LFF veikla

o ka tie jaunimo cempionatai kiekvienais metais vyksta?

o ka tie jaunimo cempionatai kiekvienais metais vyksta?

U-17 ir U-19 (tiek vaikinų, tiek ir merginų) čempionatai vyksta kasmet - rudenį vyksta atrankos varžybos (52 komandas suskirsto į 13 grupių, kurios per savaitę kurioj nors vienoj šalyje sužaidžia tarpusavyje po rungtynes), vėliau vyksta elito grupių varžybos (28 komandos suskirstomos į 7 grupes), o vasarą jau 8 komandos dalyvauja finaliniame etape (2 grupės, po to pusfinaliai ir finalas).

Beje Lietuvos jaunimo (tada dar U-18) rinktinė kartą jau dalyvavo finaliniame čempionato etape (1997-1998 m.), tiesa tada vietoje elito grupių buvo tiesiog atkrintamosios rungtynės

Gal Linas parašys, kur Mažeikiuose ketinama kloti - pagrindiniame stadione ar kitur?

Tik dabar pastebėjau šitą temą, šiuo metu ne Mažeikiuose esu, tad tiksliai pasakyt negaliu, bet girdėjau, kad treniruočių aikštėj jau pradėjo paruošiamuosius darbus dirbtinei dangai dėti. Pagrindiniame stadione liks natūrali veja. Kas dėl lengvaatlečių, tai šiuo atveju jie neaktualūs, kadangi stadionas 25 metams išnuomotas Mažeikių Sporto Centrui, valdančiam FK ir KK "Mažeikius" ir jie tikrai neleis kūjais, rutuliais ar diskais gadinti vejos, tam pas mus kiti stadionai yra

LFF atstovai diskutavo su žurnalistais
2010.10.28, 16:12
http://penalty.lt/lff-atstovai-diskutavo-su-zurnalistais/" onclick="window.open(this.href);return false;

Šiandien Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai į diskusiją pakvietė apie futbolą rašančius žurnalistus.

LFF atstovavo prezidentas Liutauras Varanavičius, techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus bei vyriausias rinktinės treneris Raimondas Žutautas. Pagrindinė pokalbio tema buvo prasti paskutinių metų jaunimo rinktinių rezultatai. L.Varanavičius teigė, kad norint pagerinti jaunųjų futbolininkų ruošimą būtina sukurti vieningą rengimo sistemą. Federacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad pamainos ruošimas turėtų pereiti iš sporto mokyklų į profesionalių klubų rankas. Tokiu būdu pagerėtų trenerių darbo efektyvumas ir proceso kontrolė.

Stasys Stankus papasakojo apie federacijos indėlį ruošiant futbolo specialistus bei jiems sukurtas treniruočių metodikas. Jo teigimu, Lietuvai sunku konkuruoti su užsienio šalimis, nes ten šia sporto šaka užsiiminėja daugiau vaikų ir treneriai turi didesnį jaunų žaidėjų pasirinkimą. Raimondas Žutautas pabrėžė ir tai, kad nuo kitų šalių bendraamžių lietuviai atsilieka fizine branda.

Federacijos atstovai sulaukė ne vieno kritiškesnio spaudos atstovų žodžio ir pateikė į tai savo argumentus. Diskusija truko kelias valandas ir, reikia tikėtis, kad ji abiems pusėms buvo naudinga, o Lietuvos futbolo valdininkai atsižvelgs į išgirstas pastabas ir pasvarstymus.

Futbolo federacijos prezidentas L.Varanavičius: „Lietuvoje tebeveikia nepasikeitusi sovietinė sporto mokyklų sistema“
Šarūnas Mazalas
2010-10-28 16:00
http://www.lrytas.lt/-12882705831288194646-futbolo-federacijos-prezidentas-l-varanavi%C4%8Dius-lietuvoje-tebeveikia-nepasikeitusi-sovietin%C4%97-sporto-mokykl%C5%B3-sistema-video.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo federacijos vadovai ieško būdų, kaip užauginti kuo geresnę nacionalinės rinktinės pamainą. Ketvirtadienį surengę žurnalistinius pusryčius, federacijos vadovai aiškino problemas ir pristatė planus. Federacija išreiškė nepasitenkinimą sporto ir futbolo mokyklų darbu.

„Yra tarybinė sporto mokyklų sistema, kuri per 20 metų niekuo nepasikeitė, tik dabar dirba be jokios priežiūros“, - tvirtino Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. Futbolo federacijos vadovai aiškina: norint rasti talentų reikia masiškumo. Trys ketvirtadaliai jaunųjų futbolininkų priklauso savivaldybių kuruojamoms mokykloms. Futbolo federacijos prezidento tikinimu, privačios mokyklos vaikus parengia kur kas geriau.

Viena tokių mokyklų yra Gargžduose. Nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas, kuris taip pat yra Gargždų „Bangos“ valdybos pirmininkas, patenkintas sukurta jaunųjų futbolininkų programa, kuri naudojama užsienio šalyse. „Rezultato užsienyje niekas neskaičiuoja. Vaikai tik žaidžia. Penkias minutes – vieni vaikai, kitas penkias – kiti. Taip padariau Gargžduose. Man nesvarbu, koks rezultatas – gali pralaimėti 0:20 ar 0:3“, - sakė R.Žutautas. Savivaldybėms priklausančių futbolo mokyklų komandos pergalių siekia bet kokia kaina ir dėl to nukenčia lėčiau bręstantys vaikai. Aš, kaip sportininkas, užaugau būdamas 19 metų. Aš vėliau subrendau. Mano ūgis baigiant mokyklą tebuvo 160 cm. Mane turėjo nugrūsti kur nors ir sakyti: palaidokime tą vaiką“, - kalbėjo buvęs futbolininkas.

Futbolo federacija situaciją taisyti norėtų įdiegdami naują talentų paieškos ir rengimo programą. Pagal ją, šalyje būtų vykdomas futbolininkų testavimas, stebėjimas ir analizė, taip pat būtų ugdomi ir skatinami treneriai. Anot federacijos atstovų, programa leistų sukurti jaunųjų futbolininkų atrankos sistemą, o gabiausių žaidėjų sportinis meistriškumas prieš pradedant profesionaliai sportuoti būtų kur kas aukštesnis. Tokie jaunųjų futbolininkų sportinio rengimo modeliai atitiktų europiniams standartams.

http://www.lff.lt/lt/article/futbolo_talentu_paieskai_ir_rengimui_-_nauja_programa" onclick="window.open(this.href);return false;
Futbolo talentų paieškai ir rengimui - nauja programa.
Augančios jaunųjų futbolininkų kartos ugdymo principus nuo šiol bus siekiama tobulinti taikant naują futbolo talentų paieškos ir rengimo programą, paruoštą remiantis geriausiais Europos valstybių pavyzdžiais ir FIFA rekomendacijomis.
Apie tai ir vaikų bei jaunimo ugdymo problematiką ketvirtadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje kartu su žurnalistais diskutavo LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus ir nacionalinės rinktinės treneris Raimondas Žutautas.
Diskutuojant prieita išvados, jog šalyje yra susiformavusi ydinga vaikų ir jaunimo rengimo sistema, dėl jos prarandami gabūs futbolininkai, mažėja ir taip nedidelis žaidžiančiųjų skaičius, o į Nacionalinę futbolo akademiją nors ir atrenkami talentingiausi paaugliai, juos tenka iš naujo mokyti futbolo pagrindų.
Ydinga žaidėjų rengimo sistema
L.Varanavičius pripažino, kad nėra patenkintas šių metų jaunimo rinktinių rezultatais ir teigė, kad dabartinė situacija - visos sporto sistemos dalis.
„Šiuo metu šeši tūkstančiai vaikų yra sporto mokyklose, apie du tūkstančiai - klubuose. Neturime įtakos sporto mokyklų, kurios pavaldžios savivaldybėms, darbui su vaikais. Jos ir toliau dirba pagal sovietinę sistemą. Nuo tų laikų pasikeitė tik vienas dalykas - šių mokyklų darbo niekas neprižiūri, nėra vertinama vaiko parengimo kokybė, jo meistriškumo lygis", - sakė L. Varanavičius - „Mes manome, kad jaunųjų futbolininkų rengimas turi būti neatsiejamas nuo klubų. Klubai turėtų ruošti sau pamainą. Strategijoje tai esame numatę ir tikimės, kad įgyvendinus popamokinės veiklos krepšelio projektą, sporto mokykloms atsirastų konkurencija, o nuo to vaikų parengimo kokybė tik išaugtų."
S.Stankaus teigimu, sporto mokyklose su vaikais dirbama netinkamai, todėl talentingų futbolininkų surasti darosi vis sudėtingiau: „Esame parengę ir pateikę daug metodinės medžiagos kaip dirbti su įvairių amžiaus grupių vaikais. Išnagrinėjome treniravimo ypatumus, išleidome leidinių, kaip futbolą integruoti futbolo lavinimo pamokose. Pasiūlėme varžybų sistemą tokią, kokia yra Europoje, kur vaikai žaidžia su atitinkamai mažesniu kamuoliu, mažose aikštelėse, o jauniausi tiesiog mėgaujasi žaidimu neakcentuojant rezultato. Tačiau valstybinės sporto mokyklos, jų treneriai nėra suinteresuoti dirbti pagal šią sistemą."
R.Žutautas pabrėžė, kad svarbiausia - ne rezultato siekimas, o vaikų masiškumas ir meistriškumo ugdymas: „Dabar vyksta sporto mokyklų konkurencija dėl rezultato - kas stipresnis. Tačiau tai turi vykti ne mažųjų sąskaita. Kai iš grupės 6-9 metų vaikų gauna žaisti vos pusė, likusieji po labai trumpo laiko nusivilia ir meta treniruotes, o mes prarandame potencialius talentus."
„Pavyzdžiui, aš pats atsiskleidžiau tik sulaukęs 19 metų. Užsienyje vaikų lygyje rezultatai net neskaičiuojami, nėra turnyro lentelių. Vieni žaidžia penkias minutes, kiti - likusias penkias ir visi gauna prisiliesti prie kamuolio", - teigė nacionalinės rinktinės strategas.
Talentų paieškai - nauja programa
Siekiant pataisyti padėtį jaunųjų žaidėjų rengimo sistemoje, LFF sukūrė futbolo talentų paieškos ir rengimo programą. Didesnis dėmesys bus skiriamas šalies regionams, individualiems talentingų sportininkų gebėjimams ankstyvame amžiuje vystyti ir jų trenerių kvalifikacijai kelti.
Kasmet šalies regionuose bus atliekama gabiausiųjų futbolininkų atranka - futbolo specialistai stebės ir vertins jaunuolių žaidybinius ir individualius gebėjimu, atrinktiems futbolininkams sudarys individualią rengimo programą ir stebės, kaip jie tobulėja. Geriausiems treneriams bus siūloma ne tik kvalifikacijos kėlimo, bet ir papildoma finansinio motyvavimo sistema.
Gabiausi ir labiausiai patobulėję sportininkai bus kviečiami į Nacionalinę futbolo akademiją. Rengiant šią programą buvo konsultuotasi su įvairiais specialistais, analizuojama geriausia vaikų ir jaunimo rengimo praktika kitose Europos šalyse. Šią savaitę FIFA vykusiame „Goal" komitete jai buvo pritarta ir skirtas finansavimas ketveriems metams.
„Skirtos lėšos nėra didelės, tačiau tikimės, kad tai padės pagerinti situaciją bent iki tol, kol atsiras popamokinio ugdymo krepšeliai ir jaunimo ugdymas pereis į privačių klubų rankas",- sakė L.Varanavičius.
Rinktinėms - mažas žaidėjų pasirinkimas
Kalbėdamas apie nesėkmingus Lietuvos jaunimo rinktinių rezultatus, jų veiklą kuruojantis S.Stankus teigė, kad ekipų treneriai gali rinktis tik iš labai nedidelio skaičiaus žaidėjų.
„Pavyzdžiui, šiemet vyko U-17 atrankos turnyras. Lietuvoje futbolą žaidžiančių šešiolikmečių yra 400. Belgijoje - 34000. Ispanija turi tokį milžinišką žaidėjų pasirinkimą, kad dabartinė U-19 rinktinės sudėtis prieš dvejus metus U-17 lygmenyje buvo visai kitokia. Iš didesnės žaidėjų masės galima atrasti ir daugiau talentų. Mes neturime tiek talentingų žaidėjų, kad galime sudaryti rinktinę vien iš 1992 m. ar 1994 m. gimimo žaidėjų, todėl tenka remtis ir jaunesniais", - sakė LFF techninio skyriaus direktorius.
Nacionalinės rinktinės strategas R.Žutautas atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimo rinktinių tikslas - ne užimti kuo aukštesnes vietas, o parengti žaidėjus nacionalinei rinktinei: „Stebėjau neseniai vykusį U-19 atrankos turnyrą. Rezultatai nebuvo geri, tačiau svarbu tai, kad toje komandoje mačiau bent penkis žaidėjus, kurie po kelerių metų galėtų papildyti nacionalinę rinktinę."
Akademijoje tenka taisyti klaidas
S.Stankus pabrėžė, kad vos trejus metus žaidėjus ruošianti Nacionalinė futbolo akademija dar negali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes futbolininko parengimas užtrunka gerokai ilgiau ir tenka taisyti anksčiau padarytas klaidas.
„Iki 12 metų būsimiesiems žaidėjams turėtų būti diegiami futbolo pagrindai, nuo 12 iki 15 metų vyksti tobulinimo procesas, nuo 15-18 metų ugdomas meistriškumas. Jei treneriai padaro klaidų pirmose pakopose, tai atsiliepia žaidėjams kitose. Akademija gauna futbolininkus be elementarių futbolo pagrindų ir turi gaišti laiką pradmenims, užuot tobulinusi jų įgūdžius ir ruošdama juos suaugusiųjų futbolui", - kalbėjo LFF techninio skyriaus vadovas.
Vis dėlto, trejų metų darbas jau davė pirmuosius rezultatus. Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinių žaidimas rinktinėse yra nuolat stebimas, jie gauna kvietimus į stiprius užsienio klubus. „Su 1993 metų gimimo žaidėjais dirbame nuo pat akademijos įsikūrimo. Rezultatai jau yra - du žaidėjai pasirašė sutartis su Italijos, vienas su Anglijos klubais. Kiti nuolat vyksta į peržiūras ir stovyklas. Be abejo, per trejus metus akademijoje buvo ir klaidų, tačiau iš jų mokomės", - sakė S.Stankus.
Strategijoje - daugiau jaunimo komandų ir trenerių
Vienas iš Lietuvos futbolo strategijos 2010-2020 metams prioritetų - klubų ir klubinių komandų žaidėjų ugdymas. Siekiama, kad klubai turėtų po 15 komandų, iš jų - 10 vaikų ekipų. Anot LFF vadovo šį tikslą stengiamasi pasiekti palaipsniui per licencijavimo proceso reikalavimus.
„Prieš penkerius metus klubų jaunimo komandų kriterijus buvo pageidautinas, šiemet reikalavome jau penkių ekipų, kitais metais bus privalomos šešios. Kai kurie klubai jau vykdo šį reikalavimą, tačiau kai kurie tai daro nenoriai ar bando panaudoti futbolo mokyklose jau esančias komandas. Vis tik tikimės, kad Lietuvos klubai supras pamainos rengimo svarbą ir pereis prie Europinio modelio. Tuo labiau, kad ekonominė situacija verčia ruošti sau pamainą ir neapsiriboti žaidėjų pirkimu, kaip buvo įprasta anksčiau", - tikino L.Varanavičius.
Ilgalaikėje futbolo strategijoje didelis dėmesys skiriamas ir vaikų futbolo trenerių ruošimas. Siekiama kūno kultūros mokytojams, kurie dirba mokyklose, suteikti treniravimo C licencijas.
„Pirmaisiais metais tikimės paruošti apie 40 C licencijos trenerių. Kitais - turėsime šešis instruktorius, kurie regionuose apmokys kasmet bent po 20 trenerių. Tikimės, kad iš to skaičiaus dalis sieks ir B licencijos, o vėliau, atsiradus popamokinio ugdymo krepšeliui, galės gauti darbo klubuose. Deja, šiuo metu turime tik 220 kvalifikuotų futbolo trenerių. Palyginimui, Škotijoje yra beveik šimtą kartų daugiau", - kalbėjo L.Varanavičius.

UEFA ekspertai: "Jūs turėtumėte didžiuotis jau įgyvendintais dirbtinės dangos projektais"
2010-10-29 12:25
http://www.lff.lt/lt/article/uefa_ekspertai_jus_turetumete_didziuotis_jau_igyvendintais_dirbtines_dangos_projektais" onclick="window.open(this.href);return false;

Vykdydama daugiau kaip 2 milijonų eurų vertės projektą, Lietuvos futbolo federacija (LFF) 10-čiai Lietuvos regionų dovanoja pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštes. Pagal šį projektą naujos kartos dangos jau paklotos Kaune, Kėdainiuose ir Gargžduose, baigiama kloti Panevėžyje. Kitiems miestams dangos yra užsakytos - laukiama, kol miestai atliks parengiamuosius darbus. Šią savaitę Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) atstovai inspektavo LFF pilnų matmenų dirbtinių dangų projekte dalyvavusių ir jas jau pasiklojusių klubų stadionų būklę. UEFA HatTrick programos koordinatorė Gabrielle Chassot Athekame teigiamai įvertino jau įgyvendintus projektus, tačiau akcentavo, jog vien pasikloti dangą neužtenka - ne mažiau svarbu ją tinkamai prižiūrėti. LFF.lt kalbėjosi su G. Chassot Athekame po vizitų Kaune esančioje Nacionalinėje futbolo akademijoje, Panevėžyje, Kėdainiuose, Gargžduose ir Tauragėje.

- Šią savaitę aplankėte ne vieną stadioną, koks įspūdis?
- Labai pozityvūs. Projektas dar tik įpusėjęs, todėl mums svarbu nuolat vertinti ir stebėti pasiekimus. Atvykau kartu su UEFA konsultantu, dirbtinių dangų specialistu. Kol kas viskas vyksta pagal planą ir norime pasakyti, jog jūs turėtumėte didžiuotis jau įgyvendintais dirbtinės dangos projektais. Tačiau tai tik pirmas etapas. Kai viskas nauja - atrodo gražiai. Didžiausias klubų laukiantis iššūkis - tinkama dirbtinės dangos priežiūra. Būtina, kad stadionų ir aikščių savininkai turėtų dangos priežiūrai skirtas medžiagas, įrangą ir mokėtų jais tinkamai naudotis.

- Lietuva ne vienintelė šalis, kurias inspektavote. Gal galite palyginti su likusiomis Europos šalimis, įgyvendinančiomis analogiškus projektus?
- Stebime tendenciją, kai dirbtinės dangos aikštės tampa vis populiaresnės. Ypač šiaurės Europos šalyse, kur yra sudėtingesnės oro sąlygos, mažiau naudingų plotų, o natūralios dangos aikštes sunku ne tik prižiūrėti, bet ir jas naudoti ištisus metus. Visose projekte dalyvaujančiose šalyse akcentuojame tą patį - nors ant dirbtinės dangos galima žaisti beveik be pertraukos 7 dienas per savaitę, jos priežiūra kelia mažiau rūpesčių, bet nereikia galvoti, kad paklojau dirbtinę dangą ir tuo viskas baigėsi. Pasitaiko atvejų, kai danga dėl netinkamos priežiūros jau po 2-3 metų tampa netinkama naudoti. Stengiamės konsultuoti klubus ir padėti to išvengti.

- Kokias rekomendacijas išsakėte šį projektą kuruojančiai Lietuvos futbolo federacijai?
- Šiuo metu tikimės, kad dar šiais metais suplanuoti darbai bus baigti iki iškrentant pirmam sniegui. Mes planuojame atvykti kitų metų pavasarį ir surengti praktinius kursus įsirengusių dirbtinės dangos aikštes ar planuojančių ją pasikloti klubų atstovams. Kalbėsime apie jų priežiūrą ir praktiškai mokinsime, kaip tinkamai jomis rūpintis.

Skandalas: Futbolo federacijos funkcionierius nepaneigė siūlęs žurnalistui „į snukį“
http://www.futbolas.lt/naujiena/skandalas-futbolo-federacijos-funkcionierius-nepaneige-siules-zurnalistui-i-snuki" onclick="window.open(this.href);return false;

Futbolo funkcionierių elgesys stebina įžūlumu: siūlymą mušti SPORT1 žurnalistą Lietuvos futbolo rinktinių direktorius bando teisinti kaltinimais montažu.
Situaciją komentuodamas Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atkreipia dėmesį, kad tokie grasinimai žurnalistų atžvilgiu – nedemokratinių šalių praktika, už kurią numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.
SPORT1 televizijos žurnalistas Aurimas Budraitis portalui kaunodiena.lt pasakojo, jog grasinimų iš LFF funkcionierių sulaukė pirmą kartą. Visiems girdint, kai LFF pristatinėjo Vilniaus „Žalgirio“ klubą, Lietuvos futbolo rinktinių direktorius Robertas Tautkus esą pasiūlė žurnalistui „sumalti snukį“.
„Jis nieko man nedarė, tik pagrasino žodžiais. Dėl ko viskas kilo? Kiek anksčiau mano kolegė Neringa Kolkaitė klausė R.Tautkaus, ar buvo atsiskaityta su Liubinsku (Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris – aut. past.). Jis pasakė, kad ne viskas, o paskui pradėjo aiškinti, kad mes sumontavome medžiagą ir kad buvo kitaip“, - konfliktą sukėlusį reportažą prisiminė A.Budraitis.
Pats R.Tautkus buvo linkęs kaltinti televizijos žurnalistus neobjektyvumu ir savo žodžių išsižadėti neskubėjo.
„Atėjo mergaitė vėlai vakare, paklausė, ar yra atsiskaityta su Jose Couceiro, atsakiau, kad taip, paskui paklausė apie Liubinską. Reportaže įdėjo vieną klausimą ir kitą atsakymą. Taip elgtis ne tik neprofesionalu, bet ir įžūlu. Manęs kaip vadovo menkinimas ir žaidimas į vienus vartus“, - piktinosi R.Tautkus.
Paklaustas, ar grasino žurnalistui susidorojimu, Lietuvos futbolo rinktinių direktorius to neneigė: „Aš jo paklausiau, turbūt seniai gavęs?“
Penktadienį SPORT1 televizija kreipėsi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Lietuvos žurnalistų sąjungą, Lietuvos sporto žurnalistų federaciją bei kitas institucijas prašydama padėti apginti SPORT1 žurnalistų teisę laisvai rinkti ir skleisti informaciją apie Lietuvos sportą.
„Norėtume informuoti jūsų instituciją apie grasinimus, su kuriais susidūrė sporto televizijos SPORT1 žurnalistai, atlikdami savo tiesioginį darbą ir visuomeninę pareigą, nušviesdami pagrindinius Lietuvos sporto įvykius.
Lietuvos futbolo federaciją ir kai kuriuos šalies futbolo klubus nuolat lydi nesusipratimų, skandalų ir įtarimų korupcija šleifas.
SPORT1 televizija ne kartą savo reportažuose gvildeno Lietuvos futbolo problemas. Televizijos žurnalistų principingumas kelia futbolo valdininkų įniršį <...>
Mūsų nuomone, tokie Lietuvos futbolo federacijos funkcionierių veiksmai pažeidžia LR Visuomenės informavimo įstatymą, riboja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą žurnalistų teisę nevaržomai rinkti ir skleisti informaciją, nebijoti dėl savo sveikatos ir gyvybės, paviešinus informaciją apie galimus nusižengimus ar korupciją“, - rašoma viešame televizijos kreipimesi.

Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:

Tikrai tą raštą išnagrinėsime, pažiūrėsim, kur kreiptis. Kolegoms jau patariau – jeigu yra grasinimai, tai netgi iki raštų siuntimo, kuo skubiau pranešti teisėsaugos institucijoms, jeigu tikrai grasinama žmogaus sveikatai ir gyvybei. Kokių papildomų priemonių dar imsimės, kad nesikartotų tokie atvejai ir jų išvis nebūtų, mes apie tai informuosime viešai.
Dabar Žurnalistų sąjunga tarsis, kokių priemonių reikia imtis. Iš principo - mes smerkiame bet kokią agresiją, bet kokius grasinimus žurnalistų atžvilgiu. Tai – nedemokratinių šalių praktika, mes prieš bet kokius grasinimus ir intervencijas, kurios trukdo žurnalistams dirbti. Už tai yra įstatymais numatyta atsakomybė, ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji.
Žurnalistai turi žinoti, jog sulaukę grasinimų turėtų kviesti liudytojus, fiksuoti pažeidimą, pranešti teisėsaugos institucijoms. Nepaisant to, tokie dalykai gali pasikartoti, todėl šiuo atveju kreipsimės į Futbolo federaciją ir bandysime ieškoti sprendimų, kad tokių dalykų nebūtų.

kaunodiena.lt inf.

Gerai, kad Kvedarui nepasimaišė, tai tikrai vargšas Budraitis būt gavęs į snukį... Bet ir žiaurios tos LFF kiaulės

Ne ta tema. Reiktų permesti prie buratino darbelių forumo..

Ši istorija ištraukta iš dulkinos skrynios norint nukreipti dėmesį nuo to, kad žurnalistai užjudino iš "Kauno dienos" dėl rudos angos nelaižymo atleistos Dovilės Kamarauskienės faktą, bei visiems su "Lietuvos ryto" laikraščiu susijusiems žurnalistams akreditacijų spaudos konferencijoms po Kauno "Žalgirio" namų rungtynių nesuteikimu. Pasižiūrėjus iš šalies darosi net juokinga - pats muša, pats rėkia (ne Tautkus - buratinas..)

Televizijos žurnalistų principingumas

Pati juokingiausia vieta.

Aurimas Budraitis: Kaip ponas Robertas Tautkus „draugu“ tapo...
http://www.futbolas.lt/naujiena/aurimas-budraitis-kaip-ponas-robertas-tautkus-draugu-tapo" onclick="window.open(this.href);return false;

2009 – ieji

Istorija nesena, prasidėjusi maždaug prieš metus, kai Lietuvos rinktinė žaidė pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Austrijos futbolininkais. Teko ir man tokia garbė tada pabuvot Insbruko mieste, tačiau ką aš ten veikiau nelabai suprantu iki šiol.
Nors Lietuvos rinktinės futbolininkai tada Lietuvos žurnalistams buvo uždėję „baną“, Lietuvos futbolo federacija vietą Austrijoje delegavo ir Sport1.
Austrijoje niekas nepasikeitė – rinktinės žaidėjai ir toliau „maloniai“ nebendravo. Tada paskambinau į numerį ponui Robertui Tautkui, su prašymu, kad šis įkalbėtų porą žaidėjų pabendrauti. Man buvo pašaipiai atsakyta.

Kitą rytą po rungtynių, oro uoste pono Roberto Tautkaus paprašiau dar kartą to paties. Man buvo atsakyta: „kas su tokiu burunduku kalbės? Cha – cha – cha. Pasižiūrėk į save“. Nieko jam neatsakiau, bet supratau, kad paranojiškai prasidėjusi kelionė, paranojiškai ir baigėsi.

Po pusės metų

Kolegė N. reportažui pakalbinusi buvusį rinktinės trenerį Algimantą Liubinską, grįžo į ofisą. „Jauti, Liubinskui federacija skolinga 50 štukų“, - pokalbį pradėjo ji. Po ilgų diskusijų ir direktoriaus palaiminimo buvo nuspręsta, kad kitas kolegės N. reportažas bus apie skolą Algimantui Liubinskui.
Ji nuvyko pakalbinti poną Robertą Tautkų. Cituoju pokalbio ištrauką:
- Ar tiesa, kad jūs dar neatsiskaitėte su Jose Couceiro?
- Gal dar kokios uodegėlės ir yra, bet su juo beveik viskas atsiskaityta.
- Ponas Algimantas Liubinskas mums sakė, kad dar su juo neatsiskaityta. Ar tiesa?
- Aš tiksliai nežinau, (p.s. ponas Robertas Tautkus pradėjo stipriai prakaituoti), bet kiek žinau, tai su juo atsiskaityta. Gal koks likutis ir yra..

Dar po savaitės

Vilniaus rotušėje vyko VMFD „Žalgiris“ pristatymas. Tame pristatyme dalyvavau ir aš, ir ponas Robertas Tautkus. Vos pasibaigus pristatymui, mane pamatė ponas Robertas Tautkus ir prie keliolikos žurnalistų pradėjo rėkti. Cituoju:
- Asilėli, asilėli su tavim kalbu, seniai į snukį gavęs?
- Ko čia gąsdini? Ir tu manęs nei asilu, nei burunduku nevadink, nes pats ne kitoks.
- Aš vakar žiūrėjau futbolas.lt reportažą..
- Sveikinu.
- Ką ten sumontavot? Aš nesakiau, kad Liubai liko skola.
- Ką sumontavom? Ar aš iš vis su tavim kalbėjau, kad čia rėki?
- Čia ta merga.
- Aš atvažiuosiu į SPORT1 pažiūrėt mano pokalbio įrašą..
- Tai važiuojam dabar...

Ponas Robertas Tautkus važiuoti atsisakė. Vėliau tiek Juliui Kvedarui, tiek Liutaurui Varanavičiui buvo bandoma įdiegti ir, kas blogiausia, buvo įdiegta, kad SPORT1 sumontavo nekalto pono Roberto Tautkaus kalbą.

p.s.: beje, kitą dieną po kolegės N. apsilankymo pas poną Robertą Tautkų, buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas kolegei N. gal penkis kartus pasakė tą pačią frazę: „Neringa, kartoju, pretenzijų neturiu“.

p.s.2: pabandykit atspėti, ar su Algimantu Liubinsku yra atsiskaityta šiandien?

p.s.3: pabandykit atspėti, ar tai žino ponas Robertas Tautkus.

nesvarbu, kad sport 1 žurnaliūgos lievi, užtai LFF klerkai patvirtina savo kiaulės statusą...

Nuomonių dvikova: Varanavičius ir Paknys
http://www.sportas.info/naujienos/3914.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2010 m. lapkričio 10 d. 11:06

Futbolo federacijos vadovai teigia, kad sporto mokyklų sistema, nuo tarybinių laikų beveik nepakitusi, yra ydinga ir neleidžia ugdyti futbolo talentų

Liutauras Varanavičius, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas: „Realybė tokia, kad vaikus, kuriuos sporto mokyklos rengia nuo šešerių metų, atėjusius į Nacionalinę akademiją, reikia iš naujo mokyti žaisti futbolą. Tai padarinys to, kad mes neturime jokios įtakos sporto mokykloms. Akademija gaišta laiką taisydama sporto mokyklų darbo spragas. Iš klubų ateina kitokie vaikai. Bet klubai su vaikais dėl licencijavimo pradėjo dirbti tik prieš trejus ar ketverius metus.

Tarybinė sporto mokyklų sistema niekuo nepasikeitė nuo to, kokia buvo prieš 20 metų. Išskyrus tai, kad jos dabar dirba be jokios priežiūros. Tarybiniais metais mokyklas testuodavo, tikrindavo, reikėdavo kam nors atsiskaityti, o šiandien sporto mokyklos niekam neturi atsiskaityti.

Mūsų kaltė, kad tikėjome, jog su sporto mokyklomis galima dirbti kartu ir pasiekti rezultatą. Išties manėme, kad sporto mokyklų vadovai suinteresuoti ugdyti vaikus. Bet jų interesas vienas – laimėti čempionatą ir gauti aukštesnę tarifikaciją. Konkurencija tarp 14–15 metų vaikų yra normalu, bet žūtbūtinis rezultatų siekimas neturi vykti naudojantis mažaisiais. Deja, supratome, kad pakeisti sistemą beviltiška. Dabar nebebandome to daryti.

Šiuo metu 6 tūkst. vaikų yra sporto mokyklose, pavaldžiose savivaldybėms, ir tik apie 2 tūkst. – klubuose. Per metus vidutiniškai vienam vaikui sporto mokyklose išleidžiama apie 4 tūkst. litų valstybės lėšų, o, pavyzdžiui, Gargždų „Bangos“ klube – tūkstantis litų.

Manau, kad savivaldybės sporto bazes konkurso būdu turėtų atiduoti tiems, kurie galėtų geriausiai jas valdyti. Visame pasaulyje seniai žinoma, kad jokia valstybės institucija nevaldys turto geriau nei privatininkas. Be to, sporto mokyklos nėra suinteresuotos pritraukti daugiau vaikų, skatinti masiškumą. Kad ir kiek vaikų jos turės, iš biudžeto vis tiek gaus tą pačią sumą.

Futbolo strategijoje parašyta, kad viską turime statyti ant klubų sistemos. Nėra vilties pakeisti sporto mokyklų sistemos. Ji ydinga, bet jei valstybei ji tinka – mes nebandysime kovoti su valstybe ir keisti valstybinės sistemos. Egzistuoja nusistatymai, nenoras, korupciniai mechanizmai, kuriuose nenorime dalyvauti.

Konsultuodamiesi su FIFA parengėme talentų rengimo programą, ketveriems metams gavome finansavimą – 400 tūkst. JAV dolerių. Tai nėra dideli pinigai, bet ši programa leis atsverti tą situaciją, bent kol atsiras popamokinio ugdymo krepšeliai ir didesnis klubų noras ugdyti savus žaidėjus.“

Kęstutis Paknys, Vilniaus futbolo mokyklos direktorius: „Į nacionalinę rinktinę ateina žaidėjai iš sporto mokyklų. Ne iš gatvės, ne iš klubų. Taigi pasakymas, kad sporto mokyklose vaikai neišmokomi žaisti futbolo, – įžeidimas ne tik Vilniaus futbolo mokyklai, bet ir visai futbolo visuomenei.

Apskaičiavome, kad pastarosiose rungtynėse Lietuvos rinktinei atstovavo šeši mūsų mokyklos auklėtiniai. O ką jau kalbėti apie tokius žaidėjus kaip Deividas Šemberas ar Mindaugas Kalonas, kurie į pastarąsias draugiškas rungtynes nebuvo pakviesti.

Tai, kad į Nacionalinę akademiją ateina neparengti vaikai, yra visiškas absurdas. Galbūt mano, jog pasakę, kad niekas nedirba, tik jie dirba, nusiima visą atsakomybę. Galbūt jiems taip lengviausia pateisinti savo darbo klaidas ir tuos milijonus, skiriamus akademijai.

Sako, kad akademija dirba tik trečius metus ir dar anksti reikalauti rezultatų, bet jei turėdamos geriausias pasirengimo sąlygas jaunimo rinktinės pralaimi praleisdamos po 4–7 įvarčius, vadinasi, ne viskas gerai ir akademijoje.

Priešprieša tarp mokyklų? Taip, konkurencija yra, juk nepasakysi vaikui – eik žaisti, bet nesistenk laimėti. Bet tikrai tai nėra miestų lenktynės ar plėšymasis žūtbūt laimėti. Be abejo, yra trenerių kategorijos, kurios priklauso nuo rezultatų, o nuo kategorijos priklauso priedų prie algos dydžiai. Taip, treneriai suinteresuoti siekti rezultatų. Bet sportas tam ir yra sportas, kad būtų noras įrodyti, jog esi geresnis.

Sutinku, kad pačių mažiausių vaikų grupėse rezultatai nėra svarbūs, ir mes tikrai nekreipiame į juos dėmesio. Nekeliame jokių reikalavimų, tik žaiskit. O vyresnieji turi pajusti varžymosi skonį, ritmą, juk jie jau kviečiami į rinktines, kur nėra žaidžiama tiesiog savo malonumui.

Ėmė kalbėti, kad klubai vaikus parengs. Parodykite bent vieną normalų klubą Lietuvoje! Jie vos sukrapšto pinigų pagrindinei komandai išlaikyti, o federacija teigia, jog klubai turi turėti po 15 komandų, iš jų 10 – berniukų.

Nežinau, kaip federacija skaičiavo, kad vieno vaiko rengimas sporto mokykloje kainuoja 4 tūkst. litų per metus, klube – tūkstantį litų. Nerealūs skaičiai. Galbūt jie skaičiuoja su bazių, priklausančių savivaldybei, išlaikymu?

Problemų yra, kaip ir visur. Yra ir geresnių, ir blogesnių trenerių. Bet sistemos keisti nereikia. Jei bus sunaikintos mokyklos, bus sunaikintas futbolas.“

FAKTAI. Vilniaus futbolo mokyklos biudžetas yra 1,4 mln. litų. Nacionalinės akademijos išlaikymas per metus atsieina apie 2 mln. litų. *** Lietuvos U-19 rinktinė šį spalį Marijampolėje vykusį Europos čempionato atrankos turnyrą, kuriame varžėsi su Ispanijos, Izraelio ir Armėnijos rinktinėmis, baigė neiškovojusi nė taško, nepelniusi nė vieno įvarčio ir praleidusi aštuonis. *** Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, 2009 m. pabaigoje futbolo užsiėmimus sporto mokymo įstaigose lankė 6 268 vaikai. Pagal šį rodiklį futbolas nusileido tik krepšiniui, kurio treniruotes tuo metu lankė 9 621 moksleivis. *** Be Nacionalinės futbolo akademijos, kur rengiant rinktinės pamainą surenkami talentingiausi žaidėjai iš visos Lietuvos, šiuo metu veikia ir keturios regioninės akademijos Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Panevėžyje, kur sportuoja beveik 1 500 vaikų.

Nėra klubų veikloje viskas taip balta ar sporto mokyklų - juoda, kaip piešia L.Varanavičius, bet K.Paknys argumentų senajai tvarkai taip ir nerado. Iš kur šiandieninėje rinktinėje bus "grynas" klubų produktas, jei žaidžia solidaus amžiaus futbolininkai, rengti dar tais laikais, kai per visą Lietuvą buvo veik vienos sporto mokyklos. Pažiūrėsim, kokie bus ilgalaikiai Vilniaus futbolo mokyklos rezultatai, kai tame pačiame Vilniuje atsirado ir ne viena privati iniciatyva. Be to, visa kalba sukasi apie Vilniaus futbolo mokyklą, bet gi Lietuva ne vien Vilnius ir jei viena konkreti sporto mokykla pasiekia gerų rezultatų, tai nereiškia, kad visoje Lietuvoje taip yra. Kai kurių savivaldybių sporto mokyklos net atsisako dalyvauti vaikų pirmenybėse, tai apie kokį paruošimo lygį galima kalbėti. Ir federacija tokių mokyklų, skirtingai nei klubų, kuriems privaloma deleguoti komandas į vaikų pirmenybes, negali niekaip įtakoti.
Galiausiai visiškai pamirštama apie futbolo infrastruktūrą. Nors, bent jau aš taip manau, be tinkamos infrastruktūros net ir nuostabūs treneriai gali išugdyti tik vienetus puikių futbolininkų. Ir šitoj vietoj klubai sporto mokyklas lenkia šviesmečiais. Pavyzdžiui, kokiame lygyje futbolo infrastruktūra būtų Tauragėje, jei ne "Tauro" iniciatyva? O vietos sporto mokyklai viskas buvo, rusiškai tariant, "iki lemputės". Arba kokiame lygyje yra Klaipėdos futbolo infrastruktūra? Ir kodėl? Nes uostamiestyje nėra tokio klubo kaip "Tauras".
Ir baigiant, dėl faktų. Vilniaus futbolo mokykla vykdo savivaldybės funkciją, kuri vadinasi "vaikų ir jaunimo papildomas ugdymas bei užimtumas". Tai reiškia, jog atvarė vaikas 15:00, išvarė 16:00 ir futbolo mokykla užsidėjo pliusiuką, o toliau jau tėvų rūpestis. Gi Nacionalinė futbolo akademija rengia futbolo profesionalus, tai reiškia, jog juos ir maitinti reikia tinkamai, ir apgyvendinti, ir prižiūrėti. Tad į tuos milijonus reikia lįst detaliau, jei norim pasakyti, kad kažkas yra gerai, o kažkas blogai. Šiaip manau, kad NFA dirba neefektyviai, bet tai nereiškia, jog VFM variantas yra efektyvesnis

Kazin LFF vel priims visus kas nores i A lyga ?? galvoju suburti kiemo komanda gal priimtu ir mus ?

Kazin LFF vel priims visus kas nores i A lyga ?? galvoju suburti kiemo komanda gal priimtu ir mus ?

o iskur jus gausit renovota stadijona? seip lff y A lyga prima visus bet butina yra tureti renovota stadijona

..seip lff y A lyga prima visus bet butina yra tureti renovota stadijona

žiūrėkit, kad pinigus skirtus Tauragės stadionui nesuinvestuotų į cigarų "verslą", paskui liksit be stadiono ir A lygos.

žiūrėkit, kad pinigus skirtus Tauragės stadionui nesuinvestuotų į cigarų "verslą", paskui liksit be stadiono ir A lygos.

nu jei ten investos tada dar ir apsvetima pasidrysim

Rulis 1:0 slasher. hahaha.

Žalgiriui nieko statytis nereikėjo...

Žalgiriui nieko statytis nereikėjo...

"Žalgiriui" iš pradžių savivaldybė per mokesčių lengvatą metams išpirko "Žalgirio" stadioną, o dabar atrodo federacija nupirko "Vėtros"

Liutauras Varanavičius: "Metai - įspūdingi"
http://www.sportas.info/naujienos/4100.html" onclick="window.open(this.href);return false;
2010 m. lapkričio 21 d. 20:37

Sezono uždarymo šventėje LFF prezidentas Liutauras Varanavičius sakė, kad 2010-ieji fubolui - įspūdingi metai. Tiesa, ne rezultatais, o atliktais darbais.

Sekmadienį Trakuose iškilmingai paminėta 2010 metų Lietuvos futbolo sezono pabaiga ir apdovanoti prizininkai bei paskelbti metų geriausieji. Lietuvos fubolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius sakė, kad tai buvo įspūdingi metai. Tiesa, ne rezultatais, o atliktais darbais.

"Tai vienas įdomiausių ir sėkmingiausių sezonų Lietuvos futbole. Šių metų pasiekimai, jau įgyvendinti ar pradėti darbai, ne tik įspūdingi, bet ir turi ilgalaikę perspektyvą, išliekamąją vertę. Vienas svarbiausių pasiekimų – visi kartu parengėme ir jau pradėjome sėkmingai įgyvendinti Lietuvos futbolo strategiją 2010 – 2020 metams. Tikiu, jog planingas mūsų visų darbas, aiškūs tikslai ir išsikelti uždaviniai padės pasiekti mums pagrindinį tikslą – futbolą padaryti populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, bendruomenės pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma", - į šventinio renginio dalyvius kreipėsi LFF prezidentas.

"2012 m. Europos čempionato atrankos ciklą pradėjome su nauju treneriu – buvusiu nacionalinės rinktinės kapitonu Raimondu Žutautu. Nors buvo daug diskusijų ir abejonių viešumoje, šis sprendimas – kaip visi matome – pasiteisino. Nacionalinė rinktinė sėkmingai pradėjo atrankos ciklą:
vasarą laimėta Baltijos Taurė, rudenį pasiekta įspūdinga pergalė prieš Čekijos rinktinę, įmušta į Pasaulio čempionų vartus, atlaikytas – amžinas mūsų varžovas - Škotijos rinktinė. Tikimės, jog antra atrankos ciklo dalis kitais metais bus ne mažiau sėkminga ir padės mums iškovoti antrąją antrąją vietą grupėje", - kalbėjo L.Varanavičius.

Paraginęs nesmerkti vaikinų jaunimo rinktinių už ne pačius geriausius rezultatus, LFF prezidentas pasidžiaugė merginų pasiekimais. "Merginų U-19 rinktinė pirmą kartą Lietuvos istorijoje pateko į kitą UEFA atrankos varžybų etapą. Tai tikrai įspūdingas pasiekimas, vertinant tai, kad mažai dėmesio Lietuvoje sulaukia moterų futbolas".

L.Varanavičius priminė, jog visos futbolo bendruomenės netolimoje ateityje laukia dar vienas iššūkis – 2013 m. mūsų šalyje vyksiantis Europos U-19 futbolo čempionatas. LFF vadovas išreiškė viltį, kad visi jaunimo treneriais susitelks bendram tikslui, kad šiam čempionatui būtų paruošta stipri Lietuvos rinktinė.

Kalbėdamas apie LFF A lygos čempionatą, L.Varanavičius pažymėjo, kad sezonas buvo intriguojantis iki pat paskutinių rungtynių, bet apgailestavo, kad iš pirmenybių buvo priversta pasitraukti Vilniaus "Vėtra". "Panevėžio „Ekranas“ dar kartą įrodė, jog yra stipriausia komanda Lietuvoje, tačiau iškovoti titulą jam nebuvo lengva - lyderiai keitėsi beveik visą čempionatą ir varžovai nuolat alsavo į nugarą. Deja, neišvengėme netekčių - netekome vieno stipriausių sostinės klubų “Vėtros”.Vis dėlto ši netektis tik patvirtina mūsų strategijoje numatytas Europinio klubo modelio gaires – užtikrinančias, jog tokių atvejų ateityje nepasikartotų. Bendruomenės palaikymas ir dalyvavimas klubo veikloje – sėkmingos klubo veiklos pagrindas, kaip tai mums įrodo atgimusio “Žalgirio” pavyzdys", - sakė L.Varanavičius.

"Džiugu, kad žiūrovai grįžta į stadionus. A lygos lankomumas šiais metais buvo vienas didžiausių per pastaruosius metus. Tam pasitarnavo ne tik vis gerėjanti infrastruktūra, augantis bendruomenės dėmesys savo klubui, tiesioginės aukščiausios lygos transliacijos per televiziją, bet ir atkaklios kovos aikštėje. Tikiuosi, kad jis ir toliau augs, kai kitais metais aukščiausia lyga pasipildys stipriausiais I lygos klubais.

Šioje lygoje visą sezoną vyko permaininga kova tarp Alytaus, Kėdainių ir Jonavos komandų, tačiau alytiškiai pasirodė labiau patyrę ir nudžiugino savo žiūrovus ne tik nauju stadionu, bet ir dviem prizininkais. Šiais metais turėjome net du stiprius Alytaus klubus, kurie pasidalijo III ir II vietas. Norisi išskirti Alytaus “Vidzgirį”, kuris šiemet pirmą kartą dalyvavo LFF I lygos pirmenybėse ir sugebėjo iškovoti trečiąją vietą. Komanda per dešimtmetį padarė didelį žingsnį – nuo apskrities pirmenybių ekipos iki pirmos lygos prizininkės. Alytaus “Alytis” – daugkartinis LFF I lygos prizininkas, nuolat rodo stabilius rezultatus. “FBK Kaunas”, daugkartinis Lietuvos futbolo čempionas, šiemet pirmą kartą klubo istorijoje tapo ir stipriausia LFF I lygos komanda. “FBK Kaunas” tai padarė ypač gražiu stiliumi – pirmą kartą Lietuvos čempionatų istorijoje laimėjęs visas žaistas pirmenybių rungtynes. Tikimės, kad šios komandos papildys LFF aukščiausios lygos gretas ir mes iššūkį stipriausioms šalies ekipoms", - kalbėjo LFF prezidentas.
L.Varanavičius apibendrino ir Dublerių lygos bei moterų futbolo klubinį sezoną. "Aukščiausios lygos ateitis jau ketvirtus metus grūdinosi dublerių čempionate ir pademonostravo įnirtingą kovą. Iki paskutinių runtynių išliko intriga dėl pirmosios vietos laimėtojų vardo – po intriguojančio finišo antrus metus iš eilės nugalėtojais tapo Marijampolės “Sūduvos” dubleriai, antrąją iškovojo “Žalgiris”. Norisi išskirti ne tik atgimusio ir prizines vietas skinančio „Žalgirio“ klubą, bet ir “Šiaulių“ komandą, kuri pirmą kartą tapo A lygos dublerių prizininkais. Tai jauna, perspektyvi komanda. Džiugu, jog klubas nutarė gerokai atjauninti komandą ir remtis tik savo miesto išugdytais talentais. Atjauninti komandą buvo geras klubo vadovų sprendimas, tą parodo ir trečioji iškovota vieta dublerių pirmenybėse.

Moterys puošia ne tik mūsų, vyrų, gyvenimus, bet ir šviesiomis spalvomis nuspalvina Lietuvos futbolo padangę. Akmenės “Akmenė“ – komanda, kuri stabiliai kovoja dėl prizinių vietų ir tuo pačiu rengia pamainą įvairaus amžiaus moterų rinktinėms. Vyriausiasis šios komandos treneris E.Liaudanskas šiemet su Lietuvos U-19 rinktine pasiekė antrąjį atrankos etapą, ko iki tol nebuvo pavykę padaryti. Net septynios žaidėjos iš Ukmergės „TexTiliTe“ komandos šiemet atstovavo Lietuvos U-19 rinktinei. Todėl neatsitiktinai ukmergiškės šiemet sugebėjo aplenkti „Akmenės“ komandą ir pasidabinti sidabro medaliais.Pagal žaidėjų skaičių nacionalinėje Lietuvos rinktinėje, Ukmergės komanda nusileidžia tik čempionėms – Šiaulių „Gintros-Universiteto“ ekipai, kuri ir toliau diktuoja Lietuvos moterų futbolo madas, o be to vėl triumfavo ir Baltijos lygoje. Šiaulius galime tituluoti Lietuvos moterų futbolo meka ir talentų kalvė", - kalbėjo L.Varanavičius.

LFF prezidentas pastebėjo, kad bene antrus metus iš eilės nebuvo sulaukta rimtesnių nusiskundimų iš klubų dėl teisėjų darbo. "Tai, manau, įrodo ne tik vis profesionalėjantį futbolo lygį šalyje, bet ir vis kokybiškesnį teisėjų darbą. Mūsų teisėjų profesionalumą šiais metais įvertino ir tarptautinė bendruomenė. Ne tik vis daugiau arbitrų kviečiami teisėjauti tarptautinėse rungtynėse, atrankos bei finaliniuose įvairių čempionatų etapuose, – šiais metais Lietuvos teisėjai pasirašė UEFA Teisėjų konvenciją. Lietuvos teisėjų pasiekimai ir kokybiškas darbas įvertintas vienų pirmųjų iš Rytų Europos šalių".

L.Varanavičius pasidžiaugė ne tik komandų pasiekimais, bet ir vis gerėjančia futbolo infrastruktūra. "Nors vyriausybė gerokai dosnesnė krepšiniui, su tarptautinių partnerių pagalba, prisidedant miestų bendruomenėms ir partneriams pasiekta išties nemažai: beveik visų aukščiausios lygos klubų stadionai buvo tvarkomi ir rekonstruojami. Norisi pažymėti, jog dalyvaujant Lietuvos futbolo federacijos beveik 8 mln litų projekte pilnų matmenų dirbtinės dangos paklotos ir tuo pačiu atnaujinti stadionai Gargžduose, Kėdainiuose, Kaune, Šiauliuose – parengiamieji darbai vyksta ir kituose miestuose. Iš pagrindų atnaujinami stadionai Telšiuose, Tauragėje, daugėja ir kitų iniciatyvų. Savivaldybės iniciatyva atnaujintas Alytaus stadionas, gaila, kad ne viskas pavyko sklandžiai. Taip pat noriu pabrėžti, jog nors “Vėtros” klubas dėl finansinių sunkumų išnyko iš mūsų gretų, pavyko išsaugoti klubo stadioną. Lietuvos futbolo federacijai teko prisiimti nemažą finansinę naštą, tačiau aiškiai suvokiame, jog sostinė negali likti be stadiono, o tai grėsė".

Nors sezono uždarymo šventė skirta pažymėti profesionalaus futbolo pergales, L.Varanavičius nepamiršo ir masinio futbolo. Pasak LFF prezidento, šiemet futbolo renginiuose dalyvavo 51 tūkst. Lietuvos žmonių - tai rekordinis skaičius. "Mūsų tikslas, kad į futbolo aikšteles per įvairius renginius per metus išbėgtų 100 tūkst. žmonių, Manau, tai realu. Ypatingai daug vilčių teikia patys mažiausieji, kurių šiais metais LFF programose ir projektuose dalyvavo rekordinis skaičius. Vien “Ežiogolo” turnyre sulaukėme rekordinio dalyvio skaičiaus ir šiais metais ši futbolo šventė pritraukusi 11 tūkstančių dalyvių tapo masiškiausiu sporto renginiu Baltijos šalyse.Lietuvos masinio futbolo pasiekimus įvertino ir tarptautinė bendruomenė – Lietuvos futbolo federacija priimta į UEFA Grassroots chartiją", - teigė L.Varanavičius.

LFF prezidentas pastebėjo, kad bene antrus metus iš eilės nebuvo sulaukta rimtesnių nusiskundimų iš klubų dėl teisėjų darbo.

- Vistik įgėlė

Draugiškuose turnyruose nusiskundimai teisėjais retas reiškinys. Neišimtis ir čia.