lech Pečuro). Prieš porą mėnesių facebook'e pasidalinau savo e-knyga. Pats sąžiningai ją perskaičiau po išleidimo nuo pradžios iki galo ir iš dalies pirmas blynas gavosi stipriai prisvylęs - nemažai žioplų, gramatinių ir stilistinių klaidų. Reikėjo daugiau laiko skirti redagavimui (patingėjau). Iš kitos pusės gavau labai svarbių taktinių pamokų berašydamas apie Man City. Man pačiam tapo lengviau suprasti kokią strategiją ir kokius taktinius įrankius yra geriau naudoti prieš vieną arba kitą varžovą. Savęs nevertinsiu, bet tą ką iš šios e-knygos norėjau, gavau.

Daugiau apie Lech e-leidinį
https://www.facebook.com/18950676741061 ... 546119123/

Linkas čia: https://wke.lt/w/s/9_sa7w

TRENIRAVIMAS / SPORTAS / TRENERIAI
- Everyone's a Coach (Don Shula, Ken Blanchard). Amerikietiškojo futbolo treneris ir psichologas pasakoja apie tai kokius bruožus turėtų puosėleti geras treneris. Ted Lasso tikrai yra kažką panašaus skaitęs. 9/10.
- You Win in the Locker Room First (Jon Gordon, Mike Smith). Labai panaši knyga į praeitą, tik šįsyk labiau link komandinio darbo. 9/10.
- Pep's City. The Making of Superteam (Pol Ballus, Lu Martin). Apie Pep'o darbus City komandoje. Viskas labiau bendroje formoje. Trūksta įdomesnių detalių. 7/10.
- Guardiola vs Mourinho: More Than Coaches (Rui Lanca). Apie kataloną ir portugalą, bet ne kaip apie strategus, o apie vadovus/lyderius. 10/10.
- Zonal Marking. The Making of Modern European Football. (Michael Cox). Futbolo kelionė nuo 1990 iki 2020. Apie tai kaip keitėsi futbolo mada ir žaidimo tendencijos. Smagu buvo prisiminti tam tikrus futbolo istorinius įvykius. 8/10.
- Brave New World. Inside Pochettino's Spurs (Guillem Balague). Apie Mauricio darbą Spurs'uose. Nemažai įdomių istorijų ir trenerio pamąstymų. 9/10.
- Jurgen Klopp: Notes On A Season: Liverpool FC (Jurgen Klopp). Ši knyga, tai 2019/20 sezono J. Klopp'o pasisakymai prieš ir po rungtynių. Vienam kartui, nebent kažkas yra dideliu Liverpool komandos gerbėju. 7/10.
- The Barcelona Legacy: Guardiola, Mourinho and the Fight For Football's Soul (Jonathan Wilson). Nemažai panašių istorijų galima rasti Pep'o, Cruyff'o arba Mourinho autobiografijose. Labai kažko naujo sau neradau. 7/10.
- Michael Jordan: The Life (Roland Lazenby). Nepažiūrėjęs į puslapių skaičių užsisakiau šią knygą ir atkeliavo 800+ puslapių biblija apie MJ23. Per daug detalių, bet vietomis buvo pakankamai įdomu. 8/10.
- Herr Guardiola ; Pep Guardiola: The Evolution (Martin Perarnau) - šios dvi knygos yra vienos mano mėgstamiausių. Pirmoji apie pirmąjį Pep'o sezoną Bayern klube, o antroji apie antrąjį ir trečiąjį + kažkiek užkabinta pradžia City komandoje. Daug įdomių taktinių iįžvalgų, futbolo citatų ir konkrėčių pavyzdžių. Abi 10/10.
- The Coaching Philosophies of Louis Van Gaal and the Ajax Coaches (Henny Kormelink, Tjeu Seeverens). Aprašyti Van Gaalo treniravimo ir vadovimo metodai. Vietomis buvo įdomių pamąstymų. 7/10.

KOMUNIKACIJA
- The Storyteller's Secret (Carmine Gallo). Apie meną pasakoti istorijas. Labai lengvai skaitosi. Patiko. 9/10.
- Everyone Communicates, Few Connect: What the Most Effective People Do Differently (John C. Maxwell). Rekomenduoju šį autorių. Jo knygos įdomiai skaitosi, nes jose daug įdomių istorijų. Šioje apie tai, kaip žmonės sėkmingai gali komunikuoti. 8/10.
- Humble Inquiry: The Gentle Art of Asking Instead of Telling (Edgar Schein). Apie atvirus klausimus. Labai kažkuom neįsiminė. 5/10.
- Sizing People Up: A Veteran FBI Agent's User Manual for Behavior Prediction (Cameron Stauth, Robin Dreeke). Trumpa, bet konkreti ir pakankamai įdomi knyga. Buvęs FBI agentas dalinasi paslaptimis kaip gauti daugiau informacijos iš pvz. nepažįstamo žmogaus. 9/10.
- The Art of Effective Communication (Dale Carnegie). Labai kažkuom neįsiminė. 5/10.
- Nonviolent Communication: A Language of Life: Life-Changing Tools for Healthy Relationships (Marshall B. Rosenberg). Ši knyga skaitėsi gan sudėtingai, bet per prievartą pabaigiau. Autorius labai jau giliai kapstėsi komunikacijos problemose. 4/10.
- Ask More: The Power of Questions to Open Doors, Uncover Solutions, and Spark Change (Frank Sesno). Autorius pasakoja įvairiausias istorijas ir parodo kokie yra klausimų tipai. Kiekviena istorija prasideda nuo kažkokio klausimo. 7/10.

SAVIUGDA
- Today Matters (John C. Maxwell). Apie svarbą būti čia ir dabar. 7/10.
- Awaken the Giant Within (Tony Robbins). Šioje knygoje autorius užkabino nemažai įvairiausių gyvenimo sričių ir kaip jose tapti sėkmingu. Dalinasi savo patirtimi ir idėjomis. Vietomis patiko. 7/10.
- Principles (Ray Dalio). Autorius pasakoja apie gyvenimo ir darbo principus. Visko labai daug, bet vieną idėją pasiskolinau ir sėkmingai įdegiau savo darbe nuo naujo sezono pradžios. 7/10.
- Номер 1 (Игорь Манн). Ši knyga tai yra vienas didelis straipsnis apie tai kaip tapti numeris 1 kokioje nors srityje. Daug nuorodų ir rekomendacijų, bet norėjosi, kad autorius vienu arba kitu klausimu labiau išsiplėstų. 8/10.
- Greenlights (Matthew McConaughey). Žinomas aktorius pasakoja apie savo gyvenimą ir jo vertybes. Nemažai įdomių istorijų. 7/10.
- Шахматы как модель жизни (liet. - Šachmatai kaip gyvenimo modelis) (Каспаров Гарри). Žinomas šachmatininkas per šio žaidimo prizmę pasakoja apie gyvenimo principus - lygindamas šachmatus su sportu, politika arba kasdieniniu gyvenimu. Visai patiko. 8/10.

LYDERYSTĖ
- First man in: Leading from the front (Ant Midlleton). Autorius dalinasi savo istorijomis iš gyvenimo, pagrinde susijusio su darbu kariuomėneje. Tam tikros buvo įdomios. 7/10.
- Leadership Strategies and Tactics (Jocko Willink). Jau esu skaitęs vieną šio autoriaus knygą, kuri padarė man labai dideli įspūdį. Ši irgi labai patiko. Autorius pasakoja per kariuomenės prizmę apie įvairiausias lyderystės strategijas ir taktikas, kurias galima pritaikyti pvz. versle arba kitose gyvenimo srityse. 10/10.
- The Ride of a Lifetime. Lessons Learned From as CEO of The Walt Disney Company (Robert Iger). Autorius pasakoja kaip nuo pačių papraščiausių pareigų pakilo iki pačių aukščiausių ir kokiais principais vadovavosi. 7/10.
- Harvard Business Review 10: Leadership (Peter F. Drucker, Daniel Goleman, William W. George). Top 10 HB straipsnių apie lyderystę. Visi verti dėmesio. Reikės dar sykį peržiūrėti šią knygą atidžiau. 8/10.

PEDAGOGIKA
- The Gold Mine Effect (Rasmus Ankersen). Autorius apkeliavo visą pasaulį ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl vieni pasiekia gerų sportinių rezultatų, o kiti ne. Kas turi didelę įtaką? Kiek nulemia talentas? Kada vaikai pradeda sportuoti? Ir tt. Labai patiko. 10/10.
- Discipline Without Stress, Punishments, Or Rewards: How Teachers and Parents Promote Responsibility & Learning (Marvin Marshall). Knygoje plačiai aprašomas metodas kaip įsivesti namie/klasėje/komandoje discipliną be jokio streso. Metodas labai patiko, bet įdiegti jį reikia nemažai kantrybės ir daug darbo. 9/10.

PSICHOLOGIJA
- Grit: The Power of Passion and Perseverance (Angela Duckworth). Autorė pasakoja apie UŽSISPYRIMĄ kaip svarbiausią bruožą norint pasiekti savo tikslą. Tiesą sakant mažai atsimenu, nes beskaitant patekdavau į kažkokią meditacinę būseną ir būdavau labai stipriai tądien užmotyvuotas. Būtinai sugrįšiu prie jos dar kartą naujais metais. Labiausiai šiemiet patikusi knyga. Tvirtas 10/10.
- Surrounded by Idiots (Thomas Erikson) - autorius pasakoja apie 4 skirtingus žmonių charakterio bruožus ir kaip galima su kiekvinu iš jų surasti bendrą kalbą. Visai patiko. 8/10.
- Mentalny Kop IV – Potęga pewności siebie ; Mentalny Kop (część 2) Potęga motywacji ; Mentalny Kop I – Potęga nastawienia (liet. - Mentalinis spyris) (Rafał Malinowski, Konrad Czapeczka) - tai yra serija knygų, kurias išleidžia futbolo psichologai dirbantys Lenkijoje. Labai patinka šių knygų struktūra - žaidėjo ir sporto psichologo dialogas. Viskas labai konkretu su daug praktinių patarimų. 10/10.

KOMANDINIS DARBAS
- No Rules Rules: Netflix and the Culture of Reinvention (Erin Meyer, Reed Hastings). Apie tai kaip yra dirbama Netflix komandose. Patiko - 8/10.
- Karmic Management: What Goes Around Comes Around in Your Business and Your Life (Christie McNally, Michael Gordon, Michael Roach). Vienu žodžiu apie karmą versle (įmonės, komandos ir tt.). Kažkaip viskas pasirodė labai primityvu. 6/10.

Lietuvos futbolo pirmenybėms 100 metų! (1922-2022)
https://www.aidas.lt/lt/visuomene/artic ... -1922-2022
Doc., nusipelnęs treneris A. Vosylius



Pagerbiant šį gražų Lietuvos futbolo šimtmečio Jubiliejų (pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 m.) Algirdas Klimkevičius parengė ir išleido jo trilogijos paskutinę – trečiąją monografiją „Lietuvos futbolas 50 metų nelaisvėje (1940-1990). Ankstesnėse jo monografijose: „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės (1911-1990)“ ir „Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) futbolo istorija“ pateikė mūsų futbolui nusipelniusių žmonių, jų darbų ir pasiekimų didžiulę paletę, o antroje - mūsų futbolo sunkų ir vingiuotą kelią, nueitą nuo jo pirmųjų žingsnių po 1918 m. paskelbtos Nepriklausomybės iki okupacijos metų.

Ir štai prieš mus trečiasis A. Klimkevičiaus leidinys. Kuo jis ypatingas? Visų pirma, kaip ir du pirmieji, pasižymi savo turinio įvairumu ir išskirtine apimtimi – 398 puslapiai. Knygoje plačiai pateikiamas ir nagrinėjamas, per penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų, nueitas sudėtingas Lietuvos futbolo kelias.

Knygos pradžioje autorius rašo apie mūsų šalyje didžiules netektis karo ir okupacijos metais. Įvairiais laikotarpiais kentėjo, ar žuvo to meto jau žinomi futbolininkai. Pavyzdžiui, nacistų kulka atėmė mūsų futbolo rinktinės kapitono, trenerio, karo lakūno R. Marcinkaus, kovojusio anglų aviacijoje prieš hitlerinę Vokietiją, gyvybę.

Antroji TSRS okupacija neaplenkė ir futbolininkų tremčių: 1940 m. Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos futbolo pradininkas A. Gustaitis.

Koks buvo Lietuvos futbolas sovietų okupacijos metais? Jau antrą okupacijos dieną (1940 birželio 16 d.) įvyko pirmos tarpmiestinės rungtynės Kaunas-Vilnius, sukėlusios didžiulį susidomėjimą, baigėsi kauniečių pergale – 3:1. Tuo laikmečiu vyko didelės pertraukos sporto organizacijose, nutraukti tarptautiniai ryšiai. Spauda paskelbė: „Dėl susidėjusių aplinkybių Lietuvos futbolo pirmenybės toliau nebus vykdomos“.

Toliau autorius nagrinėja, koks gyvenimas futbolo padangėje vyko karo metais. Ir pasirodo, kad mūsų futbolas buvo dar gyvybingas. Draugiškuose mačuose Kauno rinktinė 7:0 ir Vilniaus rinktinė – 12:2 sutriuškino vokiečių karių rinktinę. Vyksta ir tradiciniai futbolo mačai Kaunas-Vilnius ir kitos futbolo varžybos. Futbolo gyvenimas tęsiasi ir toliau, koks jis, sužinos skaitytojas ir daugelio įdomių futbolo rungtynių aprašymų.

Taip pat autorius pateikia futbolo peripetijas pokario metais, supažindina su futbolo sekcijos (federacijos) darbu: jos struktūra, pirmaisiais vadovais, jos veikla, su masinio futbolo problemomis.

Mūsų jaunųjų futbolininkų treneriai ir specialistai galės išsamiai susipažinti su mūsų šalies futbolo atžalyno įvairiomis jų ugdymo sistemomis, įdomiomis varžybomis sąjunginėse dienose. Mūsų jaunųjų futbolininkų pasiekimais ir nesėkmėmis. Jau pirmaisiais pokario metais (1946 ir 1947 m.) Lietuvos jaunių futbolo rinktinė pademonstravusi techniško – savito futbolo žaidimo ypatumus, tampa TSRS čempionais! Geriausi jaunieji futbolininkai buvo kviečiami į TSRS jaunųjų ir jaunučių rinktines tai bylojo, kad mūsų šalies futbolo atžalyno ugdymas buvo teisingame kelyje.

Toliau matome A. Klimkevičiaus išsamiai pateiktą medžiagą – kokį vaidmenį atliko studentų futbolas ir aukštosios mokyklos. Studentų futbolas išugdė meistrų komandoms didžiulę armiją aukšto meistriškumo žaidėjų. Stebina šie rodikliai: per visą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos futbolo meistrų komandų gyvavimo laikotarpį (1948-1986 m.) aukštosios mokyklos į jas delegavo per 100 futbolininkų. Daugiausia: KKI – 41, VPI – 38.

Laisvos Lietuvos futbolo pirmenybės nutrūko 1940 m., kai šalis okupavo TSRS. Tačiau okupacijos metais (tiek nacių, tiek sovietų) pirmenybės vykdavo. Pateikiama visų Lietuvos futbolo pirmenybių nugalėtojai, prizininkai, geriausių mūsų šalies komandų žaidėjai. Taip pat galima susipažinti su „Tiesos“ taurės varžybomis, futbolo kolektyvais – nugalėtojais, jų dalyvavimu TSRS taurės varžybose.

Leidinyje išdėstyta įdomi medžiaga apie mažąjį (salės) futbolą, kuris buvo žinomas ir žaidžiamas tik Vakarų valstybėse. Mažojo futbolo Lietuvoje gimtadienis laikomas 1964 m. sausio mėnuo. Apie pas mus žaidžiamą futbolą salėse, žinios sklido po visą TSRS. Mes buvome šio žaidimo pradininkais ir tai sudomins ne vieną futbolo mylėtoją.

Tačiau, šios monografijos autorius, didžiausią dėmesį teikia mūsų šalies meistrų futbolo kolektyvams ir jų dalyvaviui įvairiose TSRS futbolo sistemų varžybose. Meistrų komandos reprezentavo visos šalies futbolą, turėjo „Dinamo“ (1947 m.), po to „Spartako“ ir pagaliau „Žalgirio“ (nuo 1962 m.) pavadinimus. Šiame skyriuje treneriai, futbolo specialistai, bei šios sporto šakos gerbėjai, suras labai įdomios faktinės medžiagos apie mūsų respublikos gerai žinomus futbolo meistrų – Vilniaus „Spartako“, „Žalgirio“, Kauno „Bangos“, Klaipėdos „Granito“ („Atlanto“) kolektyvus, jų nuosmukius ir žinoma – laimėjimus. Taip pat apie šių komandų trenerius, vadovus, žaidėjus. Vis tik mūsų futbolo didžiosios pergalės ir laimėjimai siejami su Vilniaus „Žalgirio“ kolektyvu. Jo pasiekimų viršūnė – 1987 m. TSRS aukščiausios lygos pirmenybėse iškovoti bronzos medaliai. Daugelis mūsų geriausių futbolininkų buvo kviečiami į įvairių TSRS rinktinių sudėtis.

To pasekoje mes turime du olimpinius čempionus – A. Narbekovą ir A. Janonį! Buvo gražių ir sėkmingų rungtynių, prieš garsius to meto sovietinius kolektyvus. „Žalgiris“ vienintelis iš Baltijos šalių, per du okupacijos laikmečius debiutavo UEFA taurės turnyre. Prie šių garsių „Žalgirio“ pasiekimų, reikšmingai prisidėjo Kauno „Bangos“ ir Klaipėdos „Granito“ meistrų kolektyvai, į jo gretas delegavę nemažą būrį talentingų futbolininkų.

Knygoje nagrinėjama aštria, visą sovietmečio laikotarpį, tapusia aikščių ir stadionų, problema. Taip pat rasime išsamų pasakojimą apie futbolą išeivijoje: Anglijoje, Škotijoje, Brazilijoje, Urugvauje, JAV, Australijoje.

Didelis straipsnis skiriamas moterų futbolui. Futbolo specialistėms bus įdomu susipažinti su išskirtinėmis moterų futbolo savybėmis, apie žymiausias mūsų šalies dailiosios lyties futbolininkes. Taip pat apie vykusias įdomias kovas Lietuvos ir TSRS pirmenybėse.

Leidinio pabaigoje skaitytojas susipažins su žinomų žmonių, jaunystėje žaidusių futbolą, įvairiais pasakojimais ir įdomiais prisiminimais. Savo įspūdžiais dalinasi prezidentas Valdas Adamkus, Kauno „Inkaro“ komandos futbolininkas ir treneris Juozas Agulnikas. Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas B. Jankauskas, Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Stasys Danisevičius. Knygoje pateiktas įdomus futbolininko Povilo Grigonio pasakojimas apie savo tėvą – Lietuvos patrioto Antano žygdarbius už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Taip pat skaitome apie įdomius Klaipėdos „Granito“ meistrų komandos žaidėjo Juozo Žvinakevičiaus prisiminimus, futbolininko – tremtinio Gintauto Stasiuliavičiaus gyvenimo peripetijos, tragišką Vilniaus „Žalgirio“ futbolininko Algirdo Žilinsko likimą ir daugelį kitų.

Knygos pabaigoje, futbolo gerbėjus sudomins A. Vosyliaus straipsniai: „Ar žaidėme lietuvišką futbolą?“ ir „Futbolo talentų gimtinė – Kauno priemiestis Julijanava“.

Šios monografijos turinį ryškiai papildo ir paįvairina įdomių nuotraukų gausa. Ir pačioje leidinio pabaigoje (viršelyje) susipažinsime su monografijų trilogijos autoriumi, Lietuvos nusipelniusiu treneriu, doc. Algirdu Klimkevičiumi.

Mūsų Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu ir ateityje toks išsamiu turiniu įdomus leidinys (kaip ir du pirmieji), turės didžiulės pažintinės reikšmės mūsų naujajai futbolininkų kartai. Neabejotinai ši monografija bus reikšminga istorinė medžiaga studentų ruošiamiems moksliniams darbams.

visiškai netikėtai pasirodė nauja knyga apie LT futbolo istoriją. Ir dar skaitmeninė, laisvai prieinama internete

Rimantas Jurgis Petrauskas
Liepos 5 d., 10:29 ·
Su džiaugsmu galiu pranešti, kad baigiau rašyti knygą (nuoroda parsisiuntimui žemiau). Vadinasi ji „Debesuota su pragiedruliais“ ir aprašo Lietuvos futbolo istoriją nuo pirmųjų žingsnių iki pat šių dienų. Tarpukaris ir sovietmetis, rinktinė ir nacionalinis čempionatas, žaidėjai ir klubai, turnyrai ir stadionai – aprašyta viskas, ką mano nuomone turėtų žinoti lietuvišku futbolu vidutiniškai ar kiek daugiau nei vidutiniškai besidomintis žmogus. Tačiau aprašyta glaustai – knygos apimtis viso labo 224 puslapiai, tai gal labai neprailgs.
Knyga nemokama, tačiau norintys galite paremti autoriaus darbą per Contribee platformą. Ten pat galima atsisiųsti ir pačią knygą (kol kas tik PDF formatu).
Jei ir neskaitysite, būsiu dėkingas, jei pasidalinsite šiuo įrašu ir taip padėsite knygai pasiekti platesnį skaitytojų ratą.
https://contribee.com/rimantaspetrauskas

Istoriniai kadrai/leidiniai:

Moldova - Lietuva 2006
https://wildstat.ru/prg/94911.pdf

Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, 1 dalis
https://www.knygos.lt/lt/elektronines-k ... 1944-1990/

Šis žmogus – tikra vaikščiojanti futbolo enciklopedija: juo domėtis pradėjo vos šešerių
https://www.delfi.lt/plius/gyvenimas-vi ... u-86201229

Statybininkas Dainius Breivė jau daugiau kaip 30 metų laisvalaikiu renka statistinius duomenis apie futbolą ir jau išleido keletą knygų apie tai. Ateities planuose – ir futbolo enciklopedijos.

Tėvas įkvėpė sūnų rinkti informaciją apie sportą

Kaip juokauja pašnekovas, jis gimė Vilniuje 1958 metų birželio 4 d., o po keturių dienų Švedijoje prasidėjo VI-is pasaulio futbolo čempionatas. Beje, ši vaikščiojanti futbolo „enciklopedija“ gimė gana sportiškoje jaunystėje šeimoje. Tėvelis mokydamasis Vilniaus Universiteto Gamtos fakultete (1948–1952 m.) buvo lauko teniso neblogas žaidėjas, o mama nuo mokyklos laikų (Ukmergėje) buvo garsi to meto vidutinių distancijų (400, 800 m) bėgikė, vienu metu buvo net 400 m savo amžiaus grupės Lietuvos rekordininkė. Tėvelis ne tik prenumeravo nuo 1956 metų kovo 1 d. atsiradusį lietuvišką sportui skirtą laikraštį „Sportas“, bet ir kaupė visą su sportu susijusią informaciją. Vėliau šį „darbą“ perėmė Dainius.

Pirmasis pašnekovo susidomėjimas sportu, jo renginiais ir žiniasklaida prasidėjo gana anksti. 1964 m., būdamas 6 metukų, kartu su šeima žiūrėdavo televizijos transliacijas iš Insbruko žiemos ir Tokijo vasaros olimpinių žaidynių. O nuo 1966 m. pasaulio futbolo čempionato Anglijoje jau šis tas išliko jo atmintyje, ypač rungtynės Vengrija – Brazilija – 3:1 ir, aišku, finalas Anglija – Vokietija – 4:2. Žymiai vėliau Dainius sukaupė visų nuo 1966 m. pasaulio čempionatų video įrašus, kuriuos suformatavo į DVD diskus. Ačiū visagaliam internetui.

Kaip atsirado aistra sporto literatūrai, sąlygojo vienas nereikšmingas įvykis. 1969 m. tėvelis pasikvietė sūnų tvarkyti rūsį, o ten – į ryšulius surišti „Sporto“ kelių metų egzemplioriai. Pradėjo juos vartyti, skaityti ir tai moksleiviui padarė tokį didelį įspūdį, kad nuo to laiko kilo „manija“ ne tik sportuoti, bet ir kaupti sportinę literatūrą. Kaip tik tuo metu Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda laimėjo savo turnyrą SSRS čempionato II lygos vietoje grupėje, ir tai dar labiau suteikė azarto futbolui ir apskritai – sportui. Tiesa, treniruotis futbolo vaikų grupėje neleido mama: girdi, futbolininkai dažnai traumuojami ir iš futbolo duonos nevalgysi. Ir nuvedė sūnų į plaukimo baseiną. Tačiau neužilgo šeima persikėlė į Lazdynų mikrorajoną ir su plaukimu teko atsisveikinti – toli reikėjo važinėti. Užtat vaikinas aktyviai dalyvavo sportiniame gyvenime, su klase dažnai laimėdavo mokyklos futbolo ir krepšinio varžybas. Tiesa, 1975 m. rudenį trumpam pateko į Vilniaus „Žalgirio“ jaunimo grupę pas tuometinį trenerį, praeityje garsų Lietuvos futbolininką Stanislovą Ramelį. O studijuodamas tuometiniame Vilniaus Inžineriniame Statybos Institute (dabar VGTU), porą metų atstovavo „Inžinerijos“ komandai Vilniaus pirmenybėse ir studentų varžybose. O va aistra informacijai apie sportą – lydėjo kasdien.

Nuo 1971 m. be „Sporto“ laikraščio Dainius pradėjo rinkti rusišką savaitraštį „Futbol-Chokej“, kurio kažkodėl nebuvo galima prenumeruoti, o reikėdavo nusipirkti spaudos kioske. Nuo 1972 metų tėvai sūnaus prašymu prenumeruodavo ne tik „Sporto“ laikraštį, o ir tuos užsienietiškus žurnalus, kuriuos buvo galima prenumeruoti: čekų „Stadion“, slovakų „Štart“, lenkų „Sportowiec“, vėliau vokiečių „FUWO“, lenkų „Pilka nožna“, dar vėliau – vengrų „Labduragaš“ („Futbolas“). Nuo 1972 m. (žiemos olimpinių Sapore) pradėjo rinkti iškarpas (daugiausiai iš sovietinių ir socialistinio lagerio periodinių leidinių) su sporto įvykiais ir jas klijuoti į didelio formato ir storio „kontorines“ knygas (tai mamos idėja rinkti sporto iškarpas). Tai tęsėsi iki 1990 m., kai tų knygų susikaupė per 50 ir bute nebuvo vietos, kur jas laikyti. Tad laikraščių ir žurnalų prenumeravimas irgi baigėsi apie 2000-sius: atsiradus internetui, visus leidinius galima rasti ten. Dabar dainius savo laikmenose yra sukaupęs visus pagrindinius rusų ir kitų šalių sporto leidinius.

O idėja rinkti statistinę futbolo informacija kilo 1974 m. per X pasaulio futbolo čempionatą kada blizgėjo Olandijos ir Vokietijos FR rinktinės. Tais pačiais metais mano draugas Edvardas jam padovanojo čekų knygą apie futbolą „Zlata knyha kopana“ su pasaulio futbolo čempionatų istorija ir visų čempionatų finalinių turnyrų rezultatais, komandų sudėtimis ir nuotraukomis. Nuo tada Dainius ir užsidegė rinkti visą futbolo statistiką, kas susiję su futbolu – ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Ilgus vakarus vyras praleisdavo M.Mažvydo bibliotekoje, kur ir iš įvairių periodinių leidinių ir knygų persirašydavo pasaulio, Europos, olimpinių žaidynių ir Lietuvos pirmenybių rezultatus. Vėliau, kai bibliotekose atsirado kopijavimo aparatai, šis darbas palengvėjo. O va rašomosios mašinėlės lietuvių kalba tais laikais be KGB leidimo nebuvo galima įsigyti, ir apskritai – jos buvo „deficitas“. Tik Garbačiovo laikais, 1987 m. Vilniaus universalinėje parduotuvėje pagaliau įsigijo spausdinimo mašinėlę lietuvių kalba.

Tas labai ilgas kelias iki knygų leidybos

Nuo tada Dainiui ir kilo idėja parašyti knygą apie pasaulio futbolo čempionatus, juolab, kad šiokios tokios informacijos apie tai jau turėjo. Tačiau prieš tai pasidomėjo: kokia leidykla išleistų. Tačiau jau artėjo didysis SSRS krachas, infliacija jau siautėjo, todėl išleisti tokią knygą be savo lėšų tapo įmanoma. Tiesa, 1988–1989 m. „Sporto“ laikraštyje, padedant legendiniam praeityje futbolininkui Stasiui Paberžiui ir „Sporto“ laikraščio tuometiniam korespondentui, keliuose numeriuose pateikiau seriją Lietuvos futbolo pirmenybių lentelių su visais rezultatais. Vėliau Kauno „Šviesos“ leidykla pasiūlė prisidėti, ruošiant 1990 m. sporto kalendorių. Į jį pateko keli straipsniai apie pasaulio čempionatų istoriją (1930–1986 m.), pirmą kartą (turbūt) Lietuvoje nuo 1944 m. pateikiau informaciją apie Baltijos šalių futbolo turnyrą ir kitą įdomią informaciją. Tačiau mano paruoštos knygos (apie 300 puslapių) apie 1930–1986 m. pasaulio futbolo čempionatus leidykla nesiryžo spausdinti.

Lietuvai atkūrus valstybingumą, atsirado galimybė įsigyti Vakarų šalių spaudinių ir knygų, ir tik tuomet pašnekovas suprato, kokiame informaciniame „vakuume“ gyvenome“. Ir kai 1992 m. Europos futbolo čempionatas vyko Švedijoje, panaudojant ne tik rusų (tuo metu jau atsirado „Sport-Express“) bet ir vokiečių (pvz., „Sport Bild“, kurį jau buvo galima nusipirkti mūsų šalies spaudos kioskuose ir knygynuose), jau buvo galima gauti smulkią, išsamią statistinę informaciją ir iliustracijas, kas sovietų laikais buvo sunkiai prieinama. Pasibaigus minėtam čempionatui, vyras sėdo prie rašomos mašinėlės ir per tris mėnesius parašė apie jį knygą, panaudodamas „Sport Bild“ žurnalo iliustracijas. Vėliau įrišo savo kūrinį knygrišykloje. Taip gimė pirmoji Dainiaus „knyga“. rinko bei kaupė apie tai informaciją.

Tik kai atsirado skaitmeninė spauda, ledai pagaliau pajudėjo. Impulsą tam davė jo žmona Jolanta. 2013 m. pavasarį ji, pradinių klasių mokytoja, įsikalbėjo su savo kolege, kad yra spaustuvė, kuri leidžia knygas skaitmeniniu būdu ir praktiškai gali išleisti knygą nors vienu egzemplioriu už palyginti nedidelę kainą. Dainius susisiekė su spaustuvės vadybininku, jam šios knygos išleidimo idėja patiko, ir – knygų serijos „Pasaulio futbolo čempionatai“ leidimas – pagaliau pajudėjo. Vien per 2013 m. vasarą paruošė 3 tomus šios serijos, nes informaciją apie tai kaupė jau trisdešimt metų ir ją vis papildydavo, atsiradus vis naujoms galimybėms. Taip tų pačių metų rudenį pasaulį išvydo pirmosios trys knygos. 2013 m. lapkričio 13 d. „Lietuvos ryto“ televizija laidoje „Aktyvi Lietuva“ parodė trumpą reportažą „Futbolui paaukoti metai...“ apie Dainiaus aistrą futbolui ir jo istorijai bei – anonsavo minėtas knygas. O kitų metų pavasarį jo knygos jau buvo eksponuojamos „Knygų mugėje“ LITEXPO salėse Vilniuje.

Knygoms apie futbolą, regis, galo nematyti

Per sekančius keturis metus Dainiui pavyko paruošti dar 10 tomų. Pirmosios dvi knygos aprėpė po du čempionatus, nes tuo metu buvo sužaistas labai nedidelis rungtynių skaičius, o ir gerų iliustracijų buvo galima gauti neypatingai gausiai: I tomas – 1930 ir 1934 m. (342 psl.), II tomas – 1938 ir 1950 m. (442 psl.) O kuo daugiau dalyvių ir rungtynių, tuo didesnė knygų apimtis: III tomas – 1954 m. (388 psl.), IV tomas– 1958 m. (538 psl.) , V tomas – 1962 m. (534 psl.), VI tomas– 1966 m. (699 psl.), VII tomas – 1970 m. (660 psl.), VIII tomas – 1974 m. (548 psl.), IX tomas– 1978 m. (604 psl.), X tomas– 1982 m. (608 psl.), XI tomas– 1986 m. (716 psl.), XII tomas – 1990 m. (726 psl.), XIII tomas– 1994 m. (I dalis – 442 psl., II dalis – 442 psl.), XIV – 1998 m. (I dalis – 628 psl., II – dalis – 664 psl.). Minėtų tomų tiražai yra tokie, sako Dainius, kiek jų galima parduoti pagal išankstinius užsakymus. Vidutiniškai jie siekia iki 25 egzempliorių (šiuo metu) kiekvieno tomo ar dalies. Nes šiuo leidiniu domisi tikri futbolo istorijos fanatai. Knygų kainos svyruoja nuo 13 iki 20 eurų už egzempliorių (I dalį). Viršeliai su nuotraukomis spalvoti, viduje nuotraukos – juodai baltos.

Knygų sandara yra tokia: pradžioje nurodomas šalies organizatorės parinkimas, po to atrankinių varžybų burtai ir jų pravedimo rezultatai – detalūs su visų žaidėjų vardais ir pavardėmis, rungtynių pravedimo data, vieta, teisėjų ir jų asistentų pavardėmis, stadionų pavadinimais, žiūrovų skaičiumi, nuobaudos žaidėjams (įspėjimai, pašalinimai iš aikštės, nurodant laiką), įvarčiai su jų autorių pavardėmis ir laiku, trumpais rungtynių aprašymais ir rungtynių, kartais dalyvaujančių komandų nuotraukomis. Po to seka atrankinių varžybų suvestinės, finalinio turnyrų burtų traukimas, komandų pasiruošimo rungtynių rezultatai. Toliau – finalinių turnyrų rezultatų techniniai duomenys (tokie pat, kaip ir atrankinių) su detalesniu rungtynių aprašymu ir gausesniu nuotraukų skaičiumi, iliustruojant statistiniais duomenimis. Pabaigoje seka finalinio ir viso čempionato statistika, geriausių žaidėjų ir komandų apdovanojimai, simbolinės rinktinės, visų iki tol vykusių čempionatų suvestinės, komandų žaidėjų paraiškos su statistiniais rezultatais, finalinio turnyro vietovių ir stadionų aprašymai ir statistika, teisėjai, rezultatyviausi ir geriausi žaidėjai, komandų – nugalėtojų žaidėjų trumpos biografijos (iki 1978 m.), čempionatų pravedimo metų svarbiausi politiniai įvykiai, turnyro emblemos ir atributika, naudota literatūra ir resursai, turinys. Iki 1990 m. buvo pateikiami olimpinių žaidynių futbolo turnyrų glausti rezultatai ir iliustracijos, taip pat kai kurie žymūs tarptautiniai trumpi turnyrai ir pan.

Kaip sako pats šių knygų autorius, palyginti su užsienio analogais, tokio formato ir turinio leidinių jam dar neteko aptikti. Jei čempionato finalinis turnyras aprašomas plačiai, tai atrankinės varžybos labai taupiai, kartais net viena eilute, be iliustracijų. Jei pateikiami atrankinių varžybų rungtynių statistiniai duomenys, tai jie nepilni, kartais net nenurodant įvarčių autorių arba, kelintą minutę buvo įmuštas įvartis. Todėl, prognozuoja Dainius, jo knygos, išverstos į anglų kalbą, turėtų paklausą užsienio, ypač Vokietijos ir Anglijos, rinkoje. Deja, vėl viskas remiasi į pinigus, ir – rėmėjų paiešką (o gal kas atsišauks, perskaitę šį straipsnį?)

O ateityje Dainius dar nori išleisti knygas apie Europos čempionatus, „Copa America“ ir kitus tarptautinius turnyrus, o taip pat Europos, „Copa Libertadores“ taures ir Pasaulio klubų čempionatus... Reikia tik noro, laiko ir aistros futbolui. Kaip toje Marijono Mikutavičiaus dainoje „Aš myliu Lietuvą“ – „Aš myliu futbolą, o ar mylit jį jūs?“.

Naujiena: parengtas žinynas apie Kėdainių sporto istoriją nuo 1919 metų (I)
https://muge.eu/naujiena-parengtas-ziny ... 19-metu-i/

Kėdainietis sporto entuziastas Juozas Baniota parengė antrą Kėdainių krašto sporto žinyną. Pirmoji jo parengta knyga apie Kėdainių futbolą prieš šešerius metus išvydo dienos šviesą. Per pastaruosius šešerius metus J. Banota surinko ir susistemino unikalią informaciją apie visas Kėdainių krašte kultivuotas sporto šakas nuo praėjusio šimtmečio iki šių dienų.

Kol kraštiečio surinkta medžiaga (400 puslapių) ruošiama spaudai, J. Baniota „Kėdainių mugei” suteikė išskirtinę galimybę pradėti publikuoti jo surinktus Kėdainių krašto sporto istorijos faktus.

J. Baniotos teigimu, jei kas turi svarbios istorinės medžiagos apie krašto sportininkus ir jų pasiekimus, žinyną dar galima papildyti.

Už suteiktą informaciją, archyvines nuotraukas ir medžiagą, patarimus ir prisiminimus autorius dėkoja: Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kolektyvui, Povilui Čipui, Kęstučiui Jonavičiui, Ramūnui Kačinskui, Robertui Mackevičiui, Aleksui Makulavičiui, Stasiui Mickevičiui, Gediminui Misiui, Tomui Pakščiui, Audronei Pečiulytei, Zitai Peleckienei, Gaivai Petrauskienei, Rytui Tamašauskui, Vygandui Valiukevičiui ir kitiems čia nepaminėtiems sporto mėgėjams.

====================
senas
Kėdainiečiai jau gali susipažinti su įamžinta futbolo ir savo krašto istorija
https://www.kedainiai.lt/naujienos/249/ ... orija:7398

Kėdainių Daugiakultūriame centre gruodžio 17 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. bus pristatytas unikalus kėdainiečių pastangomis dienos šviesą išvydęs leidinys - 200 puslapių, A4 formato knyga apie Kėdainių futbolą „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“. Vienintelė galimybė jį pamatyti - atvykti į Kėdainius, nes 700 egzempliorių tiražas akivaizdžiai per mažas dideliam futbolo aistruolių būriui. Kartu tai bus puiki galimybė susitikti su Kėdainių futbolo legendomis ir išgirsti jų prisiminimų.

Leidinyje, pareikalavusiame iš sudarytojų šešerių metų kruopštaus darbo, sudėta visa neįkainojama istorija, kurią dar mena futbolo veteranai ir, kaip viliasi futbolo aistruoliai, gali pakartoti jaunoji futbolininkų karta. Knygos sudarytojų tikslas – ne tik tesėti duotą pažadą, bet ir sukaupti bei išsaugoti faktus bei dokumentus: nuotraukas, varžybų protokolus, straipsnių ištraukas, turnyrų lenteles.

Vienas iš knygos sudarytojų Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, AB „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota 2003 m., baigdamas eiti Kėdainių futbolo klubo prezidento pareigas, V. Knatavičiaus futbolo veteranų klubui davė pažadą išleisti knygą. Vien renkant medžiagą, straipsnius, dokumentus, klasifikuojant ir apibendrinant medžiagą, trejus metus teko praleisti Kėdainių viešojoje bibliotekoje ir rajono laikraščio „Kėdainių garsas“ redakcijoje.

„Supratau, kad vienas šio darbo neatliksiu. Labai trūko informacijos apie rungtynes, kai kuriuos čempionatus, varžybų protokolų, nuotraukų. Nusprendžiau kreiptis į Gediminą Kalinauską, futbolo istorijos žinovą, renkantį medžiagą ir išleidusį keletą knygų apie Lietuvos futbolą“, - prisipažįsta J.Baniota.

Kol kas bene vienintelis kėdainietis (be sudarytojų) knygos puslapius šiandien jau varto futbolo klubo „Nevėžis“ prezidentas Saulius Skibiniauskas, kuris knygos egzempliorių dovanų gavo jau lapkričio pabaigoje. Atvykęs į futbolo sezono uždarymo renginį, J. Baniota iki pat jo pabaigos saugojo paslaptį ir nedavė pasklaidyti knygos net šalia sėdėjusiems kolegoms.

Iki šiol buvo manoma, kad Kėdainių futbolo istorijos pradžia – 1924 metai. Knygos sudarytojams pavyko atskleisti faktą, kad jau 1921 metais mūsų mieste buvo futbolo komanda, todėl galima daryti išvadą, kad Kėdainių futbolas šiais metais mini 88-uosius gyvavimo metus.

Knygoje šalia statistikos ir dokumentų pateikta ir keletas pikantiškų faktų: vieno straipsnio, pasirodžiusio spaudoje, ištraukoje tuomečiai legendiniai futbolininkai kaltinami per ilgu užsibuvimu restoranuose arba netgi sportinio režimo pažeidinėjimais.

Dabartinei Kėdainių klubo „Nevėžis“ komandai 2009 metų sezonas buvo pakankamai sėkmingas. Tik per plauką vienuolikė liko be medalių. LFF 1-osios lygos pirmenybėse komanda užėmė IV vietą. Praėjusį sezoną „Nevėžio“ komanda buvo devinta. Ypač džiugina jaunimo rinktinės „Nevėžis-2“ pergalė. Komanda, kurioje žaidžia 16–19 metų vaikinai, iškovojo I vietą Kauno apskrities 3-ios lygos futbolo pirmenybėse.

Apie futbolo istorijos leidinį svajojo gerbiami kraštiečiai – laikraščio „Kėdainių garsas“ žurnalistas Bronius Kaminskas ir futbolo veteranas Vytautas Sakalauskas. Abu jie, deja, nebesulaukė šios dovanos. Knygos „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ sudarytojai labai apgailestauja, kad ilgus metus kruopščiai kauptu B. Kaminsko archyvu, deja, nepavyko pasinaudoti.

Knyga išleido UAB „Spaudvita“.

„Pirmosios žinios apie sportą Kėdainiuose pasirodė 1919 m. Simboliška, kad jos apie futbolą – visų sporto šakų „karalių“. Remiantis rasta informacija, jis pirmiau pradėtas žaisti Dotnuvoje nei Kėdainiuose.

1918 m. Lietuvos vyriausybės vardu Dotnuvos dvarą su mokykla įsigijo Viktoras Ruokis (1885–1971), vėliau išgarsėjęs kaip Lietuvos dirvožemių tyrinėtojas. 1919 m. čia įsteigta Žemės ūkio ir miškų mokykla, kuriai vadovavo pats V. Ruokis, jau tada garsėjęs kaip sveikos gyvensenos propaguotojas. 1922 m. įsteigus Kultūrtechnikos skyrių, mokykla pavadinta Žemės ūkio technikumu. 1924 m. įsteigta Žemės ūkio akademija. Šiame mokslo židinyje ir prasidėjo sporto istorija Kėdainių krašte, o V. Ruokis laikomas vienu iš sporto propagandos pradininkų Lietuvoje.

Žemdirbystės instituto istorijoje minima, kad mokykloje ir technikume nuo pat įkūrimo virė ne tik mokslinis bet ir studentiškas gyvenimas, buvo pilna studentiškų organizacijų ir įvairių meno kolektyvų. Iš savanoriškų organizacijų aktyviausias buvo šaulių būrys, įsikūręs jau 1919 m. lapkričio mėn. Iš karto buvo įkurta futbolo komanda „Šaulys“, veikė moterų ir vyrų lengvosios atletikos sekcijos, bandyta fechtuoti, kilnoti svarsčius, žaisti kroketą, kiek vėliau tenisą.

Atskira pastraipa po bendro pobūdžio įvykių pateikiu iškilaus prieškario ir karo metų laikų sportininko Antano Suprono pasiekimus pasitraukus į Vokietiją ir vėliau gyvenant Kanadoje.

Tekste pateikiamose tiksliose citatose pastebėsite to meto lietuvių kalbos rašybos ypatumus bei pavadinimą Datnava. Tai – ne klaidos. 1920 m. Dotnuva buvo vadinama Datnava.

Kėdainių sporto istorijos faktai: 1920 m. (II)
https://muge.eu/kedainiu-sporto-istorij ... 2020-m-ii/

„Kėdainių mugė” tęsia straipsnių ciklą iš kraštiečio Juozo Baniotos surinktos istorinės medžiagos Kėdainių sporto žinynui (1919–2022). Šiandien publikuojame informaciją apie sportą Kėdainių krašte 1920-ais metais.

Dar 1920 metų spaudoje („Trimitas“) apie Dotnuvos Ūkio mokyklos sportinę veiklą rašoma:

„Laikams aprimus, daug domės kreipiama į sporto reikalus ir jie šaulių būry užima bene pirmą vietą. Dabar yra Sporto sekcija, susidedanti iš trijų klūbų: futbolo, lengvosios atletikos ir judomųjų žaidimų.

Pirmoj vietoj stovi futbolo klūbas, kuriame yra 4 komandos. Treniruotės vyksta beveik kasdien. Gegužės 1 d. buvo rungtynės tarp I šaulių ir I Mokyklos sporto organizacijos komandos. Rezultatai šie: 3:0 Šaulių komandos naudai.

Pažymėtina, kad nežiūrint į pirmos komandos jaunumą, jai pasisekė laimėti. Pirmoji rinktinė komanda susidarė šiais metais daugumoj iš naujų pajėgų, nes senosios rinktinės komandos ne šauliai žaidėjai suėjo į mokyklos sporto komandas. Tegu šie pirmi žingsniai bus pradžia jaunajai komandai, einant sporto keliu pirmyn ir tenežino ji žodžio: atgal“.

Jau tais metais prie futbolo aikštės buvo įrengti gimnastikos prietaisai, šuoliaduobė šuoliams į tolį, o šuoliams su kartimi jau buvo įsigytos trys bambukinės lazdos.

Dotnuvos šauliai rudenį kovojo prie Kėdainių ir Šėtos su nuo Širvintų įsiveržusia Želigovskio armija.

Kėdainių sporto istorijos faktai: 1921 m. (III)
https://muge.eu/kedainiu-sporto-istorij ... 921-m-iii/


Kėdainių sporto istorijos faktai: 1922 m. (IV)
https://muge.eu/kedainiu-sporto-istorij ... 1922-m-iv/

Kėdainių sporto istorijos faktai: 1923 m. (V)
https://muge.eu/kedainiu-sporto-istorij ... -1923-m-v/

Suomių rašytojas Jukka Behm: „Kuo vyresnis daraisi, tuo labiau esi savimi“
https://www.moteris.lt/lt/knygos/g-9051 ... esi-savimi

Jei ne vaikai ir jų futbolo treniruotės, kažin ar pasaulį būtų išvydusi Suomijos rašytojo Jukkos Behmo istorija apie talentingą žaidžiantį futbolą paauglį „Nerealusis Leonas“. Prieš dvejus metus J. Behmas susirinko visus įmanomus Suomijos literatūros apdovanojimus, praėjusiais metais rašytojui skirtas Topelijaus apdovanojimas už geriausią metų knygą jaunimui Suomijoje.

„Nerealusis Leonas“ – jautri, gili ir aktuali istorija apie tai, ką reiškia išsiskirti iš kitų ir ieškoti savo vietos pasaulyje. Į lietuvių kalbą knygą išvertė Viltarė Urbaitė, išleido leidykla „Alma littera“.

Jurgio Vanago knyga „Šančių praeities takais”
https://www.kaunas.lt/seniunijos/jurgio ... es-takais/

Jurgio Vanago, Lietuvos inžinieriaus architekto, urbanisto, miesto teoretiko, humanitarinių mokslų habilituoto daktaro, profesoriaus, architektūros kritiko, išleista penkta pataisyta ir papildyta knygos „Šančių praeities takais“ laida.

Knygoje autoriaus prisiminimų pagrindu ir remiantis istoriniais šaltiniais, senais periodikos leidiniais pateikta mėgėjiška Kauno priemiesčio Šančių istorija nuo pat šios miesto dalies atsiradimo, susiformavimo iki apytikriai 20 a. vidurio – iki autoriaus mokyklinio gyvenimo tarpsnio pabaigos… Nušviečiamas garsusis 1812 metų Napoleono kariaunos žygis į Rusiją, kelių šimtų tūkstančių armijos persikėlimas per Nemuną, vienos moderniausių Rusijos imperijos Kauno tvirtovės susidarymas. Aprašoma nesėkminga tvirtovės gynyba I pasaulinio karo metais. Gyvenęs betarpiškoje kaimynystėje, autorius prisimena didelio kareivinių miestelio gyvavimą, keturių epochų skirtingų kariuomenių uniformas, ginkluotę, techniką. Per vaiko prizmę vaizduojami jo matyti II pasaulinio karo įvykiai, sunkūs pokario metai. Daug vietos knygoje skiriama čia išaugusiems garsiems Lietuvos sportininkams, ypač tarpukaryje populiariam futbolo klubui „Kovas“ – daugkartiniam Lietuvos čempionui.

Keli knygos skyriai skirti tunelio, geležinkelio mazgo, bažnyčių, mokyklų istorijai. Atskirame skyriuje talpinamos apybraižos apie garsiausius su šiuo priemiesčiu susijusius Lietuvos žmones: istorinius veikėjus, mokslo, meno, teatro, kino, sporto žmones, kariškius. Knygos „Šančių praeities takais“, pabaigoje įdėtas Šančiuose vartoto specifinio žargono žodynėlis, apimantis per 1000 žodžių ir frazeologizmų.

Norintiems gauti autografą – knygos autoriaus kontaktai +370 699 91310.