Pralaimėjimo Rumunijai analizė: E.Jankausko pakeitimai, taktinės gudrybės ir lemtinga klaidahttp://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pralaimejimo-rumunijai-analize-e-jankausko-pakeitimai-taktines-gurdybes-ir-lemtinga-klaida-24-600475?utm_source=15min.lt&utm_medium=news&utm_campaign=shortlink" onclick="window.open(this.href);return false;
Debiutuoti buvusiam bene tituluočiausiam šių laikų Lietuvos rinktinės žaidėjui ir dabartiniam treneriui Edgarui Jankauskui teko toli gražu ne lengviausiomis sąlygomis. 16-ąją vietą FIFA reitinge užimančiai Rumunijos ekipai pralaimėta po įtemptos kovos, bet įžvelgti pozityvių pokyčių lietuvių žaidime galima jau po pirmųjų rungtynių.
Paruošti ekipą kontrolinėms rungtynėms E.Jankauskas turėjo lygiai tris dienas ir jų pergalei neužteko. Starto sudėtyje pasikeitimų nuo ankstesnių rungtynių nedaug, bet didelio pasirinkimo Lietuva niekad ir neturėjo.
Vartininkas Emilijus Zubas grįžo į startinę sudėtį ir pakeitė laikinai nekviečiamą Giedrių Arlauskį. Edvinas Girdvainis debiutavo rinktinėje ir žaidė startinėje sudėtyje, kur kartu su Georgu Freidgeimu, kuris dažnai neišvengdavo kritikos dėl savo žaidimo, sudarė solidų vidurio gynėjų duetą, kuriam už rungtynes būtų galima rašyti aukščiausius balus.
Vytauto Andriuškevičiaus, Egidijaus Vaitkūno ir Deimanto Petravičiaus žaidimas kraštuose nedaug ką nustebino, pastarieji žaidėjai dažnai rungtyniaudavo ir Igorio Pankratjevo treniruojamoje ekipoje. Tiesa, D.Petravičius pirmą kartą žaidė taip ilgai.
Galbūt kiek įdomesnis trenerio sprendimas išleisti į aikštę savo buvusį auklėtinį „Trakų“ komandoje Vytautą Lukšą. Vidurio žaidimą stygavo jau ilgą laiką Lietuvos rinktinės trenerių pasitikėjimą turintys Vykintas Slivka ir Artūras Žulpa.
Kiek įdomesnės rokiruotės buvo atliktos puolimo grandyje, kur šalia sunkiai Danijoje sustabdomo Luko Spalvio į vadinamąją poziciją „po puolėju“ pastūmėtas buvo Fedoras Černychas, anksčiau žaisdavęs krašte.
Rumunai nutarė patausoti keletą savo pagrindinių žaidėjų sekmadienio rungtynėms su Ispanija ir į startinę sudėtį metė ne visus pagrindinio vienuoliktuko žaidėjus. Bet joje buvo tokie ryškūs Rumunijos rinktinės žaidėjai kaip buvęs „Manchester City“ vartininkas Costelis Pantilimonas ar Londono „Tottenham“ rungtyniavęs gynėjas Vladas Chirichesas. Dirbti gynyboje Lietuvos rinktinės žaidėjus vertė aktyviai rungtyniavę G.Torje, R.Rusescu ir N.Stanciu, kurie bus labai svarbūs artėjančiame Europos čempionate.
Prieš rungtynes detalią varžovų analizę pateikė vienas iš Lietuvos rinktinės trenerių štabo naujokų Rokas Garastas. Pabrėžta, jog Rumunija išsiskiria varžovų spaudimu po visą aikštę, neleidžia jiems žaisti su kamuoliu. Per rungtynes atlieka netgi po 10 perdavimų į baudos aikštelę iš kraštų.
Rumunai labai pavojingi ir atakuodami per vidurį, kadangi turi itin techniškus žaidėjus, gali greitai kontratakuoti po perimto kamuolio. Nors varžovai neturi daug garsių pavardžių, tačiau jų sudėtis labai lygi ir subalansuota.
Tiesa, kaip vienas minusų įvardytas teoriškai ne toks stiprus antrasis kėlinys, kuriame ženkliai krenta rumunų statistiniai rodikliai. Lietuviai vienu galimų savo kozirių laikė silpną rumunų kraštų pasaugojimą ir greitą perėjimą iš puolimo į gynybą.
Nuo pat pirmos minutės buvo matyti, jog E.Jankauskas namų darbus paruošė. Esminis skirtumas nuo ankstesnių metų rinktinių – nors ir pasitikome varžovus nuo savo aikštės pusės, bet vos tik praradę kamuolį žaidėjai nesistengdavo greitai grįžti prie savų vartų. Buvo vadovaujamasi vadinamąja 5 sekundžių taisykle, kai po prarasto kamuolio reikia bandyti kuo greičiau jį susigrąžinti, kol varžovų komanda jo neužvaldė ir neišsidėstė atakai.
Dėl šios priežasties pirmajame kėlinyje matėme iki tol retai pasitaikydavusius momentus, kai L.Spalvis ir F.Černychas spausdavo varžovų vidurio gynėjus ir išprovokuodavo juos prarasti kamuolį. Tokiomis progomis buvo galima pasinaudoti ir geriau, tačiau tarpusavio supratimo trūkumas ir skubėjimas dažnai to padaryti neleisdavo.
Nemažai pokyčių matyti dar mažesnėse detalėse. Vartininkui E.Zubui buvo duotas nurodymas nuo vartų išmušamus kamuolius siųsti gerai fiziškai pasiruošusiam D.Petravičiui, kuris teoriškai turėjo laimėti oro dvikovas prieš gerokai žemesnį krašto gynėją ir numesti kamuolius už nugaros kertantiems L.Spalviui ir F.Černychui. Kiek vėliau akcentas pakeistas „ant“ Spalvio, kuriam sekėsi tas dvikovas laimėti kur kas geriau.
Nors F.Černychas žaidė ir žemiau už L.Spalvį, tačiau Luko sugebėjimas palaikyti kamuolį, atitverti jį nuo varžovų kūnu leisdavo F.Černychui parodyti savo greitį ir bandyti įkirsti į „kanalus“ tarp varžovų gynėjų. Būtent dėl to dažniausiai nuošalėje atsidurdavo ne L.Spalvis, o F.Černychas. Ir būtent F.Černychas sukūrė pavojingiausią lietuvių progą, kai, vos nepabėgęs nuo paskutinio rumunų gynėjo, buvo pargriautas prieš pat baudos aikštelę.
Dar vienas pozityvus pastebėjimas – bandymas įžaisti kampinį. Nors to momento išpildyti ir nepavyko, bet tai rodo gerus žaidėjų nusiteikimo ir pasitikėjimo savimi ženklus.
Turint galvoje tai, kad visas dabartinis trenerių štabas yra praeityje buvę puolėjai, galbūt norėjosi kiek produktyvesnio puolimo, tačiau E.Jankausko požiūris į discipliną, atsidavimą ir komandinę drausmę matomas jau dabar.
Prieš antrąjį kėlinį ratu sustoję ir apsikabinę žaidėjai ragino ir drąsino vienas kitą, o prieš rungtynes visi vieningai kartojo, kaip treneris motyvuoja tikėti savimi, darbu ir komandos draugais. To puikus įrodymas – vieningai ir drausmingai judėjusi gynybos linija, kuri nė karto neleido pabėgti aštriai kertantiems rumunų puolėjams.
Antrajame kėlinyje varžovai išleido į aikštę savo pagrindinius žaidėjus – C.Keseru, O.Hobaną ir keletą jaunų, bet jau dabar solidų futbolą rodančių atakuojančio plano saugų.
Po kampinio skridę pavojingi smūgiai link mūsų vartų (51 ir 61 minutę) turėjo duoti neigiamą signalą mūsų rinktinės treneriui. Čia galbūt ir yra vienintelis priekaištas strategui, nes būtent ties 50-65 minutėmis praradome vidurį ir nustojome spausti varžovų vidurio saugus.
Galbūt fizinė žaidėjų būklė, galbūt koncentracijos praradimas privedė prie to, jog saugai nespėjo susikeisti ginamaisiais ir Nicolae Stanciu nuginklavo E.Zubą įspūdingu smūgiu iš 25-30 metrų. Solidžias rungtynes sužaidęs debiutantas E.Girdvainis dar bandė pasitikti varžovą, bet nebespėjo. Vartininką kaltinti tikrai sunku, nes smūgis buvo išties galingas, o šlapia stadiono veja tik pagreitino kamuolio skridimą.
Lietuvos rinktinės treneris atliko 5 keitimus, bet jie rungtynių eigai ir scenarijui didelės reikšmės neturėjo. Visi jie atlikti „į poziciją“ ir įdomesnių taktinių variacijų nepamatėme.
Išskirti galima galbūt nebent Saulių Mikoliūną, kuris drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir provokavo varžovų pražangas. Taip pat, verta paminėti, jog Rumunijoje debiutavo ir „Sūduvos“ saugas Ernestas Veliulis, tačiau palikti žymesnį indėlį žaidime jam pritrūko laiko.
Švelniai tariant, ne pačius geriausius laikus išgyvenančioje Lietuvos vyrų futbolo rinktinėje dviračio neišrasi. Žaidžiam su tuo, ką turim, bet pozityvių ženklų ir detalių E.Jankausko ekipoje galima įžvelgti jau dabar.
Jauna rinktinės sudėtis bus puikus molis, iš kurio vyriausiasis treneris bandys lipdyti tokią rinktinę, kokią jis įsivaizduoja. Save gerbiančią, disciplinuotą, drąsią ir motyvuotą.
