Naujienos

http://news.sport-express.ru/2011-06-18/445317/" onclick="window.open(this.href);return false;

Главная футбольная арена столицы Армении времен Советского Союза - стадион "Раздан" - в ближайшее время будет серьезно реконструирована, заявил президент ФФА Рубен Айрапетян. По его словам, уже есть договоренность с УЕФА, который выделит на эти нужды 6 миллионов евро. Арена, построенная в 1971 году, в советский период была одной из самых больших в СССР при вместимости в 75 тысяч зрителей, но после установки индивидуальных кресел она снизилась до 55 тысяч. (Арсен САРКИСЯН)

Va armėnai sau lengva ranka prasimušė 6 limonus euro stadiono rekonstrukcijai, o mūsų didieji UEFA draugai - LFF, sugebėjo tik nepilną limoną DG stadiono rekonstrukcijai susikombinuoti.

http://news.sport-express.ru/2011-06-18/445317/

Главная футбольная арена столицы Армении времен Советского Союза - стадион "Раздан" - в ближайшее время будет серьезно реконструирована, заявил президент ФФА Рубен Айрапетян. По его словам, уже есть договоренность с УЕФА, который выделит на эти нужды 6 миллионов евро. Арена, построенная в 1971 году, в советский период была одной из самых больших в СССР при вместимости в 75 тысяч зрителей, но после установки индивидуальных кресел она снизилась до 55 тысяч. (Арсен САРКИСЯН)

Va armėnai sau lengva ranka prasimušė 6 limonus euro stadiono rekonstrukcijai, o mūsų didieji UEFA draugai - LFF, sugebėjo tik nepilną limoną DG stadiono rekonstrukcijai susikombinuoti.

Aišku Vėtros stadione irgi telpa 75 tūkstančiai galvų

Klaipėdos rajone atsiras trys naujos DDA

Klaipėdos rajono Savivaldybės tarybos posėdyje priimtas sprendimas dėl trijų rajono mokyklų naujų futbolo aikštelių įrengimo.

Dirbtinės dangos futbolo aikštelėms įrengti ir sutvarkyti prie Dovilų pagrindinės mokyklos, Gargždų „Vaivorykštės“ ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų Savivaldybės taryba paskyrė 86 000 eurų. Danga aikštelėms bus panaudota Iš Gargždų miesto centrinio stadiono nuimtos dangos, kuri yra aukštos kokybės, tinkamos būklės ir šiuo metu laikoma nenaudojama. Per ateinančius dvejus metus futbolo aikštelių įrengimui ir sutvarkymui iš viso suplanuoti 223 007 eurai. Vaikai, gyvenantys toliau nuo rajono centro turės puikias sąlygas žaisti futbolą.

Stadionų perspektyvos: kur žais rinktinė po trejų metų?
Zigmas Jurevičius, „Kauno diena" http://kauno.diena.lt/naujienos/sportas/futbolas/lff-vadovas-futbolininkams-reikia-namu-709525" onclick="window.open(this.href);return false;

Lietuvos futbolo rinktinė Europos čempionato atrankos varžybose artėja finišo tiesiosios link. Nors sportinių siekių 2016 m. Europos čempionato atrankos turnyre liko nedaug, vienas svarbiausių lietuviams likusių galvos skausmų - kaip spalio 12-ąją deramai priimti Anglijos futbolo žvaigždes.

Akistata su futbolo pradininkų komanda vyks Vilniaus Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione, talpinančiame vos 5 tūkst. žiūrovų. Organizatorių teigimu, bilietų poreikis į rungtynes yra dvigubai, o gal net trigubai didesnis.

LFF prezidento Juliaus Kvedaro paklausėme, kodėl futbolo desertu vadinamas mačas vyksta ne gerokai talpesniame Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione.

Taip pat diskutavome apie tolesnę futbolo infrastruktūros perspektyvą, nes jau kitais metais prasidės 2018 m. pasaulio čempionato atrankos varžybos, kuriose mūsų šalis vėl turės priimti Anglijos rinktinę bei gausų aistruolių būrį atsivežančią Škotijos komandą.

- Iki pirmųjų Lietuvos futbolo istorijoje rungtynių namuose su Anglijos rinktine liko vos mėnuo. Kodėl išskirtinis mačas vyks LFF arenoje, o ne kur kas erdvesniame Kauno stadione?
- Dabartinės būklės Kauno stadionas nėra tinkamas tokio lygio renginiams. Tačiau šios arenos situacija dar ne pati blogiausia. Po tokio futbolo aikščių genocido, koks vyko per nepriklausomybės laikotarpį mūsų šalyje, reikia džiaugtis, kad stadionas apskritai dar stovi.

- Ar LFF pakankamai rūpinosi reprezentacinio stadiono klausimais?
- Ir pas mus, ir daugumoje pasaulio šalių nacionalinio statuso stadionai yra statomi ir išlaikomi valstybės ar savivaldos. Taip, seni, turtingi klubai turi savo arenas, bet jos nėra nacionalinės, jas išlaiko privatūs rėmėjai. Bet tai - išimtys. Daugiausia tai yra miestų savivaldos objektai, išlaikomi iš biudžeto. Juk maža pastatyti stadionus ar arenas kokia nors proga. Juos reikia išlaikyti ir eksploatuoti, kad netaptų nenaudojamomis griuvenomis. Tai kasdienis darbas, kurį turi kažkas atlikti. Sėkmingai veikiančių sporto kompleksų valdymo modelių yra. Mes dėl LFF stadiono padarėme ir darome viską, ką galime: jį nupirkome iš bankroto administratoriaus, renovavome, prižiūrime, keičiame dangas ir pan. O juk juo naudojasi ne vien rinktinė. Čia žaidžia ir A lygos klubai, treniruojasi vaikai, vyksta įvairiausi renginiai. Bet jis niekada netaps nacionaliniu. Nacionalinis stadionas, kuriame vyktų ne vien tokios reikšmės renginiai, turi būti Vyriausybės ir savivaldybės rūpestis. LFF galėtų būti partneris pritraukiant ir organizuojant aukšto lygio futbolo varžybas, bet ne tokios arenos savininkė.

- Lietuvai tuos pačius anglus teks priimti ir 2018 m. pasaulio čempionato atrankos turnyre. Ką galima padaryti, kad ir vėl netektų raudonuoti prieš būrius užsienio sirgalių ir žurnalistų?
- Tokio lygio varžybos galėtų vykti LFF stadione ir S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Žinoma, Vilniuje dar turime sugriuvusį "Žalgirio" stadioną ir Šeškinės stadiono griaučius. Taigi realiai lieka du stadionai. LFF aikštynas tokio lygio varžyboms labiau vadintinas mokykliniu. Galima mėginti jį išplėsti, bet dėl objektyvių priežasčių, klausimas ar tai būtų perspektyvus variantas ekonomiškai. S.Dariaus ir S.Girėno stadioną būtina renovuoti.

- Kaip tik toks kapitalinio atnaujinimo projektas ir buvo pristatytas Kaune praėjusią savaitę. Kaip sutikote šiuos grandiozinius planus?
- Labai teigiamai, nors iš arti mes projekto dar nematėme. Tačiau sveikiname bet kokį žingsnį į priekį. Ir esame pasirengę padėti patarimais, galbūt finansais ar kuo tik galėsime. Turime ir geros, ir karčios patirties. Pavyzdžiui, LFF stadione yra didelių problemų dėl elektros tiekimo. Visai neseniai turėjome sumokėti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad skubiai pakeistume požeminius kabelius. Klaidos brangiai kainuoja. Nesinorėtų, kad jos kartotųsi Kauno stadione. Žinoma, svarbiausia, kad šis projektas apskritai neliktų tik skambiais pažadais.

- Lietuvos rinktinė yra žaidusi Marijampolėje, ir ten sausakimšai buvo užpildytos arenos tribūnos. Gal nacionalinis stadionas galėtų įsikurti mažesniame šalies mieste?
- Reikia atsižvelgti į tokių objektų išlaikymo sąnaudas. Naivu tikėtis, kad stadioną išlaikys vien nuoma futbolo rinktinės ar panašiems renginiams. Šia prasme didieji miestai turi neabejotinų pranašumų. Tarkime, Kaunas yra geografiškai patogioje, aistruoliams nesunkiai pasiekiamoje vietoje. Tai didina lankomumo galimybes. Tačiau tokio masto projektams pirmiausia reikia valstybės vadovų paramos, politinės valios. Kai ji atsirado krepšinio atžvilgiu, buvo pastatyta gausybė arenų. O mes kalbame tik apie vieną objektą! Tarkime, Kauno stadionui pakaktų gal apie dešimtadalio to, kas buvo skirta "Žalgirio" krepšinio arenos statybai (apie 185 mln. lt. - aut. past.).

- Kauniečiai savo projektą jau pristatė. Tiesa, yra nemažai abejojančiųjų jų planų realumu. Ar LFF kalbėjosi ir su kitomis savivaldybėmis?
- Kalbėta, ir ne sykį. Reikia pasakyti, kad didžiųjų miestų savivaldybių prioritetuose futbolo stadionai nėra sąrašo viršuje, nors pažadų būta daug, ypač prieš rinkimus. Geriausias pavyzdys - Nacionalinio stadiono statyba Šeškinėje. Ne mažiau graudus ir legendinio "Žalgirio" stadiono likimas. Jei LFF nebūtų suskubusi dėl "Vėtros" stadiono, jo greičiausiai irgi nebeturėtume. Aš galiu suprasti naujuosius Vilniaus vadovus, kurie įtariai žiūri į šį Nacionalinio stadiono projektą. Vis dėlto dabar reikėtų labai greitai ir konstruktyviai apsispręsti, kokiu keliu eiti, kad stadiono statybų ar rekonstrukcijos klausimas pajudėtų iš mirties taško. Tam yra svarių priežasčių. Pirmiausia, reikėtų suskubti, nes 2018 m. pasaulio čempionato atrankos varžyboms bus sutelktas didelis tarptautinės žiniasklaidos, sporto bendruomenės dėmesys, neišvengiamas aistruolių antplūdis. Jau šiandien sulaukiame pageidavimų, kad svečiams būtų suteikiama kur kas daugiau bilietų, nei galime duoti. Kai pasakome, kad LFF arenoje fiziškai neturime tiek vietų, anglai netiki savo ausimis. Nepamirškime, kad 2018 m. vasario 16-ąją minėsime 100-ąsias Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo metines. Jei šiai sukakčiai bent rekonstruotume istorinį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, įprasmintume ir valstybės 100-mečio jubiliejų.

Komentaras

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis:

Mūsų siekis, kad Kauno stadionas po renovacijos būtų tinkamas aukščiausio lygio futbolo renginiams organizuoti. Jį ketiname apstatyti tribūnomis, kad taptų klasikiniu ovalo formos stadionu. Veją turėsime palikti, sintetine danga jos nekeisime, nes žolė yra paveldo dalykas, turime laikytis taisyklių. Senųjų tribūnų griauti nereikės, tiesa, turėsime sutvirtinti jų konstrukcijas. Statybos darbus ketiname pradėti kitą vasarą, o visą kompleksą baigti iki 2018 m. vasario.

Sostinės savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama ištirti žemės sklypo Žolyno g. 27, kuriame yra futbolo stadionas, detaliojo plano įgyvendinimo teisėtumą. Prašoma ištirti, kaip sklypo nuomininkai sugebėjo susitarti, kad sklypo paskirtis būtų pakeista ir ten atsiras gyvenamieji namai.

daugiau:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-valdzia-kreipesi-i-prokuratura-zalgirio-treniruociu-stadionas-verciamas-namu-kvartalu-56-534346" onclick="window.open(this.href);return false;

toks, matyt, straipsnis pasvajojimui..

ALTERNATYVA FUTBOLUI ŽIEMĄ – PRIPUČIAMI MANIEŽAI

http://lff.lt/news/204/alternatyva-futbolui-ziema-pripuciami-maniezai/" onclick="window.open(this.href);return false;

Kainos nėra parašytos niekur. kažin, kiek toks malonumas kainuoja nusipirkti ir išlaikyti?

Dar koks miesto durnius sugalvos suniokoti.

Tikrai bent vienas toks yra (arba buvo prieš keletą metų) Latvijoje. Žiemos metu jame ne viena Lietuvos komanda žaidė draugiškas su latviais.

ŠAFF kreipėsi į savivaldybę dėl stadionų nuomos kainų sumažinimo
http://saff.lt/index.php?pg=naujienos&nid=1184" onclick="window.open(this.href);return false;

Šiuo metu Šiaulių apskrities futbolo pirmenybių, mėgėjų ar veteranų turnyrų organizavimas geros kokybės Gytarių dirbtinės dangos (Kviečių g. 7) ir Šiaulių miesto savivaldybės stadionuose (S.Daukanto g. 23) yra apribotas sunkiai pakeliama našta. Itin dideli mokesčiai, kurie yra patvirtinti šių stadionų nuomos kainoraščiuose menkina galimybes kokybiškai vystyti futbolą Šiauliuose, o entuziastai priversti rungtyniauti aplinkinių miestų stadionuose arba prastos kokybės aikštėse.

Siekiant kuo skubiau atkreipti dėmesį į nepalankiai susiklosčiusią situaciją Šiaulių apskrities futbolo federacija (ŠAFF) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės merą, administracijos direktorių ir tarybos narius su prašymu sudaryti lengvatines sąlygas nuomojant minėtus stadionus, tokiu būdu prisidedant prie šiauliečių skatinimo užsiimti aktyvia fizine veikla bei įvairių turnyrų ir varžybų organizavimo.

Šis ŠAFF prašymas neliko nepastebėtas. Greitai į jį sureagavęs švietimo, kultūros ir sporto komitetas, vadovaujamas pirmininko Artūro Kulikausko numatytame posėdyje pakvietė dalyvauti ŠAFF valdybos narius ir prezidentą Gintarą Radavičių bei pristatyti šio klausimą problematiką. Susirinkimo metu buvo aptarta jog šis klausimas turi būti sprendžiamas nedelsiant ir jis bus įtrauktas į artimiausius Šiaulių miesto savivaldybės tarybos dienotvarkės planus.Būtent taryba, atsižvelgdama į ŠAFF prašymą ir švietimo, kultūros ir sporto komiteto pritarimą priims galutinį sprendimą dėl stadionų nuomos kainų sumažinimo. Galutinis atsakymas turėtų paaiškėti artimiausiame tarybos posėdyje.

Manau, griuvėsiai prie „Akropolio“ yra didelė gėda. Į šalį ateina eilė tarptautinių varžybų, o mes neturime tinkamos bazės. Galbūt dabar geriausias momentas į ją investuoti, nes palūkanos yra labai mažos. Bet kuris ūkininkas taip pasakytų

Bus juokinga jei valstieciai bulviu laukus pavers stadionais

http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/r-karbauskis-pamegino-paaiskinti-ka-seime-veiks-busido-kovotojas.d?id=72661778" onclick="window.open(this.href);return false;

Manau, griuvėsiai prie „Akropolio“ yra didelė gėda. Į šalį ateina eilė tarptautinių varžybų, o mes neturime tinkamos bazės. Galbūt dabar geriausias momentas į ją investuoti, nes palūkanos yra labai mažos. Bet kuris ūkininkas taip pasakytų

Bus juokinga jei valstieciai bulviu laukus pavers stadionais
http://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/r-karbauskis-pamegino-paaiskinti-ka-seime-veiks-busido-kovotojas.d?id=72661778" onclick="window.open(this.href);return false;

Būčiau šalininkas minties, kad reikia investuoti į tai, kas duoda grąžą. O tokie projektai jos tikrai duoda.

Tai tuomet įdomu kas yra Karbauskis - "profesionalas", vagis profesionalas ar čia tiesiog protingai išdėstytas pasiteisinimas nieko iš tiesų neskirti...

P.S. O šiaip man ima kilti paranoja, kad valstiečiai iš tiesų galėtų rimtai užsiimti šiuo projektu, pastatyti jį su visais moderniais sprendimais(tribūnų, žolės šildymas, holografijos, etc...) taip išpučiant išlaikymo kaštus ir tuomet visas tas išlaidas numesti miesto savivaldybei.
Realiai jeigu esi valstietis, tai triguba nauda - užbaigei "neužbaigiamąjį projektą", gali atsimušti į argumentus, kai ir vėl nukreipinėsi paskutinius didžiuosius investicijų srautus į kaimus(regionus), o taip pat lengviau juodinti politinius oponentus, kad nėra susitvarkoma su miesto finansine situacija, skolomis... (Vis dėlto tikimybė, kad valstiečiai laimėtų Vilniuje yra mažesnė negu kad Karbauskiui tapti prezidentu...)
Tikėkimės, kad čia(ypatingai paskutinė dalis) tik mano paranoja

KAUNO FUTBOLO MANIEŽAS

http://www.delfi.lt/sportas/futbolas/paaiskejo-kaip-atrodys-naujasis-kauno-futbolo-maniezas.d?id=75617001" onclick="window.open(this.href);return false;

Klaipėda

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2018/05/08/klaipeda-iesko-koncesininko-sporto-kompleksui" onclick="window.open(this.href);return false;

Teritorijoje Ryšininkų gatvėje, kur bus statomas naujas kompleksas, esantys vandens valymo įrenginiai bus griaunami. Pono Zulco teigimu, kitoje gatvės pusėje turėtų atsirasti futbolo maniežas.

„Futbolo mokykla laikinai iškelta į Pajūrio mokyklą ir dabar netrukus turėtų prasidėti jau statybos darbai, tai reiškia, kad senas pastatas būtų griaunamas, o jo vietoje atsirastų dengtas futbolo maniežas ir taip pat šalia atsiras nauji aikštynai su dirbtinės žolės danga (...) Ir tada turėtų atsirasti didelis sporto kompleksas toje vietoje“, – sakė p. Zulcas.

Jo teigimu, Klaipėda rengiasi ir regioninio stadiono statyboms.

„Atlikome išsamią sporto šakų galimybių studiją regioniniam stadionui statyti, bet kol kas tie planai dar nebus įgyvendinti (...)

2020 metų biudžetas: Seimo narių norams pritrūko daugiau nei pusės milijardo eurų
https://www.delfi.lt/verslas/verslas/2020-metu-biudzetas-seimo-nariu-norams-pritruko-daugiau-nei-puses-milijardo-euru.d?id=82847387

Arvydas Nekrošius siūlo skirti 335 tūkst. eurų – Ariogalos gimnazijos stadiono renovacijai, 1,148 mln. eurų – Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono renovacijai, Ariogaloje esančiam Dubysos slėnio stadionui 500 tūkst. eurų.

Kęstųtis Bartkevičius siūlo 120 tūkst. eurų skirti Mažeikių „Ventos“ progimnazijos stadiono sutvarkymui.

Vida Ačienė siūlo 110 tūkst. eurų skirti Raseinių Šaltinio progimnazijos stadiono įrengimui.

bet tai ar mokyklų ir miestelių stadionų renovacijos turi būti iš valstybės biudžeto daromos? čia yra savivaldybių reikalas ir atsakomybė. kažkaip keistai atrodo tokie siūlymai valstybės biudžetui

bet tai ar mokyklų ir miestelių stadionų renovacijos turi būti iš valstybės biudžeto daromos? čia yra savivaldybių reikalas ir atsakomybė. kažkaip keistai atrodo tokie siūlymai valstybės biudžetui

Praktiškai visų reikšmingų stadionų statybos ar rekonstrukcijos eina per valstybinius fondus, savivalda prisideda tik pradiniuose etapuose (dokumentai, projektavimas ir panašiai). Tiesiogiai per biudžetą ne valstybinės reikšmės projektai tikrai neturi būti finansuojami ir bus atmesti kaip ir būna kiekvienais metais.

Savivaldybė svarsto išpirkti šalia „Gilo statybos“ griuvėsių esantį stadioną: pritaikys visuomenės poreikiams
https://www.etaplius.lt/savivaldybe-svarsto-ispirkti-salia-gilo-statybos-griuvesiu-esanti-stadiona-pritaikys-visuomenes-poreikiams
https://miestonaujienos.lt/del-stadiono-klausiama-siaulieciu-nuomones/

Šiauliuose stūkso ne vienas pastatas vaiduoklis, tačiau didžiausia piktžaizde turbūt galima pavadinti jau kelis dešimtmečius miesto veidą darkančius vadinamosios „Gilo statybos“ griuvėsius. Kadaise veiklą čia pradėjęs britų verslininkas statybos darbų taip ir nebaigė. Nuo to laiko statinio savininkai ne kartą keitėsi, tačiau statyba taip ir nebuvo iki galo užbaigta, o tiek pats pastatas, tiek jo teritorija liko apleisti.

Pastato vaiduoklio savivininkui priklauso ir šalia jo esantis stadionas. Pastarasis anksčiau buvo tvarkingas, mat jį prižiūrėjo regbininkai. Tačiau kai duris atvėrė naujasis stadionas Gardino gatvėje, sportininkai persikėlė į jį, tribūnos buvo suniokotos, apaugo piktžolėmis. Visa likusi teritorija taip pat apaugusi aukšta žole, krūmokšniais ir net medžiais. Turto savininkas į kalbas leistis nenori ir, panašu, tvarkytis net neketina.

Šiaulių miesto savivaldybė nebeapsikentusi betvarkės ėmėsi inicijuoti šiuo metu privatizuoto stadiono išpirkimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams. Paaiškėjo, kad privatizuojant šį turtą buvo itin gudriai sužaista: savininkas išpirko ne visą stadioną, o tik tribūnas, kurių vertė – maždaug 29 tūkstančiai eurų. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie šio turto priskyrė ir po tribūnomis esančią žemę. Taigi, visas stadionas buvo privatizuotas už tiesiog absurdiškai mažą kainą.

Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, miestas jau anksčiau norėjo atgauti šį turtą ir išnaudoti jį visuomenės poreikiams, tačiau su dabartiniais savininkais taikiai ir draugiškai susitarti taip ir nepavyko.

„Buvo pasamdytas turto vertintojas, yra įvertintas turtas. Susitarti, deja, nepavyko. Todėl dabar paskutinė įmanoma stadija yra išpirkimas visuomenės naudai“, – sakė A. Visockas.

A. Visockas taip pat kviečia šiauliečius išreikšti savo nuomonę: ar miesto gyventojai norėtų, kad šis stadionas būtų išpirktas? Pareikšti nuomonę galima atsakant į klausimą elektroninėje formoje docs.google platformoje iki rugpjūčio 11 d. 10.15 val.

Pagrindiniai 2021 m. sezono tikslai:
Aktyviai dalyvauti konsultuojant ir užtikrinant, jog 2021 m. būtų baigtos Kėdainių, Jonavos, Garliavos ir kt. stadionų statybos/rekonstrukcijos;

Pagal LFF Vykdomojo komiteto patvirtintą standartinių dirbtinės dangos aikščių programos tvarką, 2021 m. skirti dirbtines dangas šioms apskritims: Panevėžio, Vilniaus, Telšių, Marijampolės, Tauragės ir Alytaus.

Nuoširdžiai nežinau ar bent vienas iš tų 31 stadionų bus tinkamas futbolui, bet padarysiu bent jau bendrą pranešimą, kai turėsiu laiko reikės įmesti čia ir visą sąrašą.
-------

Ministerija finansuos dar 31 švietimo įstaigos sporto aikštynų atnaujinimą
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/ministerija-finansuos-dar-31-svietimo-istaigos-sporto-aikstynu-atnaujinima

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdomoje Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programoje per ketverius metus numatyta renovuoti 31 sporto aikštyną šalyje.

„Ugdytis įpročius palankiausia jauname amžiuje, tad sudaryti tinkamas sąlygas jaunimui sportuoti – labai svarbu. Kai kurių švietimo įstaigų sporto aikštynų būklė yra prasta: bėgimo takai nusidėvėję, žaidimų aikštelės apleistos, sportinė įranga nebetinkama naudoti. Tokia sporto aikštynų būklė neskatina mokinių būti fiziškai aktyviems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrės įsakymu patvirtintas 31 švietimo įstaigos sporto aikštynų atnaujinimo sąrašas. Aikštynų atnaujinimo programa bus vykdoma 2021–2024 m.

Programoje numatyta, jog ŠMSM vienam savivaldybės sporto aikštynui atnaujinti skirs ne daugiau kaip 232 tūkst. eurų, o savivaldybė prie projekto privalės prisidėti ne mažiau kaip 58 tūkst. eurų. Švietimo įstaigos, kurioje ŠMSM įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, aikštyno atnaujinimui bus skiriama ne daugiau kaip 290 tūkst. eurų.

Švietimo įstaigų, kurių aikštynai bus atnaujinami, sąraše yra 4 įstaigos, kuriose ŠMSM įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, bei 27 savivaldybių mokyklos –Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių miestų bei rajonų, Tauragės, Radviliškio, Šalčininkų, Ukmergės, Vilkaviškio, Telšių, Šilutės, Plungės ir kitų rajonų.

Pretenduoti į šios programos lėšas galėjo savivaldybės, kuriose mokosi ne mažiau nei 3000 mokinių. Atrenkant atnaujinamus švietimo įstaigų aikštynus, pirmenybė teikta toms įstaigoms, kuriose mokosi ne mažiau nei 300 mokinių, ar sporto aikštynu naudojasi ne viena švietimo įstaiga ar bendruomenė.

Iš viso pagal Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą 2011–2020 metais buvo atnaujinti 68 švietimo įstaigų sporto aikštynai.

Su švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu Dėl Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos įgyvendinimo galima susipažinti čia: https://bit.ly/3aHLsjA

Ukmergės Senamiesčio progimnazijos stadionas
https://www.ukzinios.lt/gyvenimas/aktualijos/23646-senamiescio-progimnazijos-stadionas-bus-atnaujintas

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos stadionas
https://aina.lt/bus-atnaujinamas-vytauto-zemkalnio-gimnazijos-stadionas/

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/04/27/atnaujins-keturiu-apskrities-svietimo-istaigu-sporto-aikstynus/

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos stadionas
https://kurjeris.lt/aktualijos/svietimas/pazadas-seniausios-taurages-mokyklos-stadionas-remonto-sulauks-dar-siemet/

Radviliškio Vaižganto progimnazijos stadionas
http://www.radviliskionaujienos.lt/vaizganto-progimnazijos-mokiniams-atnaujintas-aikstynas-8014

Alytaus Dainavos progimnazijos stadionas
https://alytausgidas.lt/naujiena/dainavos-progimnazijos-stadione-bus-dar-daugiau-aiksteliu-atsiras-ir-lauko-klases/

Panevėžiečiai griebiasi už galvų: „Ekrano“ marių teritorijoje planuojama įrengti tikrą ekologinę bombą
https://www.delfi.lt/miestai/panevezys/panevezieciai-griebiasi-uz-galvu-ekrano-mariu-teritorijoje-planuojama-irengti-tikra-ekologine-bomba.d?id=87049263

Buvusios kineskopų gigantės teritorijoje Akmenės verslininkai sumojo įrengti statybų atliekų smulkinimo aikštelę. Į ją planuojama gabenti statybų atliekas iš visos Lietuvos – vidutiniškai po dešimt sunkvežimių per dieną. Per metus tokioje beveik hektaro dydžio aikštėje, miesto paplūdimio, Futbolo akademijos stadiono pašonėje, būtų malama, smulkinama apie 50 tūkst. tonų plytų, betono, čerpių, akmenų ir t. t.

Defibriliatoriai – visose Utenos bendruomenės sporto erdvėse
https://www.sportas.info/kuluaruose/defibriliatoriai-visose-utenos-bendruomenes-sporto-erdvese/

Utenos rajono savivaldybės taryba birželio 29 dienos posėdyje priėmė sprendimą skirti papildomas lėšas įsigyti pusiau automatinius defibriliatorius ir aprūpinti jais Utenos Adolfo Šapokos bei Utenos „Saulės“ gimnazijų stadionus, vienas iš labiausiai pamėgtų Utenos bendruomenės laisvalaikio praleidimo, sportavimo ir poilsio erdvių.

Defibriliatoriai futbolo klubo „Utenos Utenis“ iniciatyva taip pat netrukus atsiras „Utenio“ stadione, Rašės hipodrome, Dauniškio gimnazijos ir Krašuonos progimnazijos stadionuose, Utenos daugiafunkciame sporto centre.

Pasak Pauliaus Čyvo, tai geriausia dovana, kurią Bernardo Louno 100-ųjų gimimo metinių proga galime padovanoti tiek šiam didžiam mūsų kraštiečiui, tiek uteniškių širdims. „Utena taps bene pirmuoju Lietuvoje miestu su išvystytu defibriliatorių tinklu bendruomenės sporto erdvėse“, – sakė tarybos narys.

Ar Gilo griuvėsiai grius?
https://www.skrastas.lt/aktualijos/ar-gilo-griuvesiai-grius

Šiaulių miesto savivaldybė svarsto scenarijus, kaip iš privataus verslo perimti visuomenės poreikiams vadinamosios Gilo statybos griuvėsių teritoriją su stadionu ir nebaigtu statiniu. Griuvenos šiukšlynas miestiečius seniai veda iš kantrybės, o dabar ir miesto valdžiai akis bado – visiškai nebedera prie atnaujinamo centrinio miesto parko.

„Parko teritorija tvarkoma ir ta erdvė būtų sutvarkoma, – teigė A.Bartulis. – Į stadioną jau bando regbininkai įsiprašyti, patys pjauna žolę. Tos dvi erdvės (stadiono ir nebaigtos statybos – red.past.) grįžtų miestui ir visuomenės poreikiui tenkinti. Už ją atsiskaitytume su savininkais rinkos sąlygomis, kaip numato įstatymas.“

Jeigu pavyktų perimti žemę visuomenės poreikiams, direktoriaus žodžiais, Gilo statybos teritorija taptų parko dalimi. Stadionas ir liktų stadionu, o nebaigtos statybos vieta gali būti pasiūlyta verslui su parku susijusioms veikloms, paslaugoms plėtoti.

Ratu sukasi dešimtmečius

Tris dešimtmečius stovi Gilo statyba Žemaitės gatvėje 70C. Ją kažkada pradėjo statyti britų investuotojas, su pirmosios miesto valdžios po Nepriklausomybės atkūrimo palaiminimu nugriovęs nupirktą iš Šiaulių statybos bendrovės „Talša“ sporto salę. Atiteko jam ir šalia esantis statybininkų stadionas. Pradėjo statyti kazino, bet taip ir nebaigė.

2004 metais kauniečiai investuotojai planavo vietoj stadiono ir nebaigtos statybos statyti daugiabučių kotedžų kvartalą. Vizijos neįgyvendino, apleistą statybą ir stadioną pardavė.

Teritorija ėjo iš rankų į rankas, statinys virto vaiduokliu, aplinka benamių irštva ir šiukšlynu. Tik stadionas regbininkų prižiūrimas už leidimą treniruotis.

Klaipėdos politikai surėmė ietis dėl miesto ateities: vienas balsas tapo lemiamu
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/06/22/klaipedos-politikai-sureme-ietis-del-miesto-ateities-vienas-balsas-tapo-lemiamu/
2021-06-22

Klaipėdos savivaldybės strateginis veiklos planas iki 2023 metų miesto taryboje buvo patvirtintas vasarį, tačiau antradienį vykusiame posėdyje jau pateiktas ir jo korekcijos projektas.

Anot Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, pakoreguoti strateginės veiklos planą prireikė, nes atsirado naujų priemonių, kurias norima įgyvendinti, be to, dėl įvairių priežasčių reikia perskirstyti biudžeto lėšas.

Esminiai strateginio veiklos plano pokyčiai, apie kuriuos rašė ir „Atvira Klaipėda“, yra tokie, kad į jį siūloma įtraukti detaliojo plano korektūros parengimą dėl dengto futbolo maniežo statybos teritorijoje prie Baltijos pr. bei dengto futbolo maniežo statybą. Detaliojo plano korektūrą numatyta atlikti šiemet, o po to skelbti maniežo architektūrinį konkursą.

<...>net 14 politikų balsuodami susilaikė, o vienas buvo prieš. Tačiau 15 politikų, kurie priklauso valdančiąja mažuma tapusiai daugumai, sprendimo projektui pritarė. Lemiamas tapo politikės Elos Andrejevos, miesto taryboje pakeitusios Viačeslavą Titovą, balsas. Ji balsavo už, o tai lėmė, kad strateginio plano pakeitimams buvo pritarta.

Nerimaujama dėl projektų įgyvendinimo: statybų žaliavos pasiekė aukščiausią kainą per 7 metus
https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/nerimaujama-del-projektu-igyvendinimo-statybu-zaliavos-pasieke-auksciausia-kaina-per-7-metus.d?id=87751243

Statybinių žaliavų kaina, įskaitant ir kurą, yra aukščiausia nuo 2014 metų, ir per pastaruosius metus ji paaugo 60 procentų. Per vienerius metus bendra metalų kaina padidėjo 40 proc. , vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų – net 172 procentais.