LFF veikla

Manau niekas nieko nekaitalios. Kalbų prieš kiekvieną sezoną būna, bet pastaraisiais metais bent jau dėl dalyvių priimami racionalūs, nuoseklūs sprendimai.

PAPILDYTA. Nacionalinės futbolo akademijos komanda veržiasi į pirmą šalies lygą. Pastaroji ekipa žaistų „Kauno Žalgirio“ dublerių pagrindu.

nesu tikras ar niekas nebuvo įmetęs, bet vertas dėmesio skaitinys

Marius Bagdonas: Metai prie LFF vairo – E.Eimontas šluoja bachūriškas liekanas

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/marius-bagdonas-metai-prie-lff-vairo-e-eimontas-sluoja-bachuriskas-liekanas-500-751680" onclick="window.open(this.href);return false;

nesu tikras ar niekas nebuvo įmetęs, bet vertas dėmesio skaitinys

Marius Bagdonas: Metai prie LFF vairo – E.Eimontas šluoja bachūriškas liekanas

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/marius-bagdonas-metai-prie-lff-vairo-e-eimontas-sluoja-bachuriskas-liekanas-500-751680" onclick="window.open(this.href);return false;

EE temoje įmečiau vakar. http://www.90min.lt/eimontas-advinas-t1558.html" onclick="window.open(this.href);return false;

bet galima persiskaityti dar kartą.

Atnaujino ryšius Vokietijoje
http://lff.lt/news/2569/atnaujino-rysius-vokietijoje/" onclick="window.open(this.href);return false;

Kuriamas lietuviškas futbolo žaidimas
http://lff.lt/news/2573/kuriamas-lietuviskas-futbolo-zaidimas/" onclick="window.open(this.href);return false;

Futbolo žaidimų mėgėjų laukia naujiena – kuriamas pirmasis lietuviškas strateginis futbolo žaidimas mobiliesiems įrenginiams. Jo kūrėjai kviečia registruotis testinės žaidimo versijos išbandymui.
Praėjusiais metais kilusi idėja žingsnis po žingsnio virsta žaidimu „Legendos“ bendradarbiaujant Lietuvos futbolo federacijai (LFF) ir žaidimo kūrėjams „SneakyBox“.

Pasak LFF prezidento Edvino Eimonto, inicijuoti žaidimo kūrimą nutarta atsižvelgus į LFF strategiją bei mokslinių tyrimų rezultatus, kurie rodo jog vaizdo žaidimai ir panašios inovacijos gali paskatinti susidomėjimą futbolu.

„Nutarėme pažiūrėti į kompiuterinių žaidimų ir sporto santykį iš kitos pusės. Pavyzdžiui, FIFA žaidimus pasaulyje žaidžia milijonai ir tyrimais nustatyta, jog tai didina esamų lygų ar žaidėjų žinomumą, - sakė E. Eimontas - Savo ruožtu norime, jog būtų labiau žinomi lietuviški veidai ir pagal savo strategijoje užsibrėžtas vertybes ieškome inovatyvių sprendimų. Tikimės, jog pirmasis toks žaidimas padės geriau pažinti tiek esamus futbolininkus, tiek praeities legendas ir apskritai populiarinti Lietuvos futbolą."

Su istoriniu aspektu susietas žaidimo pavadinimas „Legendos“ pasirinktas neatsitiktinai – šiemet sukanka 95-eri nuo pirmojo Lietuvos futbolo čempionato starto. Numatoma, jog pilnoje žaidimo versijoje bus galima rinktis iš daugiau pusantro šimto Lietuvos futbolo asmenybių iš įvairių laikmečių – nuo tarpukario iki šių dienų.

„Legendų“ kūrėjai atskleidė žaidimo koncepciją – tai bus strateginis vadybinio (menedžerio) tipo žaidimas, kurį bus galima žaisti naudojant mobiliems įrenginiams skirtą programėlę „Android“ arba „iOS“ („Apple“) operacinėse sistemose.

Programos kūrimą atliekančios „SneakyBox“ projektų vadovas Edgaras Abromavičius teigė, kad naujas žaidimas turėtų patikti skirtingo amžiaus vartotojams: „Sieksime įtraukti tiek vyresniąją kartą, tiek jaunąją, kuri dabar mato mūsų futbolininkus. Pavyzdžiui, anūkas su seneliu galės kartu naudoti programėlę, kurioje senelis galės atpažinti savojo laikmečio herojus.“

Nekantrausieji išbandyti žaidimą gali registruotis jo svetainėje Legendos.LFF.lt ir pirmieji sužinoti apie bandomąją (beta) versiją. Oficialiai pristatyti žaidimą numatoma pavasarį.

https://youtu.be/bpKo1WcRD8A" onclick="window.open(this.href);return false;
bpKo1WcRD8A

"tiki taka"

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Paramos futbolui fondas skelbia 15-ąjį paraiškų teikimo etapą.
http://lff.lt/news/2587/15-asis-lff-paramos-futbolui-fondo-paraisku-etapas/" onclick="window.open(this.href);return false;

Aptars žiemos jaunių rinktinių turnyrus
http://lff.lt/news/2592/aptars-ziemos-jauniu-rinktiniu-turnyrus/" onclick="window.open(this.href);return false;

Kaune planuojamas Lietuvos jaunių (U-18 ir U-17) vaikinų futbolo rinktinių pasirodymų V.Granatkino (Rusija) ir „Development Cup“ (Baltarusija) turnyruose aptarimas.

Rezultatų ir pasirodymų aptarimas vyks vasario 23 d. (trečiadienį) 10:00 val. Nacionalinėje futbolo akademijoje (Aukštaičių g. 51, Kaune).

Norint dalyvauti būtina išankstinė registracija iki vasario 21 d. el. paštu [email protected]

LFF užmojai – futbolu užkariauti lietuvių širdis
http://lzinios.lt/lzinios/Sportas/lff-uzmojai-futbolu-uzkariauti-lietuviu-sirdis/238525" onclick="window.open(this.href);return false;
Vilmantas Remeika

Metus Lietuvos futbolo federacijai (LFF) vadovaujantis Edvinas Eimontas užsibrėžė ambicingą tikslą – pasiekti, kad 2020-aisiais futbolas mūsų šalyje taptų populiariausia sporto šaka.

„Užmojai dideli, bet įgyvendinami. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) siekia, kad futbolas taptų populiariausiu sportu kiekvienoje šalyje. Lietuva yra iš tų kelių, kuriose futbolas dar netapo populiariausiu sportu. Taigi turėsime pasitempti“, – aiškino E. Eimontas.

Sportuojančiųjų – per mažai

Dar 2010-aisiais LFF pristatė savo dešimtmečio veiklos strategiją, kurioje taip pat numatyta paversti futbolą populiariausia sporto šaka. Tačiau praėjus septyneriems metams tą strategiją teko tobulinti.

„Ankstesnė strategija nebuvo lanksti, kildavo sunkumų ją įgyvendinant. Jei kokio nors klausimo nepavykdavo išspręsti su savivaldybių atstovais, viskas tuoj pat strigdavo. Dabar siekiame, kad mūsų tikslai taptų lengviau įvykdomi, kad jie „nepjautų“ į lankas“, – aiškino E. Eimontas.

LFF strategai nusibrėžė keturias kryptis, kurių laikantis bus siekiama tikslo. Viena tokių – žaidžiančiųjų futbolą Lietuvoje skaičiaus augimas. Per trejus metus bus siekiama jį dvigubinti – nuo 27 tūkst. registruotų žaidėjų iki 50 tūkst. 2020-aisiais.

Nors didesnė futbolo bendruomenė padėtų formuoti teigiamą valstybės požiūrį į šią sporto šaką, pastaroji ambicija kelia pagrįstų abejonių.

UEFA duomenimis, Rytų Europoje futbolą žaidžia maždaug 0,8 proc. populiacijos. Atsižvelgiant į visų Lietuvos pilietybę turinčių žmonių skaičių, 0,8 proc. ir būtų 27–30 tūkst. žmonių, kurie dabar reguliariai žaidžia futbolą. Be to, derėtų atkreipti dėmesį ir į nemažėjantį emigracijos procesą.

Vis dėlto LFF prezidentas įsitikinęs, kad tokios ambicijos yra pagrįstos: „Visų pirma, Vakaruose futbolą žaidžia iki 3 proc. gyventojų. Todėl šioje srityje turime kur augti. Tai jau aptarėme su Švietimo ir mokslo ministerija. Matome daugybę neatrastų resursų, arba neartų dirvonų. Būtina didinti salės futbolo, moterų futbolo masiškumą. Aukštųjų mokyklų sportas yra apleistas, nes dauguma vidurinę mokyklą baigusiu devyniolikmečių nustoja žaisti futbolą. Pradėjome rengti vaikų U-7 ir U-9 varžybas, skirsime daugiau dėmesio senjorų pirmenybėms. Štai taip judėsime į priekį ir didinsime registruotų žaidėjų skaičių.“

Dirbs su danu

Futbolo federacija ketina rūpintis ir emigrantais. Bus samdomi specialistai, kurie ieškos talentingų vaikų ir jaunuolių lietuvių bendruomenėse užsienyje, skatins juos užsiimti futbolu.

Lietuvoje prie talentų ugdymo prisidės užsienietis. Praėjusią savaitę LFF paskelbė, kad šalies jaunimo iki 21 metų (U-21) rinktinę treniruos Danijos specialistas Caritas Falchas.

Kai kurie Lietuvos futbolo žinovais save laikantys asmenys neigiamai vertina užsieniečių patarimus, o skepticizmą dar stiprina nesena patirtis – nesėkmingas vengro Csabos Laszlo darbas su nacionaline rinktine (2012–2013 m.). Tačiau šį kartą LFF vadovai atsižvelgė į trenerių tarybos nuomonę ir paklausė Danijoje daug metų dirbančio Aurelijaus Skarbaliaus rekomendacijų.

„Viliuosi, kad C. Falchas pagaliau pakeis nusistovėjusius stereotipus – kad užsienietis treneris nieko neišmano, arba mūsų futbole nieko pakeisti negali“, – teigė E. Eimontas.

Danijoje su jaunimu dirbusiam ir treniruočių programas įvairaus amžiaus grupėms kūrusiam C. Falchui asistentų komandą leista pasirinkti pačiam. Be to, U-21 rinktinės treneris sutiko visą laiką būti ir dirbti Lietuvoje, o ne vadovauti nuotoliniu būdu.

Sutartis su C. Falchu pasirašyta pagal formulę „2+2“. Tai reiškia, kad abi šalys įsipareigojo dirbti kartu dvejus metus, o paskui bendradarbiavimas gali būti pratęstas dar tokiam pačiam terminui.

Nori savo bazės

LFF strategijoje numatoma prisidėti ir prie futbolo infrastruktūros gerinimo. Tiesa, federacija pajėgi tik įrengti treniruočių aikštes ar pakeisti jų dangą. Tuo metu nacionalinis stadionas Lietuvos gyventojams ir toliau lieka neįgyvendinta svajone.

E. Eimontas prasitarė, kad iš vieno įtakingo politiko išgirdo svarstymų dėl nacionalinio stadiono vietos tinkamumo. Dabartinio griaučiai yra sostinės Šeškinės mikrorajone, kuris plečiantis miestui po truputį tampa Vilniaus centru. Užsienyje įprasta, kad stadionai statomi miesto pakraštyje. Tad ir lietuviai esą svarstys galimybę nacionalinį stadioną perkelti atokiau, į teritoriją Ukmergės gatvės pabaigoje.

O kol kas rinktinė priversta žaisti mažesniuose stadionuose. Dažniausiai – 5 tūkst. vietų Vilniaus LFF stadione. Čia vyks artimiausia dvikova su Slovakija birželį. Rudenį į Lietuvą atvyks Škotijos ir Anglijos rinktinės. Jas planuota priimti Kaune, bet šio miesto S. Dariaus ir S. Girėno stadionas uždaromas dėl rekonstrukcijos. Tad dėl galimybės priimti škotus ir anglus konkuruos Vilnius ir Marijampolė.

LFF ateities planuose – nuosavos futbolo bazės kūrimas su treniruočių centru bei administracinėmis patalpomis. Tokia bazė prieš daugiau nei dešimtmetį buvo suprojektuota Naujojoje Vilnioje. Bet vėliau statyba atšaukta dėl... per objektą neva einančio ežiukų migracijos kelio. Atrodo, kad „ežiukų problema“ jau išspręsta.

„Naujosios Vilnios projektas numatytas 18 hektarų teritorijoje, jis skaičiuoja jau 11 metus. Statybos darbų leidimai išduoti, todėl reikia surasti investuotojus, sukurti patrauklų valdymo modelį ir judėsime į priekį. Naujoji Vilnia nėra nepatogioje vietoje – ji nuo sostinės centro pasiekiama per dešimt minučių automobiliu“, – tvirtino E. Eimontas.

Dalį lėšų projektui Naujojoje Vilnioje įgyvendinti LFF žada gauti pardavusi savo valdomus objektus Vilniuje ir Kaune (stadionus ir administracines patalpas). Tačiau pardavimo sutartyje numatyta sąlyga, kad būsimasis pirkėjas negali keisti objektų paskirties – juose ir toliau turi būti žaidžiamas futbolas.

2017–2020 m. LFF strategijos kryptys
Dalyvavimas. Padidinti futbolą reguliariai žaidžiančių (bent 10 kartų per metus) žmonių skaičių nuo 27 tūkst. iki 50 tūkstančių. Jų veiklą koordinuotų apie 500 trenerių su LFF C ir D lygio licencijomis, futbolo mokykloms suteikti veiklos sertifikatus.
Elitinis futbolas. Naudoti olandišką modelį, pagal kurį žaidėjų meistriškumą keltų 45 papildomi aukštos kvalifikacijos treneriai, veiktų keturi regioniniai paslaugų centrai, turintys modernią medicinos įrangą. Bent pusė A ir I lygos klubų turi būti valdomi bendruomeniniu modeliu (dabar taip valdomi 25 proc. klubų).
Infrastruktūra. Įrengti 15 treniruočių aikščių ir 300 mažų aikštelių ugdymo įstaigose, 10 specialių maniežų su pripučiama stogo konstrukcija, įkurti treniruočių bazę su nauja federacijos būstine.
Organizacinė kultūra. Tobulinti futbolo vadybos įgūdžius, rengti administravimo mokymus ir kursus, organizuoti tarptautinius renginius, gerinti visuotinį federacijos įvaizdį.

Krasta Auto (BMW atstovybėje) vyksta spaudos konferencija. Dalyvauja pats LFF prezidentas.

LFF PAGRINDINIU RĖMĖJU TAPO BMW
http://lff.lt/news/2613/lff-pagrindiniu-remeju-tapo-bmw/" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasirašė ketverių metų bendradarbiavimo sutartį su automobilių gamintojo BMW įgaliotąja atstove Lietuvoje „Krasta Auto“. Bendrovė tapo pagrindine LFF rėmėja, o BMW automobilis – oficialiu Lietuvos futbolo automobiliu.

„Džiaugiuosi, kad startuojant naujam futbolo sezonui prie komandos prisijungs toks gerai žinomas ir solidus partneris kaip Vokietijos automobilių gamintojas BMW ir jų atstovas Lietuvoje „Krasta Auto“. Visiems pasaulyje puikiai žinomas kokybės ir klasės sinonimas, galingo, veržlaus, modernaus automobilio prekės ženklas nuo šios puikuosis kartu su LFF ženklu ir papildys vienas kitą komunikacijos iniciatyvomis“, – sakė LFF prezidentas Edvinas Eimontas.
„BMW, kaip dinamiškų ir sportiškų automobilių prekės ženklas, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos sportu ir sportininkais. Jau ketvirtą ciklą remiame LTOK, bendradarbiaujame su Lietuvos plaukimo bei golfo federacijomis, atskirais klubais. Šiandien šis sąrašas prasiplečia mūsų pirmąja partneryste su populiariausia pasaulyje sporto šaka – futbolu. Tikimės, kad federacijai perduoti atletiški premium klasės automobiliai bei mūsų kitos bendros veiklos prisidės siekiant aukštesnių Lietuvos futbolo rezultatų“, – įteikdamas automobilio raktelius sakė „Krasta Auto Vilnius“ pardavimų ir marketingo vadovas Tomas Rizgelis.
Iš viso „Krasta Auto“ federacijai perdavė aštuonis naujus automobilius – po tris BMW 5 ir 3 serijos sedanus bei po vieną BMW X5 ir X3 modelį. Suteikti automobiliai, kaip būdinga BMW, pasižymi ne tik išskirtinėmis dinamiškumo ir valdymo savybėmis, bet ir turi efektyvius variklius bei papildomą saugumo ir komforto įrangą.
„Žinau tą jausmą prieš rungtynes – šiek tiek adrenalino, šiek tiek jaudulio, bet viskas baigiasi po teisėjo švilpuko. Kai sėdau į naujutėlaitį BMW aplankė tas pats jausmas, kuris išnyko vos tik užvedus variklį. Liko tik pasitikėjimas ir jėga – geras jausmas!“, – sakė vieną iš LFF gautų automobilių iš salono išvairavęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Deividas Česnauskis.
Automobiliai LFF suteikti išskirtinėmis, su BMW koncernu suderintomis sąlygomis mainais už suteiktą reklamos pozicijų paketą. Tiesa, partnerystė vien tuo neapsiribos – numatoma surengti įvairių integruotų LFF ir BMW projektų. Vienas jų įvyks netrukus, laukiant šį sekmadienį įvyksiančios Lietuvos futbolo Supertaurės dvikovos, kurioje susitiks Vilniaus „Žalgiris“ ir futbolo klubas „Trakai“.
Futbolo aistruoliams artimiausi mėnesiai bus itin įdomūs – startuos šalies futbolo čempionatas, o kovo mėnesio pabaigoje Lietuvos vyrų futbolo rinktinės laukia rimčiausias iššūkis Pasaulio čempionato atrankos varžybose – dvikova su Anglija garsiajame „Wembley“ stadione.
Padedama naujų partnerių LFF turi ambicingų tikslų futbolo plėtroje – futbolo strategijoje užsibrėžta padvigubinti nuolat žaidžiančiųjų skaičių ir pasiekti kokybinį šuolį futbolininkų ugdyme.
Bendrovė „Krasta Auto“ yra oficiali BMW ir „Mini“ atstovė Lietuvoje. Įmonė užsiima naujų ir naudotų BMW ir „Mini“ automobilių, motociklų prekyba bei teikia visas techninio aptarnavimo paslaugas ir turi oficialias atstovybes bei techninio aptarnavimo servisų tinklą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Įvertinus realią šitų automobilių kainą, kaip ir viskas ok, bet mokėti pinigus pagrindiniam rėmėjui...

Nauja verslo logika. LFF pagrindiniam rėmėjui mokės pati

Visą straipsnį galite rasti http://www.futbolas.lt/naujiena/400261/nauja-verslo-logika-lff-pagrindiniam-remejui-mokes-pati" onclick="window.open(this.href);return false;

Metus Lietuvos futbolo federacijai (LFF) vadovaujantis Edvinas Eimontas užsibrėžė ambicingą tikslą – pasiekti, kad 2020-aisiais futbolas mūsų šalyje taptų populiariausia sporto šaka.

„Užmojai dideli, bet įgyvendinami. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) siekia, kad futbolas taptų populiariausiu sportu kiekvienoje šalyje. Lietuva yra iš tų kelių, kuriose futbolas dar netapo populiariausiu sportu. Taigi turėsime pasitempti“, – aiškino E. Eimontas.

LFF strategai nusibrėžė keturias kryptis, kurių laikantis bus siekiama tikslo. Viena tokių – žaidžiančiųjų futbolą Lietuvoje skaičiaus augimas. Per trejus metus bus siekiama jį dvigubinti – nuo 27 tūkst. registruotų žaidėjų iki 50 tūkst. 2020-aisiais.

fantastas su tokiais tikslais tik į griovį įvairuoti galima

LFF ir mėgėjus supriešino licencijos
http://www.sportas.info/naujienos/36344-lff_ir_megejus_supriesino_licencijos.html" onclick="window.open(this.href);return false;

LFF apmokestino visus šalies futbolininkus. Didžiausios futbolo mėgėjų lygos komandų atstovai mano, kad tai ženkliai kirs per žaidėjų ir ekipų skaičių.

- Pridėkit dar šitą ir gausis pasakų pasaulio reklama.

Na ir kaip tu pakelsi Lietuvos futbolą su tokia vadyba... Viena nesąmonė po kitos, vėl ir vėl lipa ant grėblio

Na ir kaip tu pakelsi Lietuvos futbolą su tokia vadyba... Viena nesąmonė po kitos, vėl ir vėl lipa ant grėblio

futbolas dar netapo populiariausiu sportu. Taigi turėsime pasitempti“, – aiškino E. Eimontas.

Tampo vis. (Nežinau ką.) Tampo ir tampo, o happy endo vis nėra. Gal kažką daro ne taip.

Makenzi nepatingėk bent jau svarbius straipsnius pacituoti pilnus, po to ims ir išnyks ir prarasim informaciją
Tuo labiau, kad ir diskusijoms svarbu smulkmenas žinoti ir nuo bet kokių retušavimų leidžia apsaugoti...

Makenzi nepatingėk bent jau svarbius straipsnius pacituoti pilnus, po to ims ir išnyks ir prarasim informaciją
Tuo labiau, kad ir diskusijoms svarbu smulkmenas žinoti ir nuo bet kokių retušavimų leidžia apsaugoti...

Aš už. Paprastai taip ir darau.

Tai aš supratau, kad jie Bemsais pasidalino ir tiek, bet šiaip žingsnis tai žiauriai neprotingas, iš to naudos rinktinėms tolygu nuliui, buvo pagerinti vien tik tų kelių asmenų interesai. Ir dar pagrindiniu rėmėju tapo, tai labai negerai. Yvykdė galimai aferą stambiu mastu, laikas sodinti juos į kalėjimą, atsibodo jau jie man.

Aptarti jaunių rinktinių rezultatai sausio turnyruose
http://lff.lt/news/2619/aptarti-jauniu-rinktiniu-rezultatai-sausio-turnyruose/" onclick="window.open(this.href);return false;

Trečiadienį Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA) Kaune susirinkę Lietuvos jaunių vaikinų rinktinių (U-17 ir U-18) treneriai apžvelgė savo komandų pasirodymus sausį vykusiuose turnyruose.

U-17 rinktinės pasirodymas turnyre Baltarusijoje

U-17 (gimusių 2000 m. ir jaunesnių žaidėjų) rinktinė dalyvavo UEFA „Development Cup“ tarptautiniame turnyre Minske. Grupės varžybose lietuviai nugalėjo Ukrainos ir Gruzijos rinktines, bet lygiosiomis sužaidė su Izraeliu ir dėl didesnio praleisto įvarčių skaičiaus užleido žydus į priekį bei užėmė antrą vietą.

Kovoje dėl 4-6 vietų koją pakišo nepalankus įvarčių santykis – lietuviai liko šešti. Iš viso turnyre buvo iškovotos trys pergalės, vienerios lygiosios ir patirtas vienas pralaimėjimas.

Pasak vyriausiojo U-17 rinktinės trenerio Svajūno Česnulio, tikslai stovykloje buvo peržiūrėti kandidatus, kiekvienose rungtynėse žaisti geriau ir suteikti laiko kiekvienam žaidėjus. Žaidėjai buvo atrinkti pagal fizinę būklę,propaguojamo žaidimo supratimą ir technines galimybes.

11 įprastinių komandos narių negalėjo padėti rinktinei dėl įsipareigojimų U-19 rinktinei, sveikatos problemų ir kitų priežasčių, tačiau S. Česnulis pasidžiaugė, kad žaidėjus tai motyvavo įrodyti savo galimybes.

Specialisto teigimu, komandai pavyko išpildyti aukštą spaudimą – panašūs įvarčiai krito rungtynėse prieš latvius draugiškose rungtynėse bei Ukrainą turnyre. Rungtynėse su Gruzija buvo puikiai išpildytas planas žaisti greitais perėjimais iš gynybos į ataką po to, kai priešrungtyninėje analizėje. buvo įžvelgtas oponentų pažeidžiamumas.

Trenerių teigimu, komandai pavyko individualios dvikovos, žaisti greitą futbolą, įgyvendintas perėjimas į puolimą ir gero mikroklimto sukūrimas. Visgi buvo pripažinta, kad nepavyko neleisti varžovams lengvai įžaisti kamuolį nuo vartų, tranzicija į gynybą ir išlaikyti koncentraciją iki rungtynių pabaigos.

Diskutuota ir apie trenerių susirūpinimą, kad 18 žaidėjų turnyre nepakako, nes vėliau du futbolininkai iškrito iš rikiuotės ir fizinis krūvis likusiems buvo labai didelis.

U-18 rinktinės pasirodymas Valentino Granatkino turnyre

Vytauto Vaškūno vadovaujama Lietuvos U-18 vaikinų rinktinė kasmetiniame V. Granatkino turnyre iškovojo tris pergales ir patyrė tik vieną pralaimėjimą, bet užėmė 13-ąją vietą.

U-19 (gimusių 1999 m. ir jaunesnių žaidėjų) rinktinė turėjo dvi atrankos stovyklas, kuriose nedalyvavo eilė žaidėjų dėl įvairių priežasčių. Komanda į Kauną susirinko jau prieš naujuosius metus ir kandidatai turnyrui buvo atrinkti pagal techninius ir taktinius gebėjimus, fizinę kondiciją ir tinkamumo rinktinei koncepciją.

Prieš turnyrą buvo išsikelti tikslai priversti varžovus žaisti ilgais perdavimais nuo vartų, priversti varžovus žaisti ties kraštu ir neleisti jiems susidaryti laisvės aikštės viduryje.

Pagrindiniai turnyro tikslai buvo įvertinti rinktinės kandidatus prieš aukšto lygio varžovus didelio fizinio ir psichologinio krūvio fone. Taip pat norėta išpildyti savo taktinį pasirengimą, kuris būtų grįstas vadinamųjų „antrųjų“ kamuolių laimėjimą.

Naudotos taktinės schemos – 4-2-3-1 ir 4-1-4-1, jos rungtynėms buvo pasirenkamos atsižvelgiant į tai, su kokiu varžovu buvo susiduriama.

Rinktinės štabas teigia, kad ši komanda pasirodė kaip stipri žaidžianti standartinėse situacijose – jose įmušti keturi įvarčiai. Pabrėžta, jog rinktinė dažnai stengėsi provokuoti varžovų pražangas ir žaisti aštriai.

Aptarime dalyvavę treneriai ir kiti futbolo visuomenės nariai pasiūlė savo idėjų bei pasiūlymų. Aptarti ir rinktinių žaidėjų individualūs pasirodymai ir žaidybinis laikas. U-18 rinktinės pasirodymus stebėjęs Valdas Urbonas pateikė išsamią analizę, kur reikėtų tobulinti žaidimą tiek komandai, tiek individualiems žaidėjams.

JzFDddpcH7M
https://www.youtube.com/watch?v=JzFDddpcH7M" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos treneriams – Danijos specialistų patarimai
http://lff.lt/news/2650/lietuvos-treneriams-danijos-specialistu-patarimai/" onclick="window.open(this.href);return false;

Kovo 1-ąją Vilniuje vyko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) organizuotas seminaras, skirtas jaunųjų futbolininkų ugdymo veikla užsiimančių organizacijų vadovams bei treneriams. Jie turėjo galimybę susipažinti Danijoje dirbančių specialistų mintimis bei LFF strategija.

LFF stadione vykusiame seminare dalyvavo beveik šimtas futbolo specialistų. Į seminarą iš Danijos atvyko „HB Koge“ ekipos sporto direktorius Peras Rudas, kuris turi ilgą patirtį vadovaujant komandų sporto veiklai. su Juo atvyko neretai Lietuvoje paskaitas skaitantis treneris Aurelijus Skarbalius, kuris šiuo metu dirba „Brondby“ jaunimo akademijoje ir treniruoja U-19 komandą.

LFF strateginę jaunimo ugdymo programą pristatė LFF techninio skyriaus direktorius Raimondas Statkevičius. Savo mintimis pasidalijo ir naujasis Lietuvos U-21 rinktinės treneris Caritas Falchas, vyrų rinktinės analitikas Marius Babravičius, Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Valdas Urbonas.

„HB Koge“ sporto direktorius P. Rudas, kuris ankščiau buvo ir jaunimo treneris, pasidalijo idėjomis, kaip reikėtų organizuoti klubo veiklą. Jis atvyko į „Koge“ komandą 2015 metais ir aštuonis mėnesius, kartu su 16 trenerių, sudrinėjo klubo strategiją. Dabar ji yra paremta komandos akademijos futbolininkų ugdymų, kurie turi ateityje sudaryti pagrindinės komandos branduolį.

Pasak P. Rudo, svarbiau yra investuoti ne į gerą žaidėją, o į gerą trenerį, kuris galėtų išugdyti kokybiškus futbolininkus. Taip ne tik sutaupomas klubo biudžetas perkant futbolininkus, bet ir ugdoma talentinga jaunoji karta. Danas išskyrė, kad svarbiausia klubui turėti gerą infrastruktūrą, rėmėjus ir bendrumą tarp visų į klubo reikalus įsitraukusių žmonių. Jis tikino, jog vertybės yra pagrindinis aspektas klube ir, nepaisant pergalės ar pralaimėjimo, treneris turi priminti savo žaidėjams apie jas. „HB Koge“ klubo atveju tai - komandinė dvasia, nugalėtojų mentalitetas, universalumas, įsitraukimas ir vienas kito palaikymas.

LFF techninis direktorius R. Statkevičius pristatė Lietuvos futbolo strategiją įgyvendinti elitinio futbolininko koncepciją, išryškino sertifikavimo sistemos poreikį ir planus plėsti futbolo taškus Lietuvoje. Treneriams jis pristatė ir „LFF Academy Online“ metodinę rengimo programą, su kurios pagalba specialistams bus lengviau dirbti su vaikais treniruotėse. Programoje yra nemažai interaktyvios vaizdo medžiagos, kuri apima paprastus treniruočių pratimus, taktinius sumanymus ir individualaus žaidimo elementus.

Plačiau apie LFF Elito futbolininkų rengimo strategiją papasakojo V. Urbonas. Jis išskyrė svarbiausius aspektus, kuriais galima pasiekti geresnį rezultatą treniravime ir rezultato gavime. Buvęs „Trakų“ ir „Ekrano“ treneris paragino vadovus ir trenerius užsibrėžti ilgalaikes strategijas ir išplėsti savo pažinimo horizontą.

M.Babravičius papasakojo apie Europos klubų filosofijos ir jaunimo parengimo strategijos pagrindinei klubo komandai pavyzdžius. Analitikas dėstė, kaip tai būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje ir pateikė aktualiausias būdus, kaip rengti jaunuosius futbolininkus.

Savo ruožtu A. Skarbalius pasakojo apie treniravimo praktiką Danijoje ir kaip ji pasiteisino. Pasak jo, žaidėjams „Brondby“ individualiai skiriamas didelis dėmesys. Klube su žaidėjais susitinkama individualiai ir išdėstomos jo pagrindinės klaidos, taip pat prašoma jų kritiškai įvertinti save ir savo žaidimą. Naujausios technologijos leidžia viską pamatyti per vaizdo įrašų prizmę iš treniruočių bei rungtynių, taip išryškinami jaunųjų futbolininkų žaidimo aspektai.

Žaidėjai įtraukiami į visą veiklą ir norima, kad jie jaustų ir turėtų atsakomybę. Todėl, pavyzdžiui, kartais ruošiantis rungtynėms ir jų rungtynių dieną, futbolininkams perleidžiama visa atsakomybė pradedant nuo autobuso paruošimo, sportinių aprangų išnešiojimų, iki taktinių schemų aikštėje bei komunikacijos. Treneris tikina, kad po tokių išbandymų žaidėjai pradėjo reikalauti daugiau iš vieni kitų, todėl jaučiamas stiprus bendrumas sudėtyje.

„Brondby“ akademijoje prioritetas teikiamas aukšto spaudimo futbolui ir agresyvumui. A. Skarbaliaus teigimu, pagrindinės klubo vertybės bei filosofija diegiama žaidėjams labai anksti. Specialistas taip pat papasakojo apie treniruočių metodus ir efektyviausias taktines schemas.

Lietuvos U-21 rinktinės treneris C. Falchas pirmą kartą galėjo platesnei auditorijai pristatyti savo filosofiją ir teigė, kad jo prioritetas yra žaisti atakuojantį futbolą. Strategas iš Danijos tikino, kad jo komanda sieks atrasti balansą tarp prisitaikymo pie varžovų ir savo filosofijos nepamiršimo. C. Falchas pristatė tiek žaidimo gynybinius, tiek puolimo planus. Kaip vieną svarbiausių dalykų jis pažymėjo žaidimą vienas prieš vieną ir techninius įgūdžius, kurie, jo manymu turėtų būti ugdomi jau nuo ankstyvos vaikystės.

Seminaro dalyviai gavo UEFA Coaching Convention direktyvas atitinkančius sertifikatus tolimesniam kvalifikacijos kėlimui ir turimos trenerio licencijos pratęsimui.

Jaunųjų futbolininkų rengimo strategija
https://youtu.be/Db1MwY00FNM" onclick="window.open(this.href);return false;

Db1MwY00FNM

Sportininkų sveikatos draudime – nauji vėjai
http://www.sportas.lt/naujiena/224406/sportininku-sveikatos-draudime-nauji-vejai" onclick="window.open(this.href);return false;

Kuris sportininkas labiau pažeidžiamas – profesionalas ar mėgėjas? Sporto medikai pateikia vienareikšmišką atsakymą, tačiau sveikatos draudimas sporto piramidės apačioje kelią skinasi nelengvai.

Naujas diskusijas šiuo klausimu įžiebė futbolo padangėje papūtę vėjai. Lietuvos futbolo federacijai įvedus naują tvarką dėl žaidėjų draudimo nerimauja futbolo mėgėjai, o sporto bendruomenė svarsto apie tokio modelio pritaikomumą.

Prieš futbolo sezoną Lietuvos futbolo federacija nutarė modernizuoti licencijavimą į futbolininkų pažymas visuose savo organizuojamų ir prižiūrimų varžybų lygiuose įtraukdama privalomąjį sveikatos draudimą. LFF išduodamos licencijos žaidėjams su draudimu vieneriems metams vaikams (iki 14 metų) kainuos 10 eurų, mėgėjams (nuo 14 metų) – 22 eurus, o profesionalams – 40 eurų. Už tai žaidėjai gaus draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, taip pat tyrimų ir profilaktinės diagnostikos paslaugas.

Jautriausiai į šį apmokestinimą sureagavo LFF futbolo struktūros varžybose dalyvaujantys mėgėjai, kurių aktyvus laisvalaikis kainuos daugiau. Iš džiaugsmo nešokinėja ir populiariausio pasaulyje žaidimo jaunųjų talentų tėvai.

Kodėl Lietuvos futbolo federacija ryžosi šiems tam tikra prasme revoliuciniams mūsų šalies sportui pokyčiams? Kaip licencijos su sveikatos draudimu paketą vertina pripažinti medicinos specialistai ir kitų komandinių – kontaktinių sporto šakų federacijų vadovai? Ką byloja vadinamųjų futbolo šalių praktinė tokio mėgėjų licencijavimo patirtis?

Akcentuoja saugumą

LFF atstovų teigimu, tokios centralizuotos sistemos atsiradimą nulėmė daugybė objektyvių veiksnių ir ekstremalių situacijų, su kuriomis ne sykį susidurta kaktomuša.

„Sprendimą padiktavo profesionalų ir mėgėjų varžybose patirtų traumų sukelta sumaištis, nukentėjusiųjų patirta fizinė ir psichologinė žala, kuomet tiksliai nežinoma, kaip vienu ar kitu atveju veikti, kokie yra saugikliai ir priemonės. Diegdami naująją žaidėjų licencijavimo sistemą rėmėmės Norvegijos, Estijos, Anglijos ir Kipro futbolo federacijų pavyzdžiais. Mūsų tikslas – žaidimas saugiomis sąlygomis įvairaus amžiaus ir skirtingų lygių futbolininkams“, - naująją licencijų su sveikatos draudimu tvarką komentavo LFF varžybų skyriaus vadybininkas Tadas Dunauskas.

Jo nuomone, licencija su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų sukuria išskirtinę pridėtinę vertę, nes federacijos pasirinktas, ekonominėms Lietuvos sąlygoms pritaikytas optimalus draudimo modelis suteikia traumų ištiktiems futbolininkams ne tik adekvačias išmokas, bet ir kompensuoja didžiąją dalį itin svarbaus magnetinio rezonanso tyrimo.

Anot LFF atstovo, papildomas šios naujovės privalumas – ji apriboja chaotišką žaidėjų migravimą tarp klubų skirtingose lygose ir skaidrina visą varžybų sistemą, kurią iki šiol temdydavo piktnaudžiavimo atvejai. „Ne sykį pasitaikė situacijos, kai sporto mokyklose futbolą žaidžia „vaikai – vaiduokliai“. Atlikus patikrinimą paaiškėja, kad iš penkių šimtų įrašytų vardų ir pavardžių, treniruotes realiai lanko trys šimtai vaikų“, - ankstesnės sistemos defektus pabrėžė T. Dunauskas.

„Savaitgalio kariai“

Traumos griauna, žlugdo ir stabdo profesionalių futbolininkų karjerą, tad į licenciją įtrauktas sveikatos draudimas jiems yra savaime suprantama būtinybė. Tačiau kiek saugios aplinkos sukūrimas svarbus futbolo mėgėjams, kurie žaidžia savo malonumui, nuolatos ieškodami „laisvų pinigų“ aikščių nuomai, aprangai, startiniams ir administravimo mokesčiams?

Net penkiose LFF struktūroje esančiose visiškai mėgėjiškose Lietuvos futbolo lygose (trečioji lyga ir keturi Sekmadienio futbolo lygos (SFL) divizionai) dalyvaujantys žaidėjai (kai kuriose komandose – daugiau negu 30 narių) turės prieš sezoną investuoti daugiau nei įprastai.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas teigia, jog futbolo mėgėjų investicija į sveikatos draudimą – neabejotinai reikalinga.

„Mėgėjiškame lygmenyje traumų pavojus nepalyginamai didesnis negu profesionaliajame sporte. Tai patvirtina statistika. Aš mėgėjus vadinu „savaitgalio kariais“, dažnai einančiais į visišką nežinią. Ypač traumos paplitusios mėgėjiškose kontaktinio sporto – krepšinio ar futbolo varžybose. Joms būtinas ypatingai geras fizinis pasirengimas, kurio mėgėjai neretai stokoja. Paradoksalu, bet, mano manymu, mėgėjams licencijų su sveikatos draudimu reikia labiau negu profesionalams. Tai yra sveikintinas dalykas, kaip ir siekis įvesti griežtą futbolininkų registraciją“, - savo nuomonę išsakė sporto medicinos autoritetas D. Barkauskas. Taip pat jis pasisakė už išskirtinį dėmesį jaunųjų futbolininkų sveikatai ir įspėjo jokiu būdu nelaikyti jų mažesne suaugusiųjų kopija.

„Vaikas yra nuolatos kintanti sistema. Po mėnesio jis jau visai kitas žmogus ir į tai privalu atsižvelgti skiriant individualius krūvius treniruotėse“, - dėstė pastabas šalies olimpiečių treneris.

Daliui Barkauskui antrino Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) vyriausiasis gydytojas Edmundas Švedas. Jo žodžiais, kuo mažesnis meistriškumas – tuo daugiau traumų, nes mėgėjų judesiai ne tokie koordinuoti kaip profesionalų, o fizinis pasirengimas smarkiai atsilieka.

„Žaidžiant futbolą, pavojingiausiais traumų taikiniais tampa galvos ir kojos. Itin nesisaugo 13 – 18-os metų amžiaus jaunuoliai, norintys išreikšti save aikštėje, nevengiantys tiesioginių kontaktų ir nenumatantys liūdnų pasekmių. Man atrodo, kad licencijas su sveikatos draudimu futbole ir ne tik jame reikėjo įvesti jau seniai“, - reziumavo patyręs sporto medikas.

Dar kategoriškesnė buvo Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) vyriausioji gydytoja Gražina Bosaitė, kuri futbolo aikštės dydžiui prilygino galimybes patirti traumą nenuspėjamose žaidybinėse situacijose.

„Didelė aikštė – didelis fizinis krūvis. Kuo mažesnio lygio sportininkas, tuo jis pažeidžiamesnis, nes natūraliai šlubuoja bendras jo fizinis pasirengimas. Nuo traumų net pats atsargiausias mėgėjiško sporto dalyvis nėra apsaugotas. O ką jau kalbėti apie vaikus, kurių organizmams kiekviena treniruotė ir kiekvienos rungtynės yra iššūkis. Manau, kad į LFF žaidėjų licencijas įtrauktas sveikatos draudimas yra geras žingsnis. Mokestis pakankamai nedidelis, o traumų atvejais numatytos priemonės – logiškos ir efektyvios“, - tvirtino olimpiečių gydytoja Gražina Bosaitė.

Naująjį futbolininkų licencijavimą teigiamai įvertino ir Lietuvos sporto universiteto (LSU) kancleris dr. Mindaugas Balčiūnas, tokį daug diskusijų sukėlusį sprendimą įvardinęs sveikintinu pavyzdžiu kitoms federacijoms ir akcentavęs tai, jog visi, kas sportuoja – profesionaliai ar mėgėjiškai, neišvengiamai atsiduria šalia traumos linijos.

„Drąsus ir progresyvus kolegų žingsnis, geras darbas šalies sporto ateičiai. Mėgėjai – mažiausiai apsaugoti, o traumos neaplenkia ir jų. Šiuolaikiniame sporte traumų tik daugėja. Krepšinyje kone masinis reiškinys – dantų nuskėlimai. Futbolo pasaulyje – sava traumų specifika, kuriai reikia atskirų saugiklių. Kiti pozityvūs naujosios schemos niuansai – žaidėjų registravimo bazės įsteigimas ir magnetinio rezonanso tyrimo dalinis kompensavimas įvykus traumai“, - konstatavo LSU kancleris, buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius ir FIBA Europos valdybos narys M. Balčiūnas.

Vieni draudžia, kiti tik svajoja

LFF vykdoma žaidėjų licencijavimo reforma neliko nepastebėta kitų Lietuvos sporto federacijų vadovų. Jiems ji kelia susidomėjimą ir smalsumą kaip daugiasluoksnis eksperimentas, kurio rezultatai gali perbraižyti šalies sporto profesionalų ir mėgėjų netolimos ateities perspektyvų ribas. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sporto direktorius Šarūnas Sakalauskas apie permainas oranžinio kamuolio mėgėjų lygose nesvarstė, tačiau pokyčius lietuviškame futbole sutiko palankiai.

„LKF narės – krepšinio profesionalų ir mėgėjų lygos veikia savarankiškai pagal jų pačių nustatytas taisykles. Žaidėjams pakanka įprastų „sveikatos vizų“ komandų teikiamose paraiškose. Esu įsitikinęs, kad lietuviško futbolo naujovė - licencijų išdavimas su sveikatos draudimu yra geras postūmis į priekį. Žaidėjai suregistruojami, jie gauna medicininį paketą, turi patikimą draudimo apsaugą, jų veikla prižiūrima ir reguliuojama“, - kalbėjo LKF meistriškumo komisijos pirmininkas Š. Sakalauskas.

Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos čempionate prieš dvejus metus pradėtas taikyti licencijavimo modelis, kai žaidėjui išduodamas leidimas veikia ir kaip draudimas nuo nelaimingų atsitikimų varžybų ir treniruočių metu. Tokios licencijos kaina vieneriems metams – 15 eurų.

„Ši sistema mums visiškai pasiteisino, vaikų varžybose pasitaikė nelaimingų atsitikimų, nukentėjusiems buvo kompensuota. Panašų modelį, jeigu jis komandoms bus patrauklus, siūlysime ir kitame Lietuvos vyrų ledo ritulio čempionate. LFF parengta sistema, aprėpianti ne tik futbolo profesionalus, bet ir mėgėjus, yra nebloga. Bet niekam nenoriu nieko piršti, galbūt mokestis kai kuriems pasirodys per didelis. Kita vertus, futbolas, kaip ir ledo ritulys – kupinas traumų rizikos. Daugelis tikriausiai nepagalvoja, kad gali susižeisti, o juk nėra apsidraudę. Bet kokiu atveju, sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į poreikius ir galimybes“, - visus argumentus „už“ ir „prieš“ pasvėrė asociacijos „Lietuvos ledo ritulys“ generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas.

Tuo tarpu vienas Lietuvos rankinio federacijos (LRF) vadovų Miglius Astrauskas apgailestavo, kad rankinis mūsų šalyje - pusiau profesionali sporto šaka, tad apie licencijas su sveikatos draudimu lieka tik pasvajoti.

„Galvojame kaip nenugrimzti į skolų liūną. Apsiribojame prizų įsteigimu veteranų varžybų nugalėtojų apdovanojimui. Jei futbole šis licencijavimo sumanymas pasiteisins, tai bus gera žinia visiems kitiems, nes mėgėjams traumų rizikos faktorius dar didesnis. Atradus subalansuotą santykį tarp draudimo mokesčio ir už jį suteikiamų garantijų, toks LFF ėjimas yra geras dalykas, juo per laiką turėtų pasekti ir kiti“, - dalinosi įžvalgomis LRF generalinis sekretorius.

Buvęs Lietuvos regbio rinktinės treneris, šio kieto džentelmenų sporto specialistas ir entuziastas Irmantas Kukulskis džiaugėsi tuo, jog federacija įstengia apdrausti nacionalinę regbio komandą.

„Mūsų aukščiausiojo diviziono klubai – mėgėjiški. Regbis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo – grynai mėgėjų sportas. Užkrauti galą su galu vos suduriantiems mūsų klubams papildomą mokestinę naštą – neįmanoma misija, nes prie regbio gyvavimo prisidedame savo lėšomis. Bet žinoma, ateityje eisime žaidėjų sveikatos draudimo linkme. Naujosios futbolo žaidėjų licencijavimo tvarkos nelabai galiu komentuoti. 22 eurai per metus – prieinamas mokestis, jei jam tolygiai proporcingos draudimo išmokos. O toks licencijavimas-registravimas visame pasaulyje yra normali praktika“, - sakė Lietuvos regbio federacijos generalinis sekretorius.

Siūlo alternatyvas

Skirtingai nuo sporto medicinos specialistų ir sporto federacijų vadovų, vienos ryškiausių mėgėjų futbolo komandų, per trejus metus iš septintosios (SFL D divizionas) į ketvirtąją lygą (SFL A divizionas) pakilusio klubo „AFK“ vyriausiasis treneris Edvardas Čyvas optimizmu dėl licencijų su sveikatos draudimu įvedimo netryško.

„Galvoju, kad licencijos kaina – per didelė mėgėjiškiems klubams. Dvigubinasi kiekvieno žaidėjo išlaidos. Per sezoną kiekvienas mūsų komandos narys žaidimui bei treniruotėms vidutiniškai ir taip išleidžia 30–60 eurų. Vieni daugiau, kiti mažiau. Suregistruoti ir apdrausti žaidėjus nėra prasta iniciatyva, tačiau ką daryti su tais, kurie jau ir taip yra apdraudę savo sveikatą? Kodėl jie turėtų draustis dar kartą ir išlaidauti? Licencijavimą su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų siūlyčiau taikyti tik A lygos ir Pirmos bei Antros lygų klubų žaidėjams, mėgėjams turėtų būti sudarytos sąlygos įsigyti paprastą licenciją, kurios kaina neviršytų penkių eurų. Varžybose mes dažniausiai susiduriame tik su mikrotraumomis, o daugelis ir taip esame apsidraudę savarankiškai“, - alternatyvias licencijavimo versijas siūlė „AFK“ komandos.

Užsienio pavyzdžiai

Pasidairykime po dvi futbolo šalis – kaip jose veikia asociacijų ar federacijų kontroliuojama organizuoto mėgėjų futbolo struktūra? Seniausia pasaulyje šio žaidimo institucija – Anglijos futbolo asociacija (FA) prieš kelerius metus sezone pristatė naujausią mėgėjiško futbolo žaidėjų sveikatos draudimo programą, pavadintą Nacionaline žaidėjų draudimo schema (NGIS).

Ji skirta futbolo piramidės pačios žemiausios grandies - grafysčių Šeštadienio ir Sekmadienio futbolo lygų žaidėjams, kuriems leidžiama pasirinkti pagrindinį draudimo paketą, komandai kainuojantį 22 svarus sterlingų per metus arba didįjį paketą, kuris klubui atsieina 82 svarus. Atitinkamos ir išmokos už patirtas traumas. Vidutiniškai tokias absoliučiai mėgėjiškas komandas sudaro 15 futbolininkų. Papildomos administravimo išlaidos iš kiekvieno jų kišenės per mėnesį ištaukia penkis svarus sterlingų.

Vokietijoje viskas daug paprasčiau. Įsitraukimas į šalies futbolo federacijos (DFB) valdomą organizuoto futbolo struktūrą vienam suaugusiam šeimos nariui kainuoja šešis eurus, o vaikui – tris eurus per mėnesį (72 ir 36 eurus per metus). Į šį mokestį įeina sveikatos draudimas, o tokia kaina ir gausus žaidžiančiųjų skaičius federacijai leidžia surinkti didelį biudžetą. Tad vokiečiai juokauja, kad į treniruotes tereikia atsinešti futbolo batelius - viskuo kitu pasirūpina klubai, kurių daugiau negu 25 tūkstančiai.

Dar vienas LFF feilas. Susidaro įspūdis, kad federacija gerokai atitrūkusi nuo realybės